Lagasafn. Ķslensk lög 12. aprķl 2024. Śtgįfa 154b. Prenta ķ tveimur dįlkum.
2008 nr. 88 12. jśnķ
1. gr.
Žau mįl öll, sem handhafar įkęruvalds höfša til refsingar lögum samkvęmt, skulu sęta mešferš eftir įkvęšum laga žessara nema öšruvķsi sé fyrir męlt ķ lögum. Sama į viš um mįl til žess aš koma fram refsikenndum višurlögum, svo sem öryggisgęslu og öšrum öryggisrįšstöfunum, upptöku eigna, sviptingu réttinda og ómerkingu ummęla, ef įkęruvaldiš į sókn sakar, žótt ekki sé krafist refsingar ķ mįlinu. 2. gr. Einnig skulu sęta mešferš samkvęmt lögum žessum mįl til śrlausnar kröfu um framsal sakamanns og fullnustu erlends refsidóms hér į landi og mešferš erinda frį erlendum dómstólum og yfirvöldum um ašgeršir hér į landi ķ tengslum viš sakamįl. Žar aš auki žau mįl sem sęta skulu mešferš sakamįla samkvęmt öšrum lögum. Einkaréttarkröfur mį hafa uppi og dęma ķ sakamįli samkvęmt įkvęšum XXVI. kafla laga žessara. Sama gildir um kröfur allsherjarréttar ešlis, svo sem kröfur um skatta, brottnįm ólögmęts įstands eša bann viš ólögmętri starfsemi. 3. gr. Ķ héraši eiga mįl samkvęmt lögum žessum undir hina reglulegu hérašsdómstóla. Einn dómari skipar dóm ķ hverju mįli [ķ héraši]1) nema svo standi į sem ķ 3.–5. mgr. segir. [Ef deilt er um stašreyndir og dómari telur žurfa sérkunnįttu ķ dómi til aš leysa śr getur hann kvatt til einn mešdómsmann sem hefur slķka kunnįttu og įkvešur dómstjóri žį hvaša hérašsdómari skipi dóm ķ mįlinu meš dómsformanni og hinum sérfróša mešdómsmanni. Žó er dómara heimilt aš kvešja til tvo mešdómsmenn ef hann telur žurfa sérkunnįttu ķ dómi į fleiri en einu sviši.]1) …1) [Ef mįl er annars umfangsmikiš, brot sem įkęrt er fyrir getur varšaš 10 įra fangelsi eša meira]1) eša sakarefni mjög mikilvęgt frį almennu sjónarmiši getur dómstjóri įkvešiš aš žrķr hérašsdómarar skipi dóm ķ mįlinu eša tveir hérašsdómarar meš einum sérfróšum mešdómsmanni. [3. gr. a. Ef sérfróšur mešdómsmašur hefur tekiš žįtt ķ mešferš mįls fyrir hérašsdómi sem fengiš hefur efnislega śrlausn žar og enn er deilt um stašreyndir fyrir Landsrétti sem forseti telur žurfa sérkunnįttu ķ dómi til aš leysa śr getur forseti aš eigin frumkvęši eša samkvęmt įbendingu dómsformanns ķ mįlinu kvatt til einn mešdómsmann sem hefur slķka sérkunnįttu og skipar hann žį dóm ķ mįli meš tveimur dómurum viš Landsrétt. Hafi mįlinu žegar veriš śthlutaš til žriggja dómara Landsréttar įkvešur forseti hver žeirra vķki. Telji forseti žörf į sérkunnįttu į fleiri en einu sviši viš śrlausn mįls og ekki er völ į mešdómsmanni meš séržekkingu į bįšum eša öllum svišum, getur hann kallaš til tvo sérfróša mešdómsmenn til aš taka žįtt ķ mešferš žess meš žremur dómurum viš Landsrétt. Jafnframt getur hann įkvešiš, ef mįl er umfangsmikiš, brot sem įkęrt er fyrir getur varšaš 10 įra fangelsi eša meira, eša sakarefni mjög mikilvęgt frį almennu sjónarmiši og dómur hefur veriš fjölskipašur ķ héraši, aš žrķr dómarar viš Landsrétt skipi dóm meš tveimur sérfróšum mešdómsmönnum eša aš fimm dómarar viš Landsrétt skipi dóm.]1) 4. gr. Žį eina mį kvešja til setu ķ dómi sem sérfróša mešdómsmenn er hafa nęgilegan žroska og andlegt og lķkamlegt heilbrigši, eru ķslenskir rķkisborgarar, lögrįša og oršnir 25 įra, hafa forręši į bśi sķnu og hafa hvorki [hlotiš fangelsisdóm fyrir refsiveršan verknaš sem framinn var eftir aš žeir uršu fullra 18 įra]1) né sżnt af sér hįttsemi sem getur rżrt žaš traust sem dómarar verša almennt aš njóta. Hverjum žeim sem fullnęgir skilyršum 1. mgr. er skylt aš verša viš kvašningu til starfa sem sérfróšur mešdómsmašur. Žetta gildir žó ekki um hęstaréttardómara, starfsmenn Hęstaréttar, [landsréttardómara, starfsmenn Landsréttar],2) hérašsdómara og ašstošarmenn žeirra, rįšherra, rįšuneytisstjóra, biskupa, presta og forstöšumenn ķ višurkenndum trśfélögum [og skrįšum lķfsskošunarfélögum],2) umbošsmann Alžingis, rķkissaksóknara, hérašssaksóknara, sżslumenn, [tollyfirvöld]3) og lögreglustjóra og löglęrša starfsmenn žeirra [eša]2) lögmenn og fulltrśa žeirra. [Um val į sérfróšum mešdómsmönnum aš öšru leyti fer eftir lögum um dómstóla.]2) 5. gr. Mešdómsmenn skulu taka sęti ķ dómi ekki sķšar en viš upphaf ašalmešferšar mįls. Dómari skal aš öšru jöfnu greina ašilum frį žvķ meš fyrirvara hverja hann hyggist kvešja til setu ķ dómi sem sérfróša mešdómsmenn, žannig aš ašilum gefist kostur į aš gera athugasemdir ef žeir telja efni til. Bókaš skal um kvašningu mešdómsmanna ķ mįli žegar žeir taka fyrst sęti ķ dómi. …1) Mešdómsmenn taka žįtt ķ mįlsmešferš og [samningu dóms]2) og hafa sömu réttindi og bera sömu skyldur og dómsformašur ķ žvķ mįli. Dómsformašur stżrir žó dómi, kvešur einn upp śrskurši um annaš en frįvķsun mįls, gefur śt kvašningar og tilkynningar, heldur žing til uppkvašningar dóms, annast gerš og stašfestingu dómsgerša og kemur fram śt į viš fyrir hönd dómsins. Dómsformašur įkvešur žóknun sérfróšra mešdómsmanna [eftir reglum sem dómstólasżslan setur].1) 6. gr. Dómari, žar į mešal mešdómsmašur, er vanhęfur til aš fara meš mįl ef:
Dómari skal enn fremur vķkja sęti ķ mįli eftir śtgįfu įkęru ef hann hefur fallist į kröfu um aš įkęrši sęti gęsluvaršhaldi skv. 2. mgr. 95. gr. 7. gr. Dómari gętir aš hęfi sķnu til aš fara meš mįl af sjįlfsdįšum, en ašili getur einnig krafist aš hann vķki sęti. Dómsformašur gętir meš sama hętti aš hęfi sérfróšra mešdómsmanna. Dómari eša dómsformašur, ef dómur er fjölskipašur, kvešur upp śrskurš um kröfu ašila um aš hann eša mešdómsmenn vķki sęti, svo og ef hann eša žeir vķkja sęti af sjįlfsdįšum. Ef žrķr hérašsdómarar skipa dóm kveša žeir žó allir upp slķkan śrskurš. Žótt dómari hafi vikiš sęti ber honum aš gera rįšstafanir sem eru naušsynlegar til aš halda mįli ķ réttu horfi žar til annar dómari tekur viš žvķ. Į žeim tķma getur hann einnig lįtiš af hendi afrit af mįlskjölum og stašfest dómsgeršir. 8. gr. Dómari stżrir žinghaldi og gętir žess aš žaš sé hįš eftir réttum reglum. Hann įkvešur ķ hverri röš mįl verša tekin fyrir. Enginn mį taka til mįls nema meš leyfi dómara og getur hann, aš undangenginni ašvörun, tekiš oršiš af manni sem heldur sig ekki viš efni mįls. …1) 9. gr. Dómžing skulu haldin į föstum žingstöšum. Rétt er žó aš heyja dómžing į öšrum staš ef žaš žykir heppilegra, svo sem ķ fangelsi eša į sjśkrahśsi, ef taka žarf skżrslu af manni sem žar er staddur. [Nś žarf aš taka skżrslu af brotažola, yngri en 15 įra, og skal žaš žį gert ķ sérśtbśnu hśsnęši fyrir skżrslutöku af börnum nema hagsmunir brotažolans krefjist žess aš annar hįttur verši į hafšur. Enn fremur getur dómari įkvešiš aš skżrsla skuli tekin af vitni, yngra en 15 įra, [og brotažola eša vitni meš gešręna eša vitsmunalega skeršingu eša skerta skynjun, ķ sérśtbśnu hśsnęši].1)]2) 10. gr. Žinghöld skulu hįš ķ heyranda hljóši. Dómari getur žó įkvešiš, aš eigin frumkvęši eša eftir kröfu įkęranda, sakbornings eša brotažola, aš žinghald fari fram fyrir luktum dyrum, aš öllu leyti eša aš hluta, ef žaš er hįš utan reglulegs žingstašar, sakborningur er yngri en 18 įra eša hann telur žaš annars naušsynlegt:
Viš žingfestingu mįls er dómara heimilt aš įkveša ķ eitt skipti fyrir öll aš žinghöld ķ mįlinu skuli vera lokuš, enda sé įkvöršunin fęrš til bókar žar sem greint skal frį žvķ af hverri įstęšu žaš sé gert. Į sama hįtt tekur dómari įkvöršun um lokun einstaks žinghalds. Sį sem sęttir sig ekki viš įkvöršun dómara getur krafist žess aš hann kveši upp śrskurš um žaš hvort žinghöld eša einstakt žinghald skuli hįš fyrir luktum dyrum. [Brotažola og fyrirsvarsmanni hans er įvallt heimilt aš vera višstaddur lokaš žinghald, eša fylgjast meš lokušu žinghaldi ķ gegnum fjarfundarbśnaš ķ dómhśsi žar sem žvķ veršur komiš viš, eftir aš hann hefur gefiš skżrslu nema dómari telji sérstakar įstęšur męla gegn žvķ. Įkvöršun dómara um aš synja brotažola eša fyrirsvarsmanni hans um aš vera višstaddur eša fylgjast meš lokušu žinghaldi, ķ heild eša aš hluta, skal fęrš til bókar žar sem greint skal frį žvķ af hverri įstęšu žaš er gert. Sętti brotažoli eša fyrirsvarsmašur hans sig ekki viš įkvöršun dómara getur hann krafist žess aš dómari kveši upp śrskurš um hvort honum sé heimilt aš vera višstaddur lokaš žinghald.]1) Žótt žinghald sé hįš ķ heyranda hljóši er dómara rétt aš takmarka fjölda įheyrenda viš žį sem rśmast į žingstaš meš góšu móti. Dómari getur einnig meinaš žeim ašgang sem eru yngri en 15 įra eša žannig į sig komnir aš nįvist žeirra samręmist ekki góšri reglu viš žinghald eša hętta er į aš nęrvera žeirra valdi žvķ aš sakborningur eša vitni skżri ekki satt frį. Dómara er rétt aš vķsa manni śr žinghaldi ef nįvist hans horfir til truflunar žingfriši eša framkoma hans er óvišeigandi ķ orši eša verki. Ef um sakborning er aš ręša, fyrirsvarsmann hans, įkęranda, verjanda eša réttargęslumann skal dómari žó aš jafnaši įminna hann og gefa honum kost į aš bęta rįš sitt įšur en af brottvķsun veršur. Įkvöršun dómara um aš vķkja manni śr žinghaldi mį framfylgja meš lögregluvaldi ef meš žarf. Bókaš skal um brottvikningu manns ef sakborningur, fyrirsvarsmašur hans eša mįlflytjandi į ķ hlut. Nś telur dómari aš nęgilegt sé til žess aš tryggja žį hagsmuni sem bśa aš baki 1. mgr. aš leggja bann viš opinberri frįsögn af žinghaldi skv. 2. mgr. 11. gr. og skal hann žį grķpa til žess śrręšis ķ staš žess aš loka žinghaldi. 11. gr. [Óheimilt er öšrum en dómstólum aš hljóšrita eša taka myndir ķ žinghaldi. Jafnframt er óheimilt aš streyma hljóši eša mynd śr žinghaldi eša greina frį žvķ sem sakborningur eša vitni skżrir frį viš skżrslutöku mešan į henni stendur. Dómari getur veitt undanžįgu frį banni viš öllu framangreindu ef sérstaklega stendur į. Ef tekiš hefur veriš upp hljóš eša teknar myndir ķ žinghaldi įn leyfis dómara er óheimilt aš birta žęr hljóšupptökur eša myndir. Sama gildir um birtingu hljóš- og myndupptakna af munnlegum framburši sem dómstóll hefur annast.]1) Óheimilt er aš skżra frį žvķ sem gerist ķ lokušu žinghaldi įn leyfis dómara. Žótt žinghald sé hįš ķ heyranda hljóši getur dómari bannaš aš skżrt verši frį žvķ sem gerist žar ef ętla mį aš frįsögn geti leitt til sakarspjalla eša valdiš vandamönnum sakbornings, brotažola eša öšrum sem ekki eru fyrir sökum hafšir žjįningum eša verulegum óžęgindum. Įkvöršun um slķkt bann mį vera tķmabundin. Skal dómari skrį hana ķ žingbók og kynna hana višstöddum. Brot gegn 1. og 2. mgr. varšar sektum, sbr. [1. mgr. 241. gr.]2) Enn fremur mį dómari meina žeim sem brotiš hefur gegn žeim įkvęšum um ašgang aš žinghaldi, hvort sem er ķ sama mįli eša öšrum mįlum. 12. gr. Žingmįliš er ķslenska. Nś gefur mašur skżrslu fyrir dómi sem kann ekki ķslensku nęgilega vel og skal žį įkęruvaldiš sjį um aš kalla til löggiltan dómtślk. Sé ekki kostur į löggiltum dómtślki er dómara rétt aš samžykkja aš annar hęfur mašur annist žżšingu, en sį skal žį undirrita heit ķ žingbók um aš hann muni rękja starfann eftir bestu getu og ber honum aš stašfesta žżšingu sķna fyrir dómi ef hśn er vefengd. Skjali į erlendu tungumįli skal aš jafnaši fylgja žżšing į ķslensku aš žvķ leyti sem byggt er į efni žess ķ mįli nema dómari telji sér fęrt aš žżša žaš. Žżšing skjals skal aš jafnaši gerš af löggiltum skjalažżšanda. Sé ekki kostur į löggiltum skjalažżšanda mį leggja fram žżšingu annars hęfs manns, en honum ber aš stašfesta hana fyrir dómi ef hśn er vefengd. [Nś gefur mašur skżrslu fyrir dómi sem reišir sig į ķslenskt tįknmįl til samskipta og skal žį įkęruvaldiš sjį um aš kalla til tįknmįlstślk. Um heit slķks manns og stašfestingu fer eftir įkvęšum 2. mgr.]1) Ef mašur, sem į aš gefa skżrslu fyrir dómi, er ekki [fyllilega]1) fęr um aš eiga oršaskipti į męltu mįli [eša ķslensku tįknmįli]1) skal įkęruvaldiš sjį um aš kalla til kunnįttumann til ašstošar. Um heit slķks manns og stašfestingu fer eftir įkvęšum 2. mgr. Dómari getur žó įkvešiš ķ staš žess aš eftir atvikum verši spurningar lagšar fyrir hlutašeiganda eša hann svari žeim skriflega fyrir dómi. [Žann einn mį kvešja til sem dómtślk, tįknmįlstślk, žżšanda eša kunnįttumann sem er oršinn 20 įra aš aldri. Aš auki mį dómtślkur, tįknmįlstślkur eša kunnįttumašur ekki vera vanhęfur til aš taka starfann aš sér, sbr. 6. gr. Dómari įkvešur žóknun til handa dómtślki, tįknmįlstślki, žżšanda eša kunnįttumanni og greišist žóknunin og annar kostnašur vegna starfa hans śr rķkissjóši.]1) 13. gr. Viš [Landsrétt og]1) hvern hérašsdómstól skulu vera žingbękur til afnota ķ sakamįlum. [Dómara er rétt aš rita į tölvu žaš sem vęri ella fęrt ķ slķka bók, en žaš sem skrįš er meš žeim hętti skal žį varšveita į rafręnu formi žannig aš žaš sé öruggt og ašgengilegt.]2) Žegar dómžing er hįš skal rita skżrslu ķ žingbók um žaš sem žar fer fram. Ķ žingbók skal jafnan skrįš hvar og hvenęr žinghald fer fram, nafn dómara sem fer meš žaš mįl sem fyrir er tekiš, gögn sem lögš eru fram, hverjir taki žįtt ķ žinghaldi og koma fyrir dóm og hvaš hafi veriš afrįšiš um rekstur mįls, svo og įkvaršanir dómara og śrskurši sem hann kvešur upp jafnharšan undir rekstri mįls. Einnig er rétt aš bóka um yfirlżsingar af hendi ašila sem hafa ekki komiš fram skriflega. Ef önnur įkvęši žessara laga męla ekki fyrir um aš bókaš verši um tiltekin atriši įkvešur dómari hvaš verši annars skrįš ķ žingbók og undirritar žaš sem hefur veriš bókaš aš loknu žinghaldi. Mįlflytjendur geta žó jafnan krafist žess aš bókašar verši stuttar athugasemdir žeirra. Ef dómari telur įstęšu til er honum rétt aš kynna žeim sem męta ķ žinghald efni bókunar ķ heild eša aš hluta og gefa hlutašeigendum kost į aš undirrita hana. Žrįtt fyrir žaš sem aš framan segir skal ekki fęra til bókar nafn og önnur persónueinkenni vitnis, sem gefur skżrslu fyrir dómi įn žess aš žaš žurfi aš skżra frį nafni sķnu ķ heyranda hljóši, sbr. 8. mgr. 122. gr., heldur skulu žęr upplżsingar varšveittar meš žeim hętti sem žar er kvešiš į um. [Žaš sem kemur fram viš munnlega sönnunarfęrslu skal tekiš upp ķ hljóši og mynd. Dómari getur žó ķ undantekningartilfellum įkvešiš aš taka upp eša skrį śtdrįtt sinn af framburši en hlutašeigandi skal žį gefinn kostur į aš koma aš athugasemdum um žaš sem er haft eftir honum og um framkvęmd skżrslutökunnar.]1) 14. gr. Viš [Landsrétt og]1) hvern hérašsdómstól skal haldin dómabók sem hefur aš geyma dóma, svo og śrskurši sem fela ķ sér nišurstöšu mįls, undirritaša af dómara. 15. gr. Skjöl, sem eru lögš fram ķ dómi, skulu vera ķ frumriti séu žau tiltęk. Žau skulu merkt ķ įframhaldandi töluröš og vottuš um framlagningu. Sį sem leggur fram skjal skal lįta ķ té žann fjölda eftirrita af žvķ sem dómari męlir fyrir um og afhendir jafnframt öšrum ašilum mįls eftirrit, svo og brotažola ef mętt er af hans hįlfu ķ mįlinu. [Dómabękur, žingbękur, framlögš skjöl og hljóš- og myndupptökur skal varšveita ķ skjalasafni hlutašeigandi dómstóls žar til žau verša afhent Žjóšskjalasafni.]1) Frumrit skjals veršur ekki afhent öšrum en žeim sem į réttmętt tilkall til žess. Mešan mįli er ólokiš veršur frumrit skjals žó ekki afhent nema brżn naušsyn krefji og dómari telji aš lįta megi žaš af hendi gegn žvķ aš afrit komi ķ staš žess. Hljóšritanir, myndbönd og mynddiska skv. 3. mgr. 13. gr. skal varšveita ķ minnst žrjś įr frį lokum dómsmįls. 16. gr. Įkęrši og brotažoli eiga rétt į aš fį afrit af mįlskjölum įn endurgjalds um leiš og mįl hefur veriš žingfest, sbr. žó [3. mgr.]1) 47. gr. Eftir žingfestingu er dómara skylt gegn greišslu gjalds aš lįta öšrum žeim, sem žess óskar, ķ té stašfest afrit af įkęru og greinargerš įkęrša, ef hśn hefur veriš lögš fram, svo fljótt sem viš veršur komiš. Žó skal synja um aš lįta ķ té afrit af žeim hlutum žessara skjala sem hafa aš geyma upplżsingar um einka-, fjįrhags- eša višskiptahagsmuni einstaklinga ellegar lögpersóna sem sanngjarnt er og ešlilegt aš leynt fari nema sį samžykki sem ķ hlut į. Enn fremur ef mikilvęgir almannahagsmunir krefjast žess, svo sem ef um er aš ręša upplżsingar um öryggi rķkisins eša varnarmįl ellegar samskipti žess viš önnur rķki eša alžjóšastofnanir. Ašilar mįls og brotažoli eiga rétt į aš fį stašfest endurrit śr žingbók eša dómabók endurgjaldslaust. Dómara er enn fremur skylt gegn greišslu gjalds aš lįta öšrum žeim, sem žess óskar, ķ té stašfest endurrit śr dómabók og af śrskuršum og įkvöršunum sem fęršar hafa veriš ķ žingbók. Įšur en žau endurrit eru afhent skal, ef sérstök įstęša er til, afmį śr žeim atriši sem ešlilegt er aš leynt fari meš tilliti til almanna- eša einkahagsmuna, žar į mešal atriši śr endurritum af śrskuršum og įkvöršunum ef žaš hefši ķ för meš sér hęttu į sakarspjöllum aš žau kęmust til vitundar almennings. Hiš sama į viš ef dómar eša ašrar śrlausnir eru birtar opinberlega, svo sem į vefsķšum. [Mešan mįl er rekiš fyrir Landsrétti eša ķ héraši, unnt er aš skjóta žvķ til ęšra dóms eša mįl er rekiš žar fyrir dómi er dómara skylt endurgjaldslaust aš afhenda ašilum mįls afrit hljóšupptöku skv. 3. mgr. 13. gr. eša leyfa žeim aš hlżša į slķkar upptökur eša horfa į myndupptökur, svo fljótt sem viš veršur komiš eftir aš žess er óskaš.]2) Eftir žann tķma mį verša viš ósk žess efnis ef sérstakar įstęšur męla meš žvķ. Dómara er skylt gegn greišslu gjalds aš lįta brotažola ķ té eftirgerš af hljóš- eša myndupptökum eša leyfa honum aš hlżša į slķkar upptökur ef honum er žörf į žvķ til žess aš geta gętt hagsmuna sinna. [Dómstólasżslan setur nįnari reglur3) um afhendingu afrita af hljóšupptökum og um ašgang aš myndupptökum.]2) Dómara er heimilt aš krefjast fyrirframgreišslu įętlašs gjalds skv. 1., 3. og 4. mgr. Telji dómari óheimilt eša óskylt aš verša viš ósk um afrit eša eftirrit ellegar leyfi til aš hlżša į upptöku kvešur hann upp śrskurš um žaš ef žess er krafist. [Nś er mešferš mįls endanlega lokiš fyrir hérašsdómi og tekur žį dómstjóri įkvöršun um afhendingu afrits skv. 1. og 3. mgr. eša kvešur upp śrskurš skv. 6. mgr. [Forseti ęšri dóms tekur slķka įkvöršun eša kvešur upp śrskurš žegar mešferš mįls er endanlega lokiš fyrir žeim dómi.]2)]4) 17. gr. Viš [Landsrétt og]1) hvern hérašsdómstól skal haldin skrį yfir žau mįl sem koma žar til śrlausnar samkvęmt lögum žessum. [Dómstólasżslan setur nįnari reglur2) um eftirfarandi atriši fyrir Landsrétt og hérašsdómstóla]:1)
18. gr. Įkęrendur eru rķkissaksóknari, hérašssaksóknari og lögreglustjórar. Aš auki, ķ umboši žeirra, vararķkissaksóknari, varahérašssaksóknari, saksóknarar, ašstošarsaksóknarar og saksóknarfulltrśar, svo og löglęršir ašstošarlögreglustjórar. Hlutverk įkęrenda er aš tryggja, ķ samvinnu viš lögreglu, aš žeir sem afbrot fremja verši beittir lögmęltum višurlögum. Žeir taka ekki viš fyrirmęlum frį öšrum stjórnvöldum um mešferš įkęruvalds nema sérstaklega sé kvešiš į um žaš ķ lögum. Įkęrendur skulu vinna aš žvķ aš hiš sanna og rétta komi ķ ljós og gęta jafnt aš žeim atrišum sem horfa til sżknu og sektar. Žeim ber jafnframt aš hraša mešferš mįla eftir žvķ sem kostur er. [Įkęrendur eru bundnir žagnarskyldu skv. X. kafla stjórnsżslulaga.]1) Tekur žetta til upplżsinga um einkahagi manna sem ešlilegt er aš leynt fari, upplżsinga sem varša starfshętti įkęruvalds og lögreglu og fyrirhugašar ašgeršir ķ žįgu rannsóknar, og annarra upplżsinga sem leynt skulu fara samkvęmt lögum, stjórnvaldsfyrirmęlum eša ešli mįls. Žagnarskyldan helst žótt lįtiš sé af starfi. 19. gr. [Rįšherra]1) hefur eftirlit meš framkvęmd įkęruvalds og getur krafist žess aš rķkissaksóknari lįti ķ té gögn og greinargerš um mešferš einstakra mįla. Žau sérįkvęši ķ lögum skulu haldast žar sem kvešiš er į um aš mįl skuli žvķ ašeins höfša aš [rįšherra]2) męli svo fyrir. Žegar svo stendur į leggur rįšherra samžykki sitt į įkęru og įfrżjun og getur aš auki gefiš rķkissaksóknara fyrirmęli um mešferš mįls, žar į mešal um rannsókn žess. 20. gr. Rķkissaksóknari er ęšsti handhafi įkęruvalds og ber įbyrgš į įkvöršunum žeirra sem viš embętti hans starfa. Skal hann skipašur ótķmabundiš ķ embętti af [rįšherra]1) og fullnęgja lagaskilyršum til skipunar ķ dómaraembętti viš Hęstarétt. Skal hann enn fremur njóta sömu lögkjara og hęstaréttardómarar, eftir žvķ sem viš veršur komiš. Rķkissaksóknari hefur embęttisskrifstofu ķ Reykjavķk. Honum til ašstošar eru vararķkissaksóknari, sem rįšherra skipar ótķmabundiš, svo og saksóknarar sem rįšherra skipar til fimm įra ķ senn. Skal vararķkissaksóknari fullnęgja sömu lagaskilyršum og rķkissaksóknari, en saksóknarar skilyršum til skipunar ķ embętti hérašsdómara. Rķkissaksóknari ręšur annaš starfsliš viš embętti sitt, žar į mešal saksóknarfulltrśa sem lokiš hafa embęttis- eša meistaraprófi ķ lögfręši. [Laun vararķkissaksóknara nema 1.545.462 kr. į mįnuši og žar af skal greišsla fyrir yfirvinnu og įlag sem starfinu fylgir nema 335.020 kr. į mįnuši. Laun annarra saksóknara hjį rķkissaksóknara nema 1.358.535 kr. į mįnuši og žar af skal greišsla fyrir yfirvinnu og įlag sem starfinu fylgir nema 335.020 kr. į mįnuši. Laun skv. 3. mgr. skulu taka breytingum 1. jślķ įr hvert. Hagstofa Ķslands reiknar og birtir fyrir 1. jśnķ hlutfallslega breytingu į mešaltali reglulegra launa starfsmanna rķkisins fyrir nęstlišiš almanaksįr. Viš mat į launabreytingum aflar Hagstofan skżrslna og gagna sem hśn telur naušsynleg og gerir jafnframt eigin kjararannsóknir eftir žvķ sem hśn telur žörf į. Viš launaafgreišslu fyrir jślķ uppfęrir Fjįrsżsla rķkisins krónutölufjįrhęš til samręmis viš tölur Hagstofunnar.]2) 21. gr. Rķkissaksóknari gefur śt almennar reglur og fyrirmęli um mešferš įkęruvalds. Hann hefur jafnframt eftirlit meš framkvęmd įkęruvalds hjį öšrum įkęrendum. Rķkissaksóknari höfšar sakamįl ef brot varšar X. kafla almennra hegningarlaga, svo og žau mįl önnur žar sem [rįšherra]1) tekur įkvöršun um saksókn, sbr. 2. mgr. 19. gr. Ef sś hįttsemi sem um ręšir felur ķ sér annaš eša önnur brot fer rķkissaksóknari meš įkęruvald vegna žeirra. Rķkissaksóknari getur endranęr tekiš saksókn ķ sķnar hendur, žar į mešal gefiš śt įkęru eša tekiš viš sókn mįls fyrir dómi hvenęr sem hann telur žess žörf. Rķkissaksóknari getur gefiš öšrum įkęrendum fyrirmęli um einstök mįl sem žeim er skylt aš hlķta. Hann getur kvešiš į um rannsókn mįls, męlt fyrir um framkvęmd hennar og fylgst meš henni. [Rķkissaksóknari tekur įkvöršun um įfrżjun hérašsdóms til Landsréttar og um aš óska eftir leyfi til aš įfrżja dómi Landsréttar til Hęstaréttar. Einnig tekur hann įkvöršun um kęru til Landsréttar og [um kęru til]2) Hęstaréttar ķ mįlum sem hann hefur höfšaš.]3) [Rķkissaksóknari sker śr um valdsviš hérašssaksóknara gagnvart öšrum įkęrendum ef vafi rķs um žaš. Rķkissaksóknari getur enn fremur fališ hérašssaksóknara aš fara meš mįl sem ekki fellur undir 23. gr. eša fališ öšrum įkęranda aš fara meš mįl sem žar fellur undir, svo sem ef rannsókn er žegar hafin į žvķ.]4) 22. gr. [Rįšherra]1) skipar hérašssaksóknara ótķmabundiš og er embęttisskrifstofa hans ķ Reykjavķk. Honum til ašstošar eru varahérašssaksóknari, sem rįšherra skipar ótķmabundiš, svo og saksóknarar sem rįšherra skipar til fimm įra ķ senn. Rįšherra įkvešur fjölda saksóknara aš höfšu samrįši viš rķkissaksóknara. Skulu hérašssaksóknari, varahérašssaksóknari og saksóknarar fullnęgja skilyršum til skipunar ķ embętti hérašsdómara. Hérašssaksóknari ręšur annaš starfsliš viš embętti sitt, žar į mešal ašstošarsaksóknara og saksóknarfulltrśa sem lokiš hafa embęttis- eša meistaraprófi ķ lögfręši. Hérašssaksóknari ber įbyrgš į įkvöršunum žeirra sem viš embętti hans starfa. Hann skiptir verkum meš varahérašssaksóknara og saksóknurum og śthlutar žeim mįlum. Viš embęttiš skal vera sérstök deild skatta- og efnahagsbrota og skal sį eša žeir saksóknarar sem žar starfa bera starfsheiti sem kennt er viš mįlaflokkinn. Hérašssaksóknari getur skipt embęttinu ķ fleiri deildir eftir mįlaflokkum eša umdęmum. [Laun hérašssaksóknara nema 1.553.322 kr. į mįnuši og žar af skal greišsla fyrir yfirvinnu og įlag sem starfinu fylgir nema 382.880 kr. į mįnuši. Laun varahérašssaksóknara nema 1.429.472 kr. į mįnuši og žar af skal greišsla fyrir yfirvinnu og įlag sem starfinu fylgir nema 335.020 kr. į mįnuši. Laun saksóknara sem jafnframt stżrir sviši eša skrifstofu nema 1.393.396 kr. į mįnuši og žar af skal greišsla fyrir yfirvinnu og įlag sem starfinu fylgir nema 335.020 kr. į mįnuši. Laun annarra saksóknara hjį hérašssaksóknara nema 1.358.535 kr. į mįnuši og žar af skal greišsla fyrir yfirvinnu og įlag sem starfinu fylgir nema 335.020 kr. į mįnuši. Laun skv. 3. mgr. skulu taka breytingum 1. jślķ įr hvert. Hagstofa Ķslands reiknar og birtir fyrir 1. jśnķ hlutfallslega breytingu į mešaltali reglulegra launa starfsmanna rķkisins fyrir nęstlišiš almanaksįr. Viš mat į launabreytingum aflar Hagstofan skżrslna og gagna sem hśn telur naušsynleg og gerir jafnframt eigin kjararannsóknir eftir žvķ sem hśn telur žörf į. Viš launaafgreišslu fyrir jślķ uppfęrir Fjįrsżsla rķkisins krónutölufjįrhęš til samręmis viš tölur Hagstofunnar.]2) 23. gr. [Hérašssaksóknari höfšar sakamįl ef um er aš ręša eftirgreind brot į almennum hegningarlögum:
Hérašssaksóknari höfšar enn fremur sakamįl vegna annarra brota sem hann rannsakar samkvęmt lögreglulögum. [Ef rannsókn į žvķ broti sem hérašssaksóknari fer meš skv. 1. og 2. mgr. leišir til žess aš rannsakaš er annaš eša önnur brot sama sakbornings sem įkęruvald hérašssaksóknara nęr alla jafna ekki til getur hann höfšaš mįl vegna brotanna en ella gerir lögreglustjóri žaš.]2) Aš svo miklu leyti sem žaš fer ekki ķ bįga viš fyrirmęli rķkissaksóknara skv. 3. mgr. 21. gr. getur hérašssaksóknari gefiš lögreglustjórum fyrirmęli um frekari rannsókn einstakra mįla sem lögreglustjórar hafa sent hérašssaksóknara til įkvöršunar um saksókn, męlt fyrir um framkvęmd hennar og fylgst meš henni. Hérašssaksóknari getur boriš undir rķkissaksóknara įlitaefni varšandi saksókn eša mįlsmešferš aš öšru leyti, svo sem ef hann telur aš lögreglustjóri eigi aš höfša mįl, hann telur sig vanhęfan eša mįl er vandasamt śrlausnar. Nś hefur hérašssaksóknari įkvešiš aš falla frį saksókn skv. 2.–4. mgr. 146. gr. og ber honum žį aš tilkynna rķkissaksóknara žaš. Ef rķkissaksóknari telur aš ekki hafi veriš efni til aš falla frį saksókn getur hann, innan tveggja mįnaša frį žvķ aš sś įkvöršun var tekin, lagt fyrir hérašssaksóknara aš höfša mįl. Hérašssaksóknari tekur įkvöršun um kęru til [Landsréttar]3) ķ mįli sem hann hefur til rannsóknar eša hann hefur höfšaš.]4) 24. gr. Lögreglustjórar höfša önnur sakamįl en žau sem rķkissaksóknari eša hérašssaksóknari höfšar skv. 2. mgr. 21. gr. og 1. og 2. mgr. 23. gr., sbr. žó 3. mgr. žeirrar greinar. Lögreglustjóri getur boriš undir [rķkissaksóknara]1) įlitaefni varšandi saksókn eša mįlsmešferš aš öšru leyti, svo sem ef hann telur aš mįl eigi aš höfša ķ öšru umdęmi, hann telur sig vanhęfan eša mįl er vandasamt śrlausnar. [Nś hefur lögreglustjóri įkvešiš aš falla frį saksókn skv. 2.–4. mgr. 146. gr. og ber honum žį aš tilkynna rķkissaksóknara žaš. Ef rķkissaksóknari telur aš ekki hafi veriš efni til aš falla frį saksókn getur hann, innan tveggja mįnaša frį žvķ aš sś įkvöršun var tekin, lagt fyrir hérašssaksóknara eša lögreglustjóra aš höfša mįl. Lögreglustjóri sem stżrt hefur rannsókn brots höfšar sakamįl vegna žess nema rķkissaksóknari eša hérašssaksóknari höfši mįl eša annaš leiši af reglum um varnaržing skv. VI. kafla. Ķ žvķ tilviki tekur rķkissaksóknari įkvöršun um hvaša lögreglustjóri skuli höfša mįl eša hvort hérašssaksóknari geri žaš. Lögreglustjóri tekur įkvöršun um kęru til [Landsréttar]2) ķ mįli sem hann hefur til rannsóknar eša hann hefur höfšaš.]1) [Laun lögreglustjórans į höfušborgarsvęšinu nema 1.750.000 kr. į mįnuši og žar af skal greišsla fyrir yfirvinnu og įlag sem starfinu fylgir nema 350.000 kr. į mįnuši. Laun lögreglustjórans į Sušurnesjum nema 1.450.000 kr. į mįnuši og žar af skal greišsla fyrir yfirvinnu og įlag sem starfinu fylgir nema 290.000 kr. į mįnuši. Laun lögreglustjórans į Austurlandi, lögreglustjórans į Noršurlandi eystra, lögreglustjórans į Noršurlandi vestra, lögreglustjórans į Sušurlandi, lögreglustjórans į Vestfjöršum og lögreglustjórans į Vesturlandi nema 1.435.894 kr. į mįnuši og žar af skal greišsla fyrir yfirvinnu og įlag sem starfinu fylgir nema 478.600 kr. į mįnuši. Laun lögreglustjórans ķ Vestmannaeyjum nema 1.321.030 kr. į mįnuši og žar af skal greišsla fyrir yfirvinnu og įlag sem starfinu fylgir nema 363.736 kr. į mįnuši. Laun skv. 6. mgr. skulu taka breytingum 1. jślķ įr hvert. Hagstofa Ķslands reiknar og birtir fyrir 1. jśnķ hlutfallslega breytingu į mešaltali reglulegra launa starfsmanna rķkisins fyrir nęstlišiš almanaksįr. Viš mat į launabreytingum aflar Hagstofan skżrslna og gagna sem hśn telur naušsynleg og gerir jafnframt eigin kjararannsóknir eftir žvķ sem hśn telur žörf į. Viš launaafgreišslu fyrir jślķ uppfęrir Fjįrsżsla rķkisins krónutölufjįrhęš til samręmis viš tölur Hagstofunnar.]3) 25. gr. Ķ héraši flytur rķkissaksóknari, vararķkissaksóknari eša saksóknari žau mįl sem rķkissaksóknari höfšar. Hann getur fališ hérašssaksóknara eša lögreglustjóra flutning mįls fyrir hérašsdómi og fer žį um mįl eftir 2. eša 3. mgr. Žį getur rķkissaksóknari fališ hérašsdóms- eša hęstaréttarlögmanni flutning mįls ķ héraši og hefur hann žį sömu réttarstöšu og įkęrandi. Ķ héraši flytur hérašssaksóknari, varahérašssaksóknari, saksóknari, ašstošarsaksóknari eša saksóknarfulltrśi žau mįl sem hérašssaksóknari höfšar. [Žį mį rķkissaksóknari]1) fela lögreglustjóra, hérašsdómslögmanni eša hęstaréttarlögmanni aš flytja mįl ķ héraši į sama hįtt og segir ķ 1. mgr. Ķ héraši annast lögreglustjórar flutning žeirra mįla sem žeir höfša. Žeir geta fališ ašstošarlögreglustjóra, ašstošarsaksóknurum eša saksóknarfulltrśum viš embętti sķn aš flytja žessi mįl. Lögreglustjórum er heimilt aš fela öšrum lögreglustjórum aš sękja žing ķ mįli. Rķkissaksóknari sękir mįl fyrir [Landsrétti og]2) Hęstarétti, sbr. žó 5. mgr. Hann getur fališ vararķkissaksóknara, hérašssaksóknara, [varahérašssaksóknara],1) saksóknara eša hęstaréttarlögmanni aš flytja žau mįl. Sé hęstaréttarlögmanni fališ aš flytja mįl fyrir [Landsrétti eša]2) Hęstarétti hefur hann sömu skyldur og įkęrandi. Hérašssaksóknari og lögreglustjórar flytja žau kęrumįl fyrir [Landsrétti]3) sem žeir fara meš [skv. 7. mgr. 23. gr.]1) og 5. mgr. 24. gr. Žeim er heimilt aš fela öšrum löglęršum starfsmönnum sķnum flutning žessara mįla, eftir žvķ sem segir ķ 2. eša 3. mgr. 26. gr. Ef rķkissaksóknari vęri vanhęfur til aš fara meš mįl sem dómari skv. 6. gr. skal hann vķkja sęti. Setur [rįšherra]1) žį annan löghęfan mann til aš fara meš žaš mįl. [Nś telur rķkissaksóknari sig vanhęfan til aš fara meš ótilgreind mįl į afmörkušu sviši um tiltekinn tķma og setur žį [rįšherra]1) annan löghęfan mann til aš gegna hlutverki rķkissaksóknara ķ slķkum mįlum.]2) Ef hérašssaksóknari vęri vanhęfur til aš fara meš mįl sem dómari skv. 6. gr. skal hann vķkja sęti. Felur rķkissaksóknari žį öšrum löghęfum manni aš fara meš žaš mįl. [Ef lögreglustjóri vęri vanhęfur til aš fara meš mįl sem dómari skv. 6. gr. skal rķkissaksóknari fela hérašssaksóknara eša öšrum lögreglustjóra aš fara meš mįliš. Nś hefur įkęra veriš gefin śt og skal dómari žį, annašhvort aš eigin frumkvęši eša samkvęmt kröfu ašila, vķsa mįli frį dómi ef hann telur aš įkęrandi hafi veriš vanhęfur til aš höfša mįliš eša lögreglustjóri vanhęfur til aš rannsaka žaš. Nś er mašur į sama hįtt og įšur greinir vanhęfur til mešferšar einstaks mįls fyrir dómi og mį hann žį ekki flytja žaš sem įkęrandi. Dómari śrskuršar um hęfi hans. Ef dómari telur hann vanhęfan til aš fara meš mįliš skal rķkissaksóknari eša eftir atvikum hérašssaksóknari sjįlfur annast flutning žess eša fela öšrum löghęfum manni aš gera žaš.]3) 27. gr. Sakborningur er sį mašur sem borinn er sökum eša grunašur um refsiverša hįttsemi. Enn fremur sį lögašili sem er sakašur eša grunašur um aš bera įbyrgš į slķkri hįttsemi. Ef sakborningur er ólögrįša kemur lögrįšamašur fram sem fyrirsvarsmašur hans eftir žvķ sem žörf krefur. Lögrįšamašur tekur įkvaršanir fyrir hönd hins ólögrįša sem hann er ekki talinn bera skynbragš į eša fęr um aš taka. Ef sakborningur er lögašili koma stjórnendur fram sem fyrirsvarsmenn hans, einir eša fleiri ķ sameiningu, eftir žvķ sem leišir af almennum reglum. Verši žvķ viš komiš skal sį mašur ekki fara meš fyrirsvar sem sakašur er um sams konar brot og lögašilinn. Fyrirsvarsmenn skv. 2. og 3. mgr. hafa sömu réttarstöšu og vęru žeir sjįlfir bornir sökum eša grunašir um refsiverša hįttsemi. 28. gr. Sakborningur į rétt į aš fį upplżsingar um sakarefni įšur en skżrsla er tekin af honum śt af žvķ eša viš handtöku ef til hennar kemur. Sakborningur sem handtekinn hefur veriš ķ žįgu rannsóknar mįls į rétt į aš hafa samband viš lögmann žegar eftir handtöku, sömuleišis nįnustu vandamenn sķna nema sérstök įstęša sé til aš ętla aš žaš muni torvelda rannsókn mįlsins. Ķ žvķ tilviki skal lögregla, svo fljótt sem kostur er, tilkynna nįnustu vandamönnum sakbornings aš hann hafi veriš handtekinn og hvar hann sé vistašur. [Rįšherra]1) setur ķ reglugerš2) nįnari įkvęši um hvenęr synja mį handteknum manni um aš hafa samband viš nįnustu vandamenn sķna. 29. gr. Sakborningi er heimilt aš halda sjįlfur uppi vörnum ķ mįli kjósi hann žaš og sé hann hęfur til žess aš mati dómara eša lögreglu. Ķ žvķ tilviki skal veita sakborningi, sem er ólöglęršur, leišbeiningar um formhliš mįls eftir žvķ sem naušsyn ber til. 30. gr. Skylt er lögreglu aš verša viš ósk sakbornings um aš tilnefna honum verjanda ef hann hefur veriš handtekinn ķ žįgu rannsóknar mįls. Heimilt er lögreglu endranęr eftir ósk sakbornings aš tilnefna honum verjanda viš rannsókn mįls įšur en til mįlshöfšunar kemur ef įstęša er til žess meš tilliti til ešlis brots og ašstęšna aš öšru leyti. Žį getur lögregla tilnefnt sakborningi verjanda žótt hann hafi ekki óskaš žess ef hann er ekki bęr til aš gęta hagsmuna sinna sem skyldi viš rannsókn mįls. Bera mį žį įkvöršun undir dómara. Tilnefning verjanda skv. 1. mgr. fellur sjįlfkrafa śr gildi žegar sakborningur er lįtinn laus eša leiddur fyrir dómara skv. 94. gr. Aš öšrum kosti fellur tilnefning śr gildi meš śrskurši dómara, sbr. 3. mįlsl. 2. mgr., žegar mįl er höfšaš ellegar rannsókn er hętt eša mįl fellt nišur meš öšrum hętti. 31. gr. Skylt er dómara aš verša viš ósk sakbornings um skipun verjanda ef žess hefur veriš krafist aš hann sęti gęsluvaršhaldi eša öšrum rįšstöfunum skv. XIV. kafla laga žessara ellegar ef mįl hefur veriš höfšaš gegn honum. Enn fremur er skylt aš skipa įkęrša verjanda ef ķ mįlinu fer fram ašalmešferš samkvęmt įkvęšum XXV. kafla nema įkęrši hafi sjįlfur vališ sér verjanda skv. 32. gr. og vilji ekki fį hann skipašan sem slķkan eša óski eftir aš flytja mįl sitt sjįlfur skv. 29. gr. Heimilt er dómara aš skipa sakborningi verjanda žótt hann hafi ekki óskaš žess ef hann er aš mati dómara ekki fęr um aš gęta hagsmuna sinna sem skyldi viš mešferš mįls fyrir dómi. Ef lögregla neitar eša lętur hjį lķša aš tilnefna sakborningi verjanda skv. 30. gr. getur hann leitaš atbeina dómara og óskaš eftir žvķ aš honum verši skipašur verjandi. Skipun verjanda fellur sjįlfkrafa śr gildi žegar [dómur]1) er kvešinn upp ellegar rannsókn er hętt eša mįl fellt nišur meš öšrum hętti. Nś er [dómi]1) įfrżjaš og fer žį um skipun verjanda fyrir [ęšri dómi]1) skv. 5. mgr. 201. gr. 32. gr. Sakborningi er į öllum stigum …1) mįls heimilt aš rįša į sinn kostnaš lögmann til aš gęta hagsmuna sinna. Lögmašur sem sakborningur hefur rįšiš sér įn atbeina dómara eša lögreglu hefur sömu réttindi og skyldur og verjandi eftir žvķ sem viš į. Mešan į rannsókn mįls stendur mį žó takmarka rétt hans til aš ręša viš sakborning, vera višstaddur skżrslutöku, kynna sér gögn og fylgjast meš framvindu rannsóknar ef hętta er į aš hśn torveldist viš žaš. 33. gr. Dómara eša lögreglu ber, žegar skylt er eša heimilt aš skipa eša tilnefna sakborningi verjanda, aš vekja athygli hans į žeim rétti. Verjandi skal skipašur eša tilnefndur śr hópi lögmanna. Įšur en verjandi er skipašur eša tilnefndur skal gefa sakborningi kost į aš benda į lögmann til aš fara meš žann starfa. Viš skipun eša tilnefningu verjanda skal aš jafnaši fara eftir ósk sakbornings, sbr. žó 4. og 5. mgr. Enn fremur getur dómari eša lögregla neitaš aš skipa eša tilnefna žann verjanda sem óskaš er eftir ef uggvęnt žykir aš hann muni hindra rannsókn mįlsins į ólögmętan hįtt. Ekki mį skipa eša tilnefna žann verjanda sem gegnt hefur starfi matsmanns eša kann aš verša kvaddur til aš gefa skżrslu sem vitni ķ mįli ellegar er aš öšru leyti svo višrišinn mįl eša ašila aš hętta sé į aš hann geti ekki gętt hagsmuna sakbornings sem skyldi. Nś eru fleiri en einn mašur hafšir fyrir sökum ķ sama mįli og er žį heimilt aš skipa eša tilnefna sama mann verjanda beggja eša allra ef telja mį aš hagsmunir žeirra rekist ekki į. 34. gr. Nś óskar sakborningur eftir žvķ aš skipun eša tilnefning verjanda verši afturkölluš og nżr verjandi skipašur eša tilnefndur og skal žį verša viš slķkri ósk nema hętta sé į aš mįliš tefjist af žeim sökum. Ef ętla mį aš verjandi muni hindra eša hafi hindraš rannsókn mįls meš ólögmętum hętti eša hafi brotiš gegn starfsskyldum sķnum į annan hįtt getur įkęrandi eša lögregla leitaš atbeina dómara og krafist žess aš hann verši leystur frį störfum og annar skipašur ķ hans staš. Verjandinn getur krafist žess aš dómari śrskurši um žį kröfu. 35. gr. Hlutverk verjanda er aš draga fram ķ mįlinu allt sem verša mį skjólstęšingi hans til sżknu eša hagsbóta og gęta réttar hans ķ hvķvetna. Verjandi skal sjįlfur sinna starfsskyldum sķnum, žar į mešal annast flutning mįls. Honum er žó heimilt aš lįta fulltrśa sinn eša annan lögmann vera višstaddan skżrslutöku og rannsóknarathafnir, svo og sękja einstök žinghöld fyrir sķna hönd mešan į rannsókn mįls eša mešferš stendur. Žagnarskylda hvķlir į verjanda um žaš sem skjólstęšingur hans kann aš hafa trśaš honum fyrir um afstöšu sķna til brots žess sem um er aš tefla, svo og um önnur žau atriši sem hann hefur komist aš ķ starfa sķnum og ekki eru almenningi žegar kunn. 36. gr. Verjanda er heimilt aš tala einslega viš skjólstęšing sinn um hvaš eina sem mįliš varšar. Mešan į rannsókn stendur er verjanda ętķš heimilt aš vera višstaddur žegar tekin er skżrsla af skjólstęšingi hans. Verjanda er og heimilt aš vera višstaddur skżrslutöku af öšrum sakborningum og vitnum ķ mįli skjólstęšings sķns ef žaš žykir hęttulaust vegna rannsóknar mįlsins. Eftir aš įkęra hefur veriš gefin śt į verjandi rétt į žvķ aš vera višstaddur öll žinghöld ķ mįli og ber dómara aš tilkynna honum um žau. Verjandi į jafnframt rétt į aš vera višstaddur žinghöld mešan į rannsókn stendur nema hętta sé į aš rannsóknin torveldist viš žaš, sbr. 1. mgr. 104. gr. 37. gr. Verjandi skal jafnskjótt og unnt er fį afrit af öllum skjölum mįls sem varša skjólstęšing hans, svo og ašstöšu til aš kynna sér önnur gögn ķ mįlinu. Lögregla getur žó neitaš aš veita verjanda ašgang aš einstökum skjölum eša öšrum gögnum ķ allt aš žrjįr vikur frį žvķ aš žau uršu til eša komust ķ vörslur hennar ef hśn telur aš žaš geti skašaš rannsókn mįlsins. Af sömu įstęšu er lögreglu heimilt aš neita verjanda um afrit af einstökum skjölum mešan į rannsókn mįls stendur. Bera mį synjun undir dómara. Nś hefur lögregla krafist skżrslutöku fyrir dómi skv. b-liš 1. mgr. 59. gr. og getur žį dómari framlengt frest skv. 1. mgr. ķ allt aš fimm vikur svo aš unnt verši aš ljśka skżrslutöku innan hans. Enn fremur getur lögregla synjaš verjanda um ašgang aš einstökum skjölum og öšrum gögnum mešan į rannsókn mįls stendur ef öryggi rķkisins eša almennings er ķ hśfi ellegar brżnir einkahagsmunir annarra en skjólstęšings hans eša samskipti viš yfirvöld ķ öšrum rķkjum standa žvķ ķ vegi. Bera mį žį synjun undir dómara. Žegar verjandi hefur fengiš ašgang aš gögnum mįls er honum heimilt aš lįta skjólstęšingi sķnum ķ té eintak af žeim eša kynna honum žau meš öšrum hętti. Lögregla skal gefa verjanda fęri į aš fylgjast meš framvindu rannsóknar aš svo miklu leyti sem kostur er. Skal hśn taka til greina įbendingar hans um tilteknar rannsóknarašgeršir nema hśn telji žęr óheimilar eša žżšingarlausar. 38. gr. Žóknun skipašs verjanda skal įkvešin ķ dómi eša śrskurši ef mįli lżkur žannig nema hann hafi afsalaš sér žóknun. Ef mįli lżkur ekki meš žeim hętti įkvešur dómari žóknun meš bókun ķ žingbók eša skriflega į annan hįtt. Dómari įkvešur žóknun ķ einu lagi ef sį sem tilnefndur hefur veriš verjandi sakbornings er sķšar skipašur til aš gegna žvķ starfi. [Aš öšrum kosti skal hérašssaksóknari, lögreglustjóri eša löglęršur starfsmašur žeirra įkveša žóknun tilnefnds verjanda.]1) Heimilt er aš greiša verjanda hluta įętlašrar žóknunar įšur en rannsókn mįls lżkur. Žóknun skipašs eša tilnefnds verjanda greišist śr rķkissjóši og telst til sakarkostnašar skv. [233. gr.]2) [[Dómstólasżslan]2) skal setja reglur um tķmagjald sem tekiš skal miš af viš įkvöršun žóknunar.]3) 39. gr. Brotažoli er sį mašur sem kvešst hafa oršiš fyrir misgerš af völdum afbrots. Enn fremur sį mašur sem telur sig hafa oršiš fyrir fjįrhagslegu tjóni af refsiveršri hįttsemi, enda hafi hśn beinst aš honum sjįlfum, eša lögašili sem sagšur er hafa bešiš slķkt tjón. Ef brotažoli er ólögrįša kemur lögrįšamašur fram sem fyrirsvarsmašur hans. Lögrįšamašur tekur įkvaršanir fyrir hönd hins ólögrįša sem hann er ekki talinn bera skynbragš į eša vera fęr um aš taka. [Ef rannsókn mįls varšar orsök andlįts einstaklings getur maki eša sambśšarmaki, lögrįša barn eša annar lögrįša nišji, foreldri eša lögrįša systkini hins lįtna komiš fram sem fyrirsvarsmašur hans.]1) Ef brotažoli er lögašili koma stjórnendur fram sem fyrirsvarsmenn hans, einir eša fleiri ķ sameiningu, eftir žvķ sem leišir af almennum reglum. Fyrirsvarsmenn skv. [2.–4. mgr.]1) hafa sömu réttarstöšu og hefšu žeir sjįlfir tališ sig hafa bešiš tjón af refsiveršri hįttsemi. Brotažoli er ekki ašili aš sakamįli [en viš mešferš žess nżtur hann žeirra réttinda og ber žęr skyldur sem męlt er fyrir um ķ lögum žessum].1) Ef hann hefur uppi einkaréttarkröfu skv. XXVI. kafla nżtur hann žó, aš žvķ er žann žįtt mįlsins varšar, sömu réttarstöšu og ašili aš einkamįli, eftir žvķ sem nįnar er fyrir męlt ķ lögum žessum. 40. gr. Lögreglu er skylt, eftir žvķ sem viš į, aš leišbeina brotažola um réttindi hans lögum samkvęmt. Nś liggur fyrir hver brotažoli er og skal žį tilkynna honum ef rannsókn mįls er hętt eša žaš fellt nišur meš öšrum hętti įn tillits til žess hvort hann hefur kęrt brotiš. Ber aš rökstyšja įkvöršunina ef brotažoli krefst žess. Jafnframt skal lögregla benda brotažola į aš hann geti boriš įkvöršun hennar um aš hętta rannsókn undir [rķkissaksóknara]1) skv. 5. mgr. 52. gr. Ef įkęra er gefin śt skal įkęrandi tilkynna brotažola eša réttargęslumanni hans žaš žegar hśn hefur veriš birt nema hann hafi įšur fengiš vitneskju um įkęruna. Jafnframt ber įkęranda aš tilkynna brotažola um nišurstöšu dóms, ef žvķ er aš skipta, eša afdrif mįls aš öšru leyti, enda hafi hagsmuna hans ekki veriš gętt fyrir dómi. 41. gr. Skylt er lögreglu aš tilnefna réttargęslumann ef rannsókn mįls beinist aš broti į XXII. kafla almennra hegningarlaga og brotažoli óskar žess. Žó skal įvallt tilnefna réttargęslumann ef brotažoli hefur ekki nįš 18 įra aldri žegar rannsókn hefst. Skylt er lögreglu endranęr eftir ósk brotažola aš tilnefna honum réttargęslumann ef rannsókn beinist aš broti į XXIII. eša XXIV. kafla almennra hegningarlaga eša 251.–253. gr. laganna og ętla mį aš brotažoli hafi oršiš fyrir verulegu tjóni į lķkama eša andlegu heilbrigši af völdum brotsins eša aš brotiš hafi veriš gegn honum af einhverjum sem er honum nįkominn. Žaš er skilyrši fyrir tilnefningu réttargęslumanns samkvęmt žessari mįlsgrein aš brotažoli hafi aš mati lögreglu žörf fyrir sérstaka ašstoš réttargęslumanns til žess aš gęta hagsmuna sinna ķ mįlinu. Heimilt er lögreglu aš tilnefna brotažola réttargęslumann žótt hann hafi ekki óskaš žess ef skilyršum 2. mgr. er fullnęgt og hann er ekki fęr um aš gęta hagsmuna sinna sem skyldi viš rannsókn mįls. [Ef rannsókn mįls varšar orsök andlįts einstaklings er lögreglu heimilt aš tilnefna fyrirsvarsmanni skv. 3. mgr. 39. gr. réttargęslumann, ef žess er óskaš og hann hefur aš mati lögreglu žörf fyrir slķka ašstoš mešan į rannsókn mįlsins stendur.]1) Žegar skilyrši eru til žess aš tilnefna réttargęslumann skv. [1.–4. mgr.]1) skal žaš gert jafnskjótt og tilefni gefst. Tilnefning fellur sjįlfkrafa śr gildi viš skipun réttargęslumanns skv. 1. mgr. 42. gr., en ella skal lögregla taka įkvöršun um žaš hverju sinni. 42. gr. Žegar mįl hefur veriš höfšaš og skilyrši eru til žess aš tilnefna réttargęslumann skv. [1.–4. mgr.]1) 41. gr. skipar dómari brotažola réttargęslumann. [Ef dómi hérašsdóms hefur veriš įfrżjaš til Landsréttar er brotažola skipašur réttargęslumašur viš mešferš mįlsins žar, enda séu til žess skilyrši skv. 1.–4. mgr. 41. gr., og brotažoli annašhvort hefur haft uppi einkaréttarkröfu viš mešferš mįlsins ķ héraši eša aš undir mešferš mįlsins fyrir Landsrétti verši tališ naušsynlegt aš taka skżrslu af brotažola. Ef dómi Landsréttar hefur veriš įfrżjaš til Hęstaréttar er brotažola skipašur réttargęslumašur viš mešferš mįlsins žar, enda séu til žess skilyrši skv. 1.–4. mgr. 41. gr., og brotažoli annašhvort hefur haft uppi einkaréttarkröfu viš mešferš mįlsins ķ Landsrétti eša gert žar kröfu um ómerkingu og heimvķsun hérašsdóms hvaš frįvķsun einkaréttarkröfu hans varšar.]1) Ef lögregla neitar eša lętur hjį lķša aš tilnefna brotažola réttargęslumann skv. 41. gr. getur hann leitaš atbeina dómara og óskaš eftir žvķ aš sér verši skipašur réttargęslumašur. 43. gr. Brotažola er heimilt aš rįša į sinn kostnaš lögmann til aš gęta hagsmuna sinna. Lögmašur sem brotažoli hefur rįšiš sér įn atbeina dómara eša lögreglu hefur sömu réttindi og skyldur og réttargęslumašur eftir žvķ sem viš į. Mešan į rannsókn mįls stendur mį žó takmarka rétt hans til aš vera višstaddur skżrslutöku af brotažola og kynna sér gögn ef hętta er į aš rannsókn torveldist viš žaš. 44. gr. Įkvęši 33. og 34. gr. gilda um tilnefningu, skipun og hęfi réttargęslumanns, svo og afturköllun į tilnefningu og skipun hans, eftir žvķ sem viš į. 45. gr. Hlutverk réttargęslumanns er aš gęta hagsmuna skjólstęšings sķns og veita honum ašstoš ķ mįlinu, žar į mešal viš aš setja fram einkaréttarkröfur skv. XXVI. kafla. Réttargęslumašur skal sjįlfur sinna starfsskyldum sķnum, žar į mešal tjį sig munnlega fyrir dómi. Honum er žó heimilt aš lįta fulltrśa sinn eša annan lögmann vera višstaddan skżrslutöku af skjólstęšingi sķnum og sękja einstök žinghöld fyrir sķna hönd. Žagnarskylda hvķlir į réttargęslumanni um žaš sem brotažoli trśir honum fyrir og um önnur žau atriši sem hann hefur komist aš ķ starfa sķnum og ekki eru žegar kunn. 46. gr. Mešan į rannsókn stendur er réttargęslumanni ętķš heimilt aš vera višstaddur žegar skżrsla er tekin af skjólstęšingi hans. Eftir aš įkęra hefur veriš gefin śt į réttargęslumašur rétt į žvķ aš vera višstaddur öll žinghöld ķ mįli. Ber dómara aš tilkynna honum hvenęr žing veršur hįš. [Réttargęslumašur mį ekki beina spurningum til žeirra sem gefa skżrslu hjį lögreglu. Žó getur hann beint žeim tilmęlum til lögreglu aš skjólstęšingur hans verši spuršur um tiltekin atriši, svo og sakborningur og vitni. Réttargęslumanni er heimilt aš leggja stuttar og gagnoršar spurningar fyrir žį sem gefa skżrslu fyrir dómi um atriši sem varša annaš en einkaréttarkröfur skjólstęšings hans og skżrslugjafi hefur ekki veriš spuršur um įšur fyrir dómi. Réttargęslumanni er aš auki heimilt aš leggja fyrir spurningar og tjį sig munnlega fyrir dómi um einkaréttarkröfur skjólstęšings hans en ekki um kröfur įkęruvalds aš öšru leyti. Žó mį hann tjį sig um réttarfarsatriši ef žau snśa sérstaklega aš skjólstęšingnum.]1) 47. gr. [Réttargęslumašur skal jafnskjótt og unnt er fį afrit af öllum skjölum mįls sem varša skjólstęšing hans, svo og ašstöšu til aš kynna sér önnur gögn ķ mįlinu. Žó er óheimilt aš afhenda réttargęslumanni afrit af skjölum eša veita honum ašgang aš gögnum ef verjanda hefur veriš synjaš um žaš. Žį getur lögregla neitaš aš veita réttargęslumanni ašgang aš einstökum skjölum eša öšrum gögnum ķ allt aš žrjįr vikur frį žvķ aš žau uršu til eša komust ķ vörslur hennar ef hśn telur aš žaš geti skašaš rannsókn mįlsins. Af sömu įstęšu er lögreglu heimilt aš neita réttargęslumanni um afrit af einstökum skjölum mešan į rannsókn mįls stendur. Bera mį synjun undir dómara. Ef lögregla krefst skżrslutöku fyrir dómi skv. b-liš 1. mgr. 59. gr. getur dómari framlengt frest skv. 1. mgr. ķ allt aš fimm vikur svo aš unnt verši aš ljśka skżrslutöku innan hans. Enn fremur getur lögregla synjaš réttargęslumanni um ašgang aš einstökum skjölum og öšrum gögnum mešan į rannsókn mįls eša mešferš žess fyrir dómi stendur ef öryggi rķkisins eša almennings er ķ hśfi eša brżnir einkahagsmunir annarra en skjólstęšings hans eša samskipti viš yfirvöld ķ öšrum rķkjum standa žvķ ķ vegi. Bera mį žį synjun undir dómara. Žegar réttargęslumašur hefur fengiš ašgang aš gögnum mįls er honum heimilt aš lįta skjólstęšingi sķnum ķ té eintak af žeim eša kynna honum žau meš öšrum hętti. Lögregla skal gefa réttargęslumanni fęri į aš fylgjast meš framvindu rannsóknar aš svo miklu leyti sem kostur er. Skal hśn taka til greina įbendingar hans um tilteknar rannsóknarašgeršir nema hśn telji žęr óheimilar eša žżšingarlausar. Brotažoli sem ekki nżtur ašstošar réttargęslumanns į rétt til ašgangs aš gögnum mįls skv. 1. mgr. meš žeim takmörkunum sem getur ķ 1.–3. mgr.]1) 48. gr. Žóknun skipašs réttargęslumanns skal įkvešin ķ dómi eša śrskurši, ef mįli lżkur žannig, nema hann hafi afsalaš sér žóknun. Ef mįli lżkur ekki meš dómi įkvešur dómari žóknun meš bókun ķ žingbók eša skriflega meš öšrum hętti. Dómari įkvešur žóknun ķ einu lagi ef sį sem tilnefndur hefur veriš réttargęslumašur brotažola er sķšar skipašur til aš gegna žvķ starfi. [Aš öšrum kosti skal hérašssaksóknari, lögreglustjóri eša löglęršur starfsmašur žeirra įkveša žóknun tilnefnds réttargęslumanns.]1) Žóknun réttargęslumanns greišist śr rķkissjóši og telst til sakarkostnašar skv. [233. gr.]2) [[Dómstólasżslan]2) skal setja reglur um tķmagjald sem tekiš skal miš af viš įkvöršun žóknunar.]3) 49. gr. Kröfu um rannsóknarašgerš sem atbeina dómara žarf til skal aš öšru jöfnu beint til hérašsdóms ķ umdęmi žess lögreglustjóra sem stżrir rannsókn brots. Ef [hérašssaksóknari eša]1) rķkislögreglustjóri fer meš rannsókn skal kröfu aš öšru jöfnu beint til [Hérašsdóms Reykjavķkur].2) Žrįtt fyrir įkvęši 1. mgr. mį beina kröfu um rannsóknarašgerš til hérašsdóms ķ öšru umdęmi ef žaš horfir til flżtis eša hagręšis. Ef taka žarf skżrslu fyrir dómi af sakborningi eša vitni mešan į rannsókn mįls stendur mį jafnframt gera žaš ķ umdęmi žar sem skżrslugjafi į heimili eša er staddur eša žar sem fyrirsjįanlegt er aš mįl um sakarefniš kunni aš verša höfšaš. Žegar įgreiningur skv. 2. mgr. 102. gr. er borinn undir dómara skal žaš gert fyrir hérašsdómi ķ umdęmi žess lögreglustjóra sem stżrir rannsókn brots, sbr. 1. mgr. [Ef hérašssaksóknari eša rķkislögreglustjóri fer meš rannsókn skal kröfu beint til hérašsdóms ķ Reykjavķk.]1) 50. gr. Mįl sem sętir almennri mešferš fyrir dómi skv. XXV. kafla mį höfša ķ žinghį žar sem įkęrši į heimilisvarnaržing. Ef fleiri en einn eru sóttir til saka ķ sama mįli mį höfša žaš į heimilisvarnaržingi annars eša einhvers žeirra. Mįl į hendur manni sem ekki į heimilisvarnaržing hér į landi mį höfša hvar sem er į landinu. Ef mįl varšar eitt brot mį höfša mįliš ķ žinghį žar sem brotiš var framiš. Žį mį höfša mįl um fleiri brot en eitt ķ žinghį žar sem eitthvert žeirra var framiš hafi žau öll veriš framin ķ umdęmi sama hérašsdómstóls. Höfša mį mįl fyrir hérašsdómi hvar sem er į landinu ef brot var framiš hérlendis og vafi leikur į um mörk dómumdęma ellegar į ķslensku skipi eša ķ loftfari utan umdęma, svo og ef brot var framiš erlendis og mįl um žaš sętir lögsögu ķslenskra dómstóla. Ef įkęrši eša verjandi hans sękir žing viš žingfestingu mįls sem höfšaš er ķ annarri žinghį en aš framan greinir veršur žvķ ekki vķsaš frį dómi nema hann krefjist žess. 51. gr. Ef rķkissaksóknari, hérašssaksóknari eša lögreglustjóri ber undir dóm mįl sem sętir afbrigšilegri mešferš skv. XXVII. kafla skal žaš gert fyrir hérašsdómi ķ žvķ umdęmi žar sem hann hefur starfsstöš eša sį sem mįliš varšar į heimilisvarnaržing. Sé slķkt mįl boriš undir dóm af öšrum skal žaš gert fyrir hérašsdómi žar sem hann į sjįlfur heimilisvarnaržing en sé žaš ekki fyrir hendi, žį fyrir hérašsdómi hvar sem er į landinu. 52. gr. [Rannsókn sakamįla er ķ höndum lögreglu, undir stjórn hérašssaksóknara eša lögreglustjóra, nema öšruvķsi sé męlt fyrir um ķ lögum.]1) Lögregla skal hvenęr sem žess er žörf hefja rannsókn śt af vitneskju eša grun um aš refsivert brot hafi veriš framiš hvort sem henni hefur borist kęra eša ekki. Enn fremur skal lögregla rannsaka mannslįt, mannshvörf, eldsvoša, slys og ašrar ófarir, žótt ekki liggi fyrir grunur um refsiverša hįttsemi. [Rķkissaksóknari getur gefiš lögreglu fyrirmęli um aš hefja rannsókn, sbr. 3. mgr. 21. gr.]1) Kęru vegna refsiveršs brots eša beišni um rannsókn skal beint til lögreglu eša įkęranda. Nś er hįttsemi ekki refsiverš nema brotažoli krefjist žess aš sakamįl skuli höfšaš og skal žį ekki byrja rannsókn nema samkvęmt kröfu hans. Um kröfuna gilda annars įkvęši 144. gr. eftir žvķ sem viš į. Lögregla vķsar frį kęru um brot ef ekki žykja efni til aš hefja rannsókn śt af henni. Sé rannsókn hafin getur lögregla einnig hętt henni ef ekki žykir grundvöllur til aš halda henni įfram, svo sem ef ķ ljós kemur aš kęra hefur ekki veriš į rökum reist eša brot er smįvęgilegt og fyrirsjįanlegt er aš rannsóknin muni hafa ķ för meš sér óešlilega mikla fyrirhöfn og kostnaš. Ekki er skylt aš gefa žeim sem hlut į aš mįli kost į aš tjį sig įšur en slķk įkvöršun er tekin. Nś er kęru vķsaš frį eša rannsókn hętt skv. 4. mgr. og er lögreglu žį skylt aš tilkynna žaš kęranda hafi hann hagsmuna aš gęta. Skal honum jafnframt bent į aš hann geti kęrt įkvöršunina til [rķkissaksóknara]1) skv. 6. mgr. [Sį sem į hagsmuna aš gęta getur kęrt įkvöršun lögreglu skv. 4. mgr. til rķkissaksóknara innan eins mįnašar frį žvķ aš honum er tilkynnt um hana eša hann fęr vitneskju um hana meš öšrum hętti. Ber rķkissaksóknara aš taka afstöšu til kęrunnar innan žriggja mįnaša frį žvķ aš hśn berst honum.]1) [Rķkissaksóknari]1) getur jafnframt įkvešiš aš eigin frumkvęši aš kęru skuli vķsaš frį eša aš rannsókn skuli hętt, enda sé eitthvert skilyrša 4. mgr. fyrir hendi. Ekki er skylt aš gefa žeim sem hlut į aš mįli kost į aš tjį sig įšur en slķk įkvöršun er tekin, en tilkynna skal kęranda hana eftir žvķ sem segir ķ 5. mgr. …1) [Lögreglu er skylt aš rökstyšja ķ stuttu mįli įkvaršanir sķnar skv. 4. mgr. ef žess er óskaš.]1) 53. gr. Markmiš rannsóknar er aš afla allra naušsynlegra gagna til žess aš įkęranda sé fęrt aš įkveša aš henni lokinni hvort sękja skuli mann til sakar, svo og aš afla gagna til undirbśnings mįlsmešferš fyrir dómi. Žeir sem rannsaka sakamįl skulu vinna aš žvķ aš hiš sanna og rétta komi ķ ljós og gęta jafnt aš žeim atrišum sem horfa til sżknu og sektar. Žeim ber jafnframt aš hraša mešferš mįla eftir žvķ sem kostur er. Žeir sem rannsaka sakamįl skulu gęta žess aš mönnum verši ekki gert meira tjón, óhagręši eša miski en óhjįkvęmilegt er eftir žvķ sem į stendur. Ekki mega žeir beita sakborning eša ašra haršręši umfram žaš sem lög heimila og naušsynlegt er til aš vinna bug į mótžróa žeirra gegn lögmętum ašgeršum né į annan hįtt aš beita žį ólögmętri žvingun ķ orši eša verki, svo sem meš hótunum. 54. gr. Rannsaka skal og afla allra tiltękra gagna um verknaš žann sem um er aš ręša, svo sem staš og stund og öll nįnari atvik, sem ętla mį aš skipt geti mįli, leita žess sem grunašur er um brot, finna sjónarvotta og ašra sem ętla mį aš boriš geti vitni, svo og aš hafa uppi į munum sem hald skal leggja į og öšrum sżnilegum sönnunargögnum. Žį skal rannsaka vettvang ef viš į og yfirleitt öll ummerki sem kunna aš vera eftir brot. Rannsaka skal žau atriši sem varša sakborning sjįlfan, žar į mešal eftir žvķ sem įstęša er til aldur hans, persónulegar ašstęšur, svo sem fjölskyldu- og heimilishagi, menntun, störf og efnahag, hegšun hans og fyrri brot, og žroska hans og heilbrigšisįstand, andlegt og lķkamlegt. Rannsaka skal hugarfar sakbornings og hvatir hans til brots, hvort hann hefur framiš brot af įsetningi eša eftir atvikum af gįleysi og ef um tilraun er aš ręša hvort hann hefur horfiš af sjįlfsdįšum frį henni. Ef fleiri en einn eru um brot skal eftir föngum rannsaka žįtt hvors eša hvers žeirra um sig. 55. gr. Skylt er mönnum, ef žeir eru kvaddir til žess, aš veita lögreglu liš ķ žįgu rannsóknar, aš žvķ tilskildu aš žeir geti žaš įn hęttu fyrir lķf og heilsu sķna, vandamanna sinna eša annarra sem žeir eiga aš annast. Svo er mönnum meš sama skilorši skylt aš lįta ķ té ašstöšu eša muni sem žeir rįša yfir ķ žarfir rannsóknar, svo sem hśs og flutningatęki. Undanžegnir skyldu samkvęmt žessari mįlsgrein eru nįnustu vandamenn sakbornings sem greindir eru ķ 117. gr. laga žessara. Greiša skal fyrir vinnu og annaš žaš sem lįtiš er ķ té skv. 1. mgr. og fer um žaš sem annan sakarkostnaš. 56. gr. Lögregla tekur saman skżrslu um rannsókn sķna ķ hverju mįli um sig žar sem getiš skal einstakra rannsóknarašgerša og nišurstöšu žeirra. Eftir žvķ sem viš į skal žar mešal annars koma fram žaš sem sakborningur og vitni bera viš skżrslutöku, sbr. 64. og 65. gr., athugun lögreglu sjįlfrar og nišurstaša skošunar og rannsóknar sérfróšra manna. Ef ętla mį aš lķfi, heilbrigši eša frelsi lögreglumanns sem gerir skżrslu eša sinnir rannsóknarašgerš ellegar nįinna vandamanna hans, sbr. 1. eša 2. mgr. 117. gr., yrši stefnt ķ hęttu ef gert vęri uppskįtt hver hann er getur sį sem rannsókn stżrir įkvešiš aš gefa lögreglumanninum žar tilbśiš heiti eša auškenni. Skal žį um leiš skjalfest hvaša lögreglumašur į hlut aš mįli, en ašrir skulu ekki hafa ašgang aš upplżsingum um žaš en sį sem rannsókn stżrir og įkęrandi, svo og dómari ef upplżsingarnar eru sķšar lagšar fyrir dóm. Rķkissaksóknara er heimilt aš setja reglur um skyldu lögreglu til aš veita upplżsingar um rannsókn mįls, ef eftir žeim er leitaš, žar sem mešal annars sé kvešiš į um hvaša atriši eigi aš upplżsa žegar veriš er aš rannsaka tilteknar tegundir mįla og į hvaša stigi rannsóknar žaš verši gert. 57. gr. Nś telur lögregla aš rannsókn sé lokiš og gögn komin fram sem geti leitt til saksóknar og sendir hśn įkęranda žį rannsóknargögnin nema lögreglustjóri megi sjįlfur höfša mįl skv. 1. og 4. mgr. 24. gr. Meš rannsóknargögnum sendir lögregla skżrslu um rannsóknina skv. 1. mgr. 56. gr. Įkęrandi getur męlt fyrir um frekari rannsóknarašgeršir af hįlfu lögreglu ef hann telur žess žörf, sbr. 3. mgr. 21. gr. og 4. mgr. 23. gr. Nś hefur rannsókn į hendur sakborningi veriš hętt vegna žess aš sakargögn hafa ekki žótt nęgileg til įkęru og į žį ekki aš taka rannsókn upp į nż gegn honum nema nż sakargögn séu fram komin eša lķklegt sé aš žau komi fram. Ef rannsókn gegn sakborningi hefur veriš hętt skal lögregla tilkynna honum žaš og į hann rétt į aš fį žaš stašfest skriflega. 58. gr. Lögregla tekur skżrslu af sakborningi og vitnum mešan mįl er til rannsóknar eftir žvķ sem nįnar er fyrir męlt ķ žessum kafla, sbr. žó 59. gr. Aš kröfu lögreglu er hverjum žeim, sem spuršur er, skylt aš skżra frį nafni sķnu, kennitölu og heimili. 59. gr. Mešan į rannsókn stendur fer skżrslutaka fram fyrir dómi ķ eftirgreindum tilvikum:
Um skżrslutöku fyrir dómi skv. 1. mgr. gilda įkvęši XV. kafla. 60. gr. Ef lögregla kemur į vettvang brots og ręšir žar viš sjónarvotta eša önnur vitni getur hśn skrįš skżrslu um frįsögn žeirra įn žess aš žau stašfesti hana sérstaklega. Į öšrum stigum rannsóknar getur lögregla meš samtali viš vitni aflaš frįsagnar žess um atriši sem tengjast ętlušu broti og gert skżrslu um efni hennar į sama hįtt og skv. 1. mgr. Įkvęši 63.–65. gr. gilda um skżrslutöku skv. 1. og 2. mgr. eftir žvķ sem viš į. 61. gr. Ef sakborningur hefur ekki veriš handtekinn skal lögregla kvešja hann til skżrslutöku og er honum skylt aš sinna žeirri kvašningu. Ef taka į skżrslu af sakborningi yngri en 18 įra vegna ętlašs brots gegn almennum hegningarlögum eša brots gegn öšrum lögum, sem varšaš getur žyngri refsingu en tveggja įra fangelsi, skal tilkynna žaš [barnaverndaržjónustu]1) sem getur sent fulltrśa sinn til aš vera viš skżrslutökuna. [Bjóša skal fötlušum sakborningi aš hafa meš sér hęfan stušningsašila viš skżrslutöku.]2) Ef lögregla telur žörf į aš taka frekari skżrslu af vitni, žar į mešal brotažola, en kvešiš er į um ķ 60. gr. skal hśn boša vitniš til skżrslutöku. Vitni getur skorast undan aš verša viš žeirri bošun. [Bjóša skal fötlušu vitni aš hafa meš sér hęfan stušningsašila viš skżrslutöku.]2) Ef verjandi og réttargęslumašur eiga rétt į žvķ aš vera višstaddir skżrslutöku samkvęmt žessari grein skulu žeir jafnframt bošašir til hennar. 62. gr. Skżrslutaka af sakborningi og vitnum skv. 61. gr. fer fram fyrir luktum dyrum. Sé žess kostur skal hśn fara fram į lögreglustöš eša ķ öšru sérśtbśnu hśsnęši. Skżrslutaka af manni mį ekki standa yfir lengur en ķ samtals tólf klukkustundir į hverjum 24 klukkustundum. Nś hefur skżrslutaka stašiš yfir ķ fjórar klukkustundir, žó meš stuttum hléum sé, og er žį skylt aš ósk skżrslugjafa aš gera lengra hlé į henni ķ minnst eina klukkustund įšur en henni er fram haldiš. Séš skal til žess aš skżrslugjafi fįi aš öšru leyti nęgilega hvķld og nęringu. Spyrja skal hvern mann įn nęrveru annarra, hvort sem er sakbornings eša vitna, uns įstęša kann aš vera til aš samprófa žį sem skżrslu gefa. Samprófun fer žannig fram aš tekin skal ķ senn skżrsla af tveimur eša fleiri mönnum og spurningum žar beint til žeirra um tiltekin atriši sem žeim hefur ekki boriš saman um. Auk žess lögreglumanns sem stżrir skżrslutöku skal viš hana vera einn greinargóšur og trśveršugur vottur, sé žess kostur. 63. gr. Sį sem gefur skżrslu skv. 61. gr. skal fyrst spuršur um nafn, kennitölu og heimili. Skżrslugjafi į rétt į žvķ aš fį vitneskju um žaš, žegar mįl er oršiš svo skżrt aš žess sé kostur, hvort hann er spuršur vegna gruns į hendur honum um refsivert brot eša hvort hann er kvaddur til vitnisburšar. Spurningar lögreglu skulu vera skżrar og ótvķręšar. Ekki mį rugla skżrslugjafa meš ósannindum eša į annan hįtt eša beita hann neins konar ólögmętri žvingun ķ orši eša verki. Ef verjandi er višstaddur skżrslutöku getur hann beint žeim tilmęlum til žess sem skżrslu tekur aš skżrslugjafi verši spuršur um tiltekin atriši. Į sama hįtt getur réttargęslumašur, sem višstaddur er skżrslutöku, męlst til žess aš skjólstęšingur hans verši spuršur um tiltekin atriši. Sé ekki fariš aš slķkum tilmęlum eša sjįi verjandi eša réttargęslumašur aš öšru leyti įstęšu til getur hann krafist žess aš fį bókaša stuttorša athugasemd um framkvęmd skżrslutöku ķ lok hennar. Nś kann skżrslugjafi ķslensku ekki nęgilega vel og skal žį lögregla kalla til löggiltan dómtślk eša annan hęfan mann til aš annast žżšingu žess sem fram fer. [Į sama hįtt skal lögregla kalla til tįknmįlstślk ef skżrslugjafi reišir sig į ķslenskt tįknmįl til samskipta.]1) Ef skżrslugjafi er ekki [fyllilega]1) fęr um aš eiga oršaskipti į męltu mįli [eša ķslensku tįknmįli]1) skal lögregla į sama hįtt sjį um aš kalla til kunnįttumann til ašstošar. Lögregla įkvešur žóknun til handa tślki eša kunnįttumanni og greišist hśn og annar kostnašur vegna starfa žeirra śr rķkissjóši. Um störf žeirra og hęfi gilda aš öšru leyti įkvęši 12. gr. eftir žvķ sem viš į. 64. gr. Ef sakborningur hefur ekki fengiš upplżsingar um sakarefni skal honum gerš grein fyrir žvķ viš upphaf skżrslutöku, sbr. 1. mgr. 28. gr. Sakborningi er óskylt aš svara spurningum varšandi refsiverša hegšun sem honum er gefin aš sök. Ber žeim sem skżrslu tekur aš benda sakborningi ótvķrętt į žennan rétt hans. Ef sakborningur kżs aš gefa skżrslu um sakarefniš skal brżnt fyrir honum aš segja satt og rétt frį og draga ekkert undan sem mįli kann aš skipta. Ekki mį gefa honum fyrirheit um ķvilnanir eša frķšindi ef hann ber į įkvešinn hįtt, enda séu slķk fyrirheit ólögleg eša ekki į valdi lögreglu aš veita žau. Sakborningur mį ekki rįšfęra sig viš verjanda sinn um hvernig hann eigi aš svara einstökum spurningum. Žó er sakborningi heimilt aš rįšgast viš verjanda um réttarstöšu sķna ķ einrśmi, enda trufli žaš ekki skżrslutöku aš mati žess sem skżrslu tekur. Nś greinir hann og verjanda į og skal skżrslutökunni samt eigi aš sķšur fram haldiš en rétt į verjandi į aš gera ķ stuttu mįli grein fyrir afstöšu sinni meš bókun. 65. gr. Ef vitni, žar į mešal brotažoli, gefur skżrslu skv. 61. gr. er žvķ skylt aš svara spurningum og skżra satt og rétt frį aš višlagšri refsiįbyrgš, sbr. žó 2. mgr. Ber žeim sem skżrslu tekur aš brżna fyrir vitninu žessa skyldu žess. Vitni er heimilt aš neita eša eftir atvikum óheimilt aš svara einstökum spurningum ef žęr įstęšur sem greindar eru ķ 117.–119. gr. eiga viš. Skal vekja athygli vitnisins į žessum undanžįgum frį skyldu til vitnisburšar ef tilefni er til. Vitni getur fariš fram į aš nafn žess, kennitala og heimili sem og ašrar upplżsingar, sem gętu bent til žess hvert žaš er, komi ekki fram ķ lögregluskżrslu, ef žaš telur hęttu į aš lķfi, heilbrigši eša frelsi žess sjįlfs ellegar nįinna vandamanna žess, sbr. 1. eša 2. mgr. 117. gr., yrši stefnt ķ hęttu ef gert vęri uppskįtt hvert žaš er. Ķ žvķ tilviki skulu upplżsingar žessar varšveittar žannig aš tryggt sé aš ašrir fįi ekki ašgang aš žeim en sį sem rannsókn stżrir og įkęrandi, svo og dómari ef skżrslan er sķšar lögš fyrir dóm. Skal vekja athygli vitnisins į žessum rétti žess ef tilefni er til. 66. gr. Žegar tekin er skżrsla af sakborningi eša vitni skv. 61.–65. gr. skal skrįš į žar til gert eyšublaš hvar skżrslutakan fer fram, hver tekur skżrsluna, hver gefur hana og hverjir ašrir eru višstaddir. Skal žar jafnframt skrįš hvenęr skżrslutaka hefst og hvenęr henni lżkur, hvernig henni er hįttaš, sbr. 2. mgr., og hvaša gögn eru lögš fyrir eša sżnd skżrslugjafa. Enn fremur athugasemdir hans, ef einhverjar eru, og athugasemdir verjanda eša réttargęslumanns, sbr. 4. mgr. 63. gr. Žaš sem kemur aš öšru leyti fram viš skżrslutöku skal hljóšritaš, tekiš upp į myndband eša mynddisk, ef žvķ veršur viš komiš, en annars ritaš af žeim sem skżrslu tekur eftir nįnari įkvöršun hans. Skal įkvöršunin tilkynnt skżrslugjafa og öšrum sem višstaddir eru skżrslutöku. Ef framburšur er ekki hljóšritašur eša tekinn upp į annan hįtt skal leitast viš aš skrį oršrétt eftir skżrslugjafa. Ķ lok skżrslutöku skal gefa skżrslugjafa tękifęri til aš lesa žaš sem skrįš hefur veriš eftir honum. Vilji hann leišrétta žaš sem žar kemur fram eša skżra žaš frekar ber aš gefa honum kost į žvķ, eftir atvikum meš žvķ aš skrį nišur athugasemdir hans, sbr. 1. mgr. Aš lokinni skżrslutöku ritar sį sem skżrslu tekur, skżrslugjafi og ašrir sem višstaddir eru nöfn sķn undir eyšublaš skv. 1. mgr. Ef framburšur skżrslugjafa hefur veriš skrįšur ritar hann jafnframt nafn sitt undir žį skżrslu. Eyšublašiš įsamt framburši skżrslugjafa į aš fylgja rannsóknarskżrslu lögreglu skv. 56. gr. Nś hefur vitni gefiš skżrslu hjį lögreglu įn žess aš nafn žess og önnur persónueinkenni komi žar fram, sbr. 3. mgr. 65. gr., og į žį ekki aš greina žęr upplżsingar į eyšublaši skv. 1. mgr. og žęr eiga ekki heldur aš koma fram į gögnum skv. 2. mgr., auk žess sem vitniš žarf ekki aš rita nafn sitt skv. 3. mgr. 67. gr. [Rįšherra]1) setur ķ reglugerš2) nįnari įkvęši um mįlaskrį lögreglu, um skżrslur sem teknar eru og varšveislu skriflegra skżrslna, hljóšritana, myndbanda og mynddiska meš framburši skżrslugjafa. 68. gr. Leggja skal hald į muni, žar į mešal skjöl, ef ętla mį aš žeir ellegar hlutir eša upplżsingar sem žeir hafa aš geyma hafi sönnunargildi ķ sakamįli, aš žeirra hafi veriš aflaš į refsiveršan hįtt eša aš žeir kunni aš verša geršir upptękir. Óheimilt er aš leggja hald į muni ef žeir hafa aš geyma upplżsingar um žaš sem sakborningi og verjanda hans hefur fariš į milli, svo og upplżsingar sem 2. mgr. 119. gr. tekur til. Nś er žess kostur aš tryggja sönnun ķ žvķ skyni sem ķ 1. mgr. segir įn žess aš leggja žurfi hald į mun og skal žį žess ķ staš beina žvķ til eiganda eša vörsluhafa munarins aš veita ašgang aš honum eša lįta ķ té upplżsingar, sem hann hefur aš geyma, svo sem meš žvķ aš afhenda afrit af skjali eša annars konar upplżsingum. 69. gr. Lögreglu er heimilt aš leggja hald į muni įn dómsśrskuršar, sbr. žó 2. mgr. Nś eru munir ķ eigu eša vörslum annars manns en sakbornings og ekki er hętta į aš žeir fari forgöršum eša žeim verši skotiš undan og skal žį haldlagning įkvešin meš śrskurši dómara nema fyrir liggi ótvķrętt samžykki eiganda eša vörsluhafa. Nś vill eigandi eša vörsluhafi munar, sem hald er lagt į, ekki hlķta žeirri įkvöršun og getur hann žį boriš įgreiningsefniš undir dómara. Krafa um aš aflétta haldi frestar žvķ žó ekki. 70. gr. Hald mį leggja į bréf eša ašrar sendingar, sem eru ķ vörslum póst- eša flutningafyrirtękis, svo og į sķmskeyti, sķmbréf, tölvubréf eša ašrar sendingar, sem eru ķ vörslum fjarskiptafyrirtękis, enda sé žaš gert vegna rannsóknar śt af broti sem varšaš getur fangelsisrefsingu aš lögum. Ef sendandi og vištakandi hafa ekki veriš staddir viš haldlagningu skal hśn tilkynnt žeim svo fljótt sem verša mį, žó žannig aš žaš skaši ekki frekari rannsókn mįlsins. Rannsókn į efni bréfa, skeyta eša sendinga, sem hald er lagt į samkvęmt žessari mįlsgrein, mį einungis fara fram samkvęmt śrskurši dómara. Hald veršur ekki lagt į prentaš mįl til undirbśnings upptöku samkvęmt įkvęšum laga um prentrétt įn undangengins dómsśrskuršar. 71. gr. Skrį skal žį muni sem hald er lagt į og varšveita žį meš tryggum hętti. Eftir kröfu eiganda eša žess sem lętur muni af hendi skal lįta honum ķ té afrit af skrįnni. 72. gr. Aflétta skal haldi žegar žess er ekki lengur žörf og ķ sķšasta lagi žegar mįli er endanlega lokiš nema um sé aš ręša:
Žegar haldi veršur aflétt skv. 1. mgr. skal lögregla hlutast til um aš skila munum til žess sem rétt į til žeirra. 73. gr. Ķ žįgu rannsóknar er heimilt įn dómsśrskuršar aš loka hśsum eša geymslustöšum, einstökum herbergjum eša hirslum, afgirša įkvešna staši eša svęši og varna mönnum för um žį eša žau, gefa śt bann viš žvķ aš fariš sé meš muni af įkvešnum stöšum eša svęšum og grķpa til sambęrilegra rįšstafana til žess aš ekki verši hróflaš viš vettvangi brots og öšrum ummerkjum sem komiš geta aš notum viš rannsóknina. 74. gr. Heimilt er aš leita ķ hśsum sakbornings, geymslustöšum, hirslum, skipum, loftförum, bifreišum eša öšrum farartękjum hans ķ žvķ skyni aš handtaka hann, rannsaka andlag brots og önnur ummerki eša hafa uppi į munum sem hald skal leggja į. Leita mį ķ hśsum, geymslustöšum, hirslum eša farartękjum annars manns en sakbornings žegar brot hefur veriš framiš žar eša sakborningur handtekinn žar. Einnig ef rökstuddur grunur leikur į aš sakborningur haldi sig žar eša žar sé aš finna muni sem hald skal leggja į. Skilyrši fyrir hśsleit er aš rökstuddur grunur leiki į aš framiš hafi veriš brot sem sętt getur įkęru og aš sakborningur hafi veriš žar aš verki, enda séu augljósir rannsóknarhagsmunir ķ hśfi. Žaš er enn fremur skilyrši fyrir hśsleit skv. 2. mgr. aš rannsókn beinist aš broti sem varšaš getur fangelsisrefsingu aš lögum. 75. gr. Leit skv. 74. gr. skal įkvešin meš śrskurši dómara nema fyrir liggi ótvķrętt samžykki eiganda eša umrįšamanns, sbr. žó 2. og 3. mgr. Leit er žó heimil įn dómsśrskuršar ef brżn hętta er į aš biš eftir śrskurši valdi sakarspjöllum. Enn fremur ef leitaš er aš manni sem handtaka skal og honum er veitt eftirför eša hętta er į aš hann komi sér undan ef bešiš er śrskuršar. Leit er heimil įn dómsśrskuršar į vķšavangi og ķ hśsakynnum eša farartękjum, sem eru opin almenningi eša hver og einn getur įtölulaust gengiš um, žótt ekki sé fullnęgt skilyršum 74. gr. Nś vill sį sem hagsmuna į aš gęta ekki hlķta įkvöršun lögreglu um hśsleit skv. 2. eša 3. mgr. og skal honum žį bent į aš hann geti boriš įgreiningsefniš undir dómara. Žaš frestar žó ekki hśsleitinni. 76. gr. Leita mį į sakborningi ef naušsynlegt žykir til aš taka af honum muni sem hald skal leggja į, enda leiki rökstuddur grunur į aš hann hafi framiš brot sem varšaš getur fangelsisrefsingu samkvęmt almennum hegningarlögum eša tveggja įra fangelsi samkvęmt öšrum lögum. Enn fremur mį meš sama skilorši leita į öšrum en sakborningi, enda leiki rökstuddur grunur į aš hann hafi į sér muni sem hald skal leggja į. Nś er tališ aš sakborningur feli innvortis muni eša efni sem hald skal leggja į og er žį heimilt aš framkvęma leit, enda leiki rökstuddur grunur į aš hann hafi framiš brot sem varšaš getur sex įra fangelsi aš lögum. Enn fremur veršur aš liggja fyrir įlit lęknis um aš óhętt sé aš grķpa til leitar samkvęmt žessari mįlsgrein meš tilliti til heilsu sakborningsins. Taka mį fingraför af sakborningi og ljósmyndir af honum ķ žįgu rannsóknar, svo og taka śr honum öndunarsżni ķ sama skyni. Samanburšarfingraför mį taka af öllum žeim sem vegna umgengni sinnar um vettvang brots gętu įtt žar fingraför. Sś heimild gildir jafnt žótt refsingu verši ekki viš komiš aš lögum. 77. gr. Heimilt er aš taka blóš- og žvagsżni og önnur lķfsżni śr sakborningi og rannsaka žau, svo og aš framkvęma į honum ašra žį lķkamsrannsókn ķ žįgu rannsóknar sem gerš veršur honum aš meinalausu, enda leiki rökstuddur grunur į aš hann hafi framiš brot sem varšaš getur fangelsisrefsingu aš lögum. Enn fremur mį taka lķfsżni śr öšrum en sakborningi og rannsaka žau, enda varši brot aš lögum tveggja įra fangelsi og fyrir liggi įlit lęknis um aš óhętt sé aš grķpa til slķkrar rannsóknar meš tilliti til heilsu žess sem ķ hlut į. Ef vafi leikur į hvort sakborningur sé sakhęfur eša refsing geti boriš įrangur vegna andlegs įstands hans er rétt aš lįta hann sęta sérstakri gešrannsókn til žess aš leiša žessi atriši ķ ljós. Skilyrši fyrir gešrannsókn er aš rökstuddur grunur leiki į aš sakborningur hafi framiš brot sem varšaš getur fangelsisrefsingu aš lögum. 78. gr. Lķkamsleit skv. 1. eša 2. mgr. 76. gr. skal įkvešin meš śrskurši dómara nema fyrir liggi ótvķrętt samžykki žess sem ķ hlut į. Žó er lķkamsleit skv. 1. mgr. 76. gr. heimil įn dómsśrskuršar ef brżn hętta er į aš biš eftir śrskurši valdi sakarspjöllum. Lķkamsrannsókn eša gešrannsókn skv. 77. gr. skal įkvešin meš śrskurši dómara nema fyrir liggi ótvķrętt samžykki žess sem ķ hlut į. 79. gr. Lögregla stżrir hśsleit og framkvęmir lķkamsleit samkvęmt įkvęšum žessa kafla. Lķkamsleit skal gerš af lögreglumanni sem er sama kyns og sį sem leitaš er į. [Einstaklingum meš hlutlausa kynskrįningu skal bošiš aš velja hvort kona eša karl framkvęmir leit į žeim.]1) Leit skv. 2. mgr. 76. gr. og [lķkamsrannsókn, einnig]2) gešrannsókn, skal framkvęmd af lękni eša öšrum sem hefur til žess tilskilda menntun. Eiganda eša umrįšamanni hśsakynna eša farartękis, žar sem leit fer fram, skal kynnt heimild til hśsleitar og veittur kostur į aš vera višstaddur hana ef unnt er. Sé hann fjarri skulu til kvaddir heimilismenn hans eša starfsmenn sem žar eru staddir. Hverjum žeim sem hindrar eša truflar leitina mį vķkja brott af leitarstaš. Ef enginn er višstaddur hśsleit af hįlfu eiganda eša umrįšamanns skal lögregla tilkynna honum um leitina įn įstęšulauss drįttar. Viš leit og lķkamsrannsókn skal gęta žeirrar varfęrni og hlķfšar sem samręmist markmiši hennar. Ekki skal gera hśsleit aš nęturželi nema brżnir rannsóknarhagsmunir séu ķ hśfi. 80. gr. Meš žeim skilyršum sem greind eru ķ 1. mgr. 83. gr. og 1. mgr. 84. gr. er heimilt ķ žįgu rannsóknar aš leggja fyrir fjarskiptafyrirtęki aš veita upplżsingar um sķmtöl eša önnur fjarskipti viš tiltekinn sķma, tölvu eša annars konar fjarskiptatęki. 81. gr. Meš žeim skilyršum sem greind eru ķ 83. gr. og 1. mgr. 84. gr. er heimilt ķ žįgu rannsóknar aš leggja fyrir fjarskiptafyrirtęki aš leyfa aš hlustaš sé į eša tekin séu upp sķmtöl eša önnur fjarskipti viš tiltekinn sķma, tölvu eša annars konar fjarskiptatęki ellegar viš sķma, tölvu eša annars konar fjarskiptatęki ķ eigu eša umrįšum tilgreinds manns. Meš sömu skilyršum er heimilt aš leyfa lögreglu aš fylgjast meš eša taka upp fjarskipti meš žar til geršum bśnaši. 82. gr. Meš žeim skilyršum sem greind eru ķ 83. gr. og 1. mgr. 84. gr. er heimilt ķ žįgu rannsóknar:
Heimilt er aš taka upp hljóš, taka myndir af fólki og fylgjast meš žvķ ķ žįgu rannsóknar į almannafęri eša į stöšum sem almenningur į ašgang aš įn žess aš skilyršum 83. gr. og 1. mgr. 84. gr. sé fullnęgt. 83. gr. Skilyrši fyrir ašgeršum skv. 80.–82. gr. er aš įstęša sé til aš ętla aš upplżsingar, sem skipt geta miklu fyrir rannsókn mįls, fįist meš žeim hętti. [Auk žess sem segir ķ 1. mgr. verša žau skilyrši aš vera fyrir hendi svo aš gripiš verši til ašgerša skv. 81. gr. og 1. mgr. 82. gr. aš rannsókn beinist aš broti sem varšaš getur aš lögum sex įra fangelsi og aš rķkir almannahagsmunir eša einkahagsmunir krefjist žess. Meš sama skilorši veršur gripiš til žessara ašgerša ef rannsókn beinist aš broti į 109. gr., 175. gr. a, [199. gr. a],1) 206. gr., 210. gr. a, 210. gr. b, 226. gr., 1. mgr. 232. gr., 233. gr. og 264. gr. a almennra hegningarlaga.]2) 84. gr. Til žeirra ašgerša sem taldar eru upp ķ 80.–82. gr. žarf śrskurš dómara. Žó ber aš veita upplżsingar skv. 80. gr. įn dómsśrskuršar ef fyrir liggur ótvķrętt samžykki umrįšamanns og eiginlegs notanda sķma, tölvu eša annars konar fjarskiptatękis. [Žegar dómara hefur borist krafa um ašgerš og hann fallist į aš hśn hljóti mešferš fyrir dómi įn žess aš sį sem hśn beinist aš verši kvaddur į dómžing, sbr. 1. mgr. 103. gr. og 1. mgr. 104. gr., skipar hann lögmann til aš gęta hagsmuna žess sem ašgerš beinist aš. Įšur en skipunin tekur gildi skal lögmašurinn undirrita drengskaparheit um aš hann muni gęta žagmęlsku um allt žaš sem hann kemst aš viš rękslu starfans, žar į mešal gagnvart žeim sem hann gętir hagsmuna fyrir. Ķ samręmi viš hlutverk sitt į hann rétt į ašgangi aš žeim gögnum sem fylgja kröfu og til aš tjį sig skv. 1. mgr. 105. gr. eftir aš hafa kynnt sér žau. Įkvęši 2., 4. og 5. mgr. 33. gr., 2. mgr. 34. gr. og 38. gr. gilda um skipun og hęfi manns til žessa starfa, svo og afturköllun į skipun hans og žóknun fyrir starfann, eftir žvķ sem viš į. Ef krafa um ašgerš er tekin til greina getur lögmašurinn kęrt śrskurš dómara til ęšra dóms eftir žvķ sem kvešiš er į um ķ 193. gr.]1) Ķ śrskurši skal m.a. taka fram hvaša sķma eša annaš fjarskiptatęki er um aš ręša eša hver eigandi eša umrįšamašur fjarskiptatękis er, sbr. 80. og 81. gr., ellegar hvar og hvaša ašferš skuli višhöfš til aš taka upp hljóš, taka myndir, fylgjast meš fólki eša koma fyrir eftirfararbśnaši, sbr. 82. gr. Ķ śrskurši skal heimild til ašgeršar markašur įkvešinn tķmi sem ekki mį vera lengri en fjórar vikur hverju sinni. Starfsmönnum fjarskiptafyrirtękja er skylt aš veita lögreglu ašstoš viš framkvęmd žeirra ašgerša sem taldar eru upp ķ 80. og 81. gr. eftir žvķ sem žörf krefur. 85. gr. [Upptökum af sķmtölum, hljóšupptökum, myndum eša öšrum upplżsingum, sem aflaš er į žann hįtt er greinir ķ 80.–82. gr., skal eyša jafnskjótt og žeirra er ekki lengur žörf. Sé mįl höfšaš į grundvelli rannsóknar er žó óheimilt aš eyša framangreindum gögnum fyrr en endanlegur dómur hefur veriš kvešinn upp ķ mįlinu. Sama gildir um afrit eša endurrit af žessum upplżsingum. Ef gögnin hafa aš geyma samtöl eša önnur samskipti sakbornings viš verjanda sinn, svo og upplżsingar sem 2. mgr. 119. gr. tekur til, skal samt sem įšur eyša žeim žegar ķ staš. Žegar ašgerš skv. 80.–82. gr. er lokiš skal lögreglustjóri sjį um aš žeim sem ašgerš beindist aš, svo og eiganda eša umrįšamanni fjarskiptatękis, hśsnęšis eša farartękis, sé tilkynnt um ašgeršina svo fljótt sem verša mį, enda sé tryggt aš žaš skaši ekki frekari rannsókn mįlsins. Žó skal aldrei fresta tilkynningu um ašgerš lengur en ķ tólf mįnuši frį žvķ aš henni lauk. Rķkissaksóknari hefur eftirlit meš žvķ aš gögnum sé eytt og aš tilkynnt sé um lok ašgeršar skv. 1. og 2. mgr. Setur hann reglur um hvernig eftirlitinu skuli hįttaš og skal žar m.a. koma fram hvernig tryggt verši aš unnt sé aš upplżsa eftir į hver eša hverjir hafi haft ašgang aš upplżsingum sem aflaš hefur veriš meš ašgerš skv. 80.–82. gr. Rķkissaksóknari skal įrlega gefa śt skżrslu um framkvęmd eftirlitsins og beitingu ašgerša skv. 80.–82. gr.]1) 86. gr. Ķ žįgu rannsóknar leitar lögregla til sérfróšra manna žegar žörf er į sérfręšilegri skošun eša rannsókn til aš upplżsa mįl, svo sem lęknisskošun, efnafręšilegri rannsókn, rithandarrannsókn eša bókhaldsrannsókn. Ef įstęša er til getur lögregla eša įkęrandi fariš fram į aš dómkvaddur verši matsmašur skv. 128. gr. [Žóknun fyrir rannsókn eša skošun skv. 1. mgr. skal įkvešin af hérašssaksóknara, lögreglustjóra eša löglęršum starfsmanni žeirra.]1) 87. gr. Réttarlęknisfręšileg lķkskošun skal fara fram žegar lögregla telur žaš naušsynlegt ķ žįgu rannsóknar. Einnig skal framkvęma réttarkrufningu, ef naušsyn žykir, og skal leita śrskuršar dómara um krufningu nema nįnasti venslamašur eša nįnustu venslamenn hins lįtna samžykki aš hśn fari fram. 88. gr. Til tryggingar greišslu sektar, sakarkostnašar og upptöku įvinnings, sem aflaš hefur veriš meš broti, getur lögregla krafist kyrrsetningar hjį sakborningi ef hętta žykir į aš eignum verši ella skotiš undan eša žęr glatist eša rżrni aš mun. Um framkvęmd og gildi kyrrsetningar samkvęmt žessari grein fer sem um kyrrsetningu fjįrmuna almennt, meš žeim undantekningum aš tryggingu žarf ekki aš setja, mįl žarf ekki aš höfša til stašfestingar kyrrsetningu og gjöld skal ekki greiša fyrir rįšstafanirnar. Kyrrsetning samkvęmt žessari grein fellur nišur ef įkęrši hefur veriš sżknašur meš endanlegum dómi af greišslu sektar og sakarkostnašar eša upptaka įvinnings hefur ekki veriš dęmd. Sama į viš ef saksókn hefur veriš felld nišur eša rannsókn leišir ekki til saksóknar. Sakborningur į žį heimtingu į aš felldar verši śr gildi žęr rįšstafanir sem geršar hafa veriš til tryggingar kyrrsetningunni. Kyrrsetning fellur į sama hįtt nišur ef sakborningur innir af hendi žęr greišslur sem kyrrsetning į aš tryggja. [88. gr. a. Ef ekki liggur fyrir samžykki eiganda er heimilt aš fengnum śrskurši dómara aš selja muni eša eignir sem lagt hefur veriš hald į eša kyrrsettar ķ žvķ skyni aš tryggja upptöku žeirra eša greišslu sektar, sakarkostnašar og annarra krafna ef hętta er į aš veršmęti žeirra rżrni į mešan į haldi eša kyrrsetningu stendur. Žegar um er aš ręša kyrrsetta eign mį ķ śrskurši jafnframt kveša į um skyldu eiganda eša vörsluhafa til aš lįta umrįš hennar af hendi. Fjįrmunir sem fįst viš sölu muna eša eigna, sbr. 1. mgr., eša trygging sem lögš hefur veriš fram ķ žeirra staš, teljast haldlagšir įn frekari ašgerša. Rįšherra setur ķ reglugerš1) nįnari įkvęši um sölu muna og eigna sem hafa veriš haldlagšar, kyrrsettar og geršar upptękar, svo og mešhöndlun og vörslur žeirra aš öšru leyti.]2) 89. gr. Aš tillögu rķkissaksóknara er [rįšherra]1) heimilt aš setja reglur2) um sérstakar ašferšir og ašgeršir lögreglu viš rannsókn sakamįla sem ekki er kvešiš į um ķ lögum žessum, svo sem um notkun tįlbeita, uppljóstrara og flugumanna, afhendingu undir eftirliti og skyggingu. Ķ reglunum skal m.a. koma fram hvaša skilyrši žurfa aš vera fyrir hendi til žess aš gripiš verši til tiltekinnar ašferšar eša ašgeršar, hverjir séu bęrir til aš taka įkvöršun um hana og hvernig stašiš skuli aš framkvęmd hennar. 90. gr. Lögreglu er rétt aš handtaka mann ef rökstuddur grunur leikur į aš hann hafi framiš brot sem sętt getur įkęru, enda sé handtaka naušsynleg til aš koma ķ veg fyrir įframhaldandi brot, til aš tryggja nįvist hans eša öryggi hans eša annarra ellegar til aš koma ķ veg fyrir aš hann spilli sönnunargögnum. Nś veršur uppžot eša fjölmennar óeiršir brjótast śt sem hafa haft eša gętu haft ķ för meš sér lķkamsmeišingar eša stórfelld eignaspjöll og ekki veršur meš vissu bent į hinn seka eša hina seku og er žį lögreglu heimilt aš handtaka hvern žann sem nęrstaddur er og įstęša er til aš gruna um refsiverša hįttsemi. Auk žess sem kvešiš er į um ķ öšrum lögum er lögreglu enn fremur heimilt aš handtaka mann:
91. gr. Hver sį sem stendur mann aš broti sem sętt getur įkęru og varšaš getur fangelsi hefur heimild til aš handtaka hann. Ķ žvķ tilviki skal koma hinum handtekna ķ hendur lögreglu tafarlaust įsamt upplżsingum um įstęšu handtökunnar og hvenęr hśn fór fram. 92. gr. Dómari getur fyrirskipaš handtöku eftir kröfu hérašssaksóknara eša lögreglu ef skilyrši 1. eša 3. mgr. 90. gr. eru fyrir hendi. Slķk handtökuskipun skal vera skrifleg og tilgreina deili į žeim sem handtaka skal og įstęšur handtöku. Handtökuskipun dómara mį birta opinberlega og skora į hvern sem er aš framkvęma hana ef ókunnugt er um dvalarstaš žess sem handtaka skal og brot getur varšaš fangelsi. 93. gr. Viš handtöku skal upplżsa žann sem handtekinn er um įstęšur hennar. Viš handtöku skal foršast aš valda hinum handtekna tjóni eša baka honum meiri óžęgindi en naušsyn ber til. Žess ber jafnframt aš gęta eftir föngum aš hann geti ekki unniš tjón į sjįlfum sér eša öšrum. Leita mį į handteknum manni og taka af honum muni sem hann hefur į sér. Skila skal mununum aftur žegar handtöku lżkur nema hald hafi veriš lagt į žį skv. 1. mgr. 68. gr. [Rįšherra]1) setur ķ reglugerš2) įkvęši um vistun į handteknum mönnum, žar į mešal hvaša atriši skuli skrį sem hana varša. 94. gr. Mann sem handtekinn hefur veriš skal leiša fyrir dóm innan 24 klukkustunda frį žvķ aš hann var sviptur frelsi, enda sé hann ekki lįtinn laus ellegar fęršur aftur ķ gęslu sem hann į aš sęta. Ef vešur, ófęrš eša ašrar žvķlķkar įstęšur koma ķ veg fyrir aš handtekinn mašur verši leiddur fyrir dóm samkvęmt framansögšu skal žaš gert jafnskjótt og kostur er. Sama į viš ef ekki er unnt aš taka skżrslu af handteknum manni fljótlega eftir aš hann hefur veriš sviptur frelsi vegna žess aš hann er undir įhrifum įfengis eša annarra vķmuefna. Žó mį aldrei draga lengur en ķ 30 klukkustundir aš leiša hann fyrir dómara af žeirri įstęšu. 95. gr. Sakborningur veršur žvķ ašeins śrskuršašur ķ gęsluvaršhald aš fram sé kominn rökstuddur grunur um aš hann hafi gerst sekur um hįttsemi sem fangelsisrefsing er lögš viš, enda hafi hann nįš 15 įra aldri. Auk žess veršur aš vera fyrir hendi eitthvert eftirtalinna skilyrša:
Einnig mį śrskurša sakborning ķ gęsluvaršhald žótt skilyrši a–d-lišar 1. mgr. séu ekki fyrir hendi ef sterkur grunur leikur į aš hann hafi framiš afbrot sem aš lögum getur varšaš 10 įra fangelsi, enda sé brotiš žess ešlis aš ętla megi varšhald naušsynlegt meš tilliti til almannahagsmuna. Ekki er heimilt aš śrskurša sakborning ķ gęsluvaršhald ef sżnt žykir aš brot, sem hann er sakašur um, muni ašeins hafa ķ för meš sér sektir eša skiloršsbundna fangelsisrefsingu mišaš viš ašstęšur. Enn fremur skal eftir föngum gęta žess aš sakborningur verši ekki lįtinn sęta gęsluvaršhaldi lengur en sżnt žykir aš fangelsisrefsing verši dęmd. Ekki er heimilt aš śrskurša sakborning til aš sęta gęsluvaršhaldi lengur en ķ tólf vikur nema mįl hafi veriš höfšaš gegn honum eša brżnir rannsóknarhagsmunir krefjist žess, sbr. a-liš 1. mgr. Ekki mį śrskurša sakborning yngri en 18 įra ķ gęsluvaršhald nema telja megi vķst aš önnur śrręši sem vķsaš er til ķ 1. mgr. 100. gr. eša męlt er fyrir um ķ barnaverndarlögum geti ekki komiš ķ staš žess. 96. gr. Alžingismann mį ekki śrskurša ķ gęsluvaršhald mešan Alžingi er aš störfum įn samžykkis žingsins nema hann sé stašinn aš glęp. 97. gr. Gęsluvaršhald skal įkvešiš meš śrskurši dómara, žar sem žvķ skal markašur įkvešinn tķmi sem mį ekki vera lengri en fjórar vikur ķ senn, enda setji įkvęši 4. mgr. 95. gr. žvķ ekki enn žrengri tķmamörk. Gęsluvaršhald veršur ekki framlengt nema til komi nżr dómsśrskuršur. [Žvķ mį žó marka lengri tķma en fjórar vikur mešan į įfrżjunarfresti skv. 199. gr. stendur eša fresti til aš leita leyfis Hęstaréttar til aš įfrżja dómi Landsréttar skv. 217. gr., svo og mešan mįl er til mešferšar fyrir ęšri dómi uns endanlegur dómur gengur.]1) Gęsluvaršhald skal ekki vara lengur en žörf krefur. Skal sį sem krafist hefur gęsluvaršhalds lįta sakborning lausan jafnskjótt og įstęšur til gęslu eru ekki lengur fyrir hendi. [Gęsluvaršhaldi lżkur meš endanlegum dómi eša ef įkęrši er sżknašur eša honum dęmd refsing sem er vęgari en óskiloršsbundiš fangelsi.]1) [Lögregla eša įkęrandi skal upplżsa brotažola eša réttargęslumann um ef sakborningur eša įkęrši hefur veriš śrskuršašur ķ eša lįtinn laus śr gęsluvaršhaldi vegna gruns um brot gegn XXII.–XXIV. kafla almennra hegningarlaga eša atvik mįls eru žannig aš öšru leyti aš telja veršur mikilvęgt fyrir brotažola aš vera upplżstur um žaš.]2) 98. gr. Dómari skal aš jafnaši leggja śrskurš į kröfu um gęsluvaršhald svo fljótt sem verša mį. Įvallt er skylt aš kveša upp śrskurš innan 24 klukkustunda frį žeim tķma aš sakborningur, sem handtekinn hefur veriš, kom fyrir dóm, sbr. 94. gr. Nś er žess krafist aš sakborningur skuli sęta einangrun ķ gęsluvaršhaldi skv. b-liš 1. mgr. 99. gr. og į dómari žį aš taka afstöšu til žeirrar kröfu ķ śrskurši. Ekki mį śrskurša sakborning til aš sęta einangrun nema hśn sé naušsynleg af žeim įstęšum sem greindar eru ķ a- eša d-liš 1. mgr. 95. gr. Hśn mį ekki standa samfleytt lengur en ķ fjórar vikur nema sį sem henni sętir sé sakašur um brot sem varšaš getur aš lögum 10 įra fangelsi. Enn fremur tekur dómari ķ śrskurši afstöšu til kröfu um hver tilhögun gęsluvaršhaldsvistar skuli vera aš öšru leyti, sbr. 3. mgr. 99. gr. 99. gr. Gęsluvaršhaldsfangar skulu sęta žeirri mešferš sem naušsynleg er til žess aš gęslan komi aš gagni og góš regla haldist ķ henni en varast skal aš beita žį hörku eša haršżšgi. Um gęsluna gilda annars žessar reglur:
Žrįtt fyrir įkvęši d-lišar 1. mgr. mį gęsluvaršhaldsfangi taka viš og senda bréf til dómstóla, [rįšherra],1) umbošsmanns Alžingis og verjanda sķns įn žess aš efni žeirra sé athugaš. Aš kröfu sakbornings, sem sętir gęsluvaršhaldi, mį įkveša ķ dómsśrskurši aš óheimilt sé aš skerša réttindi žau sem honum eru įskilin sem gęsluvaršhaldsfanga ķ c–e-lišum 1. mgr. [Rįšherra]1) skal setja nįnari reglur um tilhögun gęsluvaršhaldsvistar ķ reglugerš, žar į mešal um nįnari framkvęmd žeirra atriša sem ķ 1. og 2. mgr. getur. Gęsluvaršhaldsfanga er heimilt aš bera atriši sem varša gęsluvaršhaldsvist undir dómara skv. 102. gr. 100. gr. Nś eru skilyrši gęsluvaršhalds skv. 1. eša 2. mgr. 95. gr. fyrir hendi og getur dómari žį, ķ staš žess aš śrskurša sakborning ķ gęsluvaršhald, męlt fyrir um vistun hans į sjśkrahśsi eša višeigandi stofnun, bannaš honum brottför af landinu ellegar lagt fyrir hann aš halda sig į įkvešnum staš eša innan įkvešins svęšis. Sé žess krafist getur dómari sett žaš skilyrši fyrir rįšstöfun aš sakborningur hafi į sér bśnaš svo aš unnt sé aš fylgjast meš feršum hans. Dómari skal męla fyrir um rįšstöfun skv. 1. mgr. ķ śrskurši og skal hśn ekki vara lengur en žörf krefur. Ber žeim sem krafist hefur gęsluvaršhalds eša rįšstöfunar aš aflétta henni jafnskjótt og hennar er ekki lengur žörf. Rįšstöfun lżkur ķ sķšasta lagi žegar hérašsdómur hefur veriš kvešinn upp ķ mįlinu. [Eftir kröfu įkęranda getur hérašsdómari žó śrskuršaš aš hśn skuli haldast mešan į įfrżjunarfresti skv. 199. gr. stendur, svo og mešan mįl er til mešferšar fyrir ęšri dómi uns endanlegur dómur er upp kvešinn.]1) Lögregla getur lagt fyrir sakborning sem sętir farbanni eša annarri rįšstöfun skv. 1. mgr. aš tilkynna henni um verustaš sinn eša gefa sig fram viš hana į įkvešnum tķmum. Lögregla getur enn fremur lagt fyrir sakborning sem sętir farbanni aš afhenda henni vegabréf sitt [og önnur feršaskilrķki]2) til varšveislu. Sakborningi er heimilt aš bera atriši sem varša framkvęmd farbanns og annarra rįšstafana skv. 1. mgr. undir dómara skv. 102. gr. 101. gr. Nś eru skilyrši gęsluvaršhalds skv. b-liš 1. mgr. 95. gr. fyrir hendi og getur dómari žį įkvešiš aš sakborningur haldi frelsi sķnu gegn žvķ aš hann setji tryggingu. Skal trygging vera ķ formi reišufjįr, veršbréfa eša įbyrgšar, eftir nįnari įkvöršun dómara. Dómari skal męla fyrir um tryggingu ķ śrskurši žar sem kveša skal į um fjįrhęš hennar. Įkęrandi eša lögregla annast vörslur veršmęta, sem sett eru aš tryggingu, og gerir naušsynlegar rįšstafanir til verndar henni. Tryggingarfé skal vera fyrirgert til rķkissjóšs ef sakborningur rżfur skilyrši žau sem trygging er sett fyrir. Aš öšrum kosti fellur tryggingin ķ sķšasta lagi nišur žegar mįli er endanlega lokiš eša, ef įkęrši hefur veriš sakfelldur og dęmdur ķ óskiloršsbundiš fangelsi, žegar afplįnun er hafin. Sama į viš ef sakašur mašur veršur allt aš einu settur ķ gęsluvaršhald. 102. gr. Eftir įkvęšum žessa kafla mį leggja fyrir hérašsdóm kröfu um ašgerš į rannsóknarstigi sem atbeina dómara žarf til eftir öšrum įkvęšum laga žessara, žar į mešal kröfu um aš skżrsla verši tekin af sakborningi, brotažola eša öšru vitni fyrir dómi skv. 59. gr. Auk žess sem ķ 1. mgr. segir mį leggja fyrir hérašsdóm įgreining um lögmęti rannsóknarathafna lögreglu eša įkęranda. Enn fremur įgreining um réttindi sakbornings, verjanda hans eša lögmanns, žar į mešal kröfu žeirra um tilteknar rannsóknarašgeršir, ellegar réttindi brotažola, réttargęslumanns hans eša lögmanns. 103. gr. Žegar [įkęrandi eša lögreglustjóri]1) telur žörf į atbeina dómara til ašgeršar skv. 1. mgr. 102. gr. leggur hann skriflega og rökstudda kröfu um hana fyrir hérašsdóm. Eftir žvķ sem viš į skal koma žar skżrlega fram hver krafan er, aš hverjum hśn beinist og į hvaša grunni hśn er reist. Kröfunni skulu fylgja žau gögn sem hśn styšst viš. Žess skal jafnframt getiš hvort sį sem hana gerir krefjist žess aš hśn sęti mešferš fyrir dómi įn žess aš sakborningur eša annar sį sem hśn beinist aš verši kvaddur į dómžing, sbr. 1. mgr. 104. gr. Žegar [įkęrandi, lögreglustjóri],1) sakborningur, verjandi eša lögmašur hans ellegar annar sį sem hagsmuna hefur aš gęta ber undir hérašsdóm įgreiningsatriši ķ tengslum viš rannsókn mįls skv. 2. mgr. 102. gr. skal žaš gert į sama hįtt og įšur greinir meš skriflegri og rökstuddri kröfu. Geri [įkęrandi eša lögreglustjóri]1) slķka kröfu eiga gögn um įgreiningsefniš aš fylgja henni en ella skal dómari krefja [įkęranda eša lögreglustjóra]1) sem hlut į aš mįli um slķk gögn. Žrįtt fyrir įkvęši 1. og 2. mgr. er žeim sem beinir kröfu til hérašsdóms heimilt aš breyta henni munnlega į dómžingi, enda hafi tilefni ekki gefist til žess fyrr og fyrirliggjandi gögn og upplżsingar nęgi annars aš mati dómara til žess aš afstöšu megi taka til kröfunnar ķ breyttri mynd. 104. gr. Nś er krafa gerš um rannsóknarašgerš sem 1. mgr. 102. gr. tekur til og žess er žar beišst aš hśn hljóti mešferš fyrir dómi įn žess aš sakborningur eša annar sį sem hśn beinist aš verši kvaddur į dómžing og skal žį dómari taka įkvöršun um hvort oršiš skuli viš žeirri beišni. Žaš skal aš jafnaši ekki gert nema dómari telji žaš nęgilega rökstutt aš vitneskja um ašgeršina fyrir fram hjį sakborningi eša žeim sem hśn į aš beinast aš geti spillt fyrir rannsókn. Fallist dómari į aš taka kröfuna fyrir į dómžingi įn žess aš kvešja žangaš sakborning eša žann sem hśn beinist aš tilkynnir hann žeim sem kröfuna gerir um staš og stund til žinghalds sem hįš skal svo fljótt sem verša mį. [Žangaš skal einungis kvešja žann sem kröfuna gerir ef naušsyn ber til.]1) Verši ekki fariš meš kröfu skv. 102. gr. į žann hįtt sem um ręšir ķ 1. mgr. žessarar greinar įkvešur dómari staš og stund til žinghalds og tilkynnir žaš žeim sem kröfuna gerši, svo og eftir atvikum [lögreglustjóra, įkęranda],2) sakborningi eša verjanda ellegar žeim öšrum sem kröfu er beint aš, nema dómari telji slķka annmarka į kröfunni aš vķsa beri henni žegar frį dómi meš śrskurši. Ef tilkynning um žinghald er skrifleg skal henni aš jafnaši fylgja afrit af kröfu sem žar į aš taka fyrir. Heimilt er dómara aš fela lögreglu eša įkęranda aš koma į framfęri tilkynningu um žinghald. [Ef sį sem kröfu gerir mętir ekki ķ žinghaldi skal fella mįliš nišur, sbr. žó lokamįlsliš 1. mgr., en śrskurša mį sakborningi eša öšrum sem sótt hefur žinghaldiš ómaksbętur śr hendi hans ef sį sem kröfuna gerir og sakborningur eša sį sem kröfu er beint aš voru kvaddir į dómžing.]1) 105. gr. Žegar krafa er tekin fyrir į dómžingi gefur dómari žeim sem hana hefur gert kost į aš gera fyrst grein fyrir henni munnlega. Ef sakborningur eša sį sem kröfu er beint aš hefur veriš kvaddur fyrir dóm og sótt er žing af hans hįlfu skulu honum kynnt fram komin gögn meš žeim takmörkunum sem kann aš leiša af 1. mgr. 37. gr. og sķšan gefinn kostur į aš tjį sig um kröfuna. Frestur skal aš jafnaši ekki veittur ķ mįli til annars žinghalds nema sį sem kröfu gerir samžykki žaš eša dómari fallist į aš žaš horfi honum ekki til réttarspjalla. Sé žess krafist ķ žinghaldi skv. 1. mgr. aš kröfu verši vķsaš frį dómi skal dómari taka afstöšu til žess eftir aš hafa hlżtt į röksemdir ašila. Telji hann aš ekki séu efni til aš vķsa kröfunni frį dómi fęrir hann įkvöršun sķna um žaš ķ žingbók en ella tekur hann kröfuna til greina meš śrskurši. 106. gr. Nś lżtur krafa sem til mešferšar er fyrir dómi aš žvķ aš tekin verši skżrsla af sakborningi eša vitni og gętir dómari žį aš žvķ hvort fullnęgt sé til žess įkvęšum 59. gr. Ef taka į skżrslu af sakborningi skal hann fęršur fyrir dóm af lögreglu hafi hann veriš handtekinn eša sęti hann gęsluvaršhaldi, en ella gilda įkvęši 1. og 2. mgr. 120. gr. um bošun skżrslugjafa og eftir atvikum kvašningu hans į dómžing, svo og 121. gr. um višbrögš viš žvķ ef hann mętir ekki eša vitni fullnęgir annars ekki vitnaskyldu sinni. Viš mešferš kröfu um gęsluvaršhald eša ašrar rįšstafanir skv. XIV. kafla er sakborningi skylt aš męta fyrir dóm og gefa žar skżrslu ef lögregla eša įkęrandi telur žess žörf. Eftir žvķ sem įstęša er til getur ašili annars krafist žess aš munnlegar skżrslur verši teknar fyrir dómi viš mešferš mįls samkvęmt žessum kafla. Dómari tekur afstöšu til slķkrar kröfu aš gęttu įkvęši 3. mgr. 110. gr. Um skżrslutöku af sakborningi og vitnum fyrir dómi skal fariš eftir įkvęšum XVII. og XVIII. kafla. Eftir žvķ sem kostur er skal skżrsla skv. 1. mgr. tekin upp į myndband eša mynddisk. 107. gr. Ef krafa skv. 102. gr. lżtur aš öšru en žvķ aš skżrsla verši tekin munnlega į dómžingi tekur dómari afstöšu til hennar eftir aš hafa hlżtt į röksemdir ašila fyrir henni. Skal žaš gert meš śrskurši ef um mįlefni er aš tefla sem lokiš skal į žann hįtt eftir öšrum įkvęšum laga žessara eša įgreiningur er um atriši sem kęra mį śrlausn um til [Landsréttar].1) Aš öšrum kosti lżkur dómari mįlinu meš įkvöršun eša annarri rįšstöfun sem fęrš skal ķ žingbók. 108. gr. Sönnunarbyrši um sekt įkęrša og atvik, sem telja mį honum ķ óhag, hvķlir į įkęruvaldinu. 109. gr. Dómari metur hverju sinni hvort nęgileg sönnun, sem ekki verši vefengd meš skynsamlegum rökum, sé fram komin um hvert žaš atriši sem varšar sekt og įkvöršun višurlaga viš broti, žar į mešal hvaša sönnunargildi skżrslur įkęrša hafi, vitnisburšur, mats- og skošunargeršir, skjöl og önnur sżnileg sönnunargögn. Dómari metur žaš enn fremur ef žörf krefur hvert sönnunargildi žęr stašhęfingar hafa sem varša ekki beinlķnis žaš atriši sem sanna skal en įlyktanir mį leiša af um žaš. Ekki žarf aš sanna žaš sem er alkunnugt į žeim staš og tķma sem dómur eša śrskuršur gengur. 110. gr. Įkęrandi aflar sönnunargagna en įkęrši getur einnig aflaš sönnunargagna telji hann įstęšu til žess. Eftir žvķ sem dómari telur naušsynlegt til aš upplżsa mįl eša skżra žaš er honum rétt aš beina žvķ til įkęranda aš afla gagna um tiltekin atriši žess. Ef dómari telur bersżnilegt aš atriši, sem ašili vill sanna, skipti ekki mįli eša aš gagn sé tilgangslaust til sönnunar getur hann meinaš ašila um sönnunarfęrslu. 111. gr. Dómur skal reistur į sönnunargögnum sem fęrš eru fram viš mešferš mįls fyrir dómi. Dómara er heimilt aš taka til greina sem sönnunargögn skżrslur sem įkęrši, brotažoli eša önnur vitni hafa gefiš fyrir dómi įšur en mįl var höfšaš skv. 59. og 106. gr. Žó skulu skżrslugjafar koma į nż fyrir dóm viš mįlsmešferš ef žess er kostur og annar hvor mįlsašili krefst eša dómari telur annars įstęšu til. Ef um er aš ręša brot į XXII. kafla almennra hegningarlaga og brotažoli hefur ekki nįš 15 įra aldri skal hann žó ekki koma fyrir dóm aš nżju nema dómari telji sérstaka įstęšu til. Nś hefur vitni ekki komiš fyrir dóm og žess er ekki kostur viš mešferš mįls, en skżrsla hefur veriš gefin hjį lögreglu eša öšrum stjórnvöldum mešan mįliš var til rannsóknar, og metur dómari žį hvort slķk skżrsla hafi sönnunargildi og hvert žaš sé. 112. gr. Öflun sönnunargagna skal aš jafnaši fara fram fyrir žeim dómara sem fer meš mįliš og kvešur upp dóm ķ žvķ. Ef žessu veršur ekki komiš viš nema meš verulegum kostnaši eša óhagręši getur dómari įkvešiš aš gagnaöflun megi fara fram fyrir öšrum dómi samkvęmt įkvęšum XXI. kafla, enda leiši žaš ekki til óžarfra tafa į rekstri mįls. Nś er skżrsla tekin fyrir dómi af sakborningi, brotažola eša vitni įšur en mįl er höfšaš skv. 1. mgr. 59. gr. og skal žaš gert, ef žvķ veršur viš komiš, fyrir žeim dómara sem mun sķšar fara meš mįliš og kveša upp dóm ķ žvķ ef til žess kemur, eftir atvikum sem dómsformašur. 113. gr. Įkęrša er jafnan rétt og skylt aš koma fyrir dóm til skżrslugjafar eftir aš mįl hefur veriš höfšaš gegn honum. Sakborningi er enn fremur rétt og skylt aš koma fyrir dóm til skżrslugjafar mešan į rannsókn stendur ef tilefni gefst, sbr. b-liš 1. mgr. 59. og 2. mgr. 106. gr. [Bjóša skal fötlušum sakborningi aš hafa meš sér hęfan stušningsašila viš skżrslutöku.]1) Įkęrša er óskylt aš svara spurningum varšandi refsiverša hegšun sem honum er gefin aš sök. Hann getur żmist neitaš aš gefa skżrslu um sakarefniš eša neitaš aš svara einstökum spurningum žar aš lśtandi. Nś mętir įkęrši ekki til skżrslutöku įn žess aš um lögmęt forföll sé aš ręša og getur žį įkęrandi lagt fyrir lögreglu aš sękja hann eša fęra hann sķšar fyrir dóm meš valdi ef žörf krefur. Lögreglu er skylt aš verša viš slķkum fyrirmęlum įkęranda. Sem įkęrši eftir įkvęšum žessa kafla skošast fyrirsvarsmašur sem kemur fram fyrir hans hönd. 114. gr. Žegar įkęrši kemur fyrir dóm lętur dómari hann fyrst gera grein fyrir nafni sķnu, kennitölu og heimili. Sķšan gerir dómari honum grein fyrir žvķ aš honum sé óskylt aš svara spurningum varšandi refsiverša hegšun sem honum er gefin aš sök, sbr. 2. mgr. 113. gr., en kjósi hann aš gera žaš beri honum aš skżra satt og rétt frį. Aš svo bśnu bżšur dómari įkęrša aš tjį sig sjįlfstętt um mįlsatvik og gefur sķšan įkęranda og svo verjanda kost į aš leggja spurningar fyrir įkęrša. Į mešan įkęrši gefur skżrslu skulu vitni ķ sama mįli ekki hlżša į framburšinn. Dómari getur enn fremur įkvešiš aš žaš sama gildi um ašra įkęršu ef įstęša žykir til. Žegar įkęrši gefur skżrslu fer aš öšru leyti um framkvęmd skżrslugjafar eftir įkvęšum 2. og 3. mgr. 122. gr. eftir žvķ sem viš getur įtt. 115. gr. Dómari metur sönnunargildi framburšar įkęrša, žar į mešal trśveršugleika hans, viš śrlausn mįls. Ķ žvķ sambandi skal mešal annars hugaš aš įstandi og hegšun įkęrša viš skżrslugjöf og stöšugleika ķ frįsögn hans. 116. gr. Hverjum manni, sem er oršinn 15 įra, lżtur ķslenskri lögsögu og er ekki įkęrši eša fyrirsvarsmašur hans, er skylt aš koma fyrir dóm sem vitni til aš svara munnlega spurningum sem er beint til hans um mįlsatvik. Žeim sem veitt hefur įkęruvaldi eša lögreglu sérfręšilega ašstoš eša rįšgjöf įšur en mįl er höfšaš er enn fremur skylt aš koma fyrir dóm sem vitni til aš svara munnlega spurningum sem beint er til hans um sérfręšileg atriši. Dómari metur meš hlišsjón af atvikum hverju sinni hvort yngri manni en getur ķ 1. mgr. verši gert skylt aš gefa skżrslu sem vitni. Sama hįtt hefur dómari į um menn sem eru andlega vanheilir. Ef vitni kemst ekki į žingstaš vegna veikinda eša svipašra įstęšna mį dómari įkveša aš žaš gefi skżrslu į öšrum staš žar sem žess er kostur. Nś er vitni statt fjarri žingstaš eša žaš hefši annars sérstakt óhagręši af žvķ aš koma fyrir dóm og getur žį dómari įkvešiš aš skżrsla verši tekin af žvķ į dómžingi gegnum sķma eša annaš fjarskiptatęki, enda verši skżrslutöku hagaš žannig aš allir sem eru staddir į dómžingi heyri oršaskipti viš vitniš. Žessari heimild veršur žó ekki beitt ef ętla mį aš śrslit mįls geti rįšist af framburši vitnisins. Dómari getur lagt fyrir vitni ķ kvašningu skv. 2. mgr. 120. gr. aš hafa meš sér gögn til sżningar fyrir dómi eša aš athuga bękur sķnar, skjöl og ašra muni og gera śtdrįtt śr tilteknum atrišum ķ žeim til skżringar į mįlsatvikum. Žetta į žó ekki viš ef gögnin eša munirnir hafa aš geyma upplżsingar sem 2. mgr. 119. gr. tekur til. 117. gr. Eftirtaldir geta skorast undan žvķ aš gefa vitnaskżrslu aš öllu leyti eša einhverju:
Dómari getur leyst ašra sem eru eša hafa veriš nįkomnir įkęrša undan vitnaskyldu ef honum viršist samband žeirra mjög nįiš, svo sem ef um er aš ręša fósturforeldri eša fósturbarn, sambśšarkonu eša sambśšarmann, unnustu eša unnusta. Verjanda er óheimilt aš bera vitni ķ mįli skjólstęšings sķns įn leyfis hans. Embęttis- og sżslunarmönnum er óskylt aš koma fyrir dóm til aš vitna um atvik sem hafa gerst ķ embętti žeirra eša sżslan og mį leiša nęgilega ķ ljós meš vottorši śr embęttisbók eša öšru opinberu skjali. 118. gr. Vitni er rétt aš skorast undan žvķ aš svara spurningu ef ętla mį aš ķ svari žess geti falist jįtning eša bending um aš žaš hafi framiš refsiveršan verknaš eša atriši sem valdi žvķ sišferšislegum hnekki eša tilfinnanlegu fjįrhagstjóni. Žaš sama į viš ef ętla mį aš svar hefši sömu afleišingar fyrir einhvern žann sem tengist vitni meš žeim hętti sem segir ķ 1. eša 2. mgr. 117. gr. Dómari getur undanžegiš vitni frį žvķ aš upplżsa um leyndarmįl varšandi višskipti žess, uppgötvanir eša önnur slķk verk ef hann telur hagsmuni vitnis af leyndinni verulega rķkari en hagsmuni af vęttinu. 119. gr. Įn leyfis hlutašeigandi rįšherra er vitni óheimilt aš svara spurningum um leynilegar rįšageršir, įlyktanir eša samninga handhafa rķkisvalds um mįlefni sem varša öryggi, réttindi eša heill rķkisins eša skipta mjög miklu fyrir višskipti eša fjįrhag žjóšarinnar. Vitni er óheimilt įn leyfis žess sem ķ hlut į aš svara spurningum um:
Nś telur dómari aš vitnisburšur geti rįšiš śrslitum um nišurstöšu mįls og getur hann žį žrįtt fyrir fyrirmęli 1. og 2. mgr. įkvešiš aš vitni skuli svara spurningum um tiltekin atriši, enda séu rķkari hagsmunir af žvķ aš spurningunum verši svaraš en trśnaši haldiš. Žetta į žó ekki viš um žaš sem įkęrši hefur trśaš verjanda sķnum, presti eša forstöšumanni trśfélags fyrir um mįlsatvik. Ef dómari telur óvķst hvort skilyršum 3. mgr. sé fullnęgt getur hann lagt fyrir vitni aš tjį sér fyrst ķ trśnaši hvers efnis svar žess yrši. 120. gr. Įkęrandi annast bošun vitnis į dómžing. Žó getur verjandi bošaš vitni į dómžing kjósi hann žaš. Nś er vitni yngra en 18 įra og skal žaš žį bošaš fyrir milligöngu lögrįšamanns. Ef įstęša er til bošar dómari vitni į dómžing meš skriflegri kvašningu sem hann gefur śt aš eigin frumkvęši eša ósk annars hvors ašila. Ķ kvašningu skal greint nafn og heimili vitnis, tilefni bošunar ķ ašalatrišum, nafn dómstóls, hvar og hvenęr vitnaleišslan fer fram og hverjar afleišingar žaš geti haft aš vitni męti ekki eša sinni ekki skyldu sinni aš öšru leyti. Įkęrandi skal sjį um aš kvašning sé birt og skal žaš gert meš sama hętti og birting įkęru skv. 156. gr. Ef vitni er statt į dómžingi er žvķ skylt aš bera žegar vętti žótt žaš hafi ekki veriš bošaš ķ žvķ skyni. 121. gr. Nś kemur vitni ekki fyrir dóm samkvęmt löglega birtri kvašningu įn žess aš um lögmęt forföll sé aš ręša og getur žį įkęrandi lagt fyrir lögreglu aš sękja vitniš eša fęra žaš sķšar fyrir dóm. Lögreglu er skylt aš verša viš slķkum fyrirmęlum įkęranda. Ef vitni kemur fyrir dóm en fullnęgir annars ekki vitnaskyldu sinni, žar į mešal fyrirmęlum dómara skv. 5. mgr. 116. gr., getur dómari aš kröfu ašila gert žvķ sekt meš śrskurši. Ef vitni kemur fyrir dóm en getur ekki fullnęgt vitnaskyldu sinni vegna įstands sķns, svo sem vegna ölvunar eša gešshręringar, getur dómari gert naušsynlegar rįšstafanir til aš tryggja aš žaš geti leyst skyldu sķna af hendi sķšar. 122. gr. Žegar vitni kemur fyrir dóm lętur dómari žaš fyrst gera grein fyrir [nafni sķnu og kennitölu],1) en prófar svo eftir žörfum hvort žvķ sé rétt eša skylt aš bera vętti. [Dómari lętur lögreglumann žó ašeins gera grein fyrir lögreglunśmeri.]1) Sķšan brżnir dómari alvarlega fyrir vitni skyldu žess til aš skżra satt og rétt frį og draga ekkert undan, og leišir athygli žess aš žeirri refsi- og sišferšisįbyrgš sem er samfara vķsvitandi eša gįleysislega röngum framburši, svo og aš žess kunni aš verša krafist aš žaš stašfesti framburš sinn meš eiši eša drengskaparheiti. Aš svo bśnu verša spurningar lagšar fyrir vitni. Dómara er rétt aš lįta įkęranda og verjanda um aš spyrja vitniš og skal įkęrandi aš jafnaši leggja spurningar fyrir žaš fyrst, en sķšan verjandi. [Skal jafnframt gefa réttargęslumanni kost į aš leggja spurningar fyrir vitniš, sbr. 4. og 5. mgr. 46. gr.]2) Dómara er rétt aš umorša, laga og skżra spurningar įšur en vitniš svarar og koma ķ veg fyrir aš spurningar séu lagšar fyrir vitniš sem eru óįkvešnar, tvķręšar, veišandi, óžarflega móšgandi eša sęrandi, lagašar til aš villa um fyrir vitni eša sżnilega tilgangslausar. Dómari getur svipt žann sem brżtur gegn žessu rétti til aš leggja spurningar fyrir vitni og tekiš skżrslutöku ķ sķnar hendur. Dómara er og rétt aš krefja vitniš frekari skżringa į svari žannig aš efni žess komi skżrt fram, svo og aš leggja spurningar sjįlfstętt fyrir vitniš eša aš ósk įkęrša ef žvķ er aš skipta. Nś hefur vitni įšur gefiš skżrslu hjį lögreglu, žar į mešal skv. 1. eša 2. mgr. 60. gr., eša fyrir dómi ķ mįlinu og kynnir dómari žį slķka skżrslu og önnur sżnileg sönnunargögn ekki fyrir vitninu fyrr en honum žykir žess žörf til skżringar eša leišréttingar skżrslu žess. Sama į viš um skżrslu sem vitniš kann aš hafa gefiš hjį öšrum stjórnvöldum en lögreglu mešan mįliš var til rannsóknar. Hvert vitni skal aš jafnaši prófa sér įn žess aš önnur vitni hlżši į. Aš kröfu ašila getur dómari žó įkvešiš aš vitniš verši samprófaš viš įkęrša eša annaš vitni. Nś er dómžing hįš fyrir opnum dyrum og spurningu til vitnis er žannig hįttaš aš svar viš henni varšar einkahagi žess eša annarra og getur žį dómari lįtiš vitniš svara skriflega. Skal žį bókaš um svariš og ašilum og vitninu gefinn kostur į aš ganga śr skugga um aš bókun sé rétt įn žess aš hśn sé lesin upp. Dómari leišbeinir vitni um atriši sem lśta aš skyldu og heimild žess til vitnisburšar. Ef vitniš telur sér óskylt aš gefa skżrslu eša svara einstökum spurningum eša heldur fram heimildarskorti ber žvķ aš leiša lķkur aš stašreyndum sem į veltur ķ žeim efnum. Dómari getur leyft vitninu aš leiša ašra fyrir dóm til skżrslugjafar ķ žvķ skyni. Viš skżrslugjöf vitnis leitar dómari eftir žörfum vitneskju um atriši sem varša mat į trśveršugleika žess. Ķ žeim efnum skal dómari jafnan leitast viš aš ganga śr skugga um hvort skżrsla vitnisins sé reist į skynjun žess sjįlfs eša sögusögn annarra. Žį skal dómari gera sér far um aš leiša ķ ljós hvort horf vitnisins til mįls, įkęrša og eftir atvikum brotažola sé meš einhverjum žeim hętti aš žaš geti haft įhrif į sönnunargildi framburšar žess. Dómari getur samkvęmt kröfu įkęranda, įkęrša eša vitnis įkvešiš aš vitni sem kemur fyrir dóm geri ekki ķ heyranda hljóši grein fyrir [nafni sķnu og kennitölu],1) sbr. 1. mgr., eša segi į sér deili aš öšru leyti ef dómari telur aš lķfi, heilbrigši eša frelsi vitnisins ellegar nįinna vandamanna žess, sbr. 1. eša 2. mgr. 117. gr., yrši stefnt ķ hęttu ef žaš vęri gert uppskįtt hvert žaš er. Žó skal dómari ekki fallast į kröfu um nafnleynd vitnis nema brżna naušsyn beri til og ekki sé įstęša til aš telja aš hśn geti spillt fyrir vörn įkęrša svo aš mįli skipti. Ķ žvķ tilviki skal dómara greint skriflega og ķ trśnaši frį nafni vitnis og öšrum atrišum, sem leynt skulu fara, en gögn meš žeim upplżsingum skulu sķšan varšveitt žannig aš tryggt sé aš ašrir fįi ekki ašgang aš žeim. Sé mįli skotiš til [ęšri dóms]3) skulu žessar upplżsingar į sama hįtt fylgja žvķ. 123. gr. Dómari getur samkvęmt kröfu įkęranda eša vitnis įkvešiš aš įkęrša verši vikiš śr žinghaldi mešan žaš gefur skżrslu ef dómari telur aš nęrvera įkęrša geti oršiš vitninu sérstaklega til ķžyngingar og haft įhrif į framburš žess. Nś er skżrsla tekin af vitni yngra en 15 įra [eša fötlušu vitni]1) og getur žį dómari kvatt til kunnįttumann sér til ašstošar viš skżrslutöku. Įkęrandi, įkęrši og verjandi hans eiga ekki rétt į aš vera višstaddir ķ dómsal eša annars stašar žar sem dómžing er hįš ef dómari telur aš nęrvera žeirra geti oršiš vitninu sérstaklega til ķžyngingar og haft įhrif į framburš žess. Į sama hįtt getur dómari įkvešiš aš įkęrši og mįlflytjendur skuli vķkja śr žinghaldi ef skżrsla er tekin af vitni įn žess aš žaš žurfi aš skżra frį nafni sķnu ķ heyranda hljóši, sbr. 8. mgr. 122. gr. [Bjóša skal fötlušu vitni aš hafa meš sér hęfan stušningsašila viš skżrslutöku.]1) Ef įkęrša er óheimilt aš vera višstaddur skżrslutöku skv. 1. mgr. eša įkęrša og mįlflytjendum skv. 2. mgr. skal dómari sjį til žess aš žeir geti fylgst meš skżrslutöku um leiš og hśn fer fram. Jafnframt er honum rétt aš leggja fyrir vitniš žęr spurningar sem žeir óska. [Dómstólasżslan]2) setur nįnari reglur3) um tilhögun skżrslutöku samkvęmt žessari grein. 124. gr. Eftir kröfu ašila skal dómari lįta vitni stašfesta framburš sinn meš eiši eša drengskaparheiti žegar žaš hefur lokiš skżrslugjöf. Vitni veršur žó ekki lįtiš stašfesta framburš sinn ef:
Įšur en vitni stašfestir framburš sinn brżnir dómari fyrir žvķ helgi og žżšingu stašfestingar, bęši fyrir śrslit mįls og vitniš sjįlft lagalega og sišferšislega. Ef vitni lżsir žvķ yfir aš gefnu tilefni frį dómara aš žaš samrżmist afstöšu žess ķ trśarefnum aš vinna eiš og aš žaš trśi į guš fer stašfesting žannig fram aš vitniš lyftir upp hęgri hendi og hefur žessi orš eftir dómara: Ég sver žaš og vitna til gušs mķns aš ég hef sagt žaš sem ég veit sannast og réttast og ekkert dregiš undan. Ef ekki eru skilyrši til eišvinningar skv. 3. mgr. vinnur vitni heit og fer stašfesting žannig fram aš vitniš lyftir upp hęgri hendi og hefur žessi orš eftir dómara: Ég lżsi žvķ yfir og legg viš drengskap minn og heišur aš ég hef sagt žaš sem ég veit sannast og réttast og ekkert dregiš undan. Eišur og heitvinning hafa sömu žżšingu aš lögum. 125. gr. Ef įkęrandi bošar vitni į dómžing eša žaš er kvatt žangaš er honum skylt, sé žess óskaš, aš sjį žvķ fyrir fram fyrir fé til greišslu kostnašar af ferš og dvöl į žingstaš. Ef vitni krefst žess aš fullnęgšum skyldum sķnum įkvešur dómari žvķ greišslu vegna śtlagšs kostnašar af rękslu vitnaskyldu og žóknun fyrir atvinnumissi sem mį telja skipta žaš mįli mišaš viš efnahag žess og ašstęšur. Įkęrandi skal sjį um aš vitni sé greiddur kostnašur og žóknun um sinn og skal inna greišslu af hendi svo fljótt sem verša mį. 126. gr. Dómari metur sönnunargildi vitnisburšar viš śrlausn mįls. Ķ žvķ sambandi skal mešal annars hugaš aš afstöšu vitnis til įkęrša og eftir atvikum brotažola, hagsmunum žess af mįlsśrslitum, žroska žess, įreišanleika skynjunar žess į atvikum, minni, įstandi og hegšun žess viš skżrslugjöf, öryggi žess og skżrleika ķ svörum og samręmi ķ frįsögn. 127. gr. Skošunar- og matsgeršir, lżsingar į hlutum og ašrar rannsóknargeršir ķ žvķ sambandi kallast hér einu nafni matsgeršir eša mat og athafnir sem lśta aš žeim aš meta. Dómari leggur sjįlfur mat į atriši sem krefjast almennrar žekkingar og menntunar eša lagažekkingar. Ef opinber starfsmašur er skipašur ķ eitt skipti fyrir öll til aš meta tiltekin atriši getur ašili snśiš sér beint til hans ef honum er skylt aš framkvęma matiš eša hann er fśs til žess įn dómkvašningar, enda sé žaš ķ verkahring hans. 128. gr. Ef ekki veršur fariš svo aš sem segir ķ 2. eša 3. mgr. 127. gr. kvešur dómari einn eša tvo matsmenn, ef honum žykir žörf į, til aš framkvęma mat eftir skriflegri beišni ašila. Ķ beišni skal koma skżrlega fram hvaš eigi aš meta, hvar žaš er sem meta į og hvaš ašili hyggst sanna meš mati. Įkęrandi eša įkęrši geta hvor um sig beišst mats eftir aš mįl hefur veriš höfšaš. Enn fremur getur lögregla eša įkęrandi beišst mats į rannsóknarstigi. Ašilar skulu kvaddir į dómžing žar sem matsbeišni er tekin fyrir og skal dómari greina žeim frį žvķ hvern hann hafi ķ hyggju aš kvešja til matsstarfa. Žann einn mį dómkvešja til aš framkvęma mat sem er oršinn 20 įra aš aldri, er aš öllu leyti óašfinnanlegt vitni um žaš atriši sem į aš meta og hefur naušsynlega kunnįttu til aš leysa starfann af hendi eša annars žį kunnįttu sem bestrar er kostur. Mašur getur ekki skorast undan aš verša viš kvašningu ef honum vęri skylt og heimilt aš bera vitni um matsatriši og breytir engu žótt naušsyn beri til aš hann fari ķ ašra žinghį en žar sem hann į heimili til aš rękja starfann. Dómara er žó rétt aš taka rökstudda undanfęrslu til greina, enda sé žį kostur jafnhęfs manns til starfans. Dómari getur dómkvatt matsmann sem er bśsettur utan lögsagnarumdęmis hans. Dómkvašning skal bókuš ķ žingbók. Ķ henni skal greina skżrt hvaš skuli metiš, hvenęr mati skuli lokiš og hverjum eigi aš gefa kost į aš gęta hagsmuna sinna viš framkvęmd žess. Dómari getur aš eigin frumkvęši bętt atrišum viš matsbeišni og skulu žau jafnframt fęrš til bókar. Enn fremur skal tekiš fram aš matsmanni beri aš vinna verk sitt af bestu vitund og semja rökstudda matsgerš sem hann megi vera višbśinn aš žurfa aš gefa skżrslu um fyrir dómi, sbr. žó 2. mgr. 130. gr. Ef matsmašur deyr, forfallast, reynist óhęfur til starfans eša vanrękir žaš kvešur dómari annan ķ hans staš aš kröfu matsbeišanda. 