Lagasafn. Ķslensk lög 12. aprķl 2024. Śtgįfa 154b. Prenta ķ tveimur dįlkum.
Lög um refsingar fyrir hópmorš, glępi gegn mannśš, strķšsglępi og glępi gegn friši
2018 nr. 144 18. desember
Ferill mįlsins į Alžingi. Frumvarp til laga.
Tóku gildi 29. desember 2018.
1. gr. Hópmorš.
Hver sem fremur hópmorš skal sęta fangelsi ekki skemur en fimm įr eša ęvilangt.
Eftirtaldir verknašir teljast hópmorš žegar žeir eru framdir ķ žeim tilgangi aš śtrżma meš öllu eša aš hluta žjóš, žjóšernishópi, kynstofni eša trśflokki sem slķkum:
a. aš drepa einstaklinga śr viškomandi hópi,
b. aš valda einstaklingum śr viškomandi hópi alvarlegum lķkamlegum eša andlegum skaša,
c. aš žröngva viškomandi hópi af įsetningi til žess aš bśa viš lķfsskilyrši sem miša aš lķkamlegri eyšingu hópsins eša hluta hans,
d. aš beita žvingunarašgeršum sem miša aš žvķ aš koma ķ veg fyrir barnsfęšingar ķ hópnum,
e. aš flytja börn meš valdi śr hópnum til annars hóps.
Hver sem į opinberum vettvangi hvetur meš beinum hętti ašra til aš fremja hópmorš skal sęta fangelsi allt aš ęvilangt.
2. gr. Glępir gegn mannśš.
Hver sem fremur glęp gegn mannśš skal sęta fangelsi ekki skemur en žrjś įr eša ęvilangt.
Eftirtaldir verknašir teljast glępir gegn mannśš žegar žeir eru framdir af įsetningi sem hluti af vķštękri eša kerfisbundinni atlögu sem beint er gegn óbreyttum borgurum:
a. morš,
b. śtrżming,
c. žręlkun,
d. brottvķsun eša naušungarflutningur ķbśa,
e. fangelsun eša önnur alvarleg frelsissvipting sem strķšir gegn grundvallarreglum žjóšaréttar,
f. pyndingar,
g. naušgun, kynlķfsžręlkun, žvingun til vęndis, žungunar eša ófrjósemisašgeršar eša annaš įlķka alvarlegt kynferšisofbeldi,
h. ofsóknir gegn afmörkušum hópi eša samfélagi vegna stjórnmįlaskošana, kynžįttar, rķkisfangs, žjóšernis, menningar, trśarbragša eša kynferšis eša af öšrum įstęšum sem almennt er višurkennt aš fįi ekki stašist aš žjóšarétti, ķ tengslum viš einhvern žann verknaš sem um getur ķ žessari mįlsgrein eša einhvern žann glęp sem tilgreindur er ķ lögum žessum,
i. mannshvörf af manna völdum,
j. kynžįttaašskilnašur,
k. ašrir ómannśšlegir verknašir af svipušum toga sem ętlaš er aš valda miklum žjįningum eša alvarlegu lķkamstjóni eša tjóni į andlegu eša lķkamlegu heilbrigši.
3. gr. Strķšsglępir ķ alžjóšlegum vopnušum įtökum.
Hver sem fremur strķšsglęp ķ alžjóšlegum vopnušum įtökum skal sęta fangelsi ekki skemur en žrjś įr eša ęvilangt.
