Lagasafn. Ķslensk lög 12. aprķl 2024. Śtgįfa 154b. Prenta ķ tveimur dįlkum.
1996 nr. 151 27. desember
1. gr.
Įkvęši žessa kafla taka til veiša ķslenskra skipa śr nytjastofnum utan lögsögu Ķslands, sbr. lög um landhelgi, efnahagslögsögu og landgrunn. Til veiša samkvęmt lögum žessum telst hvers konar nżting nytjastofna. Til nytjastofna ķ žessu sambandi teljast sjįvardżr og sjįvargróšur sem nytjuš eru og kunna aš verša nytjuš. 2. gr. Śthlutun veišiheimilda samkvęmt lögum žessum myndar ekki eignarrétt eša óafturkallanlegt forręši einstakra ašila yfir veišiheimildum. 3. gr. Rįšherra getur sett reglur1) um veišar ķslenskra skipa utan lögsögu sem naušsynlegar eru til aš fullnęgja almennum skyldum Ķslands til verndunar lifandi aušlindum hafsins eins og nįnar er kvešiš į um ķ lögum žessum. 4. gr. Öllum ķslenskum skipum eru heimilar veišar utan lögsögu Ķslands meš žeim takmörkunum sem leišir af lögum og reglum settum meš stoš ķ žeim. Rįšherra skal meš reglugerš1) binda veišar ķslenskra skipa į śthafinu sérstökum leyfum sé žaš naušsynlegt vegna alžjóšlegra samningsskuldbindinga Ķslands, til žess aš fullnęgja almennum įkvöršunum sem teknar eru meš stoš ķ 3. gr., eša til aš vernda hagsmuni Ķslands aš žvķ er varšar fiskstofna sem um ręšir ķ 5. gr., og eru veišar ķ žessum tilvikum óheimilar įn slķkra leyfa. Skulu leyfin bundin žeim skilyršum sem naušsynleg eru. Žvķ ašeins er heimilt aš veita skipum leyfi samkvęmt žessari grein aš eigendur žeirra og śtgeršir fullnęgi žeim skilyršum til aš stunda veišar ķ efnahagslögsögu Ķslands sem kvešiš er į um ķ lögum um fjįrfestingu erlendra ašila ķ atvinnurekstri og ķ lögum um rétt til veiša ķ efnahagslögsögu Ķslands. Įkvęši 2. mgr. gilda einnig um veišar ķslenskra skipa ķ lögsögu annarra rķkja śr žeim stofnum sem um ręšir ķ 5. gr. Fiskveišar ķslenskra skipa innan lögsögu annarra rķkja eru ekki heimilar nema meš leyfi žar til bęrra yfirvalda. Rįšherra getur sett sérstakar reglur um stjórn veiša ķslenskra skipa ķ žeim tilvikum sem Ķsland hefur nżtt rétt sinn til aš mótmęla samžykktum um fiskveišistjórn sem geršar hafa veriš į grundvelli samnings sem Ķsland er ašili aš, enda žótt įkvęši 1. mįlsl. 2. mgr. eigi ekki viš. Getur hann ķ žvķ skyni bundiš veišarnar sérstökum leyfum og eru žęr žį óheimilar įn slķkra leyfa. Binda mį leyfin naušsynlegum skilyršum. Įkvęši 5. og 6. gr. gilda ķ žessum tilvikum eftir žvķ sem viš getur įtt. 5. gr. Um veišar utan lögsögu Ķslands śr stofnum, sem veišast bęši innan og utan hennar, ķslenskum deilistofnum, skulu gilda įkvęši laga um stjórn fiskveiša eftir žvķ sem viš getur įtt, sbr. žó įkvęši žessarar greinar. Sé tekin įkvöršun um aš takmarka heildarafla śr slķkum stofni sem samfelld veišireynsla er į skal aflahlutdeild einstakra skipa įkvešin į grundvelli veišireynslu žeirra mišaš viš žrjś bestu veišitķmabil žeirra į undangengnum sex veišitķmabilum. Veišireynsla telst samfelld samkvęmt lögum žessum hafi įrsafli ķslenskra skipa śr viškomandi stofni a.m.k. žrisvar sinnum į undangengnum sex įrum svaraš til a.m.k. žrišjungs žess heildarafla sem er til rįšstöfunar af hįlfu ķslenskra stjórnvalda. Hafi