Lagasafn. Ķslensk lög 12. aprķl 2024. Śtgįfa 154b. Prenta ķ tveimur dįlkum.
2009 nr. 50 21. aprķl
1. gr.
Samkvęmt žvķ sem nįnar er męlt fyrir um ķ lögum žessum getur eigandi ķbśšarhśsnęšis, ef hann sżnir fram į aš hann sé og verši um einhvern tķma ófęr um aš standa ķ fullum skilum į greišslu skulda sem tryggšar eru meš veši ķ žvķ hśsnęši og aš önnur tiltęk greišsluerfišleikaśrręši séu eša hafi reynst ófullnęgjandi, leitaš eftir greišsluašlögun vegna žeirra og getur hśn stašiš ķ allt aš fimm įr. Meš slķkri greišsluašlögun breytast skuldbindingar skuldarans į žann hįtt aš ašeins verša gjaldkręfar greišslur sem honum telst fęrt aš standa straum af, sbr. 1. mgr. 5. gr., en frestaš er gjalddaga žess hluta skuldbindinganna sem eftir er svo lengi sem greišsluašlögun stendur. [Framkvęmd laga žessara heyrir undir [rįšherra].1)]2) 2. gr. Greišsluašlögun getur einungis fengiš sį einstaklingur sem er žinglżstur eigandi viškomandi fasteignar og hefur forręši į fé sķnu. Eigi tveir eša fleiri einstaklingar fasteignina ķ óskiptri sameign verša žeir ķ sameiningu aš ganga til greišsluašlögunar. Ķ lögum žessum er eigandinn nefndur skuldari. Sé annaš ekki tekiš fram gildir žaš jafnt hvort sem hann er einn eša žeir eru fleiri. Greišsluašlögun getur ašeins varšaš fasteign žar sem skuldarinn heldur heimili og hefur skrįš lögheimili, enda sé um aš ręša hóflegt hśsnęši mišaš viš žarfir skuldara og fjölskyldu hans sem ętlaš er til bśsetu samkvęmt įkvöršun skipulags- og byggingaryfirvalda. Sé fasteignin ķ sameign er nęgilegt ķ žessu skyni aš einn eigenda eigi žar heimili samkvęmt žvķ sem aš framan segir. [Žrįtt fyrir įkvęši 2. mgr. getur greišsluašlögun tekiš til fasteignar af žeim toga sem žar um ręšir žótt skuldarinn haldi žar hvorki heimili né hafi žar skrįš lögheimili ef hann er ķslenskur rķkisborgari sem tķmabundiš er bśsettur erlendis vegna nįms, starfa eša veikinda.]1) Greišsluašlögun tekur til krafna sem tryggšar eru meš veši ķ fasteigninni svo sem hér segir:
Greišsluašlögun hefur ekki įhrif į tryggingarréttindi ķ fasteigninni į grundvelli kyrrsetningar eša löggeymslu, en krafa sem slķk réttindi eru fyrir kemur ekki til greišslu nema fjįrnįm hafi jafnframt veriš gert ķ fasteigninni fyrir sömu kröfu. [Nś hvķlir į fasteigninni tryggingarbréf sem veitir vešréttindi fyrir kröfum vešhafans į hendur skuldaranum eša einhverjum eigenda séu žeir fleiri en einn. Mešan į greišsluašlögunartķma stendur skulu žį eingöngu falla undir veštrygginguna kröfur sem gjaldfallnar voru žegar heimild var veitt til greišsluašlögunar og nįmu žį samanlagt aš hįmarki žeirri fjįrhęš sem tryggingarbréfiš hljóšar į um.]1) 3. gr. Skuldari leitar greišsluašlögunar meš skriflegri beišni til hérašsdómstóls ķ žvķ umdęmi žar sem [sś fasteign sem greišsluašlögun varšar er],1) en ef leita į greišsluašlögunar vegna fasteignar ķ eigu tveggja eša fleiri skal beišni žeirra gerš ķ einu lagi. Ķ beišni skal einkum greint frį eftirtöldu:
Meš beišni skulu fylgja gögn til stašfestingar upplżsingum sem ķ 1. mgr. greinir, en auk žess žrjś sķšustu skattframtöl skuldarans. Žį skal jafnframt fylgja stašfesting fjįrmįlafyrirtękis į žvķ aš žaš hafi tekiš aš sér aš annast greišslumišlun fyrir skuldarann samkvęmt žvķ sem ķ 1. mgr. 11. gr. segir. 4. gr. Hérašsdómari tekur afstöšu til beišni skv. 3. gr. meš śrskurši. Um mešferš hennar fyrir dómi og heimild til mįlskots gilda sömu reglur og um mešferš beišni um heimild til aš leita naušasamnings …1) Hérašsdómari hafnar beišni ef svo stendur į sem hér segir:
