Lagasafn.  Ķslensk lög 12. aprķl 2024.  Śtgįfa 154b.  Prenta ķ tveimur dįlkum.

Lög um samning Sameinušu žjóšanna um réttindi barnsins

2013 nr. 19 6. mars

Ferill mįlsins į Alžingi.   Frumvarp til laga.

Tóku gildi 13. mars 2013.

1. gr.
Markmiš laga žessara er aš styrkja stöšu mannréttinda barna.
2. gr.
Samningur Sameinušu žjóšanna um réttindi barnsins hefur lagagildi į Ķslandi. Meš žessum samningi er įtt viš eftirfarandi samning og valfrjįlsar bókanir viš hann:
   a. samning frį 20. nóvember 1989 um réttindi barnsins,
   b. valfrjįlsa bókun frį 25. maķ 2000 viš samninginn um réttindi barnsins um sölu į börnum, barnavęndi og barnaklįm,
   c. valfrjįlsa bókun frį 25. maķ 2000 viš samninginn um réttindi barnsins um žįtttöku barna ķ vopnušum įtökum.
Samningurinn um réttindi barnsins įsamt framangreindum valfrjįlsum bókunum viš hann, sbr. 1. mgr., er birtur sem fylgiskjal meš lögum žessum.
3. gr.
Lög žessi öšlast žegar gildi.
4. gr. …

Fylgiskjal.
Samningur Sameinušu žjóšanna um réttindi barnsins, nr. 18 2. nóvember 1992.
Inngangur.
   Rķki žau sem ašilar eru aš samningi žessum,
   sem telja, ķ samręmi viš meginreglur žęr er fram koma ķ sįttmįla hinna Sameinušu žjóša, aš višurkenning į mešfęddri göfgi og jöfnum óašskiljanlegum réttindum allra manna sé grundvöllur frelsis, réttlętis og frišar ķ heiminum,
   sem hafa ķ huga aš hinar Sameinušu žjóšir hafa ķ sįttmįlanum enn stašfest trś sķna į grundvallarmannréttindi og viršingu og gildi allra manna, og hafa einsett sér aš stušla aš félagslegum framförum og bęttum lķfskjörum viš meira frjįlsręši,
   sem višurkenna aš Sameinušu žjóširnar hafa ķ mannréttindayfirlżsingunni og ķ alžjóšasamningunum um mannréttindi lżst žvķ yfir og samžykkt aš hver mašur skuli eiga kröfu į réttindum žeim og frelsi sem žar er lżst, įn nokkurs greinarmunar, svo sem vegna kynžįttar, litarhįttar, kynferšis, tungu, trśarbragša, stjórnmįlaskošana eša annarra skošana, žjóšernisuppruna eša félagslegs uppruna, eigna, ętternis eša annarra ašstęšna,
   sem minnast žess aš hinar Sameinušu žjóšir hafa lżst žvķ yfir ķ mannréttindayfirlżsingunni aš börnum beri sérstök vernd og ašstoš,
   sem eru sannfęrš um aš veita beri fjölskyldunni, sem grundvallareiningu samfélagsins og hinu ešlilega umhverfi til vaxtar og velfarnašar allra mešlima sinna, en sérstaklega žó barna, naušsynlega vernd og ašstoš til aš sinna til hlķtar žeirri įbyrgš sem į henni hvķlir ķ samfélaginu,
   sem višurkenna aš barn eigi aš alast upp innan fjölskyldu, viš hamingju, įst og skilning, til žess aš persónuleiki žess geti mótast į heilsteyptan og jįkvęšan hįtt,
   sem telja aš undirbśa beri barniš aš fullu til aš lifa sjįlfstęšu lķfi innan samfélagsins, og ala žaš upp ķ anda žeirra hugsjóna sem lżst er ķ sįttmįla hinna Sameinušu žjóša, sérstaklega ķ anda frišar, viršingar, umburšarlyndis, frelsis, jafnréttis og samstöšu,
   sem minnast žess aš žeirrar naušsynjar aš barninu sé veitt sérstök vernd hefur veriš getiš ķ Genfaryfirlżsingu um réttindi barnsins frį 1924 og ķ yfirlżsingu um réttindi barnsins sem samžykkt var į allsherjaržinginu hinn 20. nóvember 1959, og hefur hśn veriš višurkennd ķ mannréttindayfirlżsingunni, ķ alžjóšasamningnum um borgaraleg og stjórnmįlaleg réttindi (sérstaklega 23. og 24. gr.), ķ alžjóšasamningnum um efnahagsleg, félagsleg og menningarleg réttindi (sérstaklega 10. gr.), og ķ samžykktum og żmsum löggerningum sérstofnana og alžjóšastofnana sem lįta sig velferš barna varša,
   sem hafa ķ huga aš barn žarfnist žess „aš žvķ sé lįtin ķ té sérstök vernd og umönnun žar sem žaš hafi ekki tekiš śt lķkamlegan og andlegan žroska, žar į mešal višeigandi lögvernd, jafnt fyrir sem eftir fęšingu“, eins og segir ķ yfirlżsingunni um réttindi barnsins,
   sem minnast įkvęša yfirlżsingarinnar um félagslegar og lagalegar meginreglur um vernd barna og velferš meš sérstakri hlišsjón af fóstri barna og ęttleišingu innan lands og milli rķkja, almennra lįgmarksreglna Sameinušu žjóšanna um mešferš afbrotamįla ungmenna (Beijing-reglnanna), og yfirlżsingarinnar um vernd kvenna og barna er neyš rķkir eša ófrišur geisar,
   sem gera sér grein fyrir aš ķ öllum löndum heims eru börn sem bśa viš sérstaklega erfišar ašstęšur, og aš žau žarfnist sérstakrar athygli,
   sem taka fullt tillit til žess hversu mikilvęgar sišvenjur og menningararfleifš hverrar žjóšar eru til žess aš vernda barniš og tryggja aš žaš žroskist į jįkvęšan hįtt,
   sem višurkenna mikilvęgi alžjóšlegrar samvinnu svo bęta megi lķfskjör barna ķ öllum löndum, en žó sérstaklega ķ žróunarlöndum,
   hafa komiš sér saman um eftirfarandi:
I. hluti.
1. gr.
Ķ samningi žessum merkir barn hvern žann einstakling sem ekki hefur nįš 18 įra aldri, nema hann nįi fyrr lögręšisaldri samkvęmt lögum žeim sem hann lżtur.
2. gr.
1. Ašildarrķki skulu virša og tryggja hverju barni innan lögsögu sinnar žau réttindi sem kvešiš er į um ķ samningi žessum, įn mismununar af nokkru tagi, įn tillits til kynžįttar, litarhįttar, kynferšis, tungu, trśarbragša, stjórnmįlaskošana eša annarra skošana, uppruna meš tilliti til žjóšernis, žjóšhįtta eša félagslegrar stöšu, eigna, fötlunar, ętternis eša annarra ašstęšna žess eša foreldris žess eša lögrįšamanns.
2. Ašildarrķki skulu gera allar višeigandi rįšstafanir til aš sjį um aš barni sé ekki mismunaš eša refsaš vegna stöšu eša athafna foreldra žess, lögrįšamanna eša fjölskyldumešlima, eša sjónarmiša sem žeir lįta ķ ljós eša skošana žeirra.
3. gr.
1. Žaš sem barni er fyrir bestu skal įvallt hafa forgang žegar félagsmįlastofnanir į vegum hins opinbera eša einkaašila, dómstólar, stjórnvöld eša löggjafarstofnanir gera rįšstafanir sem varša börn.
2. Meš hlišsjón af réttindum og skyldum foreldra eša lögrįšamanna, eša annarra sem bera įbyrgš aš lögum į börnum, skuldbinda ašildarrķki sig til aš tryggja börnum žį vernd og umönnun sem velferš žeirra krefst, og skulu žau ķ žvķ skyni gera allar naušsynlegar rįšstafanir į sviši löggjafar og stjórnsżslu.
3. Ašildarrķki skulu sjį til žess aš stofnanir žar sem börnum skal veitt umönnun og vernd starfi ķ samręmi viš reglur sem žar til bęr stjórnvöld hafa sett, einkum um öryggi, heilsuvernd og fjölda og hęfni starfsmanna, svo og um tilhlżšilega yfirumsjón.
4. gr.
Ašildarrķki skulu gera allar višeigandi rįšstafanir į sviši löggjafar og stjórnsżslu, svo og į öšrum vettvangi, til aš réttindi žau, sem višurkennd eru ķ samningi žessum, komi til framkvęmda. Hvaš efnahagsleg, félagsleg og menningarleg réttindi snertir skulu ašildarrķki gera slķkar rįšstafanir aš žvķ marki sem žau framast hafa bolmagn til, og meš alžjóšlegri samvinnu žar sem žörf krefur.
5. gr.
Ašildarrķki skulu virša įbyrgš, réttindi og skyldur foreldra, eša eftir žvķ sem viš į žeirra sem tilheyra stórfjölskyldu eša samfélagi samkvęmt stašbundnum venjum, eša lögrįšamanna eša annarra sem aš lögum eru įbyrgir fyrir barni, til aš veita žvķ tilhlżšilega leišsögn og handleišslu ķ samręmi viš vaxandi žroska žess er žaš beitir réttindum žeim sem višurkennd eru ķ samningi žessum.
6. gr.
1. Ašildarrķki višurkenna aš sérhvert barn hefur mešfęddan rétt til lķfs.
2. Ašildarrķki skulu eftir fremsta megni tryggja aš börn megi lifa og žroskast.
7. gr.
1. Barn skal skrįš žegar eftir fęšingu, og į žaš frį fęšingu rétt til nafns, rétt til aš öšlast rķkisfang, og eftir žvķ sem unnt er rétt til aš žekkja foreldra sķna og njóta umönnunar žeirra.
2. Ašildarrķki skulu tryggja aš réttindum žessum sé komiš ķ framkvęmd ķ samręmi viš lög sķn og skuldbindingar ķ višeigandi alžjóšasamningum į žessu sviši, einkum ķ žeim tilvikum žegar barn yrši ella rķkisfangslaust.
8. gr.
1. Ašildarrķki skuldbinda sig til aš virša rétt barns til aš višhalda žvķ sem auškennir žaš sem einstakling, žar meš töldu rķkisfangi sķnu, nafni og fjölskyldutengslum eins og višurkennt er meš lögum, įn ólögmętra afskipta.
2. Sé barn ólöglega svipt einhverju eša öllu žvķ sem auškennir žaš sem einstakling skulu ašildarrķkin veita višeigandi ašstoš og vernd ķ žvķ skyni aš bęta śr žvķ sem fyrst.
9. gr.
1. Ašildarrķki skulu tryggja aš barn sé ekki skiliš frį foreldrum sķnum gegn vilja žeirra, nema žegar lögbęr stjórnvöld įkveša samkvęmt višeigandi lögum og reglum um mįlsmešferš aš ašskilnašur sé naušsynlegur meš tilliti til hagsmuna barnsins enda sé sś įkvöršun hįš endurskošun dómstóla. Slķk įkvöršun kann aš vera naušsynleg ķ įkvešnum tilvikum, svo sem ef barn sętir misnotkun eša er vanrękt af foreldrum sķnum, eša žegar foreldrar bśa ekki saman og įkveša veršur hver skuli vera dvalarstašur žess.
2. Viš alla mįlsmešferš samkvęmt 1. tölul. žessarar greinar skal veita öllum ašilum sem hagsmuna hafa aš gęta kost į aš taka žįtt ķ mįlsmešferš og aš gera grein fyrir sjónarmišum sķnum.
3. Ašildarrķki skulu virša rétt barns sem skiliš hefur veriš frį foreldri eša foreldrum sķnum til aš halda persónulegum tengslum og beinu sambandi viš žau bęši meš reglubundnum hętti, enda sé žaš ekki andstętt hagsmunum žess.
4. Nś į ašskilnašur rętur aš rekja til ašgerša af hįlfu ašildarrķkis, svo sem varšhalds, fangelsunar, śtlegšar, brottvķsunar śr landi eša andlįts annars hvors foreldranna eša beggja eša barnsins (žar į mešal andlįts af hvaša orsök sem er mešan rķkiš hafši hinn lįtna ķ gęslu), og skal žį ašildarrķkiš žegar žess er beišst veita foreldrunum eša barninu, eša öšrum ķ fjölskyldu žeirra ef viš į, naušsynlega vitneskju um hvar žeir fjölskyldumešlimir eru nišurkomnir, sem fjarverandi eru, enda skaši žaš ekki barniš aš lįta vitneskjuna ķ té. Ašildarrķki skulu enn fremur sjį til žess aš žaš eitt aš slķk beišni sé borin fram hafi ekki slęmar afleišingar fyrir žaš fólk sem ķ hlut į.
