Lagasafn.  Ķslensk lög 12. aprķl 2024.  Śtgįfa 154b.  Prenta ķ tveimur dįlkum.

Lög um hvalveišar

1949 nr. 26 3. maķ

Ferill mįlsins į Alžingi.   Frumvarp til laga.

Tóku gildi 10. maķ 1949. Breytt meš: L. 40/1979 (tóku gildi 1. jśnķ 1979). L. 23/1991 (tóku gildi 17. aprķl 1991). L. 92/1991 (tóku gildi 1. jślķ 1992 nema 103. gr. sem tók gildi 9. jan. 1992). L. 126/2011 (tóku gildi 30. sept. 2011). L. 157/2012 (tóku gildi 3. jan. 2013).

Ef ķ lögum žessum er getiš um rįšherra eša rįšuneyti įn žess aš mįlefnasviš sé tilgreint sérstaklega eša til žess vķsaš, er įtt viš matvęlarįšherra eša matvęlarįšuneyti sem fer meš lög žessi. Upplżsingar um mįlefnasviš rįšuneyta skv. forsetaśrskurši er aš finna hér.

1. gr.
[Rétt til aš stunda hvalveišar ķ fiskveišilandhelgi Ķslands, eins og hśn er įkvešin ķ reglugerš nr. 299 15. jślķ 1975, til aš landa hvalafla, žótt utan žeirrar landhelgi sé veitt, og til aš verka slķkan afla ķ landi eša ķ fiskveišilandhelgi Ķslands, hafa žeir einir, er fengiš hafa til žess leyfi [rįšuneytisins].1) [Slķk leyfi mį ašeins veita ašilum er fullnęgja skilyršum til aš mega stunda fiskveišar ķ fiskveišilandhelgi Ķslands.]2) Įšur en leyfi er veitt, skal rįšherra leita umsagnar [Hafrannsóknastofnunar].3)]4)
…2)
Leyfishafi skal į hverjum tķma veita allar žęr upplżsingar um starfsemi sķna og starfshįttu, sem [rįšuneytiš]1) telur naušsynlegar.
   1)L. 126/2011, 24. gr. 2)L. 23/1991, 5. gr. 3)L. 157/2012, 1. gr. 4)L. 40/1979, 1. gr.
2. gr.
Erlend skip mį ekki nota til hvalveiša nema meš leyfi [rįšherra].1) Skulu slķk leyfi eigi veitt til lengri tķma en eins įrs ķ senn. Eigi skal žetta žó skerša žau leyfi, sem žegar hafa veriš veitt.
   1)L. 126/2011, 24. gr.
3. gr.
Óheimilt er aš veiša:
   a. Hvalkįlfa og hvali, sem kįlfar fylgja.
   b. Tilteknar tegundir hvala og hvali undir tiltekinni lįgmarksstęrš, eftir žvķ, sem [rįšuneytiš]1) įkvešur nįnar ķ reglugerš2) meš hlišsjón af alžjóšasamningum um hvalveišar, sem Ķsland er eša kann aš gerast ašili aš.
   1)L. 126/2011, 24. gr. 2)Rg. 895/2023.
4. gr.
Meš reglugerš1) getur [rįšuneytiš]:2)
   a. Bannaš hvalveišar į tilteknum svęšum.
   b. Takmarkaš veišar viš įkvešinn tķma įrs.
   c. Takmarkaš heildarveišimagn, veišimagn įkvešins fyrirtękis, leišangurs eša landstöšvar.
   d. Takmarkaš veišibśnaš.
   e. Bannaš ķslenskum rķkisborgurum og žeim, sem heimilisfang eiga į Ķslandi, aš taka žįtt ķ hvalveišum, sem ekki eru hįšar jafnströngum fyrirmęlum og žeim, sem į Ķslandi gilda.
   f. Sett hvers konar önnur įkvęši, sem talin eru naušsynleg vegna žįtttöku Ķslands ķ alžjóšasamningum um hvalveišar.
   1)Rg. 163/1973, sbr. 304/1983, 239/1984, 862/2006, 822/2007, 456/2008, 58/2009, 263/2009, 359/2009, 1116/2013, 263/2014, 186/2019 og 642/2023. Rg. 489/2009, sbr. 533/2018. Rg. 1035/2017. Rg. 895/2023. 2)L. 126/2011, 24. gr.
5. gr.
Verkun hvalafla mį einungis fara fram į žeim stöšum, sem [rįšuneytiš]1) samžykkir. Rįšuneytiš setur nįnari fyrirmęli um fyrirkomulag verkunarinnar, žannig, aš af henni hljótist sem minnst ónęši fyrir ašra. Jafnframt skulu sett fyrirmęli um nżtingu hvals til fullnustu.
   1)L. 126/2011, 24. gr.
6. gr.
[Rįšuneytiš]1) setur reglur2) um eftirlit meš hvalveišum samkvęmt lögum žessum, og skal žar gert rįš fyrir, aš skipašir verši opinberir eftirlitsmenn, er laun taki śr rķkissjóši.
Jafnframt skal įkveša gjald fyrir leyfi samkvęmt 1. gr. laga žessara til aš standast kostnašinn af eftirlitinu.
   1)L. 126/2011, 24. gr. 2)Rg. 895/2023.
7. gr.
Śtgeršarmašur hvalveišiskips ber įbyrgš į žvķ, aš ekki sé brotiš ķ bįga viš lög žessi meš notkun skipsins.
8. gr.
[Rįšuneytiš]1) getur gefiš sérstakt leyfi til hvalveiša ķ vķsindalegu augnamiši. Leyfiš skal hįš žeim skilyršum, sem rįšuneytiš įkvešur, og žarf žį ekki aš fylgja fyrirmęlum laga žessara.
   1)L. 126/2011, 24. gr.
9. gr.
Rįšningarkjör hvalveišimanna skulu įkvešin žannig, aš tekjur byggist aš miklu leyti į tegund, stęrš og veršmęti veiddra hvala, en ekki einungis į fjölda žeirra.
Engin laun mį greiša fyrir ólöglega hvalveiši, jafnvel žótt fullnęgjandi įstęšur séu fęršar fyrir veiši hvalsins.
10. gr.
[Brot gegn lögum žessum og reglugeršum eša įkvęšum leyfisbréfa settum samkvęmt žeim skulu varša sektum 2.000–40.000 gullkrónum, sbr. lög nr. 4 11. aprķl 1924.
Auk žess mį lįta brot varša fangelsi allt aš 6 mįnušum žegar sakir eru miklar eša žegar um ķtrekaš brot er aš ręša.
Brot samkvęmt framansögšu skulu og varša upptöku į veišitękjum skipsins, byssum, skotlķnu, skutlum og skotfęrum, svo og öllum afla skipsins.
[Kyrrsetja skal]1) skip, sem stašiš er aš meintum ólöglegum veišum, žegar žaš kemur til hafnar, og er eigi heimilt aš lįta žaš laust fyrr en dómur hefur veriš kvešinn upp ķ mįli įkęruvaldsins gegn skipstjóra skipsins eša mįli hans lokiš į annan hįtt og sekt og kostnašur hefur veriš greitt aš fullu. Žó er heimilt aš lįta skip laust fyrr, ef sett er bankatrygging, eša önnur trygging jafngild, …1) fyrir greišslu sektarinnar og mįlskostnašar.
Til tryggingar greišslu sektar samkvęmt žessari grein og kostnašar skal vera lögveš ķ skipinu.]2)
   1)L. 92/1991, 27. gr. 2)L. 40/1979, 2. gr.