Lagasafn. Ķslensk lög 12. aprķl 2024. Śtgįfa 154b. Prenta ķ tveimur dįlkum.
2016 nr. 15 23. mars
1. gr. Markmiš.
Markmiš laga žessara er aš fullnusta refsinga fari fram meš öruggum og skilvirkum hętti og aš sérstök og almenn varnašarįhrif refsinga séu virk. Markmiš laga žessara er jafnframt aš draga śr lķkum į ķtrekun brota og stušla aš farsęlli betrun og ašlögun dómžola aš samfélaginu. 2. gr. Skilgreiningar. Ķ lögum žessum, reglugeršum og reglum sem settar eru meš stoš ķ žeim er merking hugtaka sem hér segir:
3. gr. Gildissviš. Lög žessi gilda um fullnustu refsinga, eftirlit meš skiloršsbundnum refsingum, nįšun og frestun įkęru, innheimtu sakarkostnašar og framkvęmd upptöku. Žį gilda lögin einnig um gęsluvaršhald eftir žvķ sem viš į og stjórnsżslu fangelsismįla. 4. gr. Yfirstjórn fangelsismįla. Rįšherra fer meš yfirstjórn fangelsismįla. 5. gr. Hlutverk Fangelsismįlastofnunar. Fangelsismįlastofnun sér um fullnustu refsinga og önnur verkefni ķ samręmi viš įkvęši laga žessara og reglugerša sem settar eru samkvęmt žeim. Fangelsismįlastofnun er heimilt, meš samningi, aš fela öšrum verkefni, svo sem aš hafa eftirlit meš žeim sem afplįna meš samfélagsžjónustu og undir rafręnu eftirliti. Fangelsismįlastofnun hefur umsjón meš rekstri fangelsa. 6. gr. Forstjóri Fangelsismįlastofnunar. Rįšherra skipar forstjóra Fangelsismįlastofnunar til fimm įra ķ senn. Forstjóri skal vera lögfręšingur. Forstjóri ręšur ašra starfsmenn stofnunarinnar. 7. gr. Forstöšumašur fangelsis. Forstjóri Fangelsismįlastofnunar skipar forstöšumann fangelsis til fimm įra ķ senn. Forstöšumašur fangelsis skal vera meš hįskólapróf sem nżtist ķ starfi. Heimilt er aš fleiri en eitt fangelsi heyri undir sama forstöšumann. 8. gr. Fangaveršir og starfsmenn fangelsa. Forstjóri Fangelsismįlastofnunar skipar fangaverši til fimm įra ķ senn. Įšur en fangavöršur er skipašur skal hann hafa lokiš nįmi ķ fangavaršafręšum. Leggja mį aš jöfnu sambęrilegt nįm sem višurkennt er af Fangelsismįlastofnun aš fenginni umsögn stjórnar Fangavaršafélags Ķslands. Forstöšumašur fangelsis ręšur ašra starfsmenn. Heimilt er aš rįša fangavörš tķmabundiš til afleysinga, enda hafi hann setiš undirbśningsnįmskeiš ķ fangavörslu og stašist bakgrunnsskošun. Fangaveršir mega hvorki gera verkfall né taka žįtt ķ verkfallsbošun. Rķkissjóšur skal bęta fangavöršum lķkamstjón og munatjón sem žeir verša fyrir vegna starfs sķns. Viš störf sķn skulu fangaveršir bera einkennisfatnaš og skilrķki samkvęmt reglugerš sem rįšherra setur. Forstjóri Fangelsismįlastofnunar og forstöšumenn fangelsa skulu hafa tiltękan einkennisfatnaš. 9. gr. Fangavaršanįm. Fangelsismįlastofnun skal sjį til žess aš fangaveršir hljóti višhlķtandi menntun og žjįlfun ķ fangavaršafręšum žegar žörf er į. Fangelsismįlastofnun er heimilt aš semja viš menntastofnun um aš annast menntun fangavarša en skal eftir sem įšur hafa umsjón og eftirlit meš nįminu. Rįšherra setur nįnari reglur um nįm fangavarša ķ reglugerš. 10. gr. Bakgrunnsskošun. Įšur en ašili er skipašur, settur eša rįšinn til starfa hjį Fangelsismįlastofnun eša ķ fangelsum rķkisins skal hann, aš fengnu samžykki hans, undirgangast athugun, sem felst ķ öflun upplżsinga śr skrįm og upplżsingakerfum sem getiš er ķ 2. mgr., sem liš ķ mati į žvķ hvort óhętt sé aš veita viškomandi ašgang aš fangelsum rķkisins og ašgengi aš upplżsingum um framkvęmd fangelsisstarfa og um fanga. Afla skal upplżsinga fimm įr aftur ķ tķmann. Samžykki umsękjanda skal ritaš į eyšublaš sem Fangelsismįlastofnun įkvešur. Endurtaka skal athugunina meš reglulegu millibili og ekki sjaldnar en į fimm įra fresti. Aldrei mį žó ganga lengra viš könnun į bakgrunni og sakaferli en žörf er į hverju sinni. Samžykki ašila skv. 1. mgr. veitir Fangelsismįlastofnun heimild, eftir atvikum meš ašstoš rķkislögreglustjóra, til aš afla upplżsinga um viškomandi śr:
Leggja skal heildstętt mat į žaš hvort óhętt sé aš veita viškomandi ašgang aš fangelsum rķkisins og upplżsingum skv. 1. mgr. Heimilt er aš nżta upplżsingar śr mįlaskrį lögreglu meš beinum hętti til aš synja um skipun, setningu eša rįšningu enda sé žaš mat Fangelsismįlastofnunar aš upplżsingarnar gefi tilefni til aš draga ķ efa hęfni eša trśveršugleika ašila til aš starfa hjį Fangelsismįlastofnun eša ķ fangelsum rķkisins. Nś er žaš mat Fangelsismįlastofnunar aš upplżsingar śr skrįm eša upplżsingakerfum skv. 2. mgr. leiši til žess aš ekki sé óhętt aš veita ašila ašgang aš fangelsum rķkisins eša upplżsingum skv. 1. mgr. og skal žį, įšur en įkvöršun er tekin, gefa ašila fęri į aš gęta andmęla. Įkvöršun Fangelsismįlastofnunar skal rökstudd. Fangelsismįlastofnun skal ķ samvinnu viš rķkislögreglustjóra annast bakgrunnsskošun skv. 1. mgr. Nś uppfyllir starfandi fangavöršur ekki bakgrunnsskošun og skal hann žį leystur frį störfum. Sama gildir um ašra starfsmenn. Rįšherra setur nįnari reglur um bakgrunnsskošanir fangavarša og öryggisstig bakgrunnsskošana aš fengnum tillögum rķkislögreglustjóra ķ reglugerš. 11. gr. Heimild til valdbeitingar. Starfsmönnum fangelsa og Fangelsismįlastofnunar er heimilt aš beita valdi viš framkvęmd skyldustarfa sinna ef žaš telst naušsynlegt til:
Valdbeiting getur falist ķ lķkamlegum tökum eša beitingu višeigandi varnartękja. Aldrei mį žó ganga lengra ķ beitingu valds en žörf er į hverju sinni. Kalla skal til lękni eftir valdbeitingu ef grunur er um aš hśn hafi valdiš skaša, ef um sjśkdóma er aš ręša eša ef fangi óskar sjįlfur lęknisašstošar. Nś er fangi undir 18 įra aldri vistašur į heimili barnaverndaryfirvalda og er žį starfsmönnum heimilt aš beita valdi viš framkvęmd skyldustarfa sinna samkvęmt skilyršum 1. mgr., enda hafi žeir hlotiš višeigandi žjįlfun ķ valdbeitingu. Valdbeitingu skal ašeins beitt ķ żtrustu neyš og eingöngu žegar ljóst er aš ašrar leišir duga ekki. 12. gr. Žagnarskylda. [Į starfsmönnum Fangelsismįlastofnunar, fangavöršum og öšrum sem starfa ķ fangelsum hvķlir žagnarskylda skv. X. kafla stjórnsżslulaga.]1) Žagnarskyldan tekur til upplżsinga um einkahagi fanga og žeirra sem žeim tengjast og sem ešlilegt er aš leynt fari, upplżsinga er varša öryggi fangelsa og annarra upplżsinga sem leynt skulu fara samkvęmt lögum, starfsreglum eša ešli mįls. Žagnarskyldan helst žótt lįtiš sé af starfi. 13. gr. Nįšunarnefnd. Rįšherra skipar žriggja manna nefnd, nįšunarnefnd, svo og žrjį varamenn, til žriggja įra ķ senn. Formašur nefndarinnar og varaformašur skulu uppfylla skilyrši laga til aš hljóta skipun ķ embętti hérašsdómara. Lęknir skal eiga sęti ķ nefndinni. Nefndin skal veita rįšherra rökstudda umsögn um hvort įkvöršun Fangelsismįlastofnunar ķ mįli sem varšar synjun į samfélagsžjónustu eša synjun į reynslulausn skuli stašfest, felld śr gildi eša henni breytt. Umsögn nefndarinnar er bindandi fyrir rįšherra. Nefndin skal lįta rįšherra ķ té rökstudda tillögu um afgreišslu nįšunarbeišna. Nįšunarnefnd er heimilt aš afla upplżsinga śr mįlaskrį lögreglu. Nįšunarnefnd er heimilt aš afla upplżsinga frį heilbrigšisstarfsfólki og heilbrigšisstofnunum til stašfestingar į fyrirliggjandi vottoršum sem og aš afla nżrra gagna um heilsufar nįšunarbeišanda eša kęranda ef beišni um nįšun eša kęra er byggš į heilsufarsįstęšum. Nefndinni er žó einnig heimilt aš krefjast žess aš nįšunarbeišandi eša kęrandi afli sjįlfur gagna um heilsufar sitt. Mįlsmešferš fyrir nefndinni er skrifleg en nefndinni er heimilt aš kalla nįšunarbeišanda fyrir nefndina. Sama gildir ekki um kęranda. Hver sem žekkir til nįšunarbeišanda, vegna starfs sķns eša ęttartengsla, getur sótt um nįšun fyrir nįšunarbeišanda. Sama gildir ekki um kęranda, en um hann gilda almennar reglur stjórnsżslulaga um ašild. 14. gr. Almennt. Fangelsismįlastofnun tekur viš refsidómum til fullnustu frį rķkissaksóknara. Žį tekur stofnunin viš dómum til skrįningar žar sem dómžoli er dęmdur ósakhęfur. 