10. gr.
1. Ķ samręmi viš skuldbindingar sķnar samkvęmt 1. tölul. 9. gr. skulu ašildarrķki meš jįkvęšu hugarfari, mannśšlega og meš skjótum hętti afgreiša beišni barns eša foreldris žess um aš koma til eša fara frį ašildarrķki vegna endurfunda fjölskyldu. Ašildarrķki skulu enn fremur sjį til žess aš žaš eitt aš slķk beišni sé borin fram hafi ekki slęmar afleišingar fyrir beišendur eša ašra ķ fjölskyldu žeirra.
2. Barn sem į foreldra bśsetta ķ mismunandi rķkjum į rétt til žess aš halda persónulegum tengslum og beinu sambandi viš žau bęši meš reglubundnum hętti, nema sérstaklega standi į. Ķ žvķ skyni, og ķ samręmi viš skuldbindingar sķnar samkvęmt 1. tölul. 9. gr., skulu ašildarrķki virša rétt barns og foreldra žess til aš fara frį hvaša landi sem er, žar į mešal eigin landi, og til aš koma til eigin lands. Réttur til aš fara frį hvaša landi sem er skal einungis hįšur žeim takmörkunum sem įkvešnar eru meš lögum og naušsynlegar eru til aš gętt sé öryggis žjóšarinnar, allsherjarreglu (ordre public), heilbrigšis almennings eša sišgęšis, eša réttar og frelsis annarra, og sem samręmast öšrum réttindum višurkenndum ķ samningi žessum.
11. gr.
1. Ašildarrķki skulu gera rįšstafanir gegn žvķ aš börn séu ólöglega flutt śr landi og haldiš erlendis.
2. Ķ žvķ skyni skulu ašildarrķki stušla aš žvķ aš geršir séu um žaš tvķhliša eša marghliša samningar, eša ašild fengin aš samningum sem žegar hafa veriš geršir.
12. gr.
1. Ašildarrķki skulu tryggja barni sem myndaš getur eigin skošanir rétt til aš lįta žęr frjįlslega ķ ljós ķ öllum mįlum sem žaš varša, og skal tekiš réttmętt tillit til skošana žess ķ samręmi viš aldur žess og žroska.
2. Vegna žessa skal barni einkum veitt tękifęri til aš tjį sig viš hverja žį mįlsmešferš fyrir dómi eša stjórnvaldi sem barniš varšar, annašhvort beint eša fyrir milligöngu talsmanns eša višeigandi stofnunar, į žann hįtt sem samręmist reglum ķ lögum um mįlsmešferš.
13. gr.
1. Barn į rétt til aš lįta ķ ljós skošanir sķnar, og felur žaš ķ sér rétt til aš leita, taka viš og mišla hvers kyns vitneskju og hugmyndum, įn tillits til landamęra, annašhvort munnlega, skriflega eša į prenti, ķ formi lista eša eftir hvers kyns öšrum leišum aš vali žess.
2. Lįta mį rétt žennan sęta vissum takmörkunum, en žó ašeins aš žvķ marki sem męlt er fyrir ķ lögum og er naušsynlegt

   a. til žess aš virša réttindi eša mannorš annarra, eša
   b. til aš gęta öryggis žjóšarinnar eša allsherjarreglu (ordre public), eša heilbrigšis almennings eša sišgęšis.
14. gr.
1. Ašildarrķki skulu virša rétt barns til frjįlsrar hugsunar, sannfęringar og trśar.
2. Ašildarrķki skulu virša rétt og skyldur foreldra, og lögrįšamanna, eftir žvķ sem viš į, til aš veita barni leišsögn viš aš beita rétti sķnum į žann hįtt sem samręmist vaxandi žroska žess.
3. Frelsi til aš lįta ķ ljós trś eša skošun skal einungis hįš žeim takmörkunum sem męlt er fyrir um ķ lögum og eru naušsynlegar til aš gęta öryggis almennings, allsherjarreglu, heilsu almennings eša sišgęšis, eša grundvallarréttinda og frelsis annarra.
15. gr.
1. Ašildarrķki višurkenna rétt barns til aš mynda félög meš öšrum og koma saman meš öšrum meš frišsömum hętti.
2. Žessi réttindi skulu ekki hįš öšrum takmörkunum en žeim sem settar eru ķ samręmi viš lög og naušsynlegar eru ķ lżšfrjįlsu žjóšfélagi vegna öryggis žjóšarinnar eša almennings, allsherjarreglu (ordre public), verndunar heilbrigšis almennings eša sišgęšis eša verndunar réttinda og frelsis annarra.
16. gr.
1. Eigi mį lįta barn sęta gerręšislegum eša ólögmętum afskiptum af einkalķfi žess, fjölskyldu, heimili eša bréfum, né ólögmętri įrįs į sęmd žess eša mannorš.
2. Barn į rétt į vernd laganna fyrir slķkum afskiptum og įrįsum.
17. gr.
Ašildarrķki višurkenna mikilvęgi fjölmišla, og skulu žau sjį um aš barn eigi ašgang aš upplżsingum og efni af żmsum uppruna frį eigin landi og erlendis frį, einkum žvķ sem ętlaš er aš stušla aš félagslegri, andlegri og sišferšislegri velferš žess, og lķkamlegu og gešręnu heilbrigši. Ašildarrķki skulu ķ žessu skyni:
   a. Hvetja fjölmišla til aš dreifa upplżsingum og efni sem börn njóta góšs af félagslega og menningarlega og samręmist anda 29. gr.
   b. Stušla aš alžjóšlegri samvinnu viš undirbśning, skipti og dreifingu į slķkum upplżsingum og efni af fjölbreyttum uppruna, menningarlegum, žjóšlegum og alžjóšlegum.
   c. Stušla aš žvķ aš barnabękur séu samdar og žeim dreift.
   d. Hvetja fjölmišla til aš taka sérstakt tillit til tungumįlažarfa barns sem tilheyrir minnihlutahópi eša er af frumbyggjaęttum.
   e. Stušla aš žvķ aš mótašar verši višeigandi leišbeiningarreglur um vernd barns fyrir upplżsingum og efni sem skašaš getur velferš žess, meš įkvęši 13. og 18. gr. ķ huga.
18. gr.
1. Ašildarrķki skulu gera žaš sem ķ žeirra valdi stendur til aš tryggja aš sś meginregla sé virt aš foreldrar beri sameiginlega įbyrgš į aš ala upp barn og koma žvķ til žroska. Foreldrar, eša lögrįšamenn, ef viš į, bera ašalįbyrgš į uppeldi barns og žvķ aš barni sé komiš til žroska. Žaš sem barninu er fyrir bestu skal vera žeim efst ķ huga.
2. Til žess aš tryggja og efla réttindi žau sem kvešiš er į um ķ samningi žessum skulu ašildarrķki veita foreldrum og lögrįšamönnum višeigandi ašstoš viš aš rękja uppeldisskyldur sķnar og sjį til žess aš byggšar séu upp stofnanir og ašstaša og žjónusta veitt til umönnunar barna.
3. Ašildarrķki skulu gera allar višeigandi rįšstafanir til aš tryggja aš börn foreldra sem stunda atvinnu fįi notiš góšs af žjónustu og ašstöšu til umönnunar barna sem žau kunna aš eiga rétt į.
19. gr.
1. Ašildarrķki skulu gera allar višeigandi rįšstafanir į sviši löggjafar, stjórnsżslu, félags- og menntunarmįla til aš vernda barn gegn hvers kyns lķkamlegu og andlegu ofbeldi, meišingum, misnotkun, vanrękslu, skeytingarleysi, illri mešferš eša notkun, žar į mešal kynferšislegri misnotkun, mešan žaš er ķ umsjį annars eša beggja foreldra, lögrįšamanns eša lögrįšamanna, eša nokkurs annars sem hefur žaš ķ umsjį sinni.
2. Eftir žvķ sem viš į skulu mešal slķkra verndarrįšstafana vera virkar rįšstafanir til aš koma į félagslegri žjónustu til aš veita barni og žeim sem hafa žaš ķ sinni umsjį naušsynlegan stušning, og til aš koma į öšrum forvörnum, svo og til aš greina, tilkynna, vķsa įfram, rannsaka, taka til mešferšar og fylgjast meš tilfellum er barn hefur sętt illri mešferš svo sem lżst hefur veriš, svo og ef viš į til aš tryggja afskipti dómara.
20. gr.
1. Barn sem tķmabundiš eša til frambśšar nżtur ekki fjölskyldu sinnar, eša sem meš tilliti til žess sem žvķ sjįlfu er fyrir bestu er ekki unnt aš leyfa aš sé lengur innan um fjölskyldu sķna, į rétt į sérstakri vernd og ašstoš rķkisvaldsins.
2. Ašildarrķki skulu ķ samręmi viš lög sķn sjį barni sem žannig er įstatt um fyrir annarri umönnun.
3. Slķk umönnun getur m.a. falist ķ fóstri, kafalah samkvęmt ķslömskum lögum, ęttleišingu eša, ef naušsyn krefur, vistun į višeigandi stofnun sem annast börn. Žegar lausna er leitaš skal tekiš tilhlżšilegt tillit til žess aš ęskilegt er aš stöšugleiki verši ķ uppeldi barns og til žjóšlegs, trśarlegs og menningarlegs uppruna žess og tungumįls.
21. gr.
Ašildarrķki sem višurkenna og/eša leyfa ęttleišingu skulu tryggja aš fyrst og fremst sé litiš til žess sem barni er fyrir bestu, og skulu:
   a. Sjį til žess aš ęttleišing barns sé ašeins heimiluš af žar til bęrum stjórnvöldum sem įkveša samkvęmt višeigandi lögum og reglum um mįlsmešferš og į grundvelli višeigandi og įreišanlegra upplżsinga aš ęttleišing sé leyfileg meš hlišsjón af stöšu barnsins gagnvart foreldrum žess, skyldmennum og lögrįšamönnum og žeir sem ķ hlut eiga hafi ef žess er krafist veitt samžykki sitt fyrir ęttleišingu, aš ķhugušu mįli og aš fenginni naušsynlegri rįšgjöf.
   b. Višurkenna aš taka megi ęttleišingu milli landa til athugunar sem ašra leiš til aš sjį barni fyrir umönnun, ef ekki er unnt aš koma žvķ ķ fóstur eša til ęttleišingar eša veita žvķ meš einhverjum višeigandi hętti umönnun ķ upprunalandi sķnu.
   c. Sjį til žess aš barn sem ęttleitt er milli landa njóti sömu verndar og viš ęttleišingu innan lands og um žaš gildi sömu reglur.
   d. Gera allar višeigandi rįšstafanir til aš tryggja aš ęttleišing milli landa hafi ekki ķ för meš sér óešlilegan fjįrgróša fyrir žį sem hlut eiga aš henni.
   e. Stušla aš žvķ, žar sem viš į, aš markmišum greinar žessarar verši nįš meš žvķ aš koma į tvķhliša eša marghliša tilhögun eša samningum, og leitast innan žess ramma viš aš tryggja aš žar til bęr stjórnvöld eša stofnanir sjįi um aš koma barni fyrir ķ öšru landi.
22. gr.
1. Ašildarrķki skulu gera višeigandi rįšstafanir til aš tryggja aš barn sem leitar eftir réttarstöšu sem flóttamašur, eša sem tališ er flóttamašur samkvęmt višeigandi reglum og starfshįttum žjóšaréttar eša landslaga, fįi, hvort sem žaš er ķ fylgd foreldra eša annarra eša ekki, višeigandi vernd og mannśšlega ašstoš viš aš nżta sér žau réttindi sem viš eiga og kvešiš er į um ķ samningi žessum og öšrum alžjóšlegum löggerningum į sviši mannréttinda- eša mannśšarmįla sem rķki žau er um ręšir eiga ašild aš.
2. Ķ žessu skyni skulu ašildarrķki veita Sameinušu žjóšunum, svo og öšrum hęfum millirķkjastofnunum eša stofnunum, sem rķki eiga ekki ašild aš, er hafa samvinnu viš Sameinušu žjóširnar, alla žį samvinnu er žau telja aš viš eigi, ķ višleitni žeirra til aš vernda og ašstoša börn sem žannig er įstatt um, og viš aš leita uppi foreldra barns sem er flóttamašur, eša ašra ķ fjölskyldu žess, til aš afla upplżsinga sem žörf er į til aš fjölskyldan geti sameinast. Žegar ekki er unnt aš hafa uppi į foreldrum eša öšrum ķ fjölskyldunni skal veita barni sömu vernd og hverju žvķ barni ber sem til frambśšar eša tķmabundiš nżtur ekki fjölskyldu sinnar, hver sem įstęša žess er, eins og kvešiš er į um ķ samningi žessum.
