Lagasafn. Ķslensk lög 12. aprķl 2024. Śtgįfa 154b. Prenta ķ tveimur dįlkum.
2000 nr. 42 16. maķ
1. gr.
Lög žessi taka til hvers kyns samninga um kaup į žjónustu sem veitt er neytendum ķ atvinnuskyni gegn endurgjaldi og žegar veitt žjónusta felur ķ sér:
Meš žjónustu er įtt viš heildarframlag seljanda sem honum ber greišsla fyrir. Meš neytanda er įtt viš einstakling sem er kaupandi žjónustu og kaupin eru ekki ķ atvinnuskyni eša ķ tengslum viš starf hans. 2. gr. Lög žessi eiga ekki viš um:
3. gr. Eigi mį meš samningi vķkja frį įkvęšum laga žessara neytanda ķ óhag. 4. gr. Śtseld žjónusta, sem veitt er ķ atvinnuskyni, skal įvallt vera byggš į fagžekkingu og ķ samręmi viš góša višskiptahętti sem tķškast hverju sinni. Skylt er aš veita allar upplżsingar og leišbeiningar um vinnu verks meš hagsmuni neytanda fyrir augum. Seljandi žjónustu leggur fram naušsynleg efni og ašföng nema um annaš sé sérstaklega samiš. 5. gr. Seljandi žjónustu skal gęta žess aš hśn sé ķ samręmi viš almennar reglur, stašla, reglur sem stjórnvöld setja, stjórnvaldsįkvaršanir og lög sem gilda um veitta žjónustu ķ žeim tilgangi aš vernda öryggi neytanda. 6. gr. Seljanda žjónustu er skylt aš veita upplżsingar um hvort fyrirhuguš kaup į žjónustu eru óhagkvęm fyrir neytandann aš teknu tilliti til kostnašar viš verkiš meš hlišsjón af veršgildi hlutarins eša öšrum atrišum sem įhrif hafa į hagkvęmni žeirrar žjónustu sem óskaš er eftir. Verši seljanda ekki ljóst aš fyrirhuguš kaup į žjónustu eru óhagkvęm fyrr en vinna er hafin eša aš verš žjónustunnar muni verša verulega hęrra en neytandi hefur mįtt gera rįš fyrir skal seljandi tilkynna neytanda um žaš og óska eftir fyrirmęlum um hvort frekari vinna skuli af hendi leyst. Hafi seljandi ekki sinnt leišbeiningarskyldu sinni, ekki óskaš eftir fyrirmęlum og ętla mį aš neytandi hefši hętt viš samninginn aš fengnum upplżsingum skulu greišslur fyrir verkiš mišast viš aš neytandi hefši dregiš sig śt śr samningnum į žvķ stigi. Hafi seljanda žjónustu ekki tekist aš nį til neytanda eša hann hefur ekki fengiš fyrirmęli frį neytanda innan sanngjarns frests er honum heimilt aš hętta og leysa ekki frekari vinnu af hendi samkvęmt žjónustusamningnum. Žetta gildir žó ekki ef seljandi hefur sérstaka įstęšu til aš ętla aš neytandi vilji aš lokiš verši viš verkiš. 7. gr. Seljandi getur žrįtt fyrir įkvęši 6. gr. krafist greišslu vegna vinnu og śtlagšs kostnašar aš svo miklu leyti sem žaš getur talist sanngjarnt. 8. gr. Seljanda žjónustu ber aš tilkynna neytanda ef ķ ljós kemur žegar verk er unniš aš ešlilegt sé aš vinna önnur verk samtķmis vegna tengsla žeirra viš ašalverk. Skal seljandi óska eftir fyrirmęlum neytanda um višbótarverk. Nįist ekki til neytanda eša seljandi žjónustu fęr ekki fyrirmęli frį honum innan sanngjarns frests skal hann vinna višbótarverkiš ef:
Hafi seljandi žjónustu unniš višbótarverk ķ samręmi viš įkvęši žessara laga ber honum greišsla fyrir žau verk samkvęmt įkvęšum VII. kafla. 9. gr. Seld žjónusta telst gölluš ef:
