Lagasafn. Ķslensk lög 12. aprķl 2024. Śtgįfa 154b. Prenta ķ tveimur dįlkum.
2001 nr. 38 26. maķ
1. gr.
Lög žessi gilda um vexti af peningakröfum į sviši fjįrmunaréttar og į öšrum svišum réttarins, eftir žvķ sem viš getur įtt, svo og um annaš endurgjald sem įskiliš er eša tekiš fyrir lįnveitingu eša umlķšun skuldar. Lög žessi gilda einnig um verštryggingu sparifjįr og lįnsfjįr. 2. gr. Įkvęši II. og IV. kafla laga žessara gilda žvķ ašeins aš ekki leiši annaš af samningum, venju eša lögum. Einnig veršur vikiš frį öšrum įkvęšum laganna aš žvķ marki sem žar er kvešiš į um. Žó er įvallt heimilt aš vķkja frį įkvęšum laganna til hagsbóta fyrir skuldara. 3. gr. Almenna vexti skal žvķ ašeins greiša af peningakröfu aš žaš leiši af samningi, venju eša lögum. Vexti skal greiša frį og meš stofndegi peningakröfu og fram aš gjalddaga. 4. gr. Žegar greiša ber vexti skv. 3. gr., en hundrašshluti žeirra eša vaxtavišmišun er aš öšru leyti ekki tiltekin, skulu vextir vera į hverjum tķma jafnhįir vöxtum sem Sešlabanki Ķslands įkvešur meš hlišsjón af lęgstu vöxtum į nżjum almennum óverštryggšum śtlįnum hjį lįnastofnunum og birtir skv. 10. gr. Ķ žeim tilvikum sem um verštryggša kröfu er aš ręša skulu vextir vera jafnhįir vöxtum sem Sešlabankinn įkvešur meš hlišsjón af lęgstu vöxtum į nżjum almennum verštryggšum śtlįnum hjį lįnastofnunum og birtir skv. 10. gr. 5. gr. Hafi gjalddagi veriš fyrir fram įkvešinn er kröfuhafa heimilt aš krefja skuldara um drįttarvexti sem reiknast af ógreiddri peningakröfu frį og meš gjalddaga fram aš greišsludegi. Drįttarvextir skulu ętķš reiknast sem dagvextir nema į annan veg sé sérstaklega męlt ķ lögum. Nś er ekki samiš um gjalddaga kröfu og er žį heimilt aš reikna drįttarvexti frį og meš žeim degi žegar lišinn er mįnušur frį žvķ aš kröfuhafi sannanlega krafši skuldara meš réttu um greišslu. Sé greišslukrafan sett fram į mįnašardegi sem ekki er til ķ nęsta mįnuši skal skuldari greiša drįttarvexti frį og meš sķšasta degi žess mįnašar. Žrįtt fyrir įkvęši 3. mgr. er ętķš heimilt aš reikna drįttarvexti frį og meš žeim degi er dómsmįl er höfšaš um kröfu, sbr. žó 9. gr. 6. gr. Drįttarvextir skulu vera samtala gildandi vaxta algengustu skammtķmalįna Sešlabanka Ķslands til lįnastofnana (grunnur drįttarvaxta) auk [sjö hundrašshluta įlags]1) (vanefndaįlag), nema um annaš sé samiš skv. 2. mgr. žessarar greinar. …1) Sešlabankinn skal birta drįttarvexti samkvęmt žessari mįlsgrein eigi skemur en viku fyrir gildistökudaga drįttarvaxta sem eru [fyrsta dag hvers mįnašar].1) Heimilt er aš semja um fastan hundrašshluta vanefndaįlags ofan į grunn drįttarvaxta skv. 1. mgr., aš undanskildum neytendalįnum. Einnig er heimilt aš semja um fastan hundrašshluta drįttarvaxta, aš undanskildum neytendalįnum. [Žrįtt fyrir įkvęši 1. mgr. skulu drįttarvextir ķ verslunarvišskiptum milli fyrirtękja eša milli fyrirtękja og opinberra ašila samkvęmt lögum um greišsludrįtt ķ verslunarvišskiptum vera samtala gildandi vaxta algengustu skammtķmalįna Sešlabanka Ķslands til lįnastofnana (grunnur drįttarvaxta) auk įtta hundrašshluta įlags (vanefndaįlag) nema samiš sé um hęrri drįttarvexti skv. 2. mgr.]2) 7. gr. Ef atvik sem varša kröfuhafa og skuldara veršur ekki um kennt valda žvķ aš greišsla fer ekki fram skal ekki reikna drįttarvexti žann tķma sem greišsludrįttur veršur af žessum sökum. Sama į viš ef greišsla fer ekki fram vegna žess aš skuldari neytir vanefndaśrręša gagnvart kröfuhafa eša heldur af öšrum lögmętum įstęšum eftir greišslu eša hluta hennar. 