23. gr.
1. Ašildarrķki višurkenna aš andlega eša lķkamlega fatlaš barn skuli njóta fulls og sómasamlegs lķfs, viš ašstęšur sem tryggja viršingu žess og stušla aš sjįlfsbjörg žess og virkri žįtttöku ķ samfélaginu.
2. Ašildarrķki višurkenna rétt fatlašs barns til sérstakrar umönnunar, og skulu žau stušla aš žvķ og sjį um aš barni sem į rétt į žvķ, svo og žeim er hafa į hendi umönnun žess, verši eftir žvķ sem föng eru į veitt sś ašstoš sem sótt er um og hentar barninu og ašstęšum foreldra eša annarra sem annast žaš.
3. Meš tilliti til hinna sérstöku žarfa fatlašs barns skal ašstoš samkvęmt 2. tölul. žessarar greinar veitt ókeypis žegar unnt er, meš hlišsjón af efnahag foreldra eša annarra sem hafa į hendi umönnun žess, og skal hśn mišuš viš aš tryggt sé aš fatlaša barniš hafi ķ raun ašgang aš og njóti menntunar, žjįlfunar, heilbrigšisžjónustu, endurhęfingar, starfsundirbśnings og möguleika til tómstundaišju, žannig aš stušlaš sé aš sem allra mestri félagslegri ašlögun og žroska žess, žar į mešal ķ menningarlegum og andlegum efnum.
4. Ašildarrķki skulu ķ anda alžjóšlegrar samvinnu stušla aš žvķ aš skipst sé į višeigandi upplżsingum um fyrirbyggjandi heilsugęslu og lęknisfręšilega, sįlfręšilega og starfręna mešferš fatlašra barna, žar į mešal meš dreifingu į og ašgangi aš upplżsingum um endurhęfingarašferšir, menntun og atvinnuhjįlp, er miši aš žvķ aš gera ašildarrķkjum kleift aš bęta getu sķna og fęrni og auka reynslu sķna aš žessu leyti. Hvaš žetta snertir skal tekiš sérstakt tillit til žarfa žróunarlanda.
24. gr.
1. Ašildarrķki višurkenna rétt barns til aš njóta besta heilsufars sem hęgt er aš tryggja, og ašstöšu til lęknismešferšar og endurhęfingar. Ašildarrķki skulu kappkosta aš tryggja aš ekkert barn fari į mis viš rétt sinn til aš njóta slķkrar heilbrigšisžjónustu.
2. Ašildarrķki skulu stefna aš žvķ aš réttur žessi komist aš fullu til framkvęmda, og einkum gera višeigandi rįšstafanir:
   a. Til aš draga śr ungbarna- og barnadauša.
   b. Til aš tryggja öllum börnum naušsynlega lęknisašstoš og heilbrigšisžjónustu, meš įherslu į uppbyggingu heilsugęslu.
   c. Til aš berjast gegn sjśkdómum og vannęringu, žar į mešal innan heilsugęslunnar, m.a. meš žvķ aš beita žeirri tęknižekkingu sem er aušveldlega tiltęk og meš žvķ aš śtvega nęgilega holla fęšu og hreint drykkjarvatn um leiš og tekiš sé tillit til hęttu į umhverfismengun og įhrifa af völdum hennar.
   d. Til aš tryggja męšrum višeigandi heilbrigšisžjónustu fyrir og eftir fęšingu.
   e. Til aš sjį um aš allir žjóšfélagshópar, en einkum foreldrar og börn, fįi upplżsingar um og eigi ašgang aš fręšslu og fįi ašstoš viš aš beita grundvallaržekkingu į heilbrigši barna og nęringu, kostum brjóstagjafar, hreinlęti, umhverfishreinlęti og slysavörnum.
   f. Til aš žróa heilsuvernd, leišbeiningar til foreldra og fręšslu og ašstoš viš fjölskylduįętlanir.
3. Ašildarrķki skulu gera allar žęr rįšstafanir sem vęnlegar eru til įrangurs og viš eiga ķ žvķ skyni aš ryšja śr vegi hefšum sem eru skašlegar heilbrigši barna.
4. Ašildarrķki skuldbinda sig til aš stušla aš og hvetja til alžjóšasamvinnu er beinist aš žvķ aš smįm saman komi réttur sį sem višurkenndur er ķ grein žessari til fullra framkvęmda. Hvaš žetta snertir skal tekiš sérstakt tillit til žarfa žróunarrķkja.
25. gr.
Ašildarrķki višurkenna aš barn sem žar til bęr stjórnvöld hafa fališ öšrum til umönnunar, verndar eša mešferšar vegna lķkamlegrar eša andlegrar vanheilsu eigi rétt į aš mešferš žess og allar ašrar ašstęšur sem aš vistinni lśta sęti athugun reglulega.
26. gr.
1. Ašildarrķki višurkenna rétt hvers barns til aš njóta félagslegrar ašstošar, žar meš tališ almannatrygginga, og skulu žau gera naušsynlegar rįšstafanir samkvęmt lögum sķnum til aš rétti žessum sé komiš til fullra framkvęmda.
2. Bętur skulu žar sem viš į veittar meš hlišsjón af efnum og ašstęšum barns og žeirra sem bera įbyrgš į framfęrslu žess, svo og öllu öšru sem snertir umsókn um bętur lagša fram af barninu eša öšrum fyrir žess hönd.
27. gr.
1. Ašildarrķki višurkenna rétt hvers barns til lķfsafkomu sem nęgir žvķ til aš nį lķkamlegum, sįlręnum, andlegum, sišferšislegum og félagslegum žroska.
2. Foreldrar eša foreldri, eša ašrir sem įbyrgir eru fyrir uppeldi barns, bera höfušįbyrgš į žvķ ķ samręmi viš getu sķna og fjįrhagsašstęšur aš sjį barni fyrir žeim lķfsskilyršum sem eru žvķ naušsynleg til aš komast til žroska.
3. Ašildarrķki skulu ķ samręmi viš ašstęšur sķnar og efni gera višeigandi rįšstafanir til aš veita foreldrum og öšrum sem įbyrgir eru fyrir uppeldi barns ašstoš til aš neyta žessa réttar, og skulu žegar žörf krefur lįta ķ té efnislega ašstoš og sjį fyrir stušningsśrręšum, einkum aš žvķ er fęši, klęšnaš og hśsnęši snertir.
4. Ašildarrķki skulu gera allar višeigandi rįšstafanir til aš innheimta framfęrslueyri meš barni frį foreldrum eša öšrum sem bera fjįrhagslega įbyrgš į barninu, bęši innan lands og frį śtlöndum. Einkum skulu žau stušla aš ašild aš alžjóšasamningum eša aš gerš slķkra samninga svo og gera ašrar rįšstafanir sem viš eiga žegar sį sem ber fjįrhagslega įbyrgš į barninu bżr ķ öšru rķki en barniš.
28. gr.
1. Ašildarrķki višurkenna rétt barns til menntunar og skulu žau, til žess aš réttur žessi nįi fram aš ganga stig af stigi og žannig aš allir njóti sömu tękifęra, einkum:
   a. Koma į skyldu til grunnmenntunar sem allir geti notiš ókeypis.
   b. Stušla aš žróun żmiss konar framhaldsmenntunar, žar į mešal almennrar menntunar og starfsmenntunar, veita öllum börnum kost į aš njóta hennar, og gera ašrar rįšstafanir sem viš eiga, svo sem meš žvķ aš veita ókeypis menntun og bjóša fjįrhagslega ašstoš žeim sem hennar žurfa meš.
   c. Veita öllum kost į ęšri menntun eftir hęfileikum, meš hverjum žeim rįšum sem viš eiga.
   d. Sjį til žess aš upplżsingar og rįšgjöf um nįm og starfsval séu fyrir hendi og ašgengilegar öllum börnum.
   e. Gera rįšstafanir til aš stušla aš reglulegri skólasókn og draga śr žvķ aš nemendur hverfi frį nįmi.
2. Ašildarrķki skulu gera allt žaš sem viš į til aš tryggja aš nįmsaga sé haldiš uppi meš žeim hętti sem samrżmist mannlegri reisn barnsins og ķ samręmi viš samning žennan.
3. Ašildarrķki skulu stušla aš og hvetja til alžjóšasamvinnu um menntamįl, einkum ķ žvķ skyni aš leggja fram skerf til śtrżmingar į vanžekkingu og ólęsi hvarvetna ķ heiminum, og greiša fyrir ašgangi aš vķsinda- og tęknižekkingu og nśtķmakennsluašferšum. Hvaš žetta snertir skal tekiš sérstakt tillit til žarfa žróunarrķkja.
29. gr.
1. Ašildarrķki eru sammįla um aš menntun barns skuli beinast aš žvķ aš:
   a. Rękta eftir žvķ sem frekast er unnt persónuleika, hęfileika og andlega og lķkamlega getu žess.
   b. Móta meš žvķ viršingu fyrir mannréttindum og mannfrelsi og grundvallarsjónarmišum žeim er fram koma ķ sįttmįla hinna Sameinušu žjóša.
   c. Móta meš žvķ viršingu fyrir foreldrum žess, menningarlegri arfleifš žess, tungu og gildismati, žjóšernislegum gildum žess lands er žaš bżr ķ og žess er žaš kann aš vera upprunniš frį, og fyrir öšrum menningarhįttum sem frįbrugšnir eru menningu žess sjįlfs.
   d. Undirbśa barn til aš lifa įbyrgu lķfi ķ frjįlsu žjóšfélagi, ķ anda skilnings, frišar, umburšarlyndis, jafnréttis karla og kvenna og vinįttu milli allra žjóša, žjóšhįtta-, žjóšernis- og trśarhópa, og fólks af frumbyggjaęttum.
   e. Aš móta meš žvķ viršingu fyrir nįttśrulegu umhverfi mannsins.
2. Eigi skal lķta svo į aš ķ grein žessari eša ķ 28. gr. sé fólgin nein ķhlutun ķ rétt manna og hópa til aš koma į fót og stjórna menntastofnunum, enda sé įvallt gętt žeirra meginreglna, sem fram koma ķ 1. tölul. žessarar greinar, og lįgmarkskrafna sem rķkisvaldiš kann aš gera til menntunar sem slķkar stofnanir veita.
30. gr.
Ķ rķkjum žar sem minnihlutahópar hafa myndast vegna sérstakra žjóšhįtta, trśarbragša eša tungumįla, eša žar sem frumbyggjar eru, skal barni sem heyrir til slķks hóps ekki meinaš aš njóta eigin menningar, jįta og iška eigin trś, og nota eigiš tungumįl ķ samfélagi meš öšrum ķ hópnum.
31. gr.
1. Ašildarrķki višurkenna rétt barns til hvķldar og tómstunda, til aš stunda leiki og skemmtanir sem hęfa aldri žess, og til frjįlsrar žįtttöku ķ menningarlķfi og listum.
2. Ašildarrķki skulu virša og efla rétt barns til aš taka fullan žįtt ķ menningar- og listalķfi, og skulu stušla aš žvķ aš višeigandi og jöfn tękifęri séu veitt til aš stunda menningarlķf, listir og tómstundaišju.
32. gr.
1. Ašildarrķki višurkenna rétt barns til aš vera verndaš fyrir aršrįni og vinnu sem lķklegt er aš žvķ stafi hętta af eša komiš gęti nišur į nįmi žess eša skašaš heilsu žess eša lķkamlegan, sįlręnan, andlegan, sišferšislegan eša félagslegan žroska.
2. Ašildarrķki skulu gera rįšstafanir į sviši löggjafar, stjórnsżslu, félagsmįla og menntamįla til aš tryggja framkvęmd žessarar greinar. Ķ žvķ skyni, og meš hlišsjón af višeigandi įkvęšum annarra alžjóšlegra löggerninga, skulu ašildarrķki einkum:
   a. Kveša į um lįgmarksaldursmark eša -mörk til rįšningar ķ starf.
   b. Setja višeigandi reglur um vinnutķma og vinnuskilyrši.
   c. Męla fyrir um višeigandi refsingar eša önnur višurlög til aš tryggja aš įkvęšum greinar žessarar verši framfylgt į virkan hįtt.
33. gr.
Ašildarrķki skulu gera allar višeigandi rįšstafanir, žar į mešal į sviši löggjafar, stjórnsżslu, félagsmįla og menntamįla, til verndar börnum gegn ólöglegri notkun įvana- og fķkniefna og skynvilluefna svo sem žau eru skilgreind ķ alžjóšasamningum sem um žau fjalla, og til aš koma ķ veg fyrir aš börn séu notuš viš ólöglega framleišslu slķkra efna og verslun meš žau.