15. gr. Tilkynning um afplįnun og śtreikningur refsitķma. Óskiloršsbundna fangelsisrefsingu skal fullnusta eins fljótt og aušiš er eftir aš dómur berst Fangelsismįlastofnun. Nś er dómžoli ekki žegar ķ fangelsi og skal Fangelsismįlastofnun žį tilkynna honum bréflega, meš sannanlegum hętti, og aš minnsta kosti meš fjögurra vikna fyrirvara hvenęr og hvar honum ber aš męta til afplįnunar. Męti dómžoli ekki til afplįnunar į tilskildum tķma felur Fangelsismįlastofnun lögreglu aš handtaka hann og fęra ķ fangelsi. Komi dómžoli sér hjį žvķ aš męta til afplįnunar kann žaš aš hafa įhrif į framgang afplįnunar. Nś er dómžoli ķ gęsluvaršhaldi og skal hann žį žegar hefja afplįnun refsingarinnar nema rannsóknarhagsmunir bjóši annaš. Afplįni dómžoli ašra fangelsisrefsingu skulu sķšari fangelsisrefsingar afplįnašar ķ beinu framhaldi. Heimilt er aš lįta dómžola hefja afplįnun įn bošunar eša įšur en afplįnun į aš hefjast samkvęmt bošun ef hann er grunašur um aš hafa framiš refsiveršan verknaš į nż, hętta er talin į aš hann reyni aš koma sér undan refsingu eša almannahagsmunir męla meš žvķ. Nś óskar dómžoli eftir aš hefja afplįnun refsingar fyrr en įętlaš er og skal žį oršiš viš slķkri beišni ef unnt er. Einn žrišji, helmingur og tveir žrišju hlutar refsitķma eru reiknašir af samanlögšum refsingum. Sé um aš ręša afplįnun į eftirstöšvum refsingarinnar vegna rofs į skilyršum hennar skal reikna helming og tvo žrišju hluta refsitķma af óafplįnušum eftirstöšvum. [15. gr. a. Mišlun upplżsinga til brotažola. Fangelsismįlastofnun er heimilt, ef brotažoli óskar eftir žvķ og brżnir hagsmunir hans krefjast žess, aš upplżsa hann um tilhögun afplįnunar žess ašila sem brotiš hefur gegn honum.]1) 16. gr. Frestun afplįnunar og nįšun. Nś leitar dómžoli eftir žvķ aš afplįnun verši frestaš og er Fangelsismįlastofnun žį heimilt aš veita stuttan frest męli sérstakar įstęšur meš žvķ. Slķkur frestur getur ekki oršiš lengri en žrķr mįnušir ķ heild. Viš mat į žvķ hvort fresta skuli afplįnun skal taka miš af alvarleika afbrots dómžola, sakaferli, persónulegum högum hans, hversu langt er um lišiš sķšan afbrot var framiš og öšrum žįttum er mįli kunna aš skipta. Aš jafnaši skal synja um frest ef beišni er fyrst borin fram eftir aš afplįnun į aš vera hafin samkvęmt bošun. Nś fer dómžoli fram į nįšun af refsingunni og skal žį fresta fullnustu hennar ef hśn er ekki žegar hafin žar til slķk beišni er afgreidd, enda hafi beišnin komiš fram eigi sķšar en hįlfum mįnuši įšur en afplįnun skal hefjast. Beišni um nįšun frestar ekki fullnustu sé dómžoli aš afplįna ašra refsingu. Ekki skal fresta fullnustu vegna ķtrekašrar beišni um nįšun nema ķ nżju beišninni komi fram veigamiklar upplżsingar sem ekki var unnt aš koma į framfęri įšur og sérstakar įstęšur męli meš aš afplįnun verši frestaš. Frestur samkvęmt žessari grein er bundinn žvķ skilyrši aš ekki leiki grunur į aš dómžoli hafi framiš refsiveršan verknaš į nż. Heimilt er aš setja frekari skilyrši fyrir veitingu frests. Nś rżfur dómžoli skilyrši fyrir fresti og getur Fangelsismįlastofnun žį įkvešiš aš hann skuli hefja afplįnun įn fyrirvara. Sama gildir ef dómžoli gefur rangar upplżsingar ķ beišni um frestun. 17. gr. Vistun ķ fangelsi. Ķ fangelsi er sį vistašur sem dęmdur er til fangelsisrefsingar, afplįnar vararefsingu fésekta eša sętir gęsluvaršhaldi. Gęsluvaršhaldsfanga mį vista mešal afplįnunarfanga ef einangrun telst ekki naušsynleg. Ķ sérstökum tilvikum mį um skemmri tķma vista afplįnunarfanga ķ fangageymslum lögreglu. Heimilt er, ef ašstęšur leyfa, aš vista gęsluvaršhaldsfanga ķ skamman tķma ķ fangageymslum lögreglu, žó ekki lengur en ķ fjóra sólarhringa nema sérstakar įstęšur séu fyrir hendi. 18. gr. Tegundir fangelsa. Fangelsi skiptast ķ opin og lokuš fangelsi. Heimilt er aš hafa fangelsi deildaskipt. Rįšherra setur nįnari reglur um fyrirkomulag fangelsa ķ reglugerš, svo sem um deildaskiptingu fangelsa. 19. gr. Hlé į afplįnun. Afplįnun skal vera samfelld. Žó er heimilt aš gera hlé į afplįnun ef mjög sérstakar įstęšur męla meš žvķ. Hlé skal bundiš skilyrši um aš ašili gerist ekki brotlegur mešan į žvķ stendur. Heimilt er aš setja frekari skilyrši fyrir hléi į afplįnun. 20. gr. Strok. Strjśki fangi śr afplįnun refsivistar telst tķmi frį stroki og žar til fangi er settur ķ fangelsi į nż ekki til refsitķmans. 21. gr. Įkvöršun um vistunarstaš. Fangelsismįlastofnun įkvešur ķ hvaša fangelsi afplįnun skuli fara fram. Viš įkvöršunina skal m.a. tekiš tillit til aldurs, kynferšis, [kynvitundar],1) bśsetu og brotaferils fangans og žyngdar refsingar auk žeirra sjónarmiša sem gilda um vistun ķ hverju fangelsi fyrir sig. Fangelsismįlastofnun getur lįtiš fęra fanga milli fangelsa eša frį stofnun til fangelsis. Viš slķkan flutning skal, eftir žvķ sem ašstęšur leyfa, hafa hlišsjón af bśsetu fanga og fjölskyldu hans. Fanga skal tilkynnt fyrir fram um slķkan flutning meš minnst sólarhrings fyrirvara og gerš grein fyrir įstęšum flutnings, nema hann teljist naušsynlegur af öryggisįstęšum, vegna heilbrigšis fanga, til aš fyrirbyggja ofbeldi eša hafi fangi gerst sekur um gróft agabrot, eša fyrir liggi rökstuddur grunur um aš fangi hafi fķkniefni eša ólögmęt lyf undir höndum. Nś er fangi fluttur śr móttökufangelsi eša lögreglustöš og er žį heimilt aš vķkja frį tķmaskilyršum 2. mgr. Fanga er heimilt aš lįta ašstandendur sķna og lögmann vita af flutningi milli fangelsa. Forstöšumašur fangelsis getur ķ öryggisskyni eša vegna sérstakra ašstęšna tekiš įkvöršun um aš flytja fanga į milli deilda og klefa. Ekki er skylt aš gefa fanga kost į aš tjį sig įšur en slķk įkvöršun er tekin en gęta skal hagsmuna fangans ķ žvķ sambandi. Fangar sem eru undir 18 įra aldri skulu vistašir į vegum barnaverndaryfirvalda skv. 44. gr. 22. gr. Vistun į heilbrigšis- eša mešferšarstofnun. Fangelsismįlastofnun getur, aš undangengnu sérfręšiįliti, leyft aš fangi sé vistašur um stundarsakir eša allan refsitķmann į heilbrigšis- eša mešferšarstofnun. Fangelsismįlastofnun getur sett sérstök skilyrši fyrir vistun fanga žar. Fangi sem lagšur er inn į heilbrigšis- eša mešferšarstofnun telst taka śt refsingu mešan hann dvelst žar. 23. gr. Upphaf afplįnunar ķ fangelsi. Viš upphaf afplįnunar skal fangi sżna fram į žaš meš framvķsun skilrķkja eša meš öšrum sannanlegum hętti hver hann er. Žį skal taka andlitsmynd af fanga og skrį nafn hans og kennitölu įsamt upphafs- og lokadegi afplįnunar. Lęknir skal skoša fanga viš upphaf afplįnunar og ef žörf krefur mešan į afplįnun stendur. Skrį skal upplżsingar um heilsufar, sjśkrasögu og upplżsingar um persónulega hagi fanga og hverja fangi óskar eftir aš haft sé samband viš ef žurfa žykir vegna hagsmuna hans. Heilbrigšisstarfsfólki er skylt aš upplżsa fangelsisyfirvöld um sjśkdóma sem gętu varšaš öryggi og heilsu annarra. Viš upphaf afplįnunar skal afhenda fanga og kynna, į tungumįli sem hann skilur, samantekt um žęr reglur sem um afplįnun gilda, um réttindi og skyldur fanga, vinnu og nįm sem föngum stendur til boša, reglur viškomandi fangelsis, hvaša hįttsemi varšar agavišurlögum, um mešferš slķkra mįla, upplżsingar um hvert fangi geti kęrt įkvaršanir er varša fullnustu refsingarinnar og upplżsingar um heimild til aš beina kvörtun til umbošsmanns Alžingis, svo og rétt fanga til aš hafa samband viš lögmann. Afhenda skal fanga afplįnunarbréf žar sem fram koma helstu dagsetningar vegna vistunar hans ķ afplįnun. Žį skal fanga gerš grein fyrir lokum afplįnunar og reglum um reynslulausn. Viš upphaf afplįnunar skal heimila fanga aš tilkynna ašstandendum sķnum og lögmanni um afplįnunina eins fljótt og aušiš er. 24. gr. Mešferšarįętlun. Fangelsismįlastofnun skal, ķ samvinnu viš fanga, gera mešferšarįętlun fyrir fanga sé žaš tališ naušsynlegt aš mati sérfręšinga Fangelsismįlastofnunar. Įętlunina skal gera eins fljótt og kostur er eftir aš afplįnun hefst og endurskoša eftir atvikum mešan į afplįnun stendur. 25. gr. Vinna fanga ķ fangelsi. Fanga er rétt og skylt, eftir žvķ sem ašstęšur leyfa, aš stunda vinnu eša ašra višurkennda starfsemi ķ fangelsi. Forstöšumašur fangelsis įkvešur hvaša vinnu fanga er fališ aš inna af hendi. Viš įkvöršun um vinnu fanga skal tekiš tillit til ašstęšna hans og óska eftir žvķ sem unnt er. Forstöšumašur fangelsis getur įkvešiš, aš höfšu samrįši viš Fangelsismįlastofnun, aš vinna fanga fari fram utan fangelsis undir eftirliti fangavarša eša annarra ašila sem forstöšumašur įkvešur. Fanga er heimilt aš śtvega sér ašra vinnu en greinir ķ 1. og 3. mgr. aš fengnu samžykki forstöšumanns fangelsis. Forstöšumašur fangelsis getur heimilaš fanga aš uppfylla vinnuskyldu sķna ķ klefa sķnum ef ašstęšur leyfa og ašrar įstęšur męla ekki gegn žvķ. Fangi skal vinna alla virka daga nema laugardaga. Vinna skal aš jafnaši innt af hendi frį kl. 8 til kl. 17, žó žannig aš daglegur vinnutķmi verši aš jafnaši ekki lengri en įtta klukkustundir. Vinnu sem tengist rekstri fangelsis mį inna af hendi utan dagvinnutķma. 26. gr. Nįm og starfsžjįlfun ķ fangelsi. Fangi skal eiga kost į aš stunda nįm, ž.m.t. fjarnįm og starfsžjįlfun. Forstöšumašur fangelsis getur, aš höfšu samrįši viš Fangelsismįlastofnun, įkvešiš aš nįm fanga fari aš hluta til fram utan fangelsis undir eftirliti fangavarša eša annarra ašila sem forstöšumašur įkvešur. Reglubundiš nįm kemur ķ staš vinnuskyldu. Hver kennslustund jafngildir einni klukkustund ķ vinnu. Stundi fangi ekki nįm meš ešlilegum hętti geta skólastjórnendur, aš höfšu samrįši viš forstöšumann, įkvešiš aš vķkja fanga śr nįmi. Fangelsi śtvegar og greišir fyrir kennslubękur vegna kennslu sem fram fer ķ fangelsi og eru žęr eign fangelsisins. Nįm fanga ķ fangelsum er į įbyrgš menntamįlayfirvalda. 