Lagasafn.  Ķslensk lög 12. aprķl 2024.  Śtgįfa 154b.  Prenta ķ tveimur dįlkum.

Lög um fiskrękt

2006 nr. 58 14. jśnķ

Ferill mįlsins į Alžingi.   Frumvarp til laga.

Tóku gildi 1. jślķ 2006. Breytt meš: L. 167/2007 (tóku gildi 1. jan. 2008). L. 81/2008 (tóku gildi 1. jślķ 2008). L. 126/2011 (tóku gildi 30. sept. 2011). L. 113/2015 (tóku gildi 1. jślķ 2016). L. 88/2020 (tóku gildi 22. jślķ 2020 nema 14. gr. sem tók gildi 1. jan. 2021).

Ef ķ lögum žessum er getiš um rįšherra eša rįšuneyti įn žess aš mįlefnasviš sé tilgreint sérstaklega eša til žess vķsaš, er įtt viš matvęlarįšherra eša matvęlarįšuneyti sem fer meš lög žessi. Upplżsingar um mįlefnasviš rįšuneyta skv. forsetaśrskurši er aš finna hér.

I. kafli. Markmiš og gildissviš.
1. gr. Markmiš.
Markmiš laga žessara er aš stušla aš fiskrękt ķ ferskvatni. Viš framkvęmd laganna skal žess įvallt gętt aš sem minnst röskun verši į vistkerfi ferskvatns og į villtum ferskvatnsfiskstofnum og aš sjįlfbęrri nżtingu žeirra sé ekki stefnt ķ hęttu.
2. gr. Gildissviš.
Lög žessi taka til allrar fiskręktar sem fram fer ķ ferskvatni į ķslensku forrįšasvęši. Viš framkvęmd žeirra skal gętt samręmis viš framkvęmd laga um lax- og silungsveiši, laga um eldi vatnafiska og laga um varnir gegn fisksjśkdómum.
3. gr. Skilgreiningar.
Ķ lögum žessum, reglugeršum og reglum, settum į grundvelli žeirra, er merking hugtaka sem hér segir:
   1. Alifiskur: Fiskur sem alinn er eša lįtinn ganga sjįlfala ķ tjörnum eša ķlįtum.
   2. Eldisdżr: Lifandi fiskur, krabbadżr eša lindżr frį eldisstöš, óhįš žroskastigi, aš meštöldum dżrum sem lifa upprunalega villt en eru ętluš fyrir eldisstöš.
   3. Fiskeldi: Geymsla, gęsla og fóšrun vatnafiska og annarra vatnadżra, klak- og seišaeldi, hvort sem er ķ söltu eša ósöltu vatni.
   4. Fiskeldisstöš: Stašur žar sem vatn, sjór, land eša mannvirki er nżtt ķ žįgu fiskeldis.
   5. Fiskrękt: Hvers konar ašgeršir sem ętla mį aš skapi eša auki fisk ķ veišivatni.
   6. Fiskręktarslepping: Slepping samstofna smįseiša eša gönguseiša ķ žvķ skyni aš auka fiskigengd ķ veišivatni.
   7. Fiskstofn: Hópur fiska sömu tegundar sem hrygnir į tilteknum staš og tķma, en gerir žaš ekki ķ neinum męli meš öšrum hópum į öšrum staš eša tķma.
   8. Fiskur: Fiskur ķ merkingu laga žessara tekur til allra tegunda lagardżra sem lifa ķ vatni og sjó, hvort sem er viš nįttśrulegar ašstęšur eša ķ eldi.
   9. Geldstofn: Vatnafiskur sem ekki framleišir frjóar kynfrumur.
   10. Göngusilungur: Silungur er gengur śr sjó ķ ósalt vatn, svo sem sjóbirtingur (urriši) og sjóreyšur (bleikja).
   11. Hafbeit: Slepping gönguseiša til sjógöngu og föngun žeirra sem fullvaxta fiska į sleppistaš žegar žeir ganga śr sjó ķ ferskvatn, annašhvort til slįtrunar eša flutnings ķ annaš veišivatn til endurveiša.
   12. Hafbeitarstofn: Hópur vatnafiska sem klakinn hefur veriš śt undan fiski śr hafbeit.
   13. Hafbeitarstöš: Stašur žar sem vatn, sjór, land eša mannvirki er nżtt ķ žįgu hafbeitar.
   14. Kynbętur: Markvisst val meš tilliti til įkvešinna arfgengra eiginleika. Slķkir eiginleikar geta veriš mikill vaxtarhraši eša sķškynžroski. Til undaneldis eru valdir fiskar sem sżna įkjósanlega eiginleika umfram ašra fiska ķ stofninum. Slķku vali er višhaldiš og žaš aukiš meš vali ķ hverri kynslóš.
   15. Lagardżr: Öll dżr meš kalt blóš sem lifa og geta afkvęmi ķ sjó eša fersku vatni.
   16. Laxastofn: Hópur laxa sem hrygnir į tilteknum staš og tķma, en gerir žaš ekki ķ neinum męli meš öšrum hópum į öšrum staš eša tķma.
   17. Netlög: Vatnsbotn 115 metra śt frį bakka landareignar aš stöšuvatni, svo og sjįvarbotn 115 metra śt frį stórstraumsfjöruborši landareignar.
   18. Sjór: Salt vatn utan įrósa.
   19. Straumvatn: Ósalt vatn, į eša ósasvęši sem ķ er greinilegur straumur, žį er enginn vöxtur er ķ, og um stórstraumsfjöru.
   20. Stöšuvatn: Ósalt vatn sem eigi er ķ greinilegur straumur annar en sį sem stafar af sjįvarföllum, vindi eša ašrennsli ķ leysingum.
   21. Vatn: Ósalt vatn meš föstu legi eša farvegi, straumvatn eša stöšuvatn.
   22. Vatnadżr: Öll dżr meš kalt blóš sem lifa aš hluta eša allan sinn lķfsferil ķ fersku vatni.
   23. Vatnafiskur: Lax (Salmo salar), silungur (urriši (Salmo trutta), bleikja (Salvelinus alpinus) og regnbogasilungur (Oncorhynchus mykiss)), įll (Anguilla anguilla) eša annar vatnafiskur ef ręktašur veršur.
   24. Vatnasilungur: Silungur sem elur allan aldur sinn ķ ósöltu vatni, svo sem vatnaurriši, vatnableikja (reyšur), lękjasilungur og murta.
   25. Veišivatn: Į eša stöšuvatn sem veiši er ķ eša mętti ķ vera ef fiskur vęri ręktašur žar.
   26. Villtur fiskstofn: Fiskstofn žar sem meiri hluti fisks er klakinn ķ nįttśrulegu umhverfi, elst žar upp og er kominn undan villtum foreldrum.
   27. Örmerkingar: Merkingar į laxi meš mįlmflķsum ķ trjónuna.
4. gr. Stjórnsżsla.
[Rįšherra]1) fer meš yfirstjórn mįla samkvęmt lögum žessum, en framkvęmd stjórnsżslunnar er aš öšru leyti ķ höndum [Fiskistofu]2) sem hefur eftirlit meš žvķ aš įkvęšum laganna sé framfylgt.
Rįšherra skal ķ samręmi viš fyrirmęli einstakra greina setja nįnari įkvęši um framkvęmd žeirra ķ reglugerš. Viš setningu reglugerša skal įvallt leitaš faglegrar umsagnar [Fiskistofu],2) [Hafrannsóknastofnunar]3) og fisksjśkdómanefndar sem starfar samkvęmt lögum um varnir gegn fisksjśkdómum.
   1)L. 126/2011, 425. gr. 2)L. 81/2008, 1. gr. 3)L. 113/2015, 4. gr.

II. kafli. Fiskręktarįętlun.
5. gr. Fiskręktarįętlun.
Ķ hverju veišivatni, žar sem ętlunin er aš stunda fiskrękt meš sleppingu seiša, hafbeit til stangveiši eša öšru žvķ er aš fiskrękt lżtur, er veišifélagi eša veiširéttarhöfum, žar sem ekki er veišifélag, skylt aš gera fiskręktarįętlun er nįi til fimm įra ķ senn. Hlutverk fiskręktarįętlunar er aš gera fyrirhugaša fiskrękt markvissa og įrangursrķka og tryggja eftir föngum aš žannig sé aš fiskrękt stašiš ķ hvķvetna aš vistkerfi villtra ferskvatnsfiskstofna stafi ekki hętta af slķkum framkvęmdum.
6. gr. Samžykkt fiskręktarįętlunar.
Framkvęmd samkvęmt fiskręktarįętlun er hįš žvķ aš [Fiskistofa]1) hafi įšur samžykkt įętlunina. Įšur en samžykki er veitt skal [Fiskistofa]1) leita umsagnar [Hafrannsóknastofnunar].2) Ķ samžykki skulu koma fram žeir skilmįlar sem [Fiskistofa]1) telur naušsynlega, m.a. til verndar viškomandi fiskstofni gegn sjśkdómum og erfšablöndun. Nįnar skal kvešiš į um samžykkt fiskręktarįętlunar ķ reglugerš sem rįšherra setur.
   1)L. 81/2008, 1. gr. 2)L. 113/2015, 4. gr.

III. kafli. Almenn įkvęši um fiskrękt.
7. gr. Hrognataka.
Veišifélagi er heimil lax- og silungsveiši til hrognatöku ķ samręmi viš įkvęši II. kafla laga žessara og 26. gr. laga um lax- og silungsveiši. Ef meiri hluti veiširéttarhafa viš veišivatn, žar sem ekki er veišifélag, vill lįta veiša lax og silung til hrognatöku ķ žvķ vatni skal afla leyfis [Fiskistofu].1) Leyfi veiširéttarhafa til hrognatöku skal vera tķmabundiš og skulu ķ žvķ felast žau skilyrši sem naušsynleg eru aš mati [Fiskistofu]1) til verndar fiskstofnum veišivatnsins.
   1)L. 81/2008, 1. gr.
8. gr. Fiskrękt ķ įm og vötnum.
Viš fiskrękt ķ įm og vötnum skal einungis nota stofn śr viškomandi veišivatni.
9. gr. Bann viš flutningi laxfisks milli veišivatna.
Hvers konar flutningur į laxfiskum śr nįttśrulegu veišivatni, hafbeitar- eša eldisstöš ķ annaš nįttśrulegt veišivatn til stangveiši er óheimill.
10. gr. Undanžįga.
[Fiskistofa]1) getur veitt undanžįgu frį banni skv. 8. og 9. gr. Til žess aš fį slķka undanžįgu žarf veišifélag eša veiširéttarhafar veišivatns, žar sem ekki er veišifélag, aš sękja um žaš til [Fiskistofu].1) Undanžįgu mį aš hįmarki veita til tveggja įra ķ senn. Meš umsókn um undanžįgu skal fylgja greinargerš umsękjanda um fyrirhugaša framkvęmd og umsagnir fisksjśkdómanefndar og [Hafrannsóknastofnunar]2) um hugsanleg įhrif framkvęmdarinnar į lķfrķkiš, ž.m.t. hęttu į erfšamengun. Sį er undanžįgu beišist ber kostnaš af gerš umsagna.
[Fiskistofa]1) getur afgreitt undanžįgur frį įkvęšum 8. gr. aš fengnum sérfręšilegum umsögnum, en um umsókn um undanžįgu frį įkvęšum 9. gr. gilda įkvęši 11. gr.
   1)L. 81/2008, 1. gr. 2)L. 113/2015, 4. gr.
11. gr. Mįlsmešferš undanžįgubeišni.
Innan tveggja vikna frį móttöku undanžįgubeišni skv. 10. gr. birtir [Fiskistofa]1) umsóknina meš opinberri auglżsingu og kallar eftir umsögnum veišifélaga eša veiširéttarhafa, žar sem ekki eru veišifélög, um framkvęmdina. Frį og meš žeim tķma skal hverjum sem er vera heimill ašgangur hjį [Fiskistofu]1) aš öllum gögnum mįlsins. Athugasemdum viš umsókn skal skilaš til [Fiskistofu]1) innan fimm vikna frį birtingu auglżsingar.
   1)L. 81/2008, 1. gr.
12. gr. Įkvöršun [Fiskistofu].1)
Innan įtta vikna frį žvķ aš [Fiskistofa]1) birtir umsókn um undanžįgu, sbr. įkvęši 10. og 11. gr., skal hśn taka rökstudda įkvöršun um žaš hvort fallist sé į umsókn eša henni hafnaš. [Fiskistofu]1) er heimilt aš binda undanžįgu naušsynlegum skilyršum til aš tryggja aš markmiš laganna nįist. Žegar įkvöršun [Fiskistofu]1) liggur fyrir skal hśn kynnt umsękjanda og žeim sem athugasemdir hafa gert. Jafnframt skal birta hana opinberlega. Įkvöršun [Fiskistofu]1) samkvęmt grein žessari er endanleg į stjórnsżslustigi.
   1)L. 81/2008, 1. gr.
13. gr. Setning reglugeršar.
[Rįšherra]1) skal ķ reglugerš kveša nįnar į um mįlsmešferš samkvęmt kafla žessum. Reglugerš skal m.a. hafa aš geyma įkvęši um form undanžįgubeišni, mįlsmešferš fyrir [Fiskistofu]2) og form įkvöršunar. Einnig er rįšherra heimilt aš įkveša meš reglugerš aš innheimt skuli gjald af žeim er undanžįgu óskar vegna kostnašar stjórnvalda af mįlsmešferš. Einnig getur rįšherra ķ reglugerš sett nįnari fyrirmęli um hvernig aš hrognatöku skv. 7. gr. skuli stašiš.
   1)L. 126/2011, 425. gr. 2)L. 81/2008, 1. gr.

IV. kafli. Hafbeit.
14. gr. Um hafbeit.
Um hafbeit gilda įkvęši laga žessara og 1. gr., 5.–12. gr., 14.–17. gr. og 19.–22. gr. laga um eldi vatnafiska eftir žvķ sem viš getur įtt.

V. kafli. Gildistökuįkvęši o.fl.
15. gr. Gildistaka o.fl.
Lög žessi öšlast gildi 1. jślķ 2006. …
…
16. gr. …
Įkvęši til brįšabirgša. …1)
   1)L. 88/2020, 17. gr.