Lagasafn.  Ķslensk lög 12. aprķl 2024.  Śtgįfa 154b.  Prenta ķ tveimur dįlkum.

Lög um fasteignalįn til neytenda

2016 nr. 118 20. október

Ferill mįlsins į Alžingi.   Frumvarp til laga.

Tóku gildi 1. aprķl 2017. Breytt meš: L. 36/2017 (tóku gildi 1. jśnķ 2017; birt ķ Stjtķš. 15. jśnķ 2017). L. 90/2018 (tóku gildi 15. jślķ 2018; EES-samningurinn: XI. višauki reglugerš 2016/679). L. 91/2019 (tóku gildi 1. jan. 2020 nema 133. gr. sem tók gildi 16. jślķ 2019). L. 137/2019 (tóku gildi 31. des. 2019). L. 62/2020 (tóku gildi 30. jśnķ 2020; EES-samningurinn: IX. og XIX. višauki tilskipun 2014/17/ESB). L. 7/2021 (tóku gildi 19. febr. 2021; EES-samningurinn: IX. og XIX. višauki reglugerš 2016/1011, IX. višauki reglugerš 2019/2089). L. 19/2021 (tóku gildi 1. sept. 2021). L. 68/2021 (tóku gildi 26. jśnķ 2021). L. 38/2022 (tóku gildi 1. jślķ 2022 nema 76. gr., a-lišur 82. gr., d-lišur 177. gr., d-lišur 206. gr. og 65. gr. sem tóku gildi skv. fyrirmęlum ķ 215. gr. EES-samningurinn: IX. višauki reglugerš 575/2013, 2015/62, 2016/1014, 2017/2188, 2017/2395, 2019/630, 2019/876, 2020/873).

Ef ķ lögum žessum er getiš um rįšherra eša rįšuneyti įn žess aš mįlefnasviš sé tilgreint sérstaklega eša til žess vķsaš, er įtt viš fjįrmįla- og efnahagsrįšherra eša fjįrmįla- og efnahagsrįšuneyti sem fer meš lög žessi. Upplżsingar um mįlefnasviš rįšuneyta skv. forsetaśrskurši er aš finna hér.