8. gr. Kröfur um skašabętur skulu bera vexti frį og meš žeim degi er hiš bótaskylda atvik įtti sér staš. Žeir skulu į hverjum tķma vera jafnhįir tveimur žrišju hlutum vaxta sem Sešlabanki Ķslands įkvešur og birtir skv. 1. mįlsl. 4. gr. Sé fjįrhęš skašabótakröfu mišuš viš veršlag sķšar en hiš bótaskylda atvik varš ber krafan žó vexti skv. 1. mgr. frį žeim tķma. 9. gr. Skašabótakröfur skulu bera drįttarvexti skv. 1. mgr. 6. gr. aš lišnum mįnuši frį žeim degi er kröfuhafi sannanlega lagši fram žęr upplżsingar sem žörf var į til aš meta tjónsatvik og fjįrhęš bóta. Dómstólar geta žó, ef sérstaklega stendur į, įkvešiš annan upphafstķma drįttarvaxta. 10. gr. Lįnastofnunum ber aš tilkynna Sešlabanka Ķslands um öll vaxtakjör og breytingar į žeim ķ žvķ formi og meš žeim fyrirvara sem Sešlabankinn krefst. Sešlabankinn skal fyrir lok hvers mįnašar birta ķ Lögbirtingablaši vexti af óverštryggšum og verštryggšum śtlįnum skv. 4. gr. og vexti af skašabótakröfum skv. 8. gr. og skal hver tilkynning lögš til grundvallar ķ samręmi viš lög žessi nęsta mįnušinn eša uns nęsta tilkynning birtist. Jafnframt skal Sešlabankinn birta ķ Lögbirtingablaši drįttarvexti skv. 1. mgr. 6. gr., ž.e. grunn drįttarvaxta og vanefndaįlag. Sešlabankinn skal um hver įramót birta ķ B-deild Stjórnartķšinda töflu er sżnir vexti samkvęmt žessari mįlsgrein į hverjum tķma į nęstlišnu įri. Auk vaxta skv. 2. mgr. getur Sešlabankinn birt ķ Lögbirtingablaši ašra vexti lįnastofnana. 11. gr. Sé mįl höfšaš til heimtu peningakröfu og krafist vaxta meš tilvķsun til 4. eša 8. gr. eša drįttarvaxta skv. 1. mgr. 6. gr. mį dęma slķka vexti, enda žótt hundrašshluti žeirra sé ekki tilgreindur ķ stefnu. Sé mįl höfšaš til heimtu peningakröfu og drįttarvaxta krafist skv. 2. mgr. 6. gr. skal žó tiltaka hundrašshluta vanefndaįlags ķ stefnu eša hundrašshluta drįttarvaxta sé samiš um fasta drįttarvexti. 12. gr. Sé vaxtatķmabil lengra en tólf mįnušir įn žess aš vextirnir séu greiddir skulu žeir lagšir viš höfušstól og nżir vextir reiknašir af samanlagšri fjįrhęš. Ekki skal bęta vöxtum viš höfušstól oftar en į tólf mįnaša fresti, nema um sé aš ręša innlįnsreikninga lįnastofnana. Viš śtreikning vaxta skulu taldir 30 dagar ķ hverjum mįnuši og 360 dagar ķ įri, nema um annaš sé samiš eša venja standi til annars. 13. gr. Įkvęši žessa kafla gilda um skuldbindingar sem varša sparifé og lįnsfé ķ ķslenskum krónum žar sem skuldari lofar aš greiša peninga og žar sem umsamiš eša įskiliš er aš greišslurnar skuli verštryggšar. Meš verštryggingu er ķ žessum kafla įtt viš breytingu ķ hlutfalli viš innlenda veršvķsitölu. Um heimildir til verštryggingar fer skv. 14. gr. nema lög kveši į um annaš. Afleišusamningar falla ekki undir įkvęši žessa kafla. [Skuldbindingar sem varša lįnsfé ķ erlendum gjaldmišlum og lįnsfé žar sem greišslur breytast ķ samręmi