Lagasafn. Ķslensk lög 12. aprķl 2024. Śtgįfa 154b. Prenta ķ tveimur dįlkum.
2006 nr. 61 14. jśnķ
1. gr. Markmiš.
Markmiš laga žessara er aš kveša į um veiširétt ķ ferskvatni og skynsamlega, hagkvęma og sjįlfbęra nżtingu fiskstofna ķ ferskvatni og verndun žeirra. 2. gr. Gildissviš. Įkvęši laga žessara gilda um alla veiši śr ferskvatnsfiskstofnum į ķslensku forrįšasvęši, nema ašra skipan leiši af įkvęšum annarra laga. 3. gr. Skilgreiningar. Ķ lögum žessum, reglugeršum og reglum, settum į grundvelli žeirra, er merking hugtaka sem hér segir:
4. gr. [Lax- og silungsveišisviš.]1) [Framkvęmd stjórnsżslu og eftirlits samkvęmt lögum žessum skal vera į sérstöku sviši Fiskistofu sem nefnist lax- og silungsveišisviš. Fiskistofustjóri ręšur svišsstjóra til aš stżra žvķ sviši. Skal hann hafa hįskólapróf sem nżtist honum ķ starfi og heyra undir fiskistofustjóra.]1) Ķ samręmi viš fyrirmęli einstakra greina laga žessara er rįšherra heimilt aš setja nįnari įkvęši um framkvęmd žeirra ķ reglugerš.2) Žegar talaš er um reglur ķ lögum žessum er įtt viš svęšis- og tķmabundnar reglur sem [Fiskistofa]1) setur į grundvelli laganna eša reglugerša rįšherra sem settar eru meš stoš ķ lögum žessum. Viš setningu reglugerša og reglna samkvęmt lögum žessum skal leita faglegra umsagna eftir žvķ sem viš kann aš eiga, žar meš tališ frį viškomandi veišifélögum eša veiširéttarhöfum. Öll veišifélög samkvęmt įkvęšum VI. kafla laga žessara hafa meš sér landssamtök, Landssamband veišifélaga, sem gętir sameiginlegra hagsmuna žeirra. [4. gr. a. Veišieftirlitsmenn. Fiskistofa skipar eftirlitsmenn meš veiši samkvęmt lögum žessum žar sem žurfa žykir enda ęski žess veišifélag eša veiširéttarhafar, žar sem veišifélag hefur ekki veriš stofnaš, og greiši kostnaš af eftirlitinu. Į sama hįtt skipar Fiskistofa eftirlitsmann meš klaköflun žar sem žurfa žykir og greišir viškomandi klakleyfishafi kostnaš sem af žessu leišir. Fiskistofu er heimilt aš skipa eftirlitsmenn meš žvķ aš bann viš laxveišum ķ sjó sé virt. Kostnašur viš störf žeirra greišist śr rķkissjóši. Eftirlitsmenn skulu hafa nįkvęmar gętur į žvķ aš veiši ķ umdęmi žeirra sé stunduš meš löglegum hętti. Žeir safna skżrslum, m.a. skulu žeir gera skrįr um veišivélar, lagnir og drętti ķ umdęmum sķnum og sjį um merkingu veišarfęra. Nįnari fyrirmęli um starfsemi eftirlitsmanna setur Fiskistofa ķ erindisbréfi. Eftirlitsmenn skulu eiga frjįlsa för um veišivatn, mešfram žvķ og um netlög ķ sjó eftir žvķ sem žörf krefur. Žeir hafa vald til aš taka upp ólögleg veišitęki eša veišitęki sem notuš eru į óleyfilegum tķma eša óleyfilegum staš.]1) 5. gr. Veiširéttur. Eignarlandi hverju fylgir veiširéttur ķ vatni į eša fyrir žvķ landi, enda sé ekki męlt fyrir um ašra skipan ķ lögum. Ķ žjóšlendum er ķslenska rķkiš eigandi veiširéttar samkvęmt lögum žessum meš žeim takmörkunum sem leišir af veiširétti afréttareigenda, sbr. įkvęši 7. gr. Įbśš į jörš fylgir veiširéttur sem jöršinni tilheyrir, nema į annan veg semjist milli jaršeiganda og įbśanda. Žegar vatn skilur fasteignir, sem veiširéttur fylgir, er landeiganda einum heimil veiši fyrir landi sķnu. Mönnum er žó ęvinlega heimil för ķ annarra land til žess aš koma ķ veg fyrir missi afla eša koma ķ veg fyrir tjón į veišibśnaši. Įvallt skulu žeir gęta žess aš valda sem minnstri röskun į hagsmunum nįgranna og bęta tjón ella į grundvelli mats skv. VII. kafla laga žessara. Ef farvegur straumvatns breytist eša stöšuvatn tekur sér nżtt leg fęrist veiširéttur til eigenda žeirra fasteigna er land eiga undir, sbr. žó 7. og 8. gr. vatnalaga, nr. 15/1923. 6. gr. Veiširéttur ķ almenningi stöšuvatns. Fasteignaeigendum, er land eiga aš stöšuvatni, er einum heimil veiši ķ almenningi vatnsins, žar meš talin dorgveiši um ķs, og er hśn žeim öllum jafnheimil. Ef forn venja er til žess aš veiširéttur ķ almenningi stöšuvatns fylgi tiltekinni eša tilteknum fasteignum gildir sś skipan mįla. 7. gr. Veiširéttur į afrétti ķ žjóšlendu. Žeim jöršum sem rétt eiga til upprekstrar į afrétt ķ žjóšlendu fylgir veiširéttur ķ vötnum žeim sem į žeim afrétti eru, meš sama hętti og veriš hefur. Veišifélag fer aš jafnaši meš hagnżtingu og rįšstöfun veiši ķ slķkum vötnum. 8. gr. Veiširéttur ķ óskiptri sameign. Ef fasteign eša veiširéttur samkvęmt lögum žessum er ķ óskiptri sameign er sameigendum öllum veiši jafnheimil. Rétt er žeim er telur sig vanhaldinn aš krefjast skipta į veiši, annašhvort žannig aš hvor eša hver hafi sinn hluta vatns eša veiši sinn tķma, dag eša vikur, ķ samręmi viš eignarhluta sinn. Skal skoriš śr um skiptinguna meš mati skv. VII. kafla laga žessara nįist samkomulag ekki. 9. gr. Ašskilnašur veiširéttar frį fasteign. Ekki mį skilja veiširétt aš nokkru leyti eša öllu frį fasteign, hvorki fyrir fullt og allt né um tiltekinn tķma. Rįšherra getur žó, aš fenginni jįkvęšri umsögn [Fiskistofu],1) veitt undanžįgu frį banni žessu. Į lögbżlum, žar sem stundašur er landbśnašur, skal žess gętt viš veitingu undanžįgu aš ašskilnašur valdi žvķ ekki aš torvelt verši eftirleišis aš stunda žar landbśnaš. Žį mį slķkur ašskilnašur ekki valda hęttu į žvķ aš fiskstofnar viškomandi veišivatns verši ofnżttir. Žrįtt fyrir įkvęši 1. mgr. er heimilt aš skilja stangveiširétt frį fasteign um tiltekinn tķma, allt aš tķu įrum. Ef ekki er į annan veg samiš felst ķ slķkri rįšstöfun afsal veiširéttarhafa į rétti til annarrar veiši en stangveiši į umsömdu tķmabili. 10. gr. …1) 11. gr. Ófrišun sels. Ef selur er ķ veišivatni, ósi žess eša ósasvęši er žeim er veiširétt eiga samkvęmt lögum žessum heimilt aš styggja hann og skjóta. Nś fara ekki saman nytjar sellįtra og selalagna annars vegar og nżting og viškoma lax og göngusilungs ķ veišivatni hins vegar. Getur [Fiskistofa]1) žį, aš ósk veišifélags eša veiširéttarhafa og aš fenginni umsögn [Hafrannsóknastofnunar]2) og Nįttśrufręšistofnunar Ķslands, heimilaš ófrišun sellįtursins og upptöku allra selalagna ķ eša viš žaš veišivatn eša fiskihverfi. Ef sannaš žykir aš ašgeršir žęr sem [Fiskistofa]1) heimilar skv. 2. mgr. hafi ķ för meš sér tjón į fjįrhagslegum hagsmunum žeirra er sellįtur eiga eša nytja skulu veiširéttarhafar žeir er ašgeršanna óska bęta tjóniš. Bętur skulu įkvešnar meš mati skv. VII. kafla laga žessara. [Rįšherra getur meš reglugerš3) sett reglur um selveišar, m.a. um skrįningu selveiša og aš banna eša takmarka selveišar į ķslensku forrįšasvęši ef žaš er tališ naušsynlegt aš mati Hafrannsóknastofnunar.]4) 12. gr. Skrįning veišivatna. Skrį skal öll veišivötn og veiširéttarhafa og annast [Fiskistofa]1) žį skrįningu. Viš gerš og frįgang skrįr skv. 1. mgr. skal žess gętt aš samręmi sé milli hennar og annarra skrįa sem haldnar eru lögum samkvęmt af opinberum ašilum og geyma upplżsingar um eiginleika og eignarhald fasteigna. Veiširéttarhöfum er skylt aš veita [Fiskistofu]1) žęr upplżsingar sem hśn óskar eftir og naušsynlegar eru skrįningarinnar vegna. Rįšherra skal meš reglugerš setja nįnari įkvęši um skrįningu veišivatna og žęr upplżsingar sem viš slķka skrįningu skulu liggja fyrir. 