I. kafli. Almenn įkvęši.
1. gr. Markmiš.
Markmiš laga žessara er aš tryggja neytendavernd viš kynningu, rįšgjöf, veitingu og mišlun fasteignalįna til neytenda. Markmiš laganna er jafnframt aš stušla aš įbyrgum lįnveitingum og sporna viš óhóflegri skuldsetningu neytenda.
2. gr. Gildissviš.
Lög žessi taka til samninga um fasteignalįn sem lįnveitandi eša lįnamišlari kynnir eša gerir ķ atvinnuskyni viš neytendur. Lög žessi taka einnig til lįnarįšgjafar vegna samninga um fasteignalįn og skuldskeytingar slķkra samninga, sbr. žó 63. gr.
3. gr. Undanžįgur.
Undanžegnir lögum žessum eru samningar um fasteignalįn:
   1. Sem vinnuveitandi veitir starfsmönnum sķnum sem liš ķ aukastarfsemi žar sem slķkt lįn er bošiš vaxtalaust eša meš įrlegri hlutfallstölu kostnašar sem er lęgri en markašsvextir sem aš jafnaši standa almenningi til boša.
   2. Ķ formi yfirdrįttarheimildar sem endurgreiša žarf innan eins mįnašar.
   3. Sem geršir eru vegna dómsįttar skv. XV. kafla laga um mešferš einkamįla eša sįttar fyrir yfirvöldum.
   4. Sem falla ekki undir a-liš 4. tölul. 4. gr. og fela ķ sér frestun į endurgreišslu skuldar įn višbótarkostnašar.
   5. Sem veitt eru takmörkušum fjölda ašila samkvęmt lögum meš almannahagsmuni ķ huga, įn vaxta eša meš lęgri vöxtum en markašsvöxtum eša meš öšrum hagstęšari skilmįlum en almennt gilda į markaši og meš vöxtum sem eru ekki hęrri en markašsvextir.
Undanžegnir VII. kafla laga žessara eru samningar um fasteignalįn:
   1. Sem veitt eru vegna višhalds į fjöleignarhśsi samkvęmt įkvöršun hśsfundar samkvęmt lögum um fjöleignarhśs.
   2. Sem veitt eru til aš kaupa eša breyta ķbśšarhśsnęši til aš męta séržörfum vegna fötlunar eša veikinda.
   3. Vegna endurfjįrmögnunar fasteignalįns sem hękkar ekki höfušstól lįnsins.
   [4. Sem veitt eru ķ tengslum viš hlutdeildarlįn ķ skilningi laga um hśsnęšismįl.]1)
   1)L. 68/2021, 1. gr.
4. gr. Skilgreiningar.
Ķ lögum žessum merkir:
   1. Ašildarrķki: Rķki sem er ašili aš samningnum um Evrópska efnahagssvęšiš, ašili aš stofnsamningi Frķverslunarsamtaka Evrópu eša Fęreyjar.
   2. Įrleg hlutfallstala kostnašar: Heildarlįntökukostnašur, lżst sem įrlegum hundrašshluta af heildarfjįrhęš lįns žess sem veitt er og reiknašur śt ķ samręmi viš įkvęši 18. gr.
   3. Brśarlįn: Tķmabundiš lįn įn skilgreinds lįnstķma eša til skemmri tķma en tólf mįnaša sem neytandi tekur į mešan hann lżkur fjįrmögnun vegna fasteignar.
   4. Fasteignalįn: Lįn sem er:
   a. tryggt meš veši eša annars konar tryggingu ķ ķbśšarhśsnęši eša tryggt meš réttindum sem tengjast ķbśšarhśsnęši, eša
   b. veitt ķ žeim tilgangi aš kaupa eša višhalda eignarrétti į fasteign.
   [5. Gistirķki: Ašildarrķki, sem ekki er heimarķki, žar sem lįnveitandi eša lįnamišlari er meš śtibś eša veitir žjónustu.]1)
   [6.]1) Greišsluerfišleikar: Tilvik žar sem neytandi getur ekki stašiš viš fjįrhagslegar skuldbindingar sķnar eša fyrirséš er aš hann muni ekki geta stašiš viš žęr vegna breytinga į ašstęšum hans, svo sem vegna örorku, veikinda, atvinnumissis eša andlįts maka.
   [7.]1) Greišslumat: Śtreikningur į greišslugetu neytanda sem m.a. byggist į opinberum neysluvišmišum.
   [8.]1) Heildarfjįrhęš lįns: Hįmarksfjįrhęš sem er heimilt aš nżta samkvęmt samningi um fasteignalįn.
   [9.]1) Heildarfjįrhęš sem neytandi skal greiša: Samanlögš heildarfjįrhęš lįns og heildarlįntökukostnašur neytanda.
   [10.]1) Heildarlįntökukostnašur neytanda: Allur kostnašur, ž.m.t. vextir, veršbętur, žóknun, skattar, kostnašur viš mat į eign žar sem slķkt mat er naušsynlegt til žess aš hljóta lįn og önnur gjöld sem neytandi žarf aš greiša ķ tengslum viš samning um fasteignalįn og lįnveitanda er kunnugt um viš samningsgerš, aš frįtöldum žinglżsingarkostnaši. Kostnašur vegna višbótaržjónustu ķ tengslum viš samninginn, einkum vįtryggingarišgjöld, er einnig tekinn meš ķ śtreikninginn ef skylda er aš gera višbótaržjónustusamning til aš lįniš fįist eša til aš fį žaš meš auglżstum skilmįlum og kjörum.
   [11. Heimarķki: Ašildarrķki žar sem höfušstöšvar lįnveitanda eša lįnamišlara eru og skrįning hans eša śtgįfa starfsleyfis fór fram.]1)
   [12.]1) Lįn: Samningur žar sem lįnveitandi veitir eša lofar aš veita neytanda lįn, greišslufrest eša sambęrilega fjįrhagslega fyrirgreišslu.
   [13.]1) Lįn tengt erlendum gjaldmišlum: Lįn sem er:
   a. tilgreint ķ eša bundiš öšrum gjaldmišli en tekjur neytanda [eša]1) eignir, sem hann ętlar til endurgreišslu lįnsins, eša
   b. tilgreint ķ eša bundiš öšrum gjaldmišli en gjaldmišli žess ašildarrķkis sem neytandi er bśsettur ķ [viš lįntöku].1)
   [14.]1) Lįnamišlari: Einstaklingur eša lögašili sem starfar ekki sem lįnveitandi og ķ atvinnuskyni gegn fjįrhagslegum įvinningi stundar lįnamišlun, ž.e. kynnir eša bżšur neytendum fasteignalįn, ašstošar neytendur meš žvķ aš taka aš sér undirbśningsvinnu vegna samnings um fasteignalįn eša gerir samning um fasteignalįn viš neytanda fyrir hönd lįnveitanda. Lįnamišlari getur veriš samningsbundinn og komiš fram fyrir hönd og į įbyrgš eins lįnveitanda, einnar samstęšu lįnveitenda eša nokkurra lįnveitenda eša samstęšu žeirra sem ekki mynda meiri hluta į markaši.
   [15.]1) Lįnarįšgjöf: Veiting einstaklingsbundinnar rįšgjafar til neytanda, um einn eša fleiri samninga um fasteignalįn, sem er ašskilin frį lįnveitingu og lįnamišlun skv. [14. tölul.]1)
   [16.]1) Lįnastofnun: Fjįrmįlafyrirtęki meš starfsleyfi skv. …2) 4. gr. laga um fjįrmįlafyrirtęki, nr. 161/2002.
   [17.]1) Lįnshęfismat: Mat lįnveitanda į lįnshęfi neytanda byggt į upplżsingum sem eru til žess fallnar aš veita įreišanlegar vķsbendingar um lķkindi žess hvort hann geti efnt samning um fasteignalįn. Lįnshęfismat skal byggt į višskiptasögu ašila į milli eša upplżsingum śr gagnagrunnum um fjįrhagsmįlefni og lįnstraust. Lįnshęfismat felur ekki ķ sér greišslumat nema slķkt sé įskiliš sérstaklega.
   [18.]1) Lįnveitandi: Lögašili sem veitir eša lofar aš veita fasteignalįn ķ atvinnuskyni.
   [19.]1) Neytandi: Einstaklingur sem į lįnavišskipti sem lög žessi nį til, enda séu žau ekki gerš ķ atvinnuskyni af hans hįlfu.
   [20.]1) Starfsmenn: Einstaklingar sem:
   a. vinna fyrir lįnveitanda eša lįnamišlara og sinna meš beinum hętti žeim verkefnum sem falla undir gildissviš laga žessara eša hafa samskipti viš neytendur ķ störfum sķnum sem falla undir gildissviš žessara laga, eša
   b. stżra eša hafa umsjón meš öšrum starfsmönnum lįnveitanda eša lįnamišlara.
   [21.]1) Śtlįnsvextir: Vextir, tilgreindir sem fast eša breytilegt hlutfall, sem į įrsgrundvelli eru lagšir į lįnsfjįrhęš.
   [22.]1) Varanlegur mišill: Tęki sem gerir neytanda kleift aš geyma upplżsingar, sem beint er til hans, óbreyttar žannig aš hann geti afritaš žęr og flett upp ķ žeim ķ hęfilegan tķma.
   [23.]1) Vešsetningarhlutfall: Hlutfall heildarvešsetningar fasteignar af virši hennar, lżst sem hundrašshluta og reiknaš śt ķ samręmi viš įkvęši 25.–26. gr.
   1)L. 62/2020, 1. gr. 2)L. 38/2022, 165. gr.

II. kafli. Kröfur til lįnveitenda og lįnamišlara.
5. gr. Góšir višskiptahęttir.
Lįnveitendur og lįnamišlarar skulu ķ öllum störfum sķnum sem falla undir gildissviš laga žessara starfa af heišarleika, sanngirni og gagnsęi meš fagmennsku aš leišarljósi og hafa réttindi og hagsmuni neytenda ķ huga.
Lįnveiting, lįnamišlun og veiting lįnarįšgjafar skal byggjast į upplżsingum um ašstęšur neytanda og tekiš skal tillit til óska sem neytandi kemur sérstaklega į framfęri. Jafnframt skal byggt į ešlilegum forsendum varšandi hugsanlegar breytingar į ašstęšum neytanda į lįnstķmanum.
6. gr. Starfskjör.
Starfskjör starfsmanna lįnveitenda og samningsbundinna lįnamišlara žeirra skulu ekki hafa įhrif į hęfi žeirra til aš starfa skv. 5. gr. Hiš sama į viš um starfskjör lįnamišlara sem ekki eru samningsbundnir og starfsmanna žeirra.
Lįnveitendur skulu setja stefnu um starfskjör starfsmanna sem framkvęma lįnshęfis- og greišslumat sem tekur miš af stęrš žeirra, innra skipulagi, ešli og umfangi starfsemi og margbreytileika hennar og fullnęgir eftirtöldum kröfum:
   1. samręmist og stušlar aš traustri og skilvirkri įhęttustżringu og hvetur ekki til įhęttusękni umfram įhęttužol lįnveitanda,
   2. samręmist višskiptastefnu, markmišum, gildum og langtķmahagsmunum lįnveitanda og felur ķ sér rįšstafanir til aš komast hjį hagsmunaįrekstrum, einkum meš žvķ aš kveša į um aš starfskjör séu ekki hįš fjölda eša hlutfalli samžykktra lįnsumsókna.
7. gr. Gjöld.
Lįnveitanda er ašeins heimilt aš krefja neytanda um gjöld sem fram koma ķ samningi um fasteignalįn, byggjast į hlutlęgum grunni vegna kostnašar sem lįnveitandi hefur oršiš fyrir og tengjast fasteignalįninu beint, auk vaxta.
Allar upplżsingar sem ber aš veita neytendum į grundvelli laga žessara skulu veittar įn endurgjalds.
8. gr. Skrį yfir vešhęfar fasteignir.
Lįnveitendur skulu skilgreina ķ lįnareglum hvaša tegundir fasteigna eru samžykktar sem veš vegna samninga um fasteignalįn.
9. gr. Žekkingar- og hęfniskröfur fyrir starfsmenn.
Starfsmenn lįnveitenda og lįnamišlara skulu į hverjum tķma hafa fullnęgjandi žekkingu og hęfni hvaš varšar samningsgerš, lįnaframboš, lįnveitingu, lįnamišlun og lįnarįšgjöf.
Žegar višbótaržjónusta er veitt samhliša lįni skulu starfsmenn skv. 1. mgr. jafnframt hafa fullnęgjandi žekkingu og hęfni varšandi hana.
Rįšherra setur reglugerš1) um lįgmarkskröfur um žekkingu og hęfni starfsmanna skv. 1. mgr.
[Rįšherra er heimilt aš setja reglugerš um lįgmarkskröfur um žekkingu og hęfni starfsmanna lįnveitenda og lįnamišlara sem veita žjónustu hér į landi skv. 51. gr. b.]2)
   1)Rg. 270/2017, sbr. 427/2022. 2)L. 62/2020, 2. gr.
10. gr. Śrskuršar- og réttarśrręši.
Lįnveitendur og lįnamišlarar skulu hafa ašgengilegar upplżsingar um śrskuršar- og réttarśrręši ef įgreiningur rķs milli lįnveitanda eša lįnamišlara og neytanda um fasteignalįn, m.a. um mįlskot til [śrskuršarašila samkvęmt lögum um śrskuršarašila į sviši neytendamįla].1)
…1)
   1)L. 19/2021, 8. gr.