viš gengi erlendra gjaldmišla eša gengisvķsitölur, ž.m.t. samsetta gjaldmišla sem Sešlabanki Ķslands reiknar og birtir, falla ekki undir įkvęši žessa kafla.]1) 14. gr. Heimilt er aš verštryggja sparifé og lįnsfé skv. 13. gr. sé grundvöllur verštryggingarinnar vķsitala neysluveršs sem Hagstofa Ķslands reiknar samkvęmt lögum sem um vķsitöluna gilda og birtir mįnašarlega ķ Lögbirtingablaši. [Vķsitala sem reiknuš er og birt ķ tilteknum mįnuši gildir um verštryggingu sparifjįr og lįnsfjįr frį fyrsta degi žar nęsta mįnašar.]1) Ķ lįnssamningi er žó heimilt aš miša viš hlutabréfavķsitölu, innlenda eša erlenda, eša safn slķkra vķsitalna sem ekki męla breytingar į almennu veršlagi. [Žaš į žó ekki viš um neytendalįn eša fasteignalįn til neytenda.]2) 15. gr. Sešlabankinn getur aš fengnu samžykki [rįšherra]1) įkvešiš lįgmarkstķma verštryggšra innstęšna og lįna. Bankinn getur jafnframt aš fengnu samžykki rįšherra įkvešiš aš vextir verštryggšra innstęšna og lįna skuli vera óbreytanlegir į lįnstķmanum. Sešlabankinn setur nįnari reglur2) um verštryggingu sparifjįr og lįnsfjįr. 16. gr. Žegar skuldbindingum meš įkvęšum um verštryggingu er žinglżst skal žess gętt aš verštryggingarinnar sé getiš ķ žinglżsingabókum og skulu žęr koma fram į vottoršum žinglżsingarstjóra um efni žinglżsingabóka. 17. gr. …1) 18. gr. [Ef samningsįkvęši um vexti eša annaš endurgjald fyrir lįnveitingu eša umlķšun skuldar eša drįttarvexti teljast ógild skal peningakrafan bera vexti skv. 1. mįlsl. 4. gr., enda eigi önnur įkvęši žessarar greinar ekki viš. Hiš sama į viš ef samningur kvešur į um verštryggingu skuldar samhliša vaxtaįkvęšum, og annaš tveggja er ógilt, og skulu žį bęši įkvęši samningsins um vexti og verštryggingu fara eftir žvķ sem kvešiš er į um ķ 4. gr. og žvķ sem greinir nįnar ķ žessari grein. Sé lįnssamningur til lengri tķma en fimm įra skal aš loknu uppgjöri skv. 5. mgr. miša viš lęgstu vexti į nżjum almennum verštryggšum śtlįnum hjį lįnastofnunum sem Sešlabanki Ķslands įkvešur og birtir skv. 10. gr. Um verštryggingu skal žį miša viš vķsitölu neysluveršs, sbr. 1. mgr. 14. gr., frį uppgjörsdegi. Afmörkun žeirra skuldbindinga sem falla undir žessa mįlsgrein skal vera ķ samręmi viš skilyrši įkvęšis B-lišar 68. gr. laga um tekjuskatt, nr. 90/2003. Įkvęši žessarar mįlsgreinar eru frįvķkjanleg ef skuldari kżs aš lįnssamningur hans beri heldur vexti ķ samręmi viš 4. gr. eša ef samiš er um betri kjör honum til handa. Vexti samkvęmt įkvęšum 1. mgr. skal reikna frį og meš stofndegi peningakröfu, nema samiš verši um annaš, sbr. 3. gr. Skuldara skal heimilt aš greiša peningakröfur aš fullu, įn uppgreišslugjalds, teljist samningsįkvęši um verštryggingu og vexti ógild, sbr. 1. mgr., meš įföllnum vöxtum skv. 1. mgr. Kröfuhafa ber aš endurgreiša skuldara žį fjįrhęš sem hann hefur žannig ranglega af honum haft vegna ólögmętra vaxta og/eša verštryggingar. Viš įkvöršun endurgreišslu eša śtreikning į stöšu skuldar skal upphaflegur höfušstóll skuldar vaxtareiknašur samkvęmt įkvęšum 1. mgr. Frį höfušstól og įföllnum vöxtum skal draga žęr fjįrhęšir sem inntar hafa veriš af hendi fram aš uppgjörsdegi ķ vexti, hvers kyns vanskilaįlögur og