Lagasafn.  Ķslensk lög 12. aprķl 2024.  Śtgįfa 154b.  Prenta ķ tveimur dįlkum.

Lög um lagaskil į sviši samningaréttar

2000 nr. 43 16. maķ

Ferill mįlsins į Alžingi.   Frumvarp til laga.

Tóku gildi 26. maķ 2000.

I. kafli. Gildissviš laganna.
1. gr. Gildissviš.
Įkvęši laga žessara eiga viš um allar einkaréttarlegar samningsskuldbindingar sem tengjast fleiri en einu landi žegar taka žarf afstöšu til žess lögum hvaša lands skuli beitt.
Lögin gilda ekki um:
   a. įlitaefni sem varša persónulega réttarstöšu manna og gerhęfi nema annaš leiši af įkvęšum 11. gr.,
   b. skuldbindingar sem varša erfšir, ž.m.t. erfšaskrįr, og samninga milli hjóna um fjįrmįl žeirra, ž.m.t. skilnašarsamninga, svo og samninga um réttindi og skyldur sifjaréttarlegs ešlis, t.d. varšandi fašerni, męgšir, skyldleika og hjśskap, ž.m.t. samninga um framfęrslu barna,
   c. skuldbindingar sem byggjast į vķxlum, tékkum og skuldabréfum og öšrum višskiptabréfum, aš svo miklu leyti sem skuldbindingar sem af žeim leišir er aš rekja til ešlis žeirra sem višskiptabréfa,
   d. samninga um geršardóma og val į dómstóli,
   e. įlitaefni sem lśta löggjöf um fyrirtęki, félög eša ašrar lögpersónur, svo sem um stofnun žeirra, meš skrįningu eša į annan hįtt, löghęfi, innra skipulag eša slit og um persónulega įbyrgš stjórnenda og mešlima į skuldbindingum fyrirtękis, félags eša lögpersónu,
   f. įlitaefni sem varša umboš eša heimild einstaklinga eša stjórnenda til aš skuldbinda fyrirtęki, félög eša ašrar lögpersónur ķ samningum viš žrišja ašila,
   g. samninga um stofnun fjįrvörslusjóšs eša mįl sem varša lögskipti stofnanda, vörslumanns og rétthafa,
   h. sönnun og mįlsmešferš nema aš žvķ leyti sem slķkt leišir af 14. gr.
Įkvęši laganna gilda ekki um vįtryggingarsamninga sem varša vįtryggingaratburši sem verša į yfirrįšasvęši rķkis sem tilheyrir Evrópska efnahagssvęšinu. Viš įkvöršun um žaš hvort atburšur gerist innan žess svęšis skal dómstóll beita ķslenskum lögum.
Įkvęši 3. mgr. gilda ekki um samninga sem varša endurtryggingar.
2. gr. Beiting laga rķkis utan Evrópska efnahagssvęšisins.
Lög žessi eiga viš žótt žau leiši til žess aš beita beri löggjöf rķkis sem er utan Evrópska efnahagssvęšisins.

II. kafli. Meginreglur um lagaskil.
3. gr. Samningur um lagaval.
Um samninga skal beita žeim lögum sem samningsašilar hafa vališ berum oršum eša žeim lögum sem meš vissu verša talin leiša af samningnum sjįlfum eša öšrum atvikum. Samningsašilar geta samiš svo um aš žau lög sem vķsaš er til skuli gilda um samninginn ķ heild eša ašeins um tiltekinn hluta hans.
Samningsašilar geta hvenęr sem er samiš svo um aš um samninginn skuli gilda önnur lög en įšur giltu um hann, hvort sem žau er upphaflega aš rekja til samkomulags ašila žar um eša leišir af öšrum reglum laga žessara. Breytingar af žessu tagi, sem koma til eftir aš samningur var upphaflega geršur, skulu hvorki hafa įhrif į formlegt gildi samningsins skv. 9. gr. né hafa įhrif į réttarstöšu žrišja manns įn samžykkis hans.
Hafi ašilar samiš um aš beita erlendum lögum, hvort sem įgreining į aš bera undir erlendan dómstól eša ekki, en öll atvik og kringumstęšur viš gerš samnings tengjast ašeins einu landi, er žrįtt fyrir samninginn heimilt aš beita ófrįvķkjanlegum reglum žess lands sem samningurinn tengist.
Śrlausn um žaš hvort samžykki um lagaval er til stašar og um gildi žess fer skv. 8., 9. og 11. gr.
4. gr. Lög sem gilda žegar ekki hefur veriš samiš um lagaval.
Hafi samningur ekki aš geyma įkvęši um žaš hvers lands lögum skuli beita, sbr. 3. gr., skal beita lögum žess lands sem samningur hefur sterkust tengsl viš. Ef afmarkašur hluti samnings hefur nįnari tengsl viš annaš land en žaš sem leiša mundi af 1. mįlsl. žessarar mįlsgreinar er heimilt aš beita lögum žess lands aš žvķ er varšar žann hluta samningsins.
Meš fyrirvara um įkvęši 5. mgr. skal aš jafnaši litiš svo į aš samningur hafi sterkust tengsl viš žaš land žar sem sį ašili sem efna į ašalskyldu samningsins bżr viš samningsgeršina. Žegar um er aš ręša fyrirtęki, félag eša ašra lögpersónu skal aš jafnaši litiš svo į aš samningur hafi sterkust tengsl viš žaš land žar sem ašili hefur ašalstöšvar sķnar. Ef samningurinn er geršur ķ tengslum viš atvinnu eša atvinnurekstur viškomandi ašila skal litiš svo į aš samningur hafi sterkust tengsl viš žaš land žar sem sį sem ašalskylduna ber hefur ašalstarfsstöš sķna. Ef efna į samning samkvęmt įkvęšum hans į annarri starfsstöš en žar sem ašili hefur ašalstarfsstöš sķna skal beita lögum žess lands žar sem sś starfsstöš er.
Aš žvķ marki sem samningur varšar réttindi yfir fasteign, ž.m.t. afnotarétt, skal, žrįtt fyrir įkvęši 2. mgr., aš jafnaši litiš svo į aš samningur hafi sterkust tengsl viš žaš land žar sem fasteignin er.
Įkvęši 2. mgr. eiga ekki viš žegar um er aš ręša samninga um vöruflutninga. Žegar um slķkan samning er aš ręša og flytjandi hefur, žegar samningur er geršur, ašalstöšvar ķ sama landi og farmurinn er lestašur eša hann affermdur eša ķ sama landi og ašalbękistöšvar sendanda eru skal litiš svo į aš samningur hafi sterkust tengsl viš žaš land. Viš beitingu žessa įkvęšis skal litiš į farmsamning um einstaka ferš og ašra samninga sem hafa vöruflutninga sem meginmarkmiš sem samninga um vöruflutninga.
Įkvęši 2. mgr. eiga ekki viš ef ekki er unnt aš afmarka ašalskyldu samnings. Į sama hįtt eiga įkvęši 2., 3. og 4. mgr. ekki viš ef af öllum ašstęšum veršur rįšiš aš samningurinn ķ heild hafi rķkari tengsl viš annaš land en žaš sem leiša mundi af žeim įkvęšum.
5. gr. Neytendasamningar.
Grein žessi į viš um samninga sem mašur (neytandi) gerir um afhendingu vöru eša žjónustu ķ tilgangi sem telja veršur aš varši ekki atvinnu hans eša samning um lįn til aš fjįrmagna kaupin.
Žrįtt fyrir įkvęši 3. gr. getur įkvęši um lagaval ķ samningi aldrei takmarkaš žį vernd sem neytandi nżtur samkvęmt ófrįvķkjanlegum reglum ķ lögum žess rķkis į Evrópska efnahagssvęšinu žar sem hann bżr:
   a. ef undanfari samningsins var sérstakt tilboš til neytandans eša almenn auglżsing og allar naušsynlegar rįšstafanir til samningsgeršarinnar af hans hįlfu fóru fram ķ žvķ landi eša
   b. ef gagnašilinn, eša umbošsmašur hans, tók viš pöntun neytandans ķ žvķ landi eša
   c. ef samningur er um sölu vöru og neytandinn feršašist frį žvķ landi til annars lands og gerši pöntun sķna žar, aš žvķ tilskildu aš feršin hafi veriš skipulögš af seljandanum ķ žeim tilgangi aš hvetja neytandann til kaupanna.
Ef um er aš ręša samninga sem falla undir įkvęši žessarar greinar og ašilar hafa ekki samiš um lagaval skv. 3. gr. gilda, žrįtt fyrir įkvęši 4. gr., įkvęši žessarar greinar, enda séu samningarnir geršir viš žęr ašstęšur sem lżst er ķ 2. mgr.
Įkvęši žessarar greinar eiga ekki viš um:
   a. flutningasamninga,
   b. samninga um kaup į žjónustu žegar žjónustuna į aš lįta ķ té aš öllu leyti ķ öšru landi en žvķ žar sem neytandinn bżr.
Žrįtt fyrir įkvęši 4. mgr. eiga įkvęši žessarar greinar viš um samning um kaup į ferš žegar gisting er innifalin ķ kaupverši.
6. gr. Vinnusamningar.
Žrįtt fyrir įkvęši 3. gr. skulu vinnusamningar sem hafa aš geyma įkvęši um lagaval ekki leiša til lakari verndar launžega en žeir mundu njóta samkvęmt žeim ófrįvķkjanlegum reglum sem leiša mundi af 2. mgr.
Žrįtt fyrir įkvęši 4. gr. skulu eftirfarandi lög gilda um vinnusamninga sem ekki hafa įkvęši aš geyma um lagaval:
   a. lög žess lands žar sem launžegi starfar aš jafnaši, enda žótt honum hafi tķmabundiš veriš falin störf ķ öšru landi, eša
   b. ef launžegi starfar aš jafnaši ekki ķ neinu tilteknu landi gilda lög žess lands žar sem sś starfsstöš er sem réš hann til starfa.
Įkvęši 2. mgr. eiga ekki viš ef annaš leišir af ašstęšum ķ heild eša samningurinn hefur meiri tengsl viš annaš land en žaš sem a- og b-lišir vķsa til. Ķ žvķ tilviki gilda lög žess lands.
7. gr. Ófrįvķkjanlegar reglur.
Žegar beitt er lögum tiltekins lands samkvęmt lögum žessum er einnig heimilt aš beita ófrįvķkjanlegum reglum ķ lögum annars lands sem atvik mįlsins hafa nįin tengsl viš, ef og aš žvķ marki sem skylt er aš beita žeim samkvęmt lögum žess lands, óhįš žvķ hvaša lög eiga annars viš um samninginn. Žegar metiš er hvaša ófrįvķkjanlegu reglur eiga viš skal litiš til ešlis žeirra og tilgangs og afleišinga žess aš beita žeim eša beita žeim ekki.
Ekkert ķ lögum žessum takmarkar beitingu ófrįvķkjanlegra reglna ķslensks réttar, ef mįl er rekiš hér į landi, óhįš žvķ hvers lands lögum į annars aš beita um samninginn.
8. gr. Efnislegt gildi samnings.
Tilvist og gildi samnings, eša einstakra įkvęša samnings, skal įkvarša samkvęmt žeim lögum sem eiga mundu viš um samninginn samkvęmt lögum žessum ef samningurinn eša einstök įkvęši hans vęru gild.
Žrįtt fyrir įkvęši 1. mgr. getur ašili byggt į lögum žess lands žar sem hann bżr til aš sżna fram į aš hann hafi ekki veitt samžykki sitt ef atvik eru meš žeim hętti aš ósanngjarnt žykir aš dęma um réttarįhrif athafna hans eftir žeim reglum sem leiša mundi af 1. mgr.
9. gr. Formlegt gildi samnings.
Samningur sem geršur er milli einstaklinga sem eru ķ sama landinu er formlega gildur ef hann fullnęgir formkröfum laga žess lands sem um hann gilda samkvęmt lögum žessum eša lögum žess lands žar sem hann var geršur.
Samningur sem geršur er milli tveggja einstaklinga sem ekki eru ķ sama landinu er formlega gildur ef hann fullnęgir formkröfum laga žess lands sem gilda um hann samkvęmt lögum žessum eša lögum annars hvors landsins žar sem ašilar eru.
Žegar samningur er geršur fyrir tilstilli umbošsmanns koma lög žess lands žar sem umbošsmašur gerir rįšstafanir sķnar ķ staš laga žess lands žar sem ašili samnings er skv. 1. og 2. mgr.
Rįšstöfun sem ętlaš er aš hafa réttarįhrif ķ tengslum viš geršan samning eša fyrirhugašan samning er gild ef hśn fullnęgir formkröfum žeirra laga sem gilda samkvęmt lögum žessum eša ęttu viš um samninginn ef hann vęri gildur eša laga žess lands žar sem rįšstöfun var gerš.
Įkvęši 1.–4. mgr. eiga ekki viš um neytendasamninga sem geršir eru viš žęr ašstęšur sem lżst er ķ 2. mgr. 5. gr. Um formlegt gildi slķkra samninga fer eftir lögum žess lands žar sem neytandinn bżr.
Žegar um er aš ręša samninga um réttindi yfir fasteign, ž.m.t. afnotaréttindi, skulu, žrįtt fyrir įkvęši 1.–4. mgr., gilda um slķka samninga ófrįvķkjanlegar formreglur laga žess lands žar sem fasteignin er ef žęr reglur samkvęmt žeim lögum gilda óhįš žvķ ķ hvaša landi samningurinn er geršur og óhįš žeim lögum sem annars gilda um samninginn.
10. gr. Gildissviš laga žeirra sem viš eiga.
Žau lög sem gilda um samning skv. 3.–6. gr. og 12. gr. skulu einkum gilda um:
   a. tślkun,
   b. efndir,
   c. afleišingar vanefnda, ž.m.t. įkvöršun bóta aš svo miklu leyti sem žęr eru įkvaršašar samkvęmt lagareglum, meš žeim takmörkunum sem leišir af réttarfarslögum um heimildir dómstóla,
   d. mismunandi lyktir samningsskuldbindinga, tómlęti og fyrningu,
   e. afleišingar žess aš samningur telst ógildur.
Žegar įkvaršaš er hvort samningur hafi veriš réttilega efndur eša rįšstafanir žęr sem gripiš er til vegna vanefnda samnings séu lögmętar skal taka tillit til laga žess lands žar sem efndir samnings fara fram.
11. gr. Gerhęfisskortur.
Žegar um er aš ręša samning milli tveggja einstaklinga sem eru ķ sama landinu getur einstaklingur sem hefur gerhęfi samkvęmt lögum žess lands žvķ ašeins boriš fyrir sig gerhęfisskort sem leiša mundi af lögum annars lands aš hinn samningsašilinn hafi, žegar samningurinn var geršur, vitaš eša hafi mįtt vita um gerhęfisskortinn samkvęmt žeim lögum.
12. gr. Framsal réttinda.
Um gagnkvęmar skyldur framseljanda og framsalshafa ķ samningi sem felur ķ sér framsal réttinda gagnvart žrišja manni (skuldara) gilda lög žess lands sem samkvęmt lögum žessum eiga viš um samning milli framseljanda og framsalshafa.
Um heimild til framsals, samband framsalshafa og skuldara, skilyrši žess aš į framsali verši byggt gagnvart skuldara og um öll įlitaefni um žaš hvort skyldur skuldara séu enn til stašar gilda lög žess lands sem eiga viš um réttindi žau sem framseld eru.
13. gr. Innlausn réttinda.
Nś į kröfuhafi samningskröfu į hendur skuldara og žrišja ašila er skylt aš efna kröfuna gagnvart kröfuhafa, eša hann hefur ķ reynd efnt kröfuna vegna žeirrar skyldu og žannig leyst hana til sķn. Žį skulu lög žau sem gilda um skyldu žrišja manns til efnda gagnvart kröfuhafa einnig vera įkvaršandi um hvort og aš hve miklu leyti žrišji mašur getur endurkrafiš skuldara į grundvelli žeirra laga sem gilda um samningssamband kröfuhafa og skuldara.
Sama regla og fram kemur ķ 1. mgr. į einnig viš žegar sama samningsskyldan hvķlir į mörgum ašilum og einn žeirra hefur efnt skylduna gagnvart kröfuhafa.

III. kafli. Um sönnunarbyrši, gildistöku o.fl.
14. gr. Sönnunarbyrši o.fl.
Hafi lög žess lands sem gilda um samninga samkvęmt lögum žessum aš geyma löglķkindareglur eša reglur um sönnunarbyrši skal beita žeim.
Samninga eša rįšstafanir sem ętlaš er aš hafa réttarįhrif mį sanna į hvern žann hįtt sem heimill er samkvęmt ķslenskum lögum žegar mįl er rekiš fyrir ķslenskum dómstóli eša samkvęmt lögum žeim sem vķsaš er til ķ 9. gr., enda sé samningur eša rįšstöfun gild samkvęmt žeirri grein, aš žvķ tilskildu aš hęgt sé aš koma slķkri sönnunarfęrslu viš hér į landi.
15. gr. Bann viš heimvķsun og framvķsun.
Meš lögum lands sem lög žessi vķsa til er įtt viš önnur lög en lagaskilareglur.
16. gr. Allsherjarregla.
Žvķ ašeins er heimilt aš lįta hjį lķša aš beita lögum tiltekins lands sem lög žessi vķsa til aš žau teljist augljóslega andstęš góšum sišum og allsherjarreglu hér į landi.
17. gr. Bann viš afturvirkni.
Įkvęšum laga žessara veršur ašeins beitt um samninga sem geršir eru eftir gildistöku žeirra.
18. gr. Staša laga žessara gagnvart öšrum reglum.
Sérreglur um lagaskil ķ öšrum lögum eša reglum, sem lögfestar eru hér į landi vegna skuldbindinga sem felast ķ samningnum um Evrópska efnahagssvęšiš eša öšrum alžjóšasamningum, skulu ganga framar įkvęšum laga žessara aš svo miklu leyti sem žęr fį ekki samrżmst žeim.
19. gr. Gildistaka.
Lög žessi öšlast žegar gildi.