III. kafli. [Upplżsingagjöf um fasteignalįn.]1)
   1)L. 36/2017, 16. gr.
11. gr. Auglżsingar og markašssetning.
Auglżsingar og markašssetning fasteignalįna skulu ekki vera villandi.
Ķ öllum auglżsingum og kynningarefni um fasteignalįn žar sem fram koma upplżsingar um vexti eša kostnaš af lįni skulu vera stašlašar upplżsingar ķ samręmi viš žessa grein.
Veita skal upplżsingar um eftirfarandi atriši į skilmerkilegan, hnitmišašan og įberandi hįtt, auk skżringardęma, allt eftir žvķ sem viš į:
   1. Nafn lįnveitanda eša lįnamišlara.
   2. Aš samningur um fasteignalįn verši tryggšur meš veši eša annarri sambęrilegri tryggingu ķ ķbśšarhśsnęši.
   3. Śtlįnsvexti, fasta eša breytilega eša hvort tveggja, įsamt nįkvęmri lżsingu į öllum kostnaši sem er innifalinn ķ heildarlįntökukostnaši neytanda.
   4. Heildarfjįrhęš lįns sem unnt er aš veita mišaš viš gefnar forsendur og lįnshlutfall.
   5. Įrlega hlutfallstölu kostnašar, tilgreinda a.m.k. meš jafnįberandi hętti og śtlįnsvextir.
   6. Lįnstķma.
   7. Fjįrhęš afborgana.
   8. Heildarfjįrhęš sem neytandi skal greiša.
   9. Fjölda afborgana.
   10. Višvörun um aš breytingar į vöxtum, gengi erlendra gjaldmišla eša vķsitölu geti haft įhrif į heildarfjįrhęš sem neytandi skal greiša.
Ef skylt er aš gera samning um višbótaržjónustu ķ tengslum viš samning um fasteignalįn, einkum vįtryggingar, til aš lįn verši veitt eša žaš veitt meš auglżstum skilmįlum og skilyršum og ekki er unnt aš įkvarša kostnaš viš žį žjónustu fyrir fram skal tilgreina, į skżran og įberandi hįtt, žį skyldu aš gera samning um višbótaržjónustu įsamt upplżsingum um įrlega hlutfallstölu kostnašar.
…1)
   1)L. 36/2017, 14. gr.
12. gr. Almennar upplżsingar um lįnaframboš.
Lįnveitandi eša samningsbundinn lįnamišlari skal tryggja aš neytendur hafi įvallt ašgang aš skżrum og skiljanlegum almennum upplżsingum um lįnaframboš, į pappķr eša öšrum varanlegum mišli eša į rafręnu formi.
Ķ almennum upplżsingum skal eftirfarandi koma fram:
   1. Nafn, kennitala og heimilisfang śtgefanda upplżsinga.
   2. Ķ hvaša tilgangi nżta mį lįn.
   3. Tegundir trygginga og hvort trygging geti veriš ķ öšru ašildarrķki.
   4. Mögulegur lįnstķmi.
   5. Tegundir śtlįnsvaxta žar sem tilgreint er hvort vextir eru fastir eša breytilegir, eša hvort tveggja, įsamt skżringardęmi og stuttri lżsingu į einkennum fastra og breytilegra vaxta og žżšingu žeirra fyrir neytanda. Tilgreina skal skilyrši og mįlsmešferš viš breytingu į vöxtum.
   [6. Heiti višmišunar samkvęmt lögum um fjįrhagslegar višmišanir sem vķsaš er ķ og stjórnanda hennar og möguleg žżšing hennar fyrir neytanda.]1)
   [7.]1) Stutt lżsing į einkennum verštryggšra lįna, žegar viš į, įsamt skżringardęmi um žaš hvaša žżšingu žaš hefur fyrir neytanda žegar lįn er verštryggt.
   [8.]1) Viškomandi erlendur gjaldmišill eša erlendir gjaldmišlar, žegar viš į, įsamt skżringardęmi um žaš hvaša žżšingu žaš hefur fyrir neytanda žegar lįn tengist erlendum gjaldmišlum.
   [9.]1) Skżringardęmi um heildarfjįrhęš lįns, vešsetningarhlutfall, heildarlįntökukostnaš neytanda, heildarfjįrhęš sem neytandi skal greiša og įrlega hlutfallstölu kostnašar.
   [10.]1) Annar hugsanlegur kostnašur sem ekki er tekinn meš ķ śtreikningi heildarlįntökukostnašar neytanda en honum ber aš greiša ķ tengslum viš lįniš.
   [11.]1) Žeir kostir sem ķ boši eru viš endurgreišslu lįnsins til lįnveitanda, ž.m.t. fjöldi, tķšni og fjįrhęš reglulegra endurgreišslna.
   [12.]1) Skżr og hnitmišuš yfirlżsing, ef viš į, um aš žótt fariš sé aš skilmįlum og skilyršum samnings um fasteignalįn sé ekki tryggt aš heildarfjįrhęš lįns verši endurgreidd į lįnstķma.
   [13.]1) Hvaša skilmįlar gilda um greišslu fyrir gjalddaga.
   [14.]1) Hvort meta žurfi viškomandi fasteign og, eftir atvikum, hver beri įbyrgš į aš tryggja aš matiš sé framkvęmt og hvort neytandi megi bśast viš einhverjum kostnaši ķ tengslum viš žaš.
   [15.]1) Višbótaržjónusta sem neytandi er skuldbundinn til aš kaupa til žess aš geta fengiš lįniš eša til žess aš geta fengiš žaš meš auglżstum skilmįlum og skilyršum og, eftir atvikum, nįnari śtlistun į žvķ aš višbótaržjónustuna megi kaupa af öšrum ašila en lįnveitanda.
   [16.]1) Almenn višvörun um hugsanlegar afleišingar žess ef ekki er stašiš viš skuldbindingar samkvęmt samningi.
Lįnveitandi skal tilgreina skilmerkilega aš heildarfjįrhęš sem neytandi skal greiša, heildarlįntökukostnašur og įrleg hlutfallstala kostnašar geti breyst ef fasteignalįn er meš breytilegum forsendum og žaš geti leitt til aukins kostnašar fyrir neytanda.
Lįnveitandi skal į vef sķnum hafa lįnareiknivél žar sem neytandi getur sett inn mismunandi forsendur og boriš saman įrlegar hlutfallstölur kostnašar, fjįrhęš reglulegra endurgreišslna, nišurgreišslutöflur og heildarfjįrhęš sem neytandi skal greiša samkvęmt lįnaframboši lįnveitanda.
   1)L. 7/2021, 15. gr.
13. gr. Upplżsingar um tiltekna samninga um fasteignalįn og bindandi tilboš.
Lįnveitandi eša lįnamišlari skal afhenda neytanda upplżsingar um fasteignalįn mišašar aš ašstęšum hans svo aš hann geti boriš saman lįn sem ķ boši eru į markaši, metiš eiginleika žeirra og tekiš upplżsta įkvöršun um hvort gera skuli samning um fasteignalįn. Upplżsingarnar skal veita, į pappķr eša öšrum varanlegum mišli, į eyšublaši sem birt er ķ reglugerš1) sem rįšherra setur.
Lįnveitandi eša lįnamišlari skal afhenda neytanda nišurgreišslutöflu fyrir fasteignalįn sé um aš ręša lįn meš föstum vöxtum allan lįnstķmann eša lįn žar sem afborgunum af höfušstól er frestaš ķ upphafi lįnstķmans. Lįnveitandi eša lįnamišlari skal bjóša neytanda aš fį afhenta nišurgreišslutöflu vegna annarra fasteignalįna en greinir ķ 1. mįlsl. Neytandi getur óskaš eftir aš fį nišurgreišslutöflu verštryggšs fasteignalįns į föstu veršlagi.