Alvarleg brot į Genfarsamningunum frį 12. įgśst 1949 skulu teljast strķšsglępir ķ alžjóšlegum vopnušum įtökum, nįnar tiltekiš einhverjir eftirtalinna verknaša gegn mönnum eša eignum sem njóta verndar samkvęmt įkvęšum viškomandi Genfarsamninga:
a. manndrįp af įsetningi,
b. pyndingar eša ómannśšleg mešferš, ž.m.t. lķffręšilegar tilraunir,
c. aš valda af įsetningi miklum žjįningum eša alvarlegu lķkams- eša heilsutjóni,
d. umfangsmikil eyšilegging og upptaka eigna sem ekki er réttlętanleg af hernašarnaušsyn og er framkvęmd meš ólöglegum og gerręšislegum hętti,
e. aš žröngva strķšsfanga eša öšrum sem nżtur verndar til aš gegna heržjónustu hjį óvinarķki,
f. aš neita af įsetningi strķšsfanga eša öšrum sem nżtur verndar um réttlįt og ešlileg réttarhöld,
g. ólögleg brottvķsun eša flutningur eša ólöglegt varšhald,
h. gķslataka.
Auk verknaša sem taldir eru upp ķ 2. mgr. skulu önnur alvarleg brot į alžjóšalögum og venjum sem gilda um vopnuš įtök alžjóšlegs ešlis teljast strķšsglępir ķ alžjóšlegum vopnušum įtökum, nįnar tiltekiš einhverjir eftirtalinna verknaša:
a. aš leggja af įsetningi til atlögu gegn óbreyttum borgurum almennt eša gegn einstökum borgurum sem taka ekki beinan žįtt ķ įtökum,
b. aš rįšast af įsetningi į borgaralega hluti, ž.e. hluti sem hafa ekki hernašarlegt gildi,
c. aš leggja af įsetningi til atlögu gegn starfsliši, stöšvum, bśnaši, einingum eša ökutękjum sem notuš eru viš mannśšarašstoš eša frišargęslu ķ samręmi viš sįttmįla Sameinušu žjóšanna svo fremi aš žeim beri vernd sem óbreyttum borgurum eša borgaralegum hlutum samkvęmt žjóšréttarreglum um vopnuš įtök,
d. aš leggja af įsetningi til atlögu vitandi aš slķk atlaga geti, į tilviljunarkenndan hįtt, kostaš óbreytta borgara lķfiš eša valdiš žeim lķkamstjóni eša skemmt borgaralega hluti eša valdiš vķštękum, langvarandi og alvarlegum umhverfisspjöllum sem augljóslega vęru langt umfram raunverulegan og beinan hernašarlegan įvinning sem vęnst er,
e. aš rįšast eša varpa sprengjum, meš hvaša hętti sem er, į borgir, žorp, bśstaši eša byggingar sem eru óvaršar og hafa ekki hernašarlegt gildi,
f. aš drepa eša sęra hermann sem hefur lagt nišur vopn eša hefur engin tök į aš verja sig lengur og hefur gefist upp skilyršislaust,
g. aš misnota grišafįna, fįna eša einkennismerki og einkennisbśning óvinahers eša Sameinušu žjóšanna, svo og sérstök tįkn Genfarsamninganna, žannig aš leiši til dauša eša alvarlegra meišsla į mönnum,
h. aš hernįmsrķki flytji, beint eša óbeint, hluta eigin óbreyttra borgara inn į hernįmssvęši sitt eša vķsi į brott eša flytji alla ķbśa hernumda svęšisins eša hluta žeirra annašhvort innan žess svęšis eša śt fyrir svęšiš,
i. aš rįšast af įsetningi į byggingar sem eru helgašar trś, menntun, listum, vķsindum eša góšgeršarstarfsemi eša į sögulega minnisvarša, sjśkrahśs eša staši žar sem sjśkum og sęršum er safnaš saman, aš žvķ tilskildu aš žessir stašir hafi ekki hernašarlegt gildi,