Taki hérašsdómari til greina beišni skal hann žegar ķ staš skipa umsjónarmann meš greišsluašlöguninni eftir sömu reglum og gilda viš naušasamningsumleitanir …1). Žóknun umsjónarmanns, allt aš 200.000 kr., greišist śr rķkissjóši įsamt öšrum kostnaši af greišsluašlögun samkvęmt įkvöršun hérašsdómara. [Rįšherra]1) er heimilt aš įkveša meš reglugerš aš opinber stofnun eša sżslumenn komi ķ staš umsjónarmanns meš greišsluašlögun og annist störf hans ķ samręmi viš įkvęši laga žessara. [Rįšherra]1) er heimilt aš fela sżslumanni, einum eša fleiri, eša opinberri stofnun umsjón meš tķmabundinni greišsluašlögun fasteignaveškrafna į ķbśšarhśsnęši. Žegar śrskuršur skv. 3. mgr. er genginn frestast naušungarsala, sem leitaš kann aš hafa veriš į viškomandi fasteign, mešan reynt er aš koma greišsluašlögun į. Skuldari getur į öllum stigum fellt nišur ašgeršir til aš koma į greišsluašlögun. 5. gr. Žegar umsjónarmašur hefur veriš skipašur skal hann tafarlaust kvešja skuldara į sinn fund og leita eftir žörfum frekari upplżsinga til undirbśnings į greišsluašlögun. Į grundvelli žeirra upplżsinga og fyrirliggjandi gagna aš öšru leyti skal umsjónarmašur reikna, aš teknu tilliti til framfęrslukostnašar og annarra ešlilegra śtgjalda skuldarans, hvaš honum sé kleift aš greiša žegar ķ staš af skuldum sem greišsluašlögunin tęki til og sķšan meš föstum mįnašargreišslum į žvķ tķmabili sem hśn stęši yfir. Fastar mįnašargreišslur mega žó ekki nema lęgri fjįrhęš en žeirri sem ętla mį samkvęmt mati umsjónarmanns aš svari til hęfilegrar hśsaleigu į almennum markaši fyrir eignina sem greišsluašlögun varšar [nema sérstakar og tķmabundnar įstęšur séu fyrir hendi].1) [Viš slķkar ašstęšur er umsjónarmanni heimilt aš įkveša tķmabundiš lęgri mįnašargreišslu til greišslu veškrafna en žó ekki lęgri en 60% af hęfilegri hśsaleigu.]1) Fastar mįnašargreišslur skulu bundnar launavķsitölu frį žeim tķma sem beišni um greišsluašlögun var tekin til greina. Umsjónarmašur skal ķ samrįši viš skuldara gera frumvarp til greišsluašlögunar žar sem greint er frį eftirtöldu:
Aš žvķ geršu sem aš framan segir bošar umsjónarmašur meš sannanlegum hętti til fundar meš vešhöfum sem haldinn skal innan fjögurra vikna frį skipun hans. Fundarboši skal fylgja greinargerš um žau atriši sem um ręšir ķ 1. mgr. og frumvarp til greišsluašlögunar. Ef ekki er kunnugt um hver eigi kröfu sem greišsluašlögun tekur til skal umsjónarmašur beina fundarboši til žess sem upplżst hefur veriš aš annist innheimtu į kröfunni, en sé ekki heldur um žann vitaš veršur ekki frekar af fundarboši vegna žeirrar kröfu. Skuldara skal tilkynnt hvar og hvenęr vešhafafundur veršur haldinn. 6. gr. Komist greišsluašlögun į hefur hśn žau įhrif mešan į henni stendur aš skuldir sem undir hana eiga bera ašeins žį vexti og eftir atvikum verštryggingu sem žęr hefšu boriš ķ skilum įn tillits til gjalddaga. Beri krafa enga samningsvexti skal höfušstóll hennar verštryggšur mišaš viš vķsitölu neysluveršs og skulu falla į hana vextir sem kvešiš er į um ķ 4. gr. laga um vexti og verštryggingu, nr. 38/2001. Į greišsluašlögunartķma fellur ekki heldur į žęr skuldir krafa um innheimtukostnaš eša annan kostnaš sem stafar af vanskilum. Aš žvķ leyti sem ekki fęst greišsla į kröfu į greišsluašlögunartķma bętast įfallnir vextir įrlega viš höfušstól hennar. Hafi krafa, sem upphaflega var samiš um aš greiša meš afborgunum į tilteknum