Upplżsingar skv. 1.–2. mgr. skal afhenda neytanda įn óhęfilegrar tafar eftir aš hann hefur veitt naušsynlegar upplżsingar ķ samręmi viš 24. gr. og meš góšum fyrirvara įšur en neytandi er bundinn af samningi eša tilboši.
Upplżsingar sem lįnveitandi eša lįnamišlari getur veitt neytanda eša ber aš veita neytanda samkvęmt lögum žessum og ekki er gert rįš fyrir į eyšublaši sem birt er ķ reglugerš skv. 1. mgr. skulu veittar ķ sérstöku skjali sem getur fylgt meš eyšublašinu.
Žegar lįnveitandi gerir neytanda bindandi tilboš um fasteignalįn skal hann gera žaš į pappķr eša öšrum varanlegum mišli og bjóša neytanda aš fį afhent drög aš samningi um fasteignalįn.
Veita skal upplżsingar skv. 1.–2. mgr. samhliša bindandi tilboši skv. 5. mgr. ef:
   1. žaš hefur ekki veriš gert į fyrri stigum, eša
   2. veittar upplżsingar eru ekki lengur lżsandi fyrir tilbošiš.
Lįnveitandi eša lįnamišlari telst hafa uppfyllt kröfur um upplżsingar skv. 5.–8. gr. laga um fjarsölu į fjįrmįlažjónustu, nr. 33/2005, meš veitingu upplżsinga į eyšublaši skv. 1. mgr. Ef hann veitir upplżsingarnar įšur en samningur er geršur telst hann jafnframt hafa uppfyllt kröfur 1. mgr. 10. gr. žeirra laga.
Ef um er aš ręša samskipti ķ sķma skv. 9. gr. laga um fjarsölu į fjįrmįlažjónustu, nr. 33/2005, skal lżsing į helstu einkennum fjįrmįlažjónustu, sem ber aš veita skv. 2. tölul. 2. mgr. 9. gr. žeirra laga, a.m.k. fela ķ sér žį žętti sem fram koma ķ 3.–6. liš A-hluta eyšublašsins sem birt er ķ reglugerš skv. 1. mgr.
   1)Rg. 270/2017, sbr. 427/2022.
14. gr. Almennar upplżsingar um žróun veršlags, vaxta og gengis erlendra gjaldmišla.
Lįnveitandi eša lįnamišlari skal samhliša upplżsingum skv. 13. gr. veita neytanda, į pappķr eša öšrum varanlegum mišli, upplżsingar um eftirfarandi:
   1. Sögulega žróun veršlags og įhrif žróunar veršlags į höfušstól og greišslubyrši ef lįn er verštryggt.
   2. Sögulega žróun breytilegra vaxta į fasteignalįnum og įhrif breytinga į vöxtum į greišslubyrši ef lįn er meš breytilegum vöxtum.
   3. Sögulega gengisžróun viškomandi gjaldmišla og įhrif gengisžróunar į höfušstól og greišslubyrši ef lįn er tengt erlendum gjaldmišlum.
   4. Žróun veršlags og rįšstöfunartekna sķšustu 10 įr.
Lįnveitandi eša lįnamišlari skal byggja upplżsingagjöf sķna skv. 1. mgr. į almennum upplżsingum og dęmum sem Neytendastofa birtir opinberlega į vef sķnum. Sešlabanki Ķslands skal sjį Neytendastofu fyrir tölulegum upplżsingum samkvęmt žessari grein en įkvöršun um framsetningu er ķ höndum Neytendastofu.
15. gr. Upplżsingar um lįnamišlara.
Lįnamišlari skal meš góšum fyrirvara, įšur en hann veitir žjónustu sķna, veita neytanda, į pappķr eša öšrum varanlegum mišli. upplżsingar um:
   1. Nafn, kennitölu og heimilisfang.
   2. Skrį skv. 1. mgr. 48. gr., skrįningarnśmer sitt og hvernig hęgt sé aš sannreyna skrįninguna.
   3. Hvort hann sé samningsbundinn eša vinni eingöngu fyrir einn lįnveitanda eša fleiri. Žegar lįnamišlari er samningsbundinn eša vinnur eingöngu fyrir einn eša fleiri lįnveitendur skal hann gefa upp nafn žeirra lįnveitenda sem hann starfar fyrir. Lįnamišlari getur upplżst aš hann sé óhįšur ef hann uppfyllir skilyrši skv. 32. gr.
   4. Hvort hann veiti lįnarįšgjöf, sbr. [15. tölul.]1) 4. gr.
   5. Gjald, ef viš į, sem neytanda ber aš greiša lįnamišlara fyrir žjónustu hans eša, ef ekki er hęgt aš gefa upp endanlegt gjald, upplżsingar um hvernig gjaldiš įkvaršast.
   6. Mįlsmešferšarreglur sem gera neytanda eša öšrum hagsmunaašilum kleift aš skrį kvartanir hjį lįnamišlara og, eftir atvikum, upplżsingar um śrskuršar- og réttarśrręši til aš leysa įgreining utan dómstóla.
   7. Umbošslaun eša annars konar umbun, ef viš į, sem lįnveitandi eša žrišju ašilar greiša lįnamišlara fyrir žjónustu ķ tengslum viš samning um fasteignalįn. Ef fjįrhęšin er ekki žekkt žegar upplżsingarnar eru birtar skal lįnamišlari tilkynna neytanda aš fjįrhęšin muni koma fram į eyšublaši skv. 1. mgr. 13. gr.
Lįnamišlarar sem ekki eru samningsbundnir skulu, aš beišni neytanda, veita upplżsingar um umbošslaun sem žeir žiggja frį hverjum og einum lįnveitanda. Neytandi skal upplżstur um aš hann eigi rétt į slķkum upplżsingum.
Žegar lįnamišlari tekur žóknun af neytanda og žiggur auk žess umbošslaun frį lįnveitanda eša žrišja ašila ber honum aš skżra fyrir neytanda hvort og aš hversu miklu leyti umbošslaunin komi til frįdrįttar žóknun hans.
Lįnamišlari skal tilkynna lįnveitanda um žóknun sem neytandi greišir lįnamišlara fyrir žjónustu hans svo aš lįnveitandi geti tekiš tillit til hennar viš śtreikning įrlegrar hlutfallstölu kostnašar.
   1)L. 62/2020, 3. gr.
16. gr. Skylda til aš śtskżra samninga.
Lįnveitandi eša lįnamišlari skal śtskżra fyrir neytanda žį samninga um fasteignalįn eša višbótaržjónustu sem bošnir eru žannig aš neytandi geti tekiš afstöšu til žess hvort žeir séu snišnir aš žörfum hans og fjįrhagsstöšu.
Śtskżringar skv. 1. mgr. skulu einkum taka til:
   1. Žeirra upplżsinga sem veita skal įšur en samningur er geršur ķ samręmi viš 13.–15. gr.
   2. Helstu einkenna samninganna.
   3. Žeirra sérstöku įhrifa sem samningarnir kunna aš hafa į neytanda, ž.m.t. hvaša afleišingar vanskil kunna aš hafa.
   4. Hvort segja megi upp hverjum samningi um sig sérstaklega ef višbótaržjónusta er bošin meš samningi um fasteignalįn og hvaša įhrif slķk uppsögn hefur fyrir neytanda.
Ef fasteignalįn felur ķ sér breytilegar forsendur skal lįnveitandi eša lįnamišlari śtskżra sérstaklega fyrir neytanda hvaša įhrif breytingar į vöxtum, veršlagi eša gengi hafa į fjįrhęš reglulegra endurgreišslna, fjįrhęš sem neytandi skal greiša, heildarlįntökukostnaš og įrlega hlutfallstölu kostnašar.
[16. gr. a. Samningur um fasteignalįn.
Samningar um fasteignalįn skulu skrįšir į pappķr eša vera į öšrum varanlegum mišli. Allir samningsašilar skulu fį afrit af samningi.]1)
   1)L. 36/2017, 15. gr.