j. aš lįta menn sem eru į valdi óvina sinna sęta limlestingum eša lęknisfręšilegum eša vķsindalegum tilraunum af hvaša tagi sem er sem hvorki er unnt aš réttlęta sem lęknismešferš eša mešferš hjį tannlękni eša į sjśkrahśsi né mešferš ķ žeirra žįgu og leiša til dauša eša stofna heilsu žeirra ķ alvarlega hęttu,
k. aš drepa eša sęra menn sem tilheyra óvinažjóš eša óvinaher meš sviksamlegum hętti,
l. aš lżsa žvķ yfir aš engin griš verši gefin,
m. aš eyšileggja eša leggja hald į eignir óvinanna nema slķkt sé algjörlega óhjįkvęmilegt af hernašarnaušsyn,
n. aš lżsa yfir aš afnumin séu, felld śr gildi um tķma eša lżst ótęk fyrir dómi réttindi og geršir borgara frį óvinarķki,
o. aš neyša borgara óvinarķkis til aš taka žįtt ķ strķšsašgeršum gegn eigin landi jafnvel žótt žeir hafi veriš ķ žjónustu hins strķšsašilans įšur en strķšiš hófst,
p. aš fara rįnshendi um borg eša staš jafnvel žótt borgin eša stašurinn hafi veriš tekinn meš įhlaupi,
q. aš nota eitur eša eiturvopn,
r. aš nota efnavopn eša sżklavopn,
s. aš nota byssukślur sem aušveldlega ženjast eša fletjast śt ķ mannslķkamanum, svo sem byssukślur meš haršan hjśp sem žekur ekki allan kjarnann eša er settur skorum,
t. aš nota önnur vopn, skotfęri, efni og hernašarašferšir sem eru andstęš žjóšréttarreglum,
u. aš misbjóša mannlegri reisn, einkum meš aušmżkjandi og nišurlęgjandi mešferš,
v. aš naušga, halda ķ kynlķfsžręlkun, žvinga til vęndis, žvinga til žungunar, framkvęma ófrjósemisašgerš meš naušung eša fremja hvers konar annaš gróft kynferšisofbeldi,
w. aš notfęra sér nęrveru óbreytts borgara, eša annars manns sem nżtur verndar, til aš ekki sé unnt aš beita hernašarašgeršum gagnvart tilteknum stöšum, svęšum eša herafla,
x. aš rįšast af įsetningi į byggingar, bśnaš, sjśkrališseiningar, sjśkraflutningatęki eša starfsliš sem notar sérstök tįkn Genfarsamninganna ķ samręmi viš žjóšarétt,
y. aš nota vķsvitandi žį hernašarašferš aš svelta óbreytta borgara meš žvķ aš svipta žį hlutum sem eru žeim ómissandi til aš lifa af, ž.m.t. aš koma af įsetningi ķ veg fyrir aš žeim berist hjįlpargögn, svo sem kvešiš er į um ķ Genfarsamningunum,
z. aš kvešja ķ rķkisher börn undir 18 įra aldri eša skrį ķ rķkisher börn undir 15 įra aldri eša aš lįta börn undir 18 įra aldri taka virkan žįtt ķ įtökum,
ž. aš rįšast af įsetningi į stöšvar eša mannvirki sem bśin eru hęttulegri orku, enda sé ljóst aš žess hįttar įrįs valdi verulegu manntjóni, lķkamstjóni mešal almennra borgara eša skemmdum į borgaralegum eignum,
ę. aš tefja į óréttmętan hįtt heimsendingu strķšsfanga eša almennra borgara,
ö. kynžįttaašskilnašur og annaš ómannśšlegt og aušmżkjandi framferši sem leišir til žess aš persónuleg sęmd er svķvirt vegna kynžįttamisréttis.
4. gr. Strķšsglępir ķ vopnušum įtökum sem ekki eru alžjóšlegs ešlis.
Hver sem fremur strķšsglępi ķ vopnušum įtökum sem ekki eru alžjóšlegs ešlis skal sęta fangelsi ekki skemur en žrjś įr eša ęvilangt.