27. gr. Žóknun og dagpeningar. Fanga skal greiša žóknun fyrir įstundun vinnu eša nįms. Sé ekki unnt aš śtvega fanga vinnu, eša hann getur samkvęmt lęknisvottorši ekki sinnt vinnuskyldu eša nįmi, skal hann fį greidda dagpeninga fyrir žį daga sem hann hefši ella unniš. Rįšherra įkvešur fjįrhęš dagpeninga meš gjaldskrį og skal hśn mišast viš aš fangi eigi fyrir brżnustu naušsynjum til persónulegrar umhiršu. Nś gefst fanga kostur į vinnu eša nįmi eša hann śtvegar sér hana sjįlfur og fęr hann žį ekki dagpeninga. Sama gildir um fanga sem vikiš er śr vinnu eša nįmi eša neitar aš vinna eša vera ķ nįmi įn gildrar įstęšu. Fangi sem fęr greišslur frį Tryggingastofnun missir rétt til dagpeninga frį Fangelsismįlastofnun. 28. gr. Greišsla skašabóta. Dagpeninga og žóknun fanga mį taka til greišslu į skašabótum eša öšrum śtgjöldum sem fangi veršur įbyrgur fyrir mešan į afplįnun stendur, žar į mešal skuldum sem hann hefur stofnaš til viš fangelsi. Žó skal ekki heimilt aš taka meira en fjóršung af dagpeningum eša launum til slķkra greišslna. 29. gr. Heilbrigšisžjónusta fanga. Fangar skulu njóta sambęrilegrar heilbrigšisžjónustu og almennt gildir, sbr. lög um heilbrigšisžjónustu. Aš höfšu samrįši viš Fangelsismįlastofnun sér žaš rįšuneyti sem fer meš heilbrigšismįl um og ber įbyrgš į heilbrigšisžjónustu viš fanga ķ fangelsum. 30. gr. Dvöl ungbarna ķ fangelsi. Eigi fangi ungbarn viš upphaf afplįnunar, eša fęši …1) barn mešan į afplįnun stendur, mį heimila fanga ķ samrįši viš [barnaverndaržjónustu]2) aš hafa barniš hjį sér ķ fangelsi fyrstu mįnuši ęvi žess, og aš jafnaši žar til žaš veršur 18 mįnaša aš aldri, enda sé žaš barninu fyrir bestu. Gera skal sérstakar rįšstafanir til aš tryggja velferš barna sem dvelja ķ fangelsi. 31. gr. Fullnusta utan fangelsis. Fangelsismįlastofnun getur leyft fanga aš afplįna hluta refsitķmans utan fangelsis, enda stundi hann vinnu, nįm, starfsžjįlfun eša mešferš sem Fangelsismįlastofnun hefur samžykkt og er lišur ķ ašlögun hans aš samfélaginu aš nżju, bśi į sérstakri stofnun eša heimili sem stofnunin hefur gert samkomulag viš og sé žar undir eftirliti. Žegar sérstaklega stendur į getur Fangelsismįlastofnun sett žaš sem skilyrši viš fullnustu utan fangelsis aš fangi hafi į sér bśnaš svo aš unnt sé aš fylgjast meš feršum hans. Fangi skal sjįlfur greiša gjöld sem slķk stofnun eša heimili innheimtir hjį vistmönnum. Fangelsismįlastofnun setur nįnari reglur1) um forsendur og skilyrši slķkrar vistunar. 32. gr. Rafręnt eftirlit. Žegar dęmd refsing er 12 mįnaša óskiloršsbundiš fangelsi eša lengri getur Fangelsismįlastofnun leyft fanga aš ljśka afplįnun utan fangelsis, enda hafi hann į sér bśnaš svo aš unnt sé aš fylgjast meš feršum hans. Žegar dęmd refsing er 12 mįnaša óskiloršsbundiš fangelsi getur afplįnun undir rafręnu eftirliti veriš 60 dagar. Afplįnun undir rafręnu eftirliti lengist um fimm daga fyrir hvern dęmdan mįnuš og getur oršiš 360 dagar hiš mesta. 33. gr. Skilyrši rafręns eftirlits. Skilyrši žess aš rafręnt eftirlit komi til įlita eru:
34. gr. Skilyrši ķ rafręnu eftirliti. Rafręnt eftirlit skal bundiš eftirfarandi skilyršum:
Auk žess mį įkveša aš rafręnt eftirlit verši bundiš eftirfarandi skilyršum:
Heimilt er aš krefjast žess aš fangi undirgangist rannsókn į öndunarsżni eša blóš- og žvagrannsókn. Synjun fanga į slķkri rannsókn gildir sem rof į skilyršum rafręns eftirlits. Įšur en fullnusta į fangelsisrefsingu undir rafręnu eftirliti hefst skal kynna fanga ķtarlega, į tungumįli sem hann skilur, žęr reglur sem gilda um rafręnt eftirlit og stašfesting hans fengin į žvķ aš hann vilji hlķta žeim. 35. gr. Rof į skilyršum fullnustu utan fangelsis. Žegar fangi stundar ekki vinnu, nįm, starfsžjįlfun eša mešferš sem var forsenda fullnustu utan fangelsis, eša strjśki hann frį stofnun eša heimili, brjóti reglur žess eša rjśfi skilyrši fyrir fullnustu, getur Fangelsismįlastofnun įkvešiš aš hann verši fluttur aftur ķ afplįnun ķ fangelsi. Sama gildir telji stofnun eša heimili brostnar forsendur fyrir įframhaldandi dvöl fanga žar. Nś uppfyllir fangi ekki lengur skilyrši skv. 33. gr. eša rżfur skilyrši skv. 34. gr. og įkvešur Fangelsismįlastofnun žį hvort skilyršum rafręns eftirlits skuli breytt og hvort heimild til afplįnunar undir rafręnu eftirliti verši afturkölluš og refsing afplįnuš ķ fangelsi. 36. gr. Lok afplįnunar. Fangi sem afplįnar óskiloršsbundna fangelsisrefsingu skal lįtinn laus kl. 8 aš morgni žess dags sem afplįnun lżkur. Heimilt er aš lįta fanga lausan į öšrum tķma žegar um brottvķsun śr landi er aš ręša eša žegar fangi hefur strokiš śr refsivist. Fangelsismįlastofnun skal tķmanlega fyrir lok afplįnunar tilkynna félagsžjónustu žess sveitarfélags sem fangi į lögheimili ķ um lok afplįnunar, sé žess žörf. Rįšherra įkvešur ķ reglugerš tķmavišmiš tilkynninga Fangelsismįlastofnunar. 37. gr. Samfélagsžjónusta. Žegar mašur hefur veriš dęmdur ķ allt aš 12 mįnaša óskiloršsbundiš fangelsi er heimilt, ef almannahagsmunir męla ekki gegn žvķ, aš fullnusta refsinguna meš ólaunašri samfélagsžjónustu, minnst 40 klukkustundir og mest 480 klukkustundir. Fangelsismįlastofnun getur įkvešiš aš hluti ólaunušu samfélagsžjónustunnar skuli felast ķ vištalsmešferš eša višurkenndu nįmskeiši, samhliša samfélagsžjónustu, enda nemi sį hluti aldrei meira en einum fimmta samfélagsžjónustunnar aš jafnaši. Žegar hluti fangelsisrefsingar er skiloršsbundinn mį heildarrefsing samkvęmt dóminum ekki vera lengri en 12 mįnušir til aš hęgt sé aš fullnusta refsinguna meš samfélagsžjónustu. Žegar um fangelsisrefsingu er aš ręša samkvęmt fleiri en einum dómi mį samanlögš refsing ekki vera lengri en 12 mįnušir til aš hęgt sé aš fullnusta refsinguna meš samfélagsžjónustu. 38. gr. Skilyrši samfélagsžjónustu. Skilyrši žess aš samfélagsžjónusta komi til įlita eru:
Įšur en metiš er hvort dómžoli teljist hęfur til aš gegna samfélagsžjónustu og ž.m.t. hvort lķklegt sé aš hann geti innt samfélagsžjónustuna af hendi skal fara fram athugun į persónulegum högum hans. Męti dómžoli ekki til vištals ķ žessu skyni skal almennt synja beišni um samfélagsžjónustu. Žegar fangelsisrefsing er fullnustuš meš samfélagsžjónustu jafngildir 40 klukkustunda samfélagsžjónusta eins mįnašar fangelsisrefsingu. Hafi gęsluvaršhald komiš til frįdrįttar fangelsisrefsingu skal taka tillit til žess viš śtreikning į fjölda klukkustunda. 39. gr. Įkvöršun um samfélagsžjónustu. Fangelsismįlastofnun įkvešur hvort fangelsisrefsing verši fullnustuš meš samfélagsžjónustu og hvaša samfélagsžjónustu dómžoli sinni ķ hverju tilviki. Sama gildir um į hve löngum tķma samfélagsžjónusta skuli innt af hendi en sį tķmi skal žó aldrei vera skemmri en tveir mįnušir. Žegar skal hafna umsókn um samfélagsžjónustu ef umsękjandi uppfyllir ekki skilyrši skv. 1., 2. og 4. tölul. 1. mgr. 38. gr. Ef sérstakar įstęšur męla meš er žó heimilt aš vķkja frį žeim skilyršum. Žegar umsókn er tekin til efnislegrar mešferšar skal fresta fullnustu fangelsisrefsingar žar til įkvöršun um afgreišslu hennar liggur fyrir, enda fremji dómžoli ekki refsiveršan verknaš į žeim tķma. Fullnusta óskiloršsbundinnar fangelsisrefsingar meš samfélagsžjónustu hefst žegar dómžoli gengst undir skilyrši samfélagsžjónustu. 40. gr. Skilyrši ķ samfélagsžjónustu. Samfélagsžjónusta er bundin eftirfarandi skilyršum:
Auk žess mį įkveša aš samfélagsžjónusta verši bundin eftirfarandi skilyršum:
Heimilt er aš krefjast žess aš dómžoli undirgangist rannsókn į öndunarsżni eša blóš- og žvagrannsókn til aš athuga hvort hann hafi rofiš skilyrši 2. tölul. 2. mgr. Synjun dómžola į slķkri rannsókn gildir sem rof į skilyršum ķ samfélagsžjónustu. Įšur en fullnusta į fangelsisrefsingu meš samfélagsžjónustu hefst skal kynna dómžola ķtarlega žęr reglur sem gilda um samfélagsžjónustu į tungumįli sem hann skilur og stašfesting hans fengin į žvķ aš hann vilji hlķta žeim. Sama gildir um višbrögš viš brotum į žessum reglum. 41. gr. Rof į skilyršum samfélagsžjónustu. Nś uppfyllir dómžoli ekki lengur skilyrši skv. 38. gr. eša rżfur skilyrši skv. 40. gr., eša aš öšru leyti sinnir samfélagsžjónustu ekki meš fullnęgjandi hętti, og įkvešur žį Fangelsismįlastofnun hvort skilyršum hennar skuli breytt, hvort tķmi sem samfélagsžjónusta er innt af hendi skuli lengdur eša hvort heimild til fullnustu meš samfélagsžjónustu verši afturkölluš og refsing afplįnuš ķ fangelsi. Žegar rof į skilyršum samfélagsžjónustu eša meint afbrot er hvorki alvarlegt né ķtrekaš skal veita įminningu. Žegar įkvešiš er skv. 1. mgr. aš fangelsisrefsing skuli afplįnuš ķ fangelsi skal reikna tķmalengd eftirstöšva śt meš hlišsjón af žeirri samfélagsžjónustu sem žegar hefur veriš innt af hendi. Žegar eftirstöšvar fangelsisrefsingar sem aš hluta hefur veriš fullnustuš meš samfélagsžjónustu eru afplįnašar ķ fangelsi er heimilt aš veita reynslulausn af eftirstöšvunum skv. 80. gr. žannig aš helmingur og tveir žrišju hlutar reiknist af óafplįnušum eftirstöšvum refsitķmans. 