Galli telst žó ekki vera fyrir hendi ķ žeim tilvikum sem nefnd eru ķ 1. og 4. tölul. 1. mgr. ef telja mį aš žaš sé ósanngjarnt af neytanda aš bera fyrir sig gallann. 10. gr. Neytandi getur boriš fyrir sig galla į veittri žjónustu ķ žeim tilvikum sem nefnd eru ķ 1.–4. og 6. tölul. 9. gr. žótt seljandi žjónustu hafi tekiš aš sér aš vinna verk meš fyrirvara sem ekki telst sanngjarn. 11. gr. Ef seld žjónusta er gölluš getur neytandinn krafist žess aš seljandi hennar bęti śr göllunum nema žaš valdi seljanda žjónustunnar óhęfilega miklum kostnaši eša verulegu óhagręši. Hafi neytandi rétt til aš krefjast śrbóta skv. 1. mgr. og seljandi žjónustu bętir ekki śr galla innan hęfilegs frests er neytanda heimilt aš lįta bęta śr gallanum į kostnaš seljanda žjónustunnar enda sé unnt aš bęta śr įn óhóflegs kostnašar og til frįdrįttar komi sś greišsla sem neytanda ber aš greiša hefši seljandi sjįlfur bętt śr hinni seldu žjónustu, sbr. 12. gr. Neytanda er heimilt aš halda eftir greišslu žar til śrbętur hafa fariš fram. Teljist gallinn óverulegur getur neytandinn ašeins haldiš eftir fjįrhęš sem nemur žvķ sem kostar aš bęta śr gallanum. 12. gr. Bęti seljandi śr galla į žjónustu sem hann hefur innt af hendi er eingöngu heimilt aš krefja neytanda um greišslu fyrir žjónustu sem honum hefši boriš aš greiša ef hśn hefši ķ upphafi veriš innt af hendi rétt og gallalaus. 13. gr. Sé veitt žjónusta gölluš getur neytandinn krafist afslįttar frį verši žjónustunnar sem svarar til gallans. 14. gr. Ef seld žjónusta er gölluš og vinnu sem hefur veriš unnin er verulega įfįtt mišaš viš tilgang verksins og žjónustu sem fyrirhugaš var aš kaupa getur neytandinn rift samningnum. Ef hluta verksins er lokiš og gera mį rįš fyrir aš žvķ verši ekki lokiš aš fullu įn žess aš žaš verši verulega gallaš er neytanda heimilt aš rifta samningnum um kaup į žjónustunni aš žeim hluta sem ólokiš er. Séu skilyrši 1. mgr. jafnframt fyrir hendi getur neytandinn einnig rift kaupum į žjónustu sem veitt hefur veriš. Įkvęši 22. gr. eiga viš um uppgjör milli ašila eftir žvķ sem viš getur įtt. 15. gr. Verši neytandi fyrir tjóni vegna gallašrar žjónustu į hann rétt til skašabóta nema seljandi žjónustunnar sżni fram į aš gallinn verši ekki rakinn til vanrękslu hans. Neytandi į einnig rétt til skašabóta ef į hina seldu žjónustu skortir eitthvaš sem telja mį aš įskiliš sé. Žessi grein į ekki viš um bętur vegna lķkams- og eignatjóns sem neytandi kann aš verša fyrir. 16. gr. Tilkynni neytandi um galla og bjóšist seljandi žjónustunnar til aš bęta śr honum getur neytandi ekki krafist afslįttar frį verši né heldur rift samningi um kaup į žjónustunni enda sé bętt śr galla innan sanngjarns frests og įn kostnašar eša verulegs óhagręšis fyrir neytandann. Žetta gildir nema neytandi hafi sérstakar įstęšur til žess aš hafna aš seljandi žjónustunnar taki aš sér aš bęta śr gallanum. Įkvęši 12. gr. eiga viš eftir žvķ sem viš getur įtt. 17. gr. Vilji neytandi bera fyrir sig galla į keyptri žjónustu skal hann tilkynna seljanda žaš innan sanngjarns frests eftir aš neytandinn vissi eša mįtti hafa veriš ljóst aš hśn vęri gölluš. Hafi neytandi ekki gętt žess glatar hann rétti sķnum til aš bera fyrir sig gallann. Ef neytandi kvartar ekki innan tveggja įra frį afhendingardegi hinnar seldu žjónustu getur hann ekki sķšar boriš gallann fyrir sig. Žetta gildir ekki ef seljandi žjónustu hefur ķ įbyrgšaryfirlżsingu eša öšrum samningi tekiš į sig įbyrgš vegna galla ķ lengri tķma. Žessi grein į ekki viš ef seljandi žjónustu hefur brotiš gegn almennum višskiptahįttum eša į annan hįtt sżnt af sér vķtavert gįleysi. 