Alvarleg brot gegn sameiginlegri 3. gr. Genfarsamninganna frį 12. įgśst 1949 skulu teljast strķšsglępir ķ vopnušum įtökum sem eru ekki alžjóšlegs ešlis, nįnar tiltekiš einhverjir eftirtalinna verknaša gegn mönnum sem taka ekki virkan žįtt ķ įtökum, aš meštöldum einstökum hermönnum sem hafa lagt nišur vopn og žeim sem eru ekki vopnfęrir vegna veikinda, sįra, varšhalds eša af öšrum įstęšum:
a. ofbeldi gegn lķfi og limum, einkum manndrįp, limlestingar, misžyrmingar og pyndingar,
b. aš misbjóša mannlegri reisn, einkum meš aušmżkjandi og nišurlęgjandi mešferš,
c. gķslataka,
d. aš dęma menn til refsingar og taka žį af lķfi įn žess aš lögbęr dómstóll sem tryggir öll žau mannréttindi sem almennt eru višurkennd sem ófrįvķkjanleg hafi įšur kvešiš upp dóm žar aš lśtandi.
Auk verknaša sem taldir eru upp ķ 2. mgr. skulu önnur alvarleg brot į alžjóšalögum og venjum sem gilda um vopnuš įtök sem ekki eru alžjóšlegs ešlis teljast strķšsglępir ķ vopnušum įtökum sem ekki eru alžjóšlegs ešlis, nįnar tiltekiš einhverjir eftirtalinna verknaša:
a. aš leggja af įsetningi til atlögu gegn óbreyttum borgurum almennt eša gegn einstökum borgurum sem taka ekki beinan žįtt ķ įtökum,
b. aš rįšast af įsetningi į byggingar, bśnaš, sjśkrališseiningar, sjśkraflutningatęki og starfsliš sem notar sérstök tįkn Genfarsamninganna ķ samręmi viš žjóšarétt,
c. aš leggja af įsetningi til atlögu gegn starfsliši, stöšvum, bśnaši, einingum eša ökutękjum sem notuš eru viš mannśšarašstoš eša frišargęslu ķ samręmi viš sįttmįla Sameinušu žjóšanna svo fremi aš žeim beri vernd sem óbreyttum borgurum eša borgaralegum hlutum samkvęmt žjóšréttarreglum um vopnuš įtök,
d. aš rįšast af įsetningi į byggingar sem eru helgašar trś, menntun, listum, vķsindum eša góšgeršarstarfsemi eša į sögulega minnisvarša, sjśkrahśs eša staši žar sem sjśkum og sęršum er safnaš saman, aš žvķ tilskildu aš žessir stašir hafi ekki hernašarlegt gildi,
e. aš fara rįnshendi um borg eša staš jafnvel žótt borgin eša stašurinn hafi veriš tekinn meš įhlaupi,
f. aš naušga, halda ķ kynlķfsžręlkun, žvinga til vęndis, žvinga til žungunar, framkvęma ófrjósemisašgerš meš naušung eša fremja hvers konar annaš kynferšisofbeldi sem telst einnig til alvarlegra brota
gegn 3. gr. sem er sameiginleg Genfarsamningunum fjórum,
g. aš kvešja ķ rķkisher börn undir 18 įra aldri eša skrį ķ rķkisher börn undir 15 įra aldri eša aš kvešja eša skrį ķ herflokka börn undir 18 įra aldri eša aš lįta börn undir 18 įra aldri taka virkan žįtt ķ įtökum,
h. aš fyrirskipa flutning į óbreyttum borgurum af įstęšum sem tengjast įtökunum, nema žvķ ašeins aš öryggi hlutašeigandi borgara eša brżnar hernašarįstęšur krefjist žess,
i. aš drepa eša sęra óvinahermann meš sviksamlegum hętti,
j. aš lżsa žvķ yfir aš engin griš verši gefin,
k. aš lįta menn sem eru į valdi annars ašila aš įtökunum sęta limlestingum eša gera į žeim lęknisfręšilegar eša vķsindalegar tilraunir af hvaša tagi sem er sem hvorki er unnt aš réttlęta sem lęknismešferš eša mešferš hjį tannlękni eša į sjśkrahśsi né mešferš ķ žeirra žįgu og leiša til dauša eša stofna heilsu žeirra ķ alvarlega hęttu,
l. aš eyšileggja eša leggja hald į eignir óvinar nema slķkt sé algjörlega óhjįkvęmilegt vegna įtakanna,
m. aš nota eitur eša eiturvopn,
n. aš nota efnavopn eša sżklavopn,
o. aš nota byssukślur sem aušveldlega ženjast eša fletjast śt ķ mannslķkamanum, svo sem byssukślur meš haršan hjśp sem žekur ekki allan kjarnann eša er settur skorum.