42. gr. Vistun ķ klefa. Fangi skal vera einn ķ klefa nema sérstakar ašstęšur eša hśsrżmi komi ķ veg fyrir žaš. Fangaklefi skal vera lęstur aš nęturlagi svo sem nįnar er tilgreint ķ reglum fangelsis. Fangelsismįlastofnun getur įkvešiš aš klefar séu ólęstir ķ tilteknum fangelsum eša fangelsisdeildum eša ķ öšrum tilvikum žegar sérstakar įstęšur męla meš. Forstöšumašur fangelsis getur lęst klefa į öšrum tķmum en skv. 1. mgr. af öryggisįstęšum. Föngum ķ lokušum fangelsum er óheimilt aš fara inn ķ fangaklefa annarra fanga. Forstöšumašur getur ķ samrįši viš Fangelsismįlastofnun vikiš frį reglunni ef sameiginleg rżmi ķ fangelsinu eru ekki fullnęgjandi eša ašrar mįlefnalegar įstęšur męla meš žvķ. 43. gr. Samneyti kynja. Leyfa mį körlum og konum aš taka žįtt ķ daglegu starfi saman en ašskilja ber kynin aš nęturlagi. Fanga er óheimilt aš fara inn ķ klefa fanga af [öšru]1) kyni. [Žrįtt fyrir įkvęši 1. og 2. mgr. getur forstöšumašur, ķ samrįši viš Fangelsismįlastofnun, įkvešiš annaš ef brżnir hagsmunir fangans eša annarra fanga krefjast žess.]1) 44. gr. Vistun fanga yngri en 18 įra. Fangar sem eru undir 18 įra aldri skulu afplįna refsingu į vegum barnaverndaryfirvalda. Óheimilt er aš vista fanga undir 18 įra aldri ķ fangelsi nema fyrir liggi mat sérfręšinga um aš žaš sé honum fyrir bestu meš vķsan til sérstakra ašstęšna er lśta aš honum sjįlfum og ķ samręmi viš samning Sameinušu žjóšanna um réttindi barnsins. Um slķka vistun gilda įkvęši laga žessara ef viš į. Fangi sem er skólaskyldur skal eiga kost į skyldunįmi, sbr. 26. gr. Rįšherra setur reglugerš um nįnari framkvęmd vistunar samkvęmt įkvęši žessu. 45. gr. Heimsóknir. Fangi sem afplįnar ķ lokušu fangelsi getur fengiš heimsóknir frį fjölskyldu og vinum ef ašstęšur ķ fangelsi leyfa og slķkt telst gagnlegt sem žįttur ķ refsifullnustu hans. Fangi getur fengiš heimsóknir frį fjölskyldu eigi sjaldnar en vikulega en heimsóknir frį vinum skulu ekki vera fleiri en tvęr ķ mįnuši nema ķ sérstökum tilvikum. Fangi sem afplįnar ķ opnu fangelsi getur fengiš heimsóknir frį fjölskyldu og vinum eigi sjaldnar en vikulega ef ašstęšur ķ fangelsi leyfa og slķkt telst gagnlegt sem žįttur ķ refsifullnustu hans. Fangelsismįlastofnun setur nįnari reglur um heimsóknir, svo sem um undanžįgur fyrir fleiri vinaheimsóknum. 46. gr. Takmarkanir į heimsóknum. Forstöšumašur getur įkvešiš aš heimsóknir tiltekinna manna fari fram undir eftirliti starfsmanns, ķ öšrum vistarverum fangelsis, eša meš žvķ aš banna lķkamlega snertingu gests og fanga eša banna tilteknum mönnum aš heimsękja fanga ef naušsynlegt žykir til aš višhalda ró, góšri reglu og öryggi ķ fangelsi og til aš koma ķ veg fyrir refsiveršan verknaš eša ef įstęša er til aš ętla aš heimsóknin verši misnotuš aš öšru leyti. Slķka įkvöršun skal rökstyšja skriflega. Heimilt er aš rjśfa heimsókn ef žaš žykir naušsynlegt til aš višhalda ró, góšri reglu og öryggi ķ fangelsi eša til aš koma ķ veg fyrir refsiveršan verknaš. Heimsókn lögmanns til fanga skal įvallt vera įn eftirlits nema lögmašur óski annars. 47. gr. Heimsóknargestir. Fangelsisyfirvöld skulu kanna bakgrunn og sakaferil heimsóknargests įšur en forstöšumašur samžykkir heimsóknina. Viš könnunina er heimilt aš afla upplżsinga śr mįlaskrį lögreglunnar fimm įr aftur ķ tķmann og śr sakaskrį til yfirvalda. Leggja skal heildstętt mat į žaš hvort óhętt sé aš heimila heimsókn en aldrei mį žó ganga lengra viš könnun į bakgrunni og sakaferli en žörf er į hverju sinni. Heimilt er aš leita į žeim sem heimsękja fanga. Leit getur annars vegar veriš leit ķ ytri fötum og hins vegar lķkamsleit, enda samžykki heimsóknargestur žaš. Samžykki hann žaš ekki skal heimsóknin fara fram meš öšrum hętti eša synja um hana, sbr. 1. mgr. 46. gr. Heimilt er aš skoša žaš sem fariš er meš til fanga. Munir eša efni sem gestur hefur mešferšis og fanga er óheimilt aš hafa ķ fangelsi skulu vera ķ vörslu fangelsis į mešan į heimsókn stendur. Upplżsa skal žann sem kemur ķ heimsókn til fanga um žęr reglur er gilda um heimsóknir. 48. gr. Heimsóknir barna. Forstöšumanni fangelsis ber aš skipuleggja ašstęšur žannig aš börn geti komiš meš ķ heimsóknir og aš žeim sé sżnd nęrgętni. Žurfi heimsókn aš fara fram utan fangelsis vegna hagsmuna barns skal žaš gert į grundvelli įlits barnaverndaryfirvalda eša annarra sérhęfšra ašila. Heimsóknir barna yngri en 18 įra skulu fara fram ķ fylgd forsjįrašila eša annars ašstandanda, enda liggi fyrir skriflegt samžykki forsjįrašila fyrir žvķ. Rjśfa skal heimsókn žar sem börn eru ef tališ er aš hśn brjóti gegn hagsmunum žeirra. 49. gr. Sķmtöl. Fangi į rétt į sķmtölum viš fólk utan fangelsis į žeim tķmum dags sem reglur fangelsis segja til um. Heimilt er aš takmarka fjölda sķmtala hvers og eins og lengd žeirra ef naušsynlegt reynist til aš ašrir fangar fįi notiš žessa réttar. Sķmtöl til fanga ķ öšrum fangelsum eru bönnuš nema meš samžykki forstöšumanns. Heimilt er aš hlusta į eša taka upp sķmtöl fanga ef žaš telst naušsynlegt vegna almenns eftirlits til aš višhalda góšri reglu og öryggi ķ fangelsi, til aš koma ķ veg fyrir refsiveršan verknaš eša til aš vernda žann sem afleišingar af broti fanga hafa bitnaš į og žann sem vitnaš hefur gegn fanga. Įkvöršun um aš hlusta į eša taka upp sķmtal skal tilkynnt fanga fyrir fram og įstęšur hennar tilgreindar og bókašar. Heimilt er aš setja žaš skilyrši aš sķmtališ fari fram į tungumįli sem fangavöršur skilur en ella žżši tślkur samtališ. Eyša skal upptökum žegar žeirra er ekki lengur žörf. Ekki er heimilt aš hlusta į sķmtöl fanga viš lögmann, prest eša annan sambęrilegan fulltrśa trśfélags eša lķfsskošunarfélags sem fangi tilheyrir, opinberar stofnanir eša umbošsmann Alžingis. Samkvęmt beišni rétthafa sķmanśmers getur forstöšumašur fangelsis įkvešiš aš ekki verši hringt ķ sķmanśmeriš śr fangelsi. Fangi greišir sjįlfur kostnaš viš sķmtöl sķn önnur en til lögmanns, rįšuneytisins, umbošsmanns Alžingis, Fangelsismįlastofnunar og sendirįšs lands erlends fanga eša ręšismanns žess. 50. gr. Bréfaskipti. Fanga er heimilt aš senda og taka viš bréfum. Forstöšumašur fangelsis getur įkvešiš aš opna og lesa bréf til og frį fanga ķ višurvist hans til aš višhalda góšri reglu og öryggi ķ fangelsi, til aš fyrirbyggja refsiveršan verknaš eša til aš vernda žann sem afleišingar af broti fanga hafa bitnaš į og žann sem vitnaš hefur gegn fanga. Forstöšumašur getur ķ sama tilgangi įkvešiš aš takmarka bréfaskipti fanga viš įkvešna ašila eša stöšva sendingu bréfa til og frį fanga. Heimilt er aš setja žaš skilyrši aš bréfaskipti fari fram į tungumįli sem fangavöršur skilur en annars verši skjalažżšanda fališ aš žżša bréf. Ekki skal skoša bréfaskipti milli fanga og lögmanns, opinberra stofnana, prests eša annars sambęrilegs fulltrśa skrįšs trśfélags eša lķfsskošunarfélags sem fangi tilheyrir eša umbošsmanns Alžingis. Įkvöršun um aš lesa bréf, eša leggja hald į žaš, skal tilkynnt fanga og įstęšur hennar tilgreindar og bókašar. Žegar fangelsi śtvegar fanga bréfsefni eša umslög mį žaš ekki bera meš sér stimpil eša önnur einkenni sem af mį rįša aš sendandi sé vistašur ķ fangelsi. Fangi skal sjįlfur bera kostnaš af bréfum sem hann sendir nema til lögmanns, Fangelsismįlastofnunar, opinberra stofnana, umbošsmanns Alžingis eša sendirįšs lands erlends fanga eša ręšismanns žess. 51. gr. Ašgangur aš fjölmišlum. Fangi skal aš jafnaši eiga kost į aš fylgjast meš gangi žjóšmįla meš lestri dagblaša og ķ gegnum śtvarp og sjónvarp. Fangelsismįlastofnun įkvešur hvort heimila skuli fjölmišlavištal viš fanga. Slķkt skal ekki heimila ef žaš er andstętt almannahagsmunum eša hagsmunum brotažola. Fangelsismįlastofnun setur reglur um nįnari framkvęmd fjölmišlavištala viš fanga. 52. gr. Śtivera og tómstundir. Fangi į rétt į śtiveru og aš iška tómstundastörf, lķkamsrękt og ķžróttir ķ frķtķma eftir žvķ sem ašstęšur leyfa. Slķk įstundun skal vara ķ aš minnsta kosti eina og hįlfa klukkustund į dag nema žaš sé ósamrżmanlegt góšri reglu og öryggi ķ fangelsi. 53. gr. Bókasafn. Fangi į rétt į ašgangi aš bókasafni. 54. gr. Erlendir fangar. Erlendur fangi į rétt į aš hafa samband viš sendirįš lands sķns eša ręšismann žess. Nś er fangi rķkisfangslaus eša flóttamašur og skal fangelsi žį ašstoša hann viš aš hafa samband viš fulltrśa innlendra eša alžjóšlegra stofnana sem gęta hagsmuna slķkra einstaklinga. Erlendur fangi į rétt į tślki žegar honum er gerš grein fyrir réttindum sķnum og skyldum ķ afplįnun sé žess žörf. Hann į jafnframt rétt į aš hafa samband viš lögmann sinn meš ašstoš tślks žegar žurfa žykir. Kynna skal erlendum fanga aš hann geti sótt um aš afplįna refsingu ķ heimalandi sķnu, enda sé samningur žess efnis viš heimaland viškomandi fanga. 