Lagasafn.  Ķslensk lög 12. aprķl 2024.  Śtgįfa 154b.  Prenta ķ tveimur dįlkum.

Lög um vernd svęšislżsinga smįrįsa ķ hįlfleišurum

1993 nr. 78 18. maķ

Ferill mįlsins į Alžingi.   Frumvarp til laga.

Tóku gildi 27. maķ 1993. Breytt meš: L. 19/1995 (tóku gildi 9. mars 1995). L. 126/2011 (tóku gildi 30. sept. 2011).

Ef ķ lögum žessum er getiš um rįšherra eša rįšuneyti įn žess aš mįlefnasviš sé tilgreint sérstaklega eša til žess vķsaš, er įtt viš hįskóla-, išnašar- og nżsköpunarrįšherra eša hįskóla-, išnašar- og nżsköpunarrįšuneyti sem fer meš lög žessi. Upplżsingar um mįlefnasviš rįšuneyta skv. forsetaśrskurši er aš finna hér.

1. gr.
Sį sem hannar svęšislżsingu smįrįsa ķ hįlfleišara hefur einkarétt til hagnżtingar hennar samkvęmt lögum žessum.
Vernd svęšislżsinga smįrįsa ķ hįlfleišurum er hįš žvķ aš um nżsköpun sé aš ręša, annašhvort ķ heild eša aš hluta. Skilyrši er aš um eigiš verk hönnušar sé aš ręša og aš svęšislżsingin sé ekki almennt žekkt.
2. gr.
[Verndar samkvęmt lögum žessum nżtur sį sem hannaš hefur svęšislżsingu smįrįsa ķ hįlfleišara eša sį ašili eša lögašili er öšlast hefur rétt hans.]1)
   1)L. 19/1995, 1. gr.
3. gr.
Ķ einkarétti ašila į hagnżtingu svęšislżsingar smįrįsa ķ hįlfleišara felst eftirfarandi:
   1. Réttur til afritunar svęšislżsingar smįrįsa sem nżtur verndar skv. 1. gr. laganna.
   2. Réttur til hagnżtingar svęšislżsingar smįrįsa ķ atvinnuskyni.
   Hagnżting ķ atvinnuskyni žżšir sala, leiga, langtķmaleiga eša önnur notkun svęšislżsingar smįrįsa ķ atvinnuskyni eša tilboš gerš ķ žeim tilgangi.
   3. Réttur til innflutnings svęšislżsingar eša smįrįsar sem framleidd var meš žeirri svęšislżsingu til nota ķ atvinnuskyni.
   Einkaréttur tekur ekki til:
   1. afritunar svęšislżsinga smįrįsa sem ekki tengist atvinnurekstri,
   2. afritunar svęšislżsinga smįrįsa sem gerš er ķ rannsókna- eša fręšsluskyni,
   3. svęšislżsingar smįrįsa sem hefur oršiš til vegna atferlis sem 2. tölul. žessarar mįlsgreinar tekur til,
   4. athafna sem 1. mgr. tekur til eftir aš svęšislżsing smįrįsar, sem nżtur verndar skv. 1. gr., hefur veriš sett į markaš af rétthafa eša meš samžykki hans.
4. gr.
Einstaklingi, sem eignast hefur smįrįs sem hefur veriš framleidd, hagnżtt ķ atvinnuskyni eša flutt inn andstętt lögum žessum, er heimilt aš hagnżta sér hana ķ atvinnuskyni eša flytja hana inn svo fremi sem viškomandi vissi ekki aš svo vęri įstatt um smįrįsina né hafši gildar įstęšur til aš halda aš svo vęri. Aš beišni rétthafa skal śrskurša honum sanngjarnar bętur ef slķk hagnżting ķ atvinnuskyni eša innflutningur į sér staš eftir aš einstaklingur hefur fengiš vitneskju um eša hefur gildar įstęšur til aš halda aš smįrįsin hafi veriš framleidd andstętt lögum žessum.
5. gr.
Einkaréttur til hagnżtingar svęšislżsingar smįrįsa ķ hįlfleišurum stofnast žegar svęšislżsing er fyrst įfest eša įrituš. Einkarétturinn fellur nišur 10 įrum eftir lok žess almanaksįrs er svęšislżsing var fyrst hagnżtt ķ atvinnuskyni einhvers stašar ķ heiminum. Einkarétturinn fellur nišur 15 įrum eftir lok žess almanaksįrs er svęšislżsingin var fyrst kynnt ef hśn hefur ekki enn žį veriš notuš ķ atvinnuskyni.
6. gr.
Hverjum žeim, sem af įsetningi eša gįleysi brżtur gegn rétti žeim er lög žessi veita ašila, er skylt aš bęta honum tjón žaš er af hefur hlotist. Bętur žessar mega žó aldrei vera hęrri en nemur hagnaši hins bótaskylda af brotinu.
7. gr.
Brot gegn lögum žessum varša sektum.
8. gr.
[Rįšherra]1) er heimilt aš setja meš reglugerš nįnari įkvęši um framkvęmd laga žessara.
   1)L. 126/2011, 180. gr.
9. gr.
Lög žessi öšlast žegar gildi.