Lagasafn. Ķslensk lög 12. aprķl 2024. Śtgįfa 154b. Prenta ķ tveimur dįlkum.
2020 nr. 57 22. jśnķ
1. gr.
Eftir įkvęšum laga žessara er lögašila, sem nżtur hęfis til aš eiga ašild aš einkamįli fyrir dómi og hefur į hendi atvinnustarfsemi, unnt aš leita heimildar til endurskipulagningar į fjįrhag sķnum aš fullnęgšum skilyršum 2. gr., enda hafi grundvelli starfseminnar veriš raskaš verulega og orsakir žess verša raktar hvort heldur beint eša óbeint til opinberra rįšstafana sem gripiš hefur veriš til eša ašstęšna sem aš öšru leyti hafa skapast vegna COVID-19-faraldurs sem hófst hér į landi ķ febrśar 2020. Lögašili sem fellur undir 1. mgr. er ķ lögum žessum nefndur skuldari. 2. gr. Til aš fį heimild til fjįrhagslegrar endurskipulagningar eftir įkvęšum žessara laga veršur skuldari aš uppfylla eftirtalin skilyrši:
Žį veršur skuldari aš uppfylla a.m.k. eitt eftirtalinna skilyrša:
3. gr. Sé skuldari félag, žar sem félagsmenn bera ótakmarkaša įbyrgš į skuldbindingum, er žaš ekki skilyrši fyrir heimild til fjįrhagslegrar endurskipulagningar aš sį eša žeir sem bera įbyrgš į skuldbindingum félagsins afli sér jafnframt slķkrar heimildar fyrir sitt leyti. Žegar atvikum er hįttaš eins og segir ķ 1. mgr. skal viš mat į skilyršum skv. 4. tölul. 1. mgr. 2. gr. lķta jafnframt til peningaeignar, innstęšna, veršbréfa og krafna žess eša žeirra sem bera įbyrgš į skuldbindingum félags. Įkvęši 2. og 3. mgr. 5. gr. og 2. og 3. mgr. 6. gr. laga um gjaldžrotaskipti o.fl. eiga aš breyttu breytanda viš um heimild til fjįrhagslegrar endurskipulagningar. 4. gr. Skuldari sem leitar heimildar til endurskipulagningar į fjįrhag sķnum skal ķ žvķ skyni rįša sér til ašstošar lögmann eša löggiltan endurskošanda. Beišni um heimild til fjįrhagslegrar endurskipulagningar skal vera skrifleg og ķ henni greint frį eftirtöldum atrišum svo skżrt sem verša mį:
Beišninni skulu fylgja sķšustu tveir įrsreikningar skuldarans, svo og įrshlutauppgjör frį sama tķmabili, hafi žau veriš gerš. Einnig skal fylgja beišninni yfirlżsing löggilts endurskošanda eša višurkennds bókara um aš bókhald skuldarans sé ķ lögbošnu horfi. 5. gr. Beišni um heimild til fjįrhagslegrar endurskipulagningar skal beint til hérašsdóms eftir 1. mgr. 8. gr. laga um gjaldžrotaskipti o.fl. og gilda jafnframt um hana įkvęši 3.–5. mgr. 8. gr. og 9. gr. sömu laga. Ķ skilningi laga žessara, svo og laga um gjaldžrotaskipti o.fl., skošast sem frestdagur sį dagur sem hérašsdómi berst beišni um heimild til fjįrhagslegrar endurskipulagningar. Komi ķ kjölfar slķkrar beišni heimild handa skuldaranum eša ašgerš gagnvart honum eftir reglum laga um gjaldžrotaskipti o.fl. gilda žessu til višbótar fyrirmęli 2. gr. žeirra laga um hvernig frestdagur rįšist. 