IV. kafli. Višbótarfjįrmįlažjónusta.
17. gr. Višbótarfjįrmįlažjónusta.
Lįnveitanda er óheimilt aš binda samning um fasteignalįn eša lįnstilboš žvķ skilyrši aš neytandi geri samning um kaup į annarri ašgreindri fjįrmįlaafurš eša fjįrmįlažjónustu.
Žrįtt fyrir įkvęši 1. mgr. er lįnveitanda heimilt aš bjóša fasteignalįn žar sem neytandi hefur kost į aš gera um leiš samning um kaup į annarri ašgreindri fjįrmįlaafurš eša fjįrmįlažjónustu.
Žrįtt fyrir įkvęši 1. mgr. er lįnveitanda heimilt aš krefjast žess aš neytandi taki višeigandi vįtryggingu ķ tengslum viš samning um fasteignalįn. Ķ slķkum tilvikum getur lįnveitandi gert kröfu um vįtryggingarvernd en ekki gert kröfu um tiltekinn vįtryggjanda.

V. kafli. Įrleg hlutfallstala kostnašar.
18. gr. Śtreikningur įrlegrar hlutfallstölu kostnašar.
Įrleg hlutfallstala kostnašar er žaš vaxtaķgildi sem jafnar nśviršiš af greišsluskuldbindingum lįnveitanda annars vegar og neytanda hins vegar samkvęmt samningi žeirra. Įrlegri hlutfallstölu kostnašar skal lżst sem įrlegu hlutfalli af heildarfjįrhęš sem neytandi greišir. Skal hśn reiknuš śt ķ samręmi viš stęršfręšilķkan og forsendur sem nįnar er męlt fyrir um ķ reglugerš1) sem rįšherra setur.
Viš śtreikning įrlegrar hlutfallstölu kostnašar skal gengiš śt frį žvķ aš samningur gildi umsaminn tķma og lįnveitandi og neytandi standi viš skuldbindingar sķnar samkvęmt skilmįlum samningsins.
Ef samningur um fasteignalįn heimilar breytingu į vöxtum eša öšrum gjöldum sem teljast hluti įrlegrar hlutfallstölu kostnašar, en ekki er unnt aš meta hverju nemi į žeim tķma žegar śtreikningur er geršur, skal reikna śt įrlega hlutfallstölu kostnašar mišaš viš žį forsendu aš vextir og önnur gjöld verši óbreytt til loka lįnstķmans. Ef samningur um fasteignalįn heimilar verštryggingu skal śtreikningur įrlegrar hlutfallstölu kostnašar mišast viš įrsveršbólgu samkvęmt tólf mįnaša breytingu vķsitölu neysluveršs og žį forsendu aš įrsveršbólga verši óbreytt til loka lįnstķmans.
Viš śtreikning į įrlegri hlutfallstölu kostnašar skal įkvarša heildarlįntökukostnaš neytanda. Ekki skulu meštalin ķ śtreikningi möguleg višurlög eša sektargreišslur vegna vanefnda.
   1)Rg. 270/2017, sbr. 427/2022.
19. gr. Śtreikningur višbótar-įrlegrar hlutfallstölu kostnašar.
Lįnveitandi eša lįnamišlari skal reikna višbótar-įrlega hlutfallstölu kostnašar ķ eftirfarandi tilvikum:
   1. ef samningur um fasteignalįn felur ķ sér breytilega vexti skal hśn mišast viš hįmarksvexti samkvęmt įkvęšum samnings; ef samningur kvešur ekki į um hįmarksvexti skal hlutfallstalan mišast viš hęstu įrsvexti sambęrilegra lįna hjį lįnveitanda sķšustu 20 įr, eša
   2. ef samningur um fasteignalįn kvešur į um fasta vexti ķ upphafi samnings til fimm įra eša lengri tķma og ķ kjölfariš er samiš um fasta vexti aš nżju til įkvešins tķmabils skal śtreikningurinn ašeins taka til upphaflega fastvaxtatķmabilsins og gera skal rįš fyrir aš eftirstöšvar lįnsins séu greiddar upp aš žvķ tķmabili loknu.
Falli samningur um fasteignalįn bęši undir 1. og 2. tölul. 1. mgr. skal višbótar-įrlega hlutfallstalan reiknuš śt ķ samręmi viš 2. tölul.
Neytandi getur óskaš eftir aš fį afhenta višbótar-įrlega hlutfallstölu kostnašar verštryggšs fasteignalįns mišaš viš fast veršlag. Višbótar-įrlega hlutfallstalan skal žį afhent į sérstöku skjali sem fylgt getur meš eyšublaši skv. 1. mgr. 13. gr.
Rįšherra setur nįnari fyrirmęli um śtreikning višbótar-įrlegrar hlutfallstölu kostnašar ķ reglugerš.1)
   1)Rg. 270/2017, sbr. 427/2022.

