Lagasafn.  Ķslensk lög 12. aprķl 2024.  Śtgįfa 154b.  Prenta ķ tveimur dįlkum.

Lög um neytendalįn

2013 nr. 33 27. mars

Ferill mįlsins į Alžingi.   Frumvarp til laga.

Tóku gildi 1. nóvember 2013 nema 37. gr. sem tók gildi 5. aprķl 2013. EES-samningurinn: XIX. višauki tilskipun 2008/48/EB. Breytt meš: L. 85/2013 (tóku gildi 16. jślķ 2013). L. 125/2013 (tóku gildi 31. des. 2013). L. 118/2016 (tóku gildi 1. aprķl 2017). L. 36/2017 (tóku gildi 1. jśnķ 2017; birt ķ Stjtķš. 15. jśnķ 2017). L. 91/2019 (tóku gildi 1. jan. 2020 nema 133. gr. sem tók gildi 16. jślķ 2019). L. 163/2019 (tóku gildi 4. jan. 2020 nema 6.–9. gr. sem tóku gildi 1. mars 2020 og 3. gr. sem tók gildi 1. jśnķ 2020, sbr. l. 8/2020, 3. gr.). L. 8/2020 (tóku gildi 29. febr. 2020). L. 62/2020 (tóku gildi 30. jśnķ 2020; EES-samningurinn: IX. og XIX. višauki tilskipun 2014/17/ESB). L. 7/2021 (tóku gildi 19. febr. 2021; EES-samningurinn: IX. og XIX. višauki reglugerš 2016/1011, IX. višauki reglugerš 2019/2089). L. 19/2021 (tóku gildi 1. sept. 2021). L. 115/2021 (tóku gildi 1. sept. 2021 nema 39. gr. sem tók gildi 1. nóv. 2021 og 5. mgr. 48. gr. sem tók gildi 28. febr. 2023; um lagaskil sjį 147. gr.; EES-samningurinn: IX. višauki tilskipun 2014/65/ESB, 2016/1034, reglugerš 600/2014, 2016/1033, 2017/565, 2017/567).

Ef ķ lögum žessum er getiš um rįšherra eša rįšuneyti įn žess aš mįlefnasviš sé tilgreint sérstaklega eša til žess vķsaš, er įtt viš menningar- og višskiptarįšherra eša menningar- og višskiptarįšuneyti sem fer meš lög žessi. Upplżsingar um mįlefnasviš rįšuneyta skv. forsetaśrskurši er aš finna hér.

I. kafli. Almenn įkvęši.
1. gr. Gildissviš.
Lög žessi taka til lįnssamninga sem lįnveitandi gerir ķ atvinnuskyni viš neytendur.
2. gr. Takmarkanir į gildissviši.
Um yfirdrįttarheimild, sbr. [v-liš 5. gr.],1) sem greiša žarf innan žriggja mįnaša eša žegar lįnveitandi krefst žess, gilda ašeins 1.–5. gr., 1. mgr. 6. gr., a–c-lišur 2. mgr. 6. gr., 1.–3. mgr. 8. gr., 9.–11. gr., 1., 4. og 5. mgr. 12. gr., 14. gr., 17. gr., 19. gr., 21.–22. gr. og 26.–36. gr.
Um ósamžykktan yfirdrįtt, sbr. [p-liš 5. gr.],1) gilda ašeins 1.–5. gr., 20. gr. og 27.–36. gr.
Um skilmįlabreytingu lįns, ž.e. frestun greišslna eša breyttar greišsluašferšir, sökum žess aš neytandi į ķ greišsluerfišleikum gilda ašeins 1.–6., 8., 9. og 11. gr., 1. mgr. 12. gr., a–i-lišur 2. mgr. 12. gr., l-lišur 2. mgr. 12. gr., r-lišur 2. mgr. 12. gr., 4. mgr. 12. gr., 13. gr., 15. gr., 18. gr., 20.–22. gr. og 26.–36. gr., en ekki önnur įkvęši laga žessara, aš eftirfarandi skilyršum uppfylltum:
   a. slķkt fyrirkomulag er lķklegt til aš koma ķ veg fyrir mögulegan mįlarekstur vegna vanskila og
   b. neytandi žarf ekki aš hlķta óhagstęšari skilmįlum en žeim sem er męlt fyrir um ķ upphaflegum lįnssamningi.
Ef samkomulag skv. 3. mgr. felur ķ sér lįnssamning ķ skilningi 1. mgr. gilda einungis žau įkvęši sem talin eru upp ķ 1. mgr. um lįnssamninginn.
   1)L. 36/2017, 5. gr.
3. gr. Undanžįgur.
Undanžegnir lögum žessum eru:
   a. Lįnssamningar sem kveša į um endurgreišslu innan žriggja mįnaša og bera lęgri įrlega hlutfallstölu kostnašar en mešaltal innlįnsvaxta almennra sparisjóšsbóka samkvęmt vaxtatöflu Sešlabankans.
   b. Lįnssamningar sem fela ķ sér endurgreišslu įn vaxta og kostnašar.
   c. Lįnssamningar sem vinnuveitandi veitir starfsmönnum sķnum ķ aukastarfsemi, vaxtalaust eša meš įrlegri hlutfallstölu kostnašar sem er lęgri en markašsvextir og aš jafnaši ekki ķ boši fyrir almenning.
   d. Leigusamningar. Lög žessi gilda žó um eignaleigusamninga um lausafé og fasteignir.
   e. Yfirdrįttarheimildir sem endurgreiša žarf innan eins mįnašar, sbr. žó 6. mgr. 8. gr.
   f. Samningar viš lįnastofnanir, ķ skilningi laga um fjįrmįlafyrirtęki, sem eru geršir ķ žeim tilgangi aš neytandi eigi möguleika į žvķ aš eiga višskipti meš fjįrmįlagerninga, ķ skilningi laga um [markaši fyrir fjįrmįlagerninga],1) žegar lįnastofnunin sem veitir lįniš į hlut aš žeim višskiptum.
   g. Samningar sem eru geršir vegna dómsįttar skv. XV. kafla laga um mešferš einkamįla eša sįttar fyrir yfirvöldum.
   h. Samningar um frestun greišslu afborgunar skuldar įn žess aš til komi višbótarkostnašur.
   i. Samningar žar sem įbyrgš neytanda takmarkast eingöngu viš vešsetningu handvešs, ķ skilningi laga um samningsveš, sem hann hefur lagt fram.
   j. Samningar sem eru veittir takmörkušum fjölda ašila samkvęmt lögum meš almannahagsmuni ķ huga og meš lęgri vöxtum en markašsvöxtum eša meš öšrum hagstęšari skilmįlum en almennt gilda į markaši.
   [k. Samningar um fasteignalįn til neytenda samkvęmt lögum um fasteignalįn til neytenda.]2)
Įkvęši 1. mgr. gilda žó ekki um samninga sem eru geršir ķ žvķ skyni aš halda žeim utan gildissvišs laga žessara, svo sem ef form samnings er vališ eingöngu ķ žeim tilgangi aš hann falli utan gildissvišs laganna.
   1)L. 115/2021, 148. gr. 2)L. 118/2016, 64. gr.
4. gr. [Ófrįvķkjanleg įkvęši.
Ekki er heimilt aš semja um eša bera fyrir sig kjör sem eru neytanda óhagstęšari en leišir af lögum žessum.
Ekki er heimilt aš semja um eša bera fyrir sig aš lög annars rķkis takmarki žį vernd sem neytandi nżtur samkvęmt ófrįvķkjanlegum įkvęšum laga žessara.]1)
   1)L. 163/2019, 1. gr.
[4. gr. a. Lagaskil.
Hafi neytandi bśsettur į Ķslandi gert samning viš lįnveitanda sem hefur stašfestu ķ öšru rķki skulu ķslensk lög gilda um samninginn ef:
   a. undanfari samningsins var sérstakt tilboš til neytandans eša almenn auglżsing og naušsynlegar rįšstafanir til samningsgeršarinnar af hans hįlfu fóru fram hér į landi,
   b. gagnašilinn, eša umbošsmašur hans, tók viš pöntun neytandans hér į landi, eša
   c. samningur er um sölu vöru og neytandinn feršašist frį Ķslandi til annars lands og gerši pöntun sķna žar, aš žvķ tilskildu aš feršin hafi veriš skipulögš af seljandanum ķ žeim tilgangi aš hvetja neytandann til kaupanna.
Ekki er heimilt aš semja um eša bera fyrir sig aš lög rķkis sem er utan Evrópska efnahagssvęšisins gildi um lįnssamning sem er nįtengdur yfirrįšasvęši rķkja innan Evrópska efnahagssvęšisins ef žaš leišir til kjara sem eru neytandanum óhagstęšari en leišir af lögum žessum.]1)
   1)L. 163/2019, 2. gr.
5. gr. Skilgreiningar.
Ķ lögum žessum og reglugeršum settum į grundvelli žeirra er merking hugtaka sem hér greinir:
   [a. Ašildarrķki: Rķki sem er ašili aš samningnum um Evrópska efnahagssvęšiš eša stofnsamningi Frķverslunarsamtaka Evrópu eša Fęreyjar.]1)
   [b.]1) Įrleg hlutfallstala kostnašar: Heildarlįntökukostnašur, lżst sem įrlegum hundrašshluta af heildarfjįrhęš lįns žess sem veitt er og reiknaš śt ķ samręmi viš įkvęši 21. gr.
   [c.]1) Eignarréttarfyrirvari: Žegar viš kaup į hlut er samiš um aš lįnveitandi sé eigandi hlutar žar til andvirši hans er aš fullu greitt samkvęmt lįnssamningi og aš lįnveitandi geti endurheimt hlutinn ef kaupandi uppfyllir ekki skyldur sķnar samkvęmt samningi.
   [d.]1) Fastir śtlįnsvextir: Žegar lįnveitandi og neytandi samžykkja ķ lįnssamningi sömu śtlįnsvexti į öllu lįnstķmabilinu eša mismunandi śtlįnsvexti į mismunandi tķmabilum samnings žar sem eingöngu er notaš fast, tiltekiš hlutfall. Ef ekki eru allir śtlįnsvextir įkvaršašir ķ lįnssamningi skulu žeir ašeins teljast fastir śtlįnsvextir į žeim tķmabilum žegar śtlįnsvextir eru eingöngu įkvaršašir meš föstum tilteknum hundrašshluta sem er samžykktur viš gerš lįnssamnings.