6. gr. Frį žeim tķma sem hérašsdómi berst beišni um heimild til fjįrhagslegrar endurskipulagningar, og svo lengi sem hśn er žar til mešferšar, er óheimilt aš taka bś skuldarans til gjaldžrotaskipta. Į žeim tķma er hvorki heimilt aš kyrrsetja eign skuldarans, taka hana ķ löggeymslu, gera ķ henni fjįrnįm eša rįšstafa henni meš naušungarsölu, né aš beina aš skuldaranum ašfarargerš til fullnustu öšru en skyldu til greišslu peninga. Er stjórnvöldum og óheimilt į žvķ tķmabili aš neyta žvingunarśrręša gagnvart skuldaranum vegna vanefnda hans į skuldbindingu sinni viš rķkiš eša sveitarfélag. Sé krafa tryggš meš lögveši žegar beišni um heimild til fjįrhagslegrar endurskipulagningar berst hérašsdómi skal sį tķmi sem heimildin er ķ gildi vera undanskilinn lögbundnum fyrningarfresti lögvešs. 7. gr. Hérašsdómur skal eftir žvķ sem įtt getur viš fara meš beišni um heimild til fjįrhagslegrar endurskipulagningar į sama hįtt og fariš veršur meš beišni um heimild til greišslustöšvunar, sbr. 11. gr. laga um gjaldžrotaskipti o.fl., og taka įn įstęšulauss drįttar afstöšu til hennar meš śrskurši. Synja skal beišni um heimild til fjįrhagslegrar endurskipulagningar ef eitthvert eftirtalinna atriša į viš:
Telji hérašsdómur aš skilyrši til aš verša viš beišni skuldarans séu uppfyllt skal įkvešiš ķ śrskurši aš heimild til fjįrhagslegrar endurskipulagningar sé veitt til tiltekins dags og stundar innan žriggja mįnaša frį uppkvašningu śrskuršarins žegar žing verši hįš til aš taka mįlefniš fyrir į nż. Dómari skal sjį til žess aš tilkynning um aš skuldari hafi fengiš heimild til fjįrhagslegrar endurskipulagningar og hver sé ašstošarmašur hans birtist ķ Lögbirtingablaši į kostnaš skuldara. Śrskurši hérašsdóms samkvęmt žessari grein veršur ekki skotiš til ęšra dóms. 8. gr. Innan sex vikna frį žvķ aš skuldara er veitt heimild til fjįrhagslegrar endurskipulagningar skal ašstošarmašur hans halda fund į varnaržingi skuldarans meš lįnardrottnum hans til aš kynna žeim stöšu skuldarans og rįšageršir um hvaš gera megi til aš koma endurskipulagningunni fram. Til fundarins skal meš sannanlegum hętti boša alla lįnardrottna sem ašstošarmanni hefur oršiš kunnugt um fyrir fundinn og veita žeim um leiš upplżsingar um hvenęr skuldara var veitt heimildin, hvar og hvenęr fundur veršur haldinn og hvenęr mįlefniš veršur tekiš fyrir į dómžingi į nżjan leik. Auk žeirra sem fengiš hafa fundarboš skulu žeir eiga rétt til aš sękja fundinn sem žar gefa sig fram og kvešast eiga kröfu į hendur skuldaranum, sem hann annašhvort kannast žį žegar viš eša žeir leggja fram skilrķki fyrir. Į fundinum skal ašstošarmašur leggja fram tęmandi og sundurlišaša skrį um eignir og skuldir skuldarans žar sem tilgreint er įętlaš veršmęti hverrar eignar og heildarfjįrhęš hverrar skuldar įsamt upplżsingum um hvort vešbönd eša önnur tryggingarréttindi hvķli į einstökum eignum og žį fyrir hvaša skuldum. Į fundinum skal jafnframt greint frį rįšageršum skuldara um framhald ašgerša til fjįrhagslegrar endurskipulagningar og hvernig višbśiš sé aš žeim verši lokiš, svo og hvort hann muni leita eftir framlengingu į heimild sinni og žį til hve langs tķma. Ašstošarmašur skal eftir föngum leita afstöšu lįnardrottna til rįšagerša skuldarans og tillagna žeirra. Ašstošarmašur stżrir fundi og fęrir fundargerš žar sem greint skal skżrlega frį višhorfum lįnardrottna. 