VI. kafli. Lįnshęfis- og greišslumat.
20. gr. Framkvęmd lįnshęfis- og greišslumats.
Įšur en samningur um fasteignalįn er geršur skal lįnveitandi meta lįnshęfi og greišslugetu neytanda ķ samręmi viš reglugerš sem rįšherra setur.
Ef óskaš er eftir hęrri lįnsheimild en įšur hefur veriš samžykkt skal endurnżja greišslumat. Ekki žarf žó aš endurnżja mat ef hękkun lįnsheimildar nemur 1.000.000 kr. eša lęgri fjįrhęš.
Lįnveitandi skal upplżsa neytanda um žaš fyrir fram ef afgreišsla lįnsumsóknar felur ķ sér uppflettingu ķ gagnagrunni um lįnshęfi.
21. gr. Greišslumat fasteignalįna sem tengjast erlendum gjaldmišlum.
Lįnveitandi skal ašeins veita lįn tengd erlendum gjaldmišlum til neytanda, [sbr. žó 2. mgr. 20. gr.],1) sem:
   1. hefur nęgilegar tekjur ķ žeim gjaldmišli sem lįniš tengist til aš standast greišslumat, eša
   2. hefur stašist greišslumat žar sem gert er rįš fyrir verulegum gengisbreytingum og verulegum hękkunum į vöxtum …,2) eša
   3. [hefur stašist greišslumat og leggur fram fjįrhagslegar tryggingar sem draga verulega śr gjaldeyrisįhęttu hans vegna lįnsins į lįnstķmanum].2)
   1)L. 62/2020, 4. gr. 2)L. 36/2017, 17. gr.
22. gr. Įkvöršun um lįnveitingu.
Lįnveitandi skal vinna eftir skjalfestum innri reglum um veitingu fasteignalįna.
Lįnveitandi skal ašeins veita fasteignalįn ef hann telur lķklegt aš neytandi geti stašiš ķ skilum meš lįniš aš teknu tilliti til nišurstöšu lįnshęfis- og greišslumats.
Lįnveitandi skal varšveita gögn sem lögš eru til grundvallar įkvöršun um lįnveitingu śt lįnstķmann.
Nišurstaša greišslumats telst jįkvęš ef neytandi getur stašiš viš greišslu fjįrskuldbindingar samkvęmt samningi um fasteignalįn į žeim tķma žegar matiš er framkvęmt. Nišurstaša greišslumats felur ekki ķ sér įkvöršun um lįnveitingu.
Lįnveitandi eša lįnamišlari skal śtskżra fyrir neytanda nišurstöšu greišslumats.
Lįnveitandi getur į grundvelli frekari upplżsinga frį neytanda fallist į aš veita lįn žrįtt fyrir neikvęša nišurstöšu greišslumats, enda sżni žęr fram į aš lķklegt sé aš neytandi geti stašiš ķ skilum meš lįniš. Lįnveitandi skal skjalfesta rökstušning fyrir žessari įkvöršun, śtskżra hana fyrir neytanda og varšveita gögn henni til stušnings.
Viš įkvöršun um lįnveitingu skal lįnveitandi taka tillit til žįtta sem skipta mįli viš mat į framtķšarhorfum neytanda til aš standa viš skuldbindingar sķnar samkvęmt samningi um fasteignalįn.
Lįnveitandi skal upplżsa neytanda um žaš įn tafar ef lįnsumsókn er hafnaš. Sé synjunin byggš į sjįlfvirkri gagnavinnslu skal žaš tekiš fram.
Lįnveitandi skal upplżsa neytanda um žaš ef lįnsumsókn er hafnaš į grundvelli upplżsinga sem fengnar voru meš leit ķ gagnagrunni. Tilgreindar skulu nišurstöšur leitarinnar og hvaša gagnagrunn um ręšir.
Lįnveitanda er óheimilt aš falla frį eša breyta samningi um fasteignalįn į žeim grundvelli aš greišslumat hafi veriš framkvęmt meš röngum hętti, sé žaš neytanda ķ óhag. Žetta į žó ekki viš sé sżnt fram į aš neytandi hafi vķsvitandi afhent rangar upplżsingar eša lįtiš hjį lķša aš afhenda viškomandi upplżsingar.
23. gr. Undanžįgur frį almennum reglum um lįnshęfis- og greišslumat.
Ekki er skylt aš framkvęma lįnshęfis- og greišslumat skv. 20. gr. vegna:
   1. Fasteignalįns sem mišar einungis aš uppgreišslu eldra fasteignalįns eša -lįna įsamt lįntökukostnaši og breytingin hefur ekki ķ för meš sér hękkun reglulegra endurgreišslna. Hiš sama į viš um framlengingu fasteignalįns.
   2. Fasteignalįns sem er veitt ķ žeim tilgangi aš leysa śt eigiš fé neytanda og endurgreišsla į sér staš viš framtķšarsölu į ķbśšarhśsnęši eša réttindum sem tengjast ķbśšarhśsnęši og lįnveitandi leitar ašeins eftir endurgreišslu lįnsins viš įkvešinn skilgreindan atburš ķ lķfi neytanda, t.d. žegar hann hefur nįš įkvešnum aldri, tapaš heilsu sinni eša lįtist.
   3. Skilmįlabreytingar fasteignalįns, ž.e. frestunar greišslna eša breyttrar greišsluašferšar, sökum žess aš neytandi į ķ greišsluerfišleikum.
   4. Skilmįlabreytingar fasteignalįns, enda leiši hśn ekki til meira en 20% hękkunar į reglulegum endurgreišslum.
   5. Maka sem situr ķ óskiptu bśi eša tķmabundinnar yfirtöku erfingja į samningi um fasteignalįn, ķ allt aš tólf mįnuši.
   6. Brśarlįns.
   7. Tķmabundinnar yfirtöku fasteignalįns, ķ allt aš tólf mįnuši, mešan bešiš er eftir sölu eignarhluta neytanda ķ fasteign. Eignarhluti neytanda viš sölu fasteignar skal žį nema a.m.k. jafnhįrri fjįrhęš og hiš tķmabundna yfirtekna lįn aš teknu tilliti til óvissu söluveršs eignarhluta.
Ekki er skylt aš framkvęma lįnshęfismat vegna fasteignalįns hafi slķkt mat veriš gert į undangengnum žremur mįnušum aš fenginni stašfestingu žess efnis frį neytanda aš žęr upplżsingar sem matiš byggšist į hafi ekki breyst og fjįrhagsstaša hans sé ekki verri en žegar matiš var framkvęmt.
Ekki er skylt aš framkvęma greišslumat vegna fasteignalįns hafi slķkt mat veriš gert į undangengnum tólf mįnušum aš fenginni stašfestingu žess efnis frį neytanda aš žęr upplżsingar sem matiš byggšist į hafi ekki breyst og fjįrhagsstaša hans sé ekki verri en žegar matiš var framkvęmt.
Įkvęši žessarar greinar eiga ekki viš um fasteignalįn sem tengjast erlendum gjaldmišlum, sbr. žó 3. og 5. tölul. 1. mgr.
24. gr. Upplżsingar vegna greišslumats.
Lįnveitandi skal afla žeirra upplżsinga sem hann žarf til framkvęmdar lįnshęfis- og greišslumats ķ samręmi viš reglugerš skv. 1. mgr. 20. gr. Žeirra upplżsinga sem hann hefur ekki žegar yfir aš rįša į grundvelli višskiptasambands viš neytanda skal hann afla frį neytanda, viškomandi lįnamišlara eša žrišja ašila aš fengnu samžykki neytanda, sbr. [1. og 2. tölul. 1. mgr. 9. gr. laga um persónuvernd og vinnslu persónuupplżsinga].1) Lįnamišlurum ber aš mišla įfram til viškomandi lįnveitanda žeim upplżsingum sem neytandi veitir žeim ķ tengslum viš lįnveitingu.
Lįnveitandi skal tilgreina į skżran og einfaldan hįtt žęr upplżsingar sem neytandi žarf aš veita vegna lįnshęfis- og greišslumats og žann tķmafrest sem hann hefur til žess. Ašeins skal óskaš eftir naušsynlegum upplżsingum sem geta haft įhrif į matiš. Lįnveitandi skal upplżsa neytanda um aš ekki sé mögulegt aš framkvęma matiš nema umbešnar upplżsingar séu veittar.
Upplżsingar fengnar frį neytanda skulu sannreyndar eftir žvķ sem viš veršur komiš, svo sem meš uppflettingu ķ opinberum gagnagrunnum. Lįnveitendum er heimilt aš óska frekari skżringa frį neytanda į veittum upplżsingum.
Lįnveitanda er óheimilt aš falla frį samningi um fasteignalįn į žeim grundvelli aš upplżsingar sem neytandi veitti vegna lįnshęfis- eša greišslumats hafi veriš ófullnęgjandi, nema ljóst sé aš neytandi hafi vķsvitandi veitt rangar upplżsingar eša ekki veitt viškomandi upplżsingar.
Lįnveitandi eša lįnamišlari skal upplżsa neytanda um žaš aš ef neytandi veitir ófullnęgjandi upplżsingar kunni žaš aš leiša til žess aš ekki sé unnt aš meta greišslugetu og lįnsumsókn hans.
   1)L. 90/2018, 54. gr.

