Lagasafn. Ķslensk lög 12. aprķl 2024. Śtgįfa 154b. Prenta ķ tveimur dįlkum.
Lög um eignarrétt ķslenska rķkisins aš aušlindum hafsbotnsins
1990 nr. 73 18. maķ
Ferill mįlsins į Alžingi. Frumvarp til laga.
Tóku gildi 31. maķ 1990. Breytt meš:
L. 82/1998 (tóku gildi 1. okt. 1998).
L. 101/2000 (tóku gildi 6. jśnķ 2000).
L. 68/2008 (tóku gildi 12. jśnķ 2008).
L. 36/2011 (tóku gildi 19. aprķl 2011; EES-samningurinn: XX. višauki tilskipun 2000/60/EB, 2006/118/EB, 2008/105/EB, 2009/90/EB).
L. 126/2011 (tóku gildi 30. sept. 2011).
L. 131/2011 (tóku gildi 1. jan. 2012).
L. 10/2012 (tóku gildi 15. febr. 2012).
L. 60/2013 (tóku gildi 15. nóv. 2015).
L. 88/2018 (tóku gildi 29. jśnķ 2018).
Ef ķ lögum žessum er getiš um rįšherra eša rįšuneyti įn žess aš mįlefnasviš sé tilgreint sérstaklega eša til žess vķsaš, er įtt viš umhverfis-, orku- og loftslagsrįšherra eša umhverfis-, orku- og loftslagsrįšuneyti sem fer meš lög žessi. Upplżsingar um mįlefnasviš rįšuneyta skv. forsetaśrskurši er aš finna hér.
1. gr.
Ķslenska rķkiš er eigandi allra aušlinda į, ķ eša undir hafsbotninum utan netlaga og svo langt til hafs sem fullveldisréttur Ķslands nęr samkvęmt lögum, alžjóšasamningum eša samningum viš einstök rķki.
Hugtakiš aušlind samkvęmt lögum žessum tekur til allra ólķfręnna og lķfręnna aušlinda hafsbotnsins annarra en lifandi vera.
[Hugtakiš netlög merkir ķ lögum žessum sjįvarbotn 115 metra śt frį stórstraumsfjöruborši landareignar.]1)
1)L. 101/2000, 1. gr.
2. gr.
Enginn mį leita aš efnum til hagnżtingar į, ķ eša undir hafsbotninum utan netlaga, sbr. 1. gr., nema aš fengnu skriflegu leyfi [Orkustofnunar].1) [Varši umsókn um leyfi svęši utan netlaga skal śtgefiš leyfi samręmast skipulagi į haf- og strandsvęšum. Hafi tillaga aš strandsvęšisskipulagi veriš auglżst žegar umsókn er lögš fram er Umhverfisstofnun heimilt aš fresta afgreišslu į beišni žar til strandsvęšisskipulag hefur tekiš gildi fyrir viškomandi svęši. Frestunin skal žó ekki vera lengri en sjö mįnušir nema sérstakar įstęšur męli meš žvķ.]2)
[[Orkustofnun]3) er heimilt aš veita leyfishafa fyrirheit um forgang aš leyfi skv. 3. gr. ķ allt aš tvö įr eftir aš gildistķma leyfis til leitar er lokiš og um aš öšrum ašila verši ekki veitt leyfi til leitar į žeim tķma.]4)
1)L. 10/2012, 2. gr. 2)L. 88/2018, 18. gr. 3)L. 131/2011, 10. gr. 4)L. 101/2000, 2. gr.
3. gr.
Óheimilt er aš taka eša nżta efni af hafsbotni eša śr honum, sbr. 1. gr., nema aš fengnu skriflegu leyfi [Orkustofnunar].1)
[[Orkustofnun]1) er heimilt aš įkvarša eša semja um endurgjald (leigu) fyrir töku eša nżtingu sem [hśn]2) heimilar skv. 1. mgr. Tekjum af leyfum skal aš jafnaši variš til hafsbotns- og landgrunnsrannsókna samkvęmt nįnari įkvöršun rįšherra.]3)
1)L. 10/2012, 2. gr. 2)L. 131/2011, 10. gr. 3)L. 101/2000, 3. gr.
4. gr.