34. gr.
Ašildarrķki skuldbinda sig til aš vernda börn fyrir hvers kyns kynferšislegri notkun eša misnotkun ķ kynferšislegum tilgangi. Ķ žeim tilgangi skulu žau einkum gera allt sem viš į, bęši innan lands og meš tvķhliša og marghliša rįšstöfunum, til aš koma ķ veg fyrir:
   a. Aš barn sé tališ į eša žvingaš til aš taka žįtt ķ hvers konar ólögmętri kynferšislegri hįttsemi.
   b. Aš börn séu notuš til vęndis eša annarra ólögmętra kynferšisathafna.
   c. Aš börn séu notuš ķ klįmsżningum eša til aš bśa til klįmefni.
35. gr.
Ašildarrķki skulu gera allt sem viš į, bęši innan lands og meš tvķhliša og marghliša rįšstöfunum, til aš koma ķ veg fyrir brottnįm barna, sölu į börnum og verslun meš börn ķ hvaša tilgangi sem er, og hvernig sem slķkt į sér staš.
36. gr.
Ašildarrķki skulu vernda börn gegn hvers kyns annarri notkun sem į einhvern hįtt getur stefnt velferš žeirra ķ hęttu.
37. gr.
Ašildarrķki skulu gęta žess aš:
   a. Ekkert barn sé lįtiš sęta pyndingum eša annarri grimmilegri, ómannlegri eša vanviršandi mešferš eša refsingu. Ekki skal įkveša daušarefsingu eša lķfstķšarfangelsi įn möguleika į lausn fyrir afbrot sem yngri menn en 18 įra hafa framiš.
   b. Ekkert barn sé ólöglega eša gerręšislega svipt frjįlsręši sķnu. Handtaka, varšhald og fangelsun barns skal eiga sér staš samkvęmt lögum, og skal slķku ašeins beitt sem sķšasta śrręši og ķ skemmsta tķma sem viš getur įtt.
   c. Fariš sé mannśšlega meš hvert žaš barn sem svipt er frjįlsręši sķnu og af viršingu fyrir mešfęddri göfgi manna og meš žeim hętti aš tekiš sé tillit til žarfa einstaklings į žeim aldri sem um ręšir. Einkum skal halda hverju žvķ barni sem svipt er frjįlsręši sķnu ašskildu frį fulloršnum, nema ef tališ er aš žvķ sé fyrir bestu aš gera žaš ekki, og į barn rétt į aš halda tengslum viš fjölskyldu sķna meš bréfaskriftum og heimsóknum, nema sérstaklega standi į.
   d. Hvert žaš barn sem svipt er frjįlsręši eigi rétt į skjótri lögfręšilegri ašstoš og annarri višeigandi ašstoš, svo og rétt til aš vefengja lögmęti frjįlsręšissviptingar sinnar fyrir dómstól eša öšru žar til bęru óhįšu og óhlutdręgu stjórnvaldi, og til aš fį skjótan śrskurš žar um.
38. gr.
1. Ašildarrķki skuldbinda sig til aš virša og tryggja viršingu fyrir žeim alžjóšlegu mannśšarreglum sem gilda gagnvart žeim ķ vopnaįtökum og varša börn.
2. Ašildarrķki skulu gera allar raunhęfar rįšstafanir til aš tryggja aš žeir sem ekki hafa nįš 15 įra aldri taki ekki beinan žįtt ķ vopnavišskiptum.
3. Ašildarrķki skulu foršast aš kalla žį sem hafa ekki nįš 15 įra aldri til heržjónustu. Viš herkvašningu žeirra sem nįš hafa 15 įra aldri en hafa ekki nįš 18 įra aldri skulu ašildarrķki leitast viš aš lįta hina elstu ganga fyrir.
4. Ķ samręmi viš skyldur sķnar samkvęmt alžjóšlegum mannśšarreglum til aš vernda óbreytta borgara ķ vopnaįtökum skulu ašildarrķki gera allar raunhęfar rįšstafanir til aš tryggja börnum, sem įhrif vopnaįtaka nį til, vernd og umönnun.
39. gr.
Ašildarrķki skulu gera allar višeigandi rįšstafanir til aš stušla aš žvķ aš barn, sem sętt hefur vanrękslu, notkun eša misnotkun af nokkru tagi, pyndingum eša annars konar grimmilegri, ómannlegri eša vanviršandi mešferš eša refsingu, eša er fórnarlamb vopnaįtaka, hljóti lķkamlegan og sįlręnan bata og ašlagist samfélaginu į nż. Leita skal bata og ašlögunar ķ umhverfi sem hlynnir aš heilsu, sjįlfsviršingu og göfgi barnsins.
40. gr.
1. Ašildarrķki višurkenna rétt hvers žess barns, sem er grunaš, įsakaš eša fundiš sekt um brot į refsilögum, til mešferšar sem styrkir vitund žess um eigin göfgi og manngildi, sem treystir viršingu žess fyrir mannréttindum og mannfrelsi annarra, og sem tekur tillit til aldurs barnsins og žess aš ęskilegt sé aš stušla aš ašlögun žess og žvķ aš žaš gegni jįkvęšu hlutverki ķ samfélaginu.
2. Skulu ašildarrķki ķ žessu skyni, og meš hlišsjón af višeigandi įkvęšum alžjóšlegra löggerninga, einkum sjį til žess aš:
   a. Ekkert barn sé grunaš, įsakaš eša fundiš sekt um brot į refsilögum vegna verknaša eša ašgeršarleysis sem ekki var lagt bann viš ķ landslögum eša aš žjóšarétti į žeim tķma er verknašurinn eša ašgeršarleysiš įtti sér staš.
   b. Hvert žaš barn sem grunaš er eša įsakaš um refsilagabrot njóti eftirgreindra lįgmarksréttinda:
   i. Aš vera tališ saklaust žar til žaš er fundiš sekt aš lögum.
   ii. Aš fį vitneskju um kęrurnar gegn žvķ įn tafar og beint, og, ef viš į, fyrir milligöngu foreldra sinna eša lögrįšamanna og aš njóta lögfręšilegrar ašstošar eša annarrar višeigandi ašstošar viš undirbśning og framsetningu į vörn sinni.
   iii. Aš fį gert śt um mįl sitt įn tafar af žar til bęru, óhįšu og óhlutdręgu yfirvaldi eša dómstól, viš réttlįta og lögmęlta rannsókn, enda sé til stašar lögfręšileg eša önnur višeigandi ašstoš, svo og foreldrar žess eša lögrįšamenn, nema žaš sé ekki tališ barninu fyrir bestu, sérstaklega meš tilliti til aldurs eša ašstęšna žess.
   iv. Aš verša ekki žröngvaš til aš bera vitni eša jįta į sig sök, aš spyrja eša lįta spyrja vitni sem leidd eru gegn žvķ, og aš vitni žess komi fyrir og séu spurš viš sömu ašstęšur.
   v. Aš įkvöršun um aš žaš hafi brotiš gegn refsilögum svo og rįšstafanir sem geršar eru vegna hennar séu endurskošašar af ęšra žar til bęru óhįšu og óhlutdręgu yfirvaldi eša dómstól samkvęmt lögum.
   vi. Aš fį ókeypis ašstoš tślks ef barniš skilur ekki eša talar ekki tungumįl žaš sem notaš er.
   vii. Aš frišhelgi einkalķfs žess sé virt aš fullu į öllum stigum mįlsmešferšarinnar.
3. Ašildarrķki skulu hvetja til žess aš settar séu lagareglur, og reglur um mįlsmešferš, skipuš stjórnvöld og settar į fót stofnanir sérstaklega fyrir börn sem eru grunuš, įsökuš eša fundin sek um refsilagabrot, og einkum:
   a. Įkveša žann lįgmarksaldur, sem börn verša aš hafa nįš til žess aš vera talin sakhęf.
   b. Gera, žegar žaš į viš og žykir henta, rįšstafanir til aš fara meš mįl slķkra barna įn žess aš leita til dómstóla, enda sé mannréttinda og lögverndar gętt aš fullu.
4. Séš skal til žess aš grķpa megi til żmiss konar rįšstafana, svo sem umsjónar, leišsagnar, eftirlits, rįšgjafar, skiloršs, fósturs, fręšslu- og starfsnįmsįętlana og annarra valkosta ķ staš vistunar į stofnunum, til aš tryggja aš meš börn sé fariš į žann hįtt sem velferš žeirra hęfir og samręmist bęši ašstęšum žeirra og brotinu.
41. gr.
Ekkert ķ samningi žessum skal hafa įhrif į reglur sem stušla frekar aš žvķ aš réttindi barnsins komist til framkvęmda og vera kunna ķ
   a. lögum ašildarrķkis, eša
   b. alžjóšalögum sem ķ gildi eru gagnvart žvķ rķki.

II. hluti.
42. gr.
Ašildarrķki skuldbinda sig til aš kynna meginreglur og įkvęši samnings žessa vķša meš višeigandi og virkum hętti, jafnt börnum og fulloršnum.
43. gr.
1. Til žess aš kanna hvernig ašildarrķkjum mišar viš aš koma ķ framkvęmd žeim skuldbindingum sem žau taka į sig meš samningi žessum skal setja į stofn nefnd um réttindi barnsins, er fer meš žau verkefni sem hér į eftir segir.
2. Ķ nefndinni skulu eiga sęti tķu sérfręšingar sem séu vammlausir og višurkenndir fyrir hęfni į žvķ sviši sem samningur žessi tekur til. Nefndarmenn skulu valdir af ašildarrķkjum śr hópi rķkisborgara žeirra og starfa sem einstaklingar, en taka skal tillit til žess aš landfręšileg dreifing sé sanngjörn, svo og til helstu réttarkerfa.
3. Nefndarmenn skulu kjörnir leynilegri kosningu af skrį um menn sem ašildarrķki hafa tilnefnt. Hvert ašildarrķki getur tilnefnt einn mann śr hópi eigin rķkisborgara.
4. Fyrsta kosning nefndarmanna skal fara fram eigi sķšar en sex mįnušum eftir aš samningur žessi öšlast gildi, og sķšan annaš hvert įr. Eigi sķšar en fjórum mįnušum fyrir hvern kjördag skal ašalframkvęmdastjóri Sameinušu žjóšanna senda ašildarrķkjum bréf, og bjóša žeim aš leggja fram tilnefningar sķnar innan tveggja mįnaša. Skal ašalframkvęmdastjóri sķšan gera skrį ķ stafrófsröš um žį sem tilnefndir hafa veriš, žar sem getiš sé ašildarrķkis žess sem tilnefndi, og leggja hana fyrir ašildarrķkin.
5. Kosning skal fara fram į fundum ašildarrķkja, sem ašalframkvęmdastjóri kallar saman ķ ašalstöšvum Sameinušu žjóšanna. Į fundunum, sem eru lögmętir ef tveir žrišju ašildarrķkjanna sękja žį, skulu žeir teljast kosnir til nefndarinnar sem fį flest atkvęši og hreinan meiri hluta atkvęša fulltrśa ašildarrķkja sem višstaddir eru og greiša atkvęši.
6. Kjörtķmabil nefndarmanna er fjögur įr. Žį mį endurkjósa ef žeir eru tilnefndir aš nżju. Kjörtķmabil fimm žeirra nefndarmanna sem kosnir eru ķ fyrstu kosningu rennur śt aš lišnum tveimur įrum, og skal fundarstjóri velja nöfn žeirra meš hlutkesti žegar er fyrsta kosning hefur fariš fram.
7. Nś deyr nefndarmašur eša segir af sér, eša lżsir žvķ yfir aš hann geti ekki lengur sinnt nefndarstörfum af einhverjum öšrum įstęšum, og skal žį ašildarrķki žaš sem tilnefndi hann tilnefna annan nefndarmann śr hópi rķkisborgara sinna er gegni störfum žaš sem eftir lifir kjörtķmabilsins, enda samžykki nefndin žaš.
8. Nefndin setur sér sjįlf starfsreglur.
9. Nefndin kżs embęttismenn sķna til tveggja įra.
10. Fundir nefndarinnar skulu aš jafnaši haldnir ķ ašalstöšvum Sameinušu žjóšanna, eša į öšrum hentugum fundarstaš aš įkvöršun nefndarinnar. Nefndin skal yfirleitt koma saman įrlega. Į fundi ašildarrķkja aš samningi žessum skal įkvešiš, og endurmetiš ef žörf krefur, hve lengi fundir nefndarinnar skuli standa aš įskildu samžykki allsherjaržings Sameinušu žjóšanna.
11. Ašalframkvęmdastjóri Sameinušu žjóšanna skal sjį fyrir naušsynlegu starfsliši og ašstöšu til žess aš nefndin geti rękt starf sitt į fullnęgjandi hįtt samkvęmt samningi žessum.