18. gr. Tilkynningu skv. 17. gr. er hęgt aš beina til fyrri söluašila sem ķ tengslum viš verk sem unniš er samkvęmt samningi hefur tekiš aš sér aš bęta śr göllum sem kunna aš verša į žvķ. 19. gr. Seljandi žjónustu ber įhęttu af tjóni, eša rżrnun, sem veršur įšur en hann skilar af sér verki nema hann sżni fram į aš tjóniš sé vegna atvika sem ekki eru į hans valdi. Heimilt er aš semja um aš seljandinn skili af sér verkinu ķ įföngum ef telja mį aš samningurinn sé sanngjarn meš hlišsjón af framkvęmd og ešli verksins eša öšrum ašstęšum. Žegar keypt žjónusta varšar hlut sem afhentur hefur veriš seljanda žjónustu telst seljandi hafa skilaš af sér verkinu žegar sį hlutur er kominn aftur ķ vörslu neytanda. Ķ öšrum tilvikum telst seljandi hafa skilaš af sér verki žegar telja mį aš allri vinnu sé lokiš. Žegar vinnu er aš fullu lokiš en verki hefur ekki veriš skilaš į réttum tķma vegna ašstęšna sem varša neytanda flyst įhęttan til hans, sbr. žó 4. mgr. Komi gallar ķ ljós viš afhendingu verksins og neytandi krefst žess aš bętt verši śr, sbr. įkvęši 11. gr., eša seljandi žjónustu bżšst til aš bęta śr į grundvelli 16. gr. veršur įhęttan neytandans eftir aš śrbętur hafa fariš fram og verki hefur veriš skilaš. 20. gr. Seldri žjónustu skal vera lokiš į žeim tķma sem samiš hefur veriš um. Bregšist žaš vegna atvika sem neytandi ber ekki įhęttu af er um drįtt į žvķ aš ręša. Hafi seljandi žjónustu ekki tekiš fram ķ samningi hvenęr henni skuli vera lokiš eša žaš hefur ekki į annan hįtt veriš įkvešiš telst drįttur vera til stašar ef seljandi žjónustu skilar ekki af sér verki innan sanngjarns frests eftir aš krafa um žaš kemur fram. Aš svo miklu leyti sem žaš telst sanngjarnt getur seljandi žjónustu įskiliš sér frest til aš inna hana af hendi vegna óvišrįšanlegra atvika. Ķ žvķ tilviki gilda ekki įkvęši 2. mgr. Seljandi žjónustu getur ašeins boriš fyrir sig slķk atvik ef hann hefur innan sanngjarns frests eftir aš slķk atvik komu upp tilkynnt neytanda um žau og hvaša įhrif žau hafi. 21. gr. Verši drįttur į aš žjónustu ljśki getur neytandi rift samningi ef:
Sé verk hafiš getur neytandi ašeins rift samningi fyrir žann hluta verksins sem ólokiš er. Neytandi getur žó krafist riftunar į verkinu öllu hafi tilgangurinn meš žvķ minnkaš verulega vegna žess drįttar sem oršiš hefur. 