   [e.]1) Greišslumat: Śtreikningur į greišslugetu lįntaka mišaš viš eignir, skuldir, gjöld og tekjur, sem m.a. byggjast į opinberum neysluvišmišum.
   [f.]1) Heildarfjįrhęš lįns: Hįmarksfjįrhęš sem er heimilt aš nżta samkvęmt lįnssamningi.
   [g.]1) Heildarfjįrhęš sem neytandi [skal greiša]:2) Samanlögš heildarfjįrhęš lįnsins og heildarlįntökukostnašur neytanda.
   [h.]1) Heildarlįntökukostnašur: Allur kostnašur, ž.m.t. vextir, veršbętur, žóknun, skattar og önnur gjöld sem neytandi žarf aš greiša ķ tengslum viš lįnssamning og lįnveitanda er kunnugt um viš samningsgerš, aš frįtöldum žinglżsingarkostnaši. Kostnašur vegna višbótaržjónustu ķ tengslum viš lįnssamning, einkum vįtryggingarišgjöld, er einnig tekinn meš ķ śtreikninginn ef skylda er aš gera višbótaržjónustusamning til aš lįniš fįist eša til aš fį žaš meš auglżstum skilmįlum og kjörum.
   [i. Lįn tengd erlendum gjaldmišlum: Lįn:
   1. tilgreint ķ eša bundiš öšrum gjaldmišli en tekjur neytanda [eša]3) eignir sem hann ętlar til endurgreišslu lįnsins, eša
   2. tilgreint ķ eša bundiš öšrum gjaldmišli en gjaldmišli žess ašildarrķkis sem neytandi er bśsettur ķ [viš lįntöku].3)]1)
   [j.]1) Lįnamišlari: Einstaklingur eša lögašili sem starfar ekki sem lįnveitandi og ķ atvinnuskyni gegn fjįrhagslegum įvinningi kynnir eša bżšur neytendum lįnssamninga, ašstošar neytendur meš žvķ aš taka aš sér undirbśningsvinnu fyrir lįnssamninga eša gerir lįnssamninga viš neytendur fyrir hönd lįnveitanda.
   [k.]1) Lįnshęfismat: Mat lįnveitanda į lįnshęfi lįntaka byggt į upplżsingum sem eru til žess fallnar aš veita įreišanlegar vķsbendingar um lķkindi žess hvort lįntaki geti efnt lįnssamning. Lįnshęfismat skal byggt į višskiptasögu ašila į milli og/eša upplżsingum śr gagnagrunnum um fjįrhagsmįlefni og lįnstraust. Lįnshęfismat felur ekki ķ sér greišslumat nema slķkt sé įskiliš sérstaklega.
   [l.]1) Lįnssamningur: Samningur žar sem lįnveitandi veitir eša lofar aš veita neytanda lįn, greišslufrest eša sambęrilega fjįrhagslega fyrirgreišslu og neytandi lofar aš greiša samkvęmt įkvęšum samnings. Undanskildir eru žó samningar um veitingu endurtekinnar žjónustu eša afhendingu sams konar vöru žar sem neytandi greišir afborganir af slķkri žjónustu eša vöru svo lengi sem hśn er lįtin ķ té.
   [m.]1) Lįnveitandi: Einstaklingur, lögašili eša hópur sem veitir eša lofar aš veita lįn ķ atvinnuskyni.
   [n.]1) Neytandi: Einstaklingur sem į lįnavišskipti sem lög žessi nį til, enda séu žau ekki gerš ķ atvinnuskyni af hans hįlfu.
   [o.]1) Opinn lįnssamningur: Lįnssamningur žar sem neytanda er gert kleift aš fį endurtekna fyrirgreišslu innan umsaminnar śttektarheimildar.
   [p.]1) Ósamžykktur yfirdrįttur: Yfirdrįttur žar sem lįnveitandi veitir neytanda įn sérstaks samžykkis möguleika į ašgangi aš fjįrhęš umfram inneign į veltureikningi neytandans eša samžykkta yfirdrįttarheimild.
   [q.]1) Stżrivextir: Vextir af lįnum sem Sešlabanki Ķslands veitir, sbr. [įkvęši laga]4) um Sešlabanka Ķslands.
   [r.]1) Tengdur lįnssamningur: Lįnssamningur žar sem viškomandi lįn žjónar eingöngu žeim tilgangi aš fjįrmagna samning um veitingu sérstakrar vöru eša sérstakrar žjónustu og birgir eša žjónustuveitandi fjįrmagnar sjįlfur lįniš eša, žar sem žrišji ašili fjįrmagnar lįniš, ef lįnveitandi notar žjónustu birgis eša žjónustuveitanda ķ tengslum viš gerš eša undirbśning lįnssamnings eša žegar sérstök vara eša veiting sérstakrar žjónustu er sérstaklega tilgreind ķ lįnssamningi.
   [s.]1) Śtlįnsvextir: Vextir, tilgreindir sem fast eša breytilegt hlutfall, sem į įrsgrundvelli eru lagšir į lįnsfjįrhęš.
   [t.]1) Varanlegur mišill: Tęki sem gerir neytanda kleift aš geyma upplżsingar, sem beint er til hans persónulega, óbreyttar žannig aš hann geti afritaš žęr og flett upp ķ žeim ķ hęfilegan tķma.
   [u.]1) Veltureikningur: Óbundinn innlįnsreikningur meš eša įn śttektarheimildar umfram inneign sem neytandi notar sem nęst daglega, svo sem til vištöku launa, annarra tekna og lįnsfjįr og til greišslu neysluvöru, žjónustu, reglulegra śtgjalda og hvers konar fjįrfestinga. Reikningur sem stofnašur er gagngert og einvöršungu til aš veita lįn ķ formi śttektar umfram inneign, eftir atvikum til sérgreindrar fjįrfestingar eša afmarkašra višskipta, telst ekki veltureikningur.
   [v.]1) Yfirdrįttarheimild: Lįnssamningur žar sem lįnveitandi veitir neytanda ašgang aš fjįrhęš umfram inneign į veltureikningi neytandans.
   1)L. 36/2017, 6. gr. 2)L. 118/2016, 64. gr. 3)L. 62/2020, 17. gr. 4)L. 91/2019, 135. gr.

II. kafli. Upplżsingar og starfsvenjur įšur en lįnssamningur er geršur.
6. gr. Upplżsingar sem eiga aš koma fram ķ auglżsingum og öšru kynningarefni.
Ķ öllum auglżsingum og kynningarefni um lįnssamninga žar sem neytandi er upplżstur um vexti eša kostnaš hans af lįninu skulu koma fram stašlašar upplżsingar ķ samręmi viš žessa grein.
Veita skal upplżsingar į skżran, hnitmišašan og įberandi hįtt meš lżsandi dęmi um:
   a. śtlįnsvexti, fasta eša breytilega eša hvort tveggja, įsamt nįkvęmri lżsingu į öllum kostnaši sem er innifalinn ķ heildarlįntökukostnaši neytanda,
   b. heildarfjįrhęš lįns sem unnt er aš veita mišaš viš gefnar forsendur og, ef viš į, lįnshlutfall,
   c. įrlega hlutfallstölu kostnašar,
   d. ef viš į, gildistķma lįnssamningsins,
   e. stašgreišsluverš vöru eša žjónustu og fjįrhęš śtborgunar, žegar umrędd vara eša žjónusta er ekki greidd aš fullu viš afhendingu, og
   f. ef viš į, heildarfjįrhęš sem neytandi žarf aš greiša og fjįrhęš afborgana.
Ef skylt er aš gera samning um višbótaržjónustu ķ tengslum viš lįnssamning, einkum vįtryggingar, til aš [lįniš verši veitt eša žaš veitt]1) meš auglżstum skilmįlum og skilyršum, og ekki er unnt aš įkvarša kostnaš viš žį žjónustu fyrir fram, skal įsamt įrlegri hlutfallstölu kostnašar einnig tilgreina, į skżran og įberandi hįtt, žį skyldu aš gera samning um višbótaržjónustu.
Um upplżsingaskyldu lįnamišlara gilda einnig įkvęši VI. kafla.
   1)L. 118/2016, 64. gr.
7. gr. Upplżsingar įšur en samningur er geršur.
Lįnveitandi skal meš ešlilegum fyrirvara veita neytanda naušsynlegar upplżsingar til žess aš hann geti boriš saman ólķk tilboš og tekiš upplżsta įkvöršun um žaš hvort gera skuli lįnssamning įšur en neytandi er bundinn af lįnssamningi eša tilboši. Žessar upplżsingar skulu veittar į grundvelli lįnsskilmįla, skilyrša lįnveitanda og, ef viš į, fram kominna óska og upplżsinga frį neytanda.
Slķkar upplżsingar skal veita į pappķr eša öšrum varanlegum mišli, į stöšlušu eyšublaši sem birt er ķ reglugerš1) sem rįšherra setur.
Lįnveitandi telst hafa uppfyllt kröfur um upplżsingar skv. 5.–6. gr. laga nr. 33/2005, um fjarsölu į fjįrmįlažjónustu, ef hann hefur veitt upplżsingar į stöšlušu eyšublaši skv. 2. mgr.