afborganir mišaš viš hvern innborgunardag. Žannig śtreiknuš fjįrhęš myndar eftirstöšvar skuldarinnar og skulu žį upphaflegir eša sķšar įkvaršašir endurgreišsluskilmįlar gilda aš žvķ er varšar lįnstķma, gjalddaga og ašra tilhögun į greišslu skuldar, allt aš teknu tilliti til žeirra breytinga sem leišir af įkvęšum žessarar greinar. Hafi skuldari notiš greišslujöfnunar į grundvelli įkvęša laga nr. 63/1985, eša samkvęmt sérstöku samkomulagi, skal hśn falla nišur og fjįrhęš į jöfnunarreikningi bętast viš höfušstól lįnsins. Nżti skuldari sér rétt til verštryggingar vešlįns skv. 2. mgr. skal greišslujöfnun aftur taka gildi, nema skuldari óski sérstaklega eftir aš vera undanžeginn greišslujöfnun, og skal greišslumark skv. 3. gr. laga nr. 63/1985 taka gildi į žvķ tķmamarki sem umreikningur lįns samkvęmt žessari mįlsgrein mišast viš. Ef śtreikningur į uppgjöri skv. 5. mgr. leišir til žess aš krafa sé aš fullu greidd skal lįnveitandi gefa śt fullnašarkvittun, hlutast til um afléttingu vešbanda og gefa śt žęr yfirlżsingar sem naušsyn krefur. Ef skuldari į aš loknum śtreikningi skv. 5. mgr. kröfu į lįnveitanda skal lįnveitandi greiša žį fjįrhęš sem upp į vantar eigi sķšar en 30 dögum frį žvķ aš krafa er gerš um endurgreišslu. Nś hafa, einu sinni eša oftar, oršiš ašila- eša skuldaraskipti aš lįnssamningi žar sem um er aš ręša ólögmęta vexti og/eša verštryggingu. Skal žį hver skuldari eiga sjįlfstęšan rétt gagnvart kröfuhafa til leišréttingar į greišslum žeim sem žeir inntu af hendi vegna lįnsins, svo og rétt eša skyldu til leišréttingar vegna breytinga į höfušstól lįnsins vegna įhrifa gengistryggingar. Réttindi og skyldur hvers og eins ašila skulu mišast viš žann tķma sem viškomandi var skuldari lįnssamnings. Leišrétting nęr bęši til greišslna og höfušstóls į žvķ tķmabili samkvęmt eftirfarandi reglum:
Įkvęši žessarar greinar um greišslur śr hendi skuldara eiga, eftir žvķ sem viš į, viš um greišslur sem inntar hafa veriš af hendi af öšrum ašilum fyrir skuldara, sem og įbyrgšarmönnum fjįrskuldbindinga, og jafnframt greišslur sem kröfuhafi hefur fengiš vegna fullnustugerša. Sanni įbyrgšarmašur eša vešeigandi rétt sinn skulu greišslur til žeirra ganga fyrir öšrum greišslum til skuldara viš uppgjör skv. 6. og 7. mgr. Ef įgreiningur um rétt til greišslu rķs innbyršis į milli skuldara skv. 7. mgr. eša skuldara og žrišja manns skv. 8. mgr. skal kröfuhafi greiša uppgjörsfjįrhęš inn į geymslureikning ķ samręmi viš įkvęši laga nr. 9/1978 meš žeim skilmįlum aš deiluašilar sanni rétt sinn til greišslunnar meš gildu samkomulagi eša aš fullnašardómur hafi gengiš um įgreining žeirra.]1) [19. gr. Fjįrmįlaeftirlitiš hefur eftirlit meš žvķ aš eftirlitsskyldir ašilar skv. 1. mgr. 2. gr. laga um opinbert eftirlit meš fjįrmįlastarfsemi fari aš įkvęšum laga žessara og reglugerša og reglna settra samkvęmt žeim. Um eftirlitiš fer samkvęmt įkvęšum laga um opinbert eftirlit meš fjįrmįlastarfsemi.]1) [20. gr. Žaš varšar sektum, nema žyngri refsing liggi viš broti samkvęmt öšrum lögum, aš brjóta gegn 14. gr. um heimild til aš verštryggja sparifé og lįnsfé og reglum settum į grundvelli 15. gr. Brot gegn lögum žessum og reglum settum