12. Žeir sem sęti eiga ķ nefnd žeirri sem stofnuš er samkvęmt samningi žessum skulu, meš samžykki allsherjaržingsins, fį žóknun śr sjóšum Sameinušu žjóšanna, og meš žeim skilmįlum og skilyršum sem žingiš kann aš įkveša.
44. gr.
1. Ašildarrķki skuldbinda sig til aš lįta nefndinni ķ té fyrir milligöngu ašalframkvęmdastjóra Sameinušu žjóšanna skżrslur um žaš sem žau hafa gert til aš koma ķ framkvęmd réttindum žeim sem višurkennd eru ķ samningi žessum, og um hvernig mišaš hefur ķ beitingu žeirra:
   a. innan tveggja įra frį žvķ er samningur žessi hefur öšlast gildi gagnvart ašildarrķki žvķ sem ķ hlut į,
   b. og sķšan į fimm įra fresti.
2. Ķ skżrslum sem geršar eru samkvęmt žessari grein skal bent į žį žętti og žau vandkvęši, ef um žaš er aš ręša, sem įhrif kunna aš hafa į aš hve miklu leyti tekist hefur aš fullnęgja žeim skuldbindingum sem kvešiš er į um ķ samningi žessum. Ķ skżrslunum skulu einnig koma fram upplżsingar er nęgja til aš veita nefndinni gagngera yfirsżn yfir framkvęmd samningsins ķ viškomandi landi.
3. Samningsrķki, sem lagt hefur fyrir nefndina ķ upphafi alhliša skżrslu, žarf ekki ķ sķšari skżrslum sķnum til nefndarinnar samkvęmt b-liš 1. tölul. žessarar greinar aš endurtaka grundvallarupplżsingar sem veittar hafa veriš įšur.
4. Nefndin getur óskaš frekari upplżsinga frį ašildarrķkjum sem skipta mįli fyrir framkvęmd samningsins.
5. Nefndin skal fyrir milligöngu efnahags- og félagsmįlarįšs leggja skżrslu um störf sķn fyrir allsherjaržingiš į tveggja įra fresti.
6. Hvert ašildarrķki skal sjį um aš skżrslur žess séu aušveldlega tiltękar almenningi ķ landi sķnu.
45. gr.
Til aš hlynna aš virkri framkvęmd samnings žessa og stušla aš alžjóšlegri samvinnu į gildissviši hans:
   a. Eiga sérstofnanirnar, Barnahjįlp Sameinušu žjóšanna og ašrar stofnanir Sameinušu žjóšanna rétt į fyrirsvari žegar fjallaš er um framkvęmd žeirra reglna samningsins sem skyldur žeirra varša. Nefndin getur bošiš sérstofnununum, Barnahjįlp Sameinušu žjóšanna og öšrum žar til hęfum stofnunum aš veita sérfręšilega rįšgjöf um framkvęmd samningsins į žeim svišum sem varša skyldur hverrar stofnunar um sig, eins og hśn telur henta. Nefndin getur bošiš sérstofnununum, Barnahjįlp Sameinušu žjóšanna og öšrum stofnunum Sameinušu žjóšanna aš leggja fram skżrslur um framkvęmd samningsins į žeim svišum sem falla innan starfssvišs žeirra.
   b. Skal nefndin eins og hśn telur henta senda sérstofnununum, Barnahjįlp Sameinušu žjóšanna og öšrum hęfum stofnunum skżrslur ašildarrķkja žar sem beišni er borin fram um tęknilega ašstoš eša ašra hjįlp, eša žar sem fram kemur aš slķks sé žörf, įsamt athugasemdum og tillögum nefndarinnar varšandi slķka beišni eša įbendingu, ef viš į.
   c. Getur nefndin męlst til žess viš allsherjaržingiš aš žaš fari fram į viš ašalframkvęmdastjóra aš hann geri fyrir hönd nefndarinnar athuganir į tilgreindum įlitaefnum sem varša réttindi barnsins.
   d. Getur nefndin lagt fram tillögur og almenn tilmęli er byggjast į vitneskju sem henni hefur borist samkvęmt 44. og 45. gr. samnings žessa. Slķkar tillögur og almenn tilmęli skulu send hverju žvķ ašildarrķki sem mįliš varšar, og skal allsherjaržinginu skżrt frį žeim og athugasemdir ašildarrķkja lįtnar fylgja, ef um žęr er aš ręša.

III. hluti.
46. gr.
Samningur žessi skal liggja frammi til undirritunar af hįlfu allra rķkja.
47. gr.
Samningur žessi er hįšur fullgildingu. Fullgildingarskjölum skal koma ķ vörslu hjį ašalframkvęmdastjóra Sameinušu žjóšanna.
48. gr.
Öllum rķkjum skal heimilt aš gerast ašilar aš samningi žessum. Ašildarskjölum skal koma ķ vörslu hjį ašalframkvęmdastjóra Sameinušu žjóšanna.
49. gr.
1. Samningur žessi gengur ķ gildi į žrķtugasta degi eftir aš tuttugasta fullgildingar- eša ašildarskjalinu hefur veriš komiš til vörslu hjį ašalframkvęmdastjóra Sameinušu žjóšanna.
2. Gagnvart sérhverju rķki sem fullgildir samning žennan eša gerist ašili aš honum eftir aš tuttugasta fullgildingar- eša ašildarskjalinu hefur veriš komiš ķ vörslu skal hann öšlast gildi į žrķtugasta degi eftir aš fullgildingar- eša ašildarskjali žess hefur veriš komiš ķ vörslu.
50. gr.
1. Sérhvert ašildarrķki mį bera fram breytingartillögu og fį hana skrįša hjį ašalframkvęmdastjóra Sameinušu žjóšanna. Ašalframkvęmdastjórinn skal sķšan senda hana ašildarrķkjum, įsamt tilmęlum um aš žau tilkynni hvort žau séu žvķ hlynnt aš haldin verši rįšstefna ašildarrķkja til žess aš athuga tillögurnar og greiša atkvęši um žęr. Ef aš minnsta kosti einn žrišji ašildarrķkjanna er hlynntur slķkri rįšstefnu innan fjögurra mįnaša frį žvķ er tilmęlin eru borin fram skal ašalframkvęmdastjórinn boša til hennar į vegum Sameinušu žjóšanna. Sérhver breytingartillaga, sem samžykkt er af meiri hluta žeirra ašildarrķkja sem rįšstefnuna sękja og atkvęši greiša, skal lögš fyrir allsherjaržingiš til samžykktar.
2. Breytingartillaga, sem samžykkt er skv. 1. tölul. žessarar greinar, skal öšlast gildi žegar allsherjaržing Sameinušu žjóšanna hefur samžykkt hana og hśn hefur veriš stašfest af tveimur žrišju hluta ašildarrķkjanna.
3. Žegar breytingartillaga öšlast gildi er hśn bindandi fyrir žau ašildarrķki sem hafa stašfest hana, en önnur ašildarrķki skulu įfram bundin af samningi žessum og fyrri breytingum sem žau hafa samžykkt.
51. gr.
1. Ašalframkvęmdastjóri Sameinušu žjóšanna skal taka viš og framsenda öllum rķkjum texta žeirra fyrirvara sem rķki gera er žau fullgilda samninginn eša gerast ašilar aš honum.
2. Ekki er heimilt aš gera fyrirvara sem ósamrżmanlegur er markmišum og tilgangi samnings žessa.
3. Fyrirvara mį afturkalla hvenęr sem er meš tilkynningu um žaš til ašalframkvęmdastjóra Sameinušu žjóšanna, sem sķšan skżrir öllum rķkjum frį žvķ. Tilkynningin öšlast gildi į žeim degi er ašalframkvęmdastjóri tekur viš henni.
52. gr.
Ašildarrķki getur sagt upp samningi žessum meš skriflegri tilkynningu til ašalframkvęmdastjóra Sameinušu žjóšanna. Uppsögn öšlast gildi einu įri eftir aš ašalframkvęmdastjóri tekur viš tilkynningunni.
53. gr.
Ašalframkvęmdastjóri Sameinušu žjóšanna er tilnefndur vörsluašili samnings žessa.
54. gr.
Frumriti samnings žessa, en arabķskur, enskur, franskur, kķnverskur, rśssneskur og spęnskur texti hans eru jafngildir, skal komiš til ašalframkvęmdastjóra Sameinušu žjóšanna til varšveislu.

Valfrjįls bókun viš samninginn um réttindi barnsins um sölu į börnum, barnavęndi og barnaklįm.
   Rķkin, sem eru ašilar aš bókun žessari,
   telja aš til žess aš nį enn frekar markmišum samningsins um réttindi barnsins og koma įkvęšum hans ķ framkvęmd, einkum 1., 11., 21., 32., 33., 34., 35. og 36. gr., sé višeigandi aš ašildarrķkin geri frekari rįšstafanir til žess aš tryggja aš barniš njóti verndar gegn sölu į börnum, barnavęndi og barnaklįmi,
   telja einnig aš samningurinn um réttindi barnsins višurkenni rétt barnsins til žess aš njóta verndar gegn aršrįni og vinnu sem lķklegt er aš žvķ stafi hętta af eša gęti komiš nišur į nįmi barnsins eša veriš skašlegt heilsu žess eša lķkamlegum, sįlręnum, andlegum, sišferšislegum eša félagslegum žroska,
   hafa žungar įhyggjur af umtalsveršri og sķaukinni verslun meš börn milli landa ķ žeim tilgangi aš selja žau, vegna barnavęndis og barnaklįms,
   hafa af žvķ alvarlegar įhyggjur aš kynlķfsferšamennska, sem börn eru sérstaklega varnarlaus gegn, hefur breišst śt og fęrst ķ aukana, žar sem slķkt stušlar aš sölu į börnum, barnavęndi og barnaklįmi,
   višurkenna aš til eru margir hópar sem eru sérlega varnarlausir, žar į mešal eru stślkubörn, sem eru frekar ķ hęttu į aš sęta kynlķfsmisnotkun og aš fjöldi stślkubarna er vantalinn mešal žeirra sem sęta kynlķfsmisnotkun,
   hafa įhyggjur af auknu framboši į barnaklįmi į netinu og ķ gegnum ašra tękni sem er ķ žróun og meš alžjóšarįšstefnuna um barįttuna gegn barnaklįmi į netinu, sem haldin var ķ Vķn 1999, ķ huga, einkum įlyktun hennar um aš krefjast žess aš framleišsla, dreifing, śtflutningur, sending, innflutningur, eign af įsetningi og auglżsingar į barnaklįmi verši flokkuš sem glępsamlegt athęfi um heim allan og aš leggja įherslu į mikilvęgi nįinnar samvinnu milli stjórnvalda og netišnašarins og aš žau bindist samtökum,
   įlķta aš meš heildarnįlgun verši aušveldara aš śtrżma sölu barna, barnavęndi og barnaklįmi, og meš žvķ aš takast į viš įhrifažętti, žar į mešal vanžróun, fįtękt, mismunandi efnahag, ójöfnuš ķ félagslegu og efnahagslegu skipulagi, vanhęfar fjölskyldur, menntunarskort, bśferlaflutninga fólks śr sveit ķ borg, mismunun kynjanna, óįbyrga kynlķfshegšun fulloršinna, skašlegar hefšir, vopnuš įtök og verslun meš börn,
   įlķta aš ašgerša sé žörf til aš auka skilning almennings ķ žeim tilgangi aš draga śr eftirspurn neytenda eftir börnum sem söluvöru, barnavęndi og barnaklįmi og įlķta einnig aš mikilvęgt sé aš styrkja alheimssamtök allra žįtttakenda og aš bęta framkvęmd į landsvķsu,
   vekja athygli į įkvęšum alžjóšalagagerninga sem skipta mįli vegna verndar į börnum, žar į mešal Haag-samningnum um vernd barna og samvinnu varšandi ęttleišingu milli landa, Haag-samningnum um einkaréttarleg įhrif af brottnįmi barna til flutnings milli landa og Haag-samningnum um lögsögu, gildandi lög, višurkenningu, fullnustu og samvinnu vegna įbyrgšar foreldra og ašgerša til verndar börnum og samžykkt Alžjóšavinnumįlastofnunarinnar nr. 182 um bann viš barnavinnu ķ sinni verstu mynd og tafarlausar ašgeršir til aš afnema hana,
   finna til hvatningar vegna yfirgnęfandi stušnings viš samninginn um réttindi barnsins sem sżnir hve śtbreitt fylgiš er viš aš stušla aš og vernda réttindi barnsins,
   višurkenna mikilvęgi žess aš komiš verši ķ framkvęmd įkvęšum ašgeršaįętlunar um aš hindra sölu į börnum, barnavęndi og barnaklįm og yfirlżsingu og dagskrį sem samžykkt var į heimsžingi ķ Stokkhólmi dagana 27. til 31. įgśst 1996 um ašgeršir gegn žvķ aš hafa börn aš féžśfu og til kynlķfsnota, og öšrum įkvöršunum og tilmęlum višeigandi alžjóšlegra stofnana sem mįli skipta,
   taka tilhlżšilegt tillit til žess hversu sišvenjur og menningarleg gildi sérhverrar žjóšar eiga stóran žįtt ķ žvķ aš vernda barniš og tryggja aš žaš žroskist į jįkvęšan hįtt,
   og hafa oršiš įsįtt um eftirfarandi:
1. gr.