55. gr. Iškun trśar eša sišar. Fangi skal eiga kost į aš hafa samband viš prest eša annan sambęrilegan fulltrśa skrįšs trśfélags eša lķfsskošunarfélags. Gera skal fanga kleift aš iška trś sķna eša siš og taka tillit til matarvenja og bęnatķma ķ starfi og nįmi fanga eins og unnt er. 56. gr. Bśnašur ķ klefa. Bśnašur sem forstöšumašur fangelsis getur leyft fanga samkvęmt reglum fangelsis aš hafa ķ klefa sķnum skal vera ķ eigu fangelsis. Bśnašurinn skal leigšur śt gegn vęgu gjaldi. Nś er bśnašur sem heimilt er aš leyfa fanga aš hafa ķ klefa sķnum ekki til ķ fangelsinu og er žį heimilt aš leyfa fanga aš hafa sinn eigin bśnaš og er žį ekki tekiš gjald fyrir notkunina. Forstöšumašur fangelsis getur leyft fanga, ķ samręmi viš reglur fangelsis, aš hafa raftęki ķ klefa sķnum. Ķ samrįši viš Fangelsismįlastofnun getur forstöšumašur opins fangelsis heimilaš fanga aš hafa nettengda tölvu og farsķma ķ klefa sķnum į nįnar tilgreindum tķmum. Forstöšumašur lokašs fangelsis getur heimilaš fanga, ķ samrįši viš Fangelsismįlastofnun, aš hafa ašgang aš nettengdri tölvu ķ sameiginlegu rżmi fangelsis. Fangelsismįlastofnun setur sérstakar reglur1) um fyrirkomulag og notkun raftękja, sķma og nettengdra tölva. Fanga er óheimilt aš hafa ķ vörslum sķnum įfengi, įvana- og fķkniefni og lyf. Fanga er žó heimilt ķ undantekningartilfellum aš hafa lyf ķ klefa sķnum, ef žaš telst naušsynlegt vegna heilsu hans samkvęmt lęknisrįši og meš samžykki forstöšumanns. Fanga er óheimilt aš hafa reišufé ķ fórum sķnum eša klefa sķnum, nema meš sérstakri heimild forstöšumanns. Fangi skal eiga žess kost aš fjįrmunir hans séu ķ vörslu fangelsis. Gęsluvaršhaldsfanga er heimilt aš nota sķma eša önnur fjarskiptatęki, žó er slķk notkun óheimil ķ klefa hans. Sį sem stżrir rannsókn getur žó bannaš eša takmarkaš notkunina. Gęsluvaršhaldsfangi mį nota önnur fjarskiptatęki utan klefa ķ tengslum viš nįm og vinnu. Forstöšumašur fangelsis getur takmarkaš eša bannaš aš gęsluvaršhaldsfangi noti önnur fjarskiptatęki ef hętta žykir į aš žaš raski góšri reglu eša öryggi ķ fangelsinu. Sé gęsluvaršhaldsfangi vistašur innan um ašra afplįnunarfanga gilda įkvęši 1. og 2. mgr. um notkun į sķma og öšrum fjarskiptatękjum. 57. gr. Skylda til aš hlżša fyrirmęlum starfsfólks. Fanga er skylt aš hlżša fyrirmęlum sem starfsfólk fangelsisins gefur. Fanga er óheimilt aš hindra fangaverši eša ašra starfsmenn ķ aš gegna skyldustörfum sķnum. 58. gr. Talsmenn fanga. Fangar geta kosiš sér talsmenn śr röšum samfanga sinna til aš vinna aš mįlefnum fanga og til aš koma fram fyrir žeirra hönd. 59. gr. Reglubundin dags- og fjölskylduleyfi. Forstöšumašur fangelsis getur aš fengnu samžykki Fangelsismįlastofnunar veitt fanga sem afplįnar refsingu reglubundin dagsleyfi til dvalar utan fangelsis ef slķkt telst gagnlegt sem žįttur ķ refsifullnustu eša til aš bśa fanga undir aš ljśka afplįnun. Slķkt leyfi skal vera 14 klukkustundir aš hįmarki og skal aš jafnaši veitt į tķmabilinu frį kl. 7 aš morgni til kl. 22 aš kvöldi sama dags. Heimilt er aš lengja leyfiš ef fangi į sannanlega um langan veg aš fara til heimilis sķns. Dagsleyfi kemur fyrst til skošunar žegar fangi hefur samfellt afplįnaš žrišjung refsitķmans ķ fangelsi, žó ekki skemmri tķma en eitt įr. Žegar fangi hefur veriš samfellt ķ fjögur įr ķ fangelsi er heimilt aš veita honum slķkt leyfi žótt žrišjungur refsitķmans sé ekki lišinn. Nś hafa fanga veriš veitt dagsleyfi į samfelldu tveggja įra tķmabili og hann stašist skilyrši žeirra og er žį heimilt aš veita honum allt aš 48 klukkustunda fjölskylduleyfi ef slķkt telst gagnlegt sem žįttur ķ refsifullnustu eša til aš bśa fanga undir aš ljśka afplįnun. Slķkt leyfi skal aš jafnaši vera frį kl. 12 į hįdegi til kl. 12 į hįdegi. Ķ beišni um leyfi skal fangi upplżsa hvernig hann hyggst verja leyfinu, hvern hann hyggst heimsękja og hvar hann mun dveljast. Įšur en leyfi er veitt er heimilt aš leita stašfestingar hjį viškomandi į žvķ aš af heimsókn geti oršiš. Dagsleyfi śr fangelsi samkvęmt žessari grein mega mest vera 12 į įri og veita mį leyfi aš nżju ef lišnir eru 30 dagar frį sķšasta leyfi. Fjölskylduleyfi mega vera mest fjögur į įri og žurfa 90 dagar aš lķša milli slķkra leyfa. Fanga er heimilt aš taka dagsleyfi milli tveggja fjölskylduleyfa. Nś fer afplįnun fram utan fangelsis skv. 31. gr. og er žį heimilt aš setja žaš skilyrši aš fanga skuli ekki veitt leyfi samkvęmt žessari grein. 60. gr. Įkvöršun um dags- og fjölskylduleyfi. Taka skal tillit til afbrots og saka- og afplįnunarferils žess fanga sem ķ hlut į viš įkvöršun dags- og fjölskylduleyfis. Einnig skal taka tillit til hegšunar hans ķ fangelsi og žess hvort hann hafi nżtt sér mešferšarśrręši sem til boša hafa stašiš ķ fangelsinu. Nś hefur fangi veriš dęmdur ķ sķšasta refsidómi eša įšur fyrir manndrįp, ofbeldis- eša kynferšisbrot, meiri hįttar fķkniefnabrot, brennu eša annaš almennt hęttubrot, eša aušgunarbrot framiš meš ofbeldi eša hótun um ofbeldi, og skal žį sżna sérstaka gįt viš mat į žvķ hvort fanga skuli veitt leyfi til dvalar utan fangelsis. Sama gildir ef mįl žar sem viškomandi fangi er grunašur um eša įkęršur fyrir slķkt brot er til mešferšar hjį lögreglu, dómstólum eša įkęruvaldi og einnig ef fangi telst sķbrotamašur eša hętta er į aš hann muni misnota leyfi eša reyna aš komast śr landi. Nś hefur fangi strokiš śr afplįnun eša gęsluvaršhaldi og skulu žį lķša aš minnsta kosti tvö įr žar til unnt er aš veita fanga leyfi. Hafi fangi framiš refsiveršan verknaš ķ fyrra dags- eša fjölskylduleyfi eša aš öšru leyti misnotaš slķkt leyfi skal leyfi ekki veitt fyrr en aš minnsta kosti įtta mįnušir eru lišnir frį slķku atviki. Nś veršur fangi uppvķs aš neyslu įfengis eša įvana- og fķkniefna eša hann hefur framiš agabrot ķ fangelsi eša utan žess og kemur žį leyfi til dvalar utan fangelsis ekki til greina fyrr en aš sex mįnušum lišnum frį slķku atviki. 61. gr. Skammtķmaleyfi. Forstöšumašur fangelsis getur aš fengnu samžykki Fangelsismįlastofnunar veitt fanga skammtķmaleyfi til dvalar utan fangelsis ķ žeim tilgangi:
Ekki skal veita fanga leyfi til dvalar utan fangelsis skv. 1.–4. tölul. 1. mgr. nema fyrir liggi fullnęgjandi gögn um žar til greindar ašstęšur. Slķkt leyfi skal vera 8 klukkustundir aš hįmarki. Lengja mį žann tķma žegar sérstakar ašstęšur eru fyrir hendi, svo sem žegar um langan veg er aš fara. Žó skal skammtķmaleyfi aldrei vera lengra en naušsyn krefur. Liggi samžykki hlutašeigandi fyrir komu fangans ekki fyrir skal synja um leyfiš. Meš nįnum ęttingja og öšrum nįkomnum ķ fjölskyldu fanga ķ 1. og 2. tölul. 1. mgr. er įtt viš maka, sambśšarmaka, nišja, stjśpbörn, fósturbörn, foreldra, stjśpforeldra, fósturforeldra, tengdaforeldra, systkin, systkinabörn, föšur- og móšurforeldra, langömmu og langafa og föšur- og móšursystkin. Forstöšumašur fangelsis įkvešur ķ samrįši viš Fangelsismįlastofnun hvernig gęslu į fanganum skuli hagaš ķ leyfinu. 62. gr. Nįm, starfsžjįlfun eša verkmenntun utan fangelsis. Forstöšumašur fangelsis getur aš fengnu samžykki Fangelsismįlastofnunar veitt fanga sem afplįnar refsingu leyfi til dvalar utan fangelsis til aš stunda nįm, starfsžjįlfun eša verkmenntun ķ allt aš 12 mįnuši ķ lok afplįnunar ķ fangelsi ef žaš telst gagnlegt sem žįttur ķ refsifullnustu eša til aš bśa fanga undir aš afplįnun ljśki. Forstöšumašur fangelsis įkvešur ķ samrįši viš Fangelsismįlastofnun hvernig gęslu į fanganum skuli hagaš ķ leyfinu. Slķkt leyfi er ekki veitt fyrr en fangi hefur veriš samfellt ķ fimm įr ķ fangelsi. Įšur en leyfi til dvalar utan fangelsis skv. 1. mgr. er veitt skal liggja fyrir stašfest stundaskrį og skrifleg stašfesting skóla eša žess sem veitir starfsžjįlfun um aš fangi geti hafiš og stundaš nįm, starfsžjįlfun eša verkmenntun žann tķma sem fyrirhugaš er aš leyfiš gildi. Žį skal gengiš śr skugga um aš žessum ašilum sé ljóst aš um fanga sé aš ręša sem afplįni refsingu og žeim gerš grein fyrir reglum og skilyršum sem gilda um leyfiš. 63. gr. Vinna utan fangelsis. Forstöšumašur fangelsis getur aš fengnu samžykki Fangelsismįlastofnunar veitt fanga sem afplįnar refsingu leyfi til dvalar utan fangelsis til aš stunda vinnu ķ allt aš 12 mįnuši ķ lok afplįnunar ķ fangelsi ef žaš telst gagnlegt sem žįttur ķ refsifullnustu eša til aš bśa fanga undir aš afplįnun ljśki. Forstöšumašur fangelsis įkvešur ķ samrįši viš Fangelsismįlastofnun hvernig gęslu į fanganum skuli hagaš ķ leyfinu. Slķkt leyfi er ekki veitt fyrr en fangi hefur veriš samfellt ķ fimm įr ķ fangelsi. Įšur en leyfi til dvalar utan fangelsis skv. 1. mgr. er veitt skal liggja fyrir skrifleg stašfesting vinnuveitanda um aš fangi geti hafiš störf žann tķma sem fyrirhugaš er aš leyfiš gildi. Žį skal gengiš śr skugga um aš vinnuveitanda sé ljóst aš um fanga sé aš ręša sem afplįni refsingu og žeim gerš grein fyrir reglum og skilyršum sem gilda um leyfiš. 64. gr. Įkvöršun um nįm, starfsžjįlfun, verkmenntun og vinnu utan fangelsis. Viš mat į žvķ hvort heimila skuli fanga aš stunda nįm, starfsžjįlfun, verkmenntun eša vinnu utan fangelsis skal taka tillit til afbrots og saka- og afplįnunarferils hans. Einnig skal taka tillit til hegšunar fangans ķ fangelsi og žess hvort hann hafi nżtt sér mešferšarśrręši sem til boša hafa stašiš ķ fangelsi. Aš öšru leyti ber aš hafa til hlišsjónar skilyrši fyrir veitingu dagsleyfa samkvęmt lögum žessum. 65. gr. Skilyrši ķ leyfi. Eftirtalin skilyrši eru fyrir leyfi til dvalar utan fangelsis:
Auk skilyrša 1. mgr. er heimilt aš setja eftirtalin skilyrši fyrir leyfi til dvalar utan fangelsis:
Heimilt er aš setja frekari skilyrši fyrir leyfi til dvalar utan fangelsis. Tilgreina skal hvenęr fanganum er heimilt aš yfirgefa fangelsiš og hvenęr hann skal vera kominn aftur ķ fangelsiš. Fangi skal tilkynna fangelsinu svo fljótt sem aušiš er ef slys, sjśkdómur eša önnur sambęrileg atvik gera honum ókleift aš koma śr leyfinu į tilsettum tķma. Įšur en leyfi er veitt skal leita stašfestingar hjį fanganum į aš hann gangist undir skilyrši leyfisins. 66. gr. Umsókn um leyfi. Nś óskar fangi eftir leyfi til dvalar utan fangelsis og skal hann žį sękja um žaš skriflega til forstöšumanns fangelsis. Žegar fanga er veitt leyfi til dvalar utan fangelsis skal afhenda honum skķrteini sem greinir skilyrši fyrir leyfisveitingunni, hvaša reglur gilda um leyfiš aš öšru leyti og hverju žaš varšar aš rjśfa skilyrši leyfisins. Óheimilt er aš veita fanga leyfi til dvalar utan fangelsis nema hann undirriti skriflega yfirlżsingu um aš hann vilji hlķta žeim reglum og skilyršum sem gilda um leyfiš. 67. gr. Kostnašur. Fangi ber sjįlfur kostnaš af leyfi til dvalar utan fangelsis. Fangi skal žó ekki bera kostnaš af fylgd fangavarša. Fangi sem stundar vinnu utan fangelsis skv. 63. gr. fęr ekki greitt fęšisfé žį daga sem hann vinnur utan fangelsis. 68. gr. Afturköllun leyfis og rof į skilyršum žess. Heimilt er aš afturkalla leyfi til dvalar utan fangelsis vegna hegšunar fanga eša annarra atvika sem verša eftir aš įkvöršun um leyfi er tekin og įšur en leyfi kemur til framkvęmda og hefšu komiš ķ veg fyrir leyfisveitinguna ef žau hefšu žį veriš kunn. Sama į viš ef rökstudd įstęša er til aš ętla aš fangi muni misfara meš leyfiš. Nś rżfur fangi skilyrši leyfis til dvalar utan fangelsis eša brżtur gegn žeim reglum sem um leyfiš gilda og getur žį sį sem leyfiš veitti fellt žaš nišur. Slķk brot gegn skilyršum leyfis eša reglum žess geta varšaš agavišurlögum skv. VII. kafla. 69. gr. Leit ķ klefa. Forstöšumašur fangelsis tekur įkvöršun um leit ķ klefa fanga ef grunur leikur į aš žar sé aš finna muni eša efni sem:
Einnig mį leita ķ klefa fanga vegna almenns eftirlits og skoša klefa aš öšru leyti žótt skilyrši 1. mgr. séu ekki uppfyllt. Fangi skal aš jafnaši vera višstaddur leit ķ klefa. Heimilt er žó aš vķkja frį žessu skilyrši samkvęmt įkvöršun forstöšumanns fangelsis. Gera skal skżrslu um leitina og žį muni eša efni sem kunna aš hafa fundist og fanga er óheimilt aš hafa ķ klefa. Fanga skal skżrt frį įstęšum fyrir leit ķ klefa įšur en hśn fer fram nema sérstakar įstęšur męli gegn žvķ. Įkvöršun um leit ķ klefa fanga skal tekin meš rökstuddri bókun. 70. gr. Leit į fanga. Leita mį į fanga og ķ fötum hans viš komu ķ fangelsi, eftir heimsóknir og viš almennt eftirlit til žess aš koma ķ veg fyrir aš hann hafi ķ vörslum sķnum muni eša efni sem getiš er ķ 1. mgr. 69. gr. Leit į fanga innanklęša skal gerš af fangelsisstarfsmanni sama kyns. [Žó getur forstöšumašur įkvešiš annaš ef brżnir hagsmunir fangans krefjast žess.]1) 71. gr. Lķkamsrannsókn. Forstöšumašur tekur įkvöršun um lķkamsrannsókn į fanga ef grunur leikur į aš hann hafi fališ ķ lķkama sķnum muni eša efni sem getiš er ķ 1. mgr. 69. gr. Einnig mį taka öndunar-, blóš- eša žvagsżni eša annars konar lķfsżni śr fanga ef grunur leikur į aš hann hafi neytt įfengis eša įvana- og fķkniefna, viš komu ķ fangelsi og viš almennt eftirlit. Lęknir eša hjśkrunarfręšingur annast lķkamsrannsókn og töku blóšsżnis. Nś fer fram lķkamsrannsókn og skal žį gerš skżrsla um tilefni hennar og framkvęmd. Įkvöršun um lķkamsrannsókn į fanga skal taka meš rökstuddri bókun. 72. gr. Stjórnsżslukęra. Stjórnsżslukęra frestar ekki ašgeršum samkvęmt žessum kafla. 73. gr. Agabrot. Forstöšumašur fangelsis getur beitt fanga agavišurlögum vegna brota į lögum žessum, reglugeršum og reglum sem settar eru į grundvelli žeirra og kveša į um skyldur fanga, enda komi fram aš brot į žeim varši agavišurlögum. 74. gr. Agavišurlög. Agavišurlög eru eftirtalin:
Ašeins er heimilt aš beita einangrun sem agavišurlögum vegna eftirfarandi brota eša tilrauna til brota:
Nś er brot smįvęgilegt og fangi hefur ekki įšur framiš agabrot og mį žį eingöngu beita skriflegri įminningu. Beita mį fleiri en einni tegund agavišurlaga samtķmis. Įšur en įkvöršun um agavišurlög er tekin skulu mįlsatvik rannsökuš og skal fanga gefinn kostur į aš kynna sér fyrirliggjandi gögn og koma sjónarmišum sķnum um žau į framfęri. Įkvöršun um agavišurlög skal rökstudd, bókuš og birt fanga ķ višurvist vitnis. 75. gr. Ašskilnašur. Heimilt er aš ašskilja fanga frį öšrum föngum žegar žaš er naušsynlegt:
Ašskilnašur skal ekki standa lengur en naušsyn krefur og aldrei lengur en 24 tķma. Įkvöršun um tķmabundinn ašskilnaš skal rökstudd og bókuš. Slķk įkvöršun sętir ekki kęru. 76. gr. Vistun ķ öryggisklefa. Vista mį fanga ķ öryggisklefa ef naušsyn krefur til aš koma ķ veg fyrir ofbeldi, hemja ofbeldisfullan mótžróa hans eša hindra aš hann skaši sjįlfan sig eša ašra. Žegar fangi er vistašur ķ öryggisklefa mį nota belti og fót- og handreimar. Forstöšumašur fangelsis tekur įkvöršun um vistun fanga ķ öryggisklefa. Vistun ķ öryggisklefa og ašrar ašgeršir sem beitt er ķ tengslum viš hana skulu aldrei standa lengur en samręmist tilgangi vistunar og beitingar annarra ašgerša. Įkvöršun um vistun ķ öryggisklefa skal rökstudd og bókuš. Žį skal įkvöršunin birt fanganum ķ višurvist vitnis žegar ašstęšur leyfa. 77. gr. Lęknisskošun. Žegar einangrun skv. 74. gr. eša ašskilnaši skv. 75. gr. er beitt, eša fangi settur ķ öryggisklefa skv. 76. gr., skal kalla til lękni til aš skoša fanga. Ef unnt er skal lęknir skoša fanga ķ einangrun eša öryggisklefa daglega. 78. gr. Mįlsmešferš. Įkvaršanir um agavišurlög skv. 74. gr. og vistun ķ öryggisklefa skv. 76. gr. sęta kęru til rįšuneytisins og skal skżra fanga frį žvķ um leiš og įkvöršun er birt. Žegar įkvöršun er kęrš skulu gögn mįlsins žegar send rįšuneytinu. Rįšuneytiš skal kveša upp śrskurš innan fjögurra virkra daga frį žvķ aš kęra barst, ella fellur hin kęrša įkvöršun śr gildi. Upphafsdagur frestsins telst vera nęsti virki dagur į eftir žeim degi žegar kęran berst rįšuneytinu. Śrskuršarfrestur rįšuneytisins gildir žó ekki ef kęra vegna agavišurlaga berst rįšuneytinu eftir aš gildistķmi agavišurlaga hefur lišiš undir lok eša ef agavišurlög felast ķ įminningu. Rįšuneytiš skal žó įvallt leitast viš aš kveša upp śrskurš eins fljótt og aušiš er. 79. gr. Haldlagning og upptaka. Forstöšumašur fangelsis getur tekiš įkvöršun um aš leggja hald į og eftir atvikum gera upptęka muni eša efni sem óheimilt er aš koma meš, varšveita eša bśa til ķ fangelsi. Sama gildir um muni eša peninga sem reynt hefur veriš aš smygla til fanga. Ekki er žó heimilt aš gera upptęka eign grandlauss žrišja manns. Forstöšumašur fangelsis getur einnig tekiš įkvöršun um upptöku muna eša peninga sem finnast innan fangelsis ef ekki er vitaš hver er eigandi žeirra. 