Lagasafn. Ķslensk lög 12. aprķl 2024. Śtgįfa 154b. Prenta ķ tveimur dįlkum.
1989 nr. 90 1. jśnķ
1. gr.
Ašför mį gera til fullnustu kröfum samkvęmt eftirfarandi heimildum:
Ašför til fullnustu kröfu skv. 1. mgr. veršur, eftir žvķ sem viš į, einnig gerš fyrir veršbótum, vöxtum og lögbundnum vanskilaįlögum, kostnaši af kröfu, mįlskostnaši eša innheimtukostnaši, endurgjaldi kostnašar af geršinni sjįlfri og vęntanlegum kostnaši af frekari fullnustuašgeršum. Um heimild til śtburšargerša og innsetningargerša įn undangengins dóms eša réttarsįttar fer eftir fyrirmęlum 12. kafla. 2. gr. Sį getur krafist ašfarargeršar, sem ašfararheimild ber meš sér aš sé rétthafi hennar, svo og sį, sem nżtur handvešréttar ķ ašfararhęfri kröfu. 3. gr. Ašfarar mį krefjast hjį žeim, sem skylda hvķlir į samkvęmt hljóšan ašfararheimildar. Nęr žetta einnig til žeirra, sem hafa tekiš į sig sjįlfskuldarįbyrgš į efndum skuldbindingar skv. 7. eša 8. tölul. 1. mgr. 1. gr., og žeirra, sem eiga veršmęti, sem standa aš veši til tryggingar kröfu skv. 7. tölul. 1. mgr. 1. gr., ef įskilnaši žessara įkvęša gagnvart ašalskuldara er einnig fullnęgt gagnvart žeim. Ašfarar mį einnig krefjast hjį öšrum en žeim, sem skylda hvķlir į skv. 1. mgr., ef hann hefur tekiš į sig įbyrgš į efndum ašfararhęfrar skuldbindingar samkvęmt fyrirmęlum laga eša slķk įbyrgš hvķlir sjįlfkrafa į honum lögum samkvęmt. 4. gr. Meš ašfarargeršir fara sżslumenn og löglęršir fulltrśar žeirra. Um hęfi sżslumanna og fulltrśa žeirra til aš fara meš ašfarargerš fer eftir reglum laga um hęfi dómara til aš fara meš einkamįl ķ héraši, eftir žvķ sem viš getur įtt. Ekki veldur žaš žó vanhęfi sżslumanns aš hann fari meš innheimtu kröfu [samkvęmt lögum eša stjórnvaldsfyrirmęlum].1) Ef sżslumašur er vanhęfur til aš fara meš ašfarargerš, skipar [rįšherra]2) annan löghęfan mann til aš vinna verkiš ķ hans staš. Žóknun hans greišist samkvęmt įkvöršun [rįšherra]3) śr rķkissjóši. Aš žvķ leyti, sem mįlefni samkvęmt lögum žessum koma til kasta hérašsdómstóla, skal žeim beint aš hérašsdómstólnum, sem hefur dómsvald ķ umdęmi žess sżslumanns, sem fer meš viškomandi ašfarargerš, nema annaš sé sérstaklega tekiš fram. 5. gr. Ašför mį gera eftir dómi eša śrskurši, žegar lišnir eru fimmtįn dagar frį uppkvašningu hans, ef annar ašfararfrestur er ekki tiltekinn. Ašför mį gera eftir [stefnu],1) žegar hśn hefur veriš įrituš af dómara um ašfararhęfi. Ekki er žörf sérstakrar birtingar dóms, śrskuršar eša įritašrar [stefnu]1) įšur en ašför veršur gerš, nema žess sé sérstaklega krafist aš lögum. Ef įfrżjunarstefna hefur veriš gefin śt vegna ašfararheimildar innan almenns įfrżjunarfrests, veršur ekki af fyrirtöku ašfararbeišni mešan mįl er rekiš fyrir ęšra dómi, nema męlt sé svo fyrir ķ lögum eša viškomandi dómi eša śrskurši aš įfrżjun fresti ekki ašför. Meš sama hętti fer um śrskurši, sem sęta kęru til ęšra dóms, ef kęrt er innan kęrufrests. Ef ašfararheimild hefur veriš įfrżjaš aš lišnum almennum įfrżjunarfresti, getur geršaržoli gert žį kröfu viš ašfarargerš, aš henni verši frestaš mešan mįl er rekiš fyrir ęšra dómi, ef ekki er kvešiš į annan hįtt į um įhrif mįlskots ķ lögum, dómnum eša śrskuršinum. Meš slķka kröfu skal fariš aš hętti 26. gr. 6. gr. Ašför mį gera eftir réttarsįtt eša sįtt, geršri fyrir yfirvaldi, žegar krafa samkvęmt henni er komin ķ gjalddaga. Ef enginn gjalddagi er tiltekinn ķ sįtt, mį gera ašför samkvęmt henni aš lišnum fimmtįn dögum frį gerš hennar. Ašför mį gera meš sama hętti eftir naušasamningi, sem komist hefur į fyrir dómstól. Ekki tįlmar žaš ašför eftir sįtt, žótt krafist sé ógildingar hennar ķ dómsmįli. 7. gr. Įšur en ašfarar veršur krafist fyrir kröfu, sem talin er ķ 5., 6., 7., 8. eša 10. tölul. 1. mgr. 1. gr., og eftir aš slķk krafa er komin ķ gjalddaga, skal geršarbeišandi beina greišsluįskorun til geršaržola meš minnst fimmtįn daga fyrirvara, žar sem tekiš er fram, aš ašfarar verši krafist fyrir skuldinni, ef įskoruninni verši ekki sinnt. Eins skal aš fariš, žegar krafist er ašfarar ķ skjóli įbyrgšar skv. 2. mgr. 3. gr., žótt ašfararheimild eigi undir önnur fyrirmęli 1. mgr. 1. gr. Greišsluįskorun skal send geršaržola meš įbyrgšarbréfi eša sķmskeyti eša birt honum af einum stefnuvotti. Frestur skv. 1. mgr. telst frį žeim degi, sem geršaržoli eša sį, sem löghęfur er til aš taka viš stefnubirtingu fyrir hans hönd, fęr eintak hennar ķ hendur, eša žegar birting greišsluįskorunar į sér staš. 8. gr. Įšur en ašfarar veršur krafist fyrir kröfu skv. 9. tölul. 1. mgr. 1. gr. og eftir aš hśn er komin ķ gjalddaga, skal sį, sem innheimtu hennar hefur meš höndum, birta meš minnst fimmtįn daga fyrirvara almenna greišsluįskorun ķ dagblöšum eša meš öšrum samsvarandi hętti, žar sem fram kemur aš ašfarar verši krafist įn frekari fyrirvara fyrir vangoldnum gjöldum, sem hafa veriš ķ gjalddaga į tilteknum tķma. Skal tiltekiš ķ auglżsingunni um hvers konar gjöld er aš ręša hverju sinni. 9. gr. Ašfarar mį krefjast aš lišnum ašfararfresti skv. 5.–8. gr. svo lengi, sem hlutašeigandi krafa er ekki nišur fallin fyrir fyrningu, og einnig aš lišnum fyrningartķma, ef geršaržoli mętir viš gerš og lżsir yfir aš hann beri ekki fyrir sig fyrningu kröfunnar. 10. gr. Ašfararbeišni skal vera skrifleg. Ķ henni skal koma fram, svo ekki verši um villst, hverjir geršarbeišandi og geršaržoli eru og viš hverja heimild hśn styšst. Žį skal einnig tiltekiš nįkvęmlega hvers krafist er meš ašfarargerš. Ef krafist er ašfarar til fullnustu kröfu um peningagreišslu, skal sundurliša fjįrhęš hennar svo sem žį er kostur. Meš ašfararbeišni skulu fylgja skilrķki fyrir ašfararheimildinni og gögn um aš greišsluįskorun hafi veriš beint til geršaržola skv. 7. eša 8. gr., ef viš į. Ef ašfarar er krafist til fullnustu kröfu skv. 7. eša 8. tölul. 1. mgr. 1. gr., skal frumrit višskiptabréfs fylgja ašfararbeišni. 11. gr. Ašfararbeišni og fylgigögn hennar skulu send hérašsdómara, ef eitthvaš eftirtalinna atriša varšar ašfararheimildina:
Žegar svo stendur į, sem ķ 1. mgr. segir, skal ašfararbeišni send hérašsdómara į varnaržingi, žar sem heimilt vęri aš höfša einkamįl um viškomandi kröfu, nema fyrirmęli laga įskilji annaš. Ašfararbeišni og fylgigögn hennar skulu send hérašsdómara ķ tvķriti. Heimilt er geršarbeišanda aš beina ašfararbeišni til hérašsdómara, ef hann svo kżs, žótt įkvęši 1. mgr. eigi ekki viš um hana. 12. gr. Hérašsdómari skal taka ašfararbeišni, sem honum berst, til athugunar svo fljótt sem viš veršur komiš. Telji hérašsdómari skilyršum til ašfarar fullnęgt samkvęmt framkomnum gögnum geršarbeišanda, įritar hann beišnina um aš ašför megi gera samkvęmt henni. 13. gr. Telji hérašsdómari ašfararbeišni ófullnęgjandi, ašfararheimild ekki fyrir hendi eša ónęg gögn fram komin til stušnings beišni, ritar hann į hana aš ašför nįi ekki fram aš ganga samkvęmt henni. Ef hérašsdómari telur ašför mega fara fram aš hluta samkvęmt ašfararbeišni, er honum rétt aš rita žį įkvöršun sķna į hana, žar sem nįkvęmlega er tekiš fram, aš hverju leyti ašför megi gera. Hérašsdómari mį gefa geršarbeišanda kost į aš bęta śr annmörkum, įšur en ašfararbeišni er hafnaš aš öllu leyti eša einhverju skv. 1. eša 2. mgr. 14. gr. Viš mešferš hérašsdómara skv. 12. og 13. gr. er ekki žörf tilkynningar til geršaržola eša nęrveru hans, sbr. žó 78. gr., nema geršarbeišandi hafi sérstaklega óskaš eftir žvķ og hérašsdómara žyki rétt aš verša viš žvķ, eša geršaržoli hafi įšur tilkynnt hérašsdómara aš hann hafi andmęli fram aš fęra gegn kröfum geršarbeišanda. Žegar nęrveru geršaržola er žörf skv. 1. mgr., fer um mįlsmešferš eftir fyrirmęlum 13. kafla. 