tķma sem enn er ekki kominn, veriš gjaldfelld ķ heild vegna vanskila eša af öšrum sökum veldur greišsluašlögun žvķ aš gjaldfelling er śr gildi aš žvķ er žęr afborganir varšar. Nś er krafa aš nokkru komin ķ gjalddaga įn žess aš stašiš hafi veriš ķ skilum meš žann hluta hennar en hśn er aš öšru leyti ķ skilum, eftir atvikum vegna įkvęša 2. mgr., og veršur žį greišsluašlögun til žess aš vanskilažįttur kröfunnar, hvaš varšar jafnt gjaldfallinn hluta höfušstóls sem vexti og verštryggingu, leggst viš ógjaldfallinn höfušstól hennar, sbr. žó 1. mgr. 7. gr. Um leiš skal žį lįnstķmi lengjast til jafnlengdar žeim tķma sem greišsluašlögun stendur og skulu greišslukjör įkvešin į nżjan leik meš tilliti til žess. Hvķli samkvęmt samningsveši eša fjįrnįmi krafa į fasteigninni sem öll er komin ķ gjalddaga įn žess aš įkvęši 3. mgr. taki til hennar leišir greišsluašlögun til žess aš krafan skal teljast gjaldkręf meš afborgunum, sem aš fjölda skulu svara til žeirra mįnaša sem eftir standa af greišsluašlögunartķmanum žegar fyrst fęst greišsla upp ķ kröfuna. Mešan į greišsluašlögun stendur veršur ekki stofnaš til samningsvešs ķ fasteigninni. Ef fjįrnįm er gert ķ fasteigninni į žeim tķma fer um žaš sem segir ķ 4. mgr. Į tķmabili greišsluašlögunar veršur ekki krafist naušungarsölu į fasteigninni nema til fullnustu lögvešskröfu sem gjaldfalliš hefur eftir upphaf hennar eša kröfu į hendur öšrum en skuldaranum sem tryggš er meš veši ķ fasteigninni. 7. gr. Geti skuldari lagt žegar ķ staš af mörkum fé til greišslu af skuldum skal žvķ fyrst variš til aš greiša kröfur sem lögvešsréttur er fyrir og gjaldfallnar voru įšur en beišni um greišsluašlögun var tekin til greina. Standi eitthvaš žį eftir af žvķ fé skal žvķ rįšstafaš til aš greiša upp vanskil į skuldum eftir stöšu žeirra ķ vešröš svo langt sem fjįrhęšin hrekkur til. Mįnašargreišslu, sem reiknuš er eftir 1. mgr. 5. gr., skal variš fyrst til aš gera full skil į kröfum sem lögvešsréttur er fyrir, enda hafi žęr ekki greišst samkvęmt žvķ sem ķ 1. mgr. segir. Eftir aš full skil hafa veriš gerš į žeim kröfum skal mįnašargreišslu rįšstafaš hverju sinni til aš greiša įšur įkvešnar afborganir af skuldum įsamt vöxtum og eftir atvikum verštryggingu žannig aš fyrst komi til greišslu af žeirri skuld sem hverju sinni stendur fremst ķ vešröš, en standi žį eftir fé af žeirri mįnašargreišslu skal žvķ žessu nęst variš til greišslu af skuldinni sem nęst er ķ vešröš og svo koll af kolli. Aš žvķ leyti sem ekkert fęst af mįnašargreišslu upp ķ kröfu vegna stöšu hennar ķ vešröš ber hśn vexti og tekur skilmįlabreytingum skv. 1. og 3. mgr. 6. gr. 8. gr. Į vešhafafundi sem umsjónarmašur bošar til skv. 3. mgr. 5. gr. skal hann kynna greinargerš sķna og frumvarp til greišsluašlögunar. Sé skuldari staddur į fundi er honum skylt eftir bestu vitund aš veita fundarmönnum upplżsingar um žau atriši varšandi greišsluašlögunina sem žeir óska eftir. Umsjónarmanni er aš kröfu fundarmanns heimilt aš fresta vešhafafundi ef skuldari er žar ekki męttur og leggja fyrir hann aš koma til fundar ef umsjónarmašur fellst į aš žaš sé naušsynlegt til upplżsingaöflunar. Umsjónarmašur skal leita eftir višhorfum žeirra sem sękja vešhafafund til frumvarps til greišsluašlögunar. Eftir žvķ sem žurfa žykir getur umsjónarmašur aš tillögu skuldara eša meš samžykki hans gert breytingar į frumvarpinu sem kynntar skulu žegar į fundinum. Fęrš skal fundargerš žar sem mešal annars žessum atrišum skal ķ meginatrišum lżst. Innan tveggja vikna frį vešhafafundi skal umsjónarmašur taka rökstudda og skriflega įkvöršun um hvort af greišsluašlögun verši. Žvķ skal umsjónarmašur hafna ef fram hafa komiš atriši sem leiša hefšu įtt til žess aš beišni skuldarans yrši hafnaš fyrir hérašsdómi, sbr. 2.