skip, sem reglulega hefur stundaš veišar śr stofni sem varanleg veišireynsla er į, tafist frį veišum ķ a.m.k. sex mįnuši samfellt vegna meiri hįttar tjóns eša bilana skal viš įkvöršun aflahlutdeildar į grundvelli veišireynslu skv. 2. mgr. reikna skipinu afla į žvķ tķmabili sem frįtafirnar verša. Skal aflinn fyrir hvert heilt veišitķmabil talinn nema sama hlutfalli af heildarafla og nam mešaltalshlutfalli skipsins ķ heildarafla af viškomandi tegund į žeim tveimur veišitķmabilum sem nęst liggja žvķ tķmabili eša žeim tķmabilum sem frįtafirnar verša. Verši frįtafirnar ašeins hluta veišitķmabils skal reikna aflareynsluna hlutfallslega aš teknu tilliti til almennra aflabragša žann hluta veišitķmabils sem frįtafirnar verša. Rįšherra getur bundiš śthlutun skv. 2. og 6. mgr. žvķ skilyrši aš skip afsali sér aflaheimildum innan lögsögu Ķslands er nemi, reiknaš ķ žorskķgildum, allt aš 15% af žeim aflaheimildum sem įkvešnar eru į grundvelli žeirra mįlsgreina. Žęr śtgeršir, sem ekki geta uppfyllt skilyrši žessarar mįlsgreinar, skulu sęta skeršingu į śthlutušum aflaheimildum samkvęmt žessari grein sem žessu nemur. Žeim aflaheimildum, sem ekki er śthlutaš samkvęmt framansögšu, skal rįšstafaš meš žeim hętti sem um ręšir ķ 6. mgr. Sé ekki fyrir hendi samfelld veišireynsla śr viškomandi stofni skal rįšherra įkveša aflahlutdeild einstakra skipa. Skal hann viš žį įkvöršun m.a. taka miš af fyrri veišum skips. Einnig getur hann tekiš miš af stęrš skips, gerš žess eša bśnaši og öšrum atrišum er mįli skipta. Žį getur hann rįšstafaš veišiheimildum til skipa žeirra śtgerša sem aš undangenginni auglżsingu hafa lżst sig meš skuldbindandi hętti reišubśnar til žess aš afsala af viškomandi skipi mestum aflaheimildum, reiknaš ķ žorskķgildum, į tegundum sem heildarafli er takmarkašur af. Žeim aflaheimildum, sem afsalaš hefur veriš į grundvelli 1. mįlsl. 4. mgr. eša į grundvelli 6. mgr., skal śthlutaš til annarra skipa ķ hlutfalli viš samanlagša aflahlutdeild sem žau hafa, ķ žorskķgildum tališ, į grundvelli 2. mgr. 7. gr. laga um stjórn fiskveiša eša į grundvelli žessara laga. …1) Rįšherra getur, žrįtt fyrir įkvęši žessarar greinar, įkvešiš aš allt aš 5% heildaraflans verši sérstaklega śthlutaš til žeirra skipa sem hófu veišar śr viškomandi stofni. 6. gr. Sé įkvešinn heildarafli śr öšrum stofnum en žeim sem um ręšir ķ 5. gr., į grundvelli samnings sem Ķsland er ašili aš, skal rįšherra setja reglur um veišar ķslenskra skipa į žeim hluta heildaraflans sem kemur ķ hlut Ķslands. Skulu žęr reglur tryggja aš aflinn verši innan umsaminna marka og getur rįšherra ķ žvķ skyni skipt veišiheimildum śr stofninum į hverju veišitķmabili milli einstakra ķslenskra skipa. Viš skiptingu veišiheimilda śr stofni sem samfelld veišireynsla er į skulu veišiheimildir einstakra skipa įkvešnar į grundvelli veišireynslu skipanna mišaš viš bestu žrjś veišitķmabil žeirra į undangengnum sex veišitķmabilum. Hafi skip, sem reglulega hefur stundaš veišar śr stofni sem varanleg veišireynsla er į, tafist frį veišum ķ a.m.k. sex mįnuši samfellt vegna meiri hįttar tjóns eša bilana skal viš įkvöršun aflahlutdeildar į grundvelli veišireynslu skv. 2. mgr. reikna skipinu afla į žvķ tķmabili sem frįtafirnar verša. Skal aflinn fyrir hvert heilt veišitķmabil talinn nema sama hlutfalli af heildarafla og nam mešaltalshlutfalli skipsins ķ heildarafla af viškomandi tegund į žeim tveimur veišitķmabilum sem nęst liggja žvķ tķmabili eša žeim tķmabilum sem frįtafirnar verša. Verši frįtafirnar ašeins hluta veišitķmabils skal reikna aflareynsluna hlutfallslega aš teknu tilliti til almennra aflabragša žann hluta veišitķmabils sem frįtafirnar verša. Rįšherra getur bundiš śthlutun skv. 2. og 7. mgr. žvķ skilyrši aš skip afsali sér aflaheimildum innan lögsögu Ķslands er nemi, reiknaš ķ žorskķgildum, allt aš 7% af žeim aflaheimildum sem įkvešnar eru į grundvelli žeirra mįlsgreina. Žęr śtgeršir, sem ekki geta uppfyllt skilyrši žessarar mįlsgreinar, skulu sęta skeršingu į śthlutušum aflaheimildum samkvęmt žessari grein sem žessu nemur. Žeim aflaheimildum, sem ekki er śthlutaš samkvęmt framansögšu, skal rįšstafaš meš žeim hętti sem um ręšir ķ 7. mgr. Rįšherra getur įkvešiš einstökum skipum fasta hlutdeild ķ afla til lengri tķma en eins veišitķmabils žegar veišiheimildum er śthlutaš skv. 2. mgr. og getur hann žį įkvešiš aš įkvęši laga um stjórn fiskveiša varšandi framsal veišiheimilda gildi eftir žvķ sem viš getur įtt. Sé ekki fyrir hendi samfelld veišireynsla śr viškomandi stofni skal rįšherra įkveša veišiheimildir einstakra skipa. Skal hann viš žį įkvöršun m.a. taka miš af fyrri veišum skips. Einnig getur hann tekiš miš af stęrš skips, gerš žess eša bśnaši og öšrum atrišum er mįli skipta. Žį getur hann rįšstafaš veišiheimildum til skipa žeirra śtgerša sem aš undangenginni auglżsingu hafa lżst sig meš skuldbindandi hętti reišubśnar til žess aš afsala af viškomandi skipi mestum aflaheimildum, reiknaš til žorskķgilda, ķ tegundum sem heildarafli er takmarkašur af. Žeim aflaheimildum, sem afsalaš hefur veriš į grundvelli 1. mįlsl. 4. mgr. eša į grundvelli 7. mgr., skal śthlutaš til annarra skipa ķ hlutfalli viš samanlagša aflahlutdeild sem žau hafa, ķ žorskķgildum tališ, į grundvelli 2. mgr. 7. gr. laga um stjórn fiskveiša eša į grundvelli žessara laga. Sé ekki įkvešinn heildarafli skv. 1. mgr., en gert rįš fyrir takmörkun veiša į śthafinu į annan hįtt, skal rįšherra setja reglur sem naušsynlegar eru til aš tryggja aš veišar ķslenskra skipa verši innan žeirra marka. Getur hann ķ žvķ skyni m.a. sett reglur um fjölda skipa, fjölda veišiferša og śthaldstķma einstakra skipa. Rįšherra er einnig heimilt aš setja reglur sem naušsynlegar eru til aš takmarka veišar ķ öšrum tilvikum, sbr. 3. gr., og skal hann ķ žeim efnum leita įlits [Hafrannsóknastofnunar].1) Rįšherra getur, žrįtt fyrir įkvęši žessarar greinar, įkvešiš aš allt aš 5% heildaraflans verši sérstaklega śthlutaš til žeirra skipa sem hófu veišar śr viškomandi stofni. 