Ķ upplżsingum skal eftirfarandi koma fram:
   a. tegund lįns,
   b. nafn, kennitala og heimilisfang lįnveitanda og lįnamišlara, ef viš į,
   c. heildarfjįrhęš lįns og skilyrši fyrir nżtingu žess,
   d. gildistķmi lįnssamnings,
   e. um hvaša vöru eša žjónustu er aš ręša og stašgreišsluverš hennar, žegar um er aš ręša lįn ķ žvķ formi aš greišslu sérstakrar vöru eša žjónustu er frestaš og tengda lįnssamninga,
   f. śtlįnsvextir, skilyrši um beitingu žeirra og, ef viš į, vķsitala eša višmišunarvextir sem geta haft įhrif į upphaflega śtlįnsvexti, svo og tķmabil, skilyrši og mįlsmešferš viš breytingu į śtlįnsvöxtunum; gildi mismunandi śtlįnsvextir viš mismunandi ašstęšur skal veita įšurnefndar upplżsingar um žį alla,
   g. įrleg hlutfallstala kostnašar og heildarfjįrhęš sem neytandi greišir, śtskżrt meš lżsandi dęmi žar sem fram koma allar forsendur sem eru notašar viš śtreikning į hlutfallstölunni; ef neytandi hefur upplżst lįnveitanda um einn eša fleiri žętti žess lįns sem hann helst kżs, svo sem gildistķma lįnssamnings og heildarfjįrhęš lįns, skal lįnveitandi taka tillit til žeirra žįtta; ef lįnssamningur bżšur upp į mismunandi leišir meš mismunandi kostnaši eša śtlįnsvöxtum skal lįnveitandi miša viš hęsta kostnaš og vexti vegna algengustu lįnssamninga og greina frį žvķ aš ašrar forsendur geti leitt til hęrri įrlegrar hlutfallstölu kostnašar,
   h. fjįrhęš, fjöldi og tķšni greišslna sem neytandi žarf aš standa skil į og, ef viš į, meš hvaša hętti greišslum veršur skipt į hinar żmsu śtistandandi skuldir meš mismunandi śtlįnsvöxtum žegar um endurgreišslu er aš ręša,
   i. ef viš į, kostnašur viš aš hafa eina eša fleiri lįnalķnur žar sem bęši greišslufęrslur og nżting lįna eru skrįš, nema valfrjįlst sé aš opna lįnalķnu, įsamt kostnaši viš notkun greišsluleiša, bęši fyrir greišslufęrslur og nżtingu lįna, annar kostnašur vegna lįnssamnings og forsendur fyrir žvķ aš unnt sé aš breyta žessum kostnaši,
   j. ef viš į, kostnašur sem neytandi kann aš žurfa aš greiša vegna žinglżsingar eša skrįningar lįnssamnings,
   k. skuldbinding, ef einhver er, um aš gera samning um višbótaržjónustu ķ tengslum viš lįnssamning, einkum vįtryggingar, ef gert er aš skyldu aš gera slķkan samning til aš geta fengiš lįn eša fį žaš meš auglżstum skilmįlum og skilyršum,
   l. gildandi vextir žegar um er aš ręša greišslu eftir gjalddaga og fyrirkomulag į breytingu į žeim og, ef viš į, kostnašur sem greiša žarf vegna vanskila,
   m. afleišingar vangoldinna greišslna,
   n. ef viš į, tilskildar tryggingar,
   o. hvort réttur til aš falla frį samningi er fyrir hendi eša ekki,
   p. réttur til greišslu fyrir gjalddaga og, ef viš į, upplżsingar varšandi rétt lįnveitanda til bóta og į hvaša hįtt žęr bętur verša įkvaršašar ķ samręmi viš 18. gr.,
   q. réttur neytanda til aš fį žegar ķ staš upplżsingar, honum aš kostnašarlausu, um nišurstöšur leitar ķ gagnagrunni sem er gerš ķ žeim tilgangi aš meta greišslu- og lįnshęfi hans skv. 2. mgr. 11. gr.,
   r. réttur neytanda til aš fį, samkvęmt beišni og honum aš kostnašarlausu, afrit af drögum aš lįnssamningi; žetta įkvęši gildir ekki ef lįnveitandi er, žegar beišnin er lögš fram, ófśs aš gera lįnssamning viš neytanda, og
   s. ef viš į, tķmabiliš sem lįnveitandi er bundinn af upplżsingum sem veittar eru įšur en samningur er geršur.
[Ef lįnssamningur vķsar til višmišunar samkvęmt lögum um fjįrhagslegar višmišanir skal lįnveitandi, og eftir atvikum lįnamišlari, veita neytanda upplżsingar um heiti višmišunarinnar og stjórnanda hennar og möguleg įhrif hennar į neytanda. Upplżsingarnar skulu veittar ķ sérstöku skjali sem mį vera višauki viš stašlaš eyšublaš sem rįšherra birtir ķ reglugerš, sbr. 2. mgr.]2)
Allar višbótarupplżsingar sem lįnveitandi veitir neytanda skulu veittar ķ sérstöku skjali sem mį vera višauki viš stašlaš eyšublaš sem rįšherra birtir ķ reglugerš, sbr. 2. mgr.
Žegar um er aš ręša sölu eša markašssetningu ķ sķma ķ skilningi 9. gr. laga nr. 33/2005, um fjarsölu į fjįrmįlažjónustu, skal ķ lżsingu į helstu einkennum fjįrmįlažjónustu sem skal veita skv. 2. tölul. 2. mgr. 9. gr. sömu laga tiltaka aš lįgmarki žau atriši sem eru tilgreind ķ c–f- og h-liš 4. mgr., įsamt įrlegri hlutfallstölu kostnašar, śtskżrt meš višeigandi dęmi og heildarfjįrhęš sem neytanda ber aš greiša.
Ef samningurinn hefur veriš geršur aš beišni neytanda meš fjarskiptaašferš ķ skilningi 3. tölul. 4. gr. laga nr. 33/2005, um fjarsölu į fjįrmįlažjónustu, sem gerir žaš ókleift aš veita upplżsingarnar ķ samręmi viš [1.–5. mgr.],2) einkum ķ tilvikum skv. [7. mgr.],2) skal lįnveitandi, žegar ķ staš eftir gerš samnings, veita neytanda allar upplżsingar sem veita skal įšur en samningur er geršur, į stöšlušu eyšublaši sem rįšherra birtir ķ reglugerš, sbr. 2. mgr.
Auk stašlašs eyšublašs skv. 2. mgr. skal neytandi fį, samkvęmt beišni og honum aš kostnašarlausu, afrit af drögum aš lįnssamningi. Žetta įkvęši gildir ekki ef lįnveitandi er, žegar beišnin er lögš fram, ófśs aš gera lįnssamning viš neytanda.
Ef um er aš ręša lįnssamning žar sem greišslur neytanda leiša ekki žegar ķ staš til samsvarandi lękkunar į heildarfjįrhęš lįns, en eru ķ staš žess notašar til aš hękka eša višhalda höfušstól į tķmabilum og viš ašstęšur sem męlt er fyrir um ķ lįnssamningi eša ķ višbótarsamningi, skulu upplżsingar, sem veita skal įšur en samningur er geršur og gerš er krafa um ķ [1.–5. mgr.],2) fela ķ sér skżra og hnitmišaša yfirlżsingu um aš slķkir lįnssamningar tryggi ekki endurgreišslu į heildarfjįrhęš lįns, sem greitt er śt samkvęmt lįnssamningi, nema slķk įbyrgš sé sérstaklega veitt.
Lįnveitandi, og eftir atvikum lįnamišlari, skal veita neytanda skżringar svo aš hann geti tekiš afstöšu til žess hvort lįnssamningur, sem ķ boši er, sé lagašur aš žörfum og fjįrhagsstöšu hans. Žessi skylda lįnveitanda felur ķ sér aš śtskżra upplżsingar sem veita skal įšur en samningur er geršur ķ samręmi viš [1.–5. mgr.]2) …,3) helstu einkenni žeirra lįnssamninga sem ķ boši eru og žęr sérstöku afleišingar sem slķkir samningar geta haft fyrir neytanda, ž.m.t. afleišingarnar af vanskilum hans į afborgunum.
   1)Rg. 921/2013. 2)L. 7/2021, 15. gr. 3)L. 118/2016, 64. gr.
8. gr. Kröfur um upplżsingar fyrir og viš gerš tiltekinna lįnssamninga ķ formi yfirdrįttarheimildar og tiltekinna sérstakra lįnssamninga.
Lįnveitandi og, ef viš į, lįnamišlari skal, nęgilega löngu įšur en neytandi veršur bundinn af lįnssamningi eša tilboši varšandi lįnssamning, sbr. 1. eša 3. mgr. 2. gr., į grundvelli lįnsskilmįla og skilyrša lįnveitanda og, ef viš į, sérstakra óska og upplżsinga frį neytanda, veita neytanda naušsynlegar upplżsingar til aš geta boriš saman ólķk tilboš og tekiš upplżsta įkvöršun um žaš hvort gera skuli lįnssamning.
Ķ viškomandi upplżsingum skal eftirfarandi koma fram:
   a. tegund lįns,
   b. auškenni og heimilisfang lįnveitanda, svo og auškenni og heimilisfang lįnamišlara sem ķ hlut į, ef viš į,
   c. heildarfjįrhęš lįns og skilyrši fyrir nżtingu žess,
   d. gildistķmi lįnssamnings,
   e. śtlįnsvextir, skilyršin sem gilda um beitingu žeirra vaxta, vķsitölu eša višmišunarvaxta sem gilda um upphaflega śtlįnsvexti, kostnašur frį žeim tķma žegar lįnssamningur er geršur og, ef viš į, skilyrši fyrir žvķ aš unnt sé aš breyta kostnaši,
   f. įrleg hlutfallstala kostnašar, skżrt meš lżsandi dęmum žar sem fram koma allar forsendur sem eru notašar viš śtreikning į hlutfallstölu,
   g. skilyrši og mįlsmešferš ef lįnssamningi er sagt upp,
   h. žegar um er aš ręša lįnssamninga skv. 1. mgr. 2. gr., ef viš į, upplżsingar um aš hvenęr sem er megi krefja neytanda um endurgreišslu allrar lįnsfjįrhęšar,
   i. gildandi vextir žegar um er aš ręša greišslu eftir gjalddaga og fyrirkomulag viš breytingu į žeim og, ef viš į, annar kostnašur sem greiša žarf vegna vanskila,
   j. réttur neytanda til aš fį žegar ķ staš upplżsingar, honum aš kostnašarlausu, um nišurstöšur leitar ķ gagnagrunni sem er gerš ķ žeim tilgangi aš meta greišslugetu og lįnshęfi hans skv. 2. mgr. 11. gr.,
   k. žegar um er aš ręša lįnssamninga skv. 1. mgr. 2. gr., upplżsingar um žann kostnaš sem hefur oršiš frį žeim tķma žegar slķkir samningar eru geršir og, ef viš į, forsendur fyrir žvķ aš unnt sé aš breyta žeim kostnaši,
   l. ef viš į, tķmabiliš sem lįnveitandi er bundinn af žvķ aš veita upplżsingar įšur en samningur er geršur.
Veita skal upplżsingar skv. 1. mgr. į pappķr eša meš öšrum varanlegum mišli og allar upplżsingar skulu vera jafnįberandi. Veita mį žęr meš žvķ aš nota stašlaš eyšublaš sem rįšherra birtir ķ reglugerš, sbr. 2. mgr. 7. gr. Lįnveitandi telst hafa uppfyllt kröfur um upplżsingar samkvęmt žessari mįlsgrein og skv. 5.–6. gr. laga nr. 33/2005, um fjarsölu į fjįrmįlažjónustu, ef hann hefur veitt lįnsupplżsingar į stöšlušu eyšublaši, sbr. 2. mgr. 7. gr.