–8. tölul. 2. mgr. 4. gr. Umsjónarmašur getur einnig hafnaš aš greišsluašlögun komist į ef hann telur óraunhęft aš skuldari muni standa viš skilmįla samkvęmt frumvarpi aš henni, svo og ef skuldari hefur ekki stašiš af trśmennsku aš undirbśningi hennar eša ętla verši aš hennar sé leitaš ķ óheišarlegum tilgangi. Įkvöršun umsjónarmanns skal meš sannanlegum hętti send tafarlaust öllum vešhöfum sem kunnugt er um, svo og skuldaranum. Hafi umsjónarmašur įkvešiš aš hafna žvķ aš af greišsluašlögun verši er mešferš hans į mįli žegar ķ staš lokiš. Nś hefur umsjónarmašur įkvešiš aš af greišsluašlögun verši og getur žį vešhafi innan tveggja vikna frį žvķ aš sś įkvöršun var tekin tilkynnt umsjónarmanni aš hann krefjist śrlausnar hérašsdóms um hana. Sś tilkynning skal vera skrifleg og rökstudd, en aš öšru leyti fer um mešferš mįls samkvęmt sömu reglum og gilda um mešferš įgreinings um frumvarp skiptastjóra til śthlutunar viš gjaldžrotaskipti. Žegar frestur skv. 6. mgr. er śt runninn įn žess aš vešhafi krefjist dómsśrlausnar er greišsluašlögun sjįlfkrafa komin į. Aš öšrum kosti fer um afdrif hennar eftir śrlausn dómstóla. 9. gr. Žegar greišsluašlögun er komin į skal umsjónarmašur gera skriflega yfirlżsingu um hana žar sem mešal annars skal greint frį hvenęr hśn komst į, til hve langs tķma hśn er og hverjar skilmįlabreytingar leišir af henni. Hann skal fį yfirlżsingunni žinglżst, en til žess žarf ekki samžykki vešhafa. Fyrir žessa žinglżsingu greišist ekkert gjald. Umsjónarmašur skal senda öllum žekktum vešhöfum eintak af žessari yfirlżsingu. Umsjónarmašur lętur skuldaranum ķ té stašfest eintak yfirlżsingar skv. 1. mgr., frumvarps til greišsluašlögunar og įkvöršunar sinnar um aš af henni verši til aš skuldari geti fališ fjįrmįlafyrirtęki aš mišla greišslum fyrir sig. Viš svo bśiš er mešferš umsjónarmanns į mįli lokiš. 10. gr. Umsjónarmašur skal įn tafar tilkynna hérašsdómi um lok starfa sinna. Žeirri tilkynningu skulu fylgja greinargerš umsjónarmanns og frumvarp til greišsluašlögunar, fundargeršir frį vešhafafundi, įkvöršun umsjónarmanns um mįlalok og eftir atvikum yfirlżsing hans skv. 9. gr. 11. gr. Skuldara er skylt ķ tęka tķš įšur en komiš er aš fyrsta gjalddaga samkvęmt greišsluašlögun aš koma žvķ til leišar aš fjįrmįlafyrirtęki mišli fyrir hann greišslum samkvęmt henni. Mešan į tķma greišsluašlögunar stendur getur vešhafi, sem af henni er bundinn, leitaš eftir ógildingu hennar eftir sömu reglum og gilda um ógildingu naušasamnings. Greišsluašlögun fellur sjįlfkrafa śr gildi ef eigendaskipti verša aš fasteigninni sem hśn varšar, žar į mešal meš andlįti skuldara eša žvķ aš bś hans sé tekiš til gjaldžrotaskipta. 12. gr. Nś telur skuldari žegar minna en žrķr mįnušir eru til loka tķma greišsluašlögunar en įšur en sį tķmi er į enda aš sżnt sé aš hann verši um fyrirséša framtķš ófęr um aš standa ķ fullum skilum meš greišslu skulda sem tryggšar eru meš veši ķ žeirri fasteign sem greišsluašlögun tekur til og aš önnur tiltęk greišsluerfišleikaśrręši séu ófullnęgjandi. Getur skuldari žį leitaš eftir žvķ aš vešréttindi sem standa til tryggingar uppreiknušum eftirstöšvum vešskulda į fasteigninni sem hśn varšar og nema hęrri fjįrhęš en svarar til söluveršs fasteignarinnar į almennum markaši …1) verši afmįš af fasteigninni enda sżni skuldari fram į aš hann geti stašiš ķ fullum skilum meš žęr vešskuldir sem įfram hvķla į fasteigninni. Getur skuldari žį beint til sżslumanns ķ umdęminu, žar sem fasteignin er, skriflegri og rökstuddri beišni um aš geršar verši rįšstafanir um fasteignina samkvęmt žvķ sem nįnar segir ķ 3.