Lagasafn.  Ķslensk lög 12. aprķl 2024.  Śtgįfa 154b.  Prenta ķ tveimur dįlkum.

Lög um skiptileigusamninga fyrir afnot af hśsnęši ķ orlofi eša frķstundum o.fl.

2013 nr. 120 26. nóvember

Ferill mįlsins į Alžingi.   Frumvarp til laga.

Tóku gildi 30. nóvember 2013. EES-samningurinn: XIX. višauki tilskipun 2008/122/EB.
Ef ķ lögum žessum er getiš um rįšherra eša rįšuneyti įn žess aš mįlefnasviš sé tilgreint sérstaklega eša til žess vķsaš, er įtt viš menningar- og višskiptarįšherra eša menningar- og višskiptarįšuneyti sem fer meš lög žessi. Upplżsingar um mįlefnasviš rįšuneyta skv. forsetaśrskurši er aš finna hér.

I. kafli. Almenn įkvęši.
1. gr. Gildissviš.
Lög žessi gilda um samninga sem seljendur gera ķ atvinnuskyni viš neytendur um skiptileigu og um orlofskosti til lengri tķma um afnot af orlofshśsnęši, žó ekki alferšir. Lögin taka einnig til endursölusamninga og višskipta sem fara fram ķ atvinnuskyni gegn greišslu žóknunar ķ žvķ skyni aš hafa milligöngu um skipti į réttindum samkvęmt samningum sem lög žessi taka til.
2. gr. Skilgreiningar.
Merking orša og hugtaka ķ lögum žessum er sem hér segir:
   1. Skiptileigusamningur: Samningur sem gildir lengur en ķ eitt įr og veitir neytanda rétt til žess aš nota gistiašstöšu ķ eina nótt eša lengur ķ fleiri en eitt dvalartķmabil.
   2. Samningur um orlofskost til lengri tķma: Samningur sem gildir lengur en ķ eitt įr og veitir neytanda rétt į žvķ aš fį afslįtt eša annan įvinning ķ tengslum viš gistiašstöšu eina og sér eša meš feršum eša annarri žjónustu.
   3. Endursölusamningur: Samningur žar sem seljandi ašstošar neytanda viš aš selja eša kaupa skiptileigusamning eša orlofskost til lengri tķma gegn greišslu žóknunar.
   4. Skiptisamningur: Samningur žar sem neytandi tekur žįtt ķ skiptikerfi gegn greišslu žóknunar sem heimilar honum ašgang aš nęturgistingu eša annarri žjónustu ķ skiptum fyrir aš veita öšrum einstaklingum leyfi til aš hagnżta sér tķmabundiš réttindin sem leišir af skiptileigusamningi hans.
   5. Seljandi: Einstaklingur eša lögašili sem gerir samning sem lög žessi nį til, enda sé hann geršur ķ atvinnuskyni, og hver sį sem kemur fram ķ nafni seljanda eša fyrir hönd hans.
   6. Neytandi: Einstaklingur sem gerir samning sem lög žessi nį til enda sé hann ekki geršur ķ atvinnuskyni af hans hįlfu.
   7. Fylgisamningur: Samningur sem gildir um kaup neytanda į žjónustu sem tengist skiptileigusamningi eša samningi um orlofskost til lengri tķma og seljandi eša žrišji ašili lętur ķ té į grundvelli samkomulags milli žess žrišja ašila og seljandans.
   8. Varanlegur mišill: Sérhvert tęki sem gerir neytanda eša seljanda kleift aš geyma upplżsingar, sem beint er til hans persónulega, į žann hįtt aš hęgt sé aš nįlgast žęr til aš fletta upp ķ žeim sķšar, ķ hęfilegan tķma eftir tilgangi upplżsinganna og sem gerir kleift aš afrita óbreyttar žęr upplżsingar sem geymdar eru.
3. gr. Lögin eru ófrįvķkjanleg.
Ekki er heimilt aš semja um eša bera fyrir sig kjör sem eru neytanda óhagstęšari en leiša mundi af lögum žessum.
4. gr. Lagaskil.
Neytandi er ekki undanžeginn žeirri vernd sem felst ķ lögum žessum žótt um samning gildi löggjöf rķkis utan Evrópska efnahagssvęšisins ef fasteignin er į landsvęši ašildarrķkis Evrópska efnahagssvęšisins, einnig žegar samningur tengist ekki beint fasteign en seljandi stundar višskipta- eša atvinnustarfsemi ķ ašildarrķki eša į einhvern annan hįtt beinir slķkri starfsemi til ašildarrķkis og samningurinn fellur innan ramma slķkrar starfsemi.