į grundvelli žeirra varša sektum hvort sem žau eru framin af įsetningi eša gįleysi. Gera mį lögašila sekt fyrir brot į lögum žessum og reglum settum į grundvelli žeirra óhįš žvķ hvort sök verši sönnuš į tiltekinn fyrirsvarsmann lögašilans, starfsmann hans eša annan ašila sem starfar į hans vegum. Hafi fyrirsvarsmašur lögašilans, starfsmašur hans eša annar į hans vegum meš saknęmum hętti brotiš gegn lögum žessum eša reglum settum į grundvelli žeirra ķ starfsemi lögašilans mį gera honum refsingu, auk žess aš gera lögašilanum sekt.]1) [21. gr.]1) Lög žessi öšlast gildi 1. jślķ 2001. … I. Nś segir ķ lįnssamningi ķ ķslenskum krónum, geršum fyrir gildistöku laga žessara, aš vextir fram aš gjalddaga skuli vera breytilegir ķ samręmi viš vegiš mešaltal įrsįvöxtunar į nżjum almennum śtlįnum hjį višskiptabönkum og sparisjóšum, mešalśtlįnsvexti višskiptabanka og sparisjóša eša mešalśtlįnsvexti sem Sešlabanki Ķslands birtir, eša vķsaš er meš öšrum almennum hętti til vaxta į markaši, og skulu žį vextir af žessum peningakröfum, eftir gildistöku laganna, vera jafnhįir vöxtum skv. 1. mįlsl. 4. gr. aš višbęttum 3,5% žegar um óverštryggša peningakröfu er aš ręša og jafnhįir vöxtum skv. 2. mįlsl. 4. gr. aš višbęttum 2,5% žegar um verštryggša peningakröfu er aš ręša. Nś segir ķ lįnssamningi ķ ķslenskum krónum, geršum fyrir gildistöku laga žessara, aš vextir fram aš gjalddaga skuli vera breytilegir ķ samręmi viš hęstu lögleyfšu vexti į hverjum tķma, hęstu vexti į markašnum eša vķsaš er meš öšrum almennum hętti til hęstu vaxta į markaši og skulu žį vextir af žessum peningakröfum eftir gildistöku laganna vera jafnhįir vöxtum skv. 1. mįlsl. 4. gr. aš višbęttum 4,5% žegar um óverštryggša peningakröfu er aš ręša og jafnhįir vöxtum skv. 2. mįlsl. 4. gr. aš višbęttum 3,5% žegar um verštryggša peningakröfu er aš ręša. II. Nś segir ķ peningakröfu ķ ķslenskum krónum, žar meš talinni skašabótakröfu, nišurstöšu dómsmįls eša öšrum gerningi, geršri fyrir gildistöku laga žessara, aš viš vanskil reiknist hęstu lögleyfšu drįttarvextir eins og žeir eru į hverjum tķma, drįttarvextir samkvęmt įkvöršun Sešlabanka Ķslands eša drįttarvextir samkvęmt vaxtalögum, eša vķsaš er meš öšrum hętti til drįttarvaxta sem Sešlabankinn įkvaš skv. 10. gr. laga nr. 25/1987, og skulu žį drįttarvextir eftir gildistöku laganna reiknašir skv. 1. mgr. 6. gr. laga žessara. III. Nś segir ķ lįnssamningi ķ erlendum gjaldmišli, geršum fyrir gildistöku laga žessara, aš viš vanskil reiknist hęstu lögleyfšu drįttarvextir eins og žeir eru į hverjum tķma, drįttarvextir samkvęmt įkvöršun Sešlabanka Ķslands eša drįttarvextir samkvęmt vaxtalögum, eša vķsaš er meš öšrum hętti til drįttarvaxta sem Sešlabankinn įkvaš skv. 11. gr. laga nr. 25/1987, og skulu žį drįttarvextir žessir vera įkvaršašir meš sama hętti nęstu fimm įrin eftir gildistöku laga žessara, en aš žeim tķma loknum skulu žeir vera jafnhįir žeim drįttarvöxtum ķ hlutašeigandi gjaldmišli sem sķšast voru auglżstir af Sešlabankanum ķ Lögbirtingablaši fimm įrum eftir gildistöku laganna. IV. Nś segir ķ lįnssamningi, innlįnsskilrķki eša öšrum gerningi ķ ķslenskum krónum, geršum fyrir gildistöku laga žessara, aš