–5. mgr. Žaš er skilyrši fyrir žeim rįšstöfunum aš vešskuldir séu ķ skilum eftir žeirri skipan sem greišsluašlögun hefur leitt af sér. Meš beišni skuldara skv. 1. mgr. skal fylgja eintak af žeim gögnum sem getiš er ķ 3. og 9. gr. įsamt veršmati tveggja löggiltra fasteignasala į fasteign skuldarans, eintaki af kvittunum fyrir greišslum til vešhafa ķ samręmi viš greišsluašlögun og eftir žörfum śtreikningum į uppreiknašri stöšu vešskulda sem į fasteigninni hvķla. Žegar sżslumanni hefur borist beišnin kannar hann hvort fullnęgt sé skilyršum 1. og 2. mgr. til aš taka hana til mešferšar. Séu žau ekki uppfyllt hafnar hann beišninni žegar ķ staš nema annmarkar séu į mįlatilbśnaši skuldara sem bęta megi śr į skömmum fresti. Aš öšrum kosti skal sżslumašur boša meš sannanlegum hętti alla vešhafa įsamt skuldara til fundar viš sig. Liggi ekki fyrir upplżsingar um hverjir eigi einstakar veškröfur skal sżslumašur beina fundarboši til žeirra sem upplżst hefur veriš aš annist innheimtu į kröfunum, en sé ekki heldur um žį vitaš skulu žessir vešhafar bošašir til fundarins meš auglżsingu ķ Lögbirtingablaši sem birt er meš minnst viku fyrirvara. Į vešhafafundi kynnir sżslumašur fyrirliggjandi gögn og gefur vešhöfum kost į aš lżsa afstöšu til žess sem fram er komiš af hendi skuldara. Veršmat į eign sem skuldari hefur aflaš skv. 2. mgr. skal lagt til grundvallar nema vešhafi sem hefur hagsmuna aš gęta af nišurstöšu žess fįi žvķ hrundiš meš matsgerš dómkvaddra manna, en fresta skal sżslumašur mešferš mįls ef leita skal slķkrar matsgeršar. Teljist samkvęmt žessu sżnt aš samanlögš fjįrhęš vešskulda sé hęrri en söluverš eignarinnar ķ žvķ hlutfalli sem getiš er ķ 1. mgr. skal sżslumašur gefa į fundinum vešhöfum, sem fara meš kröfur sem standa ķ vešröš utan žeirra marka, kost į aš gera žegar ķ staš tilboš um aš leysa til sķn eignina meš žvķ aš taka aš sér rétthęrri veškröfur annarra. Komi fram į vešhafafundi tilboš skv. 4. mgr. skal leitaš afstöšu skuldara til žess. Hafni hann bošinu eša sé hann ekki męttur į fund lżkur žessari mešferš mįls žegar ķ staš. Samžykki skuldari tilbošiš skal vešhafi standa viš žaš innan tveggja vikna įsamt žvķ aš leggja til naušsynleg skjöl vegna eigendaskipta. Nś kemur ekki fram tilboš į vešhafafundi skv. 4. mgr., og skal žį sżslumašur eftir kröfu skuldara afmį af fasteigninni vešréttindi sem standa utan žeirra marka ķ vešröš sem greinir ķ 1. mgr. Standi veškrafa aš hluta innan žeirra marka og aš hluta utan skal eftirstöšvum hennar skipt aš tiltölu žvķ til samręmis og įkvešur žį sżslumašur nżjan höfušstól skuldarinnar sem vešréttindi eru fyrir. Um rįšstafanir samkvęmt žessari mįlsgrein gerir sżslumašur yfirlżsingu sem žinglżst skal į eignina en fyrir hana greišist ekkert gjald. Sżslumašur skal fęra geršabók um rįšstafanir samkvęmt žessari grein. Rķsi įgreiningur um slķkar rįšstafanir geta žeir sem eiga hlut aš mįli leitaš śrlausnar um hann fyrir dómstólum eftir sömu reglum og gilda um śrlausn įgreinings um gildi naušungarsölu. 13. gr. Lög žessi öšlast gildi 15. maķ 2009.