II. kafli. Upplżsingaskylda seljanda.
5. gr. Upplżsingagjöf fyrir samningsgerš.
Seljandi skal, meš nęgum fyrirvara įšur en neytandi er bundinn samningi eša tilboši, veita neytanda į skżran og aušskiljanlegan hįtt nįkvęmar og fullnęgjandi upplżsingar um eftirfarandi:
   a. nafn seljanda og heimilisfang,
   b. tegund og efni žeirra réttinda sem samningur kvešur į um,
   c. gildistķma samnings, hvenęr unnt er aš nżta sér réttindi hans og hvaša skilyrši eru sett til riftunar į samningi,
   d. lżsingu į fasteign, sameign o.fl. sem samningur tekur til,
   e. verš og allan višbótarkostnaš eša gjöld sem neytandi žarf aš standa skil į,
   f. hvaša žjónusta fellur undir samning,
   g. rétt neytanda til aš falla frį samningi og innan hvaša tķmafrests žaš skuli gert, sbr. 12. gr.,
   h. greišsluįętlun og uppsögn skv. 11. gr.,
   i. aš ekki er heimilt aš greiša fyrir fram skv. 9. gr.,
   j. möguleika neytanda til žess aš eiga ašild aš sölu- og skiptakerfi fyrir samninga sem falla undir įkvęši žessara laga,
   k. śrskuršarkerfi sem neytendur geta įtt ašild aš til aš leysa śr įgreiningsmįlum utan dómstóla.
Seljandi skal veita neytanda upplżsingar skv. 1. mgr. skriflega eša į öšrum varanlegum mišli sem neytandi į greišan ašgang aš og skulu upplżsingarnar veittar įn kostnašar fyrir neytanda.
Upplżsingar skv. 1. mgr. skulu vera į opinberu tungumįli žess ašildarrķkis Evrópska efnahagssvęšisins žar sem neytandi bżr eša hann hefur rķkisfang. Žegar um er aš ręša fleiri en eitt opinbert tungumįl getur neytandi vališ um tungumįl, svo fremi žaš sé opinbert tungumįl ašildarrķkis Evrópska efnahagssvęšisins.
6. gr. Góšir višskiptahęttir.
Viš markašssetningu į samningum sem falla undir lög žessi skal seljandi upplżsa neytanda um aš hann eigi žess kost aš fį upplżsingar skv. 1. mgr. 5. gr. og hvar unnt sé aš nįlgast žęr.
Žegar samningar eru bošnir neytendum persónulega į višskipta- eša sölukynningum skal seljandi ķ boši til neytanda taka skżrt og greinilega fram aš um sé aš ręša kynningu sem fram fer meš žvķ markmiši aš višskipti geti įtt sér staš žannig aš neytanda megi vera ljóst hvers ešlis kynningin er. Įvallt ber aš leggja fram į slķkum kynningum upplżsingar skv. 1. mgr., sbr. 2. mgr. 5. gr.
Óheimilt er aš markašssetja og selja skiptileigusamninga eša samninga um orlofskost til lengri tķma sem fjįrfestingu.