Žegar um er aš ręša lįnssamninga skv. 3. mgr. 2. gr. skulu upplżsingarnar, sem eru veittar neytanda ķ samręmi viš 1. mgr. žessarar greinar, einnig fela ķ sér:
   a. fjįrhęš, fjölda og tķšni greišslna sem neytandi žarf aš standa skil į og, ef viš į, meš hvaša hętti greišslum veršur skipt į hinar żmsu śtistandandi skuldir meš mismunandi śtlįnsvöxtum žegar um endurgreišslu er aš ręša, og
   b. réttinn til greišslu fyrir gjalddaga og, ef viš į, upplżsingar um rétt lįnveitanda til bóta og į hvaša hįtt žęr bętur verša įkvaršašar.
Žegar um er aš ręša samskipti ķ sķma og žegar neytandi óskar eftir žvķ aš fį yfirdrįttarheimild žegar ķ staš skal lżsing į helstu einkennum fjįrmįlažjónustu a.m.k. fela ķ sér žau atriši sem um getur ķ c-liš, e–f-liš og h-liš 2. mgr. Auk žess skal lżsingin į helstu einkennum ķ lįnssamningum skv. 4. mgr. fela ķ sér upplżsingar um gildistķma lįnssamnings.
Žrįtt fyrir undanžįguna sem kvešiš er į um ķ e-liš 1. mgr. 3. gr. skulu kröfur 1. mįlsl. 5. mgr. gilda um lįnssamninga ķ formi yfirdrįttarheimildar og žegar greiša žarf lįniš innan eins mįnašar.
Auk upplżsinga skv. 1.–5. mgr. skal neytandi fį, samkvęmt beišni og honum aš kostnašarlausu, afrit af drögum aš lįnssamningi sem hafa aš geyma žęr upplżsingar um samning sem kvešiš er į um ķ 12. gr., aš svo miklu leyti sem hśn į viš. Žetta įkvęši gildir ekki ef lįnveitandi er, žegar beišnin er lögš fram, ófśs aš gera lįnssamning viš neytanda.
Ef samningur hefur veriš geršur aš beišni neytanda meš fjarskiptaašferš ķ skilningi 3. tölul. 4. gr. laga nr. 33/2005, um fjarsölu į fjįrmįlažjónustu, sem gerir ókleift aš veita upplżsingar ķ samręmi viš 1.–4. mgr., einkum ķ tilvikum skv. 5. mgr., skal lįnveitandi žegar ķ staš eftir gerš samnings uppfylla skyldur sķnar skv. 1.–4. mgr. meš žvķ aš veita upplżsingar um samning skv. 12. gr., aš svo miklu leyti sem hśn į viš.
9. gr. Undantekningar frį kröfum um upplżsingagjöf įšur en samningur er geršur.
Vöru- eša žjónustuveitendur sem hafa lįnamišlun sem aukastarf eru ekki bundnir af įkvęšum 7.–8. gr. Žessi undanžįga hefur ekki įhrif į skyldu lįnveitanda til aš tryggja aš neytandi fįi žęr upplżsingar sem veita skal įšur en samningur er geršur og um getur ķ žessum greinum.
10. gr. Lįnshęfis- og greišslumat.
Įšur en samningur um neytendalįn er geršur skal lįnveitandi meta lįnshęfi neytanda.
Lįnveitandi skal, auk lįnshęfismats skv. 1. mgr., framkvęma greišslumat viš lįnveitingu ef fjįrhęš lįnssamnings er 2.000.000 kr. eša meira. Žegar um hjón eša sambśšarfólk er aš ręša skal framkvęma greišslumat įšur en lįnssamningur aš fjįrhęš 4.000.000 kr. eša meira er geršur. …1)
[Lįnveitandi skal ašeins veita lįn ef hann telur lķklegt aš neytandi geti stašiš ķ skilum meš lįniš aš teknu tilliti til nišurstöšu lįnshęfis- og greišslumats og aš uppfylltum skilyršum 10. gr. a ef um er aš ręša lįn tengd erlendum gjaldmišlum. Nišurstaša greišslumats telst jįkvęš ef neytandi getur stašiš viš greišslu fjįrskuldbindingar samkvęmt lįnssamningi į žeim tķma žegar matiš er framkvęmt. Nišurstaša greišslumats felur ekki ķ sér įkvöršun um lįnveitingu. Lįnveitandi eša lįnamišlari skal śtskżra fyrir neytanda nišurstöšu greišslumats. Lįnveitandi getur į grundvelli frekari upplżsinga frį neytanda fallist į aš veita lįn …1) žrįtt fyrir neikvęša nišurstöšu greišslumats, enda sżni žęr fram į aš lķklegt sé aš neytandi geti stašiš ķ skilum meš lįniš. Lįnveitandi skal skjalfesta rökstušning fyrir žessari įkvöršun, śtskżra hana fyrir neytanda og varšveita gögn henni til stušnings, eins og viš į.]2)
Ef óskaš er eftir hęrri lįnsheimild en įšur hefur veriš veitt eša framlengingu lįnstķma skal endurnżja lįnshęfis- og, ef viš į, greišslumat. Ekki žarf žó aš endurnżja mat ef hękkun lįnssamnings nemur 500.000 kr. eša lęgri fjįrhęš eša framlenging varir lengst til žriggja mįnaša.
Rįšherra setur reglugerš um nįnari framkvęmd lįnshęfis- og greišslumats, ž.m.t. um hvaša gagna skal lķta til, skrįningu og uppfęrslu gagna, endurgreišslutķmabil, neysluvišmiš, [lįn tengd erlendum gjaldmišlum og undanžįgur].2)
   1)L. 62/2020, 17. gr. 2)L. 36/2017, 7. gr.
[10. gr. a. Greišslumat lįna sem tengjast erlendum gjaldmišlum.
Lįnveitandi skal ašeins veita lįn tengd erlendum gjaldmišlum, [sbr. žó 10. gr.],1) til neytanda sem:
   a. hefur nęgilegar tekjur ķ žeim gjaldmišli sem lįniš tengist til aš standast greišslumat, eša
   b. hefur stašist greišslumat žar sem gert er rįš fyrir verulegum gengisbreytingum og verulegum hękkunum į vöxtum, eša
   c. hefur stašist greišslumat og leggur fram fjįrhagslegar tryggingar sem draga verulega śr gjaldeyrisįhęttu hans vegna lįnsins į lįnstķmanum.]2)
   1)L. 62/2020, 17. gr. 2)L. 36/2017, 8. gr.

III. kafli. Ašgangur aš gagnagrunni.
11. gr. Ašgangur aš gagnagrunni.
Viš lįnveitingu yfir landamęri skulu lįnveitendur frį öšrum ašildarrķkjum hafa ašgang aš žeim gagnagrunnum sem eru notašir til aš meta lįnshęfi neytenda. Skilyršin fyrir ašgangi skulu vera įn mismununar.
Ef lįnsumsókn er hafnaš į grundvelli leitar ķ gagnagrunni skal lįnveitandi upplżsa neytanda, žegar ķ staš og honum aš kostnašarlausu, um nišurstöšur slķkrar leitar og veita nįnari upplżsingar um gagnagrunninn sem leitaš var ķ.

IV. kafli. Upplżsingar og réttindi varšandi lįnssamninga.
12. gr. Upplżsingar sem skulu koma fram ķ lįnssamningum.
[Lįnssamningar skulu geršir skriflega og skulu undirritašir af neytanda. Sé lįnssamningur geršur ķ fjarsölu skal hann undirritašur af neytanda meš fullgildri rafręnni undirskrift [eša samžykktur af neytanda sem hefur veriš auškenndur rafręnt gagnvart višskiptakerfi lįnveitanda].1)]2) Lįnssamningar skulu skrįšir į pappķr eša vera į öšrum varanlegum mišli. Allir samningsašilar skulu fį afrit af lįnssamningi.