Ašildarrķki skulu banna sölu į börnum, barnavęndi og barnaklįm eins og kvešiš er į um ķ bókun žessari.
2. gr.
Ķ bókun žessari merkir:
   a. sala į börnum: hvers kyns ašgerš eša višskipti žar sem einstaklingur eša hópur fólks framselur öšrum barn gegn žóknun eša hvers kyns öšru endurgjaldi;
   b. barnavęndi: notkun barns ķ kynlķfsathöfnum gegn žóknun eša hvers kyns öšru endurgjaldi;
   c. barnaklįm: hvers kyns framsetning, meš hvaša hętti sem hśn er, į barni sem tekur žįtt ķ augljósum kynlķfsathöfnum, viš raunverulegar eša tilbśnar ašstęšur eša hvers kyns framsetning į kynfęrum barns žegar megintilgangurinn meš henni tengist kynlķfi.
3. gr.
1. Hvert ašildarrķki skal aš lįgmarki tryggja aš eftirfarandi ašgeršir og athafnir falli aš öllu leyti undir hegningar- og refsilög žar ķ landi hvort sem brotin eru framin ķ landinu eša milli landa eša hvort um einstök eša skipulögš tilvik er aš ręša:
   a. žegar um er aš ręša sölu į börnum eins og hśn er skilgreind ķ 2. gr.:
   i. aš bjóša, afhenda eša žiggja barn, meš hvaša hętti sem er, ķ žeim tilgangi aš:
   a. misnota barniš ķ kynlķfi;
   b. hagnast į lķffęraflutningi śr barninu;
   c. setja barniš ķ vinnužręlkun;
   ii. aš fį fram, sem milligöngumašur, samžykki fyrir ęttleišingu barns į óvišeigandi hįtt og meš žvķ aš brjóta gegn gildandi alžjóšalagagerningum um ęttleišingu;
   b. aš bjóša, nį ķ, festa kaup į eša śtvega barn vegna barnavęndis, eins og žaš er skilgreint ķ 2. gr.;
   c. aš framleiša, dreifa, breiša śt, flytja inn, flytja śt, bjóša, selja eša eiga barnaklįm ķ žeim tilgangi sem aš framan greinir eins og žaš er skilgreint ķ 2. gr.
2. Meš fyrirvara um įkvęši ķ landslögum ašildarrķkis skal hiš sama gilda um tilraun til aš fremja einhverja žessara athafna og um samsekt eša žįtttöku ķ einhverri žessara athafna.
3. Hvert ašildarrķki skal gera žessi brot refsiverš meš višeigandi hegningu žar sem tekiš er tillit til žess hversu alvarleg žau eru.
4. Meš fyrirvara um įkvęši ķ landslögum skal hvert ašildarrķki gera rįšstafanir, žar sem viš į, til aš fęra sönnur į įbyrgš lögašila vegna brota sem stašfest eru ķ 1. mgr. žessarar greinar. Meš fyrirvara um lagalegar meginreglur ķ ašildarrķkinu getur, aš žvķ er lögašila varšar, veriš um aš ręša refsiįbyrgš, einkaréttarįbyrgš eša stjórnsżsluįbyrgš.
5. Ašildarrķki skulu gera allar višeigandi lagalegar og stjórnsżslulegar rįšstafanir til aš tryggja aš allir einstaklingar sem hlut eiga aš mįli viš ęttleišingu barns ašhafist ķ samręmi viš žį alžjóšalagagerninga sem viš eiga.
4. gr.
1. Hvert ašildarrķki skal gera žęr rįšstafanir sem kunna aš vera naušsynlegar til aš fęra sönnur į lögsögu žess yfir brotunum sem vķsaš er til ķ 1. mgr. 3. gr. žegar brotin eru framin į yfirrįšasvęši žess eša um borš ķ skipi eša flugvél sem skrįš er ķ žvķ rķki.
2. Hvert ašildarrķki getur gert žęr rįšstafanir sem kunna aš vera naušsynlegar til aš koma į lögsögu žess vegna žeirra brota sem um getur ķ 1. mgr. 3. gr. ķ eftirfarandi tilvikum:
   a. ef meintur afbrotamašur er rķkisborgari žess rķkis eša einstaklingur meš fasta bśsetu į yfirrįšasvęši žess;
   b. ef fórnarlambiš er rķkisborgari žess rķkis.
3. Hvert ašildarrķki skal einnig gera žęr rįšstafanir sem kunna aš vera naušsynlegar til aš koma į lögsögu sinni yfir žeim brotum sem nefnd eru hér aš framan žegar meintur afbrotamašur er staddur į yfirrįšasvęši žess og žaš framselur hann ekki til annars ašildarrķkis af žeirri įstęšu aš brotiš hafi veriš framiš af rķkisborgara ķ žvķ rķki.
4. Žessi bókun undanskilur ekki neina refsilögsögu sem er beitt ķ samręmi viš innlend lög.
5. gr.
1. Brotin, sem um getur ķ 1. mgr. 3. gr., skulu flokkuš sem afbrot sem geta varšaš framsali ķ öllum framsalssamningum sem til eru į milli ašildarrķkja og sem afbrot sem geta varšaš framsali ķ öllum framsalssamningum sem sķšar verša geršir milli žeirra ķ samręmi viš skilyršin sem sett eru fram ķ žessum samningum.
2. Ef ašildarrķki, sem setur žaš skilyrši fyrir framsali aš til sé samningur, fęr beišni um framsal frį öšru ašildarrķki sem žaš hefur ekki framsalssamning viš mį lķta į žessa bókun sem lagalegan grunn fyrir framsali meš tilliti til žessara brota. Framsal skal hįš skilyršum sem kvešiš er į um ķ lögum rķkisins sem beišni er beint til.
3. Ašildarrķki, sem ekki setja žaš skilyrši fyrir framsali aš til sé samningur, skulu sķn ķ milli višurkenna žessi brot sem afbrot sem varša framsali meš fyrirvara um skilyršin sem kvešiš er į um ķ lögum rķkisins sem beišni er beint til.
4. Aš žvķ er varšar framsal milli ašildarrķkja skal fara meš žessi afbrot eins og žau hefšu ekki ašeins veriš framin į žeim staš žar sem žau įttu sér staš heldur einnig į yfirrįšasvęši žeirra rķkja sem fariš er fram į aš fęri sönnur į lögsögu sķna ķ samręmi viš 4. gr.
5. Ef beišni um framsal meš tilliti til brots sem lżst er ķ 1. mgr. 3. gr. kemur fram og ef ašildarrķkiš sem beišni er beint til fer ekki fram į eša vill ekki verša viš beišni um framsal vegna rķkisfangs brotamannsins skal žaš rķki gera tilheyrandi rįšstafanir til aš leggja mįliš fyrir lögbęr yfirvöld žess til saksóknar.
6. gr.
1. Ašildarrķki skulu gefa hvert öšru kost į ómęldri ašstoš ķ tengslum viš mįlsmešferš vegna rannsóknar, saksóknar eša framsals sem varšar žau afbrot sem sett eru fram ķ 1. mgr. 3. gr., žar į mešal ašstoš viš aš afla sönnunargagna sem žau hafa handbęr og eru naušsynleg mįlsmešferšinni.
2. Ašildarrķki skulu standa viš skuldbindingar sķnar skv. 1. mgr. žessarar greinar ķ samręmi viš samninga eša annars konar samkomulag um gagnkvęma réttarašstoš sem kann aš vera ķ gildi milli žeirra. Žegar slķkir samningar eša samkomulag er ekki fyrir hendi skulu ašildarrķkin veita hvert öšru ašstoš ķ samręmi viš landslög.
7. gr.
Ašildarrķki skulu, meš fyrirvara um įkvęši ķ landslögum žeirra:
   a. gera rįšstafanir til aš kveša į um haldlagningu og eignaupptöku, eftir žvķ sem viš į, į:
   i. bśnaši, eins og efnum, eignum og öšrum hlutum sem notašir eru til aš fremja afbrot eša aušvelda žau samkvęmt bókun žessari;
   ii. hagnaši sem fenginn er meš slķkum afbrotum;
   b. framkvęma beišnir frį öšrum ašildarrķkjum um haldlagningu og eignaupptöku muna eša hagnašar sem um getur ķ i-liš a-lišar;
   c. gera rįšstafanir sem miša aš žvķ aš loka tķmabundiš eša til frambśšar athafnasvęšum sem notuš eru til aš fremja slķk afbrot į.
8. gr.
1. Ašildarrķki skulu samžykkja višeigandi rįšstafanir til aš vernda réttindi og hagsmuni barna sem eru fórnarlömb žeirra athafna sem eru bannašar samkvęmt žessari bókun į öllum mešferšarstigum sakamįls, sérstaklega meš žvķ aš:
   a. višurkenna varnarleysi barna sem eru fórnarlömb og ašlaga mįlsmešferš žannig aš tekiš sé tillit til sérstakra žarfa žeirra, žar į mešal sérstakra žarfa žeirra sem vitna;
   b. upplżsa börn sem eru fórnarlömb um réttindi žeirra, hlutverk žeirra og umfang, tķmasetningu og framvindu mįlsmešferšarinnar og lśkningu mįla žeirra;
   c. gefa fęri į aš sjónarmiš, žarfir og įhyggjuefni barna sem eru fórnarlömb komi fram og séu tekin til greina viš mįlsmešferš žar sem persónulegir hagsmunir žeirra eru ķ hśfi į žann hįtt sem er ķ samręmi viš mįlsmešferšarreglur landslaga;
   d. veita börnum sem eru fórnarlömb višeigandi stušningsžjónustu mešan į mįlarekstri stendur;
   e. vernda, eftir žvķ sem viš į, einkalķf og upplżsingar um hver žau börn eru sem eru fórnarlömb og gera rįšstafanir ķ samręmi viš landslög til aš foršast óvišeigandi dreifingu upplżsinga sem gętu leitt til žess aš borin vęru kennsl į börn sem eru fórnarlömb;
   f. sjį til žess, žegar viš į, aš tryggja öryggi barna sem eru fórnarlömb, fjölskyldna žeirra og žeirra sem vitna ķ žeirra žįgu, gegn ógnunum og hefndum;
   g. foršast óžarfa tafir ķ lśkningu mįla og framkvęmd fyrirmęla og réttarśrskuršar žar sem börnum sem eru fórnarlömb eru įkvaršašar skašabętur.
2. Ašildarrķki skulu tryggja aš óvissa um raunverulegan aldur fórnarlambsins komi ekki ķ veg fyrir aš hafin sé rannsókn sakamįls, žar į mešal rannsókn sem mišar aš žvķ aš komast aš aldri fórnarlambsins.
3. Ašildarrķki skulu tryggja aš fyrst og fremst sé hugaš aš hvernig hagmunum barnsins sé best borgiš ķ mešferš réttarkerfisins į börnum sem eru fórnarlömb žeirra afbrota sem er lżst ķ žessari bókun.
4. Ašildarrķki skulu gera rįšstafanir til aš tryggja višeigandi menntun fyrir žį einstaklinga sem vinna meš fórnarlömbum afbrotanna sem eru bönnuš samkvęmt žessari bókun, sérstaklega ķ lögum og sįlfręši.
5. Ašildarrķki skulu, žegar viš į, samžykkja rįšstafanir til žess aš tryggja öryggi og heišarleika žeirra einstaklinga og/eša samtaka sem taka žįtt ķ fyrirbyggjandi ašgeršum og/eša vernd og endurhęfingu fórnarlamba slķkra afbrota.
6. Ekkert ķ žessari grein skal tślkaš sem skašlegt eša ķ ósamręmi viš réttindi hins įkęrša til aš fį réttlįta og óhlutdręga dómsmešferš.
9. gr.
1. Ašildarrķki skulu samžykkja eša efla, framkvęma og breiša śt lög, stjórnsżsluašgeršir, félagslega stefnu og įętlanir til aš koma ķ veg fyrir afbrotin sem um getur ķ žessari bókun. Sérstaka athygli skal gefa žvķ aš vernda börn sem standa sérstaklega varnarlaus gagnvart žessum athöfnum.
2. Ašildarrķki skulu meš öllum višeigandi rįšum veita upplżsingar, menntun og fręšslu sem stušlar aš žvķ aš allur almenningur, žar į mešal börn, vakni til vitundar um skašleg įhrif žeirra afbrota sem um getur ķ žessari bókun og um forvarnarrįšstafanir gegn žeim. Ašildarrķki skulu til aš fullnęgja skuldbindingum sķnum samkvęmt žessari grein hvetja til žįtttöku samfélagsins, sérstaklega barna og žeirra barna sem eru fórnarlömb, til aš veita žessar upplżsingar, menntun og fręšslu, žar į mešal į alžjóšlegum vettvangi.
3. Ašildarrķki skulu gera allar raunhęfar rįšstafanir meš žaš aš markmiši aš tryggja alla višeigandi ašstoš viš fórnarlömb slķkra afbrota, žar į mešal aš žau ašlagist samfélaginu į nż og hljóti fullan lķkamlegan og sįlręnan bata.
4. Ašildarrķki skulu tryggja aš öll börn sem eru fórnarlömb afbrotanna sem lżst er ķ žessari bókun eigi rétt į fullnęgjandi mįlsmešferš til aš krefjast, įn mismununar, skašabóta vegna tjónsins frį žeim sem bera lagalega įbyrgš.
5. Ašildarrķki skulu gera višeigandi rįšstafanir sem miša aš žvķ aš banna į skilvirkan hįtt framleišslu og dreifingu efnis žar sem auglżst eru afbrot žau sem lżst er ķ žessari bókun.
10. gr.
1. Ašildarrķki skulu gera allar naušsynlegar rįšstafanir til aš efla alžjóšlegt samstarf meš marghliša, svęšisbundinni og tvķhliša tilhögun ķ žvķ skyni aš hindra, ljóstra upp um, rannsaka, saksękja og refsa žeim sem bera įbyrgš į geršum sem felast ķ sölu į börnum, barnavęndi, barnaklįmi og kynlķfsferšamennsku tengdri börnum. Ašildarrķki skulu einnig hvetja til alžjóšasamvinnu og samręmingar milli yfirvalda ķ rķkjunum, innlendra og alžjóšlegra frjįlsra félagasamtaka og alžjóšasamtaka.
2. Ašildarrķki skulu stušla aš alžjóšlegri samvinnu til aš ašstoša börn sem eru fórnarlömb viš aš nį lķkamlegum og sįlręnum bata, ašlagast samfélaginu į nż og senda žau til heimkynna sinna.
3. Ašildarrķki skulu stušla aš žvķ aš efla alžjóšlega samvinnu ķ žvķ skyni aš taka į grundvallarorsökunum fyrir varnarleysi barna, sölu į börnum, barnavęndi, barnaklįmi og kynlķfsferšamennsku tengdri börnum, til aš mynda fįtękt og vanžróun.
4. Ašildarrķki sem hafa tękifęri til žess skulu veita fjįrhagslega, tęknilega eša ašra ašstoš meš marghliša, svęšisbundnum, tvķhliša eša öšrum įętlunum sem til eru.
11. gr.
Ekkert ķ bókun žessari skal hafa įhrif į neinar reglur sem stušla frekar aš žvķ aš réttindi barnsins komist til framkvęmda og kunna aš vera ķ:
   a. lögum ašildarrķkis;
   b. alžjóšalögum sem ķ gildi eru aš žvķ er žaš rķki varšar.
12. gr.
1. Hvert ašildarrķki skal, innan tveggja įra frį žvķ aš bókunin öšlast gildi aš žvķ er žaš ašildarrķki varšar, leggja skżrslu fyrir nefndina um réttindi barnsins žar sem fram koma ķtarlegar upplżsingar um rįšstafanir sem geršar hafa veriš til aš koma įkvęšum bókunarinnar ķ framkvęmd.
2. Eftir framlagningu žessarar ķtarlegu skżrslu skal hvert ašildarrķki, ķ samręmi viš 44. gr. samningsins, lįta allar frekari upplżsingar ķ tengslum viš framkvęmd bókunarinnar koma fram ķ skżrslum sem žau leggja fyrir nefndina um réttindi barnsins. Önnur ašildarrķki bókunarinnar skulu leggja fram skżrslu į fimm įra fresti.
3. Nefndin um réttindi barnsins getur óskaš eftir aš ašildarrķki leggi fram frekari upplżsingar sem skipta mįli fyrir framkvęmd bókunar žessarar.
13. gr.
1. Bókun žessi skal liggja frammi til undirritunar af hįlfu sérhvers rķkis sem er ašili aš samningnum eša hefur undirritaš hann.
2. Bókun žessi er hįš fullgildingu og er sérhverju rķki, sem er ašili aš samningnum eša hefur undirritaš hann, heimilt aš gerast ašili aš henni. Fullgildingar- og ašildarskjöl skulu afhent ašalframkvęmdastjóra Sameinušu žjóšanna til vörslu.
14. gr.
1. Bókun žessi skal öšlast gildi žremur mįnušum eftir aš tķunda fullgildingar- eša ašildarskjališ er afhent til vörslu.
2. Aš žvķ er varšar hvert rķki sem fullgildir bókun žessa eša gerist ašili aš henni eftir aš hśn hefur öšlast gildi öšlast bókun žessi gildi einum mįnuši eftir aš žaš rķki hefur afhent til vörslu eigiš fullgildingar- eša ašildarskjal.
15. gr.
1. Sérhvert ašildarrķki getur hvenęr sem er sagt upp bókun žessari meš skriflegri tilkynningu til ašalframkvęmdastjóra Sameinušu žjóšanna sem skal eftir žaš tilkynna žaš öšrum ašildarrķkjum samningsins og öllum rķkjum sem hafa undirritaš samninginn. Uppsögnin skal öšlast gildi einu įri eftir aš ašalframkvęmdastjóri Sameinušu žjóšanna tekur viš tilkynningunni.
2. Slķk uppsögn skal ekki hafa žau įhrif aš ašildarrķkiš sé leyst undan neinum skuldbindingum sķnum samkvęmt bókun žessari aš žvķ er varšar nokkurt brot sem į sér staš fyrir žann dag sem uppsögnin öšlast gildi. Uppsögn skal eigi heldur į nokkurn hįtt hafa įhrif į įframhaldandi mešferš mįls sem žegar var til mešferšar hjį nefndinni fyrir žann dag sem uppsögnin öšlašist gildi.
16. gr.
1. Sérhvert ašildarrķki mį gera breytingartillögu og fį hana skrįša hjį ašalframkvęmdastjóra Sameinušu žjóšanna. Ašalframkvęmdastjórinn skal žvķ nęst senda breytingartillöguna til ašildarrķkjanna įsamt tilmęlum um aš žau tilkynni hvort žau séu žvķ hlynnt aš haldin verši rįšstefna ašildarrķkja til žess aš taka tillögurnar til mešferšar og greiša atkvęši um žęr. Ef aš minnsta kosti einn žrišji hluti ašildarrķkjanna er hlynntur slķkri rįšstefnu innan fjögurra mįnaša frį žeim degi er tilmęlin voru borin fram skal ašalframkvęmdastjórinn boša til hennar undir forystu Sameinušu žjóšanna. Sérhver breytingartillaga sem samžykkt er af meiri hluta žeirra ašildarrķkja sem rįšstefnuna sękja og atkvęši greiša skal lögš fyrir allsherjaržingiš til samžykktar.
2. Breytingartillaga sem samžykkt er skv. 1. mgr. žessarar greinar skal öšlast gildi žegar allsherjaržing Sameinušu žjóšanna hefur samžykkt hana og hśn hefur veriš stašfest af tveimur žrišju hlutum ašildarrķkjanna.
3. Žegar breytingartillaga öšlast gildi skal hśn vera bindandi fyrir žau ašildarrķki sem hafa stašfest hana en önnur ašildarrķki skulu įfram bundin af įkvęšum žessarar bókunar og öllum fyrri breytingum sem žau hafa samžykkt.
17. gr.
1. Bókun žessari, en arabķskur, enskur, franskur, kķnverskur, rśssneskur og spęnskur texti hennar eru jafngildir, skal komiš til vörslu ķ skjalasafni Sameinušu žjóšanna.
2. Ašalframkvęmdastjóri Sameinušu žjóšanna skal senda stašfest afrit af bókun žessari til allra ašildarrķkja samningsins og allra rķkja sem hafa undirritaš samninginn.

Valfrjįls bókun viš samninginn um réttindi barnsins um žįtttöku barna ķ vopnušum įtökum.
   Rķkin, sem ašilar eru aš bókun žessari,
   finna til hvatningar vegna yfirgnęfandi stušnings viš samninginn um réttindi barnsins sem sżnir hve śtbreitt fylgiš er viš aš stušla aš og berjast fyrir verndun réttinda barnsins,
   lżsa žvķ yfir enn į nż aš réttindi barna žarfnast sérstakrar verndar og kalla į aš stöšugt sé unniš aš umbótum į ašstęšum barna įn mismununar og aš žau fįi aš žroskast og mennta sig viš ašstęšur žar sem frišur og öryggi rķkir,
   er brugšiš vegna skašlegra og śtbreiddra įhrifa sem vopnuš įtök hafa į börn og afleišinganna, žegar til lengri tķma er litiš, sem žau hafa ķ för meš sér į varanlegan friš, öryggi og žróun,
   fordęma aš börn séu notuš sem skotmörk žar sem vopnuš įtök eiga sér staš og aš beinar įrįsir séu geršar į fyrirbęri sem njóta verndar samkvęmt žjóšarétti, žar meš tališ staši žar sem bśast mį viš aš mikiš sé af börnum, til dęmis skóla og sjśkrahśs,
   vekja athygli į aš samžykktin um Alžjóšlega sakamįladómstólinn hefur veriš samžykkt og sérstaklega aš ķ henni er žaš talinn strķšsglępur aš kvešja til aš gegna herskyldu börn undir 15 įra aldri eša skrį žau ķ herinn eša lįta žau taka virkan žįtt ķ hernašarįtökum, hvort sem um er aš ręša vopnuš įtök milli rķkja eša innan lands,
   telja žvķ aš til žess aš styrkja enn frekar framkvęmd žeirra réttinda sem višurkennd eru ķ samningnum um réttindi barnsins žurfi aš vernda börn ķ auknum męli gegn žvķ aš taka žįtt ķ vopnušum įtökum,
   vekja athygli į aš ķ 1. gr. samningsins um réttindi barnsins er tekiš fram, aš žvķ er varšar žann samning, aš barn merki hvern žann einstakling sem ekki hefur nįš 18 įra aldri nema hann nįi lögręšisaldri fyrr samkvęmt gildandi lögum sem hann lżtur,
   eru sannfęrš um aš valfrjįls bókun viš samninginn, žar sem aldursmörk vegna mögulegrar herkvašningar ķ vopnaša heri og žįtttöku ķ hernašarįtökum eru hękkuš, muni stušla aš įrangri viš framkvęmd žeirrar meginreglu aš fyrst og fremst skuli tekiš tillit til žess, aš žvķ er varšar allar rįšstafanir vegna barna, hvernig hagsmunum barnsins sé best borgiš,
   vekja athygli į aš į tuttugustu og sjöttu alžjóšlegu rįšstefnu Rauša krossins og Rauša hįlfmįnans ķ desember 1995 var m.a. męlst til žess aš ašilar sem eiga ķ įtökum geri allt sem ķ žeirra valdi stendur til aš tryggja aš börn yngri en 18 įra taki ekki žįtt ķ hernašarįtökum,
   fagna žvķ aš samžykkt Alžjóšavinnumįlastofnunarinnar nr. 182 um bann viš barnavinnu ķ sinni verstu mynd og tafarlausar ašgeršir til aš afnema hana var samžykkt einróma ķ jśnķ 1999 sem m.a. bannar aš žvinga eša skylda börn til heržjónustu til žess aš nota žau ķ vopnušum įtökum,
   fordęma og lżsa yfir alvarlegum įhyggjum yfir žvķ aš börn séu kvödd til, žjįlfuš og notuš ķ įtökum vopnašra hópa, annarra en rķkisherja, innan landamęra og yfir landamęri og višurkenna įbyrgš žeirra sem kvešja til, žjįlfa og nota börn til slķkra verka,
   minna į aš žaš er skylda hvers sem į ašild aš vopnušum įtökum aš hlżša įkvęšum žjóšaréttar um mannśšarmįl,
   leggja įherslu į aš žessi bókun er meš fyrirvara um markmiš og meginreglur ķ sįttmįla Sameinušu žjóšanna, žar meš tališ 51. gr., og višeigandi višmišanir laga um mannśšarmįl,
   hafa ķ huga aš skilyrši um friš og öryggi sem byggjast į fullri viršingu fyrir markmišum og meginreglum sįttmįlans og aš löggerningum um mannréttindi sé hlżtt eru lķfsnaušsynleg til aš veita megi börnum fulla vernd, sérstaklega ķ vopnušum įtökum og mešan į hernįmi stendur,
   višurkenna sérstakar žarfir žeirra barna sem eru sérstaklega varnarlaus gagnvart herkvašningu eša žįtttöku ķ hernašarįtökum sem ganga žvert į žessa bókun vegna efnahagslegrar eša félagslegrar stöšu eša kynferšis,
   eru minnug žess aš naušsyn krefst žess aš hugaš sé aš efnahagslegum, félagslegum og stjórnmįlalegum orsökum žess aš börn taka žįtt ķ vopnušum įtökum,
   eru žess fullviss aš žörf er į aš efla alžjóšasamstarf viš framkvęmd žessarar bókunar auk žess aš žau börn sem eru fórnarlömb vopnašra įtaka fįi lķkamlega og sįlręna endurhęfingu og ašlagist samfélaginu į nż,
   hvetja til žįtttöku samfélagsins, sérstaklega barna og žeirra barna sem eru fórnarlömb, ķ aš dreifa kynningar- og fręšsluįętlunum sem varša framkvęmd bókunarinnar,
   og hafa oršiš įsįtt um eftirfarandi:
1. gr.