III. kafli. Form og efni samnings.
7. gr. Form samninga.
Samningur skal vera skriflegur eša geršur į annan varanlegan mišil og skal undirritašur bęši af neytanda og seljanda.
Samningur skal geršur į opinberu tungumįli žess rķkis žar sem neytandi bżr eša hefur rķkisfang. Žegar um er aš ręša fleiri en eitt opinbert tungumįl getur neytandi vališ um tungumįl, svo fremi žaš sé opinbert tungumįl ašildarrķkis Evrópska efnahagssvęšisins.
Žegar um er aš ręša skiptileigusamning sem tekur til įkvešinnar fasteignar sem er ķ öšru rķki Evrópska efnahagssvęšisins en žar sem neytandi bżr eša hefur rķkisfang skal seljandi auk žess leggja fram žżšingu löggilts skjalažżšanda į opinberu tungumįli žess ašildarrķkis į Evrópska efnahagssvęšinu.
Neytanda ber aš fį afhent eintak af samningi žegar hann skuldbindur sig og undirritar samning.
Neytandi er ekki skuldbundinn ef samningur er ekki ķ samręmi viš įkvęši 1. og 2. mgr.
8. gr. Efni samninga.
Samningur skal hafa aš geyma upplżsingar sem eru taldar upp ķ 1. mgr., sbr. 2. mgr. 5. gr. Upplżsingarnar eru hluti af samningnum og er óheimilt aš breyta žeim nema meš sérstöku samkomulagi eša žį ašeins aš um sé aš ręša óvenjuleg eša ófyrirséš atvik sem seljandi getur engu rįšiš um og hefši ekki mįtt koma ķ veg fyrir žrįtt fyrir višeigandi ašgęslu af hįlfu seljanda. Breytingarnar verša aš koma fram meš skżrum hętti og skulu tilkynntar neytanda skriflega eša meš öšrum varanlegum mišli įšur en samningur skuldbindur neytanda.
Ķ samningi skal koma fram nafn seljanda og neytanda, heimilisfang, undirritun, stašur og dagsetning žegar samningur er geršur.
Samningsįkvęši um rétt til aš falla frį samningi, innan hvaša tķmafrests žaš skuli gert og bann viš fyrirframgreišslu skv. 1. mgr. 5. gr., sbr. g- og i-liš, skal neytandi skrifa undir sérstaklega.
Samningur skal auk žess hafa aš geyma sérstakt stašlaš uppsagnareyšublaš til aš aušvelda neytanda aš beita rétti til aš falla frį samningi. Įšur en samningur er geršur skal seljandi vekja sérstaklega athygli neytandans į rétti hans til žess aš falla frį samningi.

IV. kafli. Greišsla, tryggingar o.fl.
9. gr. Bann viš fyrirframgreišslu.
Seljanda, eša žrišja ašila, er óheimilt aš krefjast fyrirframgreišslu, greišslutryggingar, frystingar fjįrhęša į reikningi eša annarra sambęrilegra višurkenninga af hįlfu neytanda žegar um er aš ręša skiptileigusamninga og samninga um orlofskosti til lengri tķma fyrr en frestur til aš falla frį samningi skv. 12. gr. er lišinn. Hiš sama gildir žegar um endursölusamninga er aš ręša eša fram til žess tķma er sölu lżkur eša samningur um endursölu fellur nišur af öšrum įstęšum.
Seljanda er óheimilt aš krefjast eša taka viš fyrirframgreišslu ef um er aš ręša skiptileigusamning ķ fasteign sem er ķ byggingu fyrr en fullnęgjandi tryggingar skv. 10. gr. hafa veriš lagšar fram.
Hafi seljandi tekiš viš fyrirframgreišslu og skilyrši 1. og 2. mgr. eru ekki uppfyllt skal hann endurgreiša neytanda fjįrhęšina meš drįttarvöxtum frį žeim degi sem hann tók viš fyrirframgreišslu ķ samręmi viš įkvęši laga um drįttarvexti.
10. gr. Tryggingar vegna fasteigna ķ byggingu.
Ef skiptileigusamningur tekur til fasteignar sem er ķ byggingu skal seljandi leggja fram fullnęgjandi tryggingu fyrir fjįrhagskröfu sem neytandi getur įtt ef samningur veršur ekki efndur vegna žess aš fasteignin eša naušsynleg žjónusta sem neytandi įtti rétt į veršur ekki tilbśin į umsömdum tķma.
11. gr. Greišsluįętlun og uppsögn į orlofskosti til lengri tķma.
Greišslur fyrir samninga um orlofskosti til lengri tķma skulu fara fram ķ samręmi viš greišsluįętlun. Seljandi getur ekki krafist annarrar greišslu en fram kemur ķ greišsluįętlun. Greišslum, ž.m.t. greišslum vegna félagsgjalda, skal seljandi skipta nišur ķ fastar og jafnar įrlegar afborganir af samningi. Seljandi skal eigi sķšar en fjórtįn dögum fyrir gjalddaga senda neytanda tilkynningu um afborgun af samningi skriflega eša į öšrum varanlegum mišli.
Frį og meš annarri afborgun getur neytandi falliš frį samningi um orlofskost til lengri tķma enda hafi hann tilkynnt seljanda um žaš innan fjórtįn daga frį žvķ aš hann hefur móttekiš tilkynningu um afborgun af samningi. Seljanda er óheimilt aš krefja neytanda um gjald eša annars konar bętur ef neytandi segir upp samningi į grundvelli žessarar greinar.

V. kafli. Réttur til aš falla frį samningi.
12. gr. Réttur til aš falla frį samningi.
Neytandi getur falliš frį samningi įn žess aš tilgreina nokkra įstęšu fyrir uppsögn sinni innan fjórtįn daga frį žvķ aš hann er undirritašur, eša neytandi hefur móttekiš hann ef neytandi fęr samning afhentan eftir aš undirritun hefur fariš fram.
Frestur skv. 1. mgr. hefst ekki fyrr en neytandi hefur móttekiš allar upplżsingar sem taldar eru upp ķ 1. mgr. 5. gr. og sérstakt stašlaš uppsagnareyšublaš til aš aušvelda neytanda aš falla frį samningi skv. 4. mgr. 8. gr.
Séu upplżsingar skv. 1. mgr. 5. gr. ekki afhentar hefur neytandi frest til aš falla frį samningi ķ žrjį mįnuši og fjórtįn daga frį žeim tķma aš telja sem nefndur er ķ 1. mgr. Sé sérstakt stašlaš uppsagnareyšublaš skv. 4. mgr. 8. gr. ekki afhent eša hefur ekki veriš śtfyllt hefur neytandi frest til aš falla frį samningi ķ eitt įr og fjórtįn daga frį žeim tķma aš telja sem nefndur er ķ 1. mgr.
Žegar neytanda er samtķmis bošinn skiptisamningur meš skiptileigusamningi skal frestur til aš falla frį samningi fyrir bįša samningana reiknašur śt eins og um skiptileigusamning sé aš ręša.
13. gr. Tilkynning um aš falliš sé frį samningi.
Neytandi sem vill falla frį samningi ķ samręmi viš 12. gr. skal tilkynna um žaš til seljanda skriflega eša meš öšrum varanlegum mišli įšur en frestur rennur śt. Neytandi getur notaš sérstakt stašlaš uppsagnareyšublaš, sbr. 4. mgr. 8. gr., til aš falla frį samningi.
Tilkynning skv. 1. mgr. telst vera send innan frestsins hafi neytandi sent tilkynningu frį sér įšur en fresturinn rennur śt. Ķ žvķ tilviki aš frestur rennur śt į laugardegi, helgidegi eša frķdegi lengist fresturinn.
14. gr. Réttarįhrif žess aš neytandi fellur frį samningi.
Nś notfęrir neytandi sér rétt sinn til aš falla frį samningi og falla žį nišur allar skyldur samningsašila til aš efna skuldbindingar sem samningurinn kvešur į um. Seljandi getur ekki krafist į nokkurn hįtt greišslu eša bóta frį neytanda, ž.m.t. greišslu vegna kostnašar af žjónustu sem kann aš hafa veriš innt af hendi.
Ef falliš er frį samningi ķ samręmi viš 3. mgr. 12. gr. og innt hefur veriš af hendi greišsla sem skylt er aš endurgreiša getur neytandi krafist drįttarvaxta frį og meš žeim degi sem seljandi veitti henni móttöku.
15. gr. Brottfall fylgisamninga.
Nś fellur neytandi frį skiptileigusamningi eša samningi um orlofskost til lengri tķma og fellur žį jafnframt nišur skiptisamningur eša ašrir fylgisamningar įn nokkurs kostnašar fyrir neytanda.
Lįnssamningar sem seljandi eša žrišji ašili hafa samžykkt eša gert viš neytanda, sem ķ heild eša aš hluta til tengjast greišslum fyrir samninga sem falla undir lög žessi, falla sjįlfkrafa nišur og įn nokkurs kostnašar fyrir neytanda sem notfęrir sér rétt sinn til aš falla frį samningi ķ samręmi viš įkvęši 12. gr. eša notfęrir sér rétt sinn til uppsagnar ķ samręmi viš įkvęši 2. mgr. 11. gr. Hafi lįnssamningur veriš efndur aš hluta til eša aš öllu leyti skal seljandi eša žrišji ašili endurgreiša žaš fé sem hefur veriš greitt. Seljandi skal senda tilkynningu til žrišja ašila įn tafar žegar hann hefur móttekiš tilkynningu um aš neytandi hafi falliš frį samningi.