22. gr. Komi til riftunar samnings skulu ašilar skila žvķ sem žeir hafa fengiš afhent aš svo miklu leyti sem žaš er unnt og gert veršur įn verulegs óhagręšis. Fyrir ógallaša vinnu sem seljandi hefur leyst af hendi į hann rétt til greišslu. Komi til riftunar samnings aš hluta getur seljandi žjónustu krafist greišslu fyrir žann hluta verksins sem hefur veriš unninn. Greišsla getur žó aldrei oršiš hęrri en nemur heildarverši žjónustunnar samkvęmt samningi viš neytanda aš frįdregnu almennu verši žeirrar žjónustu sem ólokiš er. Neytanda er heimilt aš halda eftir žvķ sem honum hefur veriš skilaš til aš tryggja endurgreišslu į žvķ sem hann hefur greitt eša greišslu į skašabótum sem hann į rétt til. 23. gr. Neytandi getur krafist skašabóta fyrir tjón sem hann veršur fyrir vegna drįttar sem veršur į aš žjónustu ljśki, nema seljandi hennar sżni fram į aš drįtturinn sé ekki af hans völdum. Įkvęši 1. mgr. gildir einnig um tjón sem neytandi veršur fyrir vegna žess aš seljandi žjónustu viršir ekki tķmamörk sem samiš hefur veriš um og valdiš hefur neytanda verulegum óžęgindum. Seljandi žjónustu į kröfu meš sama hętti og neytandi aš uppfylltum žeim skilyršum sem kvešiš er į um ķ žessari grein. 24. gr. Vilji neytandi bera fyrir sig aš drįttur hafi oršiš į aš seld žjónusta vęri af hendi leyst skal hann tilkynna seljanda hennar um žaš innan sanngjarns frests. Hafi hann ekki gętt žess glatar hann rétti sķnum til aš rifta samningnum eša krefjast skašabóta. Sama gildir ef neytandi vill bera fyrir sig įkvęši 2. mgr. 23. gr. Įkvęši 1. mgr. į ekki viš um rétt til riftunar į samningi žegar engin vinna hefur veriš unnin. Įkvęši 1. mgr. į ekki viš ef seljandi žjónustunnar hefur brotiš gegn góšum višskiptahįttum eša į annan hįtt sżnt af sér vķtavert gįleysi. 25. gr. Verši tjón į eignum neytanda žegar verk er unniš eša ķ tengslum viš žaš eša hlutur sem afhentur hefur veriš seljanda žjónustu glatast eša skemmist ber seljanda aš bęta žaš tjón nema hann sanni aš hann hafi ekki sżnt af sér vanrękslu. 26. gr. Hafi hlutur sem vinna į viš veriš afhentur seljanda žjónustu ber hann įhęttu af žvķ ef hlutnum er stoliš eša hann skemmist af öšrum óvišrįšanlegum orsökum. Žetta gildir žó ekki ef hlutur hefur ekki veriš afhentur neytanda į réttum tķma vegna įstęšna sem varša hann. Įkvęši 1. mgr. gilda meš sama hętti um efni sem nota į til aš vinna verk sem neytandi hefur fališ seljanda žjónustu. 27. gr. Sé hlutur sem vinna į viš mun meira virši en seljandi žjónustu mį gera rįš fyrir ber neytanda aš gera seljanda žjónustu grein fyrir žvķ. Sama gildir ef viš geymslu eša mešferš hlutarins ber aš sżna sérstaka varkįrni. Hafi neytandi vanrękt upplżsingaskyldu sķna er heimilt aš takmarka eša fella nišur bótaskyldu seljanda žjónustu skv. 25. og 26. gr. Įkvęši 1. mgr. gilda meš sama hętti um skyldu neytanda til aš gefa upplżsingar um efni sem nota į til verksins og neytandinn hefur afhent seljanda žjónustunnar. 28. gr. Hafi ekki veriš samiš um verš fyrir keypta žjónustu skal neytandi greiša žaš verš sem telja mį sanngjarnt meš hlišsjón af žvķ hve vinnan er mikil og hvers ešlis hśn er. 29. gr. Hafi seljandi žjónustu lįtiš neytanda veršįętlun ķ té mį veršiš ekki fara verulega fram śr žeirri įętlun. 30. gr. Žrįtt fyrir aš seljandi žjónustu hafi gert tilboš eša veršįętlun ber honum višbótargreišsla hafi verš hękkaš vegna kringumstęšna sem hann gat ekki séš fyrir. 