9. gr. Nś ęskir skuldarinn framlengingar į heimild til fjįrhagslegrar endurskipulagningar og skal hann žį leggja fram skriflega beišni um žaš ķ žinghaldi sem hérašsdómur hefur įkvešiš ķ śrskurši skv. 3. mgr. 7. gr. Beišninni skulu fylgja sönnur fyrir aš bošaš hafi veriš til fundar meš lįnardrottnum skv. 8. gr., fundargerš frį fundinum og greinargerš ašstošarmanns um hvernig stašiš hafi veriš aš rekstri skuldarans og ašgeršum frį žvķ aš heimildin var upphaflega veitt, hvernig rekstrinum hafi reitt af į žeim tķma, žar į mešal hvert hlutfall tekna hafi veriš af tekjum į višmišunartķmabili skv. 2. gr., og hvaš fyrirhugaš sé aš gera verši heimildin framlengd. Lįnardrottinn skuldarans getur sótt žinghald skv. 1. mgr. žar sem beišni skuldarans um framlengingu heimildar er tekin fyrir og lagt žar fram skrifleg og rökstudd mótmęli gegn žvķ aš hśn verši tekin til greina. Ef hvorki lįnardrottinn fellur frį mótmęlum sķnum né skuldarinn frį beišni sinni skal fariš meš įgreining žeirra eftir 166. gr. og XXIV. kafla, sbr. XXV. kafla laga um gjaldžrotaskipti o.fl. Leggi skuldarinn fram beišni skv. 1. mgr. framlengist heimild hans til fjįrhagslegrar endurskipulagningar sjįlfkrafa žar til hann annašhvort fellur frį beišninni eša hérašsdómur, eša eftir atvikum ęšri dómur, kvešur upp śrlausn um hana. Beišni skuldara um framlengingu heimildar til fjįrhagslegrar endurskipulagningar skal synja ef eitthvert eftirtalinna atriša į viš:
Śrskurši hérašsdóms um synjun um framlengingu heimildar veršur ekki skotiš til ęšra dóms. Telji hérašsdómur aš skilyrši til aš verša viš beišni skuldarans séu uppfyllt skal įkvešiš ķ śrskurši aš heimild til fjįrhagslegrar endurskipulagningar sé framlengd til tiltekins dags og stundar žegar žing verši hįš til aš taka mįlefniš fyrir į nż innan sex mįnaša frį žeim degi sem beišnin var lögš fram. Ašstošarmašur skal įn tafar tilkynna öllum žekktum lįnardrottnum skuldarans į sannanlegan hįtt um nišurstöšu dómstóla um beišni skuldarans. 10. gr. Ķ žinghaldi, sem hérašsdómur hefur įkvešiš skv. 6. mgr. 9. gr., getur skuldari leitaš frekari framlengingar į heimild til fjįrhagslegrar endurskipulagningar, en um žaš skal hann žį leggja fram skriflega beišni įsamt greinargerš ašstošarmanns um žau atriši sem tiltekin eru ķ 2. mįlsl. 1. mgr. 9. gr. Um mešferš beišni skuldarans um frekari framlengingu og ašrar ašgeršir ķ tengslum viš hana gilda įkvęši 2.–5. mgr. og 7. mgr. 9. gr. eftir žvķ sem įtt getur viš. Telji hérašsdómur skilyrši til aš verša viš beišni skuldarans skal įkvešiš ķ śrskurši aš heimild til fjįrhagslegrar endurskipulagningar sé framlengd til tiltekins dags og stundar ekki sķšar en žremur mįnušum frį žeim degi sem beišnin var lögš fram. Framlengja mį heimild til fjįrhagslegrar endurskipulagningar oftar en tvisvar, en žó žannig aš hśn standi aldrei lengur samanlagt en ķ eitt įr, sbr. žó 5. mgr. 20. gr. og 4. mgr. 21. gr. 11. gr. Heimild til fjįrhagslegrar endurskipulagningar fellur sjįlfkrafa nišur ef eitthvaš af eftirtöldu gerist:
Heimild til fjįrhagslegrar endurskipulagningar fellur einnig nišur viš uppkvašningu śrskuršar hérašsdóms um höfnun beišni um framlengingu heimildarinnar eša śrlausnar ęšra dóms um slķka höfnun, svo og žegar lokatķmabili heimildarinnar lżkur. Ef heimild fellur nišur eftir 1. eša 2. mgr. falla sjįlfkrafa nišur fundir meš lįnardrottnum skuldara og žinghöld ķ tengslum viš heimildina sem įšur hefur veriš įkvešiš aš halda. Ašstošarmanni ber įn tafar aš tilkynna öllum žekktum lįnardrottnum skuldarans į sannanlegan hįtt ef heimild til fjįrhagslegrar endurskipulagningar fellur nišur eftir įkvęšum žessarar greinar. 12. gr. Lįnardrottinn skuldara getur krafist žess viš hérašsdóm aš heimild til fjįrhagslegrar endurskipulagningar verši felld nišur ef lįnardrottinn telur atvik vera meš žeim hętti aš skuldara yrši hafnaš um framlengingu heimildarinnar skv. 4. mgr. 9. gr. Hérašsdómari getur įkvešiš meš bókun ķ žingbók aš vķsa kröfunni į bug įn frekari ašgerša ef hann telur hana bersżnilega tilefnislausa, efni hennar verulega įfįtt eša aš komiš verši aš lokum heimildarinnar žegar unnt yrši aš taka afstöšu til kröfunnar. Įkvöršun hérašsdómara um žetta veršur ekki skotiš til ęšra dóms. Ašstošarmanni ber aš krefjast žess viš hérašsdóm aš heimild verši felld nišur ef hann telur atvik vera slķk sem ķ 1. mgr. segir eša skuldara ekki hafa sinnt skyldum sķnum skv. 3. mgr. 17. gr. Krafa skv. 1. eša 2. mgr. skal vera skrifleg og rökstudd. Žau gögn skulu fylgja henni sem hśn er studd viš. Berist hérašsdómi krafa samkvęmt framansögšu skal įn tafar boša skuldara og žann sem hana hefur uppi til žinghalds meš sannanlegum hętti og hęfilegum fyrirvara. Ef skuldarinn sękir ekki žing og gagnašili krefst žess skal hérašsdómur žegar ķ staš kveša į žeim grunni upp śrskurš um aš fella nišur heimild til fjįrhagslegrar endurskipulagningar. Sęki skuldarinn į hinn bóginn žing og mótmęli kröfu gagnašila skal fariš meš įgreining žeirra eftir 167. gr. og XXIV. kafla, sbr. XXV. kafla laga um gjaldžrotaskipti o.fl., en žó žannig aš kęrufrestur į śrskurši um nišurfellingu heimildar er einn sólarhringur og frestar kęra réttarįhrifum śrskuršar žar til mįli lżkur fyrir ęšra dómi. Ašstošarmanni ber įn tafar aš tilkynna öllum žekktum lįnardrottnum skuldarans į sannanlegan hįtt ef heimild til fjįrhagslegrar endurskipulagningar fellur nišur eftir įkvęšum žessarar greinar. 13. gr. Į mešan skuldari nżtur heimildar til fjįrhagslegrar endurskipulagningar er honum óheimilt aš rįšstafa eignum sķnum eša réttindum og stofna til skuldbindinga į hendur sér nema meš samžykki ašstošarmanns, enda standi heimild til slķkrar ašgeršar ķ 14. eša 15. gr. Samžykki skv. 1. mgr. skal įvallt liggja fyrir įšur en rįšstöfun er gerš, en ašstošarmašur getur dregiš žaš til baka allt fram aš žvķ aš skuldarinn veršur bundinn gagnvart žrišja manni af rįšstöfun į grundvelli žess. Samžykkiš getur hvort heldur varšaš eina eša fleiri tilteknar rįšstafanir eša fališ ķ sér almennt samžykki til aš verja fjįrmunum innan tiltekinna marka til aš standa straum af reglubundnum eša naušsynlegum śtgjöldum til aš halda įfram rekstri skuldarans. Ber skuldaranum aš gera grein fyrir rįšstöfunum ķ skjóli slķks almenns samžykkis meš reglubundnu millibili samkvęmt įkvöršun ašstošarmanns. Ašstošarmanni ber eftir föngum aš hafa eftirlit meš fjįrreišum skuldarans til aš koma ķ veg fyrir aš hann brjóti gegn įkvęšum 1. og 2. mgr. 14. gr. Skuldari sem nżtur heimildar til fjįrhagslegrar endurskipulagningar mį ekki rįšstafa eignum sķnum eša réttindum nema rįšstöfunin verši talin naušsynlegur žįttur ķ daglegum rekstri hans eša endurskipulagningunni og komi žį ešlilegt verš fyrir. Svo lengi sem skuldarinn nżtur heimildarinnar mį ekki verja peningaeign hans, peningum sem fįst viš rįšstöfun eigna eša réttinda, arši af eignum eša réttindum eša tekjum sem hann aflar ķ atvinnurekstri til annarra žarfa en aš:
15. gr. Skuldari mį ekki greiša skuldir eša efna ašrar skuldbindingar sķnar į mešan hann nżtur heimildar til fjįrhagslegrar endurskipulagningar nema aš žvķ leyti sem skuldbindingin yrši efnd eša skuldin greidd eftir stöšu hennar ķ réttindaröš ef til gjaldžrotaskipta kęmi į bśi hans ķ beinu framhaldi af žvķ aš heimildin félli nišur. Einnig mį žó greiša skuld eša efna ašra skuldbindingu ef žaš er naušsynlegt til aš varna verulegu tjóni. Svo lengi sem skuldari nżtur heimildar til fjįrhagslegrar endurskipulagningar mį hann ekki stofna til skulda eša annarra skuldbindinga eša leggja höft į eignir sķnar eša réttindi nema žaš sé naušsynlegt til aš halda įfram atvinnurekstri hans eša varna verulegu tjóni. Komi til gjaldžrotaskipta į bśi skuldarans og markist frestdagur viš žau af beišni um heimild til fjįrhagslegrar endurskipulagningar getur skuld sem stofnaš er til į žennan hįtt notiš stöšu ķ réttindaröš skv. 4. tölul. 110. gr. laga um gjaldžrotaskipti o.fl. 16. gr. Įkvęši ķ samningum eša réttarreglum um afleišingar vanefnda taka ekki gildi gagnvart skuldara į žeim tķma sem hann nżtur heimildar til fjįrhagslegrar endurskipulagningar, en krefjast mį žó drįttarvaxta, dagsekta eša févķtis vegna vanefnda hans į skyldum sķnum įn tillits til heimildarinnar. Į mešan heimild skuldarans stendur mį ekki taka bś hans til gjaldžrotaskipta nema hann krefjist žess sjįlfur, en į žvķ tķmabili veršur ekki virk skylda hans til aš bera fram slķka kröfu skv. 2. mgr. 64. gr. laga um gjaldžrotaskipti o.fl. Ekki mį heldur kyrrsetja eignir hans, taka žęr ķ löggeymslu, gera fjįrnįm ķ žeim eša rįšstafa žeim meš naušungarsölu. Žį veršur ekki komiš fram gagnvart skuldara ašfarargerš til efnda į skyldu hans til annars en peningagreišslu. Stjórnvöld mega ekki neyta žvingunarśrręša ķ garš skuldara sem nżtur heimildar til fjįrhagslegrar endurskipulagningar vegna vanefnda hans į skuldbindingu viš rķkiš eša sveitarfélag. Viš veitingu heimildarinnar falla nišur įhrif slķkrar žvingunar sem stjórnvald hefur komiš į įšur en heimildin var fengin. 17. gr. Rįšstafanir til aš endurskipuleggja fjįrhag skuldara, sem geršar eru ķ skjóli heimildar eftir lögum žessum, skulu taka miš af žeim tilgangi endurskipulagningar aš stušla aš žvķ aš lögašila, sem oršiš hefur fyrir verulegri röskun į fjįrhagslegum grundvelli atvinnustarfsemi sinnar af žeim tķmabundnu ašstęšum sem getiš er ķ 1. mgr. 1. gr., takist aš halda velli žar til ašstęšum žessum léttir og skilyrši til aš afla tekna meš starfseminni geta aftur oršiš samsvarandi og įšur var. Ber skuldara ķ hvķvetna aš haga geršum sķnum af trśmennsku eftir žessu markmiši. Žegar ašstošarmašur tekur til starfa skal hann įn tafar kanna hag skuldarans eftir föngum til aš stašreyna réttmęti upplżsinga sem hann veitti viš öflun heimildar til fjįrhagslegrar endurskipulagningar. Ašstošarmašur skal einnig gera naušsynlegar rįšstafanir žegar ķ staš til aš koma į eftirliti meš fjįrreišum skuldarans, sbr. 3. mgr. 13. gr. Skuldaranum er skylt aš veita ašstošarmanni sérhverjar upplżsingar um fjįrhagsmįlefni sķn og rekstur sem eftir er leitaš, svo og ótakmarkašan ašgang aš öllum gögnum um žau efni. Viš fjįrhagslega endurskipulagningu gilda aš öšru leyti įkvęši 81. og 82. gr. laga um gjaldžrotaskipti o.fl. 18. gr. Nś telur skuldari rekstur sinn og fjįrhag vera meš žeim hętti aš honum geti aušnast aš standa ķ skilum viš lįnardrottna sķna įn žess aš annaš žurfi til en aš tekjur myndist žegar starfsemi hans verši aftur virk ķ žvķ greišsluskjóli sem leišir af lögum žessum og žannig verši rekstrarhęfi starfsemi hans tryggš til frambśšar. Sé ašstošarmašur į sama mįli getur skuldari lįtiš hjį lķša aš grķpa til frekari rįšstafana į mešan heimild hans til fjįrhagslegrar endurskipulagningar er viš lżši, enda kynni ašstošarmašur lįnardrottnum skuldarans žį afstöšu. Ef ekki stendur svo į sem ķ 1. mgr. segir skal ķ ašgeršum til fjįrhagslegrar endurskipulagningar leitast viš aš nį frjįlsum samningum um žaš efni milli skuldarans og lįnardrottna hans, žar į mešal um naušsynlega gjaldfresti af skuldum hans og eftir atvikum ašra eftirgjöf, til aš tryggja rekstrarhęfi starfsemi skuldarans til frambśšar eftir aš heimild hans samkvęmt lögum žessum lżkur. Ef skuldari óskar eftir žvķ eša lįnardrottinn krefst žess skal ašstošarmašur taka eftir žörfum žįtt ķ slķkum samningsumleitunum, en aš öšrum kosti er skuldara skylt aš greina ašstošarmanni frį framvindu žeirra. Takist aš nį samningum um žessi efni getur skuldari meš samžykki ašstošarmanns lįtiš žar viš sitja įn žess aš gera frekari rįšstafanir į žeim tķma sem heimildin stendur. Skal ašstošarmašur kynna žaš lįnardrottnum skuldarans. 19. gr. Hyggist skuldari leita žeirra leiša sem kvešiš er į um ķ 20. eša 21. gr. skal hann įšur leita til hérašsdóms og óska eftir skipun manns til aš hafa umsjón meš naušasamningsumleitunum. Ašstošarmašur ber įfram įbyrgš į öšrum žįttum fjįrhagslegrar endurskipulagningar verši annar einstaklingur skipašur umsjónarmašur. Įkvęši XIII. kafla laga um gjaldžrotaskipti o.fl. um hęfi skiptastjóra, réttindi hans, skyldur og frįvikningu gilda um umsjónarmanninn eftir žvķ sem įtt getur viš, en žó žannig aš skuldari nżtur einnig réttar til aš bera upp ašfinnslur um störf hans eftir 76. gr. žeirra laga. Umsjónarmašur į rétt til žóknunar fyrir störf sķn śr hendi skuldarans eftir žvķ sem žeim mišar fram og skal hśn įkvešin sem tķmagjald eftir reglum sem dómstólasżslan setur. Umsjónarmašur skal tilkynna lįnardrottnum skuldara um skipun sķna. 20. gr. Nįist ekki įrangur af heimild til fjįrhagslegrar endurskipulagningar samkvęmt žvķ sem segir ķ 18. gr. į skuldari žess kost aš ljśka henni meš žeim hętti sem hér į eftir greinir, enda telji hann eina af žessum rįšstöfunum eša fleiri til samans nęgja til aš tryggja megi rekstrarhęfi starfsemi hans til frambśšar:
Rįšstöfunum skv. 1. mgr. mį beita žótt kröfuhafi njóti vešréttar eša annarra tryggingarréttinda fyrir kröfu sinni ķ eign skuldarans. Aš öšru leyti veršur slķkum rįšstöfunum ašeins beint aš kröfum sem teldust samningskröfur skv. 1. mgr. 29. gr. laga um gjaldžrotaskipti o.fl. ef skuldarinn hefši į frestdegi óskaš eftir heimild til aš leita naušasamnings įn undangenginna gjaldžrotaskipta. Rįšstöfunum skv. 1. mgr. veršur aš beina jafnt aš öllum lįnardrottnum skuldarans sem žęr geta įtt viš um. Heimilt er žó aš binda rįšstafanir skv. 1., 2. og 3. tölul. 1. mgr. viš žį lįnardrottna sem njóta samningsbundinna vešréttinda fyrir kröfum sķnum ķ einni og sömu eign skuldarans eša undanskilja žį alla eša haga žeim rįšstöfunum į annan veg en gagnvart öšrum lįnardrottnum. Vilji skuldari grķpa til rįšstafana samkvęmt framansögšu skal hann leggja fyrir umsjónarmann frumvarp aš naušasamningi um žęr įsamt skriflegu og rökstuddu erindi um žaš įšur en einn mįnušur stendur eftir af heimild til fjįrhagslegrar endurskipulagningar. Ber umsjónarmanni aš taka rökstudda afstöšu til erindisins svo fljótt sem verša mį og tilkynna lįnardrottnum skuldarans um hana į sannanlegan hįtt. Žaš eitt aš umsjónarmašur hafni erindinu raskar ekki gildi heimildar skuldarans. Taki umsjónarmašur erindi skuldarans til greina skal litiš svo į aš ķ žeirri afstöšu felist jafngildi žess aš į sama tķma hefši frumvarp skuldarans aš naušasamningi veriš samžykkt meš atkvęšagreišslu eftir VIII. kafla laga um gjaldžrotaskipti o.fl. viš naušasamningsumleitanir įn undangenginna gjaldžrotaskipta. Skal žį skuldarinn krefjast stašfestingar žess naušasamnings fyrir hérašsdómi, en eftir žvķ sem įtt getur viš skal fariš meš žį kröfu eftir įkvęšum IX. kafla sömu laga. Takist ekki aš ljśka žeirri mįlsmešferš innan žess tķma sem heimild til fjįrhagslegrar endurskipulagningar var markašur meš śrskurši hérašsdóms skal heimildin sjįlfkrafa teljast framlengd žar til endanleg nišurstaša hefur fengist fyrir dómi um kröfu skuldarans. 21. gr. Takist ekki aš ljśka fjįrhagslegri endurskipulagningu meš einhverjum žeim ašgeršum sem um ręšir ķ 18. og 20. gr. getur skuldari įšur en mįnušur stendur eftir af heimild hans til hennar leitaš naušasamnings samkvęmt žvķ sem męlt er fyrir um ķ žessari grein. Vilji skuldari fara žį leiš skal hann tilkynna umsjónarmanni žaš skriflega og tilgreina žar meš į hvaša forsendum samningsboš hans sé reist og hvernig hann telji sig munu geta stašiš viš žaš. Žar skal einnig gefa naušsynlegar skżringar į frumvarpi aš naušasamningi, en žaš skal fylgja tilkynningunni og gert žannig śr garši sem męlt er fyrir um ķ 36. gr. laga um gjaldžrotaskipti o.fl. Meš tilkynningunni skulu jafnframt fylgja skriflegar yfirlżsingar frį a.m.k. fjóršungi žeirra lįnardrottna, sem žį er vitaš um og atkvęšisrétt mundu eiga um naušasamning skuldarans eftir fjįrhęšum krafna tališ, um aš žeir męli meš aš slķkur samningur komist į samkvęmt frumvarpinu. Umsjónarmašur skal įkveša svo fljótt sem verša mį hvort leitaš verši naušasamnings į grundvelli frumvarps skuldarans, en žvķ skal umsjónarmašur hafna ef einhver žau atvik sem talin eru ķ 1. mgr. 38. gr. laga um gjaldžrotaskipti o.fl. eru fyrir hendi aš mati hans. Žaš eitt aš umsjónarmašur hafni ósk skuldarans um naušasamningsumleitanir raskar ekki gildi heimildar hans til fjįrhagslegrar endurskipulagningar. Verši umsjónarmašur viš ósk skuldarans um naušasamningsumleitanir skal umsjónarmašur įn tafar tilkynna žaš hérašsdómi, žar sem śrskuršur gekk um heimild skuldarans til fjįrhagslegrar endurskipulagningar, og lįnardrottnum hans, sem žegar er vitaš um, og senda žeim jafnframt frumvarp aš naušasamningi įsamt tilkynningu skv. 1. mgr. Skulu žį hefjast naušasamningsumleitanir og gilda um žęr, svo og um stašfestingu naušasamnings og réttarįhrif hans, įkvęši 44.–63. gr. laga um gjaldžrotaskipti o.fl. Gegnir žį umsjónarmašur samkvęmt lögum žessum hlutverki umsjónarmanns meš naušasamningsumleitunum. Aš žvķ leyti sem reglur 3. žįttar laga um gjaldžrotaskipti o.fl. miša tiltekin įhrif viš žann dag sem śrskuršur gekk um heimild til aš leita naušasamnings skal varšandi naušasamning samkvęmt žessari grein miša žau viš žann dag sem śrskuršur gekk um heimild skuldarans til fjįrhagslegrar endurskipulagningar. Verši naušasamningsumleitunum ekki lokiš eša eftir atvikum mįlsmešferš til stašfestingar naušasamnings innan žess tķma sem heimild til fjįrhagslegrar endurskipulagningar skuldarans var markašur meš śrskurši hérašsdóms skal heimildin sjįlfkrafa teljast framlengd žar til endanleg nišurstaša hefur fengist um hvort naušasamningur komist į fyrir skuldarann. 22. gr. Hafi skuldari notiš heimildar til fjįrhagslegrar endurskipulagningar sem runniš hefur skeiš sitt į enda įn žess aš komist hafi į naušasamningur fyrir hann eftir 20. eša 21. gr. getur lįnardrottinn hans krafist žess aš bś hans verši tekiš til gjaldžrotaskipta, en sś krafa veršur žį aš berast hérašsdómi innan mįnašar eftir aš heimild skuldarans lauk. Krafa į žessum grundvelli veršur ekki tekin til greina ef skuldarinn sżnir fram į aš hann sé allt aš einu fęr um aš standa full skil į skuldbindingum sķnum žegar žęr koma ķ gjalddaga eša verši žaš innan skamms tķma. 23. gr. Lög žessi öšlast žegar gildi. Beišni skuldara skv. 4. gr. um heimild til fjįrhagslegrar endurskipulagningar veršur aš berast hérašsdómi fyrir 1. janśar [2022].1) 24. gr. …