80. gr. Skilyrši reynslulausnar. Žegar fangi hefur afplįnaš tvo žrišju hluta refsitķma getur Fangelsismįlastofnun įkvešiš aš hann skuli lįtinn laus til reynslu. Heimilt er aš veita žeim fanga sem ekki afplįnar refsingu fyrir alvarlegt eša aš öšru leyti gróft afbrot, eša tilraun til slķks brots, svo sem manndrįp, ofbeldis- eša kynferšisbrot, frelsissviptingarbrot, meiri hįttar fķkniefnabrot, brennu eša önnur almannahęttubrot og rįn, lausn til reynslu žegar helmingur refsitķmans er lišinn. Heimilt er aš veita fanga lausn til reynslu žegar helmingur refsitķmans er lišinn, žrįtt fyrir aš hann afplįni refsingu fyrir alvarlegt eša aš öšru leyti gróft afbrot, ef mjög sérstakar persónulegar įstęšur męla meš žvķ og framkoma og hegšun fanga ķ refsivistinni hefur veriš meš įgętum. Sama gildir liggi fyrir įkvöršun Śtlendingastofnunar um aš fanga verši vķsaš śr landi aš afplįnun lokinni. Nś hefur fangi tvķvegis eša oftar afplįnaš fangelsisrefsingu og veršur honum žį ekki veitt reynslulausn samkvęmt žessari mįlsgrein nema sérstakar įstęšur męli meš. Heimilt er aš veita fanga lausn til reynslu žegar einn žrišji hluti refsitķmans er lišinn, enda hafi fangi veriš 21 įrs eša yngri žegar hann framdi afbrot žaš sem hann situr ķ fangelsi fyrir, hegšun hans og framkoma veriš meš įgętum og hann žegiš višeigandi mešferš ķ afplįnun og tekist į viš vķmuefnavanda sinn, hafi hann veriš til stašar. Fanga, sem į mįl til mešferšar hjį lögreglu, įkęruvaldi eša dómstólum žar sem hann er grunašur um refsiveršan verknaš, veršur aš jafnaši ekki veitt reynslulausn, enda sé mįliš rekiš meš ešlilegum hętti og drįttur į žvķ ekki af völdum fangans. Fanga, sem telst vera sķbrotamašur eša hefur ķtrekaš veriš veitt lausn til reynslu og rofiš skilyrši hennar, skal ekki veitt reynslulausn aš nżju nema sérstakar įstęšur męli meš. Sama gildir žegar reynslulausn telst órįšleg vegna haga fangans eša meš tilliti til almannahagsmuna, svo sem žegar hann hefur sżnt af sér mjög įmęlisverša hegšun ķ afplįnun eša er talinn hęttulegur öšrum samkvęmt mati fagašila. Nś er fanga synjaš um reynslulausn samkvęmt žessari mįlsgrein og skal žį kynna honum hvaša skilyrši hann žurfi aš uppfylla svo aš unnt sé aš endurskoša įkvöršunina. Žaš er skilyrši reynslulausnar aš fangi lżsi žvķ yfir aš hann vilji hlķta žeim skilyršum sem sett eru fyrir reynslulausn. Žegar fangi fęr lausn til reynslu skal afhenda honum skķrteini er greini skilyrši fyrir reynslulausn og hverju skiloršsrof varši. Žegar hluti fangelsisrefsingar er óskiloršsbundinn en hluti skiloršsbundinn veršur reynslulausn ekki veitt. Sama gildir žegar fangi afplįnar vararefsingu fésektar. Nś hefur dómžoli ekki hafiš afplįnun og er žį heimilt aš veita honum reynslulausn af refsingunni ef hann hefur įšur afplįnaš aš minnsta kosti jafnlanga refsingu og refsingin er einvöršungu vegna afbrota sem framin eru fyrir žį afplįnun og hann hefur ekki veriš dęmdur til fangelsisrefsingar fyrir afbrot framin eftir aš žeirri afplįnun lauk. Sama gildir ef dómžoli hefur žegar hafiš afplįnun. 81. gr. Skilyrši į reynslutķma. Reynslutķmi skal vera allt aš žremur įrum. Nś er óafplįnaš fangelsi lengra en žrjś įr og mį žį įkveša reynslutķma allt aš fimm įrum. Žaš er skilyrši reynslulausnar aš ašili gerist ekki sekur um nżtt brot į reynslutķma. Auk žess mį įkveša aš reynslulausn verši, allan eša nįnar tiltekinn hluta reynslutķmans, bundin eftirfarandi skilyršum:
Fangelsismįlastofnun tekur įkvaršanir skv. 1. og 2. mgr. og getur vegna breyttra įstęšna fellt skilyrši nišur aš nokkru leyti eša öllu. Nś sętir ašili skilyrši skv. 2. tölul. 2. mgr. og er žį heimilt aš krefjast žess aš hann undirgangist rannsókn į öndunarsżni eša blóš- og žvagrannsókn. Synjun ašila į slķkri rannsókn gildir sem rof į skilyršum. 82. gr. Skiloršsrof. Nś fremur mašur nżtt brot eftir aš hann hlżtur reynslulausn, og rannsókn hefst hjį lögreglu gegn honum sem sakborningi fyrir lok reynslutķma, og įkvešur žį dómstóll sem fjallar um mįl žetta refsingu ķ einu lagi fyrir brot žaš sem nś er dęmt um og svo meš hlišsjón af fangelsisrefsingu sem óafplįnuš er samkvęmt reglum 60. gr. almennra hegningarlaga žannig aš fangelsi samkvęmt eldra dómi er virt meš sama hętti og skiloršsdómur. Aš kröfu įkęranda getur žó dómstóll śrskuršaš aš mašur, sem hlotiš hefur reynslulausn, skuli afplįna eftirstöšvar refsingar ef hann į reynslutķma rżfur gróflega almennt skilyrši reynslulausnar, enda liggi fyrir sterkur grunur um aš hann hafi framiš nżtt brot sem varšaš getur sex įra fangelsi eša aš brotiš varši viš 1. mgr. 218. gr. almennra hegningarlaga. Viš mešferš slķkrar kröfu skal dómari skipa honum verjanda aš ósk hans og fara meš mįliš eftir XV. kafla laga um mešferš sakamįla eftir žvķ sem viš į. Heimilt er aš kęra śrskurš dómara skv. 1. mįlsl. til [Landsréttar]1) og skal viš mešferš kęrumįlsins fariš eftir reglum XXX. kafla laga um mešferš sakamįla eftir žvķ sem viš į. Kęra frestar ekki framkvęmd śrskuršar. Dómari skal vķkja sęti eftir śtgįfu įkęru ef hann hefur įšur śrskuršaš mann, sem įkęršur er ķ mįlinu, skv. 1. mįlsl. žessarar mįlsgreinar. [Um kęru į śrskurši Landsréttar gilda įkvęši XXXII. kafla laga um mešferš sakamįla.]1) Rjśfi mašur skilorš aš öšru leyti getur Fangelsismįlastofnun įkvešiš hvort breytt skuli skilyršum og reynslu- og/eša tilsjónartķmi lengdur allt aš lögmęltu hįmarki hans eša hann taki śt refsingu sem eftir stendur. Nś er ekki tekin įkvöršun um aš mašur afplįni fangelsisrefsingu sem hann įtti ólokiš, sbr. 1.–3. mgr., og telst refsingu žį fullnęgt į žvķ tķmamarki žegar hann fékk reynslulausn. Nś er įkvešiš aš lįta mann taka śt eftirstöšvar fangelsisrefsingar, sbr. 2. og 3. mgr., og hefst žį nżr refsitķmi ķ skilningi laga žessara. Veita mį reynslulausn aš nżju žótt ekki sé fullnęgt skilyršum 1. og 2. mgr. 81. gr. Ķ žessu tilviki gilda įkvęši 81. gr. um reynslutķma en žó žannig aš dreginn skal frį sį tķmi sem hann hefur notiš reynslulausnar įšur. Nś er mašur nįšašur skiloršsbundiš og er žį heimilt aš setja honum žau skilyrši aš hann hlķti įkvęšum 81. gr. Um skiloršsrof žess sem er nįšašur skiloršsbundiš skal fara skv. 1. mgr. 83. gr. Tilhögun eftirlits. Žegar męlt er fyrir um eftirlit meš žeim sem frestaš er įkęru gegn, dęmdir eru skiloršsbundiš eša fį nįšun fer Fangelsismįlastofnun meš eftirlitiš eša felur žaš öšrum. Nś hefur ašila veriš sett skilyrši um dvöl į hęli samkvęmt įkvęšum almennra hegningarlaga og getur Fangelsismįlastofnun žį vegna breyttra įstęšna fellt skilyršiš nišur aš nokkru leyti eša öllu, aš fengnum tillögum forstöšumanns hęlis, ef žvķ er aš skipta. 84. gr. Veiting upplżsinga. Fangelsismįlastofnun gerir žeim sem sętir eftirliti grein fyrir žvķ hvaš felist ķ žvķ. Žeim sem sętir eftirliti ber aš upplżsa Fangelsismįlastofnun um hagi sķna og ber aš hlķta žvķ sem fyrir hann er lagt af hįlfu Fangelsismįlastofnunar. 85. gr. Sértęk skilyrši. Nś hefur ašila veriš sett skilyrši um aš neyta ekki įfengis eša įvana- og fķkniefna og getur žį Fangelsismįlastofnun krafist žess aš dómžoli undirgangist rannsókn į öndunarsżni eša blóš- og žvagrannsókn ef įstęša er til aš ętla aš hann hafi brotiš gegn skilyršinu. 86. gr. Rof į skilyršum. Telji Fangelsismįlastofnun aš sį sem sętir eftirliti hafi rofiš skilyrši žau sem honum var gert aš hlķta meš dómi, įkęrufrestun eša nįšun skal Fangelsismįlastofnun gera lögreglu og įkęruvaldi višvart. Eftirliti Fangelsismįlastofnunar meš žvķ aš dómžoli haldi sérstök skilyrši samkvęmt dómi eša įkęrufrestun lżkur žegar opinber rannsókn į meintum skiloršsrofum dómžola hefst hjį lögreglu. Falli rannsókn hjį lögreglu nišur hefst eftirlit Fangelsismįlastofnunar samkvęmt žessari grein aš nżju. 87. gr. Innheimta sekta. Sżslumenn annast fullnustu sekta sem įkvaršašar eru af dómstólum eša stjórnvöldum nema annaš komi fram ķ viškomandi sektarįkvöršun. Rįšherra er žó heimilt aš įkveša aš fullnusta sekta og innheimta sakarkostnašar verši į hendi eins sżslumanns eša annars ašila į landsvķsu. Heimilt er aš leyfa aš sekt og sakarkostnašur sé greiddur meš afborgunum. Eigi skal žó veita lengri greišslufrest en eitt įr frį aš žvķ sekt kemur til innheimtu. Heimilt er aš veita lengri greišslufrest ef sérstakar ašstęšur eru fyrir hendi. Hafi sekt eša sakarkostnašur hvorki veriš greiddur į tilskildum tķma né veriš samiš um greišsluna skal sektin žegar innheimt skv. XI. kafla. Ekki er leyfilegt, įn sérstakrar lagaheimildar, aš krefjast greišslu sektar śr dįnarbśi sökunautar né aš innheimta sekt hjį nokkrum öšrum en sökunaut sjįlfum. Žó er heimilt aš ganga aš veši sem tekiš hefur veriš fyrir sektarkröfu meš fjįrnįmi žótt eigendaskipti hafi sķšar oršiš aš hinni vešsettu eign. Sökunautur sem gerš hefur veriš sekt getur ekki krafiš ašra um endurgreišslu eša bętur vegna greišslu sektarinnar. 88. gr. Vararefsing. Nś telur innheimtuašili aš innheimtuašgeršir séu žżšingarlausar eša fullreyndar og skal hann žį įkveša aš vararefsingu verši beitt. Aš höfšu samrįši viš Fangelsismįlastofnun skal sektaržola birt tilkynning um fyrirhugaša afplįnun vararefsingar meš žeim hętti sem įskilinn er viš birtingu įkęru skv. 156. gr. laga nr. 88/2008, um mešferš sakamįla, og meš aš minnsta kosti fjögurra vikna fyrirvara. Męti sektaržoli ekki til afplįnunar į tilskildum tķma felur innheimtuašili lögreglu aš handtaka hann og fęra ķ fangelsi. Nś hefur hluti sektar veriš greiddur og įkvešur innheimtuašili žį styttingu afplįnunartķma aš sama skapi en žó žannig aš afplįnunartķminn verši ekki styttri en tveir dagar og aš sektarfjįrhęš sem svarar til hluta śr degi afplįnist meš heilum degi. Nś afplįnar sektaržoli vararefsingu samkvęmt fleiri en einum dómi, višurlagaįkvöršun, įritušu sektarboši eša lögreglustjórasekt og telst fullnusta hennar žį hefjast viš upphaf afplįnunar. 