7. gr. Rįšherra setur meš reglugerš1) įkvęši um gerš og frįgang veišarfęra ķslenskra skipa viš veišar utan lögsögu Ķslands, žar į mešal um lįgmarksmöskvastęrš. Žį getur hann sett reglur um lokun veišisvęša og ašrar žęr ašgeršir sem naušsynlegar kunna aš vera til aš tryggja verndun smįfisks og įbyrgar veišar. Rįšherra skal ķ žessum efnum byggja į samningum sem Ķsland er ašili aš. Jafnframt getur rįšherra tekiš miš af žeim reglum sem gilda viš veišar ķ lögsögu Ķslands, reglum sem gilda ķ lögsögu annarra rķkja sem liggur aš viškomandi hafsvęši eša reglum sem settar hafa veriš af viškomandi svęšisstofnun. 8. gr. Eftirlitsmönnum Fiskistofu er heimilt aš fara ķ eftirlitsferšir meš ķslenskum skipum viš veišar utan ķslensku lögsögunnar. Um eftirlit meš framkvęmd laga žessara gilda įkvęši laga um stjórn fiskveiša og laga um fullvinnslu botnfiskafla um borš ķ veišiskipum eftir žvķ sem viš į. Auk žess skal rįšherra meš reglugerš1) gera ķslenskum skipum aš sęta žvķ eftirliti sem kvešiš er į um ķ samningum sem Ķsland er ašili aš. Žį getur rįšherra sett reglur um eftirlit į grundvelli 5. mgr. 4. gr. …2) Žį skulu ķslensk skip er stunda veišar utan lögsögu Ķslands fullnęgja öllum sömu įkvęšum um skil į aflaskżrslum og gilda um veišar innan lögsögunnar. Aš auki skal rįšherra meš reglugerš gera ķslenskum skipum aš fullnęgja įkvęšum samninga sem Ķsland er ašili aš um tilkynningarskyldu og upplżsingagjöf til erlendra stjórnvalda eša alžjóšastofnana. 9. gr. Ķslensk lög og reglur settar samkvęmt žeim varšandi hreinlęti, bśnaš og innra eftirlit, sem og um mešferš og nżtingu afla, sem gilda um veišar ķslenskra skipa innan lögsögu Ķslands, skulu jafnframt gilda um veišar žeirra utan hennar. Rįšherra er žó heimilt aš veita undanžįgur varšandi aflanżtingu viš veišar utan lögsögunnar ef fjarlęgš frį landi, lengd veišiferša eša ašrar ašstęšur gera slķkt naušsynlegt. 10. gr. …1) 11. gr. Ķslenskum stjórnvöldum er heimilt aš gera ašrar žęr rįšstafanir gagnvart erlendum skipum vegna veiša žeirra į śthafinu sem naušsynlegar eru til aš framfylgja samningum sem Ķsland er ašili aš. 12. gr. Brot gegn įkvęšum laga žessara og reglum settum samkvęmt žeim varša višurlögum skv. 13.–14. gr., hvort sem žau eru framin af įsetningi eša gįleysi. Sé um stórfelld eša ķtrekuš įsetningsbrot aš ręša skulu žau žar aš auki varša …1) fangelsi allt aš sex įrum. Beita skal įkvęšum laga um sérstakt gjald vegna ólögmęts sjįvarafla viš brot į lögum žessum eftir žvķ sem viš į. 13. gr. [Viš stórfelld eša ķtrekuš įsetningsbrot gegn reglum, sem settar hafa veriš skv. 2. mįlsl. 7. gr. laga žessara, skal gera upptęk žau veišarfęri skips sem notuš hafa veriš viš hinar ólögmętu veišar, žar meš talda dragstrengi, svo og ólögmętan afla žess. Ķ staš žess aš gera afla og veišarfęri upptęk skv. 1. mgr. er heimilt aš gera upptęka fjįrhęš sem svarar til andviršis afla og veišarfęra samkvęmt mati dómkvaddra kunnįttumanna.]1) 14. gr. [Brot gegn …1) įkvęšum laga žessara, reglum settum samkvęmt lögum žessum eša įkvęšum leyfisbréfa varša sektum sem eigi skulu nema hęrri fjįrhęš en 4.000.000 kr. eftir ešli og umfangi brots. Viš ķtrekaš brot skal sekt eigi nema lęgri fjįrhęš en 400.000 kr. og eigi hęrri fjįrhęš en 8.000.000 kr., sömuleišis eftir ešli og umfangi brots.]2) Fiskistofa skal svipta lögašila leyfi til veiša fyrir brot į žessum lögum eftir žvķ sem nįnar er fyrir męlt ķ lögum um umgengni um nytjastofna sjįvar. 