fjįrhęšir breytist meš reikningsgengi SDR eša EUR (SDR- eša EUR-gengisvķsitölu) sem Sešlabanki Ķslands reiknar śt og birtir og skal žį ķ hverjum mįnuši mišaš viš opinbert višmišunargengi EUR eša SDR (kaupgengi) skv. 15. gr. laga nr. 36/1986, um Sešlabanka Ķslands, į 21. degi undanfarandi mįnašar. Nś er gengi ekki skrįš į 21. degi mįnašar og skal žį lagt til grundvallar žaš kaupgengi er skrįš var nęst į undan žeim degi. Óheimilt er aš taka viš innlįnum į reikninga sem stofnašir hafa veriš meš fyrrgreindum kjörum fyrir gildistöku laga žessara. V. Vķsitala neysluveršs, sbr. 14. gr. laga žessara, meš grunninn 100 ķ maķ 1988, skal ķ hverjum mįnuši margfölduš meš stušlinum 19,745. Śtkoman, įn aukastafa, skal gilda sem vķsitala fyrir nęsta mįnuš į eftir, ķ fyrsta sinn fyrir aprķl 1995 gagnvart fjįrskuldbindingum sem samiš hefur veriš um fyrir 1. aprķl 1995 og eru meš įkvęšum um lįnskjaravķsitölu žį sem Sešlabankinn reiknaši og birti mįnašarlega samkvęmt heimild ķ 39. gr. laga nr. 13/1979, um stjórn efnahagsmįla o.fl., sbr. reglugerš nr. 18/1989. Hagstofa Ķslands skal birta mįnašarlega ķ Lögbirtingablaši vķsitölu skv. 2. mįlsl. žessarar mįlsgreinar. Verši gerš breyting į grunni vķsitölu neysluveršs skal Hagstofan birta ķ Lögbirtingablaši margfeldisstušul fyrir žannig breytta vķsitölu ķ staš stušulsins sem getiš er ķ 1. mgr. Įkvęši 1. og 2. mgr. gilda einnig um lįnskjaravķsitölu ķ lögum og hvers kyns stjórnvaldsfyrirmęlum öšrum og samningum sem ķ gildi eru 1. aprķl 1995. VI. Eigi skemur en viku fyrir gildistökudag laga žessara skal Sešlabankinn birta drįttarvexti skv. 6. gr. [VII. Vķsitala sem reiknuš er og birt ķ janśarmįnuši 2008 og grundvallast į veršupplżsingum mišaš viš veršlag tvo fyrstu virka daga janśar skal gilda um verštryggingu sparifjįr og lįnsfjįr ķ febrśar 2008.]1) [VIII. Vķsitala sem reiknuš er og birt ķ janśarmįnuši 2008 og grundvallast į veršupplżsingum mišaš viš veršlag ķ um žaš bil vikutķma um mišjan janśar skal gilda um verštryggingu sparifjįr og lįnsfjįr ķ mars 2008.]1) [IX. Žrįtt fyrir įkvęši 6. gr. laganna skulu drįttarvextir sem leggjast į skattkröfur nema fimmtįn hundrašshlutum į įrsgrundvelli, žó aldrei hęrri en almennir drįttarvextir, frį og meš 1. aprķl til og meš 31. desember 2009.]1) [X. Hafi hśsnęšislįn til neytanda veriš greitt śt ķ ķslenskum krónum eša umbreyting śr erlendum myntum er hluti viškomandi lįnssamnings, en endurgreišsla skuldarinnar mišast aš einhverju leyti viš gengi erlendra gjaldmišla, fer um uppgjör vegna ofgreišslu og framtķšarskilmįla skuldbindingarinnar eftir žvķ sem greinir ķ 18. gr. laganna. Afmörkun žeirra skuldbindinga sem falla undir žessa grein skal vera ķ samręmi viš skilyrši įkvęšis B-lišar 68. gr. laga um tekjuskatt, nr. 90/2003. Sé slķkur lįnssamningur til lengri tķma en fimm įra skal žó, ef skuldari kżs, aš loknu uppgjöri skv. 5. mgr. 18. gr. laganna miša vexti nęstu fimm įra žar į eftir viš lęgstu vexti į nżjum almennum verštryggšum śtlįnum hjį lįnastofnunum sem Sešlabanki Ķslands įkvešur og birtir skv. 10. gr. laganna. Um verštryggingu skal žį mišaš viš vķsitölu neysluveršs, sbr. 1. mgr. 14. gr., frį uppgjörsdegi. Aš lišnum fimm įrum