Ķ lįnssamningi skal koma fram į skżran og hnitmišašan hįtt:
   a. tegund lįns,
   b. nafn, kennitala og heimilisfang samningsašila; einnig, ef viš į, nafn, kennitala og heimilisfang lįnamišlara sem ķ hlut į,
   c. gildistķmi lįnssamnings,
   d. heildarfjįrhęš lįns og skilyrši fyrir nżtingu,
   e. um hvaša vöru eša žjónustu er aš ręša og stašgreišsluverš hennar, žegar um er aš ręša lįn ķ žvķ formi aš greišslu sérstakrar vöru eša žjónustu er frestaš og tengda lįnssamninga,
   f. śtlįnsvextir, skilyrši um beitingu žeirra og, ef viš į, vķsitala eša višmišunarvextir sem geta haft įhrif į upphaflega śtlįnsvexti, svo og tķmabil, skilyrši og mįlsmešferš viš breytingu į śtlįnsvöxtum; gildi mismunandi śtlįnsvextir viš mismunandi ašstęšur skal veita įšurnefndar upplżsingar um žį alla,
   g. įrleg hlutfallstala kostnašar og heildarfjįrhęš sem neytandi greišir, reiknaš um leiš og lįnssamningur er geršur; tilgreina skal allar forsendur sem eru notašar viš śtreikning į hlutfallstölu,
   h. fjįrhęš, fjöldi og tķšni greišslna sem neytandi žarf aš standa skil į og, ef viš į, meš hvaša hętti greišslum veršur skipt į hinar żmsu śtistandandi skuldir meš mismunandi śtlįnsvöxtum žegar um endurgreišslu er aš ręša,
   i. sé um aš ręša lįnssamning meš föstum endurgreišslutķma žar sem höfušstóll lįnsins er greiddur nišur, réttur neytanda til aš fį afhent, samkvęmt beišni og honum aš kostnašarlausu, hvenęr sem er į gildistķma lįnssamnings, reikningsyfirlit ķ formi nišurgreišslutöflu; taflan skal sżna greišslur sem žarf aš inna af hendi og tķmabil og skilyrši varšandi greišslur slķkra fjįrhęša; ķ töflunni skal koma fram sundurlišun allra greišslna sem sżnir nišurgreišslu höfušstóls, vexti sem eru reiknašir į grundvelli śtlįnsvaxta og, ef viš į, allan višbótarkostnaš; sé ekki um fasta vexti aš ręša eša višbótarkostnaš sem kann aš verša breytt samkvęmt lįnssamningi skal koma fram ķ nišurgreišslutöflu, į skżran og hnitmišašan hįtt, aš gögnin ķ töflunni haldist ašeins ķ gildi žar til śtlįnsvöxtum eša višbótarkostnaši er breytt ķ samręmi viš lįnssamning,
   j. yfirlit sem sżnir tķmabil og skilyrši fyrir greišslu į vöxtum og tengdum kostnaši, föstum eša tilfallandi, ef greiša skal kostnaš og vexti įn žess aš höfušstóll sé nišurgreiddur,
   k. ef viš į, kostnašur viš aš hafa eina eša fleiri lįnalķnur žar sem bęši greišslufęrslur og nżting lįna eru skrįš, nema valfrjįlst sé aš opna lįnalķnu, įsamt kostnaši viš notkun greišsluleiša bęši fyrir greišslufęrslur og nżtingu lįna, og annar kostnašur vegna lįnssamnings og forsendur fyrir žvķ aš unnt sé aš breyta žessum kostnaši,
   l. gildandi vextir žegar um er aš ręša greišslu eftir gjalddaga sem gilda į žeim tķma žegar lįnssamningur er geršur og fyrirkomulag viš breytingu į žeim og, ef viš į, kostnašur sem greiša žarf vegna vanskila,
   m. afleišingar vegna vangoldinna greišslna,
   n. ef viš į, kostnašur sem neytandi kann aš žurfa aš greiša vegna žinglżsingar eša skrįningar lįnssamnings,
   o. ef viš į, tilskildar vįtryggingar og tryggingar,
   p. réttur til aš falla frį samningi, tķmabiliš žegar nżta mį žann rétt og önnur skilyrši um nżtinguna, ž.m.t. upplżsingar varšandi žį skyldu neytanda aš greiša žaš fjįrmagn sem hefur veriš greitt śt įsamt vöxtum ķ samręmi viš b-liš 3. mgr. 16. gr. og vaxtafjįrhęšina sem fellur til greišslu hvern dag,
   q. upplżsingar varšandi rétt sem leišir af 17. gr., svo og skilyršin fyrir nżtingu žess réttar,
   r. réttur til greišslu fyrir gjalddaga skv. 18. gr., mįlsmešferš viš greišslu fyrir gjalddaga og, ef viš į, upplżsingar um rétt lįnveitanda til bóta og į hvaša hįtt žęr bętur verša įkvaršašar,
   s. mįlsmešferš sem fylgja skal viš uppsögn lįnssamnings,
   t. hvort fyrir hendi séu kęruleišir utan dómstóla fyrir neytendur og, ef svo er, hverjar žęr séu,
   u. ef viš į, ašrir samningsskilmįlar og -skilyrši,
   v. ef viš į, nafn og heimilisfang žar til bęrra eftirlitsyfirvalda.
Žegar i-lišur 2. mgr. į viš skal lįnveitandi lįta neytanda hafa nišurgreišslutöflu, honum aš kostnašarlausu, hvenęr sem er į gildistķma lįnssamnings.
Žegar um er aš ręša lįnssamning žar sem greišslur neytanda leiša ekki žegar ķ staš til samsvarandi lękkunar į heildarfjįrhęš lįnsins heldur eru notašar til aš hękka eša višhalda höfušstól į tķmabilum og viš ašstęšur sem męlt er fyrir um ķ lįnssamningi eša ķ višbótarsamningi skulu upplżsingarnar, sem gerš er krafa um ķ 2. mgr., fela ķ sér skżrar og hnitmišašar yfirlżsingar um aš slķkir lįnssamningar tryggi ekki endurgreišslu į heildarfjįrhęš lįns sem er greidd śt samkvęmt lįnssamningi, nema slķk įbyrgš sé sérstaklega veitt.
Žegar um er aš ręša lįnssamning ķ formi yfirdrįttarheimildar skv. 1. mgr. 2. gr. skal tilgreina eftirfarandi į skżran og hnitmišašan hįtt:
   a. tegund lįns,
   b. nafn, kennitölu og heimilisfang samningsašila og, ef viš į, nafn, kennitölu og heimilisfang lįnamišlara,
   c. gildistķma lįnssamnings,
   d. heildarfjįrhęš lįns og skilyrši fyrir nżtingu,
   e. śtlįnsvexti, skilyrši sem gilda um įkvöršun śtlįnsvaxta og, ef viš į, vķsitölu eša višmišunarvexti sem gilda um upphaflega śtlįnsvexti, svo og tķmabil, skilyrši og mįlsmešferš viš įkvöršun į śtlįnsvöxtum; ef mismunandi śtlįnsvextir gilda viš mismunandi ašstęšur skulu įšurnefndar upplżsingar veittar um alla gildandi vexti,
   f. įrlega hlutfallstölu kostnašar og heildarlįntökukostnaš neytanda, reiknaš į žeim tķma žegar lįnssamningur er geršur; allar forsendur sem eru notašar til aš reikna žį vexti sem um er getiš ķ 4.–5. mgr. 21. gr. ķ tengslum viš [b- og h-liš 5. gr.]3) skulu nefndar,
   g. upplżsingar um aš hvenęr sem er megi krefja neytanda um endurgreišslu allrar lįnsfjįrhęšar,
   h. skilyrši fyrir žvķ aš nżta rétt skv. 16. gr. til aš falla frį lįnssamningi, og
   i. upplżsingar um žann kostnaš sem veršur frį žeim tķma er slķkir samningar eru geršir og, ef viš į, skilyrši fyrir breytingu į žeim kostnaši.
   1)L. 8/2020, 1. gr. 2)L. 163/2019, 3. gr. 3)L. 36/2017, 9. gr.
13. gr. Upplżsingar um śtlįnsvexti.
Upplżsa skal neytanda um allar breytingar į śtlįnsvöxtum, į pappķr eša öšrum varanlegum mišli, įšur en breyting tekur gildi. Ķ upplżsingum skulu koma fram žęr fjįrhęšir sem greiša skal eftir gildistöku nżrra śtlįnsvaxta og, ef fjöldi eša tķšni greišslna breytist, upplżsingar um žaš. Neytandi skal aš jafnaši upplżstur um breytingar meš 30 daga fyrirvara.
Samningsašilar geta žó komiš sér saman um žaš, ķ lįnssamningi, aš veita skuli neytanda upplżsingar skv. 1. mgr., meš įkvešnu millibili žegar breytingar į śtlįnsvöxtum eru af völdum breytinga į višmišunargengi, višmišunarvöxtum eša vķsitölum og upplżst er um hiš nżja višmiš opinberlega į višeigandi hįtt og žaš gert lįntaka ašgengilegt hjį lįnveitanda.
14. gr. Skuldbindingar ķ tengslum viš yfirdrįttarheimild.
Ef lįnssamningur felur ķ sér lįn ķ formi yfirdrįttarheimildar skal upplżsa neytanda reglulega um žaš meš reikningsyfirliti, į pappķr eša öšrum varanlegum mišli, sem hefur aš geyma upplżsingar um eftirfarandi:
   a. nįkvęmlega tilgreint tķmabil sem reikningsyfirlitiš tekur til,
   b. fjįrhęšir og dagsetningar nżtingar,
   c. stöšu į fyrra reikningsyfirliti įsamt dagsetningu,
   d. nżja stöšu,
   e. dagsetningar og fjįrhęšir greišslna neytanda,
   f. gildandi śtlįnsvexti,
   g. kostnaš sem falliš hefur til, og
   h. ef viš į, lįgmarksfjįrhęš greišslu.
Auk žess skal veita neytanda upplżsingar, į pappķr eša öšrum varanlegum mišli, um hękkun śtlįnsvaxta eša annars kostnašar įšur en breytingin tekur gildi. Samningsašilar geta žó komiš sér saman um žaš ķ lįnssamningi aš upplżsingarnar varšandi breytingar į śtlįnsvöxtum séu veittar į žann hįtt sem kvešiš er į um ķ 1. mgr. žegar breytingar į śtlįnsvöxtum eru af völdum breytinga į višmišunargengi, višmišunarvöxtum eša vķsitölum og upplżst er um hiš nżja višmiš opinberlega į višeigandi hįtt og žaš gert lįntaka ašgengilegt hjį lįnveitanda.
15. gr. Opnir lįnssamningar.
Neytandi getur hvenęr sem er sagt upp opnum lįnssamningi sér aš kostnašarlausu nema samningsašilar hafi komiš sér saman um uppsagnartķmabil. Slķkt tķmabil skal ekki vera lengra en einn mįnušur. Lįnveitandi getur, ef kvešiš er į um slķkt ķ lįnssamningi, sagt upp opnum lįnssamningi meš žvķ aš veita neytanda a.m.k. tveggja mįnaša uppsagnarfrest į pappķr eša öšrum varanlegum mišli.
Lįnveitandi getur, ef kvešiš er į um slķkt ķ lįnssamningi, af įstęšum sem eru rökstuddar į hlutlęgan hįtt, svipt neytanda rétti til nżtingar į opnum lįnssamningi. Lįnveitandi skal upplżsa neytanda fyrir fram um fyrirhugaša sviptingu og įstęšur hennar į pappķr eša öšrum varanlegum mišli. Ef ómögulegt er aš upplżsa neytanda įšur en svipting į sér staš skal žaš gert strax eftir aš hśn hefur įtt sér staš.
16. gr. Réttur til aš falla frį samningi.
Neytandi hefur 14 almanaksdaga frest til aš falla frį lįnssamningi įn žess aš tilgreina įstęšu.
Frestur til aš falla frį samningi hefst:
   a. žann dag sem lįnssamningurinn er geršur, eša
   b. žann dag er neytanda berast samningsskilmįlar og -skilyrši og upplżsingar ķ samręmi viš 12. gr. ef sį dagur er sķšar en dagurinn sem um getur ķ a-liš.
Ef neytandi nżtir rétt sinn til aš falla frį samningi skal hann:
   a. tilkynna lįnveitanda žaš fyrir žau tķmamörk sem um getur ķ 1. mgr., ķ samręmi viš žaš sem kvešiš er į um ķ samningi, sbr. p-liš 2. mgr. 12. gr., meš sannanlegum hętti; frestur telst hafa veriš virtur ef tilkynning er send įšur en fresturinn rennur śt, į pappķr eša öšrum varanlegum mišli sem lįnveitandi hefur ašgang aš,
   b. greiša lįnveitanda höfušstól, įfallna vexti og veršbętur frį žvķ aš lįniš var greitt śt og til žess dags žegar höfušstóll er endurgreiddur, įn óžarfa tafa og eigi sķšar en 30 almanaksdögum eftir aš hann sendir lįnveitanda tilkynningu um aš hann hyggist falla frį samningi; reikna skal vexti į grundvelli śtlįnsvaxta sem samningur kvešur į um.