VI. kafli. Gildistaka o.fl.
16. gr. Eftirlit og įkvaršanir Neytendastofu.
Neytendastofa annast eftirlit meš įkvęšum laga žessara og reglna settra į grundvelli žeirra. Įkvęši laga um eftirlit meš višskiptahįttum og markašssetningu gilda um mįlsmešferš Neytendastofu.
Įkvęši VIII. kafla laga um eftirlit meš višskiptahįttum og markašssetningu gilda um heimildir Neytendastofu til upplżsingaöflunar, haldlagningar gagna og afhendingar upplżsinga til stjórnvalda annarra rķkja og um žagnarskyldu.
Neytendastofa getur gripiš til ašgerša gegn ašilum sem brjóta gegn įkvęšum laganna, eftir žvķ sem viš getur įtt. Ašgeršir Neytendastofu geta fališ ķ sér bann, fyrirmęli eša heimild meš įkvešnu skilyrši.
Įkvöršunum sem Neytendastofa tekur į grundvelli laga žessara veršur skotiš til įfrżjunarnefndar neytendamįla sem starfar į grundvelli 4. gr. laga nr. 62 20. maķ 2005, um Neytendastofu og talsmann neytenda.
Įkvöršun Neytendastofu veršur ekki borin undir dómstóla fyrr en śrskuršur įfrżjunarnefndar neytendamįla liggur fyrir.
Nś vill ašili ekki una śrskurši įfrżjunarnefndar neytendamįla og getur hann žį höfšaš mįl til ógildingar fyrir dómstólum. Mįl skal höfšaš innan sex mįnaša frį žvķ aš ašili fékk vitneskju um śrskurš įfrżjunarnefndar. Mįlshöfšun frestar ekki gildistöku śrskuršar nefndarinnar né heimild til ašfarar.
17. gr. Reglugeršarheimild.
Rįšherra setur reglugerš um nįnari framkvęmd žessara laga, žar į mešal reglur um tryggingar sem leggja skal fram samkvęmt žessum lögum og framkvęmd upplżsingaskyldu seljanda, m.a. meš birtingu samręmdra og stašlašra skjala.
18. gr. Višurlög og śrręši.
Neytendastofa getur lagt stjórnvaldssektir į ašila sem brżtur gegn įkvęšum laga žessara, og eftir atvikum reglum settum į grundvelli žeirra, eša įkvöršunum Neytendastofu. Stjórnvaldssektir sem lagšar eru į ašila geta numiš 100 žśs. kr. til 10 millj. kr.
Įkvaršanir um stjórnvaldssektir teknar af Neytendastofu eru ašfararhęfar. Sektir renna ķ rķkissjóš aš frįdregnum kostnaši viš innheimtuna. Séu stjórnvaldssektir ekki greiddar innan mįnašar frį įkvöršun Neytendastofu skal greiša drįttarvexti af fjįrhęš sektarinnar. Um įkvöršun og śtreikning drįttarvaxta fer eftir lögum um vexti og verštryggingu. Stjórnvaldssektum veršur beitt óhįš žvķ hvort lögbrot eru framin af įsetningi eša gįleysi.
Ef ekki er fariš aš įkvöršun sem tekin hefur veriš samkvęmt lögum žessum getur Neytendastofa įkvešiš aš sį eša žeir sem įkvöršunin beinist gegn greiši dagsektir žar til fariš veršur aš henni. Įkvöršun um dagsektir skal tilkynnt bréflega į sannanlegan hįtt žeim sem hśn beinist aš.
Įkvöršun um dagsektir mį skjóta til įfrżjunarnefndar neytendamįla innan fjórtįn daga frį žvķ aš hśn er kynnt žeim er hśn beinist aš. Dagsektir reiknast ekki fyrr en frestur er lišinn. Ef įkvöršun er skotiš til įfrżjunarnefndar neytendamįla falla dagsektir ekki į fyrr en nišurstaša hennar liggur fyrir.
19. gr. Innleišing į tilskipun.
Lög žessi eru sett til innleišingar į tilskipun Evrópužingsins og rįšsins 2008/122/EB frį 14. janśar 2009, um neytendavernd aš žvķ er varšar tiltekna žętti skiptileigusamninga, samninga um orlofskosti til lengri tķma, endursölu- og skiptasamninga, eins og hśn var tekin upp ķ samninginn um Evrópska efnahagssvęšiš meš įkvöršun sameiginlegu EES-nefndarinnar nr. 86/2009, frį 3. jślķ 2009, sem birt var 22. október 2009 ķ EES-višbęti viš Stjórnartķšindi Evrópusambandsins nr. 56/2009.
20. gr. Gildistaka.
Lög žessi öšlast žegar gildi.
…