VII. kafli. Vešsetningarhlutföll o.fl.
25. gr. Hįmark vešsetningarhlutfalls.
[Sešlabanka Ķslands er heimilt, aš undangengnu samžykki fjįrmįlastöšugleikanefndar],1) aš įkveša ķ reglum2) hįmark vešsetningarhlutfalls fasteignalįna.
Hįmark vešsetningarhlutfalls ķ reglum settum skv. 1. mgr. getur numiš 60–90% og getur veriš mismunandi eftir tegundum lįna og hópum neytenda. Ķ reglum settum skv. 1. mgr. skal heimilaš aukiš svigrśm viš veitingu fasteignalįns til fjįrmögnunar kaupa į fyrstu fasteign. [Heimilt er aš kveša į um undanžįgur frį hįmarkinu vegna įkvešins hundrašshluta af heildarfjįrhęš veittra lįna į tilteknu tķmabili.]3)
Lįnveitanda er óheimilt aš veita fasteignalįn til neytanda ef žaš leišir til žess aš vešsetningarhlutfall viškomandi fasteignar fer yfir hįmark ķ reglum settum skv. 1. mgr.
   1)L. 91/2019, 60. gr. 2)Rgl. 217/2024. 3)L. 68/2021, 2. gr.
26. gr. Śtreikningur vešsetningarhlutfalls.
Virši fasteignar viš śtreikning hlutfalls skv. 25. gr. skal miša viš markašsverš eša annaš višmiš sem kvešiš er į um ķ reglum skv. 2. mgr.
[Sešlabanka Ķslands er heimilt aš kveša nįnar į um śtreikning vešsetningarhlutfalls ķ reglum1) skv. 1. mgr. 25. gr.]2)
   1)Rgl. 217/2024. 2)L. 91/2019, 61. gr.
27. gr. Takmörkun ķ hlutfalli viš tekjur neytanda.
[Sešlabanka Ķslands er heimilt, aš undangengnu samžykki fjįrmįlastöšugleikanefndar],1) aš įkveša ķ reglum2) hįmark heildarfjįrhęšar fasteignalįns [og]3) greišslubyršar žess ķ hlutfalli viš tekjur neytanda. [Hįmark heildarfjįrhęšar fasteignalįns getur veriš frį fimmföldum til nķfaldra įrlegra rįšstöfunartekna neytanda. Hįmark greišslubyršar fasteignalįns getur numiš 25–50% af mįnašarlegum rįšstöfunartekjum neytanda. Meš rįšstöfunartekjum er įtt viš vęntar višvarandi tekjur aš frįdregnum beinum sköttum og gjöldum.]3)
Takmörkun ķ reglum skv. 1. mgr. getur veriš mismunandi eftir tegundum lįna og hópum neytenda. Ķ reglum settum skv. 1. mgr. skal heimilaš aukiš svigrśm viš veitingu fasteignalįns til fjįrmögnunar kaupa į fyrstu fasteign. [Heimilt er aš kveša į um undanžįgur frį hįmarkinu vegna įkvešins hundrašshluta af heildarfjįrhęš veittra lįna į tilteknu tķmabili.]3)
[Sešlabanka Ķslands er heimilt aš kveša nįnar į um śtreikning hįmarks heildarfjįrhęšar fasteignalįns og hįmark greišslubyršar fasteignalįns ķ reglum skv. 1. mgr.]3)
Lįnveitanda er óheimilt aš veita fasteignalįn til neytanda ef heildarfjįrhęš fasteignalįns eša greišslubyrši žess fer yfir žau mörk sem kvešiš er į um ķ reglum skv. 1. mgr.
   1)L. 91/2019, 60. gr. 2)Rgl. 216/2024. 3)L. 68/2021, 3. gr.

VIII. kafli. Ašgangur aš gagnagrunni.
28. gr. Ašgangur aš gagnagrunni.
Vegna lįnveitingar skulu lįnveitendur frį ašildarrķkjum hafa ašgang aš opinberum gagnagrunnum hér į landi sem notašir eru til aš meta lįnshęfi neytenda. Hiš sama į viš um gagnagrunna fjįrhagsupplżsingastofa meš starfsleyfi hér į landi. Um vinnslu persónuupplżsinga fer samkvęmt lögum um persónuvernd og [vinnslu]1) persónuupplżsinga.
Skilyrši fyrir ašgangi aš gagnagrunnum skv. 1. mgr. skulu vera įn mismununar.
   1)L. 90/2018, 54. gr.

IX. kafli. Lįnarįšgjöf.
29. gr. Heimild til aš veita lįnarįšgjöf.
Einungis lįnveitendum og lįnamišlurum er heimilt aš veita lįnarįšgjöf ķ skilningi laga žessara.
Žrįtt fyrir įkvęši 1. mgr. er žeim ašilum sem taldir eru upp ķ 1. tölul. 2. mgr. 46. gr. heimilt aš veita lįnarįšgjöf.
30. gr. Upplżsingar sem skal veita įšur en lįnarįšgjöf er veitt.
Lįnveitandi eša lįnamišlari skal upplżsa neytanda skilmerkilega um žaš hvort lįnarįšgjöf sé veitt vegna viškomandi višskipta eša hvort hśn standi til boša.
Įšur en lįnarįšgjöf er veitt eša samningur um hana geršur skal lįnveitandi eša lįnamišlari veita neytanda, į pappķr eša öšrum varanlegum mišli, eftirfarandi upplżsingar:
   1. Hvort lįnarįšgjöfin taki ašeins til hans eigin lįnaframbošs skv. 2. tölul. 1. mgr. 31. gr. eša almenns lįnaframbošs į markaši skv. 3. tölul. 1. mgr. 31. gr.
   2. Fjįrhęš žóknunar sem neytanda ber aš greiša fyrir lįnarįšgjöfina eša, ef upphęšin liggur ekki fyrir žegar upplżsingar eru veittar, hvaša ašferš er notuš til aš reikna hana.
Heimilt er aš veita neytanda upplżsingar skv. 2. mgr. į sérstöku skjali sem getur fylgt meš eyšublaši skv. 1. mgr. 13. gr.
31. gr. Veiting lįnarįšgjafar.
Žegar lįnarįšgjöf er veitt skal:
   1. Lįnveitandi eša lįnamišlari afla sér naušsynlegra upplżsinga um persónulegar og fjįrhagslegar ašstęšur neytanda, sérstakar óskir hans og markmiš svo aš hęgt sé aš leggja til lįn sem hęfir neytanda. Slķkt mat skal byggjast į upplżsingum um stöšu neytanda į žeim tķma og skal tekiš tillit til ešlilegra įhęttužįtta viš mat į framtķšarhorfum neytanda į fyrirhugušum lįnstķma.
   2. Lįnveitandi eša samningsbundinn lįnamišlari skoša nęgilega eigiš lįnaframboš žannig aš hann geti męlt meš lįni, einu eša fleiri, sem hentar žörfum, fjįrhagsstöšu og ašstęšum neytanda.
   3. Ósamningsbundinn lįnamišlari kynna sér nęgilega lįnaframboš į markaši žannig aš hann geti męlt meš lįni, einu eša fleiri, sem hentar žörfum, fjįrhagsstöšu og ašstęšum neytanda.
   4. Lįnveitandi eša lįnamišlari gęta hagsmuna neytanda meš žvķ aš kynna sér žarfir neytanda og ašstęšur og męla meš višeigandi lįni ķ samręmi viš 1.–3. tölul.
   5. Lįnveitandi eša lįnamišlari afhenda neytanda tillögur sķnar į pappķr eša öšrum varanlegum mišli.
Ef einhver lįnstegund sem lögš er til viš neytanda getur haft sérstaka įhęttu ķ för meš sér fyrir neytandann aš teknu tilliti til fjįrhagsstöšu hans skal lįnveitandi eša lįnamišlari vara neytanda viš.
32. gr. Óhįš lįnarįšgjöf.
Lįnveitendum og lįnamišlurum er ašeins heimilt aš nota hugtökin „óhįš lįnarįšgjöf“ og „óhįšur lįnarįšgjafi“ uppfylli žeir eftirfarandi skilyrši:
   1. Žeir kynni sér nęgilega lįnaframboš į markaši.
   2. Žeir žiggi ekki greišslur frį lįnveitanda, einum eša fleiri, vegna lįnarįšgjafarinnar.

X. kafli. Sértękar skyldur vegna fasteignalįna sem tengjast erlendum gjaldmišlum og eru meš breytilegum vöxtum.
33. gr. Fasteignalįn sem tengjast erlendum gjaldmišlum.
[Lįnveitandi skal a.m.k. einu sinni į įri upplżsa neytanda, į pappķr eša öšrum varanlegum mišli, um gengisbreytingar fasteignalįns sem tengist erlendum gjaldmišlum. Jafnframt skal lįnveitandi meš sama hętti senda neytanda ašvörun žegar eftirstöšvar lįns eša reglulegar endurgreišslur breytast um 20% eša meira mišaš viš gengi ķ samningi um fasteignalįn. Viš upplżsingagjöf og ašvörun skal horft til breytinga į gengi gjaldmišils lįns gagnvart gengi gjaldmišils žess ašildarrķkis žar sem neytandi er bśsettur viš lįntöku. Sé um sama gjaldmišil aš ręša skal horft til breytinga į gengi gjaldmišils lįns gagnvart gengi gjaldmišils sem tekjur neytanda eša eignir sem hann ętlar til endurgreišslu lįnsins eru ķ.