Lagasafn. Ķslensk lög 12. aprķl 2024. Śtgįfa 154b. Prenta ķ tveimur dįlkum.
2001 nr. 135 21. desember
1. gr.
Markmiš meš žessum lögum er aš fjalla um giršingar, hverjir fara meš forręši yfir žeim og kostnašarskiptingu viš uppsetningu žeirra į landamerkjum. Lögin gilda um allar giršingar. Sérlög sem fjalla um giršingar halda gildi sķnu en žó gilda įkvęši žessara laga og reglugerša sem settar eru meš stoš ķ žeim alltaf um gerš giršinga. 2. gr. Giršingar ķ lögum žessum, žegar ekki er annars getiš, eru netgiršing, gaddavķrsgiršing og rafgiršing. Einnig teljast til giršinga giršingar śr żmsu efni, svo sem śr tré, steinsteypu, stįli, įli, plasti, grjóti og torfi og aš auki ašrar giršingar sem teljast gripheldar aš mati bśnašarsambands. 3. gr. [Rįšherra]1) setur almenna reglugerš2) sem kvešur į um żmsa stašla og oršskżringar. Ķ reglugeršinni skal kvešiš į um žaš hvaša skilyrši giršing žarf aš uppfylla til aš teljast fullnęgjandi varsla fyrir hverja bśfjįrtegund. Ķ henni skal einnig męlt fyrir um hvernig hįttaš skuli undirbśningi, uppsetningu, gerš og tęknilegum frįgangi giršinga, hliša o.fl. sem tengist žeim. 4. gr. Nś er jörš ekki ķ įbśš og/eša umrįšamašur lands hefur ekki hug į aš nota giršingu og skal žį lįta giršinguna standa ef nįgrannajörš eša jaršir geta haft not af henni eša hluta śr henni. Višhaldsskyldan į žeim hluta fęrist yfir į įbśanda žeirrar jaršar, enda į hann rétt į aš kaupa giršinguna eša žann hluta hennar er hann hefur gagn af, eftir mati śrskuršarašila, sbr. 7. gr. 5. gr. Nś vill umrįšamašur lands girša žaš og hefur hann žį rétt til aš krefjast žess aš sį eša žeir sem land eiga aš hinu fyrirhugaša giršingarstęši greiši giršingarkostnašinn aš jöfnu aš tiltölu viš lengd giršingar fyrir landi hvers og eins og er žaš meginreglan. Žó er hęgt aš semja um ašra skiptingu nįi ašilar um žaš samkomulagi. Eigi sķšar en įri įšur en verk er hafiš skal sį er samgiršingar óskar hafa samrįš viš žann eša žį sem land eiga aš hinu fyrirhugaša giršingarstęši og leggja fram tillögur um tegund giršingar. Hver ašili hefur rétt til aš leggja fram efni, flutning og vinnu ķ hlutfalli viš žįtttöku ķ kostnašinum. Neiti sį eša žeir er samgiršingar eru krafšir žįtttöku ķ undirbśningi eša framkvęmd verksins getur sį er girša vill beint tilmęlum til viškomandi bśnašarsambands um aš tilnefna fagašila til aš skera śr um įgreining, sbr. įkvęši 7. gr. Telji śrskuršarašilar aš sį sem girša vill eigi rétt į samgiršingu getur hann sett giršinguna upp og į hann žį kröfurétt į endurgreišslu į žeim hluta kostnašar er hinum ber aš greiša, enda hafi ekki veriš reist dżrari giršing en śrskuršarašilar töldu naušsynlegt. 6. gr. Vilji meiri hluti landeigenda sem eiga lönd er liggja aš afrétti girša milli afréttar og heimalanda sinna skulu eigendur eša notendur afréttar greiša 4/5 hluta stofnkostnašar giršingarinnar, en eigendur eša įbśendur hlutašeigandi jarša 1/5. Žó er hęgt aš semja um ašra skiptingu kostnašar nįi ašilar um žaš samkomulagi. Ef forrįšamenn sveitarfélaga įkveša einhliša aš reisa slķka giršingu greišir sveitarfélagiš allan stofnkostnaš giršingarinnar. Ef įgreiningur veršur um framkvęmd verksins fer um žaš eins og segir ķ 5. og 7. gr. Um giršingarkostnaš milli afréttarlanda gilda sömu reglur og um landamerkjagiršingar sé aš ręša. Višhaldskostnašur allra giršinga greišist ķ sömu hlutföllum og stofnkostnašur, nema žeirra giršinga er Vegageršin setur upp, sbr. vegalög, nr. 45/1994. Nś er landamerkjagiršing til stašar sem kostuš hefur veriš eftir öšrum hlutföllum en um getur ķ 5. gr. og skal žį višhald hennar falla undir fyrirmęli 5. gr. eftir aš lög žessi hafa öšlast gildi, enda brjóti žaš ekki ķ bįga viš gildandi samninga. 7. gr. Nś verša ašilar ekki įsįttir um hvers konar giršingu skuli reisa, kostnašarskiptingu eša um ašra framkvęmd verksins og skal žį viškomandi bśnašarsamband tilnefna einn fagašila til aš skera śr um įgreining, sveitarfélag einn og sżslumašur einn. Liggi giršing į mörkum sveitarfélaga skal hvor ašili tilnefna ašila śr sķnu sveitarfélagi til aš jafna įgreininginn įsamt oddamanni frį hlutašeigandi bśnašarsambandi. Liggi giršingin į mörkum stjórnsżsluumdęma tilnefna hlutašeigandi sżslumenn sinn manninn hver, en stjórn Bęndasamtaka Ķslands tilnefnir oddamann/menn og skal afl atkvęša rįša śrslitum. Kostnaš viš matiš greiša ašilar eftir sömu hlutföllum og giršingarkostnašinn og įkveša śrskuršarašilar hverju hann nemur. 8. gr. Nś eru lagšar giršingar į vegum rķkisstofnana, įn framlags frį įbśendum eša eigendum viškomandi jarša, og einstaklingum eša sveitarfélögum er gefinn kostur į žvķ aš eignast žęr. Žį gilda sömu reglur um greišslu į višhaldi, eftir žvķ sem viš į, og um ašrar žęr giršingar er lög žessi męla fyrir um, en haldast skulu sérįkvęši annarra laga um slķkar giršingar. Nś er ekki žörf į slķkri giršingu og enginn gefur kost į aš halda henni viš og er žį rķkinu skylt aš lįta taka hana upp. Hafi žessi skylda veriš vanrękt ķ eitt įr eša lengur, eftir aš lög žessi öšlast gildi, er viškomandi sveitar- eša upprekstrarfélagi/félögum heimilt aš lįta taka giršinguna upp į kostnaš rķkisins. 9. gr. Nś er giršing gerš į landamerkjum og skal hśn žį svo reist aš į hvorugan sé gengiš sem land į aš henni. Efni skal, eftir žvķ sem meš žarf, taka aš jöfnu śr žeim löndum sem aš henni liggja. Nś ręšur landamerkjum krókóttur vatnsfarvegur eša merki liggja ķ smįkrókum af öšrum įstęšum, en landeigandi vill girša beint og vill sį eigi samžykkja er į land į móti. Žį skal žaš žó heimilt ef śrskuršarašilar, sbr. 7. gr., meta aš eigi séu gildar įstęšur til aš banna giršinguna og skulu žeir žį įkveša giršingunni staš og skal žaš gert žannig aš sem jafnast sneišist bęši löndin. Nś fer žó svo aš meira sneišist annaš landiš og skal žį meta skašabętur žeim er landiš missir. Giršingarstęšiš skal merkt inn į jaršakort. Žaš sama į viš žegar nįttśrulegar hindranir gera ókleift eša óhóflega dżrt aš mati śrskuršarašila, sbr. 7. gr., aš girša į landamerkjum. Réttur til hvers konar hlunninda, jaršhita eša nįmuveršmęta, helst žó óbreyttur, nema samkomulag verši um aš giršingin skipti löndum til fullnustu. 10. gr. Sé land ķ óskiptri sameign geta einn eša fleiri landeigendur žvķ ašeins girt į žvķ landi aš allir sameigendur séu samžykkir giršingunni. Nįist ekki samkomulag er žvķ ašeins hęgt aš girša aš landskipti hafi fariš fram. 11. gr. Skylt er aš halda öllum giršingum svo vel viš aš bśfé eša öšrum stafi ekki hętta af žeim. Samgiršingu sem lögš er samkvęmt įkvęšum 5.–10. gr. er skylt aš halda viš, žannig aš hśn sé gripheld, svo fljótt sem verša mį eftir aš snjóa leysir og žar til snjó leggur. Vanręki annar hvor ašili višhald hennar aš sķnum hluta er hinum heimilt, aš höfšu samrįši viš viškomandi bśnašarsamband, aš gera viš hana į kostnaš eiganda. Nś sżnir eigandi samgiršingar stórfellt hiršuleysi ķ žessu efni svo aš sameigandi hans ķ giršingunni eša annar ašili veršur af žeim sökum fyrir sannanlegu tjóni og į hann žį rétt til bóta frį žeim sem olli. Valdi vanręksla ķ žessu efni skaša varšar žaš sektum og skašabótum til tjónžola. Nś er hętt aš nota samgiršingu og jafnframt aš halda henni viš og er žį giršingareigendum skylt aš taka hana upp svo aš hśn valdi ekki tjóni. 12. gr. Žegar lögš er giršing af įbśanda fer um skyldur jaršeiganda viš burtför įbśandans eftir sömu reglum og um hśs į jöršinni sé aš ręša, sbr. 16. gr. įbśšarlaga, nr. 64/1976. Öllum umrįšamönnum lands er skylt aš hreinsa burtu af landi sķnu ónothęfar giršingar og giršingarflękjur. Nś vanrękir umrįšamašur lands žessi fyrirmęli ķ eitt įr eftir aš lög žessi öšlast gildi og er žį sveitarstjórn skylt aš framkvęma verkiš į hans kostnaš aš fengnu mati bśnašarsambands og į sveitarstjórn žį lögveš ķ jöršinni fyrir greišslu kostnašar. Žaš sama gildir um eyšijaršir. 13. gr. Brot gegn lögum žessum varša sektum. …1) 14. gr. Lög žessi öšlast žegar gildi …