Ašildarrķki skulu gera allar raunhęfar rįšstafanir til aš tryggja aš lišsmenn vopnašra herja žeirra sem ekki hafa nįš 18 įra aldri taki ekki beinan žįtt ķ hernašarįtökum.
2. gr.
Ašildarrķki skulu tryggja aš einstaklingar sem hafa ekki nįš 18 įra aldri séu ekki skyldašir til heržjónustu ķ vopnušum herjum žeirra.
3. gr.
1. Ašildarrķki skulu hękka lįgmarksaldur vegna skrįningar sjįlfbošališa ķ heri landsins frį žvķ sem tilgreint er ķ 3. mgr. 38. gr. samningsins um réttindi barnsins meš tilliti til meginreglnanna ķ greininni og višurkenna aš samkvęmt samningnum eiga einstaklingar yngri en 18 įra rétt į sérstakri vernd.
2. Hvert ašildarrķki skal, viš fullgildingu bókunarinnar eša ašild aš henni, afhenda til vörslu bindandi yfirlżsingu žar sem tilgreindur er sį lįgmarksaldur sem žaš mun miša skrįningu sjįlfbošališa ķ vopnašar hersveitir landsins viš og lżsing į žeim öryggisrįšstöfunum sem žaš hefur samžykkt til aš tryggja aš slķk skrįning sé ekki vegna naušungar eša žvingunar.
3. Ašildarrķki sem leyfa skrįningu sjįlfbošališa yngri en 18 įra ķ vopnašar hersveitir lands sķns skulu vinna aš öryggisrįšstöfunum til aš tryggja aš lįgmarki aš:
   a. slķk skrįning sé ķ raun af frjįlsum vilja;
   b. slķk skrįning sé meš upplżstu samžykki foreldra eša lögrįšamanna einstaklingsins;
   c. slķkir einstaklingar hafi fengiš allar upplżsingar um žęr skyldur sem felast ķ slķkri heržjónustu;
   d. slķkir einstaklingar leggi fram įreišanlegar sannanir um aldur sinn įšur en žeir eru teknir ķ herinn.
4. Hvert ašildarrķki getur hvenęr sem er styrkt yfirlżsingu sķna meš žvķ aš senda tilkynningu ķ žvķ skyni til ašalframkvęmdastjóra Sameinušu žjóšanna sem kunngjörir hana öllum ašildarrķkjunum. Slķk tilkynning öšlast gildi į žeim degi sem ašalframkvęmdastjórinn tekur viš henni.
5. Krafan um aš hękka aldurinn ķ 1. mgr. žessarar greinar gildir ekki um skóla, sem starfręktir eru eša stjórnaš er af herjum ašildarrķkjanna, ķ samręmi viš 28. og 29. gr. samningsins um réttindi barnsins.
4. gr.
1. Vopnašir hópar, ašrir en her rķkis, skulu ekki undir neinum kringumstęšum skrį einstaklinga yngri en 18 įra ķ herinn eša beita žeim ķ hernašarįtökum.
2. Ašildarrķki skulu gera allar raunhęfar rįšstafanir til aš koma ķ veg fyrir slķka skrįningu og beitingu, žar į mešal aš samžykkja naušsynleg lagaįkvęši til aš banna slķkar ašgeršir og gera žęr refsiveršar.
3. Beiting žessarar greinar samkvęmt bókun žessari hefur ekki įhrif į réttarstöšu neins žįtttakanda ķ vopnušum įtökum.
5. gr.
Ekki skal tślka neitt ķ žessari bókun žannig aš žaš śtiloki įkvęši ķ lögum ašildarrķkis eša ķ alžjóšagerningum og įkvęšum žjóšaréttar um mannréttindi sem styšur frekar aš réttindi barnsins komi til framkvęmda.
6. gr.
1. Hvert ašildarrķki skal gera allar naušsynlegar rįšstafanir er varša lög og stjórnsżslu og ašrar rįšstafanir til aš tryggja virka framkvęmd og fullnustu įkvęša žessarar bókunar innan lögsögu sinnar.
2. Ašildarrķki skuldbinda sig til aš breiša śt og kynna meš višeigandi hętti meginreglur og įkvęši žessarar bókunar, jafnt fyrir fulloršnum sem börnum.
3. Ašildarrķki skulu gera allar raunhęfar rįšstafanir til aš tryggja aš einstaklingar innan lögsögu žeirra sem hafa veriš skrįšir ķ herinn eša beitt ķ hernašarįtökum andstętt žessari bókun séu afvopnašir eša veitt lausn frį žjónustu į annan hįtt. Ašildarrķki skulu, žegar naušsynlegt er, veita žessum einstaklingum alla višeigandi ašstoš til aš žeir nįi lķkamlegum og sįlręnum bata og ašlagist samfélaginu į nż.
7. gr.
1. Ašildarrķki skulu vinna saman aš framkvęmd žessarar bókunar, žar į mešal aš koma ķ veg fyrir alla starfsemi sem er andstęš bókuninni og viš endurhęfingu og ašlögun einstaklinga sem eru fórnarlömb ašgerša sem eru andstęšar žessari bókun, žar į mešal meš tęknilegri samvinnu og fjįrhagsašstoš. Slķk ašstoš og samvinna skal gerš ķ samrįši viš hlutašeigandi ašildarrķki og višeigandi alžjóšastofnanir.
2. Ašildarrķki sem eru ķ žeirri ašstöšu aš geta veitt ašstoš skulu gera žaš ķ gegnum marghliša eša tvķhliša įętlanir eša ašrar įętlanir eša m.a. ķ gegnum frjįlsan sjóš sem stofnsettur er ķ samręmi viš reglur allsherjaržingsins.
8. gr.
1. Hvert ašildarrķki skal innan tveggja įra frį žvķ aš bókunin öšlast gildi aš žvķ er žaš ašildarrķki varšar leggja fyrir nefndina um réttindi barnsins skżrslu žar sem fram koma ķtarlegar upplżsingar um rįšstafanir sem geršar hafa veriš til aš koma įkvęšum bókunarinnar ķ framkvęmd, žar į mešal rįšstafanir sem geršar eru til aš koma įkvęšunum um žįtttöku og herskrįningu ķ framkvęmd.
2. Eftir aš hin ķtarlega skżrsla hefur veriš lögš fram skal hvert ašildarrķki, ķ samręmi viš 44. gr. samningsins, lįta allar frekari upplżsingar ķ tengslum viš framkvęmd bókunarinnar koma fram ķ skżrslunum sem žau leggja fyrir nefndina um réttindi barnsins. Önnur ašildarrķki bókunarinnar skulu leggja fram skżrslu į fimm įra fresti.
3. Nefndin um réttindi barnsins getur óskaš eftir aš ašildarrķki leggi fram frekari upplżsingar sem mįli skipta fyrir framkvęmd bókunarinnar.
9. gr.
1. Bókun žessi skal liggja frammi til undirritunar af hįlfu sérhvers rķkis sem er ašili aš samningnum eša hefur undirritaš hann.
2. Bókun žessi er hįš fullgildingu og er öllum rķkjum heimilt aš gerast ašilar aš henni. Fullgildingar- og ašildarskjöl skulu afhent ašalframkvęmdastjóra Sameinušu žjóšanna til vörslu.
3. Ķ krafti umbošs sķns sem vörsluašili samningsins og bókunarinnar skal ašalframkvęmdastjórinn tilkynna öllum ašildarrķkjum samningsins og öllum rķkjum sem hafa undirritaš samninginn um hvert yfirlżsingarskjal skv. 13. gr.
10. gr.
1. Bókun žessi skal öšlast gildi žremur mįnušum eftir aš tķunda fullgildingar- eša ašildarskjališ er afhent til vörslu.
2. Aš žvķ er varšar hvert rķki sem fullgildir bókun žessa eša gerist ašili aš henni eftir aš hśn hefur öšlast gildi öšlast bókun žessi gildi einum mįnuši eftir aš žaš rķki hefur afhent eigiš skjal um fullgildingu eša ašild til vörslu.
11. gr.
1. Sérhvert ašildarrķki getur hvenęr sem er sagt upp bókun žessari meš skriflegri tilkynningu til ašalframkvęmdastjóra Sameinušu žjóšanna sem skal eftir žaš tilkynna žaš hinum ašildarrķkjum samningsins og öllum rķkjum sem hafa undirritaš samninginn. Uppsögnin skal öšlast gildi einu įri eftir aš ašalframkvęmdastjórinn tekur viš tilkynningunni. Ef ašildarrķkiš viš lok žess įrs į ķ vopnušum įtökum öšlast uppsögnin hins vegar ekki gildi fyrr en endi hefur veriš bundinn į įtökin.
2. Slķk uppsögn skal ekki hafa žau įhrif aš ašildarrķkiš sé leyst undan skuldbindingum sķnum samkvęmt bókun žessari aš žvķ er varšar nokkrar ašgeršir sem eiga sér staš fyrir žann dag sem uppsögnin öšlast gildi. Uppsögnin skal eigi heldur į nokkurn hįtt hafa įhrif į įframhaldandi mešferš mįls sem žegar var til mešferšar hjį nefndinni fyrir žann dag sem uppsögnin öšlašist gildi.
12. gr.
1. Sérhvert ašildarrķki mį bera fram breytingartillögu og fį hana skrįša hjį ašalframkvęmdastjóra Sameinušu žjóšanna. Ašalframkvęmdastjórinn skal žvķ nęst senda breytingartillöguna til ašildarrķkjanna įsamt tilmęlum um aš žau tilkynni hvort žau séu žvķ hlynnt aš haldin verši rįšstefna ašildarrķkjanna til žess aš taka til mešferšar tillögurnar og greiša atkvęši um žęr. Ef aš minnsta kosti einn žrišji hluti ašildarrķkjanna er hlynntur slķkri rįšstefnu innan fjögurra mįnaša frį žeim degi er tilmęlin voru borin fram skal ašalframkvęmdastjórinn boša til hennar undir forystu Sameinušu žjóšanna. Sérhver breytingartillaga sem samžykkt er af meiri hluta žeirra ašildarrķkja sem rįšstefnuna sękja og atkvęši greiša skal lögš fyrir allsherjaržingiš til samžykktar.
2. Breytingartillaga sem samžykkt er skv. 1. mgr. žessarar greinar skal öšlast gildi žegar allsherjaržing Sameinušu žjóšanna hefur samžykkt hana og hśn hefur veriš stašfest af tveimur žrišju hlutum ašildarrķkjanna.
3. Žegar breytingartillaga öšlast gildi skal hśn vera bindandi fyrir žau ašildarrķki sem hafa stašfest hana en önnur ašildarrķki skulu įfram bundin af įkvęšum žessarar bókunar og öllum fyrri breytingum sem žau hafa samžykkt.
13. gr.
1. Bókun žessi, en arabķskur, enskur, franskur, kķnverskur, rśssneskur og spęnskur texti hennar eru jafngildir, skal varšveitt ķ skjalasafni Sameinušu žjóšanna.
2. Ašalframkvęmdastjóri Sameinušu žjóšanna skal senda stašfest afrit af bókun žessari til allra ašildarrķkja samningsins og allra rķkja sem hafa undirritaš samninginn.