15. gr. Sektir mį jafnt gera lögašila sem einstaklingi. Žrįtt fyrir įkvęši 12. gr. mį įkvarša lögašila sekt žótt sök verši ekki sönnuš į fyrirsvarsmenn, starfsmenn hans eša ašra žį einstaklinga er ķ žįgu hans starfa, enda hafi brotiš oršiš eša getaš oršiš til hagsbóta fyrir lögašilann. Meš sama skilorši mį einnig gera lögašila sekt ef fyrirsvarsmenn eša starfsmenn hans, eša ašrir einstaklingar sem ķ žįgu hans starfa, hafa gerst sekir um brot. Tilraun og hlutdeild ķ brotum gegn lögum žessum er refsiverš eftir žvķ sem segir ķ almennum hegningarlögum. 16. gr. Heimilt er aš leggja löghald į skip sem fęrt er til hafnar vegna brota gegn lögum žessum. Sé žaš gert er dómara heimilt aš lįta žaš laust ef sett er bankatrygging eša önnur jafngild trygging, aš hans mati, fyrir greišslu sektar, sakarkostnašar og upptöku skv. [2. mgr. 13. gr.]1) Til tryggingar greišslu sektar, sakarkostnašar og upptöku skal vera lögveš ķ skipinu. …2) Sektarfé samkvęmt lögum žessum, svo og andvirši upptęks afla og veišarfęra, skal renna ķ Landhelgissjóš Ķslands. 17. gr. [Heimilt er aš gera ólögleg veišarfęri upptęk. Ólögleg eru žau veišarfęri eša hluti veišarfęra sem ekki eru ķ samręmi viš žęr reglur sem settar eru um veišarfęri meš stoš ķ lögum žessum.]1) 18. gr. Hafi ķslensk stjórnvöld į grundvelli millirķkjasamnings veitt heimild til žess aš eftirlitsašilar erlends rķkis fari til eftirlitsstarfa um borš ķ ķslensk fiskiskip utan lögsögu Ķslands skal rįšherra meš reglugerš1) kveša nįnar į um eftirlit žetta. Ķ reglugeršinni skal m.a. kveša į um heimildir eftirlitsašilanna til žess aš rannsaka meint brot gegn veišistjórnunarreglum į viškomandi hafsvęši og um réttarvernd žeirra ķ samręmi viš viškomandi samning. Einnig skal kvešiš į um skyldur skipverja į ķslenskum skipum m.a. til žess aš ljį atbeina sinn viš eftirlitiš žegar uppganga fer fram. 19. gr. Rįšherra kvešur nįnar į um framkvęmd laga žessara meš reglugerš.1) 20. gr. Lög žessi öšlast žegar gildi. … [II. Žrįtt fyrir įkvęši 2. mgr. 5. gr. skal Fiskistofa śthluta einstökum skipum aflahlutdeild ķ norsk-ķslenska sķldarstofninum į grundvelli aflareynslu žeirra į įrunum 1994–2001 aš bįšum įrum meštöldum. Hafi skip komiš ķ staš skips sem įunniš hefur sér aflareynslu, sbr. b-liš 2. gr. laga nr. 38 11. maķ 1998, um stjórn veiša śr norsk-ķslenska sķldarstofninum, skal žaš skip sem ķ stašinn kemur njóta žeirrar aflareynslu.]1) [III. Žrįtt fyrir įkvęši 2. mgr. 5. gr. skal Fiskistofa śthluta einstökum skipum aflahlutdeild ķ Noršaustur-Atlantshafsmakrķlstofninum į grundvelli tķu bestu aflareynsluįra žeirra į įrunum 2008–2018, aš bįšum įrum meštöldum. Hafi skip komiš ķ staš skips sem įunniš hefur sér aflareynslu į žessu tķmabili skal žaš skip sem ķ stašinn kemur njóta žeirrar aflareynslu. Aflahlutdeild ķ makrķl skiptist ķ tvo flokka, A- og B-flokk. Aflahlutdeild ķ A-flokki skal śthluta į skip sem stundušu makrķlveišar į višmišunartķmabilinu meš öšrum veišarfęrum en lķnu og handfęrum. Aflahlutdeild ķ B-flokki skal śthluta į skip sem stundušu makrķlveišar į višmišunartķmabilinu meš lķnu og handfęrum.]1)