5. gr. Glępir gegn friši.
Hver sem fremur glęp gegn friši skal sęta fangelsi ekki skemur en žrjś įr eša ęvilangt.
Til glępa gegn friši telst įętlanagerš, undirbśningur, byrjun eša framkvęmd įrįsar af hįlfu einstaklings sem er ķ stöšu til žess aš hafa raunverulegt eftirlit meš eša stjórna pólitķskri eša hernašarlegri ašgerš rķkis, ž.e. įrįsar sem vegna ešlis, alvarleika og umfangs felur ķ sér augljóst brot į sįttmįla Sameinušu žjóšanna.
Įrįs skv. 2. mgr. merkir žaš žegar rķki beitir hervaldi gegn fullveldi, frišhelgi yfirrįšasvęšis eša stjórnmįlalegu sjįlfstęši annars rķkis eša valdi meš annarri žeirri ašferš sem ekki samrżmist markmišum sįttmįla Sameinušu žjóšanna. Sérhver eftirfarandi ašgerša, įn tillits til žess hvort lżst er yfir strķši ešur ei, telst vera įrįs samkvęmt įlyktun allsherjaržings Sameinušu žjóšanna nr. 3314 (XXIX) frį 14. desember 1974:
a. innrįs eša atlaga herafla rķkis inn į yfirrįšasvęši annars rķkis eša hvers kyns herseta, hversu tķmabundin sem hśn kann aš vera, sem leišir af slķkri innrįs eša atlögu, eša hvers kyns innlimun yfirrįšasvęšis annars rķkis eša hluta slķks yfirrįšasvęšis meš valdbeitingu,
b. sprengjuįrįs sem herafli rķkis gerir į yfirrįšasvęši annars rķkis eša žegar rķki beitir hvers kyns vopnum gegn yfirrįšasvęši annars rķkis,
c. hafnbann eša herkvķ sem herafli rķkis heldur uppi viš hafnir eša strendur annars rķkis,
d. atlaga herafla rķkis aš land-, sjó- eša flugher eša skipa- og flugflota annars rķkis,
e. aš beita herafla rķkis sem er innan yfirrįšasvęšis annars rķkis meš samžykki vištökurķkisins žannig aš brjóti gegn žeim skilyršum sem kvešiš er į um ķ viškomandi samningi eša aš framlengja dvöl hans į fyrrnefndu yfirrįšasvęši eftir aš samningurinn er śr gildi fallinn,
f. sś ašgerš rķkis aš heimila aš yfirrįšasvęši žess, sem žaš hefur rįšstafaš til annars rķkis, verši nżtt af hįlfu fyrrnefnds annars rķkis til žess aš gera įrįs į žrišja rķki,
g. žegar rķki sendir fram, eša žaš er gert fyrir žess hönd, vopnaša flokka, hópa, hermenn utan fastahers eša mįlališa sem beita hervaldi gegn öšru rķki į svo alvarlegan hįtt aš jafnist į viš žęr ašgeršir sem eru taldar upp hér aš framan eša žegar viškomandi rķki į raunverulega ašild aš slķku.
Refsiįbyrgš fyrir glęp gegn friši getur einungis sį mašur boriš sem er ķ stöšu til žess aš hafa eiginlega stjórn į pólitķskri eša hernašarlegri ašgerš rķkis.