129. gr. Matsbeišandi tilkynnir matsmanni um dómkvašningu og lętur honum ķ té endurrit af bókun um hana. Matsmašur tilkynnir ašilum svo fljótt sem verša mį og meš sannanlegum hętti hvar og hvenęr verši metiš. Dómara ber aš veita matsmanni leišbeiningar eftir föngum um matsatriši. Matsmanni er rétt aš afla sér gagna til afnota viš matiš en ašilum, sem eru višstaddir, skal žį gefinn kostur į aš tjį sig um žau eftir žörfum. Ef vitnaleišsla reynist naušsynleg til skżringar į matsatriši er dómara rétt aš lįta hana žegar fara fram. Žeim sem hefur umrįš žess sem matsgerš lżtur aš er skylt aš veita matsmanni ašgang aš žvķ nema hann megi skorast undan vitnaskyldu um matsatriši eša sé óheimilt aš bera vitni um žaš. Matsmašur framkvęmir starf sitt žótt ašilar męti ekki žegar metiš er nema upplżsingar vanti sem žeir hefšu mįtt veita. 130. gr. Matsmašur skal semja skriflega og rökstudda matsgerš žar sem žau sjónarmiš eru greind sem įlit hans er reist į, sbr. žó 2. mgr. Matsgerš skal fengin dómara ķ hendur nema fariš hafi veriš fram į mat į rannsóknarstigi, en žį skal hśn afhent matsbeišanda. Matsmanni er žó rétt aš krefjast įšur greišslu skv. 3. mgr. Dómari getur įkvešiš aš matsmašur, sem dómkvaddur er eftir aš mįl hefur veriš höfšaš, žurfi ekki aš semja skriflega matsgerš skv. 1. mgr. heldur skuli hann męta fyrir dóm įšur en ašalmešferš fer fram og gefa žar skżrslu um nišurstöšu matsins, sbr. 2. mgr. 132. gr. Matsmašur į rétt į hęfilegri žóknun fyrir störf sķn samkvęmt reikningi og endurgreišslu śtlagšs kostnašar śr hendi įkęruvaldsins. Ef annar hvor ašili telur aš fjįrhęš sś sem matsmašur fer fram į sé ósanngjörn getur hann krafist śrskuršar dómara um hana. Matsmanni er rétt aš krefjast greišslu fyrir fram vegna feršakostnašar samkvęmt įkvöršun dómara. 131. gr. Ašili getur krafist yfirmats žar sem tekin verši til endurmats žau atriši sem hafa įšur veriš metin. Yfirmatsmenn skulu vera fleiri en matsmenn voru en aš öšru leyti gilda įkvęši 128.–130. gr. um yfirmat. 132. gr. Matsmanni sem skilaš hefur skriflegri matsgerš ber aš koma fyrir dóm til aš gefa skżrslu til skżringar og stašfestingar į matsgerš og um atriši sem tengjast henni ef ašili krefst žess eša dómari telur annars įstęšu til. Ef matsmašur hefur ekki skilaš slķkri matsgerš er honum skylt aš koma fyrir dóm og skżra frį nišurstöšu mats, svo og aš svara spurningum um atriši sem tengjast žvķ. Įkvęšum XVIII. kafla veršur beitt um skżrslugjöf matsmanns eftir žvķ sem žau geta įtt viš. 133. gr. Dómari leysir śr įgreiningi sem lżtur aš dómkvašningu og hęfi matsmanns meš śrskurši. Dómari getur enn fremur śrskuršaš um atriši sem varša framkvęmd matsgeršar, svo sem hvort žaš hafi veriš metiš sem skyldi meta samkvęmt dómkvašningu eša hvort matsgerš sé nęgilega rökstudd, ef til įlita kemur aš endurskoša hana eša framkvęma endurmat. Dómari leggur mat į önnur atriši varšandi matsgerš, žar į mešal sönnunargildi hennar, žegar leyst er aš öšru leyti śr mįli. 134. gr. Ašilar leggja fram žau skjöl og önnur sżnileg sönnunargögn sem žeir vilja aš tekiš verši tillit til viš śrlausn mįls. [Brotažola er og heimilt aš leggja fram žau skjöl og önnur sżnileg sönnunargögn sem hann hefur undir höndum. Ef dómari telur bersżnilegt aš skjal eša annaš sżnilegt sönnunargagn skipti ekki mįli viš sönnunarmat getur hann meinaš brotažola um framlagningu.]1) Įkęrandi leggur fram žau skjöl og önnur sżnileg sönnunargögn sem aflaš hefur veriš viš rannsókn og sönnunargildi hafa aš hans mati, žar į mešal žau sem hafa aš geyma framburš įkęrša og vitna fyrir dómi og hjį lögreglu. Žó er einungis heimilt aš leggja fram skżrslur sem vitni hafa gefiš hjį lögreglu eša eftir atvikum öšrum stjórnvöldum ef ętlunin er aš leiša žau fyrir dóm eša ekki er kostur į aš fį žau fyrir dóm til aš gefa skżrslu. Ef įstęša er til skal įkęrandi enn fremur leggja fram lista meš nöfnum žeirra sem hafa gefiš skżrslu hjį lögreglu eša öšrum stjórnvöldum. Aš öšru leyti en žvķ sem greinir ķ 2. mgr. mį ekki leggja fram skjöl eša annars konar gögn ef žau hafa aš geyma framburš įkęrša eša annarra sem skylt er aš koma fyrir dóm sem vitni. Óheimilt er aš leggja fram skjöl eša annars konar gögn ef žau hafa aš geyma upplżsingar um žaš sem sakborningi og verjanda hans hefur fariš į milli, svo og upplżsingar sem 2. mgr. 119. gr. tekur til. 135. gr. Nś er skjal eša annaš sżnilegt sönnunargagn ķ vörslum manns sem ekki er ašili aš mįli og getur žį įkęrandi eša įkęrši krafist žess aš fį žaš afhent til framlagningar, enda megi ętla aš žaš hafi sönnunargildi ķ mįlinu og vörslumanni sé skylt og heimilt aš bera vitni um efni žess. Verši mašur ekki viš įskorun um aš afhenda skjal eša annars konar gagn skal įkęrandi leggja hald į žaš samkvęmt śrskurši dómara. Vörslumašur getur krafist žess aš dómari aflétti haldi skv. 1. mgr. meš śrskurši. Aš öšrum kosti skal aflétta žvķ žegar žess er ekki lengur žörf og ķ sķšasta lagi žegar mįli er endanlega lokiš nema žęr įstęšur eigi viš sem greindar eru ķ a- eša b-liš 1. mgr. 72. gr. 136. gr. Nś hefur skjal sem hald veršur lagt į skv. 1. mgr. 135. gr. aš geyma atriši sem hlutašeiganda vęri óskylt eša óheimilt aš bera vitni um og getur žį dómari įkvešiš aš skjališ verši lagt fyrir hann ķ trśnaši og gegn žagnarskyldu og annašhvort aš hann taki afrit af žvķ śr skjalinu sem er skylt og heimilt aš lįta uppi eša geri skżrslu um žau atriši. Ef eigandi eša vörslumašur skjals sem hald veršur lagt į skv. 1. mgr. 135. gr. gerir sennilegt aš žaš baki sér tjón eša óhagręši aš žaš verši gert getur dómari įkvešiš aš lįta viš žaš sitja aš skjališ verši afhent fyrir dómi til afritunar. Žaš sama į viš ef skjal er veršmętt fyrir hlutašeiganda eša sérstök hętta er į žvķ aš žaš glatist eša spillist ef žaš er lįtiš af hendi. Frumrit skjala, sem įkvęši 1. og 2. mgr. taka til, skulu afhent hlutašeiganda um leiš og afnotum er lokiš. Įkvęši 1.–3. mgr. gilda um önnur sżnileg sönnunargögn eftir žvķ sem įtt getur viš. 137. gr. Dómari metur sönnunargildi skjala og annarra sżnilegra sönnunargagna meš hlišsjón af atvikum hverju sinni. 138. gr. Nś óskar ašili aš leiša vitni, fį matsmann kvaddan ellegar afla skjala eša annarra sżnilegra sönnunargagna fyrir öšrum dómi en žar sem mįl er rekiš og leggur hann žį skriflega beišni um žaš fyrir dómara ķ mįlinu. Ķ beišni skal greint frį įstęšum fyrir henni, hvar sé óskaš aš gagnaöflun fari fram, hver gögn žurfi aš senda hlutašeigandi dómi, hverjum eigi aš gera ašvart um žinghald žar og um hverja gagnaöflun sé nįnar aš tefla. Ef óskaš er aš leiša vitni skal žannig greint frį nafni žess, kennitölu og heimili, svo og žeim atrišum nįkvęmlega sem vętti į aš varša. Sé óskaš dómkvašningar matsmanns skal beišni um hana aš jafnaši fylgja. Beišni skv. 1. mgr. skal tekin fyrir ķ žinghaldi ķ mįlinu. Ef dómari telur skilyršum 1. mgr. 112. gr. fullnęgt til aš verša viš beišni bókar hann įkvöršun sķna um žaš ķ žingbók. Śrskuršur skal kvešinn upp ef krafist er. 139. gr. Ef gagnaöflun į aš fara fram fyrir öšrum dómi hér į landi sendir dómari ķ mįlinu hlutašeigandi dómi skriflegt erindi įsamt beišni ašila, frumritum eša afritum naušsynlegra gagna og endurritum śr žingbók. Nś į gagnaöflun aš fara fram fyrir dómi ķ öšru rķki og aflar žį dómari ķ mįlinu žżšingar į žeim gögnum sem um ręšir ķ 1. mgr. Dómari sendir skriflegt erindi sitt og önnur gögn įsamt žżšingum til hlutašeigandi dóms, eftir atvikum fyrir milligöngu stjórnvalda. 140. gr. Žegar gagnaöflun eftir fyrirmęlum žessa kafla fer fram fyrir dómi hér į landi skal fariš eftir įkvęšum II. og XVIII.–XX. kafla eftir žvķ sem įtt getur viš. Dómari, sem gagnaöflun fer fram fyrir, tekur įkvaršanir og śrskuršar um atriši varšandi framkvęmd hennar. Ef sérstakt tilefni veršur til žess mešan į gagnaöflun stendur fyrir öšrum dómi getur ašili óskaš eftir žvķ aš frekari gagna verši aflaš žar en var beišst ķ byrjun. Įkvešur hlutašeigandi dómari hvort oršiš verši viš slķkri ósk. 141. gr. Eftir žvķ sem įtt getur viš skal įkvęšum 140. gr. beitt žegar [skriflegra]1) sönnunargagna er aflaš ķ héraši ķ tengslum viš rekstur mįls fyrir [ęšri dómi].1) Žį skal įkvęšum 140. gr. einnig beitt eftir žvķ sem getur įtt viš žegar gagna er aflaš fyrir hérašsdómi hér į landi ķ tengslum viš rekstur mįls erlendis. 142. gr. Sérhver refsiverš hįttsemi skal sęta įkęru nema annaš sé sérstaklega įkvešiš ķ lögum. 143. gr. Ef mašur er saksóttur fyrir fleiri en eitt brot skal žaš gert ķ einu mįli eftir žvķ sem viš veršur komiš. Ef fleiri menn en einn eru sóttir til saka fyrir žįtttöku ķ sama verknaši skal žaš gert ķ einu mįli nema annaš žyki hagkvęmara. 144. gr. Nś er žaš gert aš skilyrši fyrir žvķ aš sakamįl sé höfšaš aš krafa sé um žaš gerš og skal žaš žį žvķ ašeins gert aš brotažoli eša einhver brotažola krefjist žess. Sé brotažoli lįtinn hafa maki, börn, ašrir nišjar, foreldrar eša systkini hins lįtna rétt til aš krefjast mįlshöfšunar ķ hans staš. Ef nįnustu vandamenn brotažola eru samkvęmt framansögšu fleiri en einn og ekki į eitt sįttir um hvort mįl skuli höfšaš įkvešur įkęrandi hvort žaš skuli gert. Ekki į aš taka til greina kröfu um mįlshöfšun skv. 1. mgr. ef sį sem hana gerir vill undanskilja einhvern af žeim sem sekur kann aš vera um hina refsiveršu hįttsemi. Kröfu um mįlshöfšun mį afturkalla allt žar til dómur er kvešinn upp ķ mįlinu ķ héraši. Sį sem hefur afturkallaš kröfu getur ekki boriš hana fram aš nżju nema žaš sé gert innan žeirra tķmamarka sem greind eru ķ 3. mgr. og įkęrandi geti į žaš fallist. Heimild til žess aš bera fram kröfu um mįlshöfšun skv. 1. mgr. fellur nišur sé krafa ekki gerš innan sex mįnaša frį žvķ aš sį sem heimildina hefur fékk vitneskju um žann sem sekur kann aš vera um hina refsiveršu hįttsemi. Nś andast brotažoli įšur en fresturinn er lišinn og getur žį sį sem kemur ķ hans staš įvallt boriš fram kröfu innan žriggja mįnaša frį andlįtinu. Nś kunna fleiri aš vera sekir og frestur til žess aš krefjast mįlshöfšunar į hendur einhverjum žeirra er lišinn og skal žį žvķ ašeins taka til greina kröfu um mįlshöfšun į hendur hinum aš įkęrandi geti į žaš fallist. 145. gr. Žegar įkęrandi hefur fengiš gögn mįls ķ hendur og gengiš śr skugga um aš rannsókn sé lokiš athugar hann hvort sękja skuli sakborning til sakar eša ekki. Ef hann telur žaš sem fram er komiš ekki nęgilegt eša lķklegt til sakfellis lętur hann viš svo bśiš standa en ella höfšar hann mįl į hendur sakborningi skv. 152. gr., sbr. žó 146. gr. 146. gr. Mįlsókn fellur nišur ef sakborningur gengst undir eša honum eru įkvešin višurlög skv. XXIII. kafla, sbr. žó 3. mgr. 148. gr. og 4. mgr. 149. gr. Falla mį frį saksókn meš žvķ aš fresta įkęru skiloršsbundiš samkvęmt almennum hegningarlögum. Enn fremur mį falla frį saksókn žegar svo stendur į sem hér segir:
Nś kemur til greina aš sękja mann til sakar ķ einu mįli śt af fleiri brotum og er žį heimilt aš falla frį saksókn vegna žeirra brota sem ętla mį aš skipti engu eša óverulegu mįli viš įkvöršun višurlaga. Enn fremur mį falla frį saksókn ef mašur, sem bśiš er aš dęma fyrir brot, veršur uppvķs aš žvķ aš hafa framiš annaš eša önnur brot įšur en hann var dęmdur, enda megi ętla aš ekki verši um frekari refsingu aš ręša žótt sakfellt yrši fyrir žau brot. [Ķ mįlum žar sem hérašssaksóknari eša lögreglustjóri fer meš įkęruvald getur hann falliš frį saksókn. Nś telur hann įstęšu til aš falla frį saksókn skv. 2.–4. mgr. en vafa leika į heimild til žess og skal hann žį senda rķkissaksóknara mįliš til įkvöršunar.]2) 147. gr. Nś er mįl fellt nišur skv. 145. gr. eša falliš er frį saksókn skv. 2.–4. mgr. 146. gr. og er žį ekki skylt aš gefa žeim sem hlut į aš mįli kost į aš tjį sig įšur en sś įkvöršun er tekin. Hins vegar skal įkęrandi sem įkvöršunina tók tilkynna hana sakborningi og ef žvķ er aš skipta brotažola, enda liggi fyrir hver hann er. [Hérašssaksóknara og lögreglustjóra er skylt aš rökstyšja ķ stuttu mįli įkvöršun sķna um aš fella mįl nišur sé žess óskaš. Įkvöršun um aš falla frį saksókn ber aš rökstyšja meš žvķ aš vķsa til višeigandi įkvęšis ķ 146. gr. en ekki er skylt aš fęra frekari rök fyrir henni.]1) [Sį sem ekki vill una įkvöršun hérašssaksóknara eša lögreglustjóra skv. 1. mgr. getur kęrt hana til rķkissaksóknara innan eins mįnašar frį žvķ aš honum var tilkynnt um hana. Skal rķkissaksóknari taka afstöšu til kęrunnar innan žriggja mįnaša frį žvķ aš hśn barst honum en ekki er skylt aš rökstyšja žį afstöšu sérstaklega nema įkvöršun hérašssaksóknara eša lögreglustjóra sé felld śr gildi.]1) …1) [Rķkissaksóknari getur fellt įkvöršun hérašssaksóknara eša lögreglustjóra skv. 1. mgr. śr gildi aš eigin frumkvęši ef hann telur hana andstęša lögum eša fjarstęša aš öšru leyti, enda sé žaš gert innan žriggja mįnaša frį žvķ aš hśn var tekin.]1) 148. gr. Nś stendur lögregla mann aš broti sem heyrir undir įkęruvald lögreglustjóra, hann gengst skżlaust viš brotinu og lögregla telur aš hęfileg višurlög viš žvķ séu einvöršungu sekt sem fari ekki fram śr tiltekinni fjįrhęš samkvęmt reglugerš sem [rįšherra]1) setur skv. 1. mgr. 151. gr. Getur žį lögregla įkvešiš višurlög viš broti samkvęmt henni. Lögregla gerir sakborningi ljós žau višurlög sem viš broti liggja og afleišingar žess aš sekt sé ekki greidd meš žvķ aš afhenda honum skżrslu žar sem fram kemur stutt lżsing į broti, hvar og hvenęr žaš er framiš, žau refsiįkvęši sem žaš varšar viš, hvaša sekt og vararefsing liggur viš broti og aš unnt sé aš krefjast fjįrnįms ef sekt greišist ekki eša honum kunni aš vera gert aš afplįna vararefsingu. Ef žvķ er aš skipta skal jafnframt kynna sakborningi og tiltaka ķ skżrslunni hversu mörgum punktum brotiš varši samkvęmt reglugerš um ökuferilsskrį og punktakerfi vegna umferšarlagabrota. Sakborningur undirritar skżrsluna og fęr afhent afrit hennar. Lögregla getur bošiš sakborningi aš ljśka žegar mįli meš greišslu sektar į vettvangi. Geri sakborningur žaš ekki skal honum settur tiltekinn frestur ķ skżrslunni til aš greiša hana. [Rafręn undirritun sakbornings telst fullgild undirritun samkvęmt žessari grein. Hafi skżrsla veriš undirrituš rafręnt er lögreglu heimilt aš afhenda hana sakborningi meš rafręnum hętti. Rįšherra skal kveša nįnar į um framkvęmd rafręnnar undirritunar og afhendingar skżrslu ķ reglugerš.]2) Nś er sekt sem įkvešin er skv. 1. mgr. ekki greidd og mį žį ķ staš saksóknar vegna brotsins fullnęgja sektinni meš fjįrnįmi eftir žvķ sem segir ķ 2. mgr. 151. gr. Nś telur lögreglustjóri eša hérašssaksóknari aš saklaus mašur hafi veriš lįtinn gangast undir višurlög samkvęmt žessari grein eša aš mįlalok hafi veriš fjarstęš aš öšru leyti og getur hann žį innan mįnašar frį žvķ aš honum barst vitneskja um žau fellt geršina śr gildi, enda sé žį ekki lišiš įr frį mįlalokum. 149. gr. Nś berst lögreglustjóra kęra um brot sem heyrir undir įkęruvald hans eša lögregla stendur mann aš slķku broti og lögreglustjóri telur višurlög viš brotinu ekki fara fram śr sekt aš tiltekinni fjįrhęš samkvęmt reglugerš sem [rįšherra]1) setur skv. 1. mgr. 151. gr., sviptingu réttinda eša upptöku eigna. Getur lögreglustjóri žį bréflega, innan mįnašar frį žvķ aš honum barst kęran, gefiš sakborningi kost į aš ljśka mįlinu meš žvķ aš gangast undir hęfileg višurlög įsamt greišslu sakarkostnašar. Gangist sakborningur undir įkvöršun višurlaga hafa žau mįlalok sama gildi um ķtrekunarįhrif og dómur, ef žvķ er aš skipta. Hafni sakborningur žessum mįlalokum eša sinni ekki boši lögreglustjóra skal tekin įkvöršun um saksókn eftir almennum reglum. Nś hefur sakborningur gengist skriflega undir įkvöršun sektar og sakarkostnašar skv. 1. mgr. en ekki greitt og mį žį ķ staš saksóknar vegna brotsins fullnęgja įkvöršuninni meš fjįrnįmi eftir žvķ sem segir ķ 2. mgr. 151. gr. Rķkissaksóknari lętur lögreglustjórum ķ té skrį yfir brot sem heimild skv. 1. mgr. nęr til, įsamt leišbeiningum um sektarfjįrhęš og önnur višurlög fyrir hverja tegund brots. Ber aš lįta rķkissaksóknara ķ té skżrslur um mįlalok skv. 1. mgr. eftir žeim reglum sem hann įkvešur. Nś telur [rķkissaksóknari]2) aš saklaus mašur hafi veriš lįtinn gangast undir višurlög samkvęmt žessari grein eša aš mįlalok hafi veriš fjarstęš aš öšru leyti og getur hann žį innan [tveggja mįnaša]2) frį žvķ aš honum barst vitneskja um žau fellt geršina śr gildi, enda sé žį ekki lišiš įr frį mįlalokum. 150. gr. Nś eru skilyrši til aš ljśka mįli samkvęmt žvķ sem segir ķ 1. mgr. 149. gr. og [hérašssaksóknari eša]1) lögreglustjóri telur aš hęfileg višurlög viš brotinu séu einvöršungu sekt sem fari ekki fram śr aš tiltekinni fjįrhęš samkvęmt reglugerš sem [rįšherra]2) setur skv. 1. mgr. 151. gr. Getur žį [hérašssaksóknari eša]1) lögreglustjóri gefiš sakborningi kost į aš ljśka mįlinu meš greišslu tiltekinnar sektar, en ķ sektarboši skal koma fram stutt lżsing į broti, hvar og hvenęr žaš var framiš og žau refsiįkvęši sem žaš varšar viš. Einnig skal koma fram ķ sektarboši hverjar geta oršiš afleišingar žess aš žvķ er ekki sinnt. Hafni sakborningur sektarboši skv. 1. mgr. skal tekin įkvöršun um saksókn eftir almennum reglum. Sinni sakborningur ekki sektarboši skv. 1. mgr. innan 30 daga eftir aš žaš hefur [sannanlega borist honum eša]3) veriš birt skv. 156. gr. getur [hérašssaksóknari eša]1) lögreglustjóri sent mįliš hérašsdómara til įkvöršunar sektar og vararefsingar. Dómari tekur įkvöršun um višurlög meš įritun į sektarboš [hérašssaksóknara eša]1) lögreglustjóra. Slķk įritun hefur sömu įhrif og dómur. Ekki er žörf į aš kvešja sakborning fyrir dóm įšur en mįli veršur lokiš į žennan hįtt. Telji dómari hęfileg višurlög viš broti fara fram śr žvķ sem greinir ķ 1. mgr. eša fyrirliggjandi gögn ekki nęgileg til aš sżnt sé fram į sök sakbornings hafnar hann mįlalokum skv. 3. mgr. meš įritun sektarbošs. Er dómari ekki bundinn af slķkri įkvöršun ef til mįlshöfšunar kemur vegna brotsins. Nś hefur mįli veriš lokiš meš įkvöršun višurlaga skv. 3. mgr. og getur sakborningur žį krafist žess aš mįliš verši tekiš upp į nż, enda fęri hann fram varnir sem gętu hafa haft įhrif į śrslit žess. Kröfu um endurupptöku skal beint til žess dómstóls žar sem mįli var lokiš innan fjögurra vikna frį žvķ aš sakborningi varš kunnugt um sektarįkvöršun. Dómari įkvešur meš śrskurši hvort krafa veršur tekin til greina. Fallist dómari į kröfuna fellur įkvöršun um višurlög skv. 3. mgr. śr gildi og sętir mįliš upp frį žvķ mešferš samkvęmt almennum reglum, žó įn žess aš įkęra hafi veriš gefin śt. Eftir žvķ sem viš getur įtt fer aš öšru leyti um kröfu um endurupptöku samkvęmt žessari mįlsgrein og mešferš mįls, sé krafan tekin til greina, eftir įkvęšum XXIX. kafla. Nś telur [rķkissaksóknari]1) aš sakborningur hafi veriš lįtinn sęta fjarstęšum mįlalokum og getur hann žį krafist endurupptöku mįlsins fyrir hlutašeigandi dómstóli. Um mešferš žeirrar kröfu og mįlsins upp frį žvķ fer eftir 5. mgr. 151. gr. [Rįšherra]1) įkvešur ķ reglugerš2) sem hann setur aš fenginni tillögu rķkissaksóknara žau višurlög, žar į mešal hįmark sektar, sem lögregla getur įkvešiš vegna brota skv. 1. mgr. 148. gr. Enn fremur žaš hįmark sektar sem lögreglustjóri getur įkvešiš vegna brota skv. 1. mgr. 149. gr. og žaš hįmark sektar sem mišaš skal viš ķ 1. mgr. 150. gr. Rįšherra getur einnig sett nįnari reglur um mešferš mįla skv. 148.–150. gr. [Um fullnustu sektar sem lögregla hefur įkvešiš skv. 1. mgr. 148. gr. og įkvöršunar skv. 1. mgr. 149. gr. fer eftir lögum um fullnustu refsinga.]3) 152. gr. Įkęrandi höfšar sakamįl meš śtgįfu įkęru. Ķ henni skal greina svo glöggt sem verša mį:
Žegar įkęra hefur veriš gefin śt į hendur manni nefnist hann įkęrši. 153. gr. Įkęrandi getur breytt eša aukiš viš įkęru meš śtgįfu framhaldsįkęru til aš leišrétta augljósar villur eša ef upplżsingar, sem ekki lįgu fyrir žegar įkęra var gefin śt, gefa tilefni til. Framhaldsįkęru skal gefa śt svo fljótt sem verša mį eftir aš žörfin į henni er kunn, en žó ķ sķšasta lagi tveimur vikum fyrir ašalmešferš mįls skv. 166. gr., nema įkęrši samžykki aš žaš sé gert sķšar. Įkęrandi getur allt fram til žess aš dómur er upp kvešinn afturkallaš įkęru sem hann hefur gefiš śt eša falliš frį einstökum įkęruatrišum. Nś hefur mįli veriš vķsaš frį dómi eša žaš veriš fellt nišur og veršur žį nżtt mįl um sama sakarefni ekki höfšaš sķšar en žremur mįnušum frį žvķ aš mįlinu var endanlega lokiš į žann hįtt. Skal fresturinn reiknast frį žvķ aš mįlinu var vķsaš frį dómi eša žaš var fellt nišur ķ fyrsta sinn, eftir atvikum fyrir [ęšri dómi].1) 154. gr. Įkęra skal send hérašsdómi įsamt žeim sżnilegu sönnunargögnum sem įkęruvaldiš hyggst leggja fram ķ mįlinu. Įkęru į aš fylgja skrį yfir gögnin og skulu žau vera ķ nęgilega mörgum eintökum. Jafnframt į aš fylgja tilkynning um žaš hver fari meš mįliš fyrir įkęruvaldiš, hvaša vitni žaš óskar eftir aš verši leidd ķ mįlinu og hvaša sönnunargagna žaš telji naušsynlegt aš afla aš öšru leyti. Tekiš skal fram hvort halda beri upplżsingum um nafn og önnur persónueinkenni einstakra vitna og lögreglumanna leyndum fyrir öšrum en dómara mįlsins, sbr. 2. mgr. 56. gr. og 3. mgr. 65. gr. 155. gr. Eftir aš hérašsdómi hefur borist įkęra įkvešur dómari staš og stund žinghalds žar sem mįliš veršur žingfest. Skal žingfesting fara fram svo fljótt sem verša mį. Samhliša gefur dómari śt fyrirkall į hendur įkęrša sem greini staš og stund žingfestingar įsamt įskorun til hans um aš sękja žing. Jafnframt skal greina žann fyrirvara sem birta skal įkęru įsamt fyrirkalli fyrir įkęrša įšur en mįl veršur žingfest og mį sį fyrirvari ekki vera skemmri en žrķr sólarhringar. Telji dómari skilyrši til aš mįl verši dęmt aš įkęrša fjarstöddum, sbr. 1. mgr. 161. gr., skal žess skilmerkilega getiš ķ fyrirkalli aš fjarvist įkęrša kunni aš verša metin til jafns viš jįtningu hans og aš dómur kunni aš ganga um mįliš žótt hann sęki ekki žing. Ella skal žess getiš ķ fyrirkalli aš lögregla megi fęra įkęrša fyrir dóm, meš valdi ef meš žarf, sinni hann žvķ ekki. Ef dómari telur aš gallar séu į mįlatilbśnaši sem varšaš geta frįvķsun skal hann benda įkęranda į žį. Hins vegar mį hann ekki synja um śtgįfu fyrirkalls af žeim sökum, enda er hann óbundinn af slķku įliti sķnu viš śrlausn mįls. Žegar dómari hefur gefiš śt fyrirkall skv. 1. mgr. sendir hann žaš įsamt įkęru til įkęranda sem hlutast til um birtingu skv. 156. gr. 156. gr. Įkęra įsamt fyrirkalli, hér eftir nefnd ķ einu lagi įkęra, skal birt fyrir įkęrša sjįlfum, sé žess kostur, en annars fyrir lögmanni hans eša öšrum lögrįša manni sem fengiš hefur skriflegt umboš frį honum til aš taka viš birtingu ellegar fyrir heimilismanni eša öšrum sem dvelur eša hittist fyrir į skrįšu lögheimili hans. Žeim sem birt er fyrir er skylt aš segja į sér deili. Įkęra skal birt af einum lögreglumanni, fangaverši eša öšrum starfsmanni Fangelsismįlastofnunar ellegar stefnuvotti nema hśn sé birt į dómžingi af dómara. Skal sį sem birtingu annast votta hana meš įritun į įkęru eša sérstöku vottorši. Žeim sem įkęra er birt skal afhent afrit af henni. Sé hśn birt fyrir öšrum en įkęrša sjįlfum ber žeim, aš višlagšri sekt, aš koma afriti įkęru ķ hendur hans, en sé žess ekki kostur žį ķ hendur žess sem telja mį lķklegastan til aš koma afriti til skila ķ tęka tķš. Skal sį sem birtingu annast benda žeim sem birt er fyrir į žessa skyldu. Ef óvķst er um dvalarstaš įkęrša mį birta įkęru ķ Lögbirtingablaši meš hęfilegum fyrirvara įšur en mįl veršur žingfest og mį sį fyrirvari ekki vera skemmri en einn mįnušur. Viš birtingu įkęru skal įkęrši spuršur hvort hann óski eftir verjanda og žį hverjum ef žvķ er aš skipta. Skal afstöšu įkęrša getiš ķ vottorši um birtinguna. Įkęrši getur žó frestaš aš taka įkvöršun um verjanda žar til mįl er žingfest. Įkęrandi skal endursenda dómara įkęru įsamt birtingarvottorši aš birtingu lokinni. Aš žremur sólarhringum lišnum frį birtingu įkęru er įkęranda skylt aš lįta žeim sem žess óskar ķ té afrit af henni meš žeim takmörkunum sem greindar eru ķ 1. mgr. 16. gr. 157. gr. Hafi įkęrši óskaš eftir skipun verjanda viš birtingu įkęru skal dómari taka įkvöršun um skipunina. Dómari sendir verjanda jafnskjótt afrit af gögnum mįls og tilkynnir honum hvenęr žaš verši žingfest. 158. gr. Mįl er žingfest žegar įkęra og önnur mįlsgögn af hįlfu įkęruvaldsins eru lögš fram į dómžingi. Žingfesta mį mįl žótt fyrirkall hafi ekki veriš gefiš śt ef įkęrši sękir žing. Nś er skylt eša heimilt aš skipa įkęrša verjanda og žaš hefur ekki veriš gert fyrir žingfestingu mįls og skal žaš žį gert viš žingfestingu eša svo fljótt sem verša mį. Ef skilyrši eru til žess aš skipa brotažola réttargęslumann skal žaš gert viš žingfestingu eša ef žaš er ekki unnt, svo sem vegna žess aš ekki hefur nįšst til brotažola, svo fljótt sem verša mį. 159. gr. Viš žingfestingu athugar dómari hvort gallar séu į mįli sem geta varšaš frįvķsun žess įn kröfu. Žį žegar eša hvenęr sem er eftir žaš getur dómari vķsaš mįli frį dómi meš śrskurši žótt engin krafa hafi komiš fram um žaš ef hann telur svo bersżnilega annmarka į žvķ sem ekki verši bętt śr undir rekstri žess aš dómur verši ekki kvešinn upp um efni žess. Ef žvķ er aš skipta getur dómari kvešiš į um frįvķsun mįls aš hluta og leyst śr efni žess aš öšru leyti ķ dómi. Įšur en mįli veršur vķsaš frį dómi skal įkęranda žó gefinn kostur į aš tjį sig um mįlefniš munnlega, svo og įkęrša hafi hann sótt žing ķ mįlinu. Nś kemur fram krafa um frįvķsun mįls aš öllu leyti eša hluta viš žingfestingu eša sķšar undir rekstri žess og skal dómari žį į sama hįtt gefa įkęranda og įkęrša kost į aš tjį sig um kröfuna. Dómari tekur afstöšu til kröfu um frįvķsun mįlsins meš śrskurši įšur en fjallaš veršur frekar um efni žess. Nś hrindir dómari frįvķsunarkröfu og er hann žį ekki bundinn af žeim śrskurši ef nżjar upplżsingar koma fram sķšar undir rekstri mįls um žau atriši sem śrskuršaš var um. Nś fellir [Landsréttur]1) śr gildi śrskurš um frįvķsun mįls aš einhverju leyti eša öllu og skal žį hérašsdómari taka mįliš upp į nż eins og žaš stóš žegar hann tók žaš til śrskuršar. 160. gr. Nś sękir įkęrandi ekki žing viš žingfestingu mįls eša į sķšari stigum žess og veršur žį ekkert ašhafst ķ žvķ frekar į žvķ stigi. Skal žį dómari įkveša nżtt žinghald og tilkynna įkęranda um žaš, en verši heldur ekki sótt žing af hans hįlfu ķ žaš sinn ber aš fella mįliš nišur. 161. gr. Nś kemur įkęrši ekki fyrir dóm viš žingfestingu mįls žótt honum hafi veriš löglega birt įkęra og žess getiš ķ fyrirkalli aš mįl kunni aš vera dęmt aš honum fjarstöddum, sbr. 1. mgr. 155. gr., [eša hann sękir ekki žing į sķšari stigum žess],1) og mį žį leggja dóm į mįliš ef ekki er kunnugt um aš įkęrši hafi lögmęt forföll og svo stendur į:
Slķkum dómi getur įkęrši ekki įfrżjaš, en žess ķ staš getur hann leitaš eftir endurupptöku skv. XXIX. kafla. 162. gr. Nś kemur įkęrši ekki fyrir dóm viš žingfestingu mįls og žvķ veršur ekki lokiš samkvęmt žvķ sem ķ 1. mgr. 161. gr. segir og įkvešur dómari žį nżtt žinghald. Skal įkęrandi leggja fyrir lögreglu aš fęra įkęrša fyrir dóm nema kunnugt sé um aš hann hafi haft lögmęt forföll, en ķ žvķ tilviki skal lögregla boša hann til nżs žinghalds og eftir atvikum fęra hann fyrir dóm meš valdi, sbr. c-liš 3. mgr. 90. gr. 163. gr. Viš žingfestingu mįls skal įkęrši spuršur hvort hann jįti efni įkęru rétt og honum kynnt efni framlagšra skjala ef hann er višstaddur. Ella skal žaš gert ķ žinghaldi žegar įkęrši kemur fyrst fyrir dóm eftir žingfestingu. Nś sękir įkęrši žing og jįtar žį hįttsemi sem honum er gefin aš sök og mį žį įkęrandi gefa honum kost į aš ljśka mįli meš žvķ aš gangast undir sekt sem greišist innan tiltekins tķma aš višlagšri vararefsingu, įsamt sakarkostnaši. Fallist įkęrši į slķk mįlalok og dómari telur višurlög hęfileg getur hann lokiš mįli meš įkvöršun sinni um žau višurlög. Meš sama hętti mį og leysa śr kröfum į hendur įkęrša um sviptingu ökuréttar og upptöku eigna. Nś telur [rķkissaksóknari]1) aš saklaus mašur hafi fallist į višurlög skv. 2. mgr. eša aš įkęrši hafi veriš lįtinn undirgangast fjarstęš mįlalok aš öšru leyti og getur hann žį kęrt mįliš til [Landsréttar]2) til ónżtingar į įkvöršuninni. 164. gr. Nś veršur mįli ekki lokiš skv. 2. mgr. 163. gr., įkęrši jįtar skżlaust alla žį hįttsemi sem honum er gefin aš sök og dómari telur ekki įstęšu til aš draga ķ efa aš jįtningin sé sannleikanum samkvęm. Tekur dómari žį mįliš žegar til dóms nema annar hvor ašila krefjist žess aš fram fari ašalmešferš ķ žvķ skv. 166. gr. Verši mįli lokiš skv. 1. mgr. žarf ekki aš fęra fram önnur sönnunargögn en žegar hafa veriš lögš fram. Ašili getur žó óskaš eftir aš leggja fram sżnileg sönnunargögn. Skal ašilum gefinn kostur į aš tjį sig ķ stuttu mįli um lagaatriši mįls og įkvöršun višurlaga. 165. gr. Ef mįli veršur ekki lokiš samkvęmt žvķ sem aš framan greinir skal gefa įkęrša kost į aš leggja fram skriflega greinargerš af sinni hįlfu innan hęfilegs frests. Ķ greinargerš skulu greindar kröfur og röksemdir įkęrša, svo og žau gögn sem hann leggur fram og žau vitni sem hann óskar eftir aš verši leidd ķ mįlinu. Leggi įkęrši ekki fram greinargerš skal hann lįta uppi hvort hann hyggst leggja fram sönnunargögn og leiša vitni ķ mįlinu og žį hver žau séu. Dómari getur frestaš mįli til aš ašilar geti aflaš frekari sönnunargagna ef žeir óska eftir žvķ eša hann telur žess žörf. Dómari įkvešur hvort mįl verši munnlega flutt eša skriflega. Dómari skal ekki įkveša skriflegan flutning mįls nema ašilar óski žess og hann telji hęttu į aš mįliš skżrist ekki nęgilega meš munnlegum mįlflutningi. Žegar ašilar hafa lżst žvķ yfir aš öflun sżnilegra sönnunargagna sé lokiš įkvešur dómari žing til ašalmešferšar mįls meš hęfilegum fyrirvara. Ef tilefni gefst skal hann jafnframt taka įkvöršun um žaš hvort ašalmešferš fari fram fyrir luktum dyrum, hvort vitni skuli gefa skżrslu įn žess aš žaš žurfi aš skżra frį nafni sķnu ķ heyranda hljóši og hvort įkęrši og mįlflytjendur skuli vķkja śr žinghaldi mešan vitni gefur skżrslu. Dómara er rétt aš inna ašila eftir žvķ hve langan tķma žeir žurfi fyrir mįlflutningsręšur viš ašalmešferš og įkvešur dómari sķšan lengd hennar ķ ljósi žess. Heimilt er aš taka skżrslu af įkęrša eša vitnum įšur en ašalmešferš hefst, enda verši sį sem skżrslu į aš gefa fyrirsjįanlega fjarverandi vegna lögmętra forfalla. 166. gr. Viš ašalmešferš mįls fara aš jafnaši fram ķ einni lotu skżrslutökur og munnlegur flutningur mįls. Įkęrši į rétt į aš vera viš ašalmešferš mįls. Dómari getur žó įkvešiš aš hann vķki af žingi mešan skżrsla er tekin af öšrum sem eru įkęršir ķ mįlinu eša mešan vitni gefur skżrslu, sbr. 123. gr. Ašalmešferš hefst meš žvķ aš įkęrandi gerir stuttlega grein fyrir įkęru og hvaša gögnum hśn er studd, en sķšan gefst įkęrša kostur į aš gera stuttar athugasemdir af sinni hįlfu. Žvķ nęst skal tekin skżrsla af įkęrša. Ef hann jįtar aš hafa framiš žaš brot sem hann er įkęršur fyrir įkvešur dómari ķ samrįši viš mįlflytjendur hvort og žį aš hve miklu leyti žörf er frekari sönnunarfęrslu. Sķšan eru teknar skżrslur af vitnum og gengiš į vettvang ef žvķ er aš skipta. Aš loknum skżrslutökum fer fram munnlegur flutningur mįls. Įkęrandi talar fyrst, žvķ nęst sį sem fer meš kröfu skv. XXVI. kafla ef žvķ er aš skipta og sķšan įkęrši. Aš žvķ loknu geta žeir ķ sömu röš fęrt fram andsvör af sinni hįlfu. [Ķ kjölfariš er brotažola, įn tillits til žess hvort įkęrši hefur kosiš aš tjį sig samkvęmt framansögšu, einnig heimilt aš taka stuttlega til mįls.]1) Flytji verjandi mįliš fyrir įkęrša er honum sjįlfum heimilt aš taka stuttlega til mįls ķ lok ašalmešferšar. Dómari stżrir mįlflutningi og gętir žess aš ręšumašur haldi sig viš efniš og aš mįlflutningur sé glöggur og fari ekki śt fyrir žau mörk sem sęmandi er ķ žinghaldi. Dómari getur takmarkaš mįlfrelsi eša stöšvaš mįlflutning žess sem lagar sig ekki aš įminningum hans eša fer aš mun fram śr žeim tķma sem hefur veriš įętlaš aš mįlflutningur hans muni taka. Aš loknum mįlflutningi er mįliš tekiš til dóms. 167. gr. Nś er mįl skriflega flutt og skal žį taka skżrslur af įkęrša og vitnum įšur en mįlflutningur hefst. Sķšan skal gefa įkęranda kost į aš skila sókn til višbótar įkęru. Aš žvķ bśnu gefst įkęrša kostur į aš skila vörn til višbótar greinargerš ef žvķ er aš skipta. Skriflegum andsvörum mį skila einu sinni af hįlfu hvors ašila. Aš loknum mįlflutningi er mįliš tekiš til dóms. 168. gr. Nś telur dómari eftir dómtöku mįls naušsynlegt aš fram komi frekari gögn ellegar aš spyrja žurfi įkęrša eša vitni nįnar. Skal hann žį kvešja ašila fyrir dóm og eftir atvikum leggja spurningar fyrir žį og beina žvķ til įkęranda aš afla frekari gagna eša leiša tiltekin vitni fyrir dóm. Fresta mį mįlinu eftir žörfum, en aš žvķ bśnu gefur dómari ašilum kost į aš gera athugasemdir til višbótar fyrri mįlflutningi sķnum og tekur mįliš til dóms į nż. 169. gr. Nś hafa fleiri mįl veriš höfšuš gegn įkęrša fyrir sama dómstóli og getur dómari žį įkvešiš, ef hann telur žaš hagkvęmt, aš sameina mįl žessi og reka žau og dęma sem eitt mįl. Nś hefur mįl veriš höfšaš ķ einu lagi gegn fleiri en einum og getur dómari žį eftir ósk ašila eša af sjįlfsdįšum įkvešiš aš skilja mįliš ķ sundur og dęma sérstaklega mįl eins eša fleiri įkęršu ef žaš žykir hentugra og horfa til flżtis og sparnašar. 170. gr. Mįl veršur fellt nišur ef:
Mįl skal fella nišur meš bókun ķ žingbók nema įgreiningur rķsi um hvort žaš verši gert, sem dómari tekur žį afstöšu til meš śrskurši. Kvešiš skal į um sakarkostnaš ķ bókuninni og hefur sś įkvöršun sama gildi og dómur um žaš efni. 171. gr. Hraša skal mešferš mįls eftir föngum. Ekki skiptir mįli hvenęr yfirlżsingar, mótmęli og sönnunargögn koma fram undir rekstri mįls. 172. gr. Brotažoli og hver sį annar sem telur sig hafa öšlast kröfu aš einkarétti į hendur sakborningi vegna refsiveršrar hįttsemi hans getur leitaš dóms um hana ķ sakamįli eftir žvķ sem nįnar er įkvešiš ķ žessum kafla. Ef hįttsemi sakbornings er auk refsiįbyrgšar talin hafa leitt af sér kröfu allsherjarréttar ešlis getur žaš stjórnvald sem hlut į aš mįli leitaš dóms um hana į sama hįtt og ķ 1. mgr. greinir. Sį sem neytir heimildar skv. 1. eša 2. mgr., hér eftir nefndur kröfuhafi, veršur ekki ašili aš sakamįli nema aš žvķ leyti einu sem varšar kröfu hans, [en viš mešferš žess nżtur hann žeirra réttinda og ber žęr skyldur sem męlt er fyrir um ķ lögum žessum].1) 173. gr. Kröfu skv. 1. eša 2. mgr. 172. gr. skal komiš į framfęri viš lögreglu mešan į rannsókn mįls stendur eša viš įkęranda įšur en įkęra er gefin śt. Heimilt er og aš koma kröfu į framfęri viš įkęranda eftir śtgįfu įkęru ef fullnęgt er skilyršum 1. mgr. 153. gr. til śtgįfu framhaldsįkęru ķ mįli eša įkęrši samžykki, enda sé aš öšru leyti fullnęgt skilyršum žess aš hafa megi slķka kröfu uppi ķ mįlinu. Kröfuhafi skal lįta af hendi viš lögreglu eša įkęranda skriflega greinargerš um kröfu sķna žar sem getiš skal eftirfarandi atriša:
Meš greinargerš skv. 2. mgr. skulu fylgja žau gögn sem varša mįlatilbśnaš kröfuhafa og ekki liggja žegar fyrir ķ sakamįlinu. Ef kröfu er komiš į framfęri viš lögreglu įšur en rannsókn mįls er lokiš skal hśn kynnt sakborningi og leitaš afstöšu hans til hennar sé žess kostur. Berist krafa sķšar getur įkęrandi fališ lögreglu aš fara meš hana į sama veg. Žegar įkvöršun hefur veriš tekin um saksókn skal įkęrandi gęta aš žvķ hvort krafan sé réttilega śr garši gerš og henni fylgi naušsynleg gögn, en hann getur veitt kröfuhafa skamman frest til aš bęta śr slķkum annmörkum į henni. Įkęrandi getur kröfunnar ķ įkęru eša eftir atvikum framhaldsįkęru og lętur greinargerš um hana og önnur gögn fylgja įkęrunni til hérašsdóms, sbr. 154. gr. 174. gr. Ef krafa skv. 1. eša 2. mgr. 172. gr. er höfš uppi ķ sakamįli skal dómari lįta afrit af greinargerš um hana fylgja įkęru įsamt fyrirkalli til birtingar fyrir įkęrša. Žegar birt hefur veriš skal dómari tilkynna kröfuhafa um staš og stund žegar mįliš veršur žingfest. Viš žingfestingu mįls skal leggja fram greinargerš um kröfuna įsamt mešfylgjandi gögnum. Nś sękir kröfuhafi ekki žing viš žingfestingu eša žegar mįliš er tekiš fyrir į sķšari stigum og skal žį krafan felld nišur nema hann hafi lögmęt forföll eša įkęrandi hafi tekiš aš sér aš męta fyrir hans hönd ķ žinghaldinu. Undir rekstri mįls skal dómari gęta aš žvķ af sjįlfsdįšum į sama hįtt og ķ einkamįli hvort einhverjir žeir annmarkar séu į kröfu sem valdiš gętu žvķ aš vķsa beri henni frį dómi. Telji hann svo vera eša krefjist įkęrši žess aš kröfunni verši vķsaš frį dómi skal ašilum mįlsins gefinn kostur į aš tjį sig um žaš į dómžingi įsamt kröfuhafa. Ef dómari vķsar kröfunni frį dómi eša hafnar kröfu įkęrša um frįvķsun skal hann gera žaš meš śrskurši. Kröfuhafi hefur einn forręši į kröfunni į sama hįtt og ef hann hefši hana uppi ķ einkamįli. Honum er heimilt į öllum stigum mįls aš falla frį henni en dómari getur žį gert honum eftir kröfu įkęrša aš greiša ómaksžóknun vegna kostnašar sem sérstaklega hefur fylgt žvķ aš halda uppi vörnum gegn kröfunni. Kröfuhafi og įkęrši geta gert dómsįtt um kröfuna eftir sömu reglum og gilda um slķka sįtt ķ einkamįli įn tillits til žess hvort hśn hafi veriš höfš uppi į žann hįtt sem greinir ķ 173. gr. Verši kröfu ekki vķsaš frį dómi, sé ekki falliš frį henni eša hśn felld nišur ellegar gerš sįtt um hana skal dómari tilkynna kröfuhafa į sannanlegan hįtt um žinghöld ķ mįlinu. 175. gr. Nś višurkennir įkęrši ekki kröfu sem gerš er į hendur honum skv. 1. eša 2. mgr. 172. gr. og dómari telur aš mešferš hennar geti leitt til teljandi tafa eša óhagręšis viš rekstur mįls og getur hann žį į öllum stigum žess fram til munnlegs mįlflutnings įkvešiš aš skilja hana frį öšrum žįttum mįlsins og vķkja henni til mešferšar fyrir dómi ķ sérstöku einkamįli. Įšur en slķk įkvöršun er tekin skal žó dómari gefa ašilum og kröfuhafa kost į aš tjį sig um žaš atriši. Nś stendur svo į sem ķ 1. mgr. segir og um er aš ręša kröfu um skašabętur og mį dómari žį įkveša aš lįta viš žaš sitja aš einvöršungu verši dęmt um bótaskyldu ķ sakamįlinu. Samhliša getur hann įkvešiš aš vķkja kröfu um bótafjįrhęš til mešferšar fyrir dómi ķ sérstöku einkamįli skv. 1. mgr. Taki dómari įkvöršun um aš vķkja kröfu til mešferšar ķ einkamįli skv. 1. eša 2. mgr. skal krafan tekin til mešferšar fyrir sama dómstóli eins og einkamįl hefši veriš žingfest um hana. Hafi įkęrši ekki lagt fram greinargerš ķ sakamįlinu skv. 1. mgr. 165. gr. skal hann ķ fyrsta žinghaldi ķ einkamįlinu fį frest til aš taka žar til varna. Aš öšru leyti veršur mįliš rekiš upp frį žvķ eftir almennum reglum um mešferš einkamįla. 176. gr. Nś er kröfu skv. 1. eša 2. mgr. 172. gr. ekki vķsaš frį dómi, frį henni falliš, hśn felld nišur, sįtt gerš um hana eša henni vikiš til mešferšar ķ einkamįli og į žį kröfuhafi rétt į aš lįta mįliš til sķn taka aš žvķ er hana varšar, žar į mešal aš leggja fram gögn til stušnings henni. [Kröfuhafa eša žeim sem fer meš mįliš fyrir hans hönd er og heimilt aš leggja spurningar fyrir įkęrša, vitni eša kröfuhafa sjįlfan um atriši sem sérstaklega varša kröfuna, svo og aš flytja mįliš munnlega um hana eina. Fari lögmašur ekki meš mįliš fyrir hönd kröfuhafa getur kröfuhafi beint žeim tilmęlum til dómara aš tilteknar spurningar sem sérstaklega varša kröfuna verši lagšar fyrir hann sjįlfan.]1) Nś er sakamįl fellt nišur, žvķ vķsaš frį dómi eša įkęrši sżknašur meš dómi įn žess aš žaš hafi veriš vegna žess aš hann sé talinn ósakhęfur og skal žį dómari vķsa kröfu skv. 1. eša 2. mgr. 172. gr. af sjįlfsdįšum frį dómi. Skal žaš gert ķ dómi eša aš öšrum kosti meš śrskurši, žar į mešal ef mįliš er fellt nišur. Ef leyst er śr kröfu aš efni til skal afstaša tekin til hennar į sama hįtt og gert yrši ķ einkamįli. Dęma mį įkęrša til greišslu mįlskostnašar vegna kröfunnar, enda hafi žess veriš krafist, nema um sé aš ręša kröfu brotažola sem hefur fengiš sér skipašan réttargęslumann. 177. gr. Aš žvķ leyti sem mįl koma til śrlausnar fyrir hérašsdómi samkvęmt žessum lögum, įn žess aš handhafi įkęruvalds hafi höfšaš mįl eftir žvķ sem męlt er fyrir um ķ 1. gr. eša fariš sé meš žau eftir XV. kafla, skulu žau rekin samkvęmt įkvęšum žessa kafla, žar į mešal žau mįl sem getiš er sérstaklega ķ 1. mgr. 2. gr. 178. gr. Mįl skv. 177. gr. skal lagt fyrir hérašsdóm meš skriflegri kröfu, žar sem greina skal frį eftirfarandi:
Kröfunni skulu fylgja naušsynleg gögn. Henni skal beint til višeigandi hérašsdóms, sbr. 51. gr. Žegar dómara hefur borist krafa skal hann kanna hvort lagaheimild standi til aš taka hana til mešferšar. Telji hann svo ekki vera skal hann žegar ķ staš vķsa mįlinu frį dómi meš śrskurši, en ella įkvešur hann staš og stund til žinghalds til aš žingfesta mįliš. Dómari tilkynnir žessa įkvöršun žeim sem kröfuna gerši og telst hann upp frį žvķ sóknarašili mįls. Skal įkvöršunin jafnframt tilkynnt varnarašila meš sannanlegum hętti sé um hann aš ręša nema krafa sé gerš um ašgerš viš rannsókn sakamįls og vitneskja varnarašila um hana gęti spillt fyrir rannsókn, sbr. 1. mgr. 104. gr. 179. gr. Ef sóknarašili mętir ekki į dómžingi žegar žingfesta į mįl veršur žaš ekki gert. Ella veršur mįliš žingfest meš žvķ aš gögn žess eru lögš žar fram. Standi enginn til varnarašildar ķ mįli, hafi varnarašili ekki veriš kvaddur į dómžing eša hann sękir ekki žing samkvęmt kvašningu skal gefa sóknarašila kost į aš gera munnlega grein fyrir mįlinu og leggja fram frekari gögn. Jafnframt mį veita honum frest til aš afla frekari gagna. Aš lokinni gagnaöflun skal krafa sóknarašila tekin til śrlausnar. Ef varnarašili sękir žing viš žingfestingu mįls skulu honum fengin afrit af skjölum žess. Mį veita honum frest til aš kynna sér mįlsgögn og undirbśa mįlsvörn, en aš öšru jöfnu skal sķšan fara fram munnleg sókn og vörn ķ mįlinu. Aš žvķ bśnu leysir dómari śr kröfu sóknarašila meš śrskurši. Mešferš mįla samkvęmt žessum kafla fer aš öšru leyti eftir įkvęšum laga žessara um almenna mešferš mįla eftir žvķ sem viš getur įtt. 180. gr. Hvorki mį dęma įkęrša fyrir ašra hegšun en žį sem ķ įkęru greinir né heldur dęma ašrar kröfur į hendur honum. Žó mį sakfella įkęrša žótt aukaatriši brots, svo sem stašur og stund žess, séu ekki skżrt eša rétt greind, enda telji dómari aš vörn hafi ekki veriš įfįtt žess vegna. Dómari getur gefiš ašilum fęri į aš tjį sig um atriši aš žessu leyti, ef žurfa žykir. Meš sömu skilyršum er dómara og rétt aš dęma eftir öšrum refsiįkvęšum en fram koma ķ įkęru, žó aldrei ašrar kröfur en žar greinir. Aš öšru leyti er dómari óbundinn af kröfum ašila og yfirlżsingum nema žęr varši kröfu skv. XXVI. kafla. 181. gr. Aš žvķ leyti sem önnur įkvęši laga žessara męla ekki į annan veg og įgreiningur er ekki uppi tekur dómari afstöšu til atriša sem varša rekstur mįls meš įkvöršun sem veršur eftir atvikum skrįš ķ žingbók. Slķk atriši mį einnig leiša til lykta meš įkvöršun žótt įgreiningur sé um žau ef įgreiningsefniš sętir ekki kęru til [Landsréttar].1) Dómari leysir śr öšrum atrišum sem rįša žarf til lykta fyrir dómtöku mįls meš śrskurši. Śrskurš skal kveša upp žegar ķ staš ķ žinghaldi ef unnt er en aš öšrum kosti svo fljótt sem verša mį. Śrskuršur skal vera skriflegur og skrįšur ķ žingbók eša dómabók. Dómari skal fęra rök fyrir nišurstöšu sinni ķ śrskurši įn žess aš greina frekar en žörf er į samhengis vegna frį atvikum mįls eša rökstušningi ašila. Nišurstašan skal sķšan dregin saman ķ śrskuršaroršum. [Ķ staš skriflegs śrskuršar getur dómari lįtiš viš žaš sitja aš skrį śrskuršarorš ķ žingbók og fęra munnlega rök fyrir nišurstöšu sinni nema śrskuršur lśti aš ašgeršum skv. IX.–XIV. kafla eša feli ķ sér lokanišurstöšu mįls. Ef śrskuršur er kęršur til ęšra dóms skal dómari semja skriflegan śrskurš samkvęmt framansögšu.]2) [Ķ mįli sem lżtur aš ašgeršum skv. IX.–XIV. kafla mį lįta nęgja aš taka oršrétt upp ķ śrskurš lżsingu į atvikum mįls og rökstušning ašila.]3) Feli śrskuršur ķ sér lokanišurstöšu mįls, sem rekiš er eftir įkvęšum XXV. eša XXVII. kafla, skulu forsendur fylgja śrskuršaroršum meš sama hętti og ef um dóm vęri aš ręša. Ef mįli er vķsaš frį dómi įn kröfu eša žaš er fellt nišur mį dómari žó lįta viš žaš sitja aš greina ķ forsendum śrskuršar frį žingfestingardegi mįls, įkęru, įkęrša, kröfum hans og rökstušningi fyrir nišurstöšu. Dómari getur breytt įkvöršun sinni um atriši varšandi rekstur mįls, svo og śrskurši sem felur ekki ķ sér lokanišurstöšu žess. 182. gr. Žegar mįli lżkur meš višurlagaįkvöršun dómara skv. 2. mgr. 163. gr. skal hśn fęrš ķ žingbók og skżrlega tekiš žar fram aš meš henni sé mįlinu lokiš meš žvķ aš įkęrši sęti nįnar tiltekinni refsingu og eftir atvikum öšrum refsikenndum višurlögum. Skal einnig tekiš fram hvernig fari um sakarkostnaš. Višurlagaįkvöršun hefur sömu įhrif og dómur, žar į mešal um ķtrekunarįhrif ef žvķ er aš skipta. 183. gr. Nś veršur mįl ekki fellt nišur, žvķ vķsaš frį dómi eša lokiš meš višurlagaįkvöršun skv. 182. gr. og skal žį saminn skriflegur dómur žar sem forsendur fylgja dómsoršum. Ķ dómi skal greina dómstól og nafn dómara eša nöfn ef fleiri en einn dęma mįliš, svo og staš og stund dómsuppkvašningar. Sķšan skal greina svo stutt og glöggt sem verša mį:
Ķ dómsoršum skulu nišurstöšur mįls dregnar saman. Žrįtt fyrir įkvęši 2. mgr. mį ķ mįli sem fariš er meš skv. 164. gr. lįta nęgja aš skķrskota ķ dómi til įkęru ķ staš žess aš lżsa mįlsatvikum og geta žess jafnframt aš mįliš sé dęmt samkvęmt skżlausri jįtningu įkęrša. Žaš sama mį gera ķ öšrum tilvikum žar sem ekki er deilt um verknašarlżsingu ķ įkęru. Ķ mįli sem fariš er meš skv. 161. gr. mį į sama hįtt ķ dómi skķrskota til įkęru og taka fram aš įkęrši hafi ekki sótt žing žótt žess hafi veriš getiš ķ fyrirkalli aš mįliš kynni aš verša dęmt aš honum fjarstöddum. Samkvęmt kröfu įkęruvaldsins getur dómari įkvešiš ķ dómi aš įkvöršun um missi réttinda komi žegar til framkvęmda og įn tillits til įfrżjunar ef žaš telst naušsynlegt til verndar lķfi, heilsu eša eignum einstakra manna eša almennings, óvišurkvęmilegt mį telja aš dómfelldi haldi réttindum aš gengnum dómi eša lög bjóša aš įfrżjun fresti ekki įhrifum réttindamissis. Į sama hįtt mį įkveša ķ dómi aš įfrżjun fresti ekki dómsįkvęšum skv. 62., 63., 65. eša 67. gr. almennra hegningarlaga. Įkęruvaldiš getur gert kröfu um dómsįkvęši sem žessi allt fram aš dómtöku mįls. 184. gr. Dómur skal kvešinn upp svo fljótt sem unnt er. Hafi dómur ekki veriš kvešinn upp ķ mįli sem var munnlega flutt innan fjögurra vikna frį žvķ aš žaš var dómtekiš skal žaš flutt aš nżju nema dómari og ašilar telji žaš óžarft. Ef dómur er fjölskipašur og mįl munnlega flutt skulu allir dómendur hafa hlżtt į flutning žess. Geti žeir ekki allir lokiš dómi į mįl skal nefna dómara ķ staš žess sem hefur misst viš og endurtaka munnlegan flutning mįls. Dómendur ręša um nišurstöšu mįls fyrir luktum dyrum og ręšur afl atkvęša śrslitum um hvert atriši. Nś veršur dómari ķ minni hluta um eitthvert atriši og skal hann žį allt aš einu taka žįtt ķ įlyktun um önnur atriši, en įgreiningsatrišis skal žį getiš ķ dómi. Formašur dóms stżrir atkvęšagreišslu og sér um samningu dóms. 185. gr. Dómari tilkynnir ašilum hvar og hvenęr dómur verši kvešinn upp nema fariš hafi veriš meš mįl skv. 161. gr. Viš uppkvašningu skal lesa upp dómsorš į dómžingi. Eins skal fariš aš viš uppkvašningu śrskuršar sem felur ķ sér lokanišurstöšu mįls. Endurrit af dómi eša śrskurši skal aš öšru jöfnu vera til reišu viš uppkvašningu hans. Ef įkęrši sękir žing viš uppkvašningu dóms telst dómurinn birtur fyrir honum, enda standi honum žegar til boša endurrit dómsins. [Žó nęgir aš lesa upp dómsorš ef mįl hefur veriš dęmt skv. 1. mgr. 164. gr. en žį skal endurrit dómsins liggja fyrir innan viku frį uppkvašningu hans.]1) Nś veršur dómur ekki birtur į [framangreindan]1) hįtt į dómžingi og įkęrša eru žar gerš önnur eša žyngri višurlög en sekt eša upptaka eigna sem svarar til įfrżjunarfjįrhęšar ķ einkamįli og skal žį įkęrandi birta honum dóm. Fer žį um birtingu dóms eftir žvķ sem segir ķ 156. gr. Ella žarf ekki aš birta dóm žótt ekki sé sótt žing af hįlfu įkęrša viš uppkvašningu hans. Ekki mį fullnęgja įkvęši ķ dómi um refsingu og önnur višurlög fyrr en afrįšiš er hvort honum verši įfrżjaš, sbr. žó 5. mgr. 183. gr. Meš sama skilorši frestar įfrżjun fullnustu dóms um refsingu og önnur višurlög. 186. gr. Dómur er bindandi um śrslit sakarefnis fyrir įkęrša, įkęruvaldiš og ašra um žau atriši sem žar eru dęmd aš efni til. Krafa sem dęmd hefur veriš aš efni til veršur ekki borin aftur undir sama eša hlišsettan dómstól framar en ķ lögum žessum segir. Nżju mįli um slķka kröfu skal vķsaš frį dómi. Dómur er bindandi fyrir dómara žegar hann hefur veriš kvešinn upp. Dómara er žó heimilt aš leišrétta ritvillur, reikningsskekkjur, nafnskekkjur og ašrar bersżnilegar villur ķ dómi, enda lįti hann ašilum sem hafa fengiš endurrit af dómi ķ té nżtt endurrit įn tafar. Dómur hefur fullt sönnunargildi um žau mįlsatvik sem ķ honum greinir žar til žaš gagnstęša er sannaš. 187. gr. Nś hefur įkęrši ekki sótt žing viš žingfestingu mįls fyrir hérašsdómi og žvķ hefur veriš lokiš meš dómi samkvęmt žvķ sem segir ķ 161. gr. Getur hann žį innan fjögurra vikna frį žvķ aš dómur var birtur fyrir honum eša dómur var kvešinn upp ef birtingar var ekki žörf skv. 3. mgr. 185. gr. krafist žess aš mįliš verši tekiš upp į nż fyrir hérašsdómi, enda berist beišni hans um endurupptöku innan žess frests. Įkęrši getur ekki beišst endurupptöku ef dómi hefur žegar veriš įfrżjaš …1) af įkęruvaldsins hįlfu aš žvķ er hann varšar. Žegar frestur skv. 1. mgr. er lišinn veršur mįl ekki tekiš upp į nż nema meš [śrskurši Endurupptökudóms]2) [samkvęmt lögum um dómstóla, sbr. XXXIV. kafla].1) 188. gr. Skriflegri beišni įkęrša um endurupptöku skal beint til žess dómstóls žar sem śtivistardómur gekk. Ķ henni skal skżrlega greint frį žvķ hvaša mįl hśn varšar, hverra breytinga įkęrši krefjist į fyrri mįlsśrslitum og į hvaša sönnunargögnum, rökum og réttarreglum sś krafa sé byggš. Ef beišni er ófullnęgjandi, hśn berst röngum dómstóli eša dómari telur aš skilyršum 187. gr. sé ekki fullnęgt synjar hann žegar ķ staš um endurupptöku, en śrskuršur skal kvešinn upp um synjunina ef krafist er. Aš öšrum kosti bošar dómari įkęranda og įkęrša fyrir dóm til aš taka beišnina fyrir. Sęki įkęrši ekki žing žegar beišni hans er tekin fyrir telst hśn fallin nišur. Haldi įkęrandi uppi andmęlum gegn beišni um endurupptöku skal leyst śr žeim meš śrskurši įšur en lengra er haldiš. Aš öšrum kosti tekur dómari mįliš upp į nż meš bókun ķ žingbók. 189. gr. Nś hefur mįl veriš endurupptekiš og falla žį nišur réttarįhrif dóms žar til žvķ er lokiš į nż ķ héraši. Frį žessu getur dómari žó vikiš samkvęmt kröfu įkęranda, enda standi svo į sem um ręšir ķ 5. mgr. 183. gr. Upphaflegum dómi ķ mįlinu veršur ekki įfrżjaš til [Landsréttar]1) eftir aš žaš er endurupptekiš nema endurupptöku ljśki meš žvķ aš dómurinn standi óhaggašur skv. 2. mgr. 190. gr. og įkęruvaldiš įfrżi. 190. gr. Žegar endurupptaka er rįšin veršur fariš meš mįl eftir almennum reglum laga žessara frį žvķ stigi žegar žaš var upphaflega žingfest. Hverfi įkęrši frį kröfu um endurupptöku eša falli žingsókn nišur af hans hįlfu į nż įn žess aš hann hafi lagt fram greinargerš skv. 1. mgr. 165. gr. lżkur henni meš bókun dómara ķ žingbók um aš upphaflegur dómur standi óhaggašur nema įkęrandi krefjist žess aš mįliš sęti frekari mešferš. Mįl veršur ekki endurupptekiš öšru sinni eftir įkvęšum žessa kafla. 191. gr. Nś hefur mįl veriš endurupptekiš įn žess aš žvķ hafi veriš lokiš samkvęmt žvķ sem segir ķ 2. mgr. 190. gr. eša aš žaš hafi veriš fellt nišur. Skal žį dómari įkveša įkęrša višurlög skv. 182. gr. eša leggja į žaš dóm į nżjan leik nema žvķ verši vķsaš frį dómi meš śrskurši. Fellur žį fyrri dómur sjįlfkrafa śr gildi. Žegar mįli lżkur samkvęmt žvķ sem segir ķ 1. mgr. skal dómari kveša ķ einu lagi į um sakarkostnaš vegna mįlsins ķ heild. Įfrżja mį dómi til [Landsréttar]1) eftir endurupptöku mįls samkvęmt almennum reglum laga žessara. 192. gr. Śrskuršir hérašsdómara um eftirfarandi sęta kęru til [Landsréttar],1) sbr. žó 2. mgr.:
Eftir aš ašalmešferš mįls er hafin veršur śrskurši hérašsdómara ekki skotiš til ęšra dóms nema śrskuršur sé um:
Śrskuršur hérašsdómara veršur ekki kęršur ef athöfn sem žar er kvešiš į um hefur žegar fariš fram eša įstand sem leitt hefur af śrskuršinum er žegar um garš gengiš. Nś hefur śrskuršur veriš kęršur og svo fer sem ķ 3. mgr. segir eftir žann tķma en įšur en dómur er felldur ķ kęrumįlinu og skal žį vķsa žvķ frį [Landsrétti].1) 193. gr. Hérašsdómari leišbeinir žeim sem ekki nżtur ašstošar lögmanns um rétt til aš kęra śrskurš og um kęrufrest. Nś vill mašur kęra śrskurš og skal hann žį lżsa žvķ yfir innan žriggja sólarhringa frį žvķ aš hann fékk vitneskju um śrskuršinn. Sé kęru lżst yfir į dómžingi mį kęrandi lįta viš žaš sitja aš bókaš verši um hana ķ žingbók, žar į mešal ķ hvaša skyni kęrt er. Aš öšrum kosti skal hann afhenda hérašsdómara skriflega kęru žar sem greint skal frį žvķ hvaša śrskuršur sé kęršur, kröfu um breytingu į honum og įstęšur sem kęra er reist į. Skriflegri kęru skulu fylgja nż gögn sem kęrandi hyggst bera fyrir sig, enda sé ķ kęru getiš hvaš sanna eigi meš žeim. Sé ekki kęrt innan žess frests sem settur er ķ 2. mgr. getur sį sem kęra vill leitaš eftir leyfi [Landsréttar]1) til žess, en afhenda skal hann hérašsdómara skriflega kęru įšur en žaš veršur gert. Um žį leyfisbeišni og mešferš hennar fer samkvęmt žvķ sem segir ķ 200. gr. Kęra śrskuršar um ašgeršir skv. IX., X., XI., XII. og XIV. kafla frestar ekki framkvęmdum ķ mįli. Žegar öšruvķsi stendur į frestar kęra framkvęmdum viš rannsókn eša mįlsmešferš nema hérašsdómari fallist į kröfu um annaš. [Ef kröfu skv. XXVI. kafla er vķsaš frį hérašsdómi, samkvęmt fyrirmęlum 2. mgr. 176. gr. eša vegna žess aš įkęrši er sżknašur meš dómi, getur kröfuhafi įn kęru komiš kröfu um ómerkingu og heimvķsun hérašsdóms hvaš einkaréttarkröfu sķna varšar aš viš mešferš įfrżjašs mįls fyrir Landsrétti eftir fyrirmęlum 4. mgr. 199. gr., d-lišar 2. mgr. og 4. mgr. 201. gr. og 203. gr.]2) 194. gr. [Ef hérašsdómari hefur ekki samiš śrskurš skriflega, sbr. 3. mgr. 181. gr., skal hann gera žaš innan viku eftir aš hann fęr vitneskju um kęru. Telji dómari annmarka vera į kęru getur hann gefiš kęranda skamman frest til aš lagfęra hana.]1) Aš öšrum kosti sendir hérašsdómari kęruna til [Landsréttar]2) svo fljótt sem verša mį įsamt endurritum śr žingbók og öšrum gögnum mįlsins sem varša kęruefniš nema hann telji rétt aš fella sjįlfur śrskurš sinn śr gildi. Gögnin sendir hérašsdómari [į žvķ formi eša ķ žeim fjölda eintaka sem Landsréttur įkvešur]3) įsamt athugasemdum sķnum ef hann vill. Nś hefur kęru ekki veriš lżst yfir ķ žinghaldi aš višstöddum gagnašila kęranda og skal hérašsdómari žį tilkynna gagnašilanum tafarlaust um hana, enda hafi ekki veriš fariš meš mįliš įn žess aš honum vęri kunngert um žaš. [Ef skipašur hefur veriš lögmašur til aš gęta hagsmuna gagnašilans skv. 2. mgr. 84. gr. skal žó tilkynna žeim lögmanni um kęruna og kemur hann fram fyrir hönd gagnašilans viš mešferš kęrumįlsins.]4) Hafi hérašsdómari ekki žegar sent [Landsrétti]2) kęrumįliš getur hann um leiš gefiš gagnašilanum kost į aš afhenda sér skriflega greinargerš sem geymi kröfur hans og röksemdir. Heimilt er aš lįta skrifleg gögn fylgja žeirri greinargerš, enda sé žess getiš žar hvaš sanna eigi meš žeim. Hafi greinargerš ekki veriš afhent hérašsdómara įšur en hann sendir [Landsrétti]2) mįlsgögnin skal henni beint til réttarins. Ašilar kęrumįls geta hvor eša hver fyrir sitt leyti sent [Landsrétti]5) greinargerš meš žvķ efni sem greinir ķ 2. mgr. įsamt nżjum gögnum innan sólarhrings eftir aš mįliš hefur borist réttinum. Ašili skal samhliša žvķ senda gagnašila sķnum afrit af greinargeršinni [og nżjum gögnum],5) enda hafi ekki veriš fariš meš mįliš fyrir hérašsdómi įn žess aš honum vęri kunngert žaš. 195. gr. Aš lišnum fresti skv. 3. mgr. 194. gr. eša žegar greinargeršir hafa borist [Landsrétti]1) getur hann lagt [śrskurš]1) į kęrumįl. Tekiš skal tillit til greinargerša eša gagna sem berast eftir aš fresturinn er lišinn svo framarlega sem mįlinu er žį ekki lokiš. [Landsréttur]1) leggur [śrskurš]1) į kęrumįl į grundvelli skriflegra gagna en getur žó įkvešiš aš žaš verši munnlega flutt. [Śrskuršur]1) skal kvešinn upp svo fljótt sem kostur er. [Landsréttur]1) skal tilkynna hérašsdómara og ašilum kęrumįls sem hafa lįtiš žaš til sķn taka fyrir réttinum um śrslit žess. Aš öšru leyti en aš framan greinir veršur reglum um įfrżjunarmįl beitt um kęrumįl eftir žvķ sem įtt getur viš. 196. gr. Meš žeim takmörkunum sem leišir af öšrum įkvęšum laga žessara er heimilt aš įfrżja hérašsdómi til [Landsréttar]1) til žess aš fį:
Viš įfrżjun dóms er jafnframt heimilt aš leita endurskošunar į śrskuršum sem kvešnir hafa veriš upp og įkvöršunum sem teknar hafa veriš undir rekstri mįls ķ héraši. Nś er hérašsdómi įfrżjaš ķ einhverjum žeim tilgangi sem um ręšir ķ 1. mgr. og er žį um leiš heimilt aš leita endurskošunar į nišurstöšum hans um kröfu skv. XXVI. kafla, enda hafi veriš leyst śr henni aš efni til og įkęrši eša kröfuhafi hafi krafist endurskošunar fyrir sitt leyti. [Krafa um endurskošun į grundvelli 5. mgr. 193. gr. getur žó ekki tekiš til annars en ómerkingar og heimvķsunar įkvęšis hérašsdóms um frįvķsun einkaréttarkröfunnar.]3) Verši hérašsdómi ekki įfrżjaš samkvęmt framansögšu er įkęrša og kröfuhafa hvorum um sig heimilt aš įfrżja sérstaklega śrlausn dómsins um kröfuna aš efni til en um žaš mįlskot fer eftir reglum um įfrżjun dóms ķ einkamįli. 197. gr. Rķkissaksóknari getur įfrżjaš hérašsdómi ef hann telur įkęrša hafa ranglega veriš sżknašan eša refsingu eša önnur višurlög įkvešin aš mun of vęg, sbr. žó 1. mgr. 198. gr. Hann getur einnig įfrżjaš dómi įkęrša til hagsbóta. Įkęrši sem sakfelldur hefur veriš ķ héraši getur įfrżjaš hérašsdómi, sbr. žó 1. mgr. 198. gr. Nś er įkęrši lįtinn og getur žį maki hans, börn, ašrir nišjar, foreldrar eša systkini įfrżjaš dómi fyrir hans hönd. 198. gr. Įfellisdómi veršur ašeins įfrżjaš ef įkęrši hefur veriš dęmdur ķ fangelsi ellegar til aš greiša sekt eša sęta upptöku eigna sem nęr įfrżjunarfjįrhęš ķ einkamįli. Rķkissaksóknara er įvallt heimilt aš įfrżja dómi um sżknu įkęrša. Žrįtt fyrir įkvęši 1. mgr. mį įfrżja hérašsdómi meš leyfi [Landsréttar]1) sem veita mį ef śrslit mįlsins hafa verulegt almennt gildi eša varša mikilvęga hagsmuni ellegar ekki er śtilokaš samkvęmt fyrirliggjandi gögnum aš dómi kunni aš verša breytt svo aš einhverju nemi. 199. gr. Ef įkęrši er staddur viš uppkvašningu hérašsdóms skal dómari kynna honum rétt hans til įfrżjunar og frest til aš lżsa henni yfir. Žegar annars er žörf į aš birta dóm skv. 3. mgr. 185. gr. skal sį sem birtir kynna įkęrša žetta. Skal getiš aš žessa hafi veriš gętt meš bókun ķ žingbók eša ķ birtingarvottorši. Įkęrši skal lżsa yfir įfrżjun hérašsdóms ķ bréflegri tilkynningu sem berast veršur rķkissaksóknara innan fjögurra vikna frį birtingu dómsins, hafi birtingar veriš žörf skv. 3. mgr. 185. gr., en ella innan fjögurra vikna frį uppkvašningu hans. Ķ tilkynningunni skal tekiš nįkvęmlega fram ķ hverju skyni įfrżjaš sé og hverjar dómkröfur įkęrša séu, žar į mešal varšandi kröfur skv. XXVI. kafla ef žvķ er aš skipta, svo og hvern hann vill fį skipašan sem verjanda fyrir [Landsrétti]1) eša hvort hann óskar eftir aš flytja mįl sitt sjįlfur. Rķkissaksóknara er skylt aš veita įkęrša leišbeiningar um gerš tilkynningar ef eftir žvķ er leitaš en jafnframt ber honum aš benda į hvernig bęta megi śr annmörkum į efni hennar ef um žį er aš ręša. Žegar tilkynning hefur borist frį įkęrša innan framangreinds frests telst hérašsdómi įfrżjaš af hans hįlfu. Nś hyggst rķkissaksóknari įfrżja hérašsdómi og skal hann žį gefa śt įfrżjunarstefnu innan fjögurra vikna frį uppkvašningu dómsins. Hvort sem įkęrši eša rķkissaksóknari įfrżjar hérašsdómi getur gagnašili, žar į mešal kröfuhafi …2) skv. XXVI. kafla …,2) įvallt gert kröfu fyrir [Landsrétti]1) um breytingar į nišurstöšum dómsins įn žess aš įfrżja fyrir sitt leyti, enda komi sś krafa fram ķ greinargerš hans skv. 203. gr. Hafi hvorki įkęrši né rķkissaksóknari įfrżjaš innan žeirra fresta sem męlt er fyrir um ķ 2. og 3. mgr. skal litiš svo į aš hérašsdómi sé unaš af beggja hįlfu. Žrįtt fyrir žaš getur [Landsréttur]1) oršiš viš umsókn um leyfi til aš įfrżja hérašsdómi sem berst nęstu žrjį mįnuši eftir lok įfrżjunarfrests, enda sé fullnęgt skilyršum 2. mgr. 198. gr. og drįttur į įfrżjun nęgilega réttlęttur. Beišni um slķkt įfrżjunarleyfi frestar ekki fullnustu hérašsdóms um refsingu og önnur višurlög. [Ef hérašsdómi hefur veriš įfrżjaš skal rķkissaksóknari tilkynna brotažola um žaš. Sama į viš ef óskaš hefur veriš leyfis Landsréttar til aš įfrżja dómi hérašsdóms skv. 2. mgr. 198. gr. og 5. mgr. žessarar greinar.]2) 200. gr. Nś vill įkęrši leita leyfis [Landsréttar]1) til aš įfrżja hérašsdómi og skal hann žį senda rķkissaksóknara tilkynningu skv. 2. mgr. 199. gr. įsamt skriflegri umsókn um leyfiš žar sem rökstutt skal ķtarlega hvernig įkęrši telur aš skilyršum fyrir įfrżjunarleyfi sé fullnęgt. Leiti įkęrši įfrżjunarleyfis skv. 2. mgr. 198. gr. veršur umsókn hans įsamt tilkynningu um įfrżjun aš berast rķkissaksóknara innan įfrżjunarfrests sem žar meš telst rofinn. Leiti rķkissaksóknari įfrżjunarleyfis skal hann beina til [Landsréttar]1) skriflegri umsókn um žaš. Skal hśn vera sama efnis og um ręšir ķ 1. mgr. Sé leitaš įfrżjunarleyfis skv. 2. mgr. 198. gr. veršur umsóknin aš berast réttinum innan įfrżjunarfrests sem žar meš telst rofinn. [Landsréttur]1) gefur öšrum mįlsašilum kost į aš tjį sig um umsókn um įfrżjunarleyfi. Žegar mešferš umsóknar er lokiš tilkynnir rétturinn ašilunum skriflega um nišurstöšuna. Sé leyfiš veitt veršur ekki krafist rökstušnings fyrir žeirri įkvöršun en sé umsókn hafnaš skal greint frį įstęšum žess ķ tilkynningu til ašilanna. 201. gr. Rķkissaksóknari er sóknarašili mįls fyrir [Landsrétti],1) hvort sem hann hefur sjįlfur įfrżjaš hérašsdómi eša įkęrši. Žegar įfrżjun er rįšin gefur rķkissaksóknari śt įfrżjunarstefnu žar sem skal greina:
Hafi rķkissaksóknari įfrżjaš hérašsdómi skal hann svo fljótt sem verša mį fį įfrżjunarstefnu birta fyrir įkęrša. Skal įkęrša um leiš gefinn kostur į aš bera fram ósk um verjanda eša greina ella frį ósk sinni um aš fį aš flytja mįl sitt sjįlfur. Hafi krafa skv. XXVI. kafla veriš dęmd aš efni til ķ héraši [eša vķsaš frį hérašsdómi vegna fyrirmęla 2. mgr. 176. gr.]2) skal rķkissaksóknari lįta birta įfrżjunarstefnu fyrir žeim sem meš kröfuna fer. Sé um brotažola aš ręša skal honum um leiš gefinn kostur į aš bera fram ósk um réttargęslumann žį žegar eša meš tilkynningu til [Landsréttar].1) Aš žvķ bśnu sem aš framan greinir sendir rķkissaksóknari [Landsrétti]1) įfrżjunarstefnuna meš sönnun fyrir birtingu hennar įsamt endurriti af hérašsdómi og tilkynningu įkęrša um įfrżjun ef žvķ er aš skipta. [Landsréttur]1) skipar įkęrša verjanda nema hann hafi óskaš eftir aš flytja mįl sitt sjįlfur, enda sé hann hęfur til žess aš mati réttarins. Ef žvķ er aš skipta skipar [Landsréttur]1) enn fremur brotažola réttargęslumann ef skilyrši eru til žess. Aš žvķ bśnu tilkynnir [Landsréttur]1) eftir žvķ sem viš į rķkissaksóknara, įkęrša, verjanda, brotažola eša réttargęslumanni aš mįliš hafi borist réttinum og hvaša auškenni žaš hefur hlotiš, svo og aš tilkynnt verši frekar į sķšara stigi um fresti hvers um sig til aš leggja fram greinargerš ķ mįlinu af sinni hįlfu. 202. gr. Žegar įfrżjun er rįšin skal hérašsdómstóllinn, žar sem leyst var śr mįli, verša viš beišni rķkissaksóknara um aš afhenda honum dómsgeršir. [Žegar rķkissaksóknara hafa borist dómsgeršir skv. 1. mgr. og verjandi hefur veriš skipašur skal rķkissaksóknari ķ samrįši viš verjanda bśa til mįlsgögn en til žeirra teljast endurrit, sem og [hljóšupptökur]1) af munnlegum framburši fyrir hérašsdómi og afrit žeirra mįlsskjala sem ašilarnir telja žörf į viš śrlausn mįlsins eins og įfrżjun er hįttaš. [Rķkissaksóknari skal afhenda verjanda mįlsgögn.]1) Landsrétti skulu sķšan afhent mįlsgögn ķ žeim fjölda eintaka sem hann telur žörf į, svo og dómsgeršir. [Hérašsdómstóll skal afhenda Landsrétti hljóš- og myndupptökur af munnlegum framburši ķ mįlinu.]1)]2) [Landsréttur]3) setur nįnari reglur4) um frįgang mįlsgagna og dómsgerša. 203. gr. Žegar mįlsgögn hafa veriš afhent skal [Landsréttur]1) veita žeim ašila sem įfrżjaš hefur tiltekinn frest til aš skila skriflegri greinargerš og gögnum sem hann kann enn aš telja vanta og hann hyggst byggja mįl sitt į fyrir [Landsrétti].1) Žegar greinargerš og gögn hafa borist skal gagnašila veittur frestur til aš skila greinargerš og gögnum af sinni hįlfu. Ef žvķ er aš skipta skal aš lokum veita kröfuhafa skv. XXVI. kafla frest til aš skila greinargerš og gögnum. Žegar greinargerš er skilaš til [Landsréttar]1) skal sį sem žaš gerir senda öšrum žeim sem aš framan er getiš afrit af henni, svo og af gögnum sem fylgja henni. Ķ greinargerš mįlsašila skal koma fram:
Mįlsašilum er heimilt aš leggja frekari gögn fyrir [Landsrétt]1) en žau skulu žį afhent réttinum og kynnt gagnašila ekki sķšar en einni viku fyrir flutning mįls. Frį žessu getur [Landsréttur]1) vikiš ef sérstaklega stendur į, enda séu ašilar į žaš sįttir aš nż gögn komi fram meš skemmri fyrirvara. Rķkissaksóknara er žó jafnan heimilt aš leggja fram nżtt sakavottorš įkęrša viš upphaf mįlflutnings. 204. gr. [Ef höfš er uppi ķ mįli fyrir Landsrétti krafa um ómerkingu hérašsdóms, frįvķsun frį hérašsdómi, frįvķsun frį Landsrétti eša nišurfellingu mįls, eša Landsréttur telur aš vera kunni į mįli įgallar sem geti leitt til sömu nišurstöšu žótt slķk krafa sé ekki gerš, skal Landsréttur aš jafnaši innan mįnašar frį žvķ aš mįli er śthlutaš lįta flytja mįl um formsatriši žess įšur en žaš er tekiš til frekari mešferšar aš efni til. Dómsformašur getur įkvešiš aš mįl verši flutt sķšar um formsatriši sérstaklega eša ķ einu lagi um formsatriši og efni. Landsréttur getur žó hvenęr sem er kvešiš upp dóm um frįvķsun mįls frį réttinum vegna galla į mįlatilbśnaši žar fyrir dómi įn žess aš mįlflutningur fari įšur fram. Į sama hįtt getur Landsréttur hvenęr sem er, įn žess aš mįlflutningur fari įšur fram, ómerkt hérašsdóm ef verulegir gallar hafa veriš į mešferš mįls ķ héraši og vķsaš žvķ frį hérašsdómi ef undirbśningi undir mįlshöfšun hefur veriš įfįtt ķ meginatrišum.]1) Nś er mįlatilbśnaši įfįtt, įn žess aš naušsynlegt žyki žó aš vķsa mįli frį eša ómerkja hérašsdóm, og getur žį [Landsréttur]2) beint žvķ til ašila aš afla gagna um tiltekin atriši eša grķpa til annarra ašgerša til aš rįša bót į žvķ sem įfįtt er. [Ef tilefni er til tekur Landsréttur mįl fyrir į dómžingi til aš rįša til lykta atrišum varšandi rekstur žess, ž.m.t. gagnaöflun og framlagningu gagna, hvaša skżrslutökur verši heimilašar fyrir Landsrétti og hvaša upptökur verši spilašar viš ašalmešferš. Skulu ašilar kvaddir fyrir dóm meš hęfilegum fyrirvara ķ žessu skyni. Dómsformašur tekur aš jafnaši einn fyrir mįl ķ žessu skyni og tekur einn įkvaršanir varšandi rekstur žess sem ekki eru kęranlegar.]1) 205. gr. Mįl skal aš jafnaši flutt munnlega fyrir [Landsrétti].1) Rétturinn getur žó įkvešiš aš mįl verši skriflega flutt ef sérstakar įstęšur męla meš žvķ. Hann getur einnig įkvešiš aš mįl verši dómtekiš įn sérstaks mįlflutnings ef samhljóša óskir koma fram um žaš frį ašilum eša dómi er ašeins įfrżjaš um įkvöršun višurlaga. [Nś er įkvešinn munnlegur flutningur og skulu žį ašilar tilkynna Landsrétti, aš fram komnum greinargeršum žeirra beggja eša allra, hve langan tķma žeir įętli hvor eša hver fyrir sitt leyti aš žurfi til aš flytja mįlflutningsręšu og jafnframt til aš taka žęr skżrslur og spila žęr upptökur sem hvor eša hver um sig hefur óskaš eftir fyrir Landsrétti og rétturinn hefur heimilaš, sbr. 3. mgr. 204. gr. Landsréttur įkvešur hvenęr munnlegur mįlflutningur fer fram og skal tilkynna žaš ašilum meš hęfilegum fyrirvara. Žį skal jafnframt tilkynna ašilum įkvaršanir Landsréttar um hvort og žį hvaša skżrslur verši teknar fyrir dóminum eša spilašar žar, hafi Landsréttur ekki žegar rįšiš žvķ til lykta, sbr. 3. mgr. 204. gr. Um tilhögun skżrslutöku fer aš öšru leyti eftir įkvęšum XVII. og XVIII. kafla. Um leiš skal ašilum tilkynnt hve langan tķma žeir fįi til aš flytja mįlflutningsręšur ef ekki er fallist į óskir žeirra ķ žeim efnum. Landsréttur getur viš sama tękifęri beint til ašila aš žeir afhendi hvor eša hver um sig meš tilteknum fyrirvara stutt yfirlit um atvik mįls ķ tķmaröš, helstu röksemdir sķnar og tilvķsanir ķ fręširit og dóma sem žeir hyggjast styšjast viš ķ mįlflutningi.]2) …2) 206. gr. [Viš upphaf ašalmešferšar į dómžingi skal gerš grein fyrir dómsorši hérašsdóms og įfrżjunarstefnu aš žvķ leyti sem dómsformašur telur žess žörf til skżringar į mįlflutningi. Viš ašalmešferš mįls skulu aš jafnaši fara fram ķ einni lotu skżrslutökur og munnlegur flutningur. Fyrst er horft og hlustaš į upptökur af skżrslum af įkęršu og vitnum fyrir hérašsdómi aš žvķ leyti sem Landsréttur hefur žegar įkvešiš. Žvķ nęst eru teknar skżrslur af įkęršu og vitnum sem ekki gįfu skżrslu fyrir hérašsdómi eša mįlsašilar hafa óskaš eftir aš gefi višbótarskżrslu og Landsréttur telur aš geti haft žżšingu viš śrlausn mįlsins. Veršur svo flutt frumręša af hįlfu įkęruvalds, sķšan ef žvķ er aš skipta af hįlfu žess sem gerir kröfu skv. XXVI. kafla og loks af hįlfu įkęrša nema dómsformašur hafi įkvešiš ašra röš og ašilum veriš tilkynnt žaš meš hęfilegum fyrirvara fyrir mįlflutning. Eftir frumręšur eiga ašilar kost į aš fęra fram stutt andsvör ķ sömu röš. Flytji verjandi mįliš af hįlfu įkęrša getur dómsformašur heimilaš įkęrša sjįlfum aš koma aš stuttum athugasemdum aš loknum andsvörum verjanda. Jafnan skal gengiš į vettvang ķ upphafi ašalmešferšar ef žurfa žykir.]1) Ķ mįlflutningi skal gera grein fyrir žeim atrišum ķ nišurstöšum hérašsdóms sem leitaš er breytinga į, kröfum ķ žeim efnum og röksemdum fyrir žeim. Skal foršast mįlalengingar og mįlflutningi beint aš žeim atrišum einum įsamt naušsynlegri frįsögn af öšru sem žarf samhengis vegna. [Dómsformašur]1) stżrir žinghaldi. Hann getur krafist aš mįlflytjendur haldi sér viš efniš og lįti vera aš fjalla um žį žętti mįls sem ekki eru til endurskošunar eša įstęšulaust er af öšrum sökum aš gera frekari grein fyrir. [Dómsformašur]1) getur stöšvaš mįlflutning ef ręšur verša langar śr hófi fram eša sett honum tķmatakmörk og viš žau bundiš enda į mįlflutning. Aš loknum mįlflutningi tekur [Landsréttur]2) mįliš til dóms. 207. gr. [Aš žvķ leyti sem önnur įkvęši laga žessara męla ekki į annan veg og įgreiningur er ekki uppi tekur Landsréttur afstöšu til atriša sem varša rekstur mįls meš įkvöršun. Slķk atriši mį einnig leiša til lykta meš įkvöršun žótt įgreiningur sé um žau ef įgreiningsefniš sętir ekki kęru til Hęstaréttar eša śrlausn um žaš leišir ekki til loka mįls fyrir dóminum en ķ slķkum tilvikum skal kvešinn upp rökstuddur śrskuršur. Įkvöršun veršur ekki rökstudd sérstaklega en um efni hennar skal getiš ķ žingbók eftir žörfum. Landsréttur kvešur upp [śrskurš]1) ķ kęrumįli. Feli śrlausn Landsréttar ķ įfrżjunarmįli ķ sér lyktir mįls įn žess aš žaš hafi veriš flutt um efni skal kvešinn upp śrskuršur. Śrskurš skal kveša upp svo fljótt sem verša mį. Ef mįl er ašeins flutt um efni eša samhliša um form og efni kvešur Landsréttur upp dóm hver svo sem nišurstaša mįlsins er. Dómar og śrskuršir Landsréttar skulu rökstuddir. Ef mįl er fellt nišur eša žvķ er vķsaš frį Landsrétti skal žó ašeins getiš um įstęšur žess ķ śrskurši eša dómi, svo og um sakarkostnaš ef žvķ er aš skipta. Sama gildir ef hérašsdómur er ómerktur og mįli vķsaš heim eša žvķ er vķsaš frį hérašsdómi. Sé ķ dómi kvešiš į um önnur mįlalok en aš framan getur skal greina žar frį kröfum ašila eftir žvķ sem žörf er į svo aš nišurstaša verši skżr. Aš žvķ leyti sem greinargerš um mįlsatvik er įbótavant ķ hérašsdómi skal bętt śr žvķ ķ dómi Landsréttar. Ef og aš žvķ leyti sem nišurstöšu hérašsdóms er breytt skal žaš rökstutt ķ dómi Landsréttar. Fallist Landsréttur į nišurstöšu hérašsdóms en ekki į röksemdir fyrir henni greinir hann frį rökum sķnum eftir žvķ sem žörf žykir.]2) Um [dóma og śrskurši Landsréttar]2) gilda aš öšru leyti įkvęši 183. gr. eftir žvķ sem getur įtt viš. 208. gr. Refsing og önnur višurlög į hendur įkęrša verša ekki žyngd meš dómi [Landsréttar]1) nema žess hafi veriš krafist af hįlfu įkęruvalds. Įkvęšum hérašsdóms um kröfu skv. XXVI. kafla veršur heldur ekki breytt nema žess hafi veriš krafist af žeim sem breyting er til hagsbóta, hvort sem žaš er įkęrši eša kröfuhafi. Aš öšru leyti getur [Landsréttur]1) įvallt breytt dómi til hagsbóta įkęrša žótt hann hafi ekki gert kröfu um žaš. [Ef hérašsdómur er ómerktur eingöngu hvaš varšar frįvķsun einkaréttarkröfu skv. 1. og 2. mgr. 172. gr., sbr. 5. mgr. 193. gr., skal vķkja henni til mešferšar ķ hérašsdómi ķ sérstöku einkamįli ķ samręmi viš įkvęši 175. gr. Ef Landsréttur hafnar kröfu um aš hérašsdómur verši ómerktur hvaš varšar frįvķsun einkaréttarkröfu skal hann stašfesta hérašsdóm um frįvķsun einkaréttarkröfunnar frį hérašsdómi. Ef fallist er į kröfu um ómerkingu og heimvķsun fyrir ęšra dómi skv. 2. mgr. skal kröfuhafi sem fengiš hefur skipašan réttargęslumann hafa gjafsókn fyrir hérašsdómi, Landsrétti og Hęstarétti ķ einkamįli um kröfuna skv. 175. gr.]2) 209. gr. Dóm skal kveša upp svo fljótt sem unnt er eftir aš mįl er dómtekiš og aldrei sķšar en žegar fjórar vikur eru lišnar frį žvķ. Verši žvķ ekki komiš viš og hafi mįl veriš munnlega flutt skal endurtaka mįlflutning aš žvķ leyti sem [Landsrétti]1) žykir naušsynlegt. [Strax eftir dómtöku mįls skulu dómarar ręša meš sér fyrir luktum dyrum röksemdir og nišurstöšu dóms. Dómsformašur er frummęlandi į žeim fundi, stżrir honum, ber fram spurningar, stušlar aš žvķ aš įlit hvers dómara komi žar sem skżrast fram og telur atkvęši žeirra. Afl atkvęša ręšur śrslitum. Aš lokinni umręšu semur dómsformašur atkvęši aš dómi. Greinist dómarar ķ meiri og minni hluta semur dómsformašur atkvęši fyrir žann hluta sem hann heyrir til, en hinir dómararnir įkveša hver žeirra semji atkvęši žeirra, myndi žeir meiri hluta. Landsréttardómari sem myndar meiri hluta meš sérfróšum mešdómsmanni semur žó atkvęši. Dómari, sem greišir atkvęši meš ómerkingu hérašsdóms eša frįvķsun mįls og veršur ķ minni hluta, veršur einnig aš greiša atkvęši um efni mįls. Dómarar ganga ķ sameiningu frį dómi, meš eša įn sératkvęša.]2) Viš uppkvašningu dóms skal lesa upp dómsorš ķ heyranda hljóši į dómžingi eftir žvķ sem žörf žykir. Ef sératkvęši er ķ dómi skal žess einnig getiš. 210. gr. Eftir žvķ sem įtt getur viš fer aš öšru leyti um mešferš og śrlausn sakamįla fyrir [Landsrétti]1) eftir įkvęšum žessara laga um mešferš mįls ķ héraši. [211. gr. [Dómsathafnir]1) Landsréttar um eftirfarandi sęta kęru til Hęstaréttar:
Hęstiréttur getur žó į hvaša stigi mįls sem er synjaš um aš taka kęruefni til mešferšar ef rétturinn telur kęru tilefnislausa eša augljóslega setta fram ķ žeim tilgangi aš tefja framgang mįls.]2) [212. gr. Dómsformašur leišbeinir žeim sem ekki nżtur ašstošar lögmanns um rétt til aš kęra śrskurš og um kęrufrest. Nś vill mašur kęra śrskurš og skal hann žį lżsa žvķ yfir innan žriggja sólarhringa frį žvķ aš hann fékk vitneskju um śrskuršinn. Sé kęru lżst yfir į dómžingi mį kęrandi lįta viš žaš sitja aš bókaš verši um hana ķ žingbók, žar į mešal ķ hvaša skyni kęrt er. Aš öšrum kosti skal hann afhenda Landsrétti skriflega kęru žar sem greint skal frį žvķ hvaša śrskuršur sé kęršur, kröfu um breytingu į honum og įstęšur sem kęra er reist į. Skriflegri kęru skulu fylgja nż gögn sem kęrandi hyggst bera fyrir sig, enda sé ķ kęru getiš hvaš sanna eigi meš žeim. Sé ekki kęrt innan žess frests sem settur er ķ 2. mgr. getur sį sem kęra vill samt sem įšur leitaš eftir leyfi Hęstaréttar til žess, en afhenda skal hann Landsrétti skriflega kęru įšur en žaš veršur gert. Um žį leyfisbeišni og mešferš hennar fer samkvęmt žvķ sem segir ķ [216.]1) gr. Kęra frestar frekari framkvęmdum į grundvelli dómsathafnar žar til leyst er śr mįli fyrir Hęstarétti. [Ef kröfu skv. XXVI. kafla er vķsaš frį [dómi],2) samkvęmt fyrirmęlum 2. mgr. 176. gr., vegna žess aš įkęrši er sżknašur meš dómi Landsréttar getur kröfuhafi įn kęru komiš aš viš mešferš įfrżjašs mįls fyrir Hęstarétti kröfu um ómerkingu og heimvķsun dóms Landsréttar hvaš kröfu sķna varšar, eftir fyrirmęlum 5. mgr. 217. gr., d-lišar 2. mgr. og 4. mgr. 218. gr. og 220. gr. Ef Landsréttur hefur stašfest hérašsdóm um frįvķsun einkaréttarkröfu frį hérašsdómi vegna žess aš įkęrši er sżknašur meš dómi Landsréttar getur kröfuhafi įn kęru og žrįtt fyrir įkvęši 2. og 3. mgr. komiš aš viš mešferš įfrżjašs mįls fyrir Hęstarétti, eftir fyrirmęlum 5. mgr. 217. gr., d-lišar 2. mgr. og 4. mgr. 218. gr. og 220. gr., kröfu um ómerkingu dóms Landsréttar hvaš stašfestingu į frįvķsun einkaréttarkröfu varšar og heimvķsun til hérašsdóms til nżrrar mešferšar ķ einkamįli skv. 175. gr.]3)]4) [213. gr. Telji Landsréttur annmarka vera į kęru getur hann gefiš kęranda skamman frest til lagfęringa. Aš öšrum kosti sendir dómsformašur kęruna til Hęstaréttar svo fljótt sem verša mį įsamt endurritum śr žingbók og öšrum gögnum mįlsins sem varša kęruefniš nema Landsréttur telji rétt aš fella sjįlfur śrskurš sinn śr gildi. [Gögnin sendir Landsréttur, įsamt athugasemdum ef Landsréttur svo kżs, ķ žeim fjölda eintaka sem Hęstiréttur męlir fyrir um.]1) Nś hefur kęru ekki veriš lżst yfir ķ žinghaldi aš višstöddum gagnašila kęranda og skal Landsréttur žį tilkynna gagnašilanum tafarlaust um hana, enda hafi ekki veriš fariš meš mįliš įn žess aš honum vęri kunngert žaš. Hafi Landsréttur ekki žegar sent Hęstarétti kęrumįliš getur hann um leiš gefiš gagnašilanum kost į aš afhenda Landsrétti skriflega greinargerš sem geymi kröfur hans og röksemdir varšandi kęruefni. Heimilt er aš lįta skrifleg gögn fylgja žeirri greinargerš, enda sé žess getiš žar hvaš sanna eigi meš žeim. Hafi greinargerš ekki veriš afhent Landsrétti įšur en hann sendir Hęstarétti mįlsgögnin skal henni beint til réttarins. Ašilar kęrumįls geta hvor eša hver fyrir sitt leyti sent Hęstarétti greinargerš meš žvķ efni sem greinir ķ 2. mgr. įsamt nżjum gögnum innan sólarhrings eftir aš mįliš hefur borist réttinum. Ašili skal samhliša žvķ senda gagnašila sķnum afrit af greinargeršinni, enda hafi ekki veriš fariš meš mįliš fyrir hérašsdómi įn žess aš honum vęri kunngert žaš.]2) [214. gr. Aš lišnum fresti skv. 3. mgr. 213. gr. eša žegar greinargeršir hafa borist Hęstarétti getur rétturinn lagt dóm į kęrumįl. Tekiš skal tillit til greinargerša eša gagna sem berast eftir aš fresturinn er lišinn svo framarlega sem mįlinu er žį ekki lokiš. Hęstiréttur leggur dóm į kęrumįl į grundvelli skriflegra gagna en getur žó įkvešiš aš žaš verši munnlega flutt. Dómur skal kvešinn upp svo fljótt sem kostur er. Aš gengnum dómi sendir Hęstiréttur Landsrétti [og eftir atvikum hérašsdómara]1) endurrit dóms. [Hęstiréttur tilkynnir ašilum kęrumįls sem hafa lįtiš žaš til sķn taka fyrir réttinum um śrslit žess.]1) Aš öšru leyti en aš framan greinir veršur reglum um įfrżjunarmįl beitt um kęrumįl eftir žvķ sem viš getur įtt.]2) [215. gr. Meš žeim takmörkunum sem leišir af öšrum įkvęšum laga žessara er unnt aš óska eftir leyfi Hęstaréttar til aš įfrżja landsréttardómi til Hęstaréttar til žess aš fį:
Viš įfrżjun dóms er jafnframt heimilt aš leita endurskošunar į śrskuršum sem kvešnir hafa veriš upp og įkvöršunum sem teknar hafa veriš undir rekstri mįls ķ héraši. Nś er óskaš eftir leyfi til aš įfrżja landsréttardómi ķ einhverjum žeim tilgangi sem um ręšir ķ 1. mgr. og er žį um leiš heimilt aš leita endurskošunar į nišurstöšum hans um kröfu skv. XXVI. kafla, enda hafi veriš leyst śr henni aš efni til og įkęrši eša kröfuhafi hafi krafist endurskošunar fyrir sitt leyti. [Krafa um endurskošun į grundvelli 5. mgr. 212. gr. getur žó ekki tekiš til annars en ómerkingar og heimvķsunar įkvęšis dóms Landsréttar um frįvķsun einkaréttarkröfunnar til nżrrar mešferšar ķ einkamįli skv. 175. gr. Žį getur krafa um endurskošun į grundvelli 6. mgr. 212. gr. ekki tekiš til annars en ómerkingar įkvęšis dóms Landsréttar hvaš stašfestingu į frįvķsun einkaréttarkröfu brotažola varšar og heimvķsun hennar til hérašsdóms til nżrrar mešferšar ķ einkamįli skv. 175. gr.]1) Verši landsréttardómi ekki įfrżjaš samkvęmt framansögšu er įkęrša og kröfuhafa hvorum um sig heimilt aš óska sérstaklega eftir leyfi Hęstaréttar til įfrżjunar į śrlausn dómsins um kröfuna aš efni til en um žaš mįlskot fer eftir reglum um įfrżjun dóms ķ einkamįli. Hęstiréttur įkvešur hvort oršiš verši viš ósk um įfrżjunarleyfi [og mį takmarka leyfiš viš tiltekin atriši mįls].2) Slķkt leyfi skal ašeins veita ef įfrżjun lżtur aš atriši sem hefur verulega almenna žżšingu eša af öšrum įstęšum er mjög mikilvęgt aš fį śrlausn Hęstaréttar um. Žį getur Hęstiréttur veitt slķkt leyfi ef įstęša er til aš ętla aš mįlsmešferš fyrir hérašsdómi eša Landsrétti hafi veriš stórlega įbótavant eša dómur Landsréttar bersżnilega rangur aš formi eša efni. Hafi įkęrši veriš sżknašur af įkęruefni ķ hérašsdómi en sakfelldur fyrir Landsrétti skal žó verša viš ósk įkęrša, eša įkęruvaldsins honum til hagsbóta, um leyfi til įfrżjunar nema Hęstiréttur telji ljóst aš įfrżjun muni ekki verša til žess aš breyta dómi Landsréttar. Ekki er heimilt aš veita leyfi til aš įfrżja dómi Landsréttar til Hęstaréttar til endurskošunar į mati Landsréttar į sönnunargildi munnlegs framburšar.]3) [216. gr. Rķkissaksóknari getur óskaš eftir leyfi til įfrżjunar į landsréttardómi ef hann telur įkęrša hafa ranglega veriš sżknašan eša refsing eša önnur višurlög įkvešin aš mun of vęg …1). Hann getur einnig óskaš eftir leyfi til aš įfrżja dómi Landsréttar įkęrša til hagsbóta. Įkęrši sem sakfelldur hefur veriš fyrir Landsrétti getur óskaš eftir leyfi til aš įfrżja landsréttardómi …1). Nś er įkęrši lįtinn og getur žį maki hans, börn, ašrir nišjar, foreldrar eša systkini óskaš eftir leyfi til aš įfrżja dómi fyrir hans hönd.]2) [217. gr. Ef įkęrši er staddur viš uppkvašningu landsréttardóms skal dómari kynna honum rétt hans til aš óska eftir leyfi til įfrżjunar til Hęstaréttar og frest til aš lżsa henni yfir. Žegar annars er žörf į aš birta dóm skv. 3. mgr. 185. gr. skal sį sem birtir kynna įkęrša žetta. Skal getiš aš žessa hafi veriš gętt meš bókun ķ žingbók eša ķ birtingarvottorši. Nś vill įkęrši leita leyfis Hęstaréttar til aš įfrżja dómi Landsréttar og skal hann žį senda rķkissaksóknara skriflega umsókn um leyfiš žar sem rökstutt skal ķtarlega hvernig įkęrši telur aš skilyršum fyrir įfrżjunarleyfi sé fullnęgt. Umsókn hans um įfrżjunarleyfi veršur aš berast rķkissaksóknara innan fjögurra vikna frį birtingu dómsins, hafi birtingar veriš žörf skv. 3. mgr. 185. gr., en ella innan fjögurra vikna frį uppkvašningu. Umsókn um įfrżjun skal fylgja skrifleg tilkynning um įfrżjun žar sem tekiš er nįkvęmlega fram ķ hverju skyni įfrżjaš sé og hverjar dómkröfur įkęrša séu, žar į mešal varšandi kröfur skv. XXVI. kafla ef žvķ er aš skipta, svo og hvern hann vill fį skipašan sem verjanda fyrir Hęstarétti eša hvort hann óskar eftir aš flytja mįl sitt sjįlfur. Rķkissaksóknara er skylt aš veita įkęrša leišbeiningar um gerš tilkynningar ef eftir žvķ er leitaš en jafnframt ber honum aš benda į hvernig bęta megi śr annmörkum į efni hennar ef um žį er aš ręša. Žegar tilkynning hefur borist frį įkęrša innan framangreinds frests telst įfrżjunarfrestur rofinn. Leiti rķkissaksóknari įfrżjunarleyfis skal hann beina til Hęstaréttar skriflegri umsókn um žaš. Skal hśn vera sama efnis og um ręšir ķ 2. mgr. Umsóknin veršur aš berast réttinum innan fjögurra vikna frį uppkvašningu landsréttardóms, [svo og endurrit af dómi Landsréttar].1) Hęstiréttur gefur öšrum mįlsašilum kost į aš tjį sig um umsókn um įfrżjunarleyfi. Žegar mešferš umsóknar er lokiš tilkynnir rétturinn ašilunum skriflega um nišurstöšuna. Sé leyfiš veitt veršur ekki krafist rökstušnings fyrir žeirri įkvöršun en sé umsókn hafnaš skal greint frį įstęšum žess ķ tilkynningu til ašilanna. Hvort sem įkęrši eša rķkissaksóknari hefur óskaš eftir įfrżjun landsréttardóms getur gagnašili, žar į mešal kröfuhafi, …2) skv. XXVI. kafla …,2) įvallt gert kröfu fyrir Hęstarétti um breytingar į nišurstöšum dómsins įn žess aš įfrżja fyrir sitt leyti, enda komi sś krafa fram ķ greinargerš hans til Hęstaréttar. [Ef sótt hefur veriš um leyfi til aš įfrżja dómi Landsréttar skal rķkissaksóknari tilkynna brotažola um žaš, sem og ef fallist er į slķka beišni.]2) Hafi hvorki įkęrši né rķkissaksóknari [óskaš eftir leyfi til įfrżjunar]1) innan žeirra fresta sem męlt er fyrir um ķ 2. og 3. mgr. skal litiš svo į aš landsréttardómi sé unaš af beggja hįlfu. Žrįtt fyrir žaš getur Hęstiréttur oršiš viš umsókn um leyfi til aš įfrżja landsréttardómi sem berst nęstu žrjį mįnuši eftir lok [framangreindra fresta],1) enda sé …3) drįttur į įfrżjun nęgilega réttlęttur. Beišni um slķkt įfrżjunarleyfi frestar ekki fullnustu landsréttardóms um refsingu og önnur višurlög.]4) [218. gr. Rķkissaksóknari er sóknarašili mįls fyrir Hęstarétti, hvort sem hann hefur sjįlfur įfrżjaš [dómi Landsréttar]1) eša įkęrši. Žegar įfrżjun er rįšin gefur rķkissaksóknari śt įfrżjunarstefnu žar sem skal greina:
Hafi rķkissaksóknari įfrżjaš dómi skal hann svo fljótt sem verša mį fį įfrżjunarstefnu birta fyrir įkęrša. Skal įkęrša um leiš gefinn kostur į aš bera fram ósk um verjanda eša greina ella frį ósk sinni um aš fį aš flytja mįl sitt sjįlfur. Hafi krafa skv. XXVI. kafla veriš dęmd aš efni til į fyrra dómstigi [eša vķsaš frį [dómi]3) vegna fyrirmęla 2. mgr. 176. gr.]2) skal rķkissaksóknari lįta birta įfrżjunarstefnu fyrir žeim sem meš kröfuna fer. Sé um brotažola aš ręša skal honum um leiš gefinn kostur į aš bera fram ósk um réttargęslumann žį žegar eša meš tilkynningu til Hęstaréttar. Aš žvķ bśnu sem aš framan greinir sendir rķkissaksóknari Hęstarétti įfrżjunarstefnuna meš sönnun fyrir birtingu hennar įsamt endurriti af dómi į fyrra dómstigi og tilkynningu įkęrša um įfrżjun ef žvķ er aš skipta. Hęstiréttur skipar įkęrša verjanda nema hann hafi óskaš eftir aš flytja mįl sitt sjįlfur, enda sé hann hęfur til žess aš mati réttarins. Ef žvķ er aš skipta skipar Hęstiréttur enn fremur brotažola réttargęslumann ef skilyrši eru til žess. Aš žvķ bśnu tilkynnir Hęstiréttur eftir žvķ sem viš į rķkissaksóknara, įkęrša, verjanda, brotažola eša réttargęslumanni aš mįliš hafi borist réttinum og hvaša auškenni žaš hefur hlotiš, svo og aš tilkynnt verši frekar į sķšara stigi um fresti hvers um sig til aš leggja fram greinargerš ķ mįlinu af sinni hįlfu.]4) [219. gr. Žegar įfrżjun er rįšin skal [Landsréttur]1) verša viš beišni rķkissaksóknara um aš afhenda honum dómsgeršir. Žegar rķkissaksóknara hafa borist dómsgeršir skv. 1. mgr. og verjandi hefur veriš skipašur skal rķkissaksóknari ķ samrįši viš verjanda annast frįgang mįlsgagna en til žeirra teljast afrit žeirra mįlsskjala og endurrita sem ašilarnir telja žörf į viš śrlausn mįlsins eins og įfrżjun er hįttaš. Hęstarétti skulu sķšan afhent mįlsgögn ķ žeim fjölda eintaka sem hann telur žörf į, svo og dómsgeršir. Hęstiréttur setur nįnari reglur2) um frįgang mįlsgagna og dómsgerša.]3) [220. gr. Žegar mįlsgögn hafa veriš afhent skal Hęstiréttur veita žeim ašila sem įfrżjaš hefur tiltekinn frest til aš skila greinargerš og gögnum sem hann kann enn aš telja vanta og hann hyggst byggja mįl sitt į fyrir Hęstarétti. Žegar greinargerš og gögn hafa borist skal gagnašila veittur frestur til aš skila greinargerš og gögnum af sinni hįlfu. Ef žvķ er aš skipta skal aš lokum veita kröfuhafa skv. XXVI. kafla frest til aš skila greinargerš og gögnum. Žegar greinargerš er skilaš til Hęstaréttar skal sį sem žaš gerir senda öšrum žeim sem aš framan er getiš afrit af henni, svo og af gögnum sem fylgja henni. Ķ greinargerš mįlsašila skal koma fram:
Mįlsašilum er heimilt aš leggja frekari gögn fyrir Hęstarétt en žau skulu žį afhent réttinum og kynnt gagnašila ekki sķšar en einni viku fyrir flutning mįls. Frį žessu getur Hęstiréttur vikiš ef sérstaklega stendur į, enda séu ašilar į žaš sįttir aš nż gögn komi fram meš skemmri fyrirvara. Rķkissaksóknara er žó jafnan heimilt aš leggja fram nżtt sakavottorš įkęrša viš upphaf mįlflutnings.]1) [221. gr. Hęstiréttur getur kvešiš upp dóm um frįvķsun mįls frį réttinum vegna galla į mįlatilbśnaši žar fyrir dómi įn žess aš mįlflutningur fari įšur fram. Į sama hįtt getur Hęstiréttur ómerkt hinn įfrżjaša dóm ef verulegir gallar hafa veriš į mešferš mįlsins į fyrri stigum žess og vķsaš žvķ frį dómi ef undirbśningi undir mįlshöfšun hefur veriš įfįtt ķ meginatrišum. Nś er mįlatilbśnaši įfįtt, įn žess aš naušsynlegt žyki žó aš vķsa mįli frį eša ómerkja hinn įfrżjaša dóm og getur žį Hęstiréttur beint žvķ til ašila aš afla gagna um tiltekin atriši eša grķpa til annarra ašgerša til aš rįša bót į žvķ sem įfįtt er. Įšur en mįlflutningur fer fram getur Hęstiréttur tekiš mįl fyrir į dómžingi eftir žörfum til aš rįša til lykta atrišum varšandi rekstur žess. Skulu ašilar kvaddir fyrir dóm meš hęfilegum fyrirvara ķ žessu skyni.]1) [222. gr. Mįl skal aš jafnaši flutt munnlega fyrir Hęstarétti. Rétturinn getur žó įkvešiš aš mįl verši skriflega flutt ef sérstakar įstęšur męla meš žvķ. Hann getur einnig įkvešiš aš mįl verši dómtekiš įn sérstaks mįlflutnings ef samhljóša óskir koma fram um žaš frį ašilum eša dómi er ašeins įfrżjaš um įkvöršun višurlaga. Nś er įkvešinn munnlegur flutningur ķ mįli og skulu žį ašilar tilkynna Hęstarétti aš fram komnum greinargeršum žeirra beggja eša allra hve langan tķma žeir įętli hvor eša hver fyrir sitt leyti aš žurfi til aš flytja mįlflutningsręšu. Hęstiréttur įkvešur hvenęr munnlegur mįlflutningur fer fram og tilkynnir žaš ašilum meš hęfilegum fyrirvara. Um leiš skal ašilum tilkynnt hve langan tķma žeir fįi til aš flytja mįlflutningsręšur ef ekki er fallist į óskir žeirra ķ žeim efnum. Hęstiréttur getur viš sama tękifęri beint til ašila aš žeir afhendi hvor eša hver um sig meš tilteknum fyrirvara stutt yfirlit um atvik mįls ķ tķmaröš, helstu röksemdir sķnar og tilvķsanir ķ fręširit og dóma sem žeir hyggjast styšjast viš ķ mįlflutningi.]1) [223. gr. Įšur en munnlegur flutningur hefst į dómžingi skal gerš grein fyrir dómsorši hins įfrżjaša dóms og įfrżjunarstefnu aš žvķ leyti sem forseti telur žess žörf til skżringar į mįlflutningi. Veršur svo flutt frumręša af hįlfu įkęruvalds, sķšan ef žvķ er aš skipta af hįlfu žess sem gerir kröfu skv. XXVI. kafla og loks af hįlfu įkęrša nema forseti hafi įkvešiš ašra röš og ašilum veriš tilkynnt žaš meš hęfilegum fyrirvara fyrir mįlflutning. Eftir frumręšur eiga ašilar kost į aš fęra fram stutt andsvör ķ sömu röš. Flytji verjandi mįliš af hįlfu įkęrša getur forseti heimilaš įkęrša sjįlfum aš koma aš stuttum athugasemdum aš loknum andsvörum verjanda. Ķ mįlflutningi skal gera grein fyrir žeim atrišum ķ nišurstöšum hins įfrżjaša dóms sem leitaš er breytinga į, kröfum ķ žeim efnum og röksemdum fyrir žeim. Skal foršast mįlalengingar og mįlflutningi beint aš žeim atrišum einum sem įgreiningur er um įsamt naušsynlegri frįsögn af öšrum sem žarf samhengis vegna. Forseti stżrir žinghaldi. Hann getur krafist aš mįlflytjendur haldi sig viš efniš og lįti vera aš fjalla um žį žętti mįls sem ekki eru til endurskošunar eša įstęšulaust er af öšrum sökum aš gera frekari grein fyrir. Forseti getur stöšvaš mįlflutning ef ręšur verša langar śr hófi fram eša sett mįlflytjanda tķmatakmörk og viš žau bundiš enda į mįlflutning. Aš loknum mįlflutningi tekur Hęstiréttur mįliš til dóms.]1) [224. gr. Aš žvķ leyti sem taka žarf afstöšu til atriša varšandi rekstur mįls fyrir Hęstarétti ręšur hann žeim til lykta meš įkvöršun, hvort sem įgreiningur er um žau milli ašila eša ekki, enda leiši įkvöršunin ekki til loka mįls fyrir dóminum. Įkvöršun skal ekki rökstudd sérstaklega en um efni hennar skal getiš ķ žingbók eftir žörfum. Śr öšrum atrišum mįls leysir Hęstiréttur meš dómi. Ef mįli er vķsaš frį Hęstarétti mį lįta viš žaš sitja aš geta um įstęšur žess ķ dómi, svo og um sakarkostnaš. Sama gildir ef hinn įfrżjaši dómur er ómerktur og mįli vķsaš heim ķ héraš eša til Landsréttar eša žvķ er vķsaš frį hérašsdómi eša Landsrétti. Sé kvešiš į um önnur mįlalok ķ dómi en getur ķ 2. mgr. skal greina žar frį kröfum ašila eftir žvķ sem žörf er į svo aš nišurstaša verši skżr. Aš žvķ leyti sem greinargerš um mįlsatvik er įbótavant ķ hinum įfrżjaša dómi skal bętt śr žvķ ķ dómi Hęstaréttar. Ef og aš žvķ leyti sem nišurstöšu hins įfrżjaša dóms er breytt skal žaš rökstutt ķ dómi Hęstaréttar. Fallist Hęstiréttur į nišurstöšu hins įfrżjaša dóms en ekki į röksemdir fyrir henni greinir hann frį rökum sķnum eftir žvķ sem žörf žykir. Um dóma Hęstaréttar gilda aš öšru leyti įkvęši 183. gr. eftir žvķ sem getur įtt viš.]1) [225. gr. Refsing og önnur višurlög į hendur įkęrša verša ekki žyngd meš dómi Hęstaréttar nema žess hafi veriš krafist af hįlfu įkęruvalds. Įkvęšum hins įfrżjaša dóms um kröfu skv. XXVI. kafla veršur heldur ekki breytt nema žess hafi veriš krafist af žeim sem breyting er til hagsbóta, hvort sem žaš er įkęrši eša kröfuhafi. Aš öšru leyti getur Hęstiréttur įvallt breytt dómi til hagsbóta įkęrša žótt hann hafi ekki gert kröfu um žaš. Hęstiréttur getur ekki endurmetiš nišurstöšu hins įfrżjaša dóms um sönnunargildi munnlegs framburšar. [Ef dómur Landsréttar er ómerktur eingöngu hvaš varšar frįvķsun einkaréttarkröfu skv. 1. og 2. mgr. 172. gr., sbr. 5. mgr. 212. gr., skal vķkja henni til mešferšar ķ Landsrétti ķ sérstöku einkamįli ķ samręmi viš įkvęši 175. gr. Ef dómur Landsréttar er ómerktur eingöngu hvaš varšar stašfestingu į frįvķsun hérašsdóms į einkaréttarkröfu skv. 1. og 2. mgr. 172. gr., sbr. 6. mgr. 212. gr., skal vķkja henni til mešferšar ķ hérašsdómi ķ sérstöku einkamįli ķ samręmi viš įkvęši 175. gr. Ef fallist er į kröfu um ómerkingu og heimvķsun fyrir ęšra dómi skv. 3. og 4. mgr. skal kröfuhafi sem fengiš hefur skipašan réttargęslumann hafa gjafsókn fyrir hérašsdómi, Landsrétti og Hęstarétti ķ einkamįli um kröfuna skv. 175. gr.]1)]2) [226. gr. Dóm skal kveša upp svo fljótt sem unnt er eftir aš mįl er dómtekiš og aldrei sķšar en žegar fjórar vikur eru lišnar frį žvķ. Verši žvķ ekki komiš viš og hafi mįl veriš munnlega flutt skal endurtaka mįlflutning aš žvķ leyti sem Hęstarétti žykir naušsynlegt. Strax eftir dómtöku mįls skulu dómarar ręša meš sér fyrir luktum dyrum röksemdir og nišurstöšu dóms. Fyrir mįlflutning felur forseti einum dómara aš vera frummęlandi į žeim fundi en forseti stżrir žar rįšageršum, ber fram spurningar, stušlar aš žvķ aš įlit hvers dómara komi žar sem skżrast fram og telur atkvęši žeirra. Afl atkvęša ręšur śrslitum. Aš lokinni umręšu felur forseti frummęlandanum aš semja atkvęši aš dómi. Greinist dómarar ķ meiri og minni hluta semur frummęlandinn atkvęši fyrir žann hluta sem hann heyrir til, en hinir dómararnir įkveša hver žeirra semji atkvęši žeirra. Dómari, sem greišir atkvęši meš ómerkingu hérašsdóms eša frįvķsun mįls og veršur ķ minni hluta, veršur einnig aš greiša atkvęši um efni mįls. Dómarar ganga ķ sameiningu frį dómi, meš eša įn sératkvęša. Viš uppkvašningu dóms skal lesa upp dómsorš ķ heyranda hljóši į dómžingi eftir žvķ sem žörf žykir. Ef sératkvęši er ķ dómi skal žess einnig getiš.]1) [227. gr. Eftir žvķ sem įtt getur viš fer aš öšru leyti um mešferš og śrlausn sakamįla fyrir Hęstarétti eftir įkvęšum žessara laga um mešferš mįls ķ héraši.]1) [228. gr.]1) [Nś hefur hérašsdómur gengiš ķ sakamįli sem ekki hefur veriš įfrżjaš og įfrżjunarfrestur er lišinn og getur žį Endurupptökudómur oršiš viš beišni manns, sem telur sig ranglega sakfelldan, sakfelldan fyrir mun meira brot en žaš sem hann hefur framiš eša telur refsingu bersżnilega ranglega įkvaršaša, um aš mįliš verši endurupptekiš ķ héraši ef einhverju eftirtalinna skilyrša er fullnęgt]:2)
Ef einhver sį sem vinnur aš rannsókn eša mešferš sakamįla fęr vitneskju eša rökstuddan grun um atriši sem ķ 1. mgr. getur ber honum aš veita dómfellda vitneskju um žaš. [Endurupptökudómur]2) getur oršiš viš beišni rķkissaksóknara um aš mįl verši tekiš upp į nż ķ héraši ef dómur hefur gengiš žar, honum hefur ekki veriš įfrżjaš, įfrżjunarfrestur er lišinn og įkęrši hefur veriš sżknašur eša sakfelldur fyrir mun minna brot en hann var borinn sökum um ef:
Rķkissaksóknari getur beišst endurupptöku mįls til hagsbóta fyrir dómfellda ef hann telur atvik vera meš einhverjum žeim hętti sem greinir ķ 1. mgr. [Nś er dómfelldi lįtinn og getur žį [Endurupptökudómur]2) oršiš viš beišni maka, barna, foreldra eša systkina hins lįtna um endurupptöku mįls enda sé einhverju skilyrša 1. mgr. fullnęgt og sérstaklega standi į. Sį sem fer fram į endurupptöku nżtur eftir žvķ sem viš į sömu réttarstöšu og dómfelldi viš mešferš beišninnar [fyrir dóminum].2)]3) [229. gr.]1) Beišni um endurupptöku skal vera skrifleg og henni beint til [Endurupptökudóms].2) Ķ henni skal ķtarlega rökstutt hvernig skilyršum til endurupptöku teljist fullnęgt. Gögn žvķ til stušnings skulu fylgja beišninni. Ef dómfelldi leitar endurupptöku og hann er sviptur frelsi er yfirmanni fangelsis skylt aš koma beišni hans į framfęri. Ef beišni um endurupptöku er bersżnilega ekki į rökum reist hafnar [Endurupptökudómur]2) henni žegar ķ staš. [230. gr.]1) [Ef beišni um endurupptöku er ekki hafnaš žegar ķ staš samkvęmt žvķ sem ķ [3. mgr. 229. gr.]2) segir skulu hśn og gögnin, sem henni fylgdu, send til gagnašila og hann krafinn um skriflega greinargerš um višhorf sķn til hennar innan tiltekins frests. Hafi dómfelldi boriš fram beišnina og stašiš sjįlfur aš henni getur [Endurupptökudómur]3) žó fyrst skipaš honum [verjanda]3) og gefiš honum kost į aš gera beišni į nżjan leik. Viš frekari mešferš beišni um endurupptöku er [dóminum]3) skylt aš skipa dómfellda eša įkęrša [verjanda]3) til aš gęta réttar hans ef hann óskar eftir žvķ. [Dómurinn įkvešur žóknun verjanda vegna starfa hans.]3)]4) [Endurupptökudómur]3) getur įkvešiš aš beišni um endurupptöku fresti réttarįhrifum dóms mešan į mešferš hennar stendur. [Viš mešferš beišni um endurupptöku getur Endurupptökudómur beint žvķ til rķkissaksóknara aš hann hlutist til um rannsókn į nįnar tilgreindum atrišum skv. 2. žętti laga žessara eša aš aflaš verši sönnunargagna fyrir dóminum.]3) Dómfelldi eša įkęrši getur jafnframt krafist žess aš gagna verši aflaš fyrir [dóminum].3) Um slķka gagnaöflun fer skv. [XVI.–XX. kafla]3) eftir žvķ sem įtt getur viš. [Mįlsmešferš fyrir Endurupptökudómi skal aš jafnaši vera skrifleg. Žó getur dómurinn įkvešiš munnlega mįlsmešferš, žar į mešal munnlegar skżrslutökur. Žegar mįlsmešferšin er skrifleg skal Endurupptökudómur, aš fenginni greinargerš gagnašila endurupptökubeišanda, gefa endurupptökubeišanda, og eftir atvikum gagnašila aš nżju, kost į aš skila skriflegum athugasemdum og frekari gögnum eftir žörfum.]3) Ef ķ ljós er leitt aš beišni um endurupptöku hafi gengiš of skammt getur sį sem hana bar fram breytt henni žvķ til samręmis. [231. gr.]1) [Endurupptökudómur kvešur upp śrskurš um hvort mįl verši endurupptekiš. Sé beišni tekin til greina skal fyrri dómur ķ mįlinu falla śr gildi, annašhvort aš öllu leyti eša aš hluta, nema dómurinn įkveši aš réttarįhrif hans haldist žar til nżr dómur hefur veriš kvešinn upp. Śrlausnir Endurupptökudóms eru endanlegar og veršur ekki skotiš til annars dómstóls. Śrskuršir dómsins um hvort mįl verši endurupptekiš skulu vera skriflegir og birtir opinberlega, žar į mešal sérįlit minni hluta dómenda ef um žaš er aš ręša. Um birtingu śrskurša fer eftir reglum stjórnar dómstólasżslunnar um birtingu dóma og śrskurša į vefsķšu dómstólanna, sem settar eru į grundvelli įkvęša ķ lögum um dómstóla. Ķ śrskurši ber aš greina nafn og heimili žess sem bešiš hefur um endurupptöku og žann dóm sem beišst er upptöku į, svo og ķ stuttu mįli į hverju beišnin er reist. Žį į aš koma žar fram stutt yfirlit yfir atvik mįls og rökstušningur fyrir nišurstöšu dómsins sem dregin skal aš lokum saman ķ śrskuršarorš. Ef beišni er bersżnilega ekki į rökum reist er ekki žörf į aš greina mįlsatvik ķ śrskurši. Aš öšru leyti tekur dómurinn afstöšu til atriša, svo sem varšandi mešferš mįls, meš skriflegri įkvöršun.]2) Hafi endurupptaka veriš heimiluš skal mįliš sęta mešferš į nż fyrir hérašsdómi eftir almennum reglum laga žessara ķ samręmi viš [śrskurš Endurupptökudóms]2) skv. 1. mgr. Um įfrżjun į nżjum dómi gilda įkvęši XXXI. [og XXXIII.]3) kafla. Nś hefur mįl veriš endurupptekiš eftir beišni dómfellda og mį žį hlutur hans aldrei verša lakari en hann var eftir hinum upphaflega dómi. Kostnašur af beišni dómfellda um endurupptöku og af nżrri mešferš mįlsins ef į hana er fallist skal greiddur śr rķkissjóši nema dómfelldi hafi komiš henni til leišar meš gögnum sem hann mįtti vita aš vęru ósönn. Aš öšru leyti fer um sakarkostnaš eftir almennum reglum. [Um mįlsmešferš fyrir Endurupptökudómi fer aš öšru leyti eftir įkvęšum žessara laga. Endurupptökudómur setur sér reglur4) žar sem nįnar skal kvešiš į um starfsemi hans og mešferš mįla fyrir honum aš svo miklu leyti sem ekki er męlt fyrir um žaš ķ lögum žessum.]2) [232. gr.]1) [[Endurupptökudómur]2) getur leyft samkvęmt beišni aš mįl sem dęmt hefur veriš ķ Landsrétti eša Hęstarétti verši tekiš žar til mešferšar og dómsuppsögu aš nżju ef fullnęgt er žeim skilyršum sem greinir ķ 228. gr. [Žó getur dómurinn įkvešiš aš sömu skilyršum uppfylltum aš mįli sem dęmt hefur veriš ķ Hęstarétti verši vķsaš til mešferšar og dómsuppsögu aš nżju ķ Landsrétti.]2) Mįl veršur ekki endurupptekiš ķ Landsrétti nema frestur til aš leita įfrżjunarleyfis til Hęstaréttar sé lišinn eša Hęstiréttur hafi synjaš um įfrżjunarleyfi. Um beišni um endurupptöku mįls sem dęmt hefur veriš ķ Landsrétti eša Hęstarétti og mešferš hennar gilda įkvęši 229. gr. og 230. gr. eftir žvķ sem viš į. [Endurupptökudómur]2) tekur įkvöršun um hvort mįl verši endurupptekiš og gilda įkvęši 1. mgr. 231. gr. um žį įkvöršun. Nś hefur endurupptaka mįls veriš heimiluš, annašhvort aš öllu leyti eša aš hluta, og skal žį upp frį žvķ fara meš žaš aš žvķ marki, sem heimildin nęr, eftir almennum reglum XXXI. kafla eins og įfrżjunarstefna hefši veriš gefin śt į žeim tķma žegar endurupptaka var rįšin [og XXXIII. kafla eftir žvķ sem į viš].2) Aš žvķ leyti sem endurupptaka mįls hefur veriš heimiluš skal nżr dómur ganga ķ žvķ fyrir Landsrétti [eša Hęstarétti]2) įn tillits til žess hvort nišurstöšu sé breytt frį fyrra dómi. Įkvęši [5. og 6. mgr.]2) 231. gr. gilda um mįl sem endurupptekiš er fyrir Landsrétti eša Hęstarétti.]3) [233. gr.]1) Til sakarkostnašar teljast óhjįkvęmileg śtgjöld vegna rannsóknar sakamįls og mešferšar žess, žar į mešal:
Žóknun dómtślks, žżšanda eša kunnįttumanns skv. 12. gr. telst ekki til sakarkostnašar. Af sakamįli greišast heldur engin dómsmįlagjöld. [234. gr.]1) Ķ dómi, višurlagaįkvöršun eša śrskurši, ef mįli lżkur į žann veg, skal kveša į um hvort rķkissjóšur eša įkęrši skuli bera sakarkostnaš. Sé įkęrša gert aš greiša sakarkostnaš, hvort sem er aš öllu leyti eša aš hluta, skal tiltaka žį heildarfjįrhęš sem honum ber aš greiša. Sé rķkissjóši gert aš greiša sakarkostnaš skal fjįrhęšin ekki tilgreind. Ķ bįšum tilvikum skal žóknun verjanda og réttargęslumanns žó įvallt greind sérstaklega meš tiltekinni fjįrhęš. Įkęrandi skal taka saman yfirlit um žau śtgjöld sem hlotist hafa af mįlinu fram aš žingfestingu žess og teljast til sakarkostnašar. Skal žaš yfirlit lagt fram ķ mįlinu žegar žaš er žingfest. Ef sakarkostnašur fellur til eftir žingfestingu skal įkęrandi leggja fram yfirlit um žau višbótarśtgjöld įšur en mįlinu lżkur, žó ķ sķšasta lagi viš upphaf ašalmešferšar. Ef til įlita kemur aš vķsa mįli frį dómi eša ljśka žvķ meš öšrum hętti įn dóms getur dómari beint žvķ til įkęranda aš leggja fram yfirlit um slķk višbótarśtgjöld telji hann įstęšu til. [235. gr.]1) Nś er įkęrši sakfelldur fyrir žaš brot eša žau brot sem honum eru gefin aš sök og skal honum žį gert aš greiša sakarkostnaš. Ef įkęrši er sakfelldur fyrir sum brotin en sżknašur af öšrum getur dómari gert honum aš greiša įkvešiš hlutfall sakarkostnašar en įkvešiš aš kostnašurinn greišist aš öšru leyti śr rķkissjóši. Žó skal aldrei gera įkęrša aš greiša kostnaš sem lögregla, įkęruvald, verjandi eša réttargęslumašur hafa valdiš vegna vanrękslu eša skeytingarleysis. Nś er įkęrši sżknašur af kröfu um refsingu og önnur višurlög eša mįl gegn honum fellur nišur af hvaša įstęšu sem er og veršur honum žį ekki gert aš greiša sakarkostnaš nema hann hafi oršiš valdur aš kostnašinum meš vķsvitandi og ólögmętu framferši viš rannsókn mįls eša mešferš žess. [236. gr.]1) Nś er höfšaš mįl gegn tveimur eša fleiri mönnum saman og žeir sakfelldir og skal žį hvorum eša hverjum žeirra gert aš greiša einum sér žóknun verjanda sķns ef hann hefur fengiš skipašan annan verjanda en hinn eša hinir. Žį menn sem saman eru um verjanda skal dęma óskipt til aš greiša žóknun hans. Nś hafa bįšir įkęršu eša allir tekiš žįtt ķ broti meš vitund og vilja hvors eša hvers annars og eru sakfelldir ķ sama mįli. Skal žį venjulega gera žeim óskipt aš greiša annan sakarkostnaš en žóknun verjanda. Ef sammęli einhverra žeirra eša allra um brot hefur ekki veriš slķkt skiptir dómari sakarkostnaši hlutfallslega milli žeirra. Nś eru tveir eša fleiri menn hafšir fyrir sökum og annar eša sumir žeirra sżknašir, en hinn eša hinir sakfelldir, og skal žį rķkissjóšur bera žann hluta kostnašar sem telja mį aš ašeins komi viš hinum sżknaša eša sżknušu nema telja megi hinn sakfellda eša hina sakfelldu beinlķnis hafa valdiš honum. Ef ekki liggur nįkvęmlega fyrir hve hįa fjįrhęš rķkissjóšur skuli bera af žessum sökum metur dómari ķ hvaša hlutfalli eša hlutföllum hinn sakfelldi eša hinir sakfelldu skuli bera sakarkostnaš į móti rķkissjóši. [237. gr.]1) Nś įfrżjar įkęrši hérašsdómi og hann er sżknašur meš öllu eša aš hluta meš dómi [Landsréttar]2) eša višurlög eru žar milduš. Skal žį kostnašur af įfrżjun felldur į rķkissjóš eša honum skipt samkvęmt žvķ sem segir ķ 1. mgr. [235. gr.]2) Nś įfrżjar rķkissaksóknari hérašsdómi og višurlög eru ekki žyngd svo aš neinu nemi meš dómi [Landsréttar].2) Skal žį kostnašur af įfrżjun felldur į rķkissjóš. Kęrumįlskostnašur veršur ekki [śrskuršašur]3) fyrir [Landsrétti]2) nema mįli sé žį lokiš meš [śrskurši].3) Eftir žvķ sem viš į fer aš öšru leyti um sakarkostnaš fyrir [Landsrétti]2) samkvęmt žvķ sem męlt er fyrir ķ [233.–236. gr.]2) [238. gr.]1) [Nś įfrżjar įkęrši dómi į fyrra dómstigi og hann er sżknašur meš öllu eša aš hluta meš dómi Hęstaréttar eša višurlög eru žar milduš og skal žį kostnašur af įfrżjun felldur į rķkissjóš eša honum skipt samkvęmt žvķ sem segir ķ 1. mgr. 235. gr. Nś įfrżjar rķkissaksóknari dómi į fyrra dómstigi og višurlög eru ekki žyngd svo aš neinu nemi meš dómi Hęstaréttar og skal žį kostnašur af įfrżjun felldur į rķkissjóš. [Kęrumįlskostnašur veršur ekki dęmdur fyrir Hęstarétti nema mįli sé žį lokiš meš dómi.]2) Eftir žvķ sem viš į fer aš öšru leyti um sakarkostnaš fyrir Hęstarétti samkvęmt žvķ sem męlt er fyrir ķ 233.–236. gr.]3) [239. gr. Lagt skal śt fyrir sakarkostnaši śr rķkissjóši. Sakarkostnašur sem sakfelldum manni er gert aš greiša samkvęmt dómi, śrskurši eša višurlagaįkvöršun skal innheimtur hjį honum, eftir atvikum meš fjįrnįmi og naušungarsölu. Skal hann bera kostnaš af žeim ašgeršum, svo og ašgeršum vegna fullnustu refsingar og annarra višurlaga į hendur honum, til višbótar sakarkostnaši. Nś liggur nęgilega ljóst fyrir aš sakfelldur mašur hefur hvorki eignir né tekjur til aš standa straum af sakarkostnaši sem honum hefur veriš gert aš greiša og ber žį aš falla frį kröfu į hendur honum um greišslu kostnašarins.]1) [240. gr.]1) Dómari įkvešur sektir samkvęmt reglum žessa kafla af sjįlfsdįšum og renna žęr ķ rķkissjóš. Žó mį höfša sjįlfstętt mįl vegna brota sem varša sektum samkvęmt žessum kafla. Ef refsing liggur aš auki eftir öšrum lögum viš broti sem įkvęši žessa kafla taka til mį hafa kröfu um hana uppi ķ öšru mįli įn tillits til įkvöršunar um réttarfarssekt. [241. gr.]1) Įkveša mį sekt į hendur įkęranda, verjanda eša réttargęslumanni fyrir:
Įkęrša eša öšrum žeim sem gefur skżrslu fyrir dómi mį įkveša sekt fyrir brot gegn b-, c- eša d-liš 1. mgr. Įkveša mį sekt į hendur öšrum en žeim sem įkvęši 1. og 2. mgr. taka til fyrir aš brjóta gegn banni skv. 1. eša 2. mgr. 11. gr., aš hlżša ekki fyrirskipunum dómara sem miša aš žvķ aš halda uppi reglu į dómžingi eša aš koma žar annars hneykslanlega eša ósęmilega fram. Nś telur dómari aš brotiš hafi veriš gegn 1.–3. mgr. en brot er smįvęgilegt aš hans dómi. Getur hann žį įkvešiš aš vķta žann brotlega ķ staš žess aš gera honum sekt. Fyrir [ęšri dómi]2) mį įkveša sekt į hendur įkęranda eša verjanda ellegar žeim bįšum ķ senn fyrir tilefnislaust mįlskot. Enn fremur mį gera įkęranda, verjanda eša réttargęslumanni sekt fyrir vķtaverša vanrękslu eša önnur glöp viš mešferš mįls ķ héraši eša viš undirbśning eša mešferš mįls fyrir [ęšri dómi].2) Įkvęši 1.–4. mgr. taka til mešferšar mįls fyrir [ęšri dómi]2) eftir žvķ sem viš getur įtt. [242. gr.]1) Nś gengur dómur ķ mįli og skal žį sekt į hendur įkęranda, įkęrša, verjanda eša réttargęslumanni įkvešin žar. Ef mįli lżkur meš öšrum hętti skulu sektir į hendur žeim įkvešnar ķ śrskurši. Sektir į hendur öšrum en žeim sem greindir eru ķ 1. mgr. skulu įkvešnar ķ śrskurši jafnskjótt og brot er framiš. [243. gr.]1) Rķkissaksóknari skal halda sakaskrį fyrir allt landiš žar sem skrįš eru śrslit sakamįla. Rķkissaksóknari skal setja nįnari reglur2) um gerš og varšveislu sakaskrįr, žar į mešal hvaš skuli skrįš ķ henni um mįl sem lżkur įn saksóknar, svo og um sakavottorš. [244. gr.]1) Lögreglu er heimilt aš skrį og varšveita upplżsingar um brotaferil einstakra manna og atriši sem varša einkahagi žeirra. Skal [rįšherra]2) setja fyrirmęli ķ reglugerš3) um žetta, žar į mešal um aš upplżsingum um brotaferil einstakra manna og ašra einkahagi žeirra skuli eytt žegar žeirra er ekki lengur žörf viš rannsókn sakamįla. [245. gr.]1) Įkęrandi skal leggja sakavottorš įkęrša fram ķ sakamįli viš žingfestingu mįls nema hann telji óžarft aš lķta til sakaferils hans viš śrlausn mįlsins. Hver og einn į rétt į aš fį afhent sakavottorš eša upplżsingar um eigin sakaferil śr sakaskrį. [Um mišlun upplżsinga śr sakaskrį fer aš öšru leyti eftir įkvęšum III. kafla laga um vinnslu persónuupplżsinga ķ löggęslutilgangi og reglum rķkissaksóknara.]2) [246. gr.]1) Mašur sem borinn hefur veriš sökum ķ sakamįli į rétt til bóta skv. 2. mgr. ef mįl hans hefur veriš fellt nišur eša hann veriš sżknašur meš endanlegum dómi įn žess aš žaš hafi veriš gert vegna žess aš hann var talinn ósakhęfur. Dęma skal bętur vegna ašgerša skv. IX.–XIV. kafla laga žessara ef skilyrši 1. mgr. eru fyrir hendi. Žó mį fella nišur bętur eša lękka žęr ef sakborningur hefur valdiš eša stušlaš aš žeim ašgeršum sem hann reisir kröfu sķna į. Nś hefur mašur ekki veriš borinn sökum ķ sakamįli og į hann žó engu sķšur rétt til bóta ef hann hefur bešiš tjón af žeim ašgeršum sem taldar eru upp ķ 2. mgr. Žó mį fella nišur bętur eša lękka žęr ef hann hefur valdiš eša stušlaš aš žeim ašgeršum sem hann reisir kröfu sķna į. Mašur sem hlotiš hefur saklaus dóm ķ sakamįli, žolaš refsingu eša refsikennd višurlög į rétt til bóta. Žó mį lękka bętur ef hann hefur įtt sök į žvķ aš hann var ranglega dęmdur. Bęta skal fjįrtjón og miska samkvęmt žessari grein ef žvķ er aš skipta. [247. gr.]1) Sömu reglur gilda um ašilaskipti aš bótakröfu skv. [246. gr.]2) og um kröfu um bętur fyrir lķkamstjón samkvęmt skašabótalögum. [248. gr.]1) Sękja skal bótakröfu skv. [246. gr.]2) ķ einkamįli į hendur rķkinu en veita skal stefnanda, enda sé um einstakling aš ręša, gjafsókn ķ héraši. Aš öšru leyti fer um mįlsókn eftir almennum reglum. Nś hefur rķkiš veriš dęmt til greišslu bóta og į žaš žį endurkröfu um žęr į hendur lögreglumanni, įkęranda eša öšrum ef telja mį žį hafa meš įsetningi eša stórkostlegu gįleysi valdiš žeim ašgeršum sem krafa var reist į eša framkvęmt žęr meš sama hętti. Nś er rannsókn eša mešferš sakamįls tekin upp į nż og žaš kemur ķ ljós aš manni hafi ranglega veriš greiddar bętur skv. [246. gr.]2) Ber honum žį aš endurgreiša bęturnar. [249. gr.]1) Mašur sem hefur oršiš fyrir žeim ašgeršum sem taldar eru ķ [246. gr.]2) getur ķ staš bóta krafist vottoršs rķkissaksóknara um aš ķ ljós hafi komiš aš hann hafi veriš órétti beittur. Telji rķkissaksóknari aš mašur eigi rétt į slķku vottorši ber aš lįta honum žaš ķ té. [250. gr.]1) [Lög žessi öšlast gildi 1. janśar 2009, sbr. žó įkvęši til brįšabirgša VII og VIII.]2) [251. gr.]1) … [252. gr.]1) … I. Mįl sem höfšaš hefur veriš fyrir gildistöku laga žessara į grundvelli heimilda ķ 1. eša 2. gr. eldri laga, sem ekki eiga sér samsvörun ķ 1. eša 2. gr. laga žessara, skulu žrįtt fyrir žaš rekin įfram fyrir dómi en eftir žvķ sem įtt getur viš skal fariš meš žau og śr žeim leyst eftir fyrirmęlum žessara laga. Nś hefur fyrir gildistöku laga žessara veriš lagt fyrir hérašsdómara mįl sem eftir žann tķma ętti aš sęta mešferš eftir XXVII. kafla og skal žį fariš svo meš žaš eftir žvķ sem įtt getur viš. Mįl sem réttilega hefur veriš höfšaš fyrir gildistöku laga žessara skal rekiš įfram fyrir sama dómstóli žótt fara ętti meš žaš į öšru varnaržingi eftir reglum VI. kafla. II. Önnur mįl en žau sem um ręšir ķ 1. og 2. mgr. įkvęšis til brįšabirgša I og höfšuš hafa veriš fyrir gildistöku laga žessara skulu eftir žvķ sem įtt getur viš rekin įfram fyrir dómi eftir reglum žeirra aš öšru leyti en žvķ sem hér segir:
III. Hafi veriš krafist atbeina dómara til rannsóknarašgeršar fyrir gildistöku laga žessara en žvķ mįli hefur ekki veriš lokiš skal eftir žvķ sem įtt getur viš fariš meš kröfu um hana eftir įkvęšum XV. kafla upp frį žvķ. IV. Lögreglurannsókn sem stendur yfir viš gildistöku laga žessara skal upp frį žvķ fara eftir įkvęšum žeirra en ekki haggar žaš gildi žess sem žegar hefur veriš gert. Eftir gildistöku laga žessara mį framkvęma rannsóknarašgerš eftir reglum 2. žįttar žótt śrskuršur dómara eša įkvöršun hans um heimild til hennar hafi veriš kvešinn upp eša tekin eftir eldri lögum. Śrskuršur um aš mašur sęti gęsluvaršhaldi, sem kvešinn var upp fyrir gildistöku laga žessara, skal standa óraskašur svo lengi sem įkvešiš var aš gęsluvaršhald stęši. Frį žvķ aš lög žessi öšlast gildi veršur mašur žó ekki lįtinn sęta einangrun ķ gęsluvaršhaldi nema til žess standi heimild ķ 98. gr. V. Įkvęšum XXIX. kafla veršur beitt um endurupptöku mįls sem lokiš hefur veriš į grundvelli 126. gr. eldri laga fyrir gildistöku laga žessara. Fyrirmęli eldri laga um kęruheimildir til Hęstaréttar gilda um śrskurši og įkvaršanir hérašsdómara sem kvešnir hafa veriš upp eša teknar hafa veriš fyrir gildistöku laga žessara. Aš öšru leyti gilda įkvęši laga žessara um mešferš kęrumįla. Nś hefur dómur veriš kvešinn upp ķ héraši fyrir gildistöku laga žessara og skal žį įfrżjunarfrestur fara eftir įkvęšum eldri laga. Verši slķkum dómi sķšan įfrżjaš eša hafi hérašsdómi veriš įfrżjaš fyrir gildistöku laga žessara skal įkvęšum žeirra beitt um mešferš mįlsins frį žeim tķma eftir žvķ sem įtt getur viš. Reglur [XXXIV. og XXXV. kafla]1) gilda um endurupptöku mįls žótt žaš hafi veriš dęmt fyrir gildistöku laga žessara. VI. Įkvęši 16. gr. um ašgang aš gögnum taka ašeins til mįla sem ólokiš er viš gildistöku laga žessara. Um gögn mįla sem lokiš hefur veriš fyrir žann tķma skal beitt reglum eldri laga. Fyrirmęli [XXXIX. kafla]1) gilda um skašabętur vegna atvika sem gerast eftir gildistöku laga žessara. Reglum eldri laga skal beitt um bętur fyrir žaš sem gerst hefur fyrir žann tķma. VII. …1) [VIII. Hérašssaksóknari skal taka viš sókn mįls sem höfšaš hefur veriš fyrir 1. janśar [2016]1) af lögreglustjóra …2) ef žį er ekki lengur heimild fyrir įkęruvaldi lögreglustjórans ķ įkvęšum III. kafla, sbr. įkvęši til brįšabirgša VII.]3) [IX. Eftir 15. jślķ 2015 er rįšherra heimilt aš skipa hérašssaksóknara og skal hann hefja undirbśning aš stofnun embęttis hérašssaksóknara. Heimilt er aš bjóša embęttismönnum og öšrum starfsmönnum rķkissaksóknara, embęttis sérstaks saksóknara og öšrum žeim sem starfaš hafa aš verkefnum sem fęrš verša undir embętti hérašssaksóknara starf hjį embęttinu. Žó er rįšherra heimilt aš flytja embęttismenn frį rķkissaksóknara og embętti sérstaks saksóknara į grundvelli 36. gr. laga um réttindi og skyldur starfsmanna rķkisins, nr. 70/1996, til embęttis hérašssaksóknara. Viš rįšstöfun starfa eša embętta samkvęmt žessu įkvęši žarf ekki aš gęta aš skyldu til žess aš auglżsa laus störf til umsóknar, sbr. 7. gr. laga nr. 70/1996. Skulu nż embętti taka viš žeim réttindum og skyldum sem einstakir embęttismenn hafa įunniš sér, ž.m.t. samkvęmt įkvęšum laga nr. 70/1996.]1) [X. Žrįtt fyrir įkvęši 61. gr. og 1. mgr. 62. gr. getur lögregla įkvešiš fram til [30. jśnķ 2024]1) aš skżrslugjöf sakbornings og vitna fari fram į fjarfundi. Skżrslugjöf sakbornings og lykilvitna skal fara fram į fjarfundi meš hljóši og mynd. Žrįtt fyrir įkvęši žessara laga getur dómari įkvešiš fram til [30. jśnķ 2024]1) aš [žingfesting],2) ašalmešferš og önnur žinghöld, ž.m.t. skżrslugjöf sakbornings, įkęrša og vitna, fari fram į fjarfundi, enda verši žinghaldi hįttaš žannig aš allir viškomandi ašilar heyri žau oršaskipti sem fara fram. Telst žaš fullnęgjandi męting af hįlfu mįlsašila. Skżrslugjöf sakbornings, įkęrša og lykilvitna skulu žó fara fram į fjarfundi meš hljóši og mynd. Skjöl og sżnileg sönnunargögn sem leggja skal fram vegna reksturs mįls samkvęmt lögum žessum teljast fram til [30. jśnķ 2024]1) afhent dómstól berist žau honum sannanlega rafręnt innan tilskilins frests, enda verši dómstól sendur ķ pósti og įn įstęšulauss drįttar tilskilinn fjöldi eintaka skjalanna og annarra sżnilegra sönnunargagna. Mįlsašila er skylt aš afhenda gagnašila samtķmis og meš sama hętti skjöl og sżnileg sönnunargögn sem žannig eru afhent dómstól.]3) [XI. Ef Endurupptökudómur telur aš mįl sem dęmt hefur veriš ķ Hęstarétti fyrir 1. janśar 2018 uppfylli skilyrši til endurupptöku skv. 232. gr. er dóminum heimilt aš vķsa mįlinu til mešferšar og dómsuppsögu ķ Landsrétti. Įkvęši žetta tekur til mįla sem Endurupptökudómur hefur ekki śrskuršaš um, ž.m.t. mįla sem eru žar til mešferšar.]1) [XII. Žrįtt fyrir įkvęši 1. og 4. mgr. 20. gr., 4. mgr. 22. gr. og 7. mgr. 24. gr. skulu laun rķkissaksóknara, vararķkissaksóknara, annarra saksóknara hjį rķkissaksóknara, hérašssaksóknara, varahérašssaksóknara, saksóknara sem stżrir sviši eša skrifstofu og annarra saksóknara hjį hérašssaksóknara og lögreglustjóra hękka um 2,5% frį og meš 1. jślķ 2023 ķ staš hękkunar samkvęmt įkvęšunum hinn 1. jślķ 2023.]1)