Lįnveitandi į ekki rétt į öšrum bótum frį neytanda sem fellur frį samningi en nemur óafturkręfum lögbošnum gjöldum sem lįnveitandi hefur greitt til hins opinbera. Sé um vešlįn aš ręša į lįnveitandi žó rétt į kostnaši viš skjalagerš, sem fariš hefur fram, eins og veršskrį lįnveitanda gerir rįš fyrir hverju sinni.
Ef višbótaržjónusta er veitt ķ tengslum viš lįnssamning, annašhvort af lįnveitanda sjįlfum eša žrišja ašila į grundvelli samnings viš lįnveitanda, er neytandi ekki lengur bundinn af samningi um slķka višbótaržjónustu nżti hann rétt sinn til aš falla frį samningi samkvęmt žessari grein.
Ef neytandi į rétt į žvķ aš falla frį samningi skv. 1., 3. og 4. mgr. skal III. kafli laga nr. 33/2005, um fjarsölu į fjįrmįlažjónustu, og 8. gr. laga nr. 46/2000, um hśsgöngu- og fjarsölusamninga, ekki gilda.
17. gr. Tengdir lįnssamningar.
Žegar neytandi hefur nżtt rétt sinn til aš falla frį samningi um afhendingu vöru eša žjónustu er hann ekki lengur bundinn tengdum lįnssamningi.
Ef vara eša žjónusta sem fellur undir tengdan lįnssamning er ekki afhent, eša ašeins afhent aš hluta til, eša er ekki ķ samręmi viš samning um slķka afhendingu, į neytandi rétt į žvķ aš beita śrręšum gegn lįnveitanda, ef hann hefur beitt śrręšum gegn žeim sem afhendir vöru eša žjónustu, en ekki fengiš žį śrlausn sem hann į rétt į samkvęmt dómi um afhendingu vöru eša žjónustu.
Til žess aš neytandi geti leitaš śrręša gagnvart lįnveitanda, sbr. 2. mgr., žarf eitt af eftirtöldum skilyršum aš vera uppfyllt:
   a. bś seljanda hefur veriš tekiš til gjaldžrotaskipta,
   b. seljanda hefur veriš veitt heimild til aš leita naušasamnings, eša
   c. ķ ljós hefur komiš viš ašfarargerš aš seljandi geti eigi greitt skuldir sķnar.
Möguleikar neytanda til fullnustu gagnvart kröfuhafa skv. 2. mgr. takmarkast viš fjįrhęš lįna į žeim tķma sem krafa um śrbętur er gerš. Neytandi žarf aš hafa lżst kröfu ķ žeim tilfellum sem a- eša b-lišur 3. mgr. į viš.
Réttur neytanda til aš beita śrręšum gegn lįnveitanda, sbr. 2. mgr., nęr ekki til fasteignalįna.
18. gr. Endurgreišsla fyrir gjalddaga.
Neytanda er heimilt aš standa skil į skuldbindingum sķnum samkvęmt lįnssamningi, aš öllu leyti eša aš hluta, fyrir žann tķma sem umsaminn er. Notfęri neytandi sér heimild žessa į hann rétt į lękkun į heildarlįntökukostnaši sem nemur vöxtum og öšrum gjöldum sem greiša įtti eftir greišsludag.
Žegar um er aš ręša greišslu fyrir gjalddaga į lįnveitandi rétt į žvķ aš fį sanngjarnar bętur, uppgreišslugjald, sem byggist į hlutlęgum grunni vegna kostnašar sem hann hefur oršiš fyrir og tengist beint greišslu fyrir gjalddaga, aš žvķ tilskildu aš greišslan fyrir gjalddaga sé gerš į tķmabili žar sem śtlįnsvextir eru fastir.
Uppgreišslugjald mį ekki fara yfir 1% af fjįrhęš endurgreišslu ef lengri tķmi en eitt įr er į milli greišslunnar og loka lįnstķma samkvęmt samningi ašila. Ef eitt įr eša minna er eftir af samningstķma mį uppgreišslugjaldiš ekki fara yfir 0,5% af fjįrhęš endurgreišslunnar.
Uppgreišslugjald mį aš hįmarki vera sś vaxtafjįrhęš sem neytandi mundi hafa greitt lįnveitanda į tķmabilinu frį greišslu fyrir gjalddaga og til loka lįnstķma samkvęmt samningi ašila.
Ekki er heimilt aš krefjast uppgreišslugjalds:
   a. ef greišsla hefur įtt sér staš samkvęmt vįtryggingarsamningi sem er ętlaš aš tryggja greišslu lįnsins,
   b. žegar um er aš ręša yfirdrįttarheimild, sbr. [v-liš 5. gr.],1)
   c. ef lįn ber breytilega vexti,
   d. ef įstęša uppgreišslu er gjaldfelling lįns af hįlfu lįnveitanda, eša
   e. ef uppgreišsla nemur lęgri fjįrhęš en 1.000.000 kr. į įrsgrundvelli.
Ķ žeim tilvikum sem heimilt er aš krefjast uppgreišslugjalds skal kvešiš į um slķkt ķ lįnssamningi, sbr. r-liš 2. mgr. 12. gr. Tilgreina skal upplżsingar um hvernig uppgreišslugjald er reiknaš śt og hvenęr žaš fellur į.
   1)L. 36/2017, 10. gr.
[18. gr. a. Lįn sem tengjast erlendum gjaldmišlum.
Neytandi į įvallt rétt į aš breyta eftirstöšvum lįns sem tengist erlendum gjaldmišlum ķ lįn sem tengist ekki erlendum gjaldmišlum [séu lįnsfjįrhęš og veš sem hann leggur fram til tryggingar lįns ekki ķ sama gjaldmišli].1) [Ef fleiri en einn gjaldmišill kemur til greina er lįnveitanda ķ samningi heimilt aš takmarka breytirétt neytanda viš einn eša fleiri gjaldmišla.]1) Sé ekki męlt fyrir į annan veg ķ lįnssamningi skal viš umbreytingu lįns miša viš nżjasta skrįša opinbera višmišunargengi Sešlabanka Ķslands.
Neytandi skal upplżstur um rétt sinn samkvęmt žessari grein ķ lįnssamningi og ķ upplżsingum sem veita skal fyrir og viš gerš lįnssamnings skv. 7. og 8. gr.
Viš upplżsingagjöf skv. 7. og 8. gr. skal veita skżringar į įhrifum žess ef gengi breytist verulega mišaš viš žaš gengi sem fram kemur ķ lįnssamningi.]2)
   1)L. 62/2020, 17. gr. 2)L. 36/2017, 11. gr.
19. gr. Framsal réttar.
Ef lįnveitandi framselur kröfurétt sinn til žrišja ašila samkvęmt lįnssamningi, eša samninginn sjįlfan, į neytandi rétt į žvķ aš halda uppi sömu mótbįrum gegn framsalshafa sem hann gat nżtt sér gagnvart upphaflegum lįnveitanda, ž.m.t. rétt til skuldajafnašar.
Upphaflegur lįnveitandi skal upplżsa neytanda um framsal sem um getur ķ 1. mgr. nema žegar upphaflegur lįnveitandi heldur įfram lįnsžjónustu sinni viš neytanda meš samkomulagi viš framsalshafa.
20. gr. Ósamžykktur yfirdrįttur.
Žegar um er aš ręša samning um veltureikning žar sem möguleiki er į žvķ aš neytandi geti stofnaš til ósamžykkts yfirdrįttar skulu auk žess vera ķ samningnum upplżsingar skv. e-liš 2. mgr. 8. gr. Lįnveitandi skal ķ öllum tilvikum veita žęr upplżsingar reglulega į pappķr eša meš öšrum varanlegum mišli.
Lįnastofnunum er óheimilt aš innheimta kostnaš vegna ósamžykkts yfirdrįttar af veltureikningi ef slķk gjaldtaka į sér ekki stoš ķ samningi. Kostnašur vegna ósamžykkts yfirdrįttar skal vera hóflegur og endurspegla kostnaš vegna ósamžykkta yfirdrįttarins.
Sé um aš ręša ósamžykktan yfirdrįtt aš fjįrhęš 30.000 kr. ķ lengri tķma en einn mįnuš skal lįnveitandi žegar ķ staš veita neytanda upplżsingar, į pappķr eša meš öšrum varanlegum mišli, um:
   a. yfirdrįttinn,
   b. fjįrhęšina sem um er aš ręša,
   c. śtlįnsvexti,
   d. hvers kyns višurlög, drįttarvexti eša önnur gjöld vegna skuldarinnar.

V. kafli. Įrleg hlutfallstala kostnašar.
21. gr. Śtreikningur į įrlegri hlutfallstölu kostnašar.
Įrleg hlutfallstala kostnašar er žaš vaxtaķgildi sem jafnar nśviršiš af greišsluskuldbindingum lįnveitanda annars vegar og neytanda hins vegar samkvęmt lįnssamningi žeirra. Įrlegri hlutfallstölu kostnašar skal lżst sem įrlegu hlutfalli af heildarfjįrhęš sem neytandi greišir. Skal hśn reiknuš śt ķ samręmi viš stęršfręšilķkan sem nįnar er męlt fyrir um ķ reglugerš1) er rįšherra setur.
Įrleg hlutfallstala kostnašar skal reiknuš śt į žeim tķma sem lįnssamningur er geršur. Viš śtreikning hennar skal gengiš śt frį žvķ aš lįnssamningur gildi umsaminn tķma og lįnveitandi og neytandi standi viš skuldbindingar sķnar samkvęmt skilmįlum samningsins.
Ef lįnssamningur heimilar breytingu į vöxtum eša öšrum gjöldum sem teljast hluti įrlegrar hlutfallstölu kostnašar, en ekki er unnt aš meta hverju nemi į žeim tķma sem śtreikningur er geršur, skal reikna śt įrlega hlutfallstölu kostnašar mišaš viš žį forsendu aš veršlag, vextir og önnur gjöld verši óbreytt til loka lįnstķmans. Ef lįnssamningur heimilar verštryggingu skal śtreikningur įrlegrar hlutfallstölu kostnašar mišast viš įrsveršbólgu samkvęmt tólf mįnaša breytingu vķsitölu neysluveršs og žį forsendu aš įrsveršbólga verši óbreytt til loka lįnstķmans.
Viš śtreikning į įrlegri hlutfallstölu kostnašar skal įkvarša heildarlįntökukostnaš neytanda. Ekki skulu meštalin ķ śtreikningi möguleg višurlög eša sektargreišslur vegna vanefnda. Slķkt hiš sama į viš um kostnaš sem fylgir kaupum į vöru eša žjónustu, hvort sem kaupin fara fram gegn stašgreišslu eša lįni.
Kostnašur viš aš višhalda reikningi žar sem bęši greišslufęrslur og nżting lįna eru skrįš, kostnašur viš notkun greišsluleiša fyrir bęši greišslufęrslur og nżtingu lįna og annar kostnašur ķ tengslum viš greišslufęrslur skal vera innifalinn ķ heildarkostnaši af lįni til neytanda nema valfrjįlst sé aš opna reikning og kostnašur viš reikninginn sé sérstaklega og greinilega tekinn fram ķ lįnssamningi eša öšrum samningi sem er geršur viš neytanda.
   1)Rg. 965/2013.

VI. kafli. Lįnamišlarar.
22. gr. Sérstakar skuldbindingar lįnamišlara gagnvart neytendum.
Lįnamišlari skal:
   a. taka fram ķ auglżsingum og skjölum, sem eru ętluš neytendum, hvert umboš hans sé, einkum hvort hann starfar eingöngu fyrir einn eša fleiri lįnveitendur eša sem óhįšur mišlari,
   b. lįta neytanda vita af žóknun, ef einhver er, sem hann žarf aš greiša lįnamišlara fyrir žjónustu hans og sjį til žess aš fyrir liggi samkomulag um hana milli neytanda og lįnamišlara į pappķr eša öšrum varanlegum mišli įšur en lįnssamningur er geršur,
   c. tilkynna lįnveitanda, vegna śtreiknings į įrlegri hlutfallstölu kostnašar, um žóknun, ef einhver er, sem neytandi žarf aš greiša lįnamišlara fyrir žjónustu hans.

VII. kafli. Kaup meš eignarréttarfyrirvara og endurheimt eignarréttar.
23. gr. Kaup meš eignarréttarfyrirvara.
Ef söluhlutur er seldur meš eignarréttarfyrirvara getur lįnveitandi endurheimt hlutinn meš ašfarargerš ef ekki nęst samkomulag um afhendingu į grundvelli skriflegs kaupsamnings žar sem skżrt er kvešiš į um eignarréttarfyrirvarann. Skilyrši endurheimtar er aš neytandi sé ķ vanskilum meš afborganir eša lįnskostnaš.
Žegar söluhlutur er endurheimtur skal viš uppgjör į milli ašila lįnssamnings reyna aš komast sem nęst žvķ aš žeir verši jafnsettir og ef višskiptin hefšu ekki įtt sér staš.
Ef andvirši söluhlutar er meira en nemur eftirstöšvum lįnssamnings skal lįnveitandi endurgreiša neytanda mismuninn. Ef andvirši söluhlutar er minna skal neytandi endurgreiša lįnveitanda mismuninn.
Viš mat į andvirši söluhlutar skal litiš til žess hvort rżrnun og slit söluhlutar sé ešlilegt og til frįdrįttar vaxta frį endurheimtudegi til loka lįnssamnings.
Komi upp įgreiningur um hvert sé verš söluhlutar į almennum markaši skal hann śtkljįšur meš matsgerš sérfróšs og óhlutdręgs manns. Matsmašur skal įkveša hvernig hįttaš skuli greišslu vegna kostnašar viš matiš. Nś er įgreiningur um matsgerš og er žį unnt aš óska eftir nżrri matsgerš meš dómkvašningu matsmanns.
24. gr. Fleiri en einn hlutur keyptir samkvęmt sama samningi.
Nś hafa fleiri en einn hlutur veriš keyptir samkvęmt einum samningi og lįnveitandi leggur fram kröfu um endurheimt žeirra og getur neytandi žį vališ einn eša fleiri hlutanna til afhendingar gegn žvķ aš greiša um leiš mismun andviršis žeirra hluta sem hann heldur eftir. Ef inneign lįnveitanda er minni en andviršiš į neytandi rétt į aš fį mismuninn greiddan um leiš og hlutirnir eru afhentir.
Neytandi getur ekki leyst til sķn hlut ef hann er śr safni eša samstęšu sem lįnveitandi hefur einnig endurheimt frį neytanda og ašskilnašurinn hefur ķ för meš sér verulega rżrnun į veršmęti hlutanna.

VIII. kafli. Żmis įkvęši.
25. gr. Sérstök upplżsingaskylda lįnveitanda.
[Lįnveitandi skal samhliša upplżsingum skv. 7. gr., vegna lįnssamnings sem kallar į greišslumat, veita neytanda upplżsingar, į pappķr eša öšrum varanlegum mišli, um eftirfarandi:
   1. Sögulega žróun veršlags og įhrif žróunar veršlags į höfušstól og greišslubyrši ef lįn er verštryggt.
   2. Sögulega žróun breytilegra vaxta į neytendalįnum og įhrif breytinga į vöxtum į greišslubyrši ef lįn er meš breytilegum vöxtum.
   3. Sögulega gengisžróun viškomandi gjaldmišla og įhrif gengisžróunar į höfušstól og greišslubyrši ef lįn er tengt erlendum gjaldmišlum.
   4. Žróun veršlags og rįšstöfunartekna sķšustu 10 įr.
Neytandi getur óskaš eftir aš fį nišurgreišslutöflu verštryggšs lįns į föstu veršlagi.
Neytendastofa skal birta opinberlega į vef sķnum almennar upplżsingar og dęmi sem lįnveitendur skulu byggja upplżsingar sķnar skv. 1. mgr. į.]1)
   1)L. 36/2017, 12. gr.
26. gr. Hįmark įrlegrar hlutfallstölu kostnašar.
Įrleg hlutfallstala kostnašar į neytendalįnum mį ekki nema meira en [35]1) hundrašshlutum aš višbęttum stżrivöxtum.
[Brjóti lįnveitandi eša lįnamišlari gegn įkvęši 1. mgr. er neytanda ekki skylt aš greiša heildarlįntökukostnaš lįns.]1)
   1)L. 163/2019, 4. gr.
27. gr. Reglugeršarheimild.
Rįšherra setur reglugeršir um:
   a. stašlaš eyšublaš sem lįnveitandi skal nota til aš veita neytanda upplżsingar įšur en lįnssamningur er geršur, sbr. 2. mgr. 7. gr.,1)
   b. framkvęmd lįnshęfis- og greišslumats, sbr. 5. mgr. 10. gr.,2)
   c. śtreikning į įrlegri hlutfallstölu kostnašar, sbr. 1. mgr. 21. gr.3)
Rįšherra er heimilt aš kveša nįnar į um framkvęmd laga žessara ķ reglugerš.
   1)Rg. 921/2013. 2)Rg. 920/2013, sbr. 274/2017. 3)Rg. 965/2013.
28. gr. Breytingar į fjįrhęšum.
Fjįrhęšir samkvęmt lögum žessum breytast 1. janśar įr hvert ķ samręmi viš vķsitölu neysluveršs.

IX. kafli. Eftirlit, višurlög, réttarśrręši og bótaskylda.
29. gr. Eftirlits- og įkvaršanavald Neytendastofu.
Neytendastofa annast eftirlit meš įkvęšum laga žessara. Įkvęši laga um eftirlit meš višskiptahįttum og markašssetningu gilda um mįlsmešferš Neytendastofu.
Įkvęši VIII. kafla laga um eftirlit meš višskiptahįttum og markašssetningu gilda um heimildir Neytendastofu til upplżsingaöflunar, haldlagningar gagna, žagnarskyldu og afhendingar upplżsinga til stjórnvalda annarra rķkja.
[Neytendastofa getur krafiš lįnveitendur sem ekki eru starfsleyfisskyldir samkvęmt lögum um fjįrmįlafyrirtęki um upplżsingar og gögn sem naušsynleg žykja til aš meta įhrif lįnastarfsemi į fjįrmįlamarkaš og neytendur. Neytendastofa getur krafist upplżsinga og gagna munnlega eša skriflega og skulu žau veitt innan hęfilegs frests sem stofnunin setur.
Upplżsingar og gögn skv. 3. mgr. geta nįš til:
   a. fjölda śtlįna į tilteknu tķmabili,
   b. fjįrhęšar śtlįna į tilteknu tķmabili,
   c. mešalfjölda lįna į hvern neytanda,
   d. aldursdreifingar neytenda, og
   e. hlutfalls vanskila mišaš viš daga, fjįrhęšir, lįnshęfismat og aldurshópa.]1)
Neytendastofa getur gripiš til ašgerša gegn ašilum sem brjóta ķ bįga viš įkvęši II.–VIII. kafla, eftir žvķ sem viš getur įtt. Ašgeršir Neytendastofu geta fališ ķ sér bann, fyrirmęli eša heimild meš įkvešnu skilyrši. Įkvöršunum sem Neytendastofa tekur į grundvelli laga žessara veršur skotiš til įfrżjunarnefndar neytendamįla sem starfar į grundvelli 4. gr. laga nr. 62/2005, um [Neytendastofu].2)
Įkvöršun Neytendastofu veršur ekki borin undir dómstóla fyrr en śrskuršur įfrżjunarnefndar neytendamįla liggur fyrir.
Nś vill ašili ekki una śrskurši įfrżjunarnefndar neytendamįla og getur hann žį höfšaš mįl til ógildingar fyrir dómstólum.
Mįl skal höfšaš innan sex mįnaša frį žvķ aš ašili fékk vitneskju um śrskurš įfrżjunarnefndar.
Mįlshöfšun frestar ekki gildistöku śrskuršar nefndarinnar né heimild til ašfarar.
   1)L. 163/2019, 5. gr. 2)L. 125/2013, 6. gr.
[29. gr. a. Skrįningarskylda.
Lįnveitendur og lįnamišlarar samkvęmt lögum žessum, sem ekki [hafa jafnframt heimild til lįnveitinga til neytenda samkvęmt sérlögum og eru eftirlitsskyldir ašilar samkvęmt lögum um opinbert eftirlit meš fjįrmįlastarfsemi],1) eru skrįningarskyldir hjį Neytendastofu.