6. gr. Įbyrgš herforingja og annarra yfirmanna.
Herforingi eša mašur sem gegnir ķ raun stöšu herforingja skal sęta fangelsi ekki skemur en eitt įr eša ęvilangt vegna brota į lögum žessum sem framin eru af herliši sem er undir raunverulegri stjórn hans og eftirliti og žau eru afleišing žeirrar vanrękslu hans aš hafa ekki stjórn į herlišinu sem skyldi ef:
a. herforinginn eša mašurinn annašhvort vissi eša hefši mįtt vita, mišaš viš ašstęšur į žeim tķma, aš herliš hans vęri aš fremja eša ķ žann mund aš fremja slķk brot og
b. herforinginn eša mašurinn gerši ekki allar naušsynlegar og réttmętar rįšstafanir sem ķ hans valdi stóšu til žess aš koma ķ veg fyrir aš brotin vęru framin, til aš bregšast viš žeim eša leggja mįliš fyrir lögbęr yfirvöld til rannsóknar og saksóknar.
Aš žvķ er varšar tengsl yfirmanns og undirmanns, sem ekki er lżst ķ 1. mgr., skal yfirmašur bera refsiįbyrgš į brotum į lögum žessum sem framin eru af undirmönnum sem ķ raun lśta forręši hans og eftirliti og eru afleišing žeirrar vanrękslu hans aš hafa ekki stjórn į undirmönnunum sem skyldi ef:
a. yfirmašurinn annašhvort vissi eša hafši vķsvitandi aš engu upplżsingar sem bentu greinilega til žess aš undirmenn hans vęru aš fremja eša ķ žann mund aš fremja slķk brot,
b. brotin tengdust starfsemi sem ķ raun var į įbyrgš og undir stjórn yfirmannsins og
c. yfirmašurinn gerši ekki allar naušsynlegar og réttmętar rįšstafanir sem ķ hans valdi stóšu til aš koma ķ veg fyrir aš brotin vęru framin, bregšast viš žeim eša leggja mįliš fyrir lögbęr yfirvöld til rannsóknar og saksóknar.
7. gr. Fyrirskipanir yfirbošara og lagafyrirmęli.
Sś stašreynd aš mašur hefur framiš glęp sem fellur undir lög žessi samkvęmt fyrirskipun rķkisstjórnar eša yfirbošara, hvort heldur yfirbošarinn er hermašur eša óbreyttur borgari, firrir hann ekki refsiįbyrgš nema:
a. honum hafi boriš lagaleg skylda til aš hlżša fyrirskipunum viškomandi rķkisstjórnar eša yfirbošara,
b. hann hafi ekki vitaš aš skipunin var ólögleg og
c. fyrirskipunin hafi ekki augljóslega veriš ólögleg.
Ķ skilningi žessarar greinar teljast fyrirskipanir um aš fremja hópmorš eša glępi gegn mannśš augljóslega ólöglegar.
8. gr. Tilraun og hlutdeild.
Tilraun eša hlutdeild ķ brotum samkvęmt lögum žessum er refsiverš skv. III. kafla almennra hegningarlaga.
9. gr. Fyrning sakar.
Brot samkvęmt lögum žessum fyrnast ekki.
10. gr. Gildistaka.
Lög žessi öšlast žegar gildi.
Fyrir brot sem framin eru fyrir gildistöku laga žessara skal refsa į grundvelli žeirra aš uppfylltum žeim skilyršum aš hįttsemin hafi veriš refsiverš samkvęmt ķslenskum lögum į žeim tķma sem hśn įtti sér staš og hafi žį jafnframt aš žjóšarétti talist hópmorš, glępur gegn mannśš, strķšsglępur eša glępur gegn friši. Refsing skal ekki verša žyngri en heimiluš var ķ ķslenskum lögum žį er hįttsemin įtti sér staš.
11. gr. Breytingar į öšrum lögum. …