15. gr. Žegar hérašsdómara hefur borist ašfararbeišni, skal hennar getiš ķ sérstakri skrį, sem haldin er eftir nįnari reglum,1) settum af [rįšherra].2) Ķ skrįnni skulu greind nöfn ašila, um hverja ašfararheimild er aš ręša og hverja afgreišslu beišni hefur fengiš. Frekari bókana er ekki žörf, žegar fariš er meš beišni eftir 12. eša 13. gr. Žegar hérašsdómari hefur įritaš beišni um aš ašför megi gera samkvęmt henni aš öllu leyti eša einhverju, varšveitir hann annaš eintak hennar meš įritun, įsamt samriti fylgigagna. Beišni, sem įrituš hefur veriš, skal afhenda eša senda geršarbeišanda įsamt frumritum žeirra gagna, sem henni fylgdu. Žótt hérašsdómari hafi įritaš beišni um aš gerš megi fara fram aš einhverju leyti eša öllu, er hann óbundinn af žeirri afstöšu, ef įgreiningur rķs sķšar um beišnina. 16. gr. Beišni um ašför, sem sętir ekki ķ upphafi mešferš hérašsdómstóls samkvęmt įkvęšum 11. gr., og ašfararbeišni, sem įrituš hefur veriš af hérašsdómara um aš gerš megi fara fram, skal aš jafnaši beint til sżslumanns ķ žvķ umdęmi, žar sem geršaržoli hefur heimilisvarnaržing, en heimilt er einnig aš beina ašfararbeišni til sżslumanns ķ einhverju žvķ umdęmi, sem hér greinir:
Getiš skal įstęšu žess ķ ašfararbeišni, ef henni er beint til sżslumanns ķ öšru umdęmi en žar sem geršaržoli hefur heimilisvarnaržing. 17. gr. Žegar beišni um ašför hefur borist sżslumanni, kannar hann hvort beišni og ašfararheimild eru ķ lögmętu formi, hvort telja megi beišni komna fram ķ réttu umdęmi og hvort fullnęgt er skilyršum 8. gr. ķ žeim tilvikum, sem viš į. Ef svo reynist, synjar sżslumašur ekki af sjįlfsdįšum um ašför, nema ašfararheimild verši ekki fullnęgt samkvęmt efni sķnu. Telji sżslumašur įgalla vera į mįlstaš geršarbeišanda, sem veldur žvķ aš ašfarar verši synjaš vegna fyrirmęla 1. mgr., skal hann endursenda beišnina žegar ķ staš įsamt rökstušningi fyrir įkvöršun sinni. Nś hefur ašfararbeišni veriš beint til sżslumanns ķ umdęmi, sem heimild er fyrir ķ 1. mgr. 16. gr., en hann telur nęrtękara aš ašför verši fremur reynd ķ öšru umdęmi. Mį hann žį framsenda beišnina hlutašeigandi sżslumanni aš fengnu samžykki geršarbeišanda. 18. gr. Žegar stašreynt hefur veriš aš ašfararbeišni fullnęgi skilyršum 1. mgr. 17. gr., getur sżslumašur hennar ķ sérstakri skrį, sem haldin er eftir nįnari reglum,1) settum af [rįšherra].2) Ašfararbeišnir skulu žar skrįšar ķ įframhaldandi nśmeraröš, eftir žvķ sem žęr berast. Ašfararbeišnir skulu įritašar um móttökudag og auškenndar nśmeri samkvęmt framansögšu. Beišni, sem berst įšur en ašfararfrestur skv. 5.–8. gr. er lišinn, telst žó ekki fram komin fyrr en į fyrsta starfsdegi eftir lok frestsins og skal auškennd samkvęmt žvķ. 19. gr. Ef fyrir liggja tvęr eša fleiri beišnir um ašför hjį geršaržola og žęr varša samkynja skyldu hans, skal sinna beišni žess, sem sżslumanni barst fyrst, įšur en öšrum veršur sinnt, enda haldi sį fram rétti sķnum įn įstęšulausrar tafar. Ašfararbeišnir, sem berast sżslumanni samtķmis, standa jafnar aš žessu leyti. Ašfararbeišni, sem framsend hefur veriš milli umdęma skv. 3. mgr. 17. gr., nżtur stöšu ķ samręmi viš móttökudag hennar, žar sem hśn barst fyrst. Žó raskar hśn ekki stöšu beišni, sem įšur hefur veriš tilkynnt um aš hętti 1. mgr. 21. gr. 20. gr. Sżslumašur įkvešur svo fljótt, sem viš veršur komiš eftir aš ašfararbeišni hefur borist, hvar og hvenęr ašför fari fram, svo sem verša mį eftir óskum geršarbeišanda. Geršarbeišanda skal tilkynnt sś įkvöršun į žann hįtt, sem sżslumanni žykir til hlżša. 21. gr. Geršaržola skal tilkynnt meš hęfilegum fyrirvara aš beišni sé komin fram um ašför hjį honum og um meginefni hennar. Honum skal um leiš tilkynnt hvar ašför muni byrja og sem nįnast į hvaša tķma tiltekins dags. Sżslumašur getur lagt fyrir geršarbeišanda aš annast žessa tilkynningu. Tilkynningu skv. 1. mgr. skal senda geršaržola meš śtbornu įbyrgšarbréfi eša sķmskeyti eša birta honum af einum stefnuvotti. Vķkja mį frį skyldu til tilkynningar skv. 1. mgr., ef einhver eftirtalin atvik eiga viš:
22. gr. Ef geršaržola er send tilkynning skv. 21. gr., skal ašför aš jafnaši byrja į starfstofu sżslumanns, nema sżslumanni žyki aš höfšu samrįši viš geršarbeišanda annaš hentara og samrżmanlegt hagsmunum ašilanna. Hafi geršaržola ekki veriš send tilkynning aš hętti 21. gr., er rétt aš ašför byrji į heimili hans, en ella į vinnustaš hans eša žeim staš öšrum, žar sem sennilegast žykir aš hann eša mįlsvari hans muni hittast fyrir. Ef geršaržoli į hvergi skrįš heimili eša ašsetur hér į landi, mį žó byrja ašför į starfstofu sżslumanns. 23. gr. Ekki veršur af ašför, nema geršarbeišandi sé višstaddur eša annar mašur, sem aš lögum er heimilt aš koma fram fyrir hans hönd. Vķkja mį frį fyrirmęlum 1. mgr. eftir įkvöršun sżslumanns, ef um ašför er aš ręša til fullnustu kröfu skv. 9. [og 10.]1) tölul. 1. mgr. 1. gr. Ef svo er gert, skal sżslumašur gęta réttinda geršarbeišanda af sjįlfsdįšum, annarra en žeirra, sem fyrirmęli 29.–31. gr. og 14. kafla taka til. 24. gr. Hafi geršaržoli eša mašur, sem löghęfur er til aš taka viš stefnubirtingu fyrir hans hönd, sannanlega fengiš tilkynningu aš hętti 21. gr., tįlmar žaš ekki ašför, žótt geršaržoli sé ekki staddur viš geršina eša einhver, sem mįlstaš hans getur tekiš, ef unnt reynist annarra hluta vegna aš ljśka henni įn nęrveru hans. Sżslumašur skal žį gęta žess af sjįlfsdįšum aš geršin brjóti ekki gegn žeim réttindum, sem geršaržola eru tryggš meš lögum žessum. Ef geršaržoli, fyrirsvarsmašur hans eša umbošsmašur er ekki višstaddur, žegar geršin er tekin fyrir, og honum eša löghęfum manni ķ hans staš hefur ekki sannanlega borist tilkynning um staš og stund til ašfarar eša ófęrt reynist af öšrum sökum aš ljśka geršinni vegna fjarveru hans, getur sżslumašur, ef geršin beinist aš einstökum manni, fališ maka geršaržola eša öšrum heimilismanni hans, 18 įra eša eldri, aš taka mįlstaš hans. Ef geršin beinist aš öšrum en einstaklingi, getur sżslumašur meš sama hętti fališ stjórnanda eša starfsmanni geršaržola aš taka mįlstaš hans. Ef svo er įstatt, sem ķ 2. mgr. segir, en enginn žargreindur er tiltękur, sem tekiš getur mįlstaš geršaržola, eša sį getur ekki veitt naušsynlegar upplżsingar eša atbeina til aš ljśka megi gerš, er sżslumanni rétt aš fresta geršinni, ef óreynt er hvort takast muni aš nį til geršaržola innan žess tķma, aš hagsmunum geršarbeišanda verši ekki spillt. Mešal annars er [lögreglu]1) ķ žessu skyni skylt aš boši sżslumanns aš leita geršaržola eša fyrirsvarsmanns hans og boša hann til aš męta til geršarinnar eša fęra hann til hennar. Nś tekst ekki aš hafa uppi į geršaržola eša fyrirsvarsmanni hans meš žeim hętti, sem aš framan segir, eša hagsmunir geršarbeišanda leyfa ekki aš gerš verši frestaš frekar, og er žį sżslumanni rétt aš fara žangaš, sem geršaržoli hefur heimili eša skrįš ašsetur, og ljśka žar geršinni ķ samręmi viš kröfur geršarbeišanda, enda standi önnur fyrirmęli laga žessara ekki ķ vegi žeirra mįlaloka. Eigi geršaržoli hvergi skrįš heimili eša ašsetur hér į landi, mį žegar svo stendur į ljśka geršinni į starfstofu sżslumanns. 25. gr. Ašfarargerš byrjar meš žvķ aš sżslumašur kynnir geršaržola eša mįlsvara hans mįlavexti og fyrirliggjandi gögn, og skorar į hann aš fullnęgja žeirri skyldu, sem ašfarar er krafist fyrir. Verši geršaržoli eša mįlsvari hans ekki viš žeirri įskorun, skal ašför fram haldiš eftir žvķ, sem hér į eftir segir. Ef ašfarargerš byrjar įn nęrveru geršarbeišanda samkvęmt žeirri heimild, sem greinir ķ 2. mgr. 23. gr., getur sżslumašur ekki skorast undan aš taka viš greišslu kröfunnar, ef hśn er bošin fram aš einhverju leyti eša öllu. Geršaržoli getur varnaš ašför til fullnustu kröfu, sem įgreiningur stendur um, ef hann setur geršarbeišanda tryggingu fyrir efndum hennar, sem sżslumašur metur nęgjanlega. Sżslumanni ber, eftir žvķ sem viš į, aš veita geršaržola eša mįlsvara hans naušsynlegar leišbeiningar um réttarstöšu hans viš geršina og um efni kröfu geršarbeišanda, į sama hįtt og dómara ķ einkamįli ber aš leišbeina ólöglęršum mįlsašila. Skylt er geršaržola eša mįlsvara hans aš segja satt og rétt frį öllu, sem sżslumašur krefur hann svara um og mįli skiptir um framgang geršarinnar. 