Neytendastofa setur nįnari reglur um framkvęmd og skilyrši skrįningar.
Neytendastofa skal upplżsa Fjįrmįlaeftirlitiš um ašila sem hlotiš hafa skrįningu hjį Neytendastofu skv. 1. mgr.]2)
   1)L. 8/2020, 2. gr. 2)L. 163/2019, 6. gr.
[29. gr. b. Synjun skrįningar.
Neita skal um skrįningu skv. 29. gr. a ef stjórnarmenn eša framkvęmdastjóri skrįningarskylds ašila hafa ekki forręši į bśi sķnu eša hafa į sķšustu žremur įrum hlotiš dóm fyrir refsiveršan verknaš samkvęmt almennum hegningarlögum, lögum um hlutafélög, einkahlutafélög, bókhald, įrsreikninga, gjaldžrotaskipti o.fl., įkvęšum laga um stašgreišslu opinberra gjalda eša, eftir žvķ sem viš į, žeim sérlögum sem gilda um viškomandi ašila. Žį skal neita um skrįningu ef skrįningarskyldur ašili uppfyllir ekki kröfur žessara laga.
Fella skal skrįšan ašila af skrį skv. 29. gr. a ef svo hįttar um viškomandi ašila, stjórnarmenn eša framkvęmdastjóra sem um getur ķ 1. mgr.]1)
   1)L. 163/2019, 6. gr.
30. gr. Stjórnvaldssektir.
Neytendastofa getur lagt stjórnvaldssektir į lįnveitanda sem brżtur gegn eftirtöldum įkvęšum laga žessara og, eftir atvikum, reglum settum į grundvelli žeirra:
   a. 6. gr. um upplżsingar sem eiga aš koma fram ķ auglżsingum og öšru kynningarefni,
   b. 7. gr. um upplżsingar sem veita skal įšur en lįnssamningur er geršur,
   c. 8. gr. um upplżsingar sem veita skal įšur og viš gerš lįnssamnings ķ formi yfirdrįttarheimildar og tiltekinna sérstakra lįnssamninga,
   d. 1.–2. mgr. 10. gr. um gerš lįnshęfismats, og žegar viš į greišslumats, įšur en lįnssamningur er geršur,
   e. [3. mgr. 10. gr. um aš lįnveitandi skuli ekki veita lįn nema lķklegt sé aš neytandi geti stašiš ķ skilum meš lįniš],1)
   f. 4. mgr. 10. gr. um endurnżjun mats,
   [g. 10. gr. a um greišslumat lįna sem tengjast erlendum gjaldmišlum],1)
   [h.]1) 12. gr. um upplżsingar sem skulu koma fram ķ lįnssamningum og upplżsingar sem veita skal aš beišni neytanda,
   [i.]1) 13. gr. um upplżsingar sem veita skal um breytingar į śtlįnsvöxtum įšur en breyting tekur gildi,
   [j.]1) 14. gr. um upplżsingar sem veita skal reglulega vegna yfirdrįttarheimilda,
   [k.]1) 1. mgr. 15. gr. um heimildir til aš segja upp opnum lįnssamningi,
   [l.]1) 2. mgr. 15. gr. um aš upplżsa neytanda fyrir fram um fyrirhugaša sviptingu į rétti til nżtingar į opnum lįnssamningi,
   [m.]1) 1. mgr. 16. gr. um rétt til aš falla frį lįnssamningi,
   [n.]1) 4. mgr. 16. gr. um žęr bętur sem lįnveitanda er heimilt aš krefja neytanda um nżti neytandi rétt sinn til aš falla frį samningi,
   [o.]1) 1. mgr. 18. gr. um heimild neytanda til aš standa skil į skuldbindingum sķnum fyrir žann tķma sem umsaminn er og um lękkun į heildarlįntökukostnaši notfęri neytandi sér žį heimild,
   [p.]1) 2.–4. mgr. 18. gr. um hįmarksfjįrhęš uppgreišslugjalds,
   [q.]1) 5. mgr. 18. gr. um tilvik žegar ekki er heimilt aš krefjast uppgreišslugjalds,
   [r. 18. gr. a um lįn sem tengjast erlendum gjaldmišlum],2)
   [s.]2) 2. mgr. 19. gr. um skyldu lįnveitanda til aš upplżsa neytanda um framsal réttar,
   [t.]2) 1. mgr. 20. gr. um upplżsingar ķ lįnssamningi sé um aš ręša veltureikning žar sem neytandi getur stofnaš til ósamžykkts yfirdrįttar og um reglulega upplżsingagjöf, sbr. e-liš 2. mgr. 8. gr.,
   [u.]2) 2. mgr. 20. gr. um įlagningu og innheimtu kostnašar vegna ósamžykkts yfirdrįttar,
   [v.]2) 3. mgr. 20. gr. um upplżsingagjöf fari ósamžykktur yfirdrįttur yfir fjįrhęšar- og tķmamörk,
   [w.]2) 21. gr. um śtreikning į įrlegri hlutfallstölu kostnašar,
   [x.]2) 22. gr. um skyldur lįnamišlara gagnvart neytanda og lįnveitanda til upplżsingagjafar,
   [y.]2) [25. gr. um sérstaka upplżsingaskyldu lįnveitanda],1)
   [z.]2) 26. gr. um hįmark įrlegrar hlutfallstölu kostnašar.
Neytendastofa getur lagt stjórnvaldssektir į hvern žann sem brżtur gegn įkvöršun Neytendastofu sem tekin er į grundvelli laga žessara eša sįtt milli Neytendastofu og ašila, sbr. 32. gr.
[Neytendastofa getur lagt stjórnvaldssektir į skrįningarskyldan ašila skv. 29. gr. a sem stundar starfsemi samkvęmt lögum žessum įn skrįningar.]3)
Sektir sem lagšar eru į ašila geta numiš frį 100 žśs. kr. til 20 millj. kr. Viš įkvöršun sekta skal m.a. tekiš tillit til alvarleika brots, hvaš žaš hefur stašiš lengi, samstarfsvilja hins brotlega ašila og hvort um ķtrekaš brot er aš ręša. Įkvaršanir um stjórnvaldssektir teknar af Neytendastofu eru ašfararhęfar. Sektir renna ķ rķkissjóš aš frįdregnum kostnaši viš innheimtuna. Séu stjórnvaldssektir ekki greiddar innan mįnašar frį įkvöršun Neytendastofu skal greiša drįttarvexti af fjįrhęš sektarinnar. Um įkvöršun og śtreikning drįttarvaxta fer eftir lögum um vexti og verštryggingu. Stjórnvaldssektum veršur beitt óhįš žvķ hvort lögbrot eru framin af įsetningi eša gįleysi.
   1)L. 36/2017, 13. gr. 2)L. 62/2020, 17. gr. 3)L. 163/2019, 7. gr.
31. gr. Dagsektir.
Ef ekki er fariš aš įkvöršun sem tekin hefur veriš samkvęmt žessum lögum getur Neytendastofa įkvešiš aš sį eša žeir sem įkvöršunin beinist gegn greiši dagsektir žar til fariš veršur aš henni.
Įkvöršun um dagsektir skal tilkynnt bréflega į sannanlegan hįtt žeim sem hśn beinist aš. Dagsektir geta numiš frį 50 žśs. kr. til 500 žśs. kr. į dag.
Įkvöršun um dagsektir mį skjóta til įfrżjunarnefndar neytendamįla innan fjórtįn daga frį žvķ aš hśn er kynnt žeim er hśn beinist aš. Dagsektir reiknast ekki fyrr en frestur er lišinn. Ef įkvöršun er skotiš til įfrżjunarnefndar neytendamįla falla dagsektir ekki į fyrr en nišurstaša hennar liggur fyrir.
32. gr. Sįtt.
Hafi ašili gerst brotlegur viš įkvęši laga žessara eša reglna settra į grundvelli žeirra er Neytendastofu heimilt aš ljśka mįlinu meš sįtt meš samžykki mįlsašila. Sįtt er bindandi fyrir mįlsašila žegar hann hefur samžykkt og stašfest efni hennar meš undirskrift sinni. Neytendastofu er heimilt aš setja nįnari reglur um framkvęmd įkvęšisins.
33. gr. Śrskuršar- og réttarśrręši.
Lįnveitendur skulu hafa ašgengilegar upplżsingar um śrskuršar- og réttarśrręši ef įgreiningur rķs milli lįnveitanda og neytanda um neytendalįn, m.a. um mįlskot til [śrskuršarašila samkvęmt lögum um śrskuršarašila į sviši neytendamįla].1)
…1)
   1)L. 19/2021, 7. gr.
34. gr. Bótaskylda.
Brot į lögum žessum getur valdiš skašabótaskyldu ķ samręmi viš almennar reglur skašabótaréttar.
Gera mį lögašila aš greiša bętur žó svo aš sök sannist ekki į neinn tiltekinn starfsmann lögašilans ef sżnt žykir aš einhver starfsmašur lögašilans hafi gerst brotlegur viš įkvęši laga žessara.
Bętur sem dęmdar verša, sbr. 1. mgr., mį innheimta hjį žeim einstaklingi sem dęmdur er bótaskyldur eša lögašila žeim sem hann starfaši hjį žegar brot var framiš.
35. gr. Innleišing.
Lög žessi fela ķ sér innleišingu į tilskipun Evrópužingsins og rįšsins 2008/48/EB frį 23. aprķl 2008 um lįnssamninga fyrir neytendur og um nišurfellingu tilskipunar rįšsins 87/102/EBE eins og hśn var tekin upp ķ samninginn um Evrópska efnahagssvęšiš meš įkvöršun sameiginlegu EES-nefndarinnar nr. 16/2009, frį 5. febrśar 2009, sem birt var 19. mars 2009 ķ EES-višbęti viš Stjórnartķšindi Evrópusambandsins nr. 16/2009.
36. gr. Gildistaka.
Lög žessi öšlast gildi [1. nóvember 2013].1) … Žó öšlast 37. gr. žegar gildi.
Įkvęši 13.–15. gr., 2. mgr. 19. gr. og 20. gr. skulu gilda um opna lįnssamninga, sbr. 15. gr., sem eru ķ gildi viš gildistöku laga žessara.
   1)L. 85/2013, 1. gr.
37. gr. Breyting į öšrum lögum. …