31. gr. Hafi seljandi žjónustu įskiliš sér fyrirvara um verš og ķ ljós kemur aš žaš muni hękka verulega eša atvik verša sem nefnd hafa veriš ķ 30. gr. skal seljandi tilkynna neytanda žaš įn tafar og óska eftir fyrirmęlum um verkiš. Fullnęgi seljandi žjónustu ekki tilkynningarskyldu skv. 1. mgr. getur hann ekki gert kröfu um fullt verš eša krafist višbótargreišslu, sbr. žó įkvęši 7. gr. 32. gr. Ķ tilgreindu verši skulu innifalin öll opinber gjöld nema neytandi hafi sannanlega haft vitneskju um aš žau vęru žaš ekki. 33. gr. Seljanda žjónustu sem aš beišni neytanda hefur tekiš aš sér undirbśningsvinnu ķ žeim tilgangi aš skilgreina hve vinna vęri mikil eša verš žjónustu sem inna skal af hendi er heimilt aš krefjast greišslu fyrir hana. 34. gr. Hafi ekki veriš samiš um verš getur neytandi krafist žess aš seljandi geri honum sundurlišašan reikning fyrir hinni seldu žjónustu žannig aš hann geti séš meš hvaša hętti heildarverš žjónustunnar er reiknaš śt. Neytanda ber ekki skylda til aš greiša seljanda fyrir žjónustu fyrr en hann hefur fengiš reikning sem er ķ samręmi viš įkvęši 1. mgr. og gildandi opinber fyrirmęli um gerš reikninga. 35. gr. Neytanda er heimilt aš afpanta žjónustu sem hann hefur óskaš eftir og óska eftir aš frekari vinnu verši hętt žótt verk sé hafiš. 36. gr. Seljanda žjónustu er heimilt aš krefjast greišslu fyrir vinnu sem innt hefur veriš af hendi žótt neytandi afpanti žjónustu, sbr. 35. gr., svo og fyrir žį vinnu sem naušsynlegt er aš ljśka žrįtt fyrir afpöntun. Fjįrhęš endurgjalds ber aš įkveša meš tilliti til heildarveršs fyrir žjónustuna og aš öšru leyti meš hlišsjón af 28. gr. Auk endurgjalds skv. 1. mgr. getur seljandi žjónustu krafist skašabóta fyrir afleitt tjón enda sżni hann fram į žaš. Žetta į ekki viš ef neytandi afpantar žjónustu vegna tilkynningar seljanda žjónustu į grundvelli 2. mgr. 6. gr., 3. mgr. 20. gr. eša 1. mgr. 31. gr. Greišsluskylda neytanda skv. 1. og 2. mgr. getur ekki oršiš meiri en sem nemur heildarverši žess verks sem samiš hefur veriš um. 37. gr. Hafi hlutur veriš afhentur seljanda žjónustu og hann ekki veriš sóttur į réttum tķma vegna ašstęšna sem varša neytanda skal seljandi žjónustu annast hlutinn į kostnaš neytanda. Seljanda žjónustu ber aš vara neytanda viš žvķ meš sannanlegum hętti til hverra rįšstafana hann muni grķpa. Sé söluandvirši hlutar hęrra en krafa seljanda į hendur neytanda ber honum aš endurgreiša neytanda įn tafar žann mismun. 38. gr. Hlut, sem afhentur er seljanda žjónustu og neytanda ber aš sękja, er heimilt aš selja į kostnaš neytanda ef:
Ef ekki er unnt aš selja hlut eša augljóst er aš kostnašur vegna sölu er meiri en nemur söluverši hans er seljanda žjónustu heimilt aš fleygja hlut enda sé fullnęgt skilyršum 1. tölul. 1. mgr. 39. gr. Hafi tilkynning sem nefnd er ķ įkvęšum žessara laga veriš afhent til flutnings meš sķmskeyti, pósti eša meš öšrum žeim flutningstękjum sem gilt žykir aš nota missir tilkynnandi engan rétt viš žaš aš tilkynningunni seinkar eša hśn kemst ekki til skila. [40. gr. …1)]2) [41. gr.]1) Lög žessi öšlast gildi 1. jśnķ 2001. Įkvęši til brįšabirgša. …1)