13. gr. Veišiskżrslur. Gera skal skżrslu um veiši ķ sérhverju veišivatni og netlögum sjįvarjarša og hvķlir skylda til skżrslugjafar į handhafa veiširéttar og sérhverjum žeim er veiši stundar. [[Hafrannsóknastofnun]1) safnar veišiskżrslum ķ samręmdu formi sem stofnunin śtbżr og leggur til ķ umboši Fiskistofu. Veišiskżrslur teljast opinber gögn og almennar upplżsingar śr veišiskżrslum skulu jafnframt vera ašgengilegar almenningi sem og öšrum rannsóknar- og rįšgjafarašilum samkvęmt įkvöršun Fiskistofu.]2) Veišifélög eša veiširéttarhafar, žar sem ekki er veišifélag, skulu sjį til žess aš skżrslur séu gefnar um veiši ķ sérhverju veišivatni og aš žeim sé skilaš til [Fiskistofu].3) …2) Rįšherra getur meš reglugerš sett nįnari fyrirmęli um skrįningu veiši. 14. gr. Laxveišar ķ sjó. Ekki mį veiša lax ķ sjó. Veišist lax ķ veišitęki ķ sjó skal sleppa honum strax aftur. 15. gr. Veišar göngusilungs ķ sjó. Ekki mį veiša göngusilung ķ sjó. Slķkar veišar eru žó heimilar ķ netlögum sjįvarjarša og skulu žęr hlķta sömu reglum og veiši silungs ķ ósöltu vatni eftir žvķ sem viš getur įtt. Viš veišar göngusilungs ķ fastar veišivélar ķ netlögum einstakra sjįvarjarša skal miša viš žann netafjölda sem viškomandi fasteign hafši sķšustu fimm įr fyrir gildistöku laga um lax- og silungsveiši, nr. 53/1957. [Fiskistofa]1) skal halda skrį um framangreindan rétt sjįvarjarša til netaveiši ķ netlögum og sinna eftirliti meš žeim veišum ķ samręmi viš įkvęši laga žessara. Į tķmabilinu 1. aprķl til 1. október įr hvert mį ekki leggja net né hafa įdrįtt ķ sjó nęr ósi straumvatns, sem fiskur gengur ķ, en 1.500 metra ef mešalvatnsmagn įr er innan viš 25 m3 į sekśndu en 2.000 metra ef vatnsmagniš er meira. Gangi lax ķ straumvatn mį žó aldrei leggja net né hafa įdrįtt ķ sjó nęr en 2.000 metra. Į framangreindu tķmabili mį ekki leggja net né hafa įdrįtt ķ sjó nęr hafbeitarstöš ķ starfrękslu en 1.500 metra. Ef stangveiši er stunduš ķ netlögum sjįvarjarša į svęšum žeim sem tilgreind eru ķ 3. mgr. er eiganda sjįvarjaršar skylt aš hafa fullt samrįš viš veišifélög eša veiširéttarhafa, žar sem ekki er veišifélag, og eigendur viškomandi hafbeitarstöšvar. [Fiskistofu]1) er aš eigin frumkvęši eša samkvęmt beišni veišifélaga eša veiširéttarhafa, žar sem ekki eru veišifélög, sem hagsmuna eiga aš gęta heimilt meš reglum2) aš takmarka eša banna į tilteknum svęšum og um tiltekinn tķma veiši silungs samkvęmt grein žessari, ef slķkt er naušsynlegt, til žess aš tryggja fiskigengd ķ nęrliggjandi veišivötn. Ef sannaš žykir aš takmarkanir skv. 5. mgr. hafi ķ för meš sér tjón į fjįrhagslegum hagsmunum eiganda sjįvarjaršar skulu žeir bęta honum tjóniš sem takmörkunin er til hagsbóta fyrir. Bętur skulu įkvešnar meš mati skv. VII. kafla laga žessara. [Fiskistofa]1) setur nįnari reglur2) um netaveiši göngusilungs ķ sjó. 16. gr. Takmarkanir į veiši sjįvarfiska. Aš fenginni heimild [žess rįšuneytis er fer meš mįlefni sjįvarśtvegs]1) getur [Fiskistofa]2) aš eigin frumkvęši eša samkvęmt beišni veišifélags eša veiširéttarhafa takmarkaš eša bannaš veiši sjįvarfiska framan viš įrósa straumvatna ef sżnt žykir aš slķkar veišar geti spillt fiskigengd ķ viškomandi veišivötn eša aš slķkt er af öšrum įstęšum naušsynlegt til verndar fiskstofnum veišivatnsins. Įšur en gripiš er til slķkrar takmörkunar eša banns skal leita umsagnar [Hafrannsóknastofnunar].3) Ef sannaš žykir aš takmarkanir skv. 1. mgr. į veišum innan netlaga hafi ķ för meš sér tjón į fjįrhagslegum hagsmunum tiltekins landeiganda skulu žeir bęta tjóniš sem takmörkunin er til hagsbóta fyrir. Bętur skulu įkvaršašar meš mati skv. VII. kafla laga žessara. 17. gr. Veišitķmi lax. Laxveišar eru heimilar į tķmabilinu frį 20. maķ til 30. september įr hvert, en žó ašeins ķ 105 daga innan žess tķmabils. [Fiskistofu]1) er heimilt, aš fenginni umsögn [Hafrannsóknastofnunar],2) aš lengja veišitķma ķ allt aš 120 daga og allt til 31. október įr hvert ķ žeim veišivötnum žar sem fyrst og fremst er veitt śr stofnum sem višhaldiš er meš višvarandi sleppingu seiša. Žį er [Fiskistofu],1) aš fenginni umsögn [Hafrannsóknastofnunar],2) heimilt aš lengja um allt aš fimmtįn daga veišitķmabil skv. 1. mįlsl. ķ žeim veišivötnum žar sem öllum laxi er sleppt. Į veišitķma žeim sem um getur ķ 1. mgr. skal lax vera frišašur fyrir allri veiši a.m.k. 84 stundir ķ viku hverri. Netaveiši mį aldrei stunda frį föstudagskvöldi klukkan 22 til žrišjudagsmorguns klukkan 10. Ef lax veišist į tķmabilinu frį 1. aprķl og žar til veišitķmi skv. 1. mgr. hefst er skylt aš sleppa slķkum fiski. Veišifélög eša veiširéttarhafar, žar sem ekki eru veišifélög, skulu setja nįnari reglur um veišitķma og veišitakmarkanir ķ einstökum veišivötnum. Slķkar reglur, nżtingarįętlun, skal [Fiskistofa]1) stašfesta aš fenginni umsögn [Hafrannsóknastofnunar].2) Sinni veišifélög eša veiširéttarhafar ekki žessari skyldu sinni getur [Fiskistofa],1) aš eigin frumkvęši, sett slķkar reglur. Ķ reglum skv. 4. mgr. er m.a. heimilt aš kveša į um eftirfarandi atriši:
18. gr. Veišitķmi göngusilungs. Veišar göngusilungs eru heimilar frį 1. aprķl til 10. október įr hvert, en ķ veišivatni, žar sem megniš af veišinni er villtur laxastofn, skulu lok veišitķma mišast viš 30. september įr hvert. Žó getur [Fiskistofa],1) aš fenginni umsögn [Hafrannsóknastofnunar],2) heimilaš stangveišar utan žess veišitķma ķ veišivötnum žar sem slķkar veišar hafa veriš stundašar. Į veišitķma žeim sem um getur ķ 1. mgr. skal göngusilungur vera frišašur gegn allri veiši 84 stundir ķ viku hverri. Netaveiši mį aldrei stunda frį föstudagskvöldi klukkan 22 til žrišjudagsmorguns klukkan 10. Veišifélög eša veiširéttarhafar, žar sem ekki eru veišifélög, skulu setja nįnari reglur um veišitķma og veišitakmarkanir ķ einstökum veišivötnum. Slķkar reglur, nżtingarįętlun, skal [Fiskistofa]1) stašfesta aš fenginni umsögn [Hafrannsóknastofnunar].2) Sinni veišifélög eša veiširéttarhafar ekki žessari skyldu sinni getur [Fiskistofa],1) aš eigin frumkvęši, sett slķkar reglur. Ķ reglum skv. 3. mgr. er m.a. heimilt aš kveša į um eftirfarandi atriši:
19. gr. Veišitķmi vatnasilungs. Veišar į vatnasilungi eru heimilar frį 1. janśar til 31. desember įr hvert. Veišifélög eša veiširéttarhafar, žar sem ekki eru veišifélög, skulu setja nįnari reglur um veišitķma og veišitakmarkanir ķ einstökum veišivötnum. Slķkar reglur, nżtingarįętlun, skal [Fiskistofa]1) stašfesta aš fenginni umsögn [Hafrannsóknastofnunar].2) Sinni veišifélög eša veiširéttarhafar ekki žessari skyldu sinni getur [Fiskistofa],1) aš eigin frumkvęši, sett slķkar reglur. Ķ reglum skv. 2. mgr. er m.a. heimilt aš kveša į um eftirfarandi atriši:
20. gr. Įlaveišar. Įlaveišar eru heimilar allt įriš. Aš įlaveišum skal jafnan žannig stašiš aš veišar og gengd lax og silungs spillist eigi. [Rįšherra getur meš reglugerš1) sett reglur um įlaveišar, m.a. um aš banna eša takmarka įlaveišar um allt land eša į tilteknum svęšum ef žaš er tališ naušsynlegt aš mati Hafrannsóknastofnunar.]2) Veišifélög eša veiširéttarhafar, žar sem ekki eru veišifélög, skulu setja nįnari reglur um veišitķma og veišitakmarkanir ķ einstökum veišivötnum. Slķkar reglur, nżtingarįętlun, skal [Fiskistofa]3) stašfesta aš fenginni umsögn [Hafrannsóknastofnunar].4) Sinni veišifélög eša veiširéttarhafar ekki žessari skyldu sinni getur [Fiskistofa],3) aš eigin frumkvęši, sett slķkar reglur. Ķ slķkum reglum skal m.a. kvešiš į um tķma- eša stašbundnar frišanir įls og gerš og frįgang heimilla veišitękja. 21. gr. Ósaveišar. Eigi mį veiša fisk meš föstum veišivélum ķ ósum ķ įr eša ósum ķ stöšuvötn og eigi 100 metra upp frį slķkum ósum eša 250 metra nišur frį žeim. Eigi mį heldur veiša fisk meš föstum veišivélum ķ ósum śr stöšuvötnum žeim er lax eša göngusilungur fer um né 50 metra upp eša nišur frį slķkum ósum. [Fiskistofa]1) getur, aš ósk hlutašeigandi veišifélags eša veiširéttarhafa, žar sem ekki eru veišifélög, aš fenginni umsögn [Hafrannsóknastofnunar],2) bannaš eša takmarkaš umfram žaš sem greinir ķ 1. mgr. alla veiši eša tilteknar veišiašferšir, žar meš tališ stangveiši, upp eša nišur frį ósi, enda žyki slķkt naušsynlegt vegna fiskigengdar og višhalds veiši ķ vatninu. Bann eša takmörkun veiši skv. 2. mgr. skal vera tķmabundin, sé žess kostur. Ef sannaš žykir aš slķkt bann eša takmörkun valdi tilteknum veiširéttarhafa tjóni umfram ašra skulu žeir veiširéttarhafar viš viškomandi veišivatn, sem banniš eša takmörkunin er fyrst og fremst til hagsbóta fyrir, bęta tjóniš į grundvelli mats skv. VII. kafla laga žessara. 22. gr. Gönguhelgi. Ķ straumvatni eša hluta straumvatns žar sem veiši er stunduš meš föstum veišivélum skal fiskur eiga frjįlsa för eftir mišju vatni og nefnist žar gönguhelgi. Gönguhelgi tekur yfir žrišjung af breidd straumvatns um mišbik og ósasvęši skv. 1. mgr. 21. gr. Žó skal fiskur eiga frjįlsa för eftir ašalstraumlķnu, žótt skemmra liggi frį bakka en nemur žrišjungi af breidd vatns. Nś rennur straumvatn ķ kvķslum og skal žį haga veiši ķ hverri kvķsl sem hśn vęri sérstakt vatn. Nś greinir menn į um gönguhelgi eša ašalstraumlķnu og skal žį skoriš śr meš mati skv. VII. kafla laga žessara. 23. gr. Veišar viš fiskvegi. Ekki mį veiša eša styggja fisk ķ fiskvegi eša fiskteljara nęr nešra mynni žeirra en 30 metrum og ekki nęr efra mynni žeirra en 20 metrum. Ekki mį spilla fiskvegum eša fiskteljurum eša tįlma meš nokkrum hętti fiskför aš žeim né um žį.Veišifélagi er žó heimilt, meš samžykki [Fiskistofu],1) aš setja ašrar reglur um veišar ķ nįmunda viš fiskvegi. 24. gr. Svęšisbundin frišun lax og göngu- og vatnasilungs. Ef naušsyn ber til aš draga śr veiši eša friša heilt vatn eša hluta žess um tiltekinn tķma gegn allri veiši eša takmarka einstakar veišiašferšir ķ vatninu til verndar fiskstofnum žess getur [Fiskistofa]1) sett reglur um slķka frišun, aš fenginni tillögu eša umsögn [Hafrannsóknastofnunar].2) Įšur en slķkar reglur eru settar skal jafnan leita umsagnar viškomandi veišifélags eša veiširéttarhafa, žar sem ekki er veišifélag. [Meš sömu skilmįlum og greinir ķ 1. mgr. er Fiskistofu heimilt, aš fenginni umsögn [Hafrannsóknastofnunar],2) aš setja reglur um frišun tiltekinna svęša ķ vatni, žar sem fiskur safnast saman til hrygningar, eša vegna fyrirstöšu į göngu, enda sé veiši į žeim stöšum skašleg fiskstofnum vatnsins.]3) Frišun skv. 2. mgr. getur żmist veriš bundin viš tiltekinn tķma eša ótķmabundin. Ef sannaš žykir aš bann eša takmörkun valdi tilteknum veiširéttarhafa tjóni umfram ašra skulu žeir veiširéttarhafar viš viškomandi veišivatn, sem banniš eša takmörkunin er fyrst og fremst til hagsbóta fyrir, bęta tjóniš. Ef eigi semst skal įkveša bętur meš mati skv. VII. kafla laga žessara. 25. gr. Eyšing fisks. Ef rétt žykir aš eyša fiski eša lagardżrum śr veišivatni vegna sjśkdóma eša snķkjudżra getur [Fiskistofa]1) heimilaš slķkt. Skal įšur aflaš umsagnar viškomandi veišifélags eša veiširéttarhafa, žar sem ekki eru veišifélög, [Hafrannsóknastofnunar],2) Umhverfisstofnunar, Nįttśrufręšistofnunar Ķslands og fisksjśkdómanefndar. Ef naušsyn ber til skal kveša į um notkun tiltekinna efna viš eyšingu fiskstofnsins, meš žeim skilyršum sem žurfa žykir. 