Lagasafn. Ķslensk lög 12. aprķl 2024. Śtgįfa 154b. Prenta ķ tveimur dįlkum.
2003 nr. 48 20. mars
1. gr. Almennt gildissviš laganna.
Lög žessi gilda um neytendakaup aš svo miklu leyti sem ekki er į annan veg męlt fyrir ķ lögum. Meš neytendakaupum er įtt viš sölu hlutar til neytanda žegar seljandi eša umbošsmašur hans hefur atvinnu sķna af sölu. Meš neytanda er įtt viš einstakling sem kaupir söluhlut utan atvinnustarfsemi. Umbošsmašur seljanda sem hefur atvinnu sķna af sölu er samįbyrgur seljanda vegna skyldna hans, nema neytanda hafi veriš bent sérstaklega į aš umbošsmašurinn sé ašeins millilišur og ekki samįbyrgur seljandanum. Samįbyrgšin gildir ekki žegar seljandi sjįlfur annast söluna. Lög žessi gilda einnig um skipti eftir žvķ sem viš getur įtt. 2. gr. Sérstakt gildissviš laganna. Lög žessi gilda um:
Lög žessi gilda ekki um:
3. gr. Lögin eru ófrįvķkjanleg. Ekki er heimilt aš semja um eša bera fyrir sig kjör sem eru neytanda óhagstęšari en leiša mundi af lögum žessum. Ekki er heimilt aš semja um aš lög rķkis sem er utan Evrópska efnahagssvęšisins gildi um kaupsamning sem er nįtengdur yfirrįšasvęši rķkja innan Evrópska efnahagssvęšisins ef žaš leišir til kjara sem eru neytandanum óhagstęšari en leiša mundi af lögum žessum. 4. gr. Įhęttan af sendingu tilkynninga. Nś sendir samningsašili tilkynningu ķ samręmi viš įkvęši laga žessara og į žann hįtt sem forsvaranlegt er mišaš viš ašstęšur og getur sendandinn žį byggt į žvķ aš tilkynningin hafi veriš send nógu snemma, komi annaš ekki fram, žótt henni seinki, mistök verši viš sendinguna eša hśn nįi ekki til gagnašila. 5. gr. Afhendingarstašur. Söluhlut skal hafa til reišu til vištöku į žeim staš žar sem seljandinn hafši atvinnustöš sķna žegar kaup voru gerš. Ef kaup voru gerš įn tengsla viš atvinnustöš seljanda ber aš afhenda hlutinn hjį neytandanum. Ef seljandi hefur fleiri en eina atvinnustöš skal mišaš viš žį atvinnustöš sem kaupunum tengdist žegar litiš er til žeirra atvika sem ašilar mišušu viš žegar kaup voru gerš. Ašilum er heimilt aš semja um annan afhendingarstaš. 6. gr. Afhendingartķmi. [Hafi samningsašilar ekki komiš sér saman um annaš skal seljandi afhenda vöruna eša umrįš yfir henni til neytanda įn įstęšulausrar tafar, žó ekki sķšar en 30 dögum eftir aš gengiš var frį samningi.]1) Ef samiš hefur veriš um svigrśm varšandi afhendingartķma į seljandinn rétt į aš velja, nema atvik sżni aš neytandi eigi aš velja hann. Ef seljanda ķ reišukaupum er rétt aš velja afhendingartķma skal hann tilkynna neytanda meš nęgum fyrirvara hvenęr sękja megi hlutinn. 7. gr. Afhendingin. Söluhlutur telst afhentur žegar neytandi hefur veitt honum vištöku. 8. gr. Višbótarskyldur viš sendingarkaup. Ef seljandi į aš sjį um aš senda hlut er honum skylt aš gera žį samninga sem naušsynlegir eru til žess aš hann verši fluttur į įkvöršunarstaš meš višeigandi hętti og samkvęmt venjulegum skilmįlum um slķka flutninga. Ef seljandi į ekki aš kaupa tryggingar vegna flutnings hlutarins veršur hann, ef neytandinn ęskir žess, aš gefa žęr upplżsingar sem neytandanum eru naušsynlegar til žess aš hann geti keypt sér slķka tryggingu. Ef seljandi afhendir flutningsmanni hlut įn žess aš greinilega komi fram meš auškenningu, ķ flutningsskjali eša į annan skżran hįtt, aš hluturinn eigi aš fara til neytanda veršur seljandi aš tilkynna neytanda greinilega hvar hann eigi aš veita hlutnum vištöku. 9. gr. Heimild seljanda til aš halda eigin greišslu. Ef seljandi hefur ekki veitt lįn eša greišslufrest er hann ekki skyldur til aš afhenda hlutinn, framselja skjöl eša į annan hįtt aš yfirfęra rįšstöfunarrétt yfir hlutnum, nema žvķ ašeins aš kaupveršiš sé samtķmis greitt. Ef seljandi į aš senda hlut til annars stašar getur hann ekki lįtiš žaš hjį lķša, en hann getur komiš ķ veg fyrir aš neytandinn fįi umrįšin žar til kaupveršiš er greitt. 10. gr. Kostnašur. Seljandi greišir kostnaš vegna söluhlutar žar til hann hefur veriš afhentur. Įkvęši žetta gildir ekki um kostnaš sem stafar af žvķ aš afhendingu seinkar vegna atvika sem varša neytanda. Ef senda skal söluhlut til neytanda mį semja um žaš aš neytandi greiši til višbótar kaupveršinu kostnaš af sendingunni. 11. gr. Afrakstur af söluhlut. Afrakstur af söluhlut, sem veršur til fyrir umsaminn afhendingartķma, fellur til seljanda, enda hafi ekki veriš įstęša til aš ętla aš afraksturinn félli til sķšar. Afrakstur, sem sķšar veršur til, fellur til neytanda, enda hafi ekki veriš įstęša til aš ętla aš hann félli til fyrr. Ašilum er heimilt aš semja į annan veg. 12. gr. Hlutir og kröfur sem bera vexti. Kaup į hlutum nį til žess aršs sem ekki var gjaldfallinn fyrir kaupin. Sama gildir um réttinn til įskriftar fyrir nżjum hlutum, enda hafi ekki veriš unnt aš nżta réttinn fyrir kaupin. Kaup į kröfu sem ber vexti nį til įfallinna vaxta sem ekki eru gjaldfallnir į umsömdum afhendingartķma. Greiša skal jafnvirši vaxtanna sem višbót viš kaupveršiš, enda hafi krafan ekki veriš seld sem óvķs krafa. Ašilum er heimilt aš semja į annan veg. 13. gr. Um žaš hvaš ķ įhęttu felst. Žegar įhęttan af söluhlut hefur flust yfir til neytanda fellur skylda hans til žess aš greiša kaupveršiš ekki nišur žótt hluturinn eftir žaš farist, skemmist eša rżrni ef um er aš ręša atvik sem ekki verša rakin til seljanda. 14. gr. Įhęttuflutningur. Įhęttan flyst yfir til neytanda žegar söluhlutur hefur veriš afhentur ķ samręmi viš įkvęši 7. gr. Ef hlutar er ekki vitjaš eša honum veitt vištaka į réttum tķma og žaš mį rekja til neytanda eša atvika sem hann varša flyst įhęttan yfir į neytandann žegar hlutur er honum til rįšstöfunar og vanefnd veršur af hans hįlfu viš žaš aš veita hlutnum ekki vištöku. Ef neytandi į aš vitja söluhlutar annars stašar en hjį seljanda flyst įhęttan yfir til neytanda žegar afhendingartķminn er kominn og neytanda er kunnugt um aš hluturinn er honum heimill til rįšstöfunar į afhendingarstašnum. Įhęttan flyst ekki yfir til neytanda fyrr en söluhlutur hefur veriš auškenndur honum meš merkingu į flutningsskjölum eša žaš hefur į annan hįtt veriš gert ljóst aš hlutur er ętlašur honum. [Ķ samningum žar sem seljandi sendir neytanda vöru skal įhęttan af žvķ aš varan tżnist eša skemmist fęrast til neytandans žegar hann eša žrišji ašili sem neytandi hefur tilgreint, annar en flutningsašilinn, hefur tekiš vöruna ķ sķna vörslu. Įhęttan skal žó fęrast yfir til neytandans žegar varan er afhent flutningsašila ef neytandinn hefur fengiš hann til aš flytja vöruna og sį kostur var ekki ķ boši hjį seljandanum, meš fyrirvara um réttindi neytandans gagnvart flutningsašilanum.]1) Ef söluhlutur hefur veriš keyptur og afhentur til reynslu eša į annan hįtt meš rétti til aš skila honum aftur ber neytandi įhęttuna af hlutnum žar til seljandinn hefur aftur veitt honum vištöku. Žetta gildir žó ekki žegar neytandinn hefur rétt til aš skila söluhlut samkvęmt įkvęšum ķ lögum eša sambęrilegan rétt į grundvelli samnings um neytendakaup. Neytandi ber žó ekki įhęttuna af tilviljunarkenndum atburši sem veršur mešan hluturinn er hjį seljanda, enda sé ekki unnt aš rekja atburšinn til eiginleika hlutarins sjįlfs. 15. gr. Eiginleikar söluhlutar. Söluhlutur skal, hvaš varšar tegund, magn, gęši, ašra eiginleika og innpökkun, fullnęgja žeim kröfum sem leišir af samningi. Ef annaš leišir ekki af samningi skal söluhlutur:
16. gr. Gallar. Söluhlutur telst vera gallašur ef:
Regla c-lišar 1. mgr. gildir meš sama hętti žegar söluhlutur svarar ekki til žeirra upplżsinga sem annar en seljandi hefur gefiš į umbśšum hlutarins, ķ auglżsingum eša viš ašra markašssetningu į vegum seljanda eša fyrri söluašila. Neytandi getur ekki boriš neitt žaš fyrir sig sem galla sem hann vissi eša mįtti vita um žegar kaupin voru gerš. Neytandi getur ekki boriš fyrir sig galla ef orsök gallans mį rekja til efnivišar sem neytandinn hefur sjįlfur lagt til. Žetta gildir žó ekki ef seljandinn hefši įtt aš rįša neytanda frį notkun efnisins vegna óhentugra eiginleika žess. 17. gr. Hlutur seldur „ķ žvķ įstandi sem hann er“. Sala į uppboši. Žótt söluhlutur sé seldur „ķ žvķ įstandi sem hann er“ eša meš öšrum įžekkum almennum fyrirvara telst hann gallašur žegar:
Ef notašir hlutir eru seldir į uppboši žar sem neytandi hefur haft möguleika į aš vera višstaddur gilda įkvęši 1. mgr. eftir žvķ sem viš getur įtt. 18. gr. Tķmamark galla. Viš mat į žvķ hvort söluhlutur er gallašur skal mišaš viš žaš tķmamark žegar įhęttan af söluhlut flyst yfir til neytanda, jafnvel žótt gallinn komi ekki fram fyrr en sķšar. Ef annaš sannast ekki skal galli, sem upp kemur innan sex mįnaša frį žvķ tķmamarki žegar įhęttan af söluhlut fluttist yfir til neytanda, talinn hafa veriš til stašar į žvķ tķmamarki žegar įhęttan af söluhlut fluttist yfir til neytanda. Žetta gildir žó ekki žegar telja veršur aš žaš geti ekki į nokkurn hįtt samrżmst ešli gallans eša vörunnar. Seljandi ber einnig įbyrgš į galla sem kemur fram sķšar ef įstęšu gallans mį rekja til vanefnda af hans hįlfu. Sama į viš žegar seljandi hefur meš įbyrgšaryfirlżsingu eša öšrum hętti įbyrgst aš hluturinn hafi tiltekna eiginleika eša aš hlut megi nota meš venjulegum eša sérstökum hętti tiltekinn tķma eftir afhendingu. Įbyrgšaryfirlżsing er bindandi fyrir yfirlżsingargjafann meš žeim skilyršum sem fram koma ķ įbyrgšaryfirlżsingunni og ķ auglżsingum tengdum henni. 19. gr. Śrręši neytanda viš greišsludrįtt. Ef hlutur er ekki afhentur eša hann er afhentur of seint og ekki er neytanda um aš kenna eša atvikum sem hann varša getur neytandi:
Réttur neytanda til skašabóta fellur ekki nišur žótt hann setji fram ašrar kröfur eša ekki sé unnt aš halda slķkum kröfum fram. Ef seljandi fullnęgir aš öšru leyti ekki nógu snemma skyldum sķnum samkvęmt samningnum gilda įkvęšin um greišsludrįtt, eftir žvķ sem viš getur įtt, žó ekki įkvęši 3. og 4. mgr. 23. gr. Ašilum er heimilt aš semja į annan veg. 20. gr. Réttur neytanda til aš halda eftir kaupverši. Ef neytandi į kröfu į hendur seljanda vegna greišsludrįttar hins sķšarnefnda getur neytandinn haldiš eftir žeim hluta kaupveršsins sem nęgir til žess aš tryggja kröfu hans. 21. gr. Réttur til efnda. Ef söluhlutur hefur ekki veriš afhentur į umsömdum afhendingartķma getur neytandi haldiš fast viš kaup og krafist efnda. Žetta gildir ekki ef um er aš ręša hindrun sem seljandi ręšur ekki viš og heldur ekki ef efndir hefšu ķ för meš sér slķkt óhagręši eša kostnaš fyrir seljanda aš žaš vęri ķ verulegu ósamręmi viš hagsmuni neytanda af efndum. Ef śr vandkvęšum greišist innan hęfilegs tķma getur neytandi krafist efnda. Neytandi glatar rétti sķnum til efnda ef hann dregur óhęfilega lengi aš krefjast žeirra. 22. gr. Fyrirspurnir. Nś beinir seljandi fyrirspurn til neytanda um žaš hvort hann vilji veita hlut vištöku žrįtt fyrir seinkun eša hann tilkynnir neytanda aš hann muni afhenda hiš selda innan tiltekins tķma, en neytandi svarar ekki įn įstęšulauss drįttar frį žvķ aš hann fékk tilkynninguna. Getur neytandi žį ekki rift kaupunum ef efndir verša innan žess tķma sem nefndur var. 23. gr. Riftun. [Hafi seljandi ekki afhent hlut į žeim tķma sem seljandi og neytandi geršu samkomulag um eša innan tķmamarka skv. 1. mgr. 6. gr., skal neytandi fara žess į leit viš seljanda aš hann afhendi hlutinn innan višbótarfrests. Nś afhendir seljandi ekki hlutinn innan višbótarfrests og getur neytandi žį rift kaupum. Įkvęši 1. mgr. gildir ekki ef seljandi hefur neitaš aš afhenda hlut eša ef afhending hlutarins innan umsamins frests er naušsynleg forsenda samningsgeršar meš tilliti til allra ašstęšna eša ef neytandi upplżsir seljanda um įšur en gengiš er frį samningi aš naušsynlegt sé aš afhenda hlut į tilteknum degi eša fyrir žann dag. Ķ slķkum tilvikum, ef seljandi afhendir ekki hlutinn į žeim tķma sem samiš var um viš neytanda eša innan tķmamarka sem tilgreind eru ķ 1. mgr., skal neytandinn eiga rétt į aš rifta samningi žegar ķ staš.]1) 24. gr. Skašabętur. Neytandi getur krafist skašabóta vegna žess tjóns sem hann bķšur vegna greišsludrįttar af hįlfu seljanda. Įkvęši 1. mgr. gildir žó ekki ef seljandi sżnir fram į aš greišsludrįttur hafi oršiš vegna hindrunar sem hann fékk ekki rįšiš viš eša ekki er meš sanngirni unnt aš ętlast til aš hann hefši haft hindrunina ķ huga viš samningsgerš eša getaš komist hjį eša sigrast į afleišingum hennar. Ef greišsludrįtt mį rekja til žrišja manns sem seljandi hefur fališ aš efna kaupin aš nokkru leyti eša öllu er seljandi žvķ ašeins laus undan įbyrgš aš žrišji mašur vęri žaš einnig samkvęmt reglu 2. mgr. Sama gildir ef greišsludrįtt mį rekja til afhendingarašila sem seljandi hefur notaš eša til einhvers annars į fyrra sölustigi. Lausn undan įbyrgš er til stašar mešan hindrun er fyrir hendi. Falli hśn brott er unnt aš koma fram įbyrgš, enda sé seljanda žį skylt aš efna kaupin en hann lįti žaš hjį lķša. Um fjįrhęš skašabóta fer samkvęmt reglum XI. kafla. 25. gr. Upplżsingaskylda um hindrun. Ef hindrun kemur ķ veg fyrir aš seljandi geti efnt kaupin į réttum tķma skal hann tilkynna neytanda um hindrunina og įhrif hennar į möguleika sķna til aš efna kaupin. Fįi neytandi ekki slķka tilkynningu įn įstęšulauss drįttar frį žvķ aš seljandi fékk eša gat fengiš vitneskju um hindrunina getur neytandi krafist žess aš žaš tjón sé bętt sem unnt hefši veriš aš komast hjį ef hann hefši fengiš tilkynninguna meš nęgum fyrirvara. 26. gr. Śrręši neytanda vegna galla. Ef söluhlutur reynist gallašur og gallinn er hvorki sök neytanda né stafar af ašstęšum sem hann varša getur neytandi:
Réttur neytanda til skašabóta fellur ekki nišur žótt hann geri ašrar kröfur eša žótt ekki sé unnt aš halda slķkum kröfum fram. Reglurnar um galla gilda einnig um ašra įgalla į efndum seljanda, eftir žvķ sem viš į. Unnt er aš semja um annaš. Žaš gildir žó ekki um skyldur seljanda samkvęmt kaupsamningi til uppsetningar į söluhlut. 27. gr. Tilkynning. Ef söluhlutur er gallašur ber neytanda aš tilkynna seljanda um aš hann muni bera gallann fyrir sig įn įstęšulauss drįttar frį žvķ aš hann varš galla var eša mįtti verša hans var. Frestur neytanda til aš leggja fram kvörtun er aldrei styttri en tveir mįnušir frį žvķ aš hann varš galla var. Ef neytandi leggur ekki fram kvörtun innan tveggja įra frį žeim degi er hann veitti söluhlut vištöku getur hann ekki boriš gallann fyrir sig sķšar. Ef söluhlut, eša hlutum hans, er ętlašur verulega lengri endingartķmi en almennt gerist um söluhluti er frestur til aš bera fyrir sig galla fimm įr frį žvķ aš hlutnum var veitt vištaka. Žetta gildir ekki ef seljandi hefur ķ įbyrgšaryfirlżsingu eša öšrum samningi tekiš į sig įbyrgš vegna galla ķ lengri tķma. Frestir skv. 1. og 2. mįlsl. eiga ekki viš ef um er aš ręša galla skv. g-liš 2. mgr. 15. gr. Jafnframt er neytanda heimilt aš tilkynna žeim ašila um galla sem ķ samningi viš seljanda hefur tekiš aš sér aš bęta śr honum. Neytandi glatar rétti sķnum til žess aš bera fyrir sig galla ef hann tilkynnir ekki seljanda um gallann innan tķmamarka greinarinnar. Žetta gildir ekki ef seljandi hefur sżnt af sér vķtavert gįleysi eša framferši hans er į annan hįtt ekki ķ samręmi viš heišarleika og góša trś. 28. gr. Réttur neytanda til aš halda eftir kaupverši. Ef neytandi į kröfu į hendur seljanda vegna galla söluhlutar getur neytandinn haldiš eftir žeim hluta kaupveršsins sem nęgir til žess aš tryggja kröfu hans. 29. gr. Krafa um śrbętur og nżja afhendingu. Neytandi getur vališ į milli žess aš krefja seljanda um śrbętur į galla į eigin reikning eša krefjast nżrrar afhendingar af seljanda. Žetta į ekki viš ef fyrir hendi er hindrun sem seljandi ręšur ekki viš eša žaš hefur ķ för meš sér ósanngjarnan kostnaš fyrir seljanda. Viš mat į žvķ hvort kostnašur er ósanngjarn skv. 2. mįlsl. 1. mgr. skal leggja įherslu į veršmęti ógallašs söluhlutar, žżšingu gallans og hvort hęgt er aš beita öšrum śrręšum įn verulegs óhagręšis fyrir neytandann. Žótt neytandi krefjist ekki śrbóta eša nżrrar afhendingar er seljanda heimilt aš bęta į eigin kostnaš śr galla eša afhenda annan hlut įn tafar. Ef seljandi bżšur fram śrbętur eša nżja afhendingu ķ samręmi viš lögin getur neytandi ekki krafist afslįttar eša riftunar. 30. gr. Framkvęmd śrbóta og nżrrar afhendingar. Śrbętur og nż afhending skulu fara fram įn kostnašar og verulegs óhagręšis fyrir neytanda, innan hęfilegs tķma og žannig aš neytandinn fįi bętt śtgjöld sķn śr hendi seljanda. Seljandi į ekki rétt į aš bęta śr sama galla eša afhenda nżjan söluhlut vegna sama galla oftar en tvisvar sinnum nema sérstakar ašstęšur séu fyrir hendi sem réttlęta frekari śrbętur eša afhendingu. Ef śrbętur eša nż afhending seljanda hafa žaš ķ för meš sér aš neytandi getur ekki notaš söluhlut ķ meira en eina viku getur neytandi krafist žess aš fį sambęrilegan hlut til umrįša į kostnaš seljanda. Žetta į žó ašeins viš ef krafan telst sanngjörn meš hlišsjón af žörfum neytandans og žeim kostnaši og óhagręši sem žaš hefur ķ för meš sér fyrir seljanda. Ef ekki reynist um galla aš ręša getur seljandi ašeins krafist greišslu fyrir žęr athuganir sem naušsynlegar voru til aš komast aš raun um hvort söluhlutur vęri gallašur, og greišslu fyrir lagfęringu į hlutnum ef seljandi hefur gert neytanda žaš ljóst aš hann žurfi sjįlfur aš bera umręddan kostnaš. 31. gr. Afslįttur. Ef ekki veršur af śrbótum eša nżrri afhendingu skv. 29. og 30. gr. getur neytandi krafist afslįttar af kaupverši. Skal afslįtturinn reiknašur žannig aš hlutfalliš milli hins lękkaša veršs og samningsveršsins svari til hlutfallsins milli veršgildis hlutarins ķ göllušu og umsömdu įstandi į afhendingartķma. Ef sérstök rök męla meš žvķ mį įkveša afslįtt meš hlišsjón af žżšingu gallans fyrir neytanda. Neytandi getur ekki krafist afslįttar žegar um er aš ręša kaup į notušum hlutum į uppboši žar sem neytandi hefur haft möguleika į aš vera višstaddur. 32. gr. Riftun. Ķ staš afslįttar skv. 31. gr. getur neytandi rift kaupum nema galli sé óverulegur. 33. gr. Skašabętur. Neytandi getur krafist skašabóta fyrir žaš tjón sem hann bķšur vegna galla į söluhlut. Um fjįrhęš skašabóta fer samkvęmt reglum XI. kafla. 34. gr. Tjón į öšrum munum. Skašabótaįbyrgš seljanda fyrir tjón af völdum galla nęr til, auk tjóns į söluhlutnum sjįlfum, tjóns į hlutum sem söluhluturinn var notašur til framleišslu į eša hlutum sem standa ķ nįnu og beinu sambandi viš fyrirhuguš not söluhlutar. Neytandi getur krafist skašabóta vegna annars tjóns į munum en fjallaš er um ķ 1. mgr. nema žegar seljandi sżnir fram į aš tjóniš verši ekki rakiš til mistaka eša vanrękslu af hįlfu seljanda. Žegar seljandi greišir skašabętur vegna tjóns į öšrum munum en söluhlutnum sjįlfum tekur seljandi yfir kröfur neytanda gegn framleišanda samkvęmt lögum um skašsemisįbyrgš. 35. gr. Krafa į hendur fyrri söluašila. Neytandi getur boriš gallakröfu sķna į hendur seljanda fram gegn fyrri söluašila ef sams konar krafa vegna gallans veršur höfš uppi af seljanda eša öšrum sem öšlast hefur hlutinn frį fyrri söluašila. Samningi viš fyrri sölu, sem takmarkar rétt seljanda eša annars framsalshafa, veršur ekki beitt gegn kröfu neytanda skv. 1. mgr. ķ vķštękara męli en unnt hefši veriš aš semja um ķ skiptum neytandans og seljandans. Įkvęši 27. gr. um tilkynningar gilda meš samsvarandi hętti um įkvęši žessarar greinar. Neytandi getur, meš sömu skilyršum og koma fram ķ 1.–3. mgr., gert kröfu vegna galla į hendur ašila sem samkvęmt samningi viš seljanda eša fyrri söluašila hefur framkvęmt vinnu viš hlutinn. Neytandi getur einnig gert kröfu į grundvelli 1. mgr. 84. gr. laga nr. 50/2000, um lausafjįrkaup, ef žaš veitir honum vķštękari rétt en samkvęmt grein žessari. Fyrri söluašila er óheimilt aš skuldajafna kröfu sinni į hendur seljanda į móti kröfu neytanda. 36. gr. Įbyrgš į upplżsingum skv. 16. gr. Žegar sį er hlut hefur bśiš til eša annar fyrri söluašili hefur gefiš upplżsingar žęr sem nefndar eru ķ 2. mgr. 16. gr. ber hann įbyrgš į žvķ tjóni sem neytandinn veršur fyrir vegna upplżsinganna, eftir atvikum óskipt meš seljanda. 37. gr. Kaupverš. Ef kaup eru gerš įn žess aš kaupveršiš leiši af samningi eša upplżsingum frį seljanda, t.d. ķ auglżsingum eša śtstillingum, skal neytandi greiša fyrir söluhlut žaš gangverš sem er į sams konar hlutum, seldum viš svipašar ašstęšur, viš samningsgeršina, enda sé veršiš ekki ósanngjarnt. Ef ekki er um neitt slķkt gangverš aš ręša skal neytandi greiša žaš verš sem sanngjarnt er mišaš viš ešli hlutar, gęši hans og atvik aš öšru leyti. Ef kaupveršiš į aš rįšast af fjölda, mįli eša žyngd skal viš žetta mišaš į žeim tķma žegar įhęttan af söluhlutnum flyst frį seljanda til neytanda. Žegar kaupveršiš er įkvešiš eftir žyngd skal fyrst draga frį žyngd umbśša. Seljandi getur ekki til višbótar kaupveršinu krafist žóknunar fyrir aš gefa śt og senda reikning. Žetta gildir ekki žegar augljóst er aš kaupveršiš er stašgreišsluverš en seljandi hefur eigi aš sķšur veitt greišslufrest. 38. gr. Greišsla kaupveršs. Réttur neytanda til aš halda eftir kaupverši. Leiši greišslutķma ekki af kaupsamningnum skal neytandinn greiša kaupveršiš žegar seljandinn krefst žess. Ef ekki hefur veriš samiš um annaš ber neytanda ekki skylda til aš greiša kaupveršiš fyrr en hluturinn er afhentur neytanda eša stendur honum til rįšstöfunar ķ samręmi viš samninginn og lög žessi. Neytandi er ekki bundinn af įkvęšum fyrir fram geršs samnings um skyldu til aš greiša kaupverš į įkvešnum tķma įn tillits til žess hvort seljandi uppfyllir skyldur sķnar į réttum tķma. Įšur en neytandinn greišir kaupveršiš į hann rétt į aš rannsaka hlutinn į venjulegan hįtt ef žaš er ekki ósamrżmanlegt umsaminni ašferš viš afhendingu og greišslu kaupveršsins. 39. gr. Greišslustašur kaupveršs. Kaupveršiš skal greiša į atvinnustöš seljanda. Ef seljandi hefur fleiri en eina atvinnustöš skal mišaš viš žį atvinnustöš sem kaupunum tengdist žegar litiš er til žeirra atvika sem ašilar mišušu viš žegar kaup voru gerš. Ef seljandi hefur ekki atvinnustöš sem tengist kaupunum skal mišaš viš heimili hans. Ef greišsla į aš fara fram gegn afhendingu söluhlutar eša skjals skal greišslan innt af hendi į afhendingarstašnum. Seljandinn ber įbyrgš į auknum kostnaši viš greišslu sem stafar af žvķ aš hann hefur flutt atvinnustöš sķna eftir aš kaupin voru gerš. 40. gr. Skylda neytanda til aš stušla aš efndum kaupa. Neytanda er skylt:
41. gr. Afpöntun fyrir afhendingu. Ef neytandi afpantar hlut įšur en hann er afhentur getur seljandi ekki haldiš fast viš kaupin og krafist greišslu. Ef ekkert annaš leišir af samningi ašila getur seljandinn žess ķ staš krafist skašabóta fyrir žaš tjón sem afpöntunin veldur. Ašilar geta samiš um višmišunarskašabętur viš afpöntun. Višmišunarskašabętur skulu žó ekki vera hęrri en ętla mętti aš skašabętur yršu skv. XI. kafla. Ef ekki hefur veriš samiš um skašabętur vegna afpöntunar fer um fjįrhęš skašabóta eftir XI. kafla. 42. gr. Skilaréttur eftir afhendingu. Eftir aš söluhlutur hefur veriš afhentur ber neytanda aš greiša kaupverš žrįtt fyrir aš hluturinn sé endursendur seljanda. Skylda neytanda til greišslu kaupveršs fellur nišur:
Neytandi getur skipt söluhlut ef samiš hefur veriš um rétt til skipta eša hann leišir af almennum réttarreglum. 43. gr. Kröfur seljanda. Ef neytandi greišir ekki kaupveršiš eša fullnęgir ekki öšrum skyldum sķnum samkvęmt samningnum eša lögum žessum, og žaš veršur hvorki rakiš til seljanda né atvika sem hann varša, getur seljandinn:
Réttur seljanda til skašabóta og vaxta fellur ekki brott žótt hann neyti annarra śrręša eša viš žaš aš slķk śrręši verši ekki höfš uppi. 44. gr. Réttur til aš krefjast efnda. Seljandi getur haldiš fast viš kaupin og krafiš neytanda um greišslu kaupveršsins. Žetta gildir žó ekki į mešan ekki er unnt aš greiša vegna stöšvunar samgangna eša greišslumišlunar eša vegna annarra atvika sem neytandi getur hvorki stjórnaš né yfirunniš. Ef hlutur hefur ekki veriš afhentur glatar seljandi rétti sķnum til žess aš krefjast efnda ef hann bķšur óhęfilega lengi meš aš setja slķka kröfu fram. Um rétt seljanda til aš krefjast efnda į žeirri skyldu neytanda aš hann stušli aš efndum gilda įkvęši 21. gr. eftir žvķ sem viš į. 45. gr. Riftun. Seljandi getur rift kaupum vegna drįttar į greišslu kaupveršsins eša annarra samningsbrota žegar um verulegar vanefndir af hįlfu neytanda er aš ręša. Seljandi getur ekki rift kaupunum eftir aš kaupveršiš hefur veriš greitt. Einnig er unnt aš rifta kaupum žegar neytandi greišir ekki kaupveršiš innan sanngjarns višbótarfrests sem seljandi hefur sett til efndanna. Seljandi getur ekki rift kaupum mešan višbótarfrestur er aš lķša nema žvķ ašeins aš neytandi hafi lżst žvķ yfir aš hann muni ekki efna kaupin į žeim tķma. Ef neytandi hefur žegar veitt söluhlut vištöku getur seljandi žvķ ašeins rift kaupunum aš hann hafi gert um žaš fyrirvara eša neytandi hafni hlutnum. 46. gr. Skašabętur. Vextir. Ef kaupveršiš er ekki greitt į réttum tķma getur seljandi krafist vaxta af kaupveršinu ķ samręmi viš įkvęši laga um vexti og verštryggingu. Seljandi getur einnig krafist skašabóta fyrir tjón af völdum greišsludrįttar neytanda. Žetta į žó ekki viš mešan neytandi sżnir fram į aš greišsludrįttur stafi af stöšvun almennra samgangna eša greišslumišlunar eša annarri hindrun sem neytandi hefur ekki stjórn į og ekki er meš sanngirni hęgt aš ętlast til aš hann hafi getaš haft ķ huga viš samningsgeršina, komist hjį afleišingunum af eša yfirunniš. Reglur 3. og 4. mgr. 24. gr. gilda eftir žvķ sem viš į. Um fjįrhęš skašabóta fer samkvęmt reglum XI. kafla. 47. gr. Upplżsingaskylda um hindrun. Ef hindrun tįlmar žvķ aš neytandi geti efnt kaupin į réttum tķma skal hann tilkynna seljanda um hindrunina og įhrif hennar į möguleika sķna til efnda. Fįi seljandi ekki slķka tilkynningu innan sanngjarns tķma frį žvķ aš neytandinn vissi eša mįtti vita um hindrunina getur seljandi krafist bóta fyrir žaš tjón sem hann hefši getaš komist hjį ef hann hefši fengiš tilkynninguna ķ tķma. 48. gr. Įkvöršun um einkenni hlutar. Nś į neytandi aš įkveša lögun hlutar, mįl eša ašra eiginleika hans og gerir žaš ekki į umsömdum tķma eša įn įstęšulauss drįttar frį žvķ aš hann fékk um žaš hvatningu frį seljanda. Getur seljandi žį sjįlfur įkvešiš žessi einkenni ķ samręmi viš žaš sem hann mį ętla aš séu hagsmunir neytanda. Žetta kemur ekki ķ veg fyrir aš seljandi geti haldiš fram öšrum kröfum sem hann į. Seljandi skal upplżsa neytanda um žau einkenni sem hann įkvešur skv. 1. mgr. og veita neytanda hęfilegan frest til aš gera į žeim breytingar. Geri neytandi žaš ekki įn įstęšulauss drįttar, eftir aš hafa fengiš tilkynningu frį seljanda, veršur įkvöršun seljanda um einkennin bindandi. 49. gr. Réttarįhrif riftunar og nżrrar afhendingar. Žegar kaupum er rift falla skyldur ašila til aš efna žau nišur. Hafi kaup veriš efnd aš fullu eša aš hluta af hįlfu samningsašila mį krefjast skila į žvķ sem móttekiš hefur veriš. Ašili getur žó haldiš žvķ sem hann hefur móttekiš žar til gagnašili skilar žvķ sem hann hefur tekiš viš. Sama į viš žegar ašili į rétt til skašabóta eša vaxta og fullnęgjandi trygging er ekki sett. Ef seljandinn į aš afhenda söluhlut į nż getur neytandi haldiš hjį sér žvķ sem hann hefur móttekiš žar til afhending hefur įtt sér staš aš nżju. Riftun hefur engin įhrif į samningsįkvęši um [višskiptaleyndarmįl],1) um lausn įgreiningsefna eša um réttindi og skyldur ašila sem leišir af riftuninni. 50. gr. Afrakstur og vextir žegar greišslum er skilaš. Žegar kaupum er rift skal neytandi fęra seljanda žann afrakstur til tekna sem hann hefur haft af hlutnum og greiša hęfilegt endurgjald fyrir veruleg not sem hann hefur aš öšru leyti haft af honum. Ef seljandi į aš endurgreiša kaupveršiš ber honum aš greiša vexti ķ samręmi viš įkvęši vaxtalaga frį žeim degi er neytandi tilkynnti seljanda aš hann mundi bera fyrir sig gallann. Seljanda ber į sama hįtt aš greiša vexti frį žeim degi er hann tók viš greišslunni žegar neytandi er krafinn um endurgjald fyrir not af söluhlut skv. 1. mgr. 51. gr. Missir réttar til riftunar og afhendingar į nż. Neytanda er žvķ ašeins heimilt aš rifta kaupum eša krefjast afhendingar į nż aš hann geti skilaš hlutnum aš öllu verulegu leyti ķ sama įstandi og magni og hluturinn var ķ žegar neytandi veitti honum vištöku. Neytandi glatar žó ekki rétti sķnum til žess aš krefjast riftunar eša nżrrar afhendingar žegar
Neytandi glatar ekki heldur réttinum til riftunar eša nżrrar afhendingar ef hann viš skilin bętir žį veršmętisrżrnun sem oršin er į hlutnum. 52. gr. Umfang skašabóta. Skašabętur vegna vanefnda af hįlfu annars samningsašila skulu svara til žess tjóns, ž.m.t. vegna śtgjalda, veršmunar og tapašs hagnašar, sem gagnašili bķšur vegna vanefndanna. Žetta gildir žó einungis um žaš tjón sem ašili gat meš sanngirni séš fyrir sem hugsanlega afleišingu vanefndar. Skašabętur nį ekki til:
53. gr. Veršmunur viš riftun. Ef kaupum er rift og neytandi kaupir af öšrum (stašgöngukaup) eša seljandi selur öšrum (stašgöngusala) meš forsvaranlegum hętti og innan sanngjarns tķma frį riftun skal, žegar veršmunur er reiknašur śt, leggja til grundvallar kaupveršiš og veršiš viš stašgöngurįšstöfunina. Ef kaupum er rift įn žess aš geršar séu stašgöngurįšstafanir žęr sem um ręšir ķ 1. mgr. og unnt er aš stašreyna gangverš söluhlutar skal, žegar veršmunur er reiknašur śt, leggja til grundvallar kaupveršiš og gangveršiš į riftunartķmanum. Gangverš er žaš verš sem er į sambęrilegum hlutum į afhendingarstaš. Žegar ekki er um gangverš aš ręša į afhendingarstaš skal miša viš veršiš į öšrum staš sem meš sanngirni mį jafna til afhendingarstašarins, žó žannig aš taka skal tillit til munar į flutningskostnaši. 54. gr. Skylda til aš takmarka tjón. Mildun įbyrgšar. Samningsašila, sem ber fyrir sig vanefndir af hįlfu gagnašila, er meš sanngjörnum rįšstöfunum skylt aš takmarka tjón sitt. Vanręki hann žaš ber hann sjįlfur žann hluta tjónsins sem af žvķ leišir. Skašabętur mį lękka ef žęr teljast ósanngjarnar fyrir hinn bótaskylda žegar litiš er til fjįrhęšar tjónsins ķ samanburši viš žaš fjįrtjón sem venjulega veršur ķ sambęrilegum tilvikum og atvika aš öšru leyti. 55. gr. Fyrirsjįanlegar vanefndir. Um fyrirsjįanlegar vanefndir fer eftir 61. og 62. gr. laga nr. 50/2000, um lausafjįrkaup. 56. gr. Gjaldžrot. Um rétt til aš ganga inn ķ kaup, halda eftir greišslu eša rifta kaupum vegna gjaldžrots samningsašila fer eftir lögum um gjaldžrotaskipti o.fl. 57. gr. Vanefndir aš žvķ er varšar hluta hins selda. Ef vanefndir seljanda varša einvöršungu hluta hins selda eiga reglur um greišsludrįtt og galla ķ V. og VI. kafla viš. Neytandi getur rift kaupunum meš öllu ef vanefndir eru verulegar į samningnum ķ heild sinni. Ef rįša mį af atvikum aš seljandi hafi lokiš afhendingu af sinni hįlfu, žótt umsamiš magn hafi ekki allt veriš afhent, eiga reglurnar um galla viš. 58. gr. Riftunarréttur neytanda viš afhendingu ķ įföngum. Ef seljandi į aš afhenda hiš selda ķ įföngum og vanefndir verša į tiltekinni afhendingu getur neytandi rift kaupum aš žvķ er hana varšar samkvęmt reglunum um riftun. Ef vanefndir veita neytanda réttmęta įstęšu til aš ętla aš vanefndir verši į afhendingum sķšar žannig aš riftunarréttur skapist getur neytandi į žeim grundvelli einnig rift kaupum aš žvķ er sķšari afhendingar varšar ef žaš gerist įšur en sanngjarn frestur er lišinn. Ef neytandi riftir kaupum aš žvķ er eina afhendingu varšar getur hann samtķmis rift kaupunum varšandi fyrri eša sķšari afhendingar ef slķkt samhengi er milli žeirra aš žęr nżtist ekki ķ žeim tilgangi sem gert var rįš fyrir viš samningsgeršina. 59. gr. Riftunarréttur seljanda viš afhendingu ķ įföngum. Ef seljandi į aš afhenda ķ įföngum og neytandi aš greiša eša stušla aš efndum varšandi hverja afhendingu og vanefndir verša af neytanda hįlfu į tiltekinni afhendingu getur seljandi rift aš žvķ er hana varšar samkvęmt reglum 45. gr. Ef vanefndir veita seljanda réttmęta įstęšu til aš ętla aš slķkar vanefndir verši į sķšari afhendingum aš riftunarréttur skapist getur seljandi į žeim grundvelli einnig rift kaupum aš žvķ er žęr afhendingar varšar ef žaš gerist įšur en sanngjarn frestur er lišinn. 60. gr. Umönnun söluhlutar. Nś sękir neytandi ekki söluhlut eša veitir honum ekki vištöku į réttum tķma eša önnur atvik, sem neytanda varša, leiša til žess aš hann fęr hlutinn ekki afhentan. Skal seljandi žį į kostnaš neytanda annast um hlutinn meš žeim hętti sem sanngjarnt er mišaš viš ašstęšur, enda hafi hann hlutinn ķ vörslum sķnum eša geti meš öšrum hętti annast hann. Hafni neytandi söluhlut sem hann hefur veitt vištöku skal hann į kostnaš seljanda annast um hlutinn į žann hįtt sem sanngjarn er mišaš viš ašstęšur. Hafni neytandi söluhlut sem hefur veriš sendur til hans honum til rįšstöfunar į įkvöršunarstaš skal hann annast um hlutinn į kostnaš seljanda, enda sé honum žaš kleift įn žess aš greiša kaupveršiš eša baka sér meš žvķ ósanngjörn śtgjöld eša óhagręši. Žetta į žó ekki viš ef seljandi sjįlfur eša einhver į hans vegum getur annast hlutinn į įkvöršunarstaš. Samningsašili, sem annast skal um söluhlut, getur fališ žaš žrišja manni samkvęmt reglum 74. gr. laga nr. 50/2000, um lausafjįrkaup. Įkvęši 75., 76., 77. og 78. gr. sömu laga um rétt ašila til skašabóta og trygginga fyrir kostnaši, um sölu eša ašrar rįšstafanir į söluhlut og um reikningsgerš og reikningsfęrslu gilda meš sama hętti. 61. gr. Sérreglur um neytendahugtakiš ķ tilteknum alžjóšlegum kaupum. Um kaupsamninga um söluhluti viš ašila sem hafa atvinnustöš eša heimilisfesti ķ rķkjum utan Evrópska efnahagssvęšisins gilda lög žessi um kaup į hlut til persónulegra nota fyrir kaupandann, fjölskyldu hans eša heimilisfólk, nema seljandinn hafi viš samningsgerš hvorki vitaš né mįtt vita aš hluturinn var keyptur ķ žvķ skyni. 62. gr. Innleišing. Lög žessi eru sett meš hlišsjón af įkvöršun sameiginlegu EES-nefndarinnar nr. 12/2000 frį 28. janśar 2000, um aš fella inn ķ EES-samninginn og taka upp ķ innlendan rétt įkvęši tilskipunar Evrópužingsins og rįšsins 1999/44/EB um tiltekna žętti ķ sölu neysluvara og įbyrgš žar aš lśtandi. [63. gr. …1)]2) [64. gr.]1) Gildistaka. Lög žessi öšlast gildi 1. jśnķ 2003. Lög žessi gilda einvöršungu um žį samninga sem geršir verša eftir gildistöku laganna. [65. gr.]1) … Įkvęši til brįšabirgša. …1)