89. gr. Fullnusta vararefsingar meš samfélagsžjónustu. Nś innheimtist fésekt ekki sem er 100.000 kr. eša hęrri og innheimtuašili hefur įkvešiš aš mašur skuli afplįna vararefsingu hennar, og er žį heimilt, ef almannahagsmunir męla ekki gegn žvķ, aš fullnusta vararefsinguna meš ólaunašri samfélagsžjónustu, minnst 40 klukkustundir en mest 480 klukkustundir. Um lengd fullnustu vararefsingar meš samfélagsžjónustu gilda įkvęši 3. mgr. 38. gr. Nś hefur umsękjandi fengiš fimm eša fleiri sektir og skal žį aš jafnaši synja um samfélagsžjónustu. Fullnusta vararefsingar meš samfélagsžjónustu hefst žegar sektaržoli gengst skriflega undir skilyrši samfélagsžjónustu. 90. gr. Umsókn um samfélagsžjónustu. Įkvęši III. kafla um samfélagsžjónustu gilda žegar vararefsing samkvęmt žessum kafla er fullnustuš meš samfélagsžjónustu aš öšru leyti en žvķ aš ķ staš žess aš umsókn um afplįnun vararefsingar meš samfélagsžjónustu sé send Fangelsismįlastofnun skal sektaržoli senda innheimtuašila slķka umsókn skriflega eigi sķšar en sjö dögum eftir aš honum barst tilkynning um fyrirhugaša afplįnun vararefsingar. Žegar sżslumanni berst umsókn um fullnustu vararefsingar meš samfélagsžjónustu skal hann framsenda Fangelsismįlastofnun umsóknina til įkvöršunar įsamt gögnum mįls og umsögn sinni. 91. gr. Innheimta sakarkostnašar. Um innheimtu sakarkostnašar fer skv. 1.–3. mgr. 87. gr. [Um nišurfellingu sakarkostnašar fer eftir lögum um mešferš sakamįla.]1) 92. gr. Framkvęmd eignaupptöku. Lögreglustjóri annast framkvęmd eignaupptöku. Nś er žaš sem gert hefur veriš upptękt ķ vörslu lögreglu og skal lögreglustjóri žį rįšstafa žvķ ef ętla mį aš žaš hafi veršgildi umfram kostnaš viš sölu. Eftir žvķ sem įtt getur viš skal įkvęšum laga um naušungarsölu beitt til aš koma upptękum munum ķ verš aš kröfu lögreglustjóra. Aš öšrum kosti skal eyša žvķ sem gert hefur veriš upptękt. 93. gr. Innheimta, ašför o.fl. Innheimta mį ógreidda sekt og sakarkostnaš, svo og eftirstöšvar slķkra krafna, meš ašför eftir lögum um ašför. Auk ašgangs aš fasteigna-, skipa- og ökutękjaskrį til eignakönnunar hefur innheimtuašili heimild til aš kanna eignir sem varšveittar kunna aš vera ķ bönkum, sparisjóšum og öšrum fjįrmįlafyrirtękjum, ž.m.t. innlįn. Žagnarskylda takmarkar ekki ašgang aš upplżsingum samkvęmt įkvęši žessu og er fjįrmįlafyrirtęki skylt aš upplżsa innheimtuašila įn endurgjalds um eignastöšu višskiptamanna sinna hjį fyrirtękinu samkvęmt beišni žar um. 94. gr. Undanskot eigna. Hafi sökunautur į sķšustu sex mįnušum fyrir brotadag eša frį brotadegi žar til rannsókn hófst rįšstafaš fjįrmunum sķnum eša įtt žannig višskipti aš verulega frįbrugšiš žyki žvķ sem almennt gerist, og ętla mį fjįrhag hans bįgari fyrir vikiš, getur innheimtuašili gert ašför ķ veršmętum sem įn slķks gernings hefšu veriš ķ eigu sökunautar. Sé ljóst aš sökunautur heldur eftir nęgilegum efnum til greišslu skuldbindinga sinna skal heimildum skv. 1. mgr. ekki beitt gagnvart honum eša višsemjendum hans. 95. gr. Kęruleišir og ašgangur aš gögnum. Įkvaršanir samkvęmt lögum žessum eru kęranlegar til rįšuneytis nema annaš sé tekiš fram. Fangi į ekki rétt į ašgangi aš mįlsgögnum sem innihalda upplżsingar um ašra fanga eša öryggisatriši viškomandi fangelsis. Heimilt er aš halda gögnum og upplżsingum frį fanga ef slķkt telst naušsynlegt meš tilliti til öryggis fangelsis, brotažola, vitna eša annarra sem tengjast mįli fanga, annarra fanga, rannsóknar sakamįls eša annarra sérstakra įstęšna. 96. gr. Gęsluvaršhaldsfangar. Įkvęši VI. og VII. kafla gilda einnig um gęsluvaršhaldsfanga. Eftir žvķ sem viš getur įtt gilda įkvęši III., IV. og V. kafla einnig um gęsluvaršhaldsfanga svo framarlega sem annaš leišir ekki af takmörkunum sem gęsluvaršhaldsfanga er gert aš sęta į grundvelli laga um mešferš sakamįla. Žó ber gęsluvaršhaldsfanga ekki aš stunda vinnu ķ fangelsi. 97. gr. Vinnsla persónuupplżsinga. Hjį Fangelsismįlastofnun og ķ fangelsum er vinnsla persónuupplżsinga um fanga heimil, žar į mešal žeirra upplżsinga sem viškvęmar geta talist, aš žvķ marki sem slķk vinnsla telst naušsynleg vegna starfsemi viškomandi stofnunar. Um mešferš persónuupplżsinga samkvęmt žessari grein fer samkvęmt lögum um persónuvernd og [vinnslu]1) persónuupplżsinga [og lögum um vinnslu persónuupplżsinga ķ löggęslutilgangi].2) Žį er Fangelsismįlastofnun heimilt aš halda skrį yfir dóma žar sem dómžoli er dęmdur ósakhęfur. 98. gr. Reglugeršarheimild. Rįšherra setur reglugerš1) um nįnari framkvęmd laga žessara, žar į mešal reglur um Fangelsismįlastofnun og hlutverk hennar, t.d. um vinnslu persónuupplżsinga ķ stofnuninni og ķ fangelsum. Ķ reglugerš2) er einnig heimilt aš męla fyrir um vinnu og nįm fanga, um greišslu og fjįrhęš žóknunar fyrir vinnu og nįm, um leyfi til dvalar utan fangelsis og um vištöl viš fanga og talsmenn fanga ķ fjölmišlum, fangavaršaskólann, bakgrunnsskošanir og öryggisstig žeirra. Žį er rįšherra heimilt aš kveša ķ reglugerš nįnar į um önnur atriši er varša framkvęmd įkvęša um réttindi og skyldur fanga, fyrirkomulag og framkvęmd einangrunar, agavišurlög og haldlagningu og upptöku muna, svo og um veitingu reynslulausnar, žar į mešal śtfęrslu skilyrša reynslulausnar. Fangelsismįlastofnun er heimilt aš setja reglur fangelsa3) og reglur4) um fullnustu refsinga utan fangelsa. Reglur um öryggi fangelsa og fangavarša er óheimilt aš birta opinberlega. 99. gr. Refsiįkvęši. Hver sį sem smyglar til fanga įvana- og fķkniefnum, lyfsešilsskyldum lyfjum, įfengi, vopnum og hęttulegum efnum, tölvubśnaši, sķmabśnaši, öšrum fjarskipta- og margmišlunarbśnaši, verkfęrum eša öšrum efnum og tękjum sem er bannaš aš vera meš ķ fangelsi skal sęta sektum eša fangelsi allt aš sex mįnušum. Stórfelld brot eša ķtrekuš varša fangelsi allt aš tveimur įrum. Meš stórfelldu broti er m.a. įtt viš žaš žegar brot er framiš ķ tengslum viš skipulagša brotastarfsemi eša žaš hefši stefnt öryggi starfsmanna og fangelsisins ķ brżna hęttu. Tilraun til brota og hlutdeild ķ brotum skv. 1. mgr. er refsiverš skv. III. kafla almennra hegningarlaga. 100. gr. Gildistaka. Lög žessi öšlast žegar gildi. … 101. gr. Breyting į öšrum lögum. … I. Įkvęši 2. mįlsl. 1. mgr. 7. gr. um hįskólamenntun forstöšumanna fangelsa tekur gildi žegar nżr forstöšumašur er skipašur ķ stöšu forstöšumanns fangelsis. II. Rįšherra skal setja į laggirnar starfshóp til aš endurskoša fyrirkomulag rafręns eftirlits viš afplįnun refsinga. Starfshópurinn skal greina hvaša afleišingar žaš kunni aš hafa į framkvęmd fullnustu refsinga samkvęmt gildandi lögum aš fangi eigi žann kost aš sęta rafręnu eftirliti ķ staš afplįnunar ķ fangelsi, sé hann dęmdur til refsivistar ķ styttri tķma, meš hlišsjón af varnašarįhrifum refsinga, betrun og lękkašri endurkomutķšni. Starfshópurinn skal skila rįšherra skżrslu um mįliš įsamt lagafrumvarpi eigi sķšar en 1. jśnķ 2016. III. Rįšherra skal setja į laggirnar starfshóp til aš endurskoša śrręši yfirvalda til innheimtu sekta og sakarkostnašar meš žaš aš markmiši aš bęta innheimtuhlutfall. Starfshópurinn skal skila rįšherra skżrslu um mįliš įsamt lagafrumvarpi eigi sķšar en 1. október 2016. [IV. Žrįtt fyrir įkvęši 1. mįlsl. 1. mgr. 37. gr. er heimilt aš fullnusta refsingu meš ólaunašri samfélagsžjónustu, minnst 40 klukkustundir og mest 960 klukkustundir, ķ žeim tilvikum er mašur hefur veriš dęmdur ķ allt aš 24 mįnaša óskiloršsbundiš fangelsi og almannahagsmunir męla ekki gegn žvķ. Žrįtt fyrir įkvęši 2. mgr. 37. gr. er heimilt, žegar hluti fangelsisrefsingar er skiloršsbundinn, aš fullnusta hinn óskiloršsbundna hluta fangelsisrefsingarinnar meš samfélagsžjónustu žó aš heildarrefsing samkvęmt dóminum sé lengri en 24 mįnušir. Žrįtt fyrir įkvęši 3. mgr. 37. gr. er heimilt aš fullnusta fangelsisrefsingu samkvęmt fleiri en einum dómi meš samfélagsžjónustu en samanlögš refsing mį ekki vera lengri en 24 mįnušir. Įkvęši žetta nęr til allra žeirra dóma sem kvešnir hafa veriš upp fyrir gildistöku laga žessara og žegar eru komnir til fullnustu til Fangelsismįlastofnunar sem og allra dóma sem stofnuninni berast fyrir 1. jślķ 2024. Įkvęši žetta fellur śr gildi 1. jślķ 2024.]1) [V. Ef refsing fanga er allt aš 90 daga óskiloršsbundiš fangelsi er heimilt aš veita fanga reynslulausn fimm dögum įšur en reynslulausn vęri annars veitt. Ef refsing fanga er yfir 90 daga óskiloršsbundiš fangelsi er heimilt aš veita fanga reynslulausn tķu dögum įšur en reynslulausn vęri annars veitt. Įkvęši žetta nęr til allra žeirra dóma sem kvešnir hafa veriš upp fyrir gildistöku laga žessara og žegar eru komnir til fullnustu til Fangelsismįlastofnunar sem og allra dóma sem stofnuninni berast fyrir 1. jślķ 2024. Įkvęši žetta fellur śr gildi 1. jślķ 2024.]1)