26. gr. Veišar ķ klak- og vķsindaskyni og merkingar vatnafiska. Heimilt er veišifélögum aš veiša lax eša silung til hrognatöku vegna fiskręktar enda liggi fyrir samžykkt fiskręktarįętlun, sbr. lög um fiskrękt. Žį getur [Fiskistofa]1) heimilaš veiširéttarhöfum, žar sem ekki er veišifélag, aš veiša lax eša silung til hrognatöku ķ sama skyni. Eru slķkar veišar undanžegnar įkvęšum III. og IV. kafla laga žessara en um nįnari framkvęmd žeirra fer eftir lögum um fiskrękt. [Fiskistofa]1) getur heimilaš žeim er rannsóknir stunda į lķfrķki ferskvatns veišar ferskvatnsfiska ķ vķsindaskyni, žar meš tališ ķ eignarlöndum. Eru slķkar veišar undanžegnar įkvęšum III. kafla laga žessara um veišistjórn og įkvęšum IV. kafla um veišitęki og veišiašferšir. Til veiša ķ vķsindaskyni žarf veišiskķrteini sem [Fiskistofa]1) gefur śt į nafn einstaklings, eša stofnunar ef rannsóknir eru stundašar į hennar vegum. [Fiskistofu]1) er heimilt aš gera įkvešnar kröfur um fęrni og kunnįttu žeirra sem óska eftir veišiskķrteini. Skal skķrteiniš gilda tķmabundiš. Aš jafnaši skal tiltekiš til hverra veišivatna rannsókn tekur. Ef sérstaklega stendur į, t.d. žar sem rannsóknir eru stundašar į landsvķsu eša afmörkušum svęšum landsins, er ekki žörf slķkrar tilgreiningar. Veišar ķ vķsindaskyni skulu, eftir žvķ sem kostur er, stundašar ķ samrįši viš veišifélög eša veiširéttarhafa, žar sem ekki eru veišifélög. Handhafa veišiskķrteinis er ekki heimilt aš hagnżta sér ķ eigin žįgu žann fisk sem veiddur er ķ vķsindaskyni. Veiširéttarhafa er heimilt aš hagnżta sér aflann, en ber aš öšru leyti ekki endurgjald vegna slķkrar veiši. [Fiskistofa]1) veitir heimildir til merkinga į vatnafiskum meš skilyršum sem hśn setur og heldur gagnabanka um merkingar. Eigendur veiširéttar og žeir sem veiši stunda skulu skila merkjum til [Fiskistofu],1) ķ samręmi viš reglur sem stofnunin setur. [Fiskistofa]1) getur sett reglur um upprunamerkingu į žeim laxi sem bošinn er til sölu og gert sérstakar kröfur um merkingar į stangveiddum slįtrušum laxi sem veiddur er ķ įm. [Fiskistofa]1) leggur žį til slķk merki, hagsmunaašilum aš kostnašarlausu. 27. gr. Veišitęki og veišiašferšir ķ straumvatni. Ķ straumvatni mį viš veišar ašeins nota fęri, stöng, lagnet og króknet. Ekki mį ķ straumvatni veiša fisk meš krók eša sting eša ķ hįf. Žó mį nota žessi tęki til žess aš bjarga į land fiski sem fastur er į öngli eša ķ neti. Ekki mį veiša fisk meš žvķ aš veita af honum vatni. [Fiskistofa]1) getur, aš fenginni umsögn [Hafrannsóknastofnunar],2) heimilaš veišifélagi eša veiširéttarhafa įdrįttarveiši į göngusilungi į veišisvęši sķnu. Įdrįttarveiši į laxi er einungis heimil ķ vķsindaskyni og til öflunar klakfisks. [Fiskistofu]1) er einnig heimilt aš leyfa veiši meš giršingum og kistum žar sem sérstaklega hagar til, enda setji hśn meš sama skilorši įkvęši um gerš og notkun žessara veišitękja umfram žaš sem segir ķ lögum žessum. Ekki er heimilt aš stunda samhliša veiši į stöng og veiši meš föstum veišivélum eša įdrętti į sama svęši ķ straumvatni eša svęši stöšuvatns žar sem göngufiskur fer um. 28. gr. Fastar veišivélar ķ straumvatni. Lagnet og króknet skulu liggja frį bakka eša garši er gengur žvert į straum śt frį bakka, beint śt ķ straumvatn eša forstreymis. Leišara mį hafa frį krók, og telst hann hluti veišivélar. Ekki mį leggja lagnet svo aš af verši gildra, og ekki mį nota tvöföld net. Į tķmabilinu frį 20. maķ til 30. september įr hvert mega net žau er ķ 1. mgr. greinir, į žeim svęšum sem lax gengur um, ekki vera smįrišnari en svo aš 4,5 cm séu į milli hnśta, žegar net eru vot, og į sama viš um leišara frį krókneti eša öšrum föstum veišivélum. Veišifélag setur reglur um gerš og möskvastęrš silungsveišineta į félagssvęši sķnu ef ętlunin er aš stunda žar netaveišar į silungi. Slķkar reglur skulu samžykktar af [Fiskistofu],1) aš fenginni umsögn [Hafrannsóknastofnunar].2) Milli fastra veišivéla, hvort sem žęr eru sömum megin ķ straumvatni eša ekki, skal jafnan vera hundraš metra bil eftir endilöngu vatni, žar sem skemmst er į milli žeirra. Žó mį bil aldrei vera skemmra en fimmföld lengd veišivéla frį bakka og śt į vatn. Til fastrar veišivélar telst fjarlęgš hennar frį bakka straumvatns, svo og leišari. Ekki mį fjölga föstum veišivélum frį žvķ sem var sķšustu fimm įrin fyrir gildistöku laga nr. 53/1957, um lax- og silungsveiši. [Fiskistofa getur žó, ef sérstaklega stendur į og aš fenginni umsögn [Hafrannsóknastofnunar],2) heimilaš fjölgun lagna.]3) [Ef heimil veišitęki samkvęmt lögum žessum žykja stofna višgangi fiskstofns ķ veišivatni ķ hęttu er Fiskistofu heimilt aš fękka föstum veišivélum ķ žvķ vatni. Skal įšur aflaš umsagnar [Hafrannsóknastofnunar]2) og viškomandi veišifélags eša veiširéttarhafa, žar sem ekki er veišifélag.]3) Ef sannaš žykir aš įkvaršanir [Fiskistofu]1) skv. 5. mgr. valdi tilteknum veiširéttarhafa tjóni umfram ašra veiširéttarhafa ķ sama veišivatni skulu žeir veiširéttarhafar, sem įkvöršunin er fyrst og fremst til hagsbóta fyrir, bęta tjóniš. Skulu bętur įkvešnar meš mati skv. VII. kafla laga žessara, ef eigi semur. 29. gr. Stangveiši ķ straumvatni. Viš veiši meš fęri og stöng skal nota agn, lifandi eša dautt, sem fiskur eltir og tekur. Aldrei mį viš slķka veiši nota krękjur eša neitt annaš sem festir ķ fiski honum aš óvörum og įn žess aš hann elti žaš. Veišifélag eša veiširéttarhafar, žar sem ekki eru veišifélög, skulu setja nįnari reglur um stangveiši į veišisvęši sķnu [fyrir tilgreindan įrafjölda].1) Slķkar reglur, nżtingarįętlun, skal [Fiskistofa]2) stašfesta aš fenginni umsögn [Hafrannsóknastofnunar].3) Sinni veišifélög eša veiširéttarhafar ekki žessari skyldu sinni getur [Fiskistofa],2) aš eigin frumkvęši, sett slķkar reglur. Ķ reglum skv. 2. mgr. skal kveša į um eftirfarandi atriši:
Ef įgreiningur rķs um skiptingu veišitķma, veišistaši eša endurgjald fyrir stangveiši milli veiširéttarhafa er žeim sem telur sig vanhaldinn heimilt aš krefjast mats skv. VII. kafla laga žessara, ef eigi semur. 30. gr. Veišitęki og veišiašferšir ķ stöšuvötnum. Ķ stöšuvatni mį viš veišar ašeins nota fęri, dorg, stöng, lóš, lagnet og įdrįttarnet. Ķ almenningi stöšuvatns er įdrįttarveiši žó óheimil. Ekki mį ķ stöšuvatni veiša fisk meš krók eša sting eša ķ hįf. Žó mį nota žessi tęki til žess aš bjarga į land fiski sem fastur er į öngli eša ķ neti. Veišifélag eša veiširéttarhafar, žar sem ekki eru veišifélög, skulu setja nįnari reglur um veiši į veišisvęši sķnu. Slķkar reglur, nżtingarįętlun, skal [Fiskistofa]1) stašfesta aš fenginni umsögn [Hafrannsóknastofnunar].2) Sinni veišifélög eša veiširéttarhafar ekki žessari skyldu sinni getur [Fiskistofa],1) aš eigin frumkvęši, sett slķkar reglur. Ķ reglum skv. 3. mgr. er m.a. heimilt aš kveša į um eftirfarandi atriši:
Fari lax og göngusilungur um stöšuvatn skulu gilda um žaš sömu reglur og um straumvötn meš tilliti til stašsetningar fastra veišivéla og gönguhelgi. Aš öšru leyti gilda reglur laga žessara um veiši ķ straumvötnum um veiši ķ stöšuvötnum eftir žvķ sem viš getur įtt. 31. gr. Tęki og ašferšir viš veišar göngusilungs ķ sjó. Veiša mį göngusilung ķ netlögum sjįvarjarša į fęri, stöng og ķ lagnet. Viš žęr veišar mį ekki nota nein žau veišitęki sem ętluš eru til laxveiša. 32. gr. Reglugeršarheimild. Rįšherra skal ķ reglugerš1) setja nįnari fyrirmęli um veišitęki og veišiašferšir samkvęmt kafla žessum, ž.m.t. um merkingu fastra veišivéla. [Fiskistofa getur, aš fenginni umsögn [Hafrannsóknastofnunar],2) meš reglum heimilaš notkun annarra veišitękja og ašrar veišiašferšir en greinir ķ kafla žessum, enda skaši slķkt hvorki lķfrķki vatns, fiskigengd né fiskför.]3) 33. gr. Um heimild til mannvirkjageršar ķ veišivötnum. Sérhver framkvęmd ķ eša viš veišivatn, allt aš 100 metrum frį bakka, sem įhrif getur haft į fiskigengd žess, afkomu fiskstofna, ašstęšur til veiši eša lķfrķki vatnsins aš öšru leyti, er hįš leyfi [Fiskistofu].1) Um byggingarleyfis- og framkvęmdaleyfisskyldar framkvęmdir fer einnig samkvęmt [skipulagslögum og lögum um mannvirki]2) og reglum settum samkvęmt žeim. Meš umsókn framkvęmdarašila eša landeiganda til [Fiskistofu]1) um leyfi til framkvęmda viš įr og vötn skulu fylgja įlit viškomandi veišifélags žegar žaš į viš og umsögn sérfręšings į sviši veišimįla um hugsanleg įhrif framkvęmdar į lķfrķki veišivatns. Leyfi [Fiskistofu]1) skal aflaš įšur en rįšist er ķ framkvęmd. Ef sérstök įstęša žykir til getur [Fiskistofa]1) krafist žess aš framkvęmdarašili lįti gera lķffręšilega śttekt į veišivatni įšur en leyfi til framkvęmdar er veitt. [Fiskistofa]1) getur ķ slķkum tilvikum kvešiš nįnar į um til hvaša žįtta śttektin skuli nį. Kostnašur vegna naušsynlegra lķffręšilegra śttekta skal greiddur af žeim sem óskar eftir leyfi til framkvęmda. [Fyrir śtgįfu leyfis skv. 1. mįlsl. 1. mgr. greišist gjald samkvęmt gjaldskrį Fiskistofu, sbr. 5. gr. laga nr. 36/1992, um Fiskistofu, meš sķšari breytingum.]3) [33. gr. a. Śrręši Fiskistofu. Sé leyfisskyld framkvęmd samkvęmt lögum žessum hafin įn leyfis getur Fiskistofa stöšvaš hana tafarlaust. Ef stašiš er žannig aš framkvęmd eša starfsemi aš ekki samrżmist lögum žessum, reglugeršum settum samkvęmt žeim eša śtgefnu leyfi skal Fiskistofa veita framkvęmdarašila skriflega ašvörun og hęfilegan frest til śrbóta. Ef žį er ekki fariš aš fyrirmęlum er heimilt aš stöšva framkvęmd eša starfsemi og beita dagsektum žar til śr hefur veriš bętt. Dagsektir geta numiš 10.000–500.000 kr. Viš įkvöršun dagsekta skal tekiš tillit til ešlis vanrękslu eša brots og žeirra hagsmuna sem eru ķ hśfi. Įkvöršun um dagsektir skal tilkynnt žeim sem hśn beinist aš į sannanlegan hįtt. Dagsektir renna ķ rķkissjóš. Ef žörf krefur er lögreglu skylt aš ašstoša Fiskistofu viš ašgeršir skv. 1. mgr. Heimilt er Fiskistofu aš afturkalla leyfi sem gefiš er śt samkvęmt lögum žessum ef um ķtrekaša vanrękslu leyfishafa er aš ręša eša ljóst er aš hann getur ekki stašiš viš skyldur sķnar samkvęmt leyfinu. Heimilt er Fiskistofu aš męla fyrir um aš sį sem stašiš hefur aš óheimilum framkvęmdum fjarlęgi mannvirki, lagi jaršrask og fęri umhverfi til fyrra horfs. Ef slķkri skyldu er ekki sinnt innan žeirra tķmamarka sem Fiskistofa įkvešur er heimilt aš lįta vinna verkiš į kostnaš hins brotlega. Skal kostnašur žį greiddur til brįšabirgša śr rķkissjóši en innheimtur sķšar hjį hlutašeigandi. Įšur en gripiš er til śrręša skv. 3. eša 4. mgr. skal veita skriflega ašvörun og hęfilegan frest til śrbóta. Dagsektir skv. 1. mgr. og krafa um endurgreišslu kostnašar skv. 4. mgr. eru ašfararhęfar. Śrręši Fiskistofu samkvęmt žessu įkvęši koma til višbótar öšrum śrręšum opinberra ašila, m.a. į grundvelli vatnalaga, skipulagslaga og laga um mannvirki.]1) 34. gr. Fiskvegir. [Fiskistofa]1) getur, aš fenginni umsögn [Hafrannsóknastofnunar],2) heimilaš veišifélögum eša veiširéttarhöfum, žar sem ekki er veišifélag, aš gera fiskveg eša önnur sambęrileg mannvirki ķ vatni eša mešfram vatni. Žar sem ekki er starfandi veišifélag žarf ósk um slķkt aš koma frį a.m.k. 2/3 veiširéttarhafa. Rįšherra getur heimilaš veišifélögum eša veiširéttarhöfum skv. 1. mgr. aš taka eignarnįmi land, landsafnot, vatn eša afnot vatns sem meš žarf til geršar, starfrękslu og višhalds fiskvegar eša annarra sambęrilegra mannvirkja. Um bętur fer samkvęmt eignarnįmsmati. Meš sömu skilyršum og greinir ķ 1. mgr. getur [Fiskistofa]1) heimilaš lokun fiskvegar, tķmabundiš eša ótķmabundiš. Ef sannaš žykir aš beiting heimilda skv. 1. og 3. mgr. valdi tilteknum veiširéttarhafa tjóni umfram ašra skulu žeir veiširéttarhafar, sem įkvöršunin er fyrst og fremst til hagsbóta fyrir, bęta tjóniš. Skulu bętur įkvešnar meš mati skv. VII. kafla laga žessara, ef eigi semur. 35. gr. Önnur mannvirkjagerš. Ef heimiluš er į grundvelli annarra laga gerš mannvirkis sem tįlmar fiskför ķ eša viš veišivatn er žeim sem heimild fęr skylt aš kosta gerš og višhald fullnęgjandi fiskvegar samkvęmt įkvęšum 34. gr. Skylda til geršar fiskvegar skv. 1. mgr. er ekki fyrir hendi ef sżnt er fram į meš mati skv. VII. kafla laga žessara aš gerš fiskvegarins og višhald hafi til muna meiri kostnaš ķ för meš sér en sem nemur tjóni į veiši žeirra veiširéttarhafa sem land eiga aš veišivatni ofan mannvirkis. Tjón žeirra skal hins vegar sį bęta aš fullu er heimild fęr til mannvirkjageršar. Ef vatni er veitt śr eša ķ veišivatn til įveitu, vatnsveitu, vatnsaflsvirkjana eša annarra nota, sem ekki tengjast veiši eša fiskför, getur [Fiskistofa]1) sett žaš skilyrši aš svo sé bśiš um hnśtana aš fiskur eša fiskseiši gangi ekki ķ skurši eša leišslur. Kostnaš, er af slķku hlżst, skal sį greiša er į eša hagsbóta nżtur af framkvęmdinni. Hafi vatnsmišlun įhrif į vatnsmagn ķ veišivatni skal įvallt haga henni žannig aš sem minnst röskun hljótist af fyrir lķfrķki, fiskför og veiši. Rekstrarašila mišlunar er skylt aš hafa samrįš viš veišifélag eša veiširéttarhafa, žar sem ekki er veišifélag, um vatnsmagnsbreytingar sem fyrirhugašar eru į hverjum tķma og lķklegar eru til aš hafa įhrif į fiskför. 36. gr. [Kęruleiš og skašabętur.]1) [Įkvaršanir Fiskistofu sem teknar eru samkvęmt žessum kafla sęta kęru til śrskuršarnefndar umhverfis- og aušlindamįla. Um ašild, kęrufrest, mįlsmešferš og annaš er varšar kęruna fer samkvęmt lögum um śrskuršarnefndina.]1) Ef sannaš žykir aš framkvęmd eša mannvirkjagerš ķ eša viš veišivatn spilli fiskigengd, lķfrķki veišivatns eša öšrum žeim hagsmunum sem verndar njóta samkvęmt lögum žessum og slķkt veldur tilteknum veiširéttarhafa tjóni, skal sį ašili er aš framkvęmd stendur bęta tjóniš. Skulu bętur įkvešnar meš mati skv. VII. kafla laga žessara, ef eigi semur. 37. gr. Starfsvettvangur veišifélags og félagsašild. Ķ žvķ skyni aš markmišum laga žessara skv. 1. gr. verši nįš er mönnum skylt aš hafa meš sér félagsskap um skipulag veiši ķ hverju fiskihverfi. Hlutverk slķks félags er m.a. eftirfarandi:
Félagsmenn veišifélags eru allir žeir sem skrįšir eru veiširéttarhafar į félagssvęšinu skv. 12. gr., en um atkvęšisrétt žeirra fer skv. 40. gr. [Félagsmenn bera ekki persónulega įbyrgš į fjįrskuldbindingum veišifélags.]2) Veišifélag sem starfar samkvęmt lögum žessum skal taka til allrar veiši ķ umdęmi félagsins og eftir stofnun žess er öllum óheimilt aš veiša ķ vatni į félagssvęšinu nema samkvęmt heimild frį félaginu. Hafi veišifélag rįšstafaš ķ heild stangveiši į félagssvęši sķnu er einstökum félagsmönnum skylt aš veita ašgang aš veišistöšum fyrir landi sķnu. Įvallt skulu žeir sem ašgengis njóta gęta žess aš valda sem minnstri röskun į hagsmunum félagsmanns. Ef nżr ašili tekur viš veiširétti skv. II. kafla laga žessara fyrir afsal eša į grundvelli įbśšarsamnings er žeim ašila skylt aš gerast félagsmašur ķ veišifélagi og taka į sig skuldbindingar frįfarandi félagsmanns. Sjįlfstęšar eignir veišifélags tilheyra žeim fasteignum į félagssvęšinu sem veiširétt eiga, og ķ aršskrįrhlutfalli. Rįšherra skal ķ reglugerš3) setja nįnari fyrirmęli um starfsemi veišifélaga svo sem nįnar er kvešiš į um ķ kafla žessum. 38. gr. Umdęmi veišifélags. Umdęmi veišifélags getur nįš yfir heilt fiskihverfi, einstakt veišivatn ķ fiskihverfi, hluta af veišivatni, žar sem sérstaklega hagar til um veiši eša vatnskosti, eša veišivötn į afrétti sem eru hluti af einu eša fleiri fiskihverfum og eru į sama landsvęši. [Fiskistofa]1) skal įkveša umdęmi veišifélags aš höfšu samrįši viš veiširéttarhafa į vęntanlegu félagssvęši. Ef veiši hefst fyrir eša į landi fasteignar, sem liggur aš fiskihverfi veišifélags en er utan félagssvęšis, skal sś fasteign tilheyra félagssvęšinu, og er viškomandi veiširéttarhafa skylt aš gerast félagi. Ef félagssvęši er hluti straumvatns skal umdęmi félags nį svo langt upp meš vatninu sem veiši er stunduš, nema sérstaklega standi į, t.d. vegna fiskręktar. 39. gr. Stofnun veišifélags. Žar sem ekki er starfandi veišifélag fyrir geta einn eša fleiri veiširéttarhafar įtt frumkvęši aš stofnun veišifélags og bošun stofnfundar, en aš žeim frįtöldum [Fiskistofa].1) Til stofnfundar skal boša alla žekkta veiširéttarhafa į fyrirhugušu félagssvęši, sbr. 12. gr. Rįšherra skal ķ reglugerš2) setja nįnari įkvęši um bošun stofnfundar og dagskrį hans. Til annarra funda en stofnfundar ķ veišifélagi skal boša meš sama hętti. Į stofnfundi skal setja veišifélagi samžykktir sem hafa a.m.k. aš geyma įkvęši um:
Ķ samžykktum mį įkveša aš félag skuli starfa ķ deildum, enda taki hver deild yfir tiltekiš veišivatn eša hluta vatns. Hver deild rįšstafar žį veiši ķ sķnu umdęmi meš žeim skilyršum sem ašalfundur félagsins setur. Atkvęši 2/3 hluta allra atkvęšisbęrra félagsmanna žarf til žess aš samžykktir séu löglega geršar eša žeim breytt. Sé fundarsókn ekki nęg skal boša til annars fundar meš sama hętti og aš framan greinir, og ręšur žar afl atkvęša. Hafi veišifélag ekki sett sér lögmętar samžykktir, žrįtt fyrir įkvęši greinar žessarar, getur [Fiskistofa]1) sett félagi samžykktir sem gilda žar til lögmętar samžykktir hafa veriš settar af félaginu sjįlfu. Sį er vefengja vill lögmęti stofnašs veišifélags getur boriš įgreining žar aš lśtandi undir dómstóla innan sex mįnaša frį stofnfundi. Samžykkt skv. 3. mgr. skal stašfest af [Fiskistofu]1) og birt ķ B-deild Stjórnartķšinda eftir aš mįlskotsfrestur skv. 7. mgr. er lišinn. 40. gr. Atkvęšisréttur ķ veišifélagi. Į félagssvęši veišifélags fylgir eitt atkvęši hverri jörš sem veiširétt į ķ samręmi viš įkvęši laga žessara. Hiš sama gildir um veišifélag sem einungis tekur til veišivatna į afréttum ķ žjóšlendu. Meš jörš ķ framangreindum skilningi er įtt viš žęr jaršir, [žar į mešal eyšijaršir],1) sem fullnęgšu skilyršum laga til aš teljast lögbżli viš gildistöku eldri jaršalaga, nr. 65/1976. [Į fundi veišifélags mį ekki taka įkvöršun sem er ętlaš aš afla įkvešnum félagsmönnum eša öšrum ótilhlżšilegra hagsmuna į kostnaš annarra félagsmanna eša félagsins. Viš įkvöršun um rįšstöfun veiširéttar skv. d-liš 1. mgr. 37. gr. žarf samžykki hiš minnsta 2/3 hluta atkvęša ef lagt er til aš draga śr veiši frį žvķ sem tķškast hefur į viškomandi veišisvęši, nema breytingarnar séu óverulegar. Ef tillaga kemur fram į félagsfundi um aš rįšstafa rétti til stangveiši til félagsmanns ķ veišifélaginu eša til ašila sem tengjast honum žarf samžykki hiš minnsta 2/3 hluta atkvęša. Žetta gildir žó ašeins ef hlutašeigandi félagsmašur eša ašilar sem tengjast honum fara aš lįgmarki meš 30% atkvęša. Hugtakiš tengdir ašilar ķ skilningi įkvęšisins hefur sömu merkingu og ķ lögum um įrsreikninga. Skylt er aš tilkynna eigi sķšar en į félagsfundi ef tengsl eša atkvęšavęgi er sem segir ķ žessari grein. Matsnefnd skv. VII. kafla laga žessara sker śr įgreiningi skv. 3. og 4. mgr. Kęrufrestur skal vera tvęr vikur og hafa žeir einir kęrurétt sem lögvarša hagsmuni hafa af śrlausn mįlsins. Óheimilt er veišifélagi, eša veišifélagsdeild, aš gera bindandi samning um rįšstöfun veiširéttar į mešan kęrufrestur varir. Sé kęra lögš fram innan kęrufrests er óheimilt aš gera bindandi samning žar til matsnefnd hefur endanlega leyst śr mįlinu. Matsnefnd getur žó, hvort heldur er aš kröfu mįlsašila eša aš eigin frumkvęši, tekiš įkvöršun um aš aflétta banni viš samningsgerš ef ólķklegt er aš mešferš nefndarinnar leiši til breytinga į įkvöršun veišifélags. Śrskuršur matsnefndar skal kvešinn upp innan įtta vikna eftir aš kęra barst nefndinni. Ef śrskuršur hefur ekki veriš kvešinn upp fyrir žann tķma er veišifélagi heimilt aš hrinda hinum umdeildu įkvöršunum ķ framkvęmd og getur matsnefnd žį ekki ógilt bindandi įkvaršanir.]2) Ef eigendur jaršar eša veiširéttar eša įbśendur jaršar eru fleiri en einn skulu žeir gera meš sér skriflegan samning um žaš hver fari meš atkvęšisréttinn og skal žaš tilkynnt veišifélagi meš sannanlegum hętti. Hiš sama gildir žegar jörš hefur löglega veriš skipt …2) milli eigenda. [Ef ekki nęst sameiginleg nišurstaša geta 2/3 hlutar sameigenda eša įbśenda tekiš įkvöršun um žaš hver fari meš atkvęšisréttinn. Um innbyršis atkvęšavęgi fer eftir almennum reglum.]2) Žegar sameinašar hafa veriš jaršir, sem veiširétt hafa, fylgir eitt atkvęši hinni sameinušu jörš. Žegar veiširéttur hefur löglega veriš skilinn frį jörš, eša land hefur veriš fellt śr tölu jarša meš samžykki réttra yfirvalda, skal eitt atkvęši koma fyrir žį jörš eša žaš land sem veiširétturinn tilheyrši upphaflega. Ef landareign er leigš samkvęmt įbśšarlögum skal įbśandi fara meš atkvęšisrétt įbśšarjaršar sinnar, nema į annan veg hafi veriš samiš, sbr. 3. mgr. 5. gr. Félagsmašur mį fela öšrum aš fara meš atkvęši sitt, enda sé umbošiš skriflegt og ekki eldra en žriggja mįnaša. Geta skal umbošsins ķ fundargeršabók. Ef lagt er fyrir fund ķ veišifélagi aš rįšast vegna starfsemi félagsins ķ framkvęmdir, sem hafa fjįrśtlįt ķ för meš sér er nema a.m.k. 25% af tekjum félags af veiši į žvķ starfsįri, getur hver félagsmašur krafist žess aš įkvöršun rįšist meš greišslu atkvęša er hafi vęgi ķ samręmi viš aršskrį félagsins. Gildir žį hver eining ķ aršskrį sem eitt atkvęši. Ķ samžykktum veišifélags er heimilt aš įkveša aš regla žessi um atkvęšagreišslur gildi ķ fleiri tilgreindum tilvikum sem varša įkvaršanatöku ķ veišifélagi. Um mįlefni, sem ekki er sérstaklega kvešiš į ķ lögum eša samžykktum félags, ręšur afl atkvęša. 41. gr. Aršskrį. Veišifélagi er skylt aš lįta gera skrį er sżni hluta žann af veiši eša arš af veiši sem koma skal ķ hlut hverrar fasteignar, lögašila eša einstaklings er veiširétt į ķ vatni į félagssvęši. Viš nišurjöfnun veiši eša śthlutun aršs af henni skal m.a. taka tillit til:
Aršskrį skal leggja fram til samžykktar eša synjunar félagsmanna į löglega bošušum félagsfundi. Um aršskrį skal greiša atkvęši, og žarf atkvęši 2/3 hluta allra atkvęšisbęrra félagsmanna til samžykktar henni. Sé fundarsókn ekki nęg skal boša til annars fundar meš sama hętti og aš framan greinir, og ręšur žį afl atkvęša. Ef aršskrį er ekki samžykkt ber stjórn veišifélags aš óska eftir mati skv. VII. kafla laga žessara um žau atriši sem greinir ķ 1. mgr. Einnig er sérhverjum félagsmanni rétt aš krefjast mats meš framangreindum hętti, enda komi sś krafa fram innan tveggja mįnaša frį fundi žar sem aršskrį hefur veriš samžykkt. Aršskrį skv. [1.–3. mgr.]1) skal stašfest af [Fiskistofu]2) og birt ķ B-deild Stjórnartķšinda eftir aš mįlskotsfrestur skv. 4. mgr. er lišinn. …1) Komi fram krafa um mat gildir eldri aršskrį ef henni er til aš dreifa žar til matsgerš skv. VII. kafla laga žessara liggur fyrir og aršskrį į grundvelli hennar hefur veriš stašfest og birt. Heimilt er veišifélagi samkvęmt įkvöršun félagsfundar eša stjórnar, svo og einstökum félagsmönnum, aš krefjast endurskošunar į aršskrį įtta įrum eftir gildistöku hennar. Nįnari fyrirmęli um aršskrįr skal rįšherra setja ķ reglugerš.3) 42. gr. Nįnari įkvęši um starfshętti veišifélags. Kostnaš af starfsemi veišifélags skulu félagsmenn greiša ķ žvķ hlutfalli sem žeir taka arš. Félagsstjórn skal senda [Fiskistofu]1) samžykktir viškomandi veišifélags og aršskrį til stašfestingar. Skylt er stjórn veišifélags aš gefa [Fiskistofu]1) skżrslu um starfsemi félagsins og žau atriši önnur sem stofnunin kann aš óska eftir og henni eru naušsynleg viš framkvęmd laga žessara. Ašalfund veišifélags skal halda įrlega fyrir 1. jśnķ įr hvert og aukafundi eftir žörfum. Boši félagsstjórn ekki til ašalfundar fyrir 1. september įr hvert er žeim sem fund vilja halda heimilt aš boša hann. Nįnari įkvęši um slķka fundi skal rįšherra setja ķ reglugerš.2) 43. gr. Kęruheimild. Nś greinir félagsmenn veišifélags į um lögmęti įkvöršunar sem tekin hefur veriš į fundi veišifélags eša af félagsstjórn og getur žį hver félagsmašur kęrt įkvöršunina til [Fiskistofu]1) innan žriggja mįnaša frį žvķ aš įkvöršun var tekin. [Fiskistofa]1) skal hafa lokiš afgreišslu mįls innan tveggja mįnaša frį žvķ aš kęra barst. Reynist hin kęrša įkvöršun ólögmęt fellir [Fiskistofa]1) hana śr gildi. Įkvöršun [Fiskistofu]1) samkvęmt žessari grein veršur ekki kęrš til rįšherra. 44. gr. Skipan matsnefndar o.fl. [Rįšherra]1) skipar žrjį menn og jafnmarga til vara ķ matsnefnd til fjögurra įra ķ senn. [Einn skal skipašur įn tilnefningar og skal hann vera formašur nefndarinnar og einn aš fenginni įbendingu Hafrannsóknastofnunar.]2) Einn nefndarmašur skal skipašur aš tilnefningu stjórnar Landssambands veišifélaga. Nefndin skiptir meš sér störfum. …3) Rįšherra er heimilt aš framlengja starfstķma matsnefndar um sex mįnuši til žess aš ljśka žeim mįlum sem nefndin hafši til mešferšar žegar rįšherra skipar nżja menn ķ nefndina. Heimilt er matsnefndinni aš kvešja sérfręšinga sér til ašstošar ef žörf žykir. Henni er einnig heimilt aš leita eftir įliti eša rannsóknum sérfręšinga eša rannsóknastofnana į lķfrķki vatns žar sem žaš hefur žżšingu fyrir śrlausn mįls. Rįšherra įkvešur tķmagjald matsmanna og starfsmanns nefndarinnar. …2) Viš įkvöršun matskostnašar skv. 47. gr. skal mišaš viš aš hann standi almennt undir kostnaši af starfsemi matsnefndarinnar. Matsnefnd er heimilt aš rįša sér starfsmann. 45. gr. Beišni um śrskurš eša matsgerš. Ef félagsmenn ķ veišifélagi greinir į um aršskrį veršur įgreiningi žar aš lśtandi skotiš til matsnefndar ķ samręmi viš 4. og 6. mgr. 41. gr. Nś greinir menn į um hvar um sé aš tefla sjó, straumvatn, stöšuvatn, į, ós, ósasvęši, kvķsl, įl eša takmörk fiskihverfis og er žį heimilt aš bera įgreininginn undir śrskurš matsnefndar. Matsnefnd fer aš auki meš önnur žau verkefni sem henni eru falin lögum samkvęmt. Beišni um śrskurš um įgreiningsefni skal vera skrifleg og skal įgreiningsefniš skżrt afmarkaš. Beišninni skulu fylgja öll naušsynleg gögn. 46. gr. Mįlsmešferš. Matsnefnd skal įkveša fyrirtöku mįls meš a.m.k. viku fyrirvara meš skriflegri tilkynningu til veišifélags og eigenda veiširéttar, sem mįliš beinlķnis varšar, ķ įbyrgšarbréfi …1) eša meš öšrum tryggilegum hętti. Matsnefnd getur žess ķ staš óskaš eftir žvķ viš hlutašeigandi veišifélag aš žaš annist tilkynningu til allra eigenda veiširéttar um fyrirtöku mįls. Ef ekki žykir nęgilega ljóst fyrir fram hvaša ašilar eigi beinna hagsmuna aš gęta skal birta tilkynningu um fyrirtöku mįls ķ Lögbirtingablaši. Viš fyrstu fyrirtöku mįls skal skoraš į ašila aš upplżsa hvort žeir geri athugasemdir viš hęfi nefndarmanna til mešferšar mįls. Žį skal og fariš yfir afmörkun įgreiningsefnis sem til śrlausnar er og įkvaršar nefndin žaš nįnar sé įstęša til. Um mešferš mįls fer samkvęmt įkvęšum stjórnsżslulaga sé ekki į annan veg męlt fyrir ķ lögum žessum. Matsnefnd skal ganga į vettvang aš tilkvöddum mįlsašilum samkvęmt įkvöršun nefndarinnar. Matsnefnd skal ķ rökstuddum skriflegum śrskurši gera grein fyrir nišurstöšu sinni. Form og efni śrskuršarins skal vera ķ samręmi viš 31. gr. stjórnsżslulaga eftir žvķ sem viš getur įtt. Śrskurš skal birta meš sama hętti og segir ķ 1. mgr. 47. gr. Kostnašur af matsgerš. Ķ śrskurši matsnefndar skal kvešiš į um kostnaš af mešferš mįls og skiptingu hans į ašila …1). [Veišifélag skal aš jafnaši bera kostnaš af įgreiningsmįlum og endurskošun aršskrįr. Ef kęra er bersżnilega tilefnislaus eša höfš uppi ķ žeim tilgangi aš tefja fyrir framgangi mįls getur nefndin gert kęranda aš greiša veišifélagi mįlskostnaš.]1) Til mįlskostnašar telst allur kostnašur af matinu, ž.m.t. laun matsmanna samkvęmt tķmaskżrslu og sérfręšinga skv. 3. mgr. 44. gr., feršakostnašur og annar kostnašur, svo og laun starfsmanns nefndarinnar samkvęmt tķmaskżrslu. [Matsnefnd getur krafiš veišifélag um tryggingu fyrir žóknun sinni og öšrum kostnaši, en krafa um žaš skal byggjast į rökstuddri kostnašarįętlun og koma fram viš fyrstu fyrirtöku mįls.]1) 48. gr. Śrskuršir matsnefndar og mįlshöfšunarfrestur. Matsnefnd skv. 1. mgr. 44. gr. er sjįlfstęš ķ störfum sķnum og veršur śrskuršum hennar ekki skotiš til annarra stjórnvalda. Vilji ašili bera śrskurš nefndarinnar undir dómstóla skal hann höfša mįl innan sex mįnaša frį žvķ aš honum var birtur śrskuršur nefndarinnar. Mįlshöfšun frestar ekki réttarįhrifum śrskuršar. 49. gr. Bótaskyld skeršing į veiširétti. Nś hafa lagaįkvęši leitt til žess aš veiši veišieiganda skeršist verulega og aš mun umfram ašra eigendur veiši ķ sama fiskihverfi, og į hann žį rétt til bóta śr rķkissjóši eftir mati. Nś leišir įkvöršun veišifélags um veiši og frišun til žess aš veišieigandi veršur aš mun öšrum fremur fyrir tjóni og į hann žį rétt til bóta śr hendi annarra veišieigenda į félagssvęšinu, į mešan sś įkvöršun gildir. Skulu bętur žessar vera įrgjald sem įkvešiš er meš mati, ef ekki semur. Įkveša mį žeim er tjón hefur bešiš bętur meš žvķ aš śthluta honum arši ķ aršskrį. Stjórn veišifélags er skylt aš annast innheimtu bóta į félagssvęšinu. [Ef įkvöršun skv. 3. mgr. 40. gr. leišir til tjóns fyrir veiširéttarhafa skulu žeir sem lögšust gegn įkvöršuninni eiga rétt til bóta śr hendi žeirra sem greiddu tillögunni atkvęši sitt, į mešan sś įkvöršun gildir, nema hśn hafi byggst į mįlefnalegum rökum. Žeir sem greiddu tillögunni atkvęši sitt eru sameiginlega įbyrgir gagnvart žeim sem lögšust gegn henni, en um bótaskyldu žeirra innbyršis ręšur hlutfall ķ aršskrį.]1) Um įkvöršun bótafjįrhęšar, greišslu bóta og endurgjald, er greinir ķ lögum žessum, skal eftir žvķ sem viš į fara eftir lögum um framkvęmd eignarnįms. 50. gr. Um refsingar. Žaš varšar mann sektum eša fangelsi allt aš tveimur įrum, ef miklar sakir eru, ef:
51. gr. Um fullframningarstig brota. Brot žau er getur ķ c-, d- og h-lišum 50. gr. teljast fullframin jafnskjótt og veišarfęri er komiš aš veišistaš, nema sannaš sé aš žaš hafi veriš flutt žangaš ķ lögmętum tilgangi. 52. gr. Um skašabótarétt brotažola. Nś veišir mašur įn leyfis ķ vatni annars manns, og skal sį er misgert var viš fį allt veišifang eša andvirši žess auk bóta fyrir annaš tjón sem hann kann aš hafa oršiš fyrir. 53. gr. Um upptöku veišitękja og ólöglegs afla. Ólögleg veišitęki og veišitęki, sem notuš eru meš ólöglegum hętti, skulu gerš upptęk. Eins fer um ólöglegt veišifang, sbr. žó 52. gr. 54. gr. Um rįšstöfun sektarfjįr. Sektir samkvęmt lögum žessum og andvirši upptękra veišitękja renna ķ rķkissjóš. 55. gr. Stjórnvaldssektir. Lögregla og Landhelgisgęsla Ķslands geta lagt stjórnvaldssekt aš fjįrhęš 50.000 kr. į skipstjóra eša hvern žann sem veitt hefur lax ķ sjó og af įsetningi eša gįleysi ekki sleppt honum strax aftur. Ef brot er stórfellt mį leggja į hinn brotlega 200.000 kr. stjórnvaldssekt. Sektir samkvęmt žessari grein renna ķ Landhelgissjóš Ķslands. 56. gr. Gildistaka o.fl. Lög žessi öšlast gildi 1. jślķ 2006. Įkvęšum VII. kafla skal einvöršungu beitt um mįl sem koma til mešferšar matsnefndar eftir gildistöku laganna. Sé mįl endurupptekiš eftir gildistöku laga žessara skal beita lögunum um žau mįl upp frį žvķ. Žau mįl sem eru til mešferšar hjį matsmönnum og yfirmatsmönnum skv. 2. og 3. mgr. 101. gr. laga nr. 76/1970, um lax- og silungsveiši, meš sķšari breytingum, žegar lög žessi taka gildi, skal til lykta leiša af žeim matsmönnum samkvęmt įkvęšum laga nr. 76/1970, meš sķšari breytingum. Mati skv. 2. mgr. 101. gr. laga nr. 76/1970, um lax- og silungsveiši, mį skjóta til matsnefndar įšur en lišnir eru tveir mįnušir frį birtingu mats. Mat skv. 3. mgr. 101. gr. laga nr. 76/1970, um lax- og silungsveiši, veršur boriš undir matsnefnd ķ samręmi viš įkvęši 2. mgr. 45. gr. laga žessara. … 57. gr. … I. …1) II. Samžykktum einstakra veišifélaga skal breytt til samręmis viš fyrirmęli og reglur laga žessara, ķ sķšasta lagi innan įrs frį gildistöku žeirra. [III. Matsnefnd sem skipuš var af rįšherra ķ janśar 2021 į grundvelli 1. mgr. 44. gr. heldur valdheimild sinni óraskašri śt skipunartķma sinn, sbr. įkvęši 1. mgr. 44. gr.]1) [IV. Žrįtt fyrir įkvęši 2. mįlsl. 3. mgr. 27. gr. er veišifélögum og veiširéttarhöfum, žar sem ekki eru starfandi veišifélög, heimilt aš veiša hnśšlax (Oncorhynchus gorbuscha) meš įdrįttarnetum įrin 2023, 2024 og 2025. Rįšherra getur meš reglugerš1) sett nįnari reglur um veišar į hnśšlaxi, m.a. um leyfisveitingar, skrįningu, sżnatökur og ašra framkvęmd veiša.]2)