[Leyfi til hagnżtingar efna į, ķ eša undir hafsbotni skal samręmast skipulagi į haf- og strandsvęšum sé um aš ręša svęši utan netlaga. Leyfiš skal bundiš viš įkvešiš svęši og gilda til įkvešins tķma sem ekki mį vera lengri en 30 įr.]1) Ķ leyfisbréfi skal m.a. ętķš greina hverjar rįšstafanir leyfishafi skuli gera til aš foršast mengun og spillingu į lķfrķki lįšs og lagar.
[Viš veitingu leyfa samkvęmt lögum žessum skal gętt įkvęša laga um mat į umhverfisįhrifum. [Įšur en leyfi er veitt skal leita umsagnar Umhverfisstofnunar og Nįttśrufręšistofnunar Ķslands.]2) [Varši umsókn um leyfi strandsvęši žar sem tillaga aš strandsvęšisskipulagi hefur veriš auglżst žegar umsókn er lögš fram er Orkustofnun heimilt aš fresta afgreišslu į leyfisumsókn žar til strandsvęšisskipulag hefur tekiš gildi fyrir svęšiš. Frestunin skal žó ekki vera lengri en sjö mįnušir nema sérstakar įstęšur męli meš žvķ.]1)]3)
[Ef sżnt er fram į meš gögnum aš umhverfismarkmiš, sett į grundvelli laga um stjórn vatnamįla, nįist ekki er ķ sérstökum tilvikum heimilt aš endurskoša leyfi eša setja nż skilyrši vegna umhverfismarkmiša. Viš įkvöršunina skal lķta til žess hvaša įhrif breytingin hefur į hagsmuni leyfishafa og til įvinnings og óhagręšis sem hśn ylli aš öšru leyti.]4)
1)L. 88/2018, 18. gr. 2)L. 60/2013, 95. gr. 3)L. 101/2000, 4. gr. 4)L. 36/2011, 32. gr.
5. gr.
Meš reglugerš1) skal [rįšherra]2) setja nįnari įkvęši um framkvęmd laga žessara, žar į mešal nįnari įkvęši um žau leyfi sem um ręšir ķ 3. og 4. gr.
[Ķ reglugerš skal tilgreina helstu įkvęši sem fram skulu koma ķ leyfunum, m.a. um tķmalengd leyfis, stašarmörk vinnslusvęša, gerš efnis, magn og nżtingarhraša ef um nżtingarleyfi er aš ręša, upplżsingaskyldu og skil gagna, öryggis- og umhverfisrįšstafanir, eftirlit og greišslu kostnašar af eftirliti og leyfisgjald.
Ķ reglugerš skal einnig kvešiš į um žau atriši sem umsękjandi skal tiltaka ķ umsókn um leitar- og rannsóknarleyfi skv. 2. gr. og ķ umsókn um vinnsluleyfi skv. 3. gr.]3)
1)Rg. 290/2012. 2)L. 126/2011, 145. gr. 3)L. 101/2000, 5. gr.
[6. gr.
[Įkvaršanir Orkustofnunar er lśta aš veitingu, endurskošun og afturköllun leyfa samkvęmt lögum žessum sęta kęru til śrskuršarnefndar umhverfis- og aušlindamįla. Um ašild, kęrufrest, mįlsmešferš og annaš er varšar kęruna fer samkvęmt lögum um śrskuršarnefndina.
Stjórnvaldsįkvaršanir Orkustofnunar sem ekki mį kęra til śrskuršarnefndar umhverfis- og aušlindamįla sęta kęru til rįšherra. Kęra til rįšherra skal vera skrifleg. Um mešferš kęru til rįšherra fer aš öšru leyti samkvęmt įkvęšum stjórnsżslulaga.]1)]2)
1)L. 131/2011, 11. gr. 2)L. 68/2008, 2. gr.
[7. gr.]1)
Brot į lögum žessum og reglugeršum, settum samkvęmt žeim, varša sektum eša [fangelsi allt aš 2 įrum],2) enda liggi ekki viš žyngri refsingar samkvęmt öšrum lögum.
1)L. 68/2008, 2. gr. 2)L. 82/1998, 197. gr.
[8. gr.]1)
Lög žessi öšlast žegar gildi.
1)L. 68/2008, 2. gr.
Įkvęši til brįšabirgša.
I.
Žeir, sem viš gildistöku laganna taka efni af eša śr hafsbotni, skulu innan sex mįnaša sękja um leyfi skv. 4. gr.
[II.
Žeir sem hafa leyfi til leitar og hagnżtingar efna į, ķ eša undir hafsbotni skulu halda žeim ķ fimm įr frį gildistöku laga žessara.]1)
1)L. 101/2000, 6. gr.