26. gr. Frestir skulu aš jafnaši ekki veittir mešan į geršinni stendur, nema mįlsašilar séu į žaš sįttir. Ef geršaržoli eša sį, sem mįlstaš hans tekur viš geršina, krefst aš henni verši frestaš, en geršarbeišandi fellst ekki į žį kröfu, skal sżslumašur įkveša žegar ķ staš hvort hann heldur geršinni įfram eša hvort henni veršur frestaš til tiltekins tķma. Ef sżslumašur įkvešur aš fresta geršinni gegn vilja geršarbeišanda, getur geršarbeišandi krafist śrlausnar hérašsdómara um žį įkvöršun skv. 14. kafla. Hafni sżslumašur kröfu geršaržola um frestun geršarinnar, skal henni žegar fram haldiš, ef geršarbeišandi krefst. Ekki stöšvar žaš framgang geršarinnar, žótt geršaržoli lżsi žvķ yfir aš hann muni krefjast śrlausnar hérašsdómara um ašfarargeršina. 27. gr. Ef geršaržoli eša sį, sem mįlstaš hans tekur, mótmęlir rétti geršarbeišanda til aš ašför nįi fram aš ganga eša hśn fari fram meš žeim hętti, sem geršarbeišandi krefst, skal sżslumašur aš kröfu geršarbeišanda įkveša žegar ķ staš hvort geršin fari fram eša hvort henni verši fram haldiš og eftir atvikum meš hverjum hętti. Aš jafnaši skulu mótmęli geršaržola ekki stöšva geršina, nema žau varši atriši, sem sżslumanni ber aš gęta af sjįlfsdįšum, eša sżslumašur telur mótmęlin af öšrum sökum valda žvķ, aš óvķst sé aš geršarbeišandi eigi žau réttindi, sem hann krefst fullnęgt, eša aš hann eigi rétt į aš geršin fari fram meš žeim hętti, sem hann krefst. Fallist geršarbeišandi ekki į įkvöršun sżslumanns skv. 1. mgr., getur hann krafist śrlausnar hérašsdómara um hana samkvęmt fyrirmęlum 14. kafla. Frestast žį geršin aš žvķ leyti, sem sżslumašur hefur hafnaš kröfum geršarbeišanda, žar til leyst hefur veriš śr įgreiningsefninu. Hafni sżslumašur mótmęlum geršaržola, skal geršinni fram haldiš, ef geršarbeišandi krefst. Ekki stöšvar žaš framgang geršarinnar, žótt geršaržoli lżsi yfir aš hann muni krefjast śrlausnar hérašsdómara um ašfarargeršina. 28. gr. Ef ašfarargerš gęti ranglega skert rétt žrišja manns, er honum heimilt aš męta og krefjast frestunar hennar eša mótmęla framgangi hennar aš žvķ leyti, sem hśn varšar rétt hans. Fariš skal meš slķkar kröfur eša slķk mótmęli eins og um vęri aš ręša kröfur eša mótmęli geršaržola skv. 26. eša 27. gr. 29. gr. Fęrist geršaržoli undan žvķ aš veita žęr upplżsingar viš ašfarargerš, sem sżslumašur telur óhjįkvęmilegar til framgangs hennar, er sżslumanni heimilt aš skerša frelsi geršaržola samkvęmt kröfu geršarbeišanda, žar til geršaržoli uppfyllir upplżsingaskyldur sķnar, žó ekki lengur en ķ 24 klukkustundir. [Lögreglu]1) er skylt aš veita sżslumanni atbeina ķ žessu skyni samkvęmt boši hans. Ef grunur leikur į aš geršaržoli sé meš refsiveršum hętti aš fyrirbyggja fullnustu kröfu geršarbeišanda meš synjun sinni um aš veita upplżsingar, skal fariš eftir fyrirmęlum laga um mešferš [sakamįla].2) Ef geršaržoli fęrist undan aš veita upplżsingar meš žeim hętti, sem ķ 1. mgr. segir, er sżslumanni heimilt aš įkveša honum dagsektir samkvęmt kröfu geršarbeišanda. Skulu žęr renna til geršarbeišanda og falla į, žar til geršaržoli uppfyllir upplżsingaskyldur sķnar eša unnt reynist af öšrum sökum aš ljśka gerš įn žeirra. Gera mį ašför fyrir dagsektum žessum, sbr. 6. tölul. 1. mgr. 1. gr. Dagsektum veršur ekki beitt, mešan geršaržoli sętir frelsisskeršingu skv. 1. mgr. Ef ašför beinist aš öšrum en einstaklingi, mį neyta heimilda 1. og 2. mgr. gagnvart fyrirsvarsmanni geršaržola. 30. gr. Samkvęmt boši sżslumanns er geršaržola eša žeim, sem mįlstaš hans getur tekiš skv. 2. mgr. 24. gr., skylt aš veita ašgang aš hśsakynnum hans og lokušum hirslum hans, ef geršarbeišandi krefst og sżslumašur telur žaš naušsynlegt vegna framgangs geršarinnar. Skorist viškomandi undan žvķ eša honum er žaš ófęrt, er sżslumanni rétt aš beita valdi ķ žessu skyni. Nś hefur ekki nįšst til geršaržola til aš vera viš ašför eša neins, sem mįlstaš hans getur tekiš, en honum hefur įšur veriš tilkynnt skv. 1. og 2. mgr. 21. gr. aš ašför muni fara fram į žeim staš, žar sem hśsakynni hans eru eša lokašar hirslur er aš finna. Er sżslumanni žį rétt aš kröfu geršarbeišanda aš beita valdi meš sömu skilyršum og segir ķ 1. mgr. Nś hefur ekki nįšst til geršaržola eša neins, sem mįlstaš hans getur tekiš, en geršaržola hefur ekki veriš tilkynnt um ašför meš žeim hętti, sem segir ķ 2. mgr. Telji sżslumašur allt aš einu aš ašför megi gera skv. 3. mgr. 24. gr., getur hann aš kröfu geršarbeišanda krafist śrskuršar hérašsdómara um heimild til aš brjóta upp hśsakynni geršaržola og lęstar hirslur. Mešan slķkur śrskuršur er ófenginn og ekki nęst til geršaržola, er sżslumanni rétt aš kröfu geršarbeišanda aš kvešja til lögreglumenn til aš varna žvķ, aš nokkuš verši gert, sem raskaš gęti rétti geršarbeišanda. Ef brżnir hagsmunir geršarbeišanda krefjast žess og sérstök hętta žykir į, aš hann verši ella fyrir verulegum réttarspjöllum, er sżslumanni žó heimilt samkvęmt kröfu geršarbeišanda aš brjóta upp hśsakynni geršaržola eša lęstar hirslur įn undangengins śrskuršar hérašsdómara. Aš öšru leyti skal beita reglum laga um hśsleit viš rannsókn [sakamįla],1) eftir žvķ sem viš getur įtt. 31. gr. Ef rökstudd įstęša žykir til aš ętla aš geršaržoli kunni aš hafa geymda fjįrmuni į sér eša muni eša gögn, sem mįli geta skipt um framgang geršarinnar, getur sżslumašur aš kröfu geršarbeišanda skoraš į geršaržola aš heimila leit į honum sjįlfum. Ef geršaržoli veršur ekki viš įskorun skv. 1. mgr., er sżslumanni rétt aš kröfu geršarbeišanda aš kvešja til lögreglumenn til aš skerša frelsi geršaržola. Ber sżslumanni įn tafar aš greina hérašsdómara frį įkvöršun sinni og krefjast śrskuršar hans um heimild til aš leit fari fram į geršaržola. Beita skal aš öšru leyti reglum laga um leit į manni viš rannsókn [sakamįla],1) eftir žvķ sem viš getur įtt. Ef ašför beinist aš öšrum en einstaklingi, mį neyta heimilda 1. og 2. mgr. gagnvart fyrirsvarsmanni geršaržola. 32. gr. Ašfararbeišni og gögn um ašfararheimild skulu lögš fram viš geršina og merkt meš įframhaldandi nśmeraröš. Einnig skulu lögš fram žau gögn, sem mįli geta skipt um réttindi ašilanna og um framgang geršarinnar aš öšru leyti. Um varšveislu sżslumanns į framlögšum gögnum og heimildir til ašgangs aš žeim eša til afhendingar žeirra skal fariš eftir reglum um dómskjöl ķ einkamįlum, eftir žvķ sem viš getur įtt. 33. gr. Sżslumašur fęrir geršabók um ašfarargeršir. Fer um form hennar eftir reglum,1) sem [rįšherra]2) setur. Ķ geršabók skal greint hvar og hvenęr ašfarargerš fer fram, nöfn ašila og umbošsmanna eša mįlsvara žeirra, hver gögn hafa veriš lögš fram viš geršina og hvernig hśn hefur aš öšru leyti fariš fram. Sżslumašur les upp bókun sķna viš lok geršar fyrir žį, sem viš hana eru staddir, eša kynnir žeim meginatriši bókunarinnar, ef žeir telja žaš nęgja. Žeim skal gefinn kostur į aš undirrita bókunina įsamt sżslumanni. 34. gr. Fari ašfarargerš fram į starfstofu sżslumanns og geršaržoli eša umbošsmašur hans er viš hana staddur, er ekki žörf votta viš geršina, ef žeir, sem męttir eru, undirrita bókun um hana. Žegar ašför fer fram meš öšrum hętti en segir ķ 1. mgr., ber sżslumanni aš hlutast til um aš staddur sé viš geršina vottur, sem fullnęgir hęfiskröfum laga til aš vera vottur į dómžingi ķ einkamįli milli sömu ašila. Votturinn skal undirrita bókun sżslumanns um geršina. 35. gr. Ef ekki reynist unnt aš ljśka ašför ķ žvķ umdęmi, žar sem hśn hefur réttilega byrjaš, er sżslumanni heimilt, ef hann svo kżs og geršarbeišandi óskar žess, aš halda geršinni įfram utan umdęmis sķns, ef sś rįšstöfun hefur ekki teljandi kostnašarauka ķ för meš sér fyrir geršaržola eša hana veršur aš telja naušsynlega ķ ljósi atvika. Hafa athafnir sżslumanns sama gildi, žegar svo stendur į, og ef žęr hefšu gerst innan marka umdęmis hans. Žó skulu réttindi geršarbeišanda žoka fyrir rétti žess, sem sķšar gerir ašför vegna samkynja skyldu geršaržola, ef beišni žess hefur įšur borist sżslumanni ķ žvķ umdęmi, žar sem fyrri geršinni var fram haldiš. Ef naušsyn ber til aš ašför verši fram haldiš utan žess umdęmis, žar sem hśn hefur byrjaš, og ekki er neytt heimildar skv. 1. mgr., skal geršarbeišandi afla frumskjala vegna geršarinnar og eftirrits śr geršabók hjį sżslumanni, sem fariš hefur meš hana, og senda žau žeim sżslumanni, er viš tekur. Sżslumašur, sem heldur geršinni įfram, žarf ekki aš endurtaka žęr undirbśningsathafnir, sem fariš hafa fram. 36. gr. Gera mį fjįrnįm til fullnustu peningakröfu ķ eignum, sem nęgja til greišslu hennar, sbr. 2. mgr. 1. gr., og tilheyra geršaržola eša öšrum, sem sjįlfur bżšur žęr fram til fjįrnįms. Sżslumašur skal įkveša til hvers kostnašar geršarbeišandi į tilkall śr hendi geršaržola vegna undirbśnings geršarinnar og hennar sjįlfrar, aš žvķ leyti sem hann fellur til eftir öflun ašfararheimildar. 37. gr. Gera mį fjįrnįm ķ peningum eša ķ fasteign, lausafé, kröfu geršaržola į hendur öšrum eša annarri eign eša réttindum, sem hafa fjįrhagslegt gildi og unnt er aš tilgreina nęgilega. Fjįrnįm veršur ašeins gert ķ réttindum, sem fengin eru, žegar geršin fer fram. Gera mį fjįrnįm ķ eign, žótt lögbönd séu į henni eša annar hafi įšur fengiš vešréttindi ķ henni. 38. gr. Ekki skal taka fjįrnįmi meira en žaš, sem sżslumašur telur munu nęgja til fullnustu kröfu geršarbeišanda. Ef mįlsašili telur óvķst um veršmęti eignar, sem taka mį fjįrnįmi, skal sżslumašur virša hana. Skal mišaš viš žaš verš, sem ętla mį aš fįist fyrir hana viš naušungarsölu, aš frįdregnum kostnaši og aš teknu tilliti til réttinda žeirra, sem forgangs kunna aš njóta gagnvart kröfu geršarbeišanda. Sżslumašur getur kvatt til einn eša tvo menn, er séržekkingu hafa, til aš virša innan tiltekins og stutts frests eign, sem fjįrnįmi mį taka, ef žess er krafist viš geršina. Įšur en viršing fer fram, skulu viršingarmenn heita aš rękja starf sitt eftir bestu vitund. Sżslumašur įkvešur žóknun žeirra og śr hendi hvors mįlsašila hśn greišist, en aš jafnaši skal sį bera kostnaš um sinn af viršingu, sem hefur krafist hennar. Heimilt er sżslumanni aš įskilja tryggingu fyrir žóknun viršingarmanna śr hendi žess, sem krefst kvašningar žeirra, įšur en hśn į sér staš. 39. gr. Geršaržoli eša sį, sem mįlstaš hans tekur viš geršina, į rétt til aš vķsa į žęr eignir, sem fjįrnįm veršur gert ķ. Geršarbeišanda er ekki rétt aš hafna fjįrnįmi ķ eign, sem bent er į af hįlfu geršaržola, ef hśn er metin nęgileg trygging fyrir kröfu hans, nema svo standi į, sem ķ 2.–4. mgr. segir. Geršaržoli į ekki rétt į aš varna žvķ, aš peningar verši teknir fjįrnįmi, nema žeir verši undanžegnir fjįrnįmi skv. 41. gr. Geršaržoli į ekki rétt į aš varna žvķ, aš fjįrnįm verši gert ķ eign, sem geršarbeišandi į tryggingarréttindi ķ fyrir kröfu sinni. Geršarbeišandi žarf ekki aš hlķta aš fjįrnįm verši gert ķ fasteign, ķ eign, sem ašrir eiga réttindi yfir, ķ eign, sem hefur óvisst veršgildi, eša ķ eign, sem öršugt er aš varšveita eša selja, ef til er önnur eign, sem fjįrnįm mį gera ķ. Vķsi geršaržoli eša sį, sem mįlstaš hans tekur, ekki į eignir til fjįrnįms, eša enginn er staddur viš geršina af hans hįlfu, mį geršarbeišandi tiltaka žęr eignir, sem fjįrnįm veršur gert ķ. Sżslumašur skal žį gęta žess aš fjįrnįm sé aš öšru jöfnu fyrst gert ķ žeim eignum, sem ętla mį aš geršaržoli eša heimilismenn hans geti helst veriš įn. 40. gr. Heimilt er geršaržola aš neyta réttar til skuldajafnašar viš kröfu geršarbeišanda meš kröfu, sem oršin er ašfararhęf, eša kröfu, sem geršarbeišandi višurkennir rétta, ef almennum skilyršum skuldajafnašar er fullnęgt. 41. gr. Peningaeign mį taka fjįrnįmi, nema eftirfarandi eigi sannanlega viš:
Fasteignir, lausafé og ašrar sambęrilegar eignir, sem aflaš hefur veriš meš fé skv. 1. eša 2. tölul. 1. mgr., verša ekki undanžegnar fjįrnįmi ķ skjóli žeirra fyrirmęla. Fjįrnįm mį gera aš įbendingu geršaržola ķ peningaeign, sem reglur 1. mgr. taka til. 42. gr. Ef fjįrnįm er gert ķ fasteign, skrįsettu skipi eša loftfari, telst žaš, ef annaš er ekki tekiš fram, einnig nį til fylgifjįr slķkrar eignar, jafnt žess, sem žegar er fyrir hendi, og žess, sem sķšar veršur til. [Ef fjįrnįm er gert ķ loftfarshlut, ž.e. flugskrokk eša hreyflum loftfars eša žyrlu, sem fellur undir lög um Höfšaborgarsamninginn um alžjóšleg tryggingarréttindi ķ hreyfanlegum bśnaši og bókun um bśnaš loftfara, skal fjįrnįm ašeins nį til žess loftfarshlutar sem réttindi lśta aš en falli loftfar utan gildissvišs žeirra laga telst žaš, ef annaš er ekki tekiš fram, einnig nį til fylgifjįr loftfars, jafnt žess sem žegar er fyrir hendi og žess sem sķšar veršur til.]1) [Fjįrnįm mį ašeins gera ķ slķku fylgifé einu śt af fyrir sig aš įbendingu geršaržola og meš samžykki žeirra sem aš öšru leyti eiga réttindi yfir viškomandi fasteign, skipi eša loftfari, nema fylgiféš hafi įšur sérstaklega veriš vešsett geršarbeišanda til tryggingar kröfunni og vešréttindi hans njóti verndar gagnvart žeim sem aš öšru leyti eiga réttindi yfir žvķ, eša loftfarshlutur njóti réttarverndar samkvęmt lögum um Höfšaborgarsamninginn um alžjóšleg tryggingarréttindi ķ hreyfanlegum bśnaši og bókun um bśnaš loftfara.]1) 43. gr. Fjįrnįm veršur ekki gert ķ lausafjįrmunum, sem naušsynlegir eru geršaržola og heimilismönnum hans til aš halda lįtlaust heimili meš žeim hętti, sem almennt gerist. Heimilt er geršaržola aš auki aš undanžiggja eftirfarandi lausafjįrmuni fjįrnįmi:
Heimildir 1. og 2. mgr. taka ekki til muna, sem standa aš veši fyrir kröfu geršarbeišanda, eša sem geršarbeišandi hefur meš gildum hętti įskiliš sér eignarrétt aš. 44. gr. Fjįrnįm mį gera ķ kröfum geršaržola į hendur öšrum, žótt skilyrtar séu eša ógjaldfallnar, meš žeim takmörkunum, sem leišir af 45.–48. gr. og fyrirmęlum annarra laga. Gera mį fjįrnįm ķ gjaldfallinni kröfu, sem undanskilja mį fjįrnįmi skv. 45.–48. gr., aš įbendingu geršaržola eša ef krafan stendur til tryggingar fyrir kröfu geršarbeišanda. Ef fjįrnįm er gert ķ veršbréfi eša kröfu, telst žaš, ef annaš er ekki tekiš fram, einnig nį til aršs eša vaxta af bréfinu eša kröfunni, jafnt žeirra, sem žegar hafa falliš til, og žeirra, sem réttur stofnast til sķšar. 45. gr. Fjįrnįm veršur ekki gert ķ kröfu um ógreidd laun eša annaš ógreitt endurgjald fyrir vinnu, nema lišinn sé mįnušur frį lokum žess tķmabils, sem unniš var til launanna eša endurgjaldsins. Fjįrnįm veršur ekki gert ķ kröfu um eftirlaun fyrr en mįnušur er lišinn frį žvķ hśn varš gjaldkręf. Fjįrnįm veršur ekki gert ķ kröfu um laun ķ uppsagnarfresti eša ķ bótakröfu vegna slita rįšningarsamnings fyrr en mįnušur er lišinn frį žvķ hśn varš gjaldkręf. 46. gr. Fjįrnįm veršur ekki gert ķ bótakröfu vegna örorku eša missis framfęranda, eša kröfu um bętur fyrir ófjįrhagslegt tjón, sem slķkum kröfum tengist, ef bótakrafan tilheyrir tjónžola sjįlfum. 47. gr. Fjįrnįm veršur ekki gert ķ eftirfarandi kröfum, nema einn mįnušur sé lišinn frį žvķ žęr uršu gjaldkręfar:
48. gr. Fjįrnįm veršur ekki gert ķ kröfu samkvęmt gagnkvęmum samningi, ef geršaržoli hefur ekki efnt hann af sinni hįlfu, og žaš, sem ógert er, er eigin vinna eša verk hans eša eitthvaš annaš, sem višsemjandi geršaržola žarf ekki aš una aš annar en geršaržoli lįti ķ té. 49. gr. Fjįrnįm veršur ekki gert ķ persónubundnum réttindum, sem geršaržola er óheimilt aš framselja į sitt eindęmi, nema žau standi til tryggingar fyrir kröfu geršarbeišanda. 50. gr. Fjįrnįm veršur ekki gert ķ eign, sem gefin hefur veriš geršaržola meš fyrirmęlum um aš hśn verši undanžegin ašför, ef honum er jafnframt óheimilt aš rįšstafa henni, enda hafi gjafagerningi meš slķkum skilmįla veriš žinglżst, ef réttarvernd er žvķ hįš ķ viškomandi tilviki. Hiš sama į viš um arš af slķkri eign, ef skemmri tķmi en einn mįnušur er lišinn frį žvķ hann varš gjaldkręfur. Ef eign hefur aš nokkru veriš gefin geršaržola meš žeim įskilnaši, sem įšur segir, en aš öšru leyti veriš lįtin af hendi gegn endurgjaldi, tekur 1. mgr. til žess hluta eignarinnar, sem gefinn var. 51. gr. Sżslumašur skal bóka af nįkvęmni ķ hverjum eignum fjįrnįm er gert og fyrir hverjum kröfum. Hafi viršing hins fjįrnumda fariš fram skv. 38. gr., skal veršmęti žess einnig tiltekiš ķ bókun. Heimilt er sżslumanni aš gera fjįrnįm ķ eign, žótt hśn sé į öšrum staš eša ķ öšru umdęmi en žar sem geršin fer fram, nema žörf sé į viršingu eignarinnar skv. 38. gr. Sżslumašur skal leišbeina geršaržola eša žeim, sem mįlstaš hans tekur, um réttarįhrif fjįrnįms. Hafi enginn veriš viš geršina af hįlfu geršaržola, skal sżslumašur tilkynna honum um fjįrnįmiš, ef vitaš er hvar hann er nišur kominn. [51. gr. a. Ķ samręmi viš lög um Höfšaborgarsamninginn um alžjóšleg tryggingarréttindi ķ hreyfanlegum bśnaši og bókun um bśnaš loftfara skulu skrįningarhęf, lögbundin réttindi eša tryggingarréttindi skv. dd-liš 1. gr. Höfšaborgarsamningsins og bókun um bśnaš loftfara, sem stofnast hafa meš ašfarargerš hér į landi, ž.e. fjįrnįmi, kyrrsetningu eša löggeymslu, skrįš ķ alžjóšlega skrį ķ samręmi viš reglur Höfšaborgarsamningsins til aš žau öšlist réttarvernd gagnvart sķšar skrįšum réttindum.]1) 52. gr. Fyrningu ašfararhęfrar kröfu er slitiš, ef ašfararbeišni berst hérašsdómara eša sżslumanni fyrir lok fyrningartķma og geršinni er sķšan fram haldiš įn įstęšulauss drįttar. 53. gr. Óheimilt er geršaržola aš rįšstafa hinu fjįrnumda į nokkurn hįtt, sem fariš gęti ķ bįga viš rétt geršarbeišanda. Geršaržola er heimilt aš nżta fylgifé, sem fjįrnįm ķ eign tekur einnig til eftir 1. mgr. 42. gr., aš žvķ leyti, sem naušsynlegt er til ešlilegra nota eignarinnar. 54. gr. Naušungarsala hins fjįrnumda eša önnur lögmęt rįšstöfun žess į grundvelli fjįrnįms mį ekki fara fram įn samžykkis eiganda žess fyrr en fjórar vikur eru lišnar frį žvķ fjįrnįm var gert. Hafi geršaržoli eša žrišji mašur boriš įgreining um geršina undir hérašsdómara innan fjögurra vikna frį žvķ fjįrnįm var gert, getur geršarbeišandi ekki neytt žeirra réttinda, sem 1. mgr. tekur til, aš žvķ leyti sem įgreiningur stendur um geršina, fyrr en hann hefur veriš leiddur til lykta fyrir hérašsdómi. Nś ber geršaržoli eša žrišji mašur įgreining um fjįrnįmsgerš undir hérašsdómara aš loknum žeim fresti, sem į undan getur, og stöšvast žį naušungarsala eša önnur lögmęt rįšstöfun hins fjįrnumda, aš žvķ leyti sem įgreiningur stendur um geršina, žar til hann er til lykta leiddur fyrir hérašsdómi. Ekki haggast fyrir žęr sakir gildi rįšstafana, sem žegar hafa įtt sér staš į hinu fjįrnumda. Hérašsdómari getur kvešiš į um žaš meš sérstökum śrskurši samkvęmt kröfu geršarbeišanda, aš rekstur įgreiningsmįls um fjįrnįmsgerš komi ekki ķ veg fyrir rįšstöfun hins fjįrnumda skv. 2. eša 3. mgr. 55. gr. Ef peningar eru teknir fjįrnįmi og mótmęli koma ekki fram gegn geršinni, afhendir sżslumašur žį geršarbeišanda žegar ķ staš sem greišslu upp ķ kröfuna. Aš öšrum kosti tekur sżslumašur žį ķ vörslur sķnar, ef geršarbeišandi krefst, og varšveitir į bankareikningi, žar til sį tķmi er kominn, aš geršarbeišandi megi rįšstafa hinu fjįrnumda skv. 54. gr. 56. gr. [Ef fjįrnįm er gert ķ fasteign, skrįsettu skipi, loftfari, loftfarshlut eša lausafé į geršaržoli rétt į aš hafa umrįš hins fjįrnumda žar til naušsyn ber til annars vegna naušungarsölu žess nema annaš leiši af reglum 2. eša 3. mgr. Hafi fjįrnįm veriš gert ķ fasteign, skrįsettu skipi, loftfari eša loftfarshlut getur sżslumašur svipt geršaržola umrįšum hins fjįrnumda aš kröfu geršarbeišanda og fališ žau öšrum manni ef sżnt žykir aš brżn hętta sé į aš žaš spillist eša rżrni ķ umrįšum geršaržola eša aš umrįš hans muni į annan hįtt torvelda naušungarsölu verulega. Geršaržoli veršur žó ekki af žessum sökum sviptur umrįšum fasteignar eša žess hluta hennar žar sem hann į heimili.]1) Hafi fjįrnįm veriš gert ķ lausafé, skal sżslumašur veita geršarbeišanda vörslur žess, ef hann krefst og įstęša žykir til aš óttast aš žaš muni spillast eša rżrna ķ vörslum geršaržola eša aš vörslur hans muni į annan hįtt torvelda naušungarsölu. 57. gr. Ef fjįrnįm er gert ķ veršbréfum eša kröfum, sem skilrķki eru fyrir, tekur sżslumašur vörslur žeirra af geršaržola, ef geršarbeišandi krefst. Hafi fjįrnįm veriš gert ķ kröfu, hvort sem skilrķki eru fyrir henni eša ekki, er geršarbeišanda rétt aš tilkynna žaš skuldaranum. Skuldari kröfu, sem fjįrnįm hefur veriš gert ķ, losnar ekki undan skyldum sķnum meš greišslu til geršaržola, nema hann hafi hvorki vitaš né mįtt vita um fjįrnįmiš, žegar greišslan įtti sér staš, eša višskiptabréf, sem krafan styšst viš, hafi veriš komiš ķ gjalddaga og veriš ķ vörslum geršaržola į žeim tķma og ekki boriš meš sér aš fjįrnįm hafi veriš gert ķ žvķ. Nś liggur fyrir aš unnt sé aš fį greišslu af kröfu, sem fjįrnįm hefur veriš gert ķ, en geršarbeišandi hefur ekki nżtt sér žau réttindi, sem geršin veitir honum til rįšstöfunar į kröfunni. Skal sżslumašur žį endurupptaka geršina samkvęmt kröfu geršarbeišanda og taka greišsluna fjįrnįmi samkvęmt žeim reglum, sem kvešiš er į um ķ 55. gr. Um endurupptökuna gilda reglur 9. kafla aš öšru leyti en žvķ, aš ekki er žörf undanfarandi tilkynningar til geršaržola eša nęrveru hans eša mįlsvara hans viš geršina. 58. gr. Ef geršaržoli, mįlsvari hans eša žrišji mašur lżsir žvķ yfir mešan į geršinni stendur, aš hann muni krefjast śrlausnar hérašsdómara um hana, getur geršarbeišandi ekki krafist umrįšasviptingar skv. 56. gr. fyrr en aš fjórum vikum lišnum frį žvķ fjįrnįm var gert, nema hann setji nęgilega tryggingu aš mati sżslumanns fyrir tjóni, sem hlotist getur af henni. Ef geršaržoli eša žrišji mašur krefst śrlausnar hérašsdómara um fjįrnįmsgerš og mešan žaš įgreiningsmįl hefur ekki veriš leitt til lykta fyrir hérašsdómi, gilda fyrirmęli 1. mgr. um heimild geršarbeišanda til aš krefjast umrįšasviptingar skv. 56. gr. Ekki haggast af žeim sökum gildi umrįšasviptingar, sem fariš hefur fram įšur en krafist var śrlausnar hérašsdómara. 59. gr. Ef įkvęši 55.–57. gr. leiša til aš sżslumanni vęri rétt aš varšveita hiš fjįrnumda eša aš afhenda žaš geršarbeišanda eša öšrum manni, en lögmęt umrįš žrišja manns standa žvķ ķ vegi, skal geršarbeišandi tilkynna umrįšamanninum um fjįrnįmiš og aš óheimilt sé aš višlagšri įbyrgš aš afhenda geršaržola hiš fjįrnumda. Tilkynningu skal aš jafnaši fylgja stašfest eftirrit geršarinnar śr geršabók. 60. gr. Fjįrnįm ķ lausafé eša kröfu fellur sjįlfkrafa nišur aš lišnu įri frį žvķ žaš var gert, ef krafa frį geršarbeišanda um naušungarsölu eša ašra lögmęta rįšstöfun hins fjįrnumda hefur ekki borist [sżslumanni]1) innan žess tķma. Įkvęši 1. mgr. gilda ekki, ef naušungarsölu eša annarrar lögmętrar rįšstöfunar hins fjįrnumda hefur ekki veriš krafist innan įrs frį žvķ fjįrnįmiš var gert vegna réttarįgreinings um žaš eša vegna réttinda žrišja manns, og geršarbeišandi krefst hennar innan žriggja mįnaša frį žvķ slķk hindrun er śr vegi. 61. gr. Aš žvķ leyti, sem lög žessi kveša ekki sérstaklega į um annaš, fer um naušsyn tryggingarrįšstafana fyrir rétti samkvęmt fjįrnįmi og um stöšu žess réttar gagnvart öšrum réttindum eftir almennum reglum laga. 62. gr. [Eftir kröfu geršarbeišanda veršur fjįrnįmi lokiš įn įrangurs ef:
63. gr. Ekki er rétt aš fjįrnįmi sé lokiš įn įrangurs, ef bent er į eign geršaržola, sem aš nokkru gęti nęgt til tryggingar kröfunni, nema stašreynt hafi veriš meš viršingu skv. 2. eša 3. mgr. 38. gr. aš hśn nęgi ekki til fullrar tryggingar. 64. gr. Ef geršarbeišandi rökstyšur aš įstęša geti veriš til aš ętla, aš geršaržoli eigi tiltekna eign, sem taka mį fjįrnįmi, en žaš fęst ekki stašfest af hįlfu geršaržola og skilyrši eru aš öšru leyti til aš ljśka geršinni įn įrangurs aš nokkru eša öllu, er sżslumanni rétt aš kröfu geršarbeišanda aš kanna frekar hag geršaržola meš eftirfarandi hętti:
Skylt er žeim, sem 2. tölul. 1. mgr. tekur til, aš veita žęr upplżsingar, sem sżslumašur krefst og varša hag geršaržola. 65. gr. Endurupptaka skal fjįrnįmsgerš, ef allir mįlsašilar eru į žaš sįttir. Fjįrnįmsgerš skal enn fremur endurupptekin aš kröfu mįlsašila, ef śrskuršur hérašsdómara eša dómur ęšra dóms hefur gengiš um breytingu hennar, sbr. 95. gr. 66. gr. Fjįrnįmsgerš veršur endurupptekin aš kröfu geršarbeišanda vegna eftirfarandi atvika:
67. gr. Fjįrnįmsgerš veršur endurupptekin aš kröfu geršaržola vegna eftirfarandi atvika:
Žrišja manni, sem telur fjįrnįmsgerš fara ķ bįga viš rétt sinn, er heimilt aš krefjast endurupptöku fjįrnįmsgeršar, hafi hann ekki įtt žess kost aš koma mótmęlum fram gegn geršinni, mešan į henni stóš. 68. gr. Beišni um endurupptöku skal beint til žess sżslumanns, sem lauk fjįrnįmsgerš. Viš endurupptöku skal fariš eftir žeim reglum, sem gilda um framkvęmd fjįrnįmsgeršar, eftir žvķ sem viš getur įtt. Sżslumašur er óbundinn af fyrri įkvöršunum sķnum, aš žvķ leyti, sem žęr geta komiš til endurskošunar viš endurupptöku. 69. gr. Žau fyrirmęli žessa kafla, sem fela ķ sér frįvik frį almennum reglum laga žessara, taka til krafna um dagsektir og önnur įfallandi višurlög, sem lögš hafa veriš į geršaržola til aš knżja hann til efnda į skyldu, enda hafi fjįrhęš žeirra ekki veriš įkvöršuš meš žeim hętti, aš ķ žeim felist skašabętur eša endurgjald til žess, sem geršaržoli ber skyldu viš. 70. gr. Ef dagsektarkrafa styšst viš ašfararheimild, sem beina į til hérašsdómara skv. 11. gr., nęgir aš žaš sé gert ķ fyrsta sinn, sem fjįrnįms er krafist. Ef fjįrnįms er krafist į nż til heimtu dagsekta, sem sķšan hafa falliš til, mį beina ašfararbeišni til sżslumanns įn undanfarandi mešferšar hérašsdómara. Fjįrnįm veršur ekki gert til fullnustu kröfu um įfallnar dagsektir fyrr en mįnušur er lišinn frį žvķ sķšast var gert fjįrnįm vegna įšur tilfallinna dagsekta. 71. gr. Ekki veršur af fjįrnįmi til fullnustu dagsekta, ef geršaržoli hefur efnt skyldur sķnar eša bżšur fram efndir žeirra viš geršina eša atvik eru annars meš žeim hętti, aš hann hafi losnaš undan žeirri skyldu, sem dagsektirnar varša. Fjįrnįm, sem įšur hefur veriš gert til fullnustu įfallinna dagsekta, fellur žį nišur hvaš žęr varšar, nema annaš leiši af öšrum lagareglum eša įkvęšum ašfararheimildarinnar. 72. gr. Ef ašfararheimild kvešur į um skyldu geršaržola til aš vķkja af fasteign eša til aš lįta geršarbeišanda af hendi umrįš hennar aš einhverju leyti eša öllu, eša til aš fjarlęgja hluti af henni, skal sżslumašur fullnęgja rétti geršarbeišanda meš śtburši geršaržola eša žeirra hluta, sem fjarlęgšir verša, og eftir atvikum meš innsetningu geršarbeišanda. 73. gr. Ef ašfararheimild kvešur į um skyldu geršaržola til aš veita geršarbeišanda umrįš annars en žess, sem 72. gr. tekur til, skal sżslumašur fullnęgja rétti geršarbeišanda meš žvķ aš taka žaš meš valdi śr umrįšum geršaržola og afhenda geršarbeišanda. 74. gr. Ef ašfararheimild kvešur į um skyldu geršaržola til aš gefa śt eša rita undir skjal eša til aš standa į annan hįtt aš löggerningi, skal sżslumašur, ef žvķ veršur viš komiš, fullnęgja rétti geršarbeišanda meš žvķ sjįlfur aš framkvęma viškomandi athöfn meš sömu réttarįhrifum og ef hann hefši umboš geršaržola til žess. 75. gr. Ef ašfararheimild kvešur į um skyldu geršaržola til aš lįta eitthvaš ógert, getur sżslumašur samkvęmt kröfu geršarbeišanda fališ lögreglumönnum aš varna žvķ aš geršaržoli brjóti gegn žvķ banni. 76. gr. Nś er kvešiš į ķ ašfararheimild um ašra skyldu geršaržola en fyrirmęli 72.–75. gr. taka til, og geršaržoli veršur ekki viš įskorun sżslumanns um aš efna hana. Kveši ašfararheimild į um sérstakt peningagjald ķ staš žess, sem upphaflega skyldi innt af hendi, getur sżslumašur gert fjįrnįm fyrir žvķ žegar ķ staš, ef geršarbeišandi krefst. Aš öšrum kosti skal fariš aš meš žeim hętti, sem ķ 77. gr. segir. 77. gr. Ef leitt er ķ ljós viš ašfarargerš aš kröfu geršarbeišanda veršur ekki fullnęgt samkvęmt žvķ, sem hér į undan segir, en ómöguleiki eša önnur samsvarandi atvik leysa geršaržola ekki endanlega undan henni, getur geršarbeišandi krafist aš hérašsdómari įkveši honum peningagreišslu śr hendi geršaržola žess ķ staš. Ef ašfararheimild męlir fyrir um skyldu geršaržola til aš leysa af hendi verk, sem hann fęst ekki til aš vinna, getur sżslumašur heimilaš geršarbeišanda aš fį ašra til aš vinna žaš eftir reikningi. Skal hérašsdómari žį aš jafnaši įkveša geršarbeišanda endurgreišslu žess reiknings śr hendi geršaržola. Verši sś leiš ekki farin, sem ķ 2. mgr. segir, dómkvešur hérašsdómari einn eša tvo menn aš kröfu geršarbeišanda til aš meta hagsmuni hans til fjįr. Ķ žvķ mati skal einkum, eftir žvķ sem viš getur įtt, fariš eftir žeim reglum, sem gilda um įkvöršun eignarnįmsbóta. Viš mešferš hérašsdómara samkvęmt framansögšu skal aš öšru leyti fariš eftir reglum 14. kafla, eftir žvķ sem viš getur įtt. Hérašsdómari įkvešur geršarbeišanda endurgjald skv. 2. eša 3. mgr. meš śrskurši, sem fullnęgja mį meš fjįrnįmi samkvęmt almennum reglum. 78. gr. Ef manni er meš ólögmętum hętti aftraš aš neyta réttinda, sem hann tjįir sig eiga og telur svo ljós, aš sönnur verši fęršar fyrir žeim meš gögnum, sem aflaš veršur skv. 83. gr., er honum heimilt aš beina til hérašsdómara beišni um aš skyldu žess efnis, sem getur ķ 72. eša 73. gr., verši fullnęgt meš ašfarargerš, žótt ašfararheimild skv. 1. gr. liggi ekki fyrir. Er hérašsdómara hefur borist beišni skv. 1. mgr. og hann telur aš lög leiši ekki til aš henni verši žegar vķsaš į bug, skal hann fara meš hana eftir žeim reglum, sem męlt er fyrir um ķ 13. kafla. 79. gr. Ekki stendur žaš ķ vegi ašfarargeršar skv. 78. gr., žótt dómsmįl sé jafnframt rekiš milli sömu ašila um önnur atriši, sem varša réttarsamband žeirra. 80. gr. Žegar kvešja žarf geršaržola fyrir hérašsdóm vegna ašfararbeišni samkvęmt fyrirmęlum 14. eša 78. gr., įkvešur hérašsdómari staš og stund til žinghalds og tilkynnir žaš geršaržola meš sķmskeyti, įbyrgšarbréfi eša öšrum jafntryggum hętti. Ķ tilkynningu til geršaržola skal aš auki getiš um eftirfarandi ķ meginatrišum:
Tilkynning skv. 1. mgr. skal berast geršaržola eša žeim, sem löghęfur er til aš taka viš stefnubirtingu fyrir hans hönd, meš sama fyrirvara og birta žyrfti honum stefnu ķ almennu einkamįli. Žó mį hérašsdómari įkveša skemmri fyrirvara, ef brżnir hagsmunir geršarbeišanda krefjast žess. Hérašsdómari tilkynnir geršarbeišanda um staš og stund til žinghalds meš hęfilegum fyrirvara og sannanlegum hętti. 81. gr. Ef geršarbeišandi sękir ekki žing, žegar beišni hans er tekin fyrir, eša ekki veršur af žingsókn hans sķšar, skal beišnin teljast fallin nišur. Hérašsdómari getur śrskuršaš geršaržola ómaksžóknun śr hendi geršarbeišanda, ef sótt hefur veriš žing af hįlfu geršaržola og žóknunar veriš krafist. 82. gr. Ef geršaržoli sękir ekki žing, žegar ašfararbeišni er tekin fyrir, eša žingsókn hans fellur sķšar nišur, kvešur hérašsdómari upp śrskurš um hvort og aš hverju leyti geršin nįi fram aš ganga samkvęmt framkomnum gögnum. [Į sama hįtt mį dómari ljśka mįli meš įkvöršun ef ašfararbeišni er aš öllu leyti tekin til greina.]1) Hérašsdómari ritar įlyktunarorš śrskuršar [eša įkvöršun]1) skv. 1. mgr. į ašfararbeišni og afhendir eša sendir hana geršarbeišanda įsamt samriti fylgigagna. 83. gr. Ef sótt er žing af hįlfu geršaržola og varnir, sem ekki veršur žegar vķsaš į bug, koma fram gegn ašfararbeišni, skal mįlsašilum veittur skammur frestur til greinargerša og öflunar sżnilegra sönnunargagna um įgreiningsefniš. Ef sįtt tekst ekki, skal mįliš sķšan sótt og variš munnlega, en vitnaleišslur og mats- og skošunargeršir skulu aš jafnaši ekki fram fara. Varnir verša ekki hafšar uppi gegn ašfararbeišni um atriši, sem dómstóll hefur įšur tekiš afstöšu til. Hérašsdómari kvešur upp śrskurš um hvort eša aš hverju leyti geršin nįi fram aš ganga samkvęmt skżrslum og mįlflutningi ašila og framkomnum skjölum. Aš jafnaši skal ašfararbeišni hafnaš, ef varhugavert veršur tališ aš geršin nįi fram aš ganga į grundvelli žeirra sönnunargagna, sem heimilt er aš afla samkvęmt įšursögšu. 84. gr. Almennum reglum um mešferš einkamįla ķ héraši skal annars beitt um mįl samkvęmt žessum kafla, eftir žvķ sem viš getur įtt. Śrskurši hérašsdómara samkvęmt žessum kafla mį fullnęgja žegar meš ašför, nema sérstakur ašfararfrestur hafi veriš tiltekinn ķ śrskuršinum. Mįlskot śrskuršar hérašsdómara samkvęmt žessum kafla til ęšra dóms frestar ekki ašfarargerš, nema fallist hafi veriš į kröfu žess efnis ķ śrskuršinum. [Śrskuršir hérašsdómara samkvęmt žessum kafla sęta kęru til Landsréttar. Žó verša ekki kęršir śrskuršir sem eru kvešnir upp eša įkvaršanir sem eru teknar undir rekstri mįls og mundu ekki sęta kęru ef um vęri aš ręša einkamįl sem vęri rekiš eftir almennum reglum. Žį verša ekki heldur kęršir śrskuršir hérašsdómara sem fela ķ sér lokaįkvöršun hans um įgreiningsefni, nema fullnęgt sé almennum skilyršum til įfrżjunar dómi ķ einkamįli. Um kęrufresti, kęruna sjįlfa og mešferš hennar ķ héraši og fyrir Landsrétti gilda sömu reglur og um kęru ķ almennu einkamįli. Śrskuršir Landsréttar um atriši sem talin eru upp ķ 1. mgr. 167. gr. laga um mešferš einkamįla sęta kęru til Hęstaréttar. Žį er unnt aš óska eftir leyfi Hęstaréttar til aš kęra til réttarins śrskurši Landsréttar ķ kęrumįlum samkvęmt žessum kafla sem fela ķ sér lokaįkvöršun um įgreiningsefniš.]1) 85. gr. Heimilt er geršarbeišanda, mešan ašfarargerš er ólokiš, aš krefjast śrlausnar hérašsdómara um einstakar įkvaršanir, sem sżslumašur tekur um framkvęmd hennar, ef geršarbeišandi hefur žį kröfu uppi viš sżslumann įšur en lengra er haldiš viš geršina. Geršaržola er žvķ ašeins heimilt aš krefjast śrlausnar hérašsdómara um einstakar įkvaršanir sżslumanns um ašfarargerš, mešan henni er ólokiš, aš geršarbeišandi samžykki eša geršinni hafi veriš frestaš ķ kjölfar įkvöršunarinnar, enda hafi geršaržoli žį kröfu uppi viš sżslumann įšur en lengra er haldiš viš geršina. Ef geršarbeišandi krefst śrlausnar hérašsdómara um įkvöršun sżslumanns, er geršaržola žó frjįlst aš hafa kröfur uppi um sömu įkvöršun. Heimilt er žrišja manni aš krefjast śrlausnar hérašsdómara um įkvöršun sżslumanns um ašfarargerš meš sömu skilyršum og geršaržola, ef sś įkvöršun varšar atriši, sem hann hefur hagsmuni af. Heimilt er mįlsašila aš krefjast śrlausnar hérašsdómara um synjun sżslumanns um endurupptöku ašfarargeršar, ef krafan kemur fram įn įstęšulauss drįttar og įšur en krafist er frekari rįšstafana į grundvelli geršarinnar. Įkvaršanir sżslumanns um einstök atriši geršar, sem mįlsašili hefur ekki krafist śrlausnar hérašsdómara um skv. 1.–4. mgr., verša ekki lagšar undir śrlausn hérašsdómara sķšar nema meš žeim hętti, sem męlt er fyrir um ķ 92. gr. 86. gr. Ef mįlsašili krefst śrlausnar hérašsdómara meš žeim hętti, sem ķ 1.–3. mgr. 85. gr. segir, frestast geršin aš žvķ leyti, sem hśn er hįš viškomandi įkvöršun. Skal sżslumašur bóka nįkvęmlega hver sś įkvöršun er, sem krafist er śrlausnar hérašsdómara um, og hverjar kröfur ašilar gera. Skulu jafnframt bókašar ķ stuttu mįli röksemdir, sem žeir fęra fyrir kröfum sķnum. Ef geršaržoli er ekki višstaddur eša neinn, sem mįlstaš hans getur tekiš, žegar geršarbeišandi krefst śrlausnar hérašsdómara um įkvöršun sżslumanns, skal sżslumašur tilkynna geršaržola um mįlavexti. Sżslumašur skal afhenda žeim, sem krefst śrlausnar hérašsdómara, stašfest ljósrit gagna og eftirrit śr geršabók varšandi ašfarargeršina svo fljótt, sem viš veršur komiš. Sį, sem krefst śrlausnar hérašsdómara um įkvöršun sżslumanns, skal įn tafar senda hérašsdómara mįlsgögn skv. 3. mgr. Heimilt er sżslumanni aš senda hérašsdómara athugasemdir sķnar um mįlefniš. 87. gr. Er hérašsdómara hafa borist gögn varšandi ašfarargeršina, įkvešur hann staš og stund til žinghalds og tilkynnir mįlsašilum žaš meš sannanlegum hętti og hęfilegum fyrirvara. Sį, sem krafist hefur śrlausnar hérašsdómara um įkvöršun sżslumanns, telst sóknarašili mįls um įgreiningsefniš fyrir hérašsdómi, en gagnašili aš geršinni varnarašili mįls. Komi sjįlfstęšar kröfur fram af hįlfu varnarašila um įkvöršun sżslumanns, skal fariš meš žęr eins og gagnsök ķ sama mįli. 88. gr. Ef žinghald skv. 1. mgr. 87. gr. er sótt af hįlfu beggja eša allra mįlsašila og sęttir takast ekki um įgreininginn, veitir hérašsdómari žeim skamman frest til greinargerša og öflunar sżnilegra sönnunargagna, ef žörf krefur. Skal mįliš sķšan sótt og variš munnlega. Kröfur verša ekki hafšar uppi ķ mįli samkvęmt kafla žessum ķ andstöšu viš fyrri śrlausn dómstóls um mįlefniš. 89. gr. Ef sóknarašili sękir ekki žinghald skv. 1. mgr. 87. gr. eša žingsókn hans fellur sķšar nišur, skal fella mįliš nišur, ef varnarašili hefur ekki sjįlfstęšar kröfur uppi, en ella ašalsök žess. Heimilt er hérašsdómara aš śrskurša varnarašila ómaksžóknun śr hendi sóknarašila, ef mįl er fellt nišur og varnarašili hefur sótt žing og krefst hennar. Ef varnarašili hefur gert sjįlfstęšar kröfur ķ mįlinu, skal fariš meš sök hans samkvęmt reglum 2. mgr., eftir žvķ sem viš getur įtt aš breyttu breytanda. Ef varnarašili sękir ekki žinghald skv. 1. mgr. 87. gr. eša žingsókn hans fellur sķšar nišur, skal hérašsdómari fella gagnsök nišur, ef varnarašili hefur haft sjįlfstęšar kröfur uppi, og gefa sóknarašila kost į aš leggja fram greinargerš ķ ašalsök, hafi hśn ekki įšur komiš fram. Hafi varnarašili lagt fram greinargerš, įšur en žingsókn hans féll nišur, skal sóknarašila gefinn kostur į aš leggja fram stutt skriflegt svar viš röksemdum varnarašila, įšur en mįliš veršur tekiš til śrskuršar. 90. gr. Vitnaleišslur og mats- og skošunargeršir skulu aš jafnaši ekki fara fram ķ mįlum samkvęmt kafla žessum. Ķ śrskurši hérašsdómara skal į grundvelli skżrslna og mįlflutnings ašila og framkominna skjala kvešiš į um stašfestingu eša ómerkingu įkvöršunar sżslumanns eša lagt fyrir sżslumann aš framkvęma gerš meš öšrum hętti en hann hafši įšur įkvešiš. Hérašsdómari leggur ekki mat ķ śrskurši sķnum į önnur atriši geršar en žau, sem krafist hefur veriš śrlausnar um, nema um atriši sé aš tefla, sem sżslumanni bar aš gęta af sjįlfsdįšum. 91. gr. Almennum reglum um mešferš einkamįla ķ héraši skal annars beitt um mįl samkvęmt žessum kafla, eftir žvķ sem viš getur įtt. Ašfarargerš mį žegar fram halda, er śrskuršur hérašsdómara samkvęmt žessum kafla hefur gengiš, ef annaš er ekki tekiš fram ķ śrskuršinum. Mįlskot śrskuršar hérašsdómara samkvęmt žessum kafla til ęšra dóms frestar ekki ašfarargerš, nema fallist hafi veriš į kröfu žess efnis ķ śrskuršinum. [Śrskuršir hérašsdómara samkvęmt žessum kafla sęta kęru til Landsréttar. Žó verša ekki kęršir śrskuršir sem eru kvešnir upp eša įkvaršanir sem eru teknar undir rekstri mįls og mundu ekki sęta kęru ef um vęri aš ręša einkamįl sem vęri rekiš eftir almennum reglum. Žį verša ekki heldur kęršir śrskuršir hérašsdómara sem fela ķ sér lokaįkvöršun hans um įgreiningsefni, nema fullnęgt sé almennum skilyršum til įfrżjunar dómi ķ einkamįli. Um kęrufresti, kęruna sjįlfa og mešferš hennar ķ héraši og fyrir Landsrétti gilda sömu reglur og um kęru ķ almennu einkamįli. Śrskuršir Landsréttar um atriši sem talin eru upp ķ 1. mgr. 167. gr. laga um mešferš einkamįla sęta kęru til Hęstaréttar. Žį er unnt aš óska eftir leyfi Hęstaréttar til aš kęra til réttarins śrskurši Landsréttar ķ kęrumįlum samkvęmt žessum kafla sem fela ķ sér lokaįkvöršun um įgreiningsefniš.]1) 92. gr. Heimilt er mįlsašilum, žar į mešal žrišja manni, sem hagsmuni hefur af geršinni, aš krefjast śrlausnar hérašsdómara um ašfarargerš, ef krafa žess efnis berst hérašsdómara innan įtta vikna frį žvķ geršinni var lokiš. Žegar frestur skv. 1. mgr. er lišinn, veršur įgreiningur um ašfarargerš eša įkvaršanir sżslumanns um framkvęmd hennar ekki lagšur fyrir hérašsdómara, nema allir mįlsašilar séu į žaš sįttir eša hérašsdómari telji afsakanlegt aš mįlefniš hafi ekki veriš lagt fyrir hann ķ tęka tķš eša til įgreinings komi um geršina vegna kröfu geršarbeišanda um naušungarsölu eša ašra lögmęta rįšstöfun į eign, sem tekin hefur veriš fjįrnįmi. 93. gr. Žegar mįlsašili krefst śrlausnar um ašfarargerš skv. 92. gr., tilkynnir hann hérašsdómara žaš skriflega. Ķ tilkynningunni skal eftirfarandi koma fram:
Meš tilkynningu skv. 1. mgr. skulu aš jafnaši fylgja stašfest eftirrit framlagšra gagna viš ašfarargeršina og bókana ķ geršabók sżslumanns um hana, en ella skulu žau afhent hérašsdómara svo fljótt, sem viš veršur komiš. Heimilt er sżslumanni aš senda hérašsdómara athugasemdir sķnar um mįlefniš. 94. gr. Um mįlsmešferš fyrir hérašsdómi gilda fyrirmęli 87.–89. gr. og 1. mgr. 90. gr., en aš öšru leyti almennar reglur um mešferš einkamįla ķ héraši, eftir žvķ sem viš getur įtt. 95. gr. Ķ śrskurši hérašsdómara skal į grundvelli skżrslna og mįlflutnings ašila og framkominna skjala kvešiš į um stašfestingu eša ógildingu ašfarargeršar eša um breytingu hennar, samkvęmt žvķ, sem viš į hverju sinni. Ef kvešiš er į um breytingu geršarinnar, skal tiltekiš nįkvęmlega ķ hverju hśn felst. Mįlskot śrskuršar hérašsdómara samkvęmt žessum kafla til ęšra dóms frestar ekki frekari fullnustuašgeršum, nema fallist hafi veriš į kröfu žess efnis ķ śrskuršinum. [Śrskuršir hérašsdómara samkvęmt žessum kafla sęta kęru til Landsréttar. Žó verša ekki kęršir śrskuršir sem eru kvešnir upp eša įkvaršanir sem eru teknar undir rekstri mįls og mundu ekki sęta kęru ef um vęri aš ręša einkamįl sem vęri rekiš eftir almennum reglum. Žį verša ekki heldur kęršir śrskuršir hérašsdómara sem fela ķ sér lokaįkvöršun hans um įgreiningsefni, nema fullnęgt sé almennum skilyršum til įfrżjunar dómi ķ einkamįli. Um kęrufresti, kęruna sjįlfa og mešferš hennar ķ héraši og fyrir Landsrétti gilda sömu reglur og um kęru ķ almennu einkamįli. Śrskuršir Landsréttar um atriši sem talin eru upp ķ 1. mgr. 167. gr. laga um mešferš einkamįla sęta kęru til Hęstaréttar. Žį er unnt aš óska eftir leyfi Hęstaréttar til aš kęra til réttarins śrskurši Landsréttar ķ kęrumįlum samkvęmt žessum kafla sem fela ķ sér lokaįkvöršun um įgreiningsefniš.]1) 96. gr. Hafi geršarbeišandi krafist fullnustu kröfu eša réttinda meš ašfarargerš, sem sķšar er leitt ķ ljós aš skilyrši skorti til, ber honum aš bęta allt tjón, sem ašrir hafa oršiš fyrir af žeim sökum. Hafi ašfarargerš fariš fram meš ólögmętum hętti og veriš felld śr gildi af žeim sökum aš einhverju leyti eša öllu meš dómsśrlausn, į sį, sem fyrir tjóni hefur oršiš, rétt til bóta śr hendi geršarbeišanda eftir almennum skašabótareglum. Ef svo stendur į, sem ķ 1. eša 2. mgr. segir, og geršaržoli hefur sętt frelsisskeršingu, hśsleit veriš gerš hjį honum eša leit veriš gerš į honum, sbr. 29.–31. gr., į hann rétt til miskabóta śr hendi geršarbeišanda. 97. gr. Heimilt er žeim, sem tilkall į til bóta skv. 96. gr., aš beina mįlsókn til heimtu žeirra aš rķkissjóši óskipt meš geršarbeišanda, ef sżslumašur eša fulltrśi hans hefur sżnt af sér gįleysi viš framkvęmd žeirrar athafnar, sem leitt hefur til tjóns. Um įbyrgš hérašsdómara fer eftir sérreglum laga. 98. gr. Mįl til heimtu bóta skv. 96. gr., sbr. 1. mgr. 97. gr., ber aš höfša fyrir hérašsdómi įšur en [sex]1) mįnušir eru lišnir frį žvķ sį, sem fyrir tjóni hefur oršiš, įtti žess fyrst kost aš hafa kröfu sķna uppi. 99. gr. Lög žessi öšlast gildi 1. jślķ 1992. … 100.–101. gr. … 102. gr. Ašför mį gera samkvęmt fyrirmęlum laga žessara til fullnustu kröfu žótt hśn hafi ekki veriš ašfararhęf samkvęmt fyrirmęlum eldri laga og žótt gjalddagi hennar eša efndatķmi hafi veriš fyrir 1. jślķ 1992. Žetta tekur žó ekki til krafna sem nutu lögtaksréttar ef sį réttur er fyrndur samkvęmt eldri lögum viš gildistöku žessara laga. Ekki er žörf birtingar įskorunar įšur en ašför fer fram samkvęmt lögum žessum žótt svo hafi stašiš į um kröfu fyrir gildistöku laganna sem segir ķ 9. gr. laga nr. 19/1887. 103. gr. … 104. gr. Um heimildir til umrįšasviptingar eigna, sem fjįrnįm eša lögtak hefur veriš gert ķ fyrir 1. jślķ 1992, fer eftir 7. kafla frį žeim degi. Fyrirmęli 54., 58. og 60. gr. taka ekki til ašfarargerša sem hafa fariš fram fyrir 1. jślķ 1992. 105. gr. Um heimildir til endurupptöku fjįrnįms- eša lögtaksgerša, sem hafa fariš fram fyrir 1. jślķ 1992, skal fariš eftir reglum eldri laga žótt komiš sé fram yfir žann dag. Um framkvęmd viš endurupptöku skal fariš eftir fyrirmęlum 68. gr., eftir žvķ sem viš getur įtt. 106. gr. Fyrirmęli 10. kafla taka ekki til dagsekta, sem falliš hafa ķ gjalddaga fyrir 1. jślķ 1992. 107. gr. … 108. gr. Fyrirmęli 16. kafla taka ekki til athafna sem eiga sér staš fyrir 1. jślķ 1992, žótt ašfarargerš sé lokiš eftir žann tķma. [109. gr. Žrįtt fyrir įkvęši 1. mįlsl. 1. mgr. 7. gr. og 1. mįlsl. 8. gr. skal žargreindur ašfararfrestur frį gildistöku laga žessara til 1. janśar 2010 vera fjörutķu dagar ķ staš fimmtįn daga.]1) [110. gr. Fram til įrsloka 2013 skal frestur til aš höfša mįl til heimtu bóta skv. 98. gr. vera tólf mįnušir.]1) [111. gr. Heimilt er aš fylgja įkvęšum IX. kafla stjórnsżslulaga, nr. 37/1993, og bjóša upp į rafręna mešferš mįla fram til 1. október 2020.]1) [112. gr.
Žrįtt fyrir 1. mgr. 1. gr. mį gera ašför til fullnustu kröfum samkvęmt rafręnu skuldabréfi vegna stušningslįns sem undirritaš hefur veriš meš fullgildri rafręnni undirskrift, sbr. III. kafla laga um fjįrstušning til minni rekstrarašila vegna heimsfaraldurs kórónuveiru, ef berum oršum er tekiš fram ķ įkvęšum skuldabréfsins aš ašför megi gera til fullnustu skuldinni įn undangengins dóms eša réttarsįttar. Ekki skal gera kröfu um aš undirskrift skuldara į slķkt rafręnt skuldabréf hafi veriš vottuš af lögbókanda, lögmanni, löggiltum fasteignasala eša tveimur vitundarvottum.]1)