skulu vaxtakjör endurskošuš og er žį lįnveitanda heimilt aš įkveša vaxtakjör sem mišast viš sambęrilegar lįnveitingar hans į žeim tķma er til endurskošunar kemur. Lįnveitanda ber aš hafa frumkvęši aš uppgjöri vegna lįna sem falla undir 1. mįlsl. žessa įkvęšis og skal slķkt uppgjör fara fram innan 90 daga frį gildistöku laga žessara. Įkvęši žetta tekur jafnframt til lįnssamninga og eignaleigusamninga sem einstaklingar hafa gert viš fjįrmįlafyrirtęki, sbr. lög nr. 161/2002, vegna kaupa į bifreiš til einkanota.]1) [XI. Fjįrmįlafyrirtęki sem veitt hefur lįn er fellur undir įkvęši įkvęšis til brįšabirgša X skal eigi sķšar en 60 dögum eftir gildistöku laga žessara senda skuldara śtreikning į nżjum höfušstól og/eša endurgreišslu ofgreidds fjįr sem af uppgjörinu leišir. Slķkan śtreikning skal jafnframt senda įbyrgšarmanni eša vešeiganda, sbr. 8. mgr. 18. gr. laganna. Sanni įbyrgšarmašur eša vešhafi ekki rétt sinn til greišslna innan žeirra tķmamarka sem fjįrmįlafyrirtęki setur ķ tilkynningu skv. 1. mįlsl. žessa įkvęšis er fjįrmįlafyrirtęki heimilt aš fęra höfušstól til samręmis viš śtreikning eša endurgreiša skuldara ofgreitt fé óski hann žess. [Rįšherra]1) er heimilt aš fela umbošsmanni skuldara aš hafa eftirlit meš śtreikningum fjįrmįlafyrirtękja samkvęmt žessari grein, óska eftir upplżsingum um forsendur śtreikninga og kveša į um śrbętur ef žörf krefur. Rįšherra er heimilt aš kveša nįnar į um framsetningu śtreiknings į uppgjöri vegna ólögmętra vaxta og/eša verštryggingar ķ reglugerš.2)]3) [XII. Ef ķ lįnssamningi er kvešiš į um ólögmęta verštryggingu ķ formi gengistryggingar skal meš samningi kröfuhafa og skuldara vera heimilt aš fęra höfušstól lįnsins ķ erlendar myntir eins og um gilt erlent lįn hafi veriš aš ręša frį stofntķma kröfunnar. Falla žį nišur heimildir til leišréttingar greišslna og höfušstóls samkvęmt öšrum įkvęšum laganna. Heimild žessi gildir ķ 90 daga frį gildistöku laga žessara og skal stašfest meš skriflegum og sannanlegum hętti.]1) [XIII. Ef gengiš hefur dómur um kröfu samkvęmt lįnssamningi meš óheimilli gengistryggingu skal endurupptaka heimil skv. XXIII. kafla laga um mešferš einkamįla, nr. 91/1991, įn tillits til žess hvort tķmafrestir séu lišnir samkvęmt įkvęšum 137. gr. sömu laga. Sama skal gilda um śrskurši um gjaldžrotaskipti. Skuldara er jafnframt heimilt aš óska eftir endurupptöku fullnustugerša hafi slķkar geršir fariš fram į grundvelli lįnssamninga sem höfšu aš geyma ólögmęt įkvęši um gengistryggingu. Heimildir til endurupptöku samkvęmt žessu įkvęši falla nišur aš lišnum nķu mįnušum frį gildistöku laga žessara.]1) [XIV. Fyrningarfrestur uppgjörskrafna vegna ólögmętrar verštryggingar lįnssamninga ķ formi gengistryggingar reiknast frį 16. jśnķ 2010. [Fyrningarfresturinn skal vera įtta įr frį žvķ tķmamarki.]1)]2) [XV. Leysi lįnveitandi til sķn vešsetta eign skuldara eša eign samkvęmt kaupleigusamningi og reynist eftirstöšvar skuldbindingar skuldara vera hęrri en innlausnarverš lįnveitanda, žrįtt fyrir aš eftirstöšvar samningsins hafi veriš endurreiknašar ķ samręmi viš 18. gr., į skuldari rétt į aš greiša eftirstöšvar skuldbindingar sinnar meš eftirfarandi skilmįlum: