Lagasafn.  Ķslensk lög 12. aprķl 2024.  Śtgįfa 154b.  Prenta ķ tveimur dįlkum.

Lög um framkvęmd eignarnįms

1973 nr. 11 6. aprķl

Ferill mįlsins į Alžingi.   Frumvarp til laga.

Tóku gildi 14. maķ 1973. Breytt meš: L. 91/1991 (tóku gildi 1. jślķ 1992). L. 92/1991 (tóku gildi 1. jślķ 1992 nema 103. gr. sem tók gildi 9. jan. 1992). L. 61/2006 (tóku gildi 1. jślķ 2006). L. 83/2008 (tóku gildi 1. jan. 2009 nema 22. gr. sem tók gildi 20. jśnķ 2008). L. 77/2010 (tóku gildi 1. jślķ 2010). L. 162/2010 (tóku gildi 1. jan. 2011). L. 126/2011 (tóku gildi 30. sept. 2011). L. 36/2022 (tóku gildi 1. jślķ 2022).

Ef ķ lögum žessum er getiš um rįšherra eša rįšuneyti įn žess aš mįlefnasviš sé tilgreint sérstaklega eša til žess vķsaš, er įtt viš dómsmįlarįšherra eša dómsmįlarįšuneyti sem fer meš lög žessi. Upplżsingar um mįlefnasviš rįšuneyta skv. forsetaśrskurši er aš finna hér.

1. gr.
Viš įkvöršun bóta vegna eignarnįms, sem heimilaš er ķ lögum, skal gętt įkvęša laga žessara. Sama į viš bętur og annaš endurgjald, sem lögum samkvęmt skal įkvarša ķ samręmi viš lög um framkvęmd eignarnįms. Ķ engu skal žó haggaš įkvęšum laga …1) um lax- og silungsveiši, né vatnalaga, nr. 15/1923. Um eignarnįm til öflunar vatnsréttinda og ašstöšu til nżtingar žeirra samkvęmt öšrum lögum skal og fara eftir įkvęšum vatnalaga. Žį skulu einnig haldast įkvęši loftferšalaga, skipulagslaga, nįttśruverndarlaga og vegalaga um fresti til aš lżsa kröfum vegna tiltekinna eignarskeršinga samkvęmt žeim lögum.
Ķ lögunum er merking eftirtalinna orša žessi:
   Eignarnemi: Ašili, sem neytir eša hyggst neyta eignarnįmsheimildar.
   Eignarnįmsžoli: Eigandi veršmętis, sem eignarnįm beinist aš, eša annar rétthafi, sem getur įtt rétt til eignarnįmsbóta.
   Heimildarlög: Lög, sem heimila eša fyrirskipa eignarnįm.
   1)L. 61/2006, 57. gr.
2. gr.
Matsnefnd eignarnįmsbóta sker śr įgreiningi um eignarnįmsbętur og annaš endurgjald, sem įkveša į samkvęmt lögum um framkvęmd eignarnįms.
Rįšherra skipar formann matsnefndar til fimm įra ķ senn og annan til vara. Žeir skulu hafa lokiš embęttisprófi ķ lögfręši. Til mešferšar hvers mįls kvešur formašur tvo eša fjóra hęfa og óvilhalla menn. Um hęfi matsmanns til mešferšar einstaks mįls skal fara eftir įkvęšum …1) laga …1) um mešferš einkamįla …1) eftir žvķ sem viš getur įtt. Afl atkvęša ręšur matsnišurstöšu.
   1)L. 91/1991, 160. gr.
3. gr.
Ef eigi leišir annaš af heimildarlögum, mį meš eignarnįmi afla eignarréttar aš landi og mannvirkjum įsamt žvķ, sem žeim fylgir, skerša um įkvešinn tķma eša fyrir fullt og allt eignarrétt eša takmörkuš eignarréttindi yfir fasteign og stofna eša fella nišur afnotaréttindi, ķtaksréttindi og önnur takmörkuš eignarréttindi yfir fasteignum.
Žegar eignarréttar er aflaš meš eignarnįmi, skulu öll takmörkuš eignarréttindi jafnframt afnumin, nema annaš sé sérstaklega įkvešiš.
4. gr.
Eignarnemi skal, žegar hann neytir eignarnįmsheimildar sinnar, senda matsnefnd eignarnįmsbóta beišni um, aš mat fari fram. Beišninni skal fylgja greinargerš fyrir eignarnįmsheimild žeirri, sem beišnin styšst viš, og žeim framkvęmdum, sem eru tilefni eignarnįmsins. Einnig skal tilgreina žęr eignir, sem eignarnįm lżtur aš, og žeim eignarskeršingum lżst, sem eignarnįmiš hefur ķ för meš sér. Žį skal eignarnemi, aš svo miklu leyti sem aušiš er, lįta fylgja beišninni skrį yfir eigendur og ašra rétthafa, sem eignarnįmiš snertir.
5. gr.
Fallist matsnefnd į, aš lagaheimild sé til eignarnįmsins, įkvešur hśn dag til fyrirtöku mįlsins meš a.m.k. viku fyrirvara. Skal žaš gert meš skriflegri tilkynningu til eignarnema og eignarnįmsžola, ķ įbyrgšarbréfi, sķmskeyti eša meš öšrum tryggum hętti.
Ef ekki žykir nęgilega ljóst, hverjir eigi rétt til eignarnįmsbóta, skal birta opinbera tilkynningu ķ Lögbirtingablaši eša meš öšrum tryggilegum hętti. Matsnefnd skal taka mįl fyrir, įšur en lišnir eru tveir mįnušir frį žvķ aš hśn fékk žaš til mešferšar.
6. gr.
Nś hefur ašili, sem heimild hefur til eignarnįms, tekiš umrįš eignar, og geta žį eigandi og ašrir rétthafar krafist fyrirtöku mįls, sbr. 5. gr.
7. gr.
Viš fyrirtöku mįls skal matsnefnd leita sįtta meš ašilum um eignarnįmsbętur. Takist sęttir, er matsmįli žar meš lokiš. Fęra skal sįtt til bókar og skal greina bótafjįrhęš, greišsluskilmįla og önnur skilyrši, sem eignarnemi skal uppfylla, įšur en hann fęr umrįš veršmętis žess, sem eignarnįmi er tekiš.
8. gr.
Eigendur og ašrir rétthafar eignar, sem eignarnįmi er tekin, skulu eiga žess kost aš kynna sér öll gögn, er eignarnįmiš varša og mįli skipta viš įkvöršun bótafjįrhęšar. Krefja mį og eignarnema nįnari skżringa į einstökum atrišum fyrirhugašra framkvęmda, sem eignarskeršingu hafa ķ för meš sér, svo og upplżsinga um rįšstafanir til aš firra eignarnįmsžola tjóni.
Veita skal ašilum hęfilegan frest til gagnaöflunar og mįlatilbśnašar aš öšru leyti.
9. gr.
Eignarnemi og eignarnįmsžoli skulu lżsa sjónarmišum sķnum og rökstyšja žau ķ skriflegum greinargeršum. Einnig mį įkveša, aš mįl skuli auk žess munnlega flutt.
Žegar naušsyn krefur, framkvęmir matsnefnd vettvangsgöngu aš tilkvöddum mįlsašilum.
10. gr.
Matsnefnd skal kveša upp śrskurš um fjįrhęš eignarnįmsbóta til eignarnįmsžola. Ķ śrskuršinum skal gerš grein fyrir žeim atvikum og réttarreglum, sem liggja til grundvallar nišurstöšum mats. Bótafjįrhęš skal vera sundurlišuš og lżst grundvelli śtreikninga. Jafnan skal taka afstöšu til įgreiningsatriša. Tiltaka skal sérstaklega, hvern matskostnaš eignarnemi eigi aš greiša, sbr. 11. gr.
Eigi ašrir rétthafar en eigandi eignarnumins veršmętis rétt til eignarnįmsbóta, skal meta og tilgreina sérstaklega žęr bętur, sem hverjum žeirra ber.
11. gr.
Kostnaš af starfi matsnefndar skal greiša śr rķkissjóši, en matsnefnd įkvešur hverju sinni ķ śrskurši sķnum, žegar rķkiš er ekki eignarnemi, hverja greišslu eignarnemi skuli inna af hendi til rķkissjóšs vegna slķks kostnašar. [Rįšherra]1) getur sett nįnari reglur um greišslu žessa kostnašar, og svo um žóknun til nefndarmanna. Eignarnemi skal greiša eignarnįmsžola endurgjald vegna žess kostnašar, sem eignarnįmsžoli hefur haft af rekstri matsmįls og hęfilegur veršur talinn.
   1)L. 126/2011, 57. gr.
12. gr.
Skeršist fasteign meš žeim hętti viš eignarnįm, aš sį hluti hennar, sem eftir er, veršur ekki nżttur į ešlilegan hįtt sem sjįlfstęš eign, getur matsnefnd įkvešiš aš kröfu eiganda, aš eignarnįmiš skuli nį til eignarinnar allrar.
Ef bersżnilegt ósamręmi reynist milli bóta vegna skeršingar eignar og veršmętis žess hluta hennar, sem eftir er, getur eignarnemi krafist žess, aš eignarnįmiš taki til eignarinnar allrar.
Žegar fasteign eša hluti fasteignar er tekinn eignarnįmi, getur matsnefnd įkvešiš, aš eignarnįmsžola verši bętt tjón hans aš einhverju eša öllu leyti meš fasteign eša hluta fasteignar, sem eignarnemi getur rįšstafaš.
13. gr.
Žegar mat liggur fyrir, getur eignarnemi tekiš umrįš eignarnumins veršmętis gegn greišslu matsfjįrhęšar og kostnašar af mati. Er eignarnema rétt aš leita [ašfarargeršar įn undangengins dóms eša sįttar]1) ķ žessu skyni. Sama gildir, žegar sįtt hefur oršiš um eignarnįmsbętur, sbr. 7. gr., eša umrįšataka veriš heimiluš gegn tryggingu, ef tryggingar hefur veriš krafist, sbr. 14. gr.
   1)L. 92/1991, 63. gr.
14. gr.
Žótt mati sé ekki lokiš, getur matsnefnd heimilaš eignarnema aš taka umrįš veršmętis, sem taka į eignarnįmi, og rįšast ķ žęr framkvęmdir, sem eru tilefni eignarnįmsins. Ef krafa kemur fram um žaš af hįlfu eignarnįmsžola, skal eignarnemi setja tryggingu fyrir vęntanlegum bótum. Įkvešur matsnefnd trygginguna.
Matsnefnd er og heimilt aš hafa žann hįtt į, sem segir ķ 1. mgr. žessarar greinar, ef vandkvęši eru į aš įkveša bętur fyrirfram eša mat er aš öšru leyti vandasamt.
15. gr.
Eignarnemi getur horfiš frį fyrirhugušu eignarnįmi, ef hann segir til žess innan mįnašar frį žvķ aš mat į eignarnįmsbótum lį fyrir, en bęta skal hann allt tjón, sem rakiš veršur til ašgerša hans. Aš kröfu eignarnįmsžola er eignarnema žó skylt aš greiša eignarnįmsbętur, ef eignarnemi hefur tekiš umrįš eša hafiš hagnżtingu veršmętis, eftir atvikum gegn tryggingu, sbr. 14. gr.
16. gr.
Heimilt er matsnefnd, žótt eignarnįmsmati sé lokiš, aš taka til śrlausnar kröfur um eignarnįmsbętur, sem ekki hefur veriš fjallaš um ķ matinu, ef krafa kemur fram um žaš, įšur en įr er lišiš frį žvķ aš žeim framkvęmdum lauk, sem voru tilefni eignarnįmsins. Sama gildir um bótakröfur eignarnįmsžola, er stafa af žvķ, aš veruleg breyting hefur oršiš į bótagrundvelli žeim, sem matsnišurstaša byggist į.
17. gr.
Leita mį śrlausnar dómstóla um įgreining śt af lögmęti eignarnįms, žar į mešal įgreining um fjįrhęš eignarnįmsbóta, en um sķšastgreint atriši žó ekki fyrr en śrlausn matsnefndar liggur fyrir.
18. gr.
Formašur matsnefndar varšveitir matsśrskurši og sér um śtgįfu žeirra eša śtdrįtta śr žeim. Jafnan skal senda [Hśsnęšis- og mannvirkjastofnun]1) afrit matsśrskurša.
   1)L. 36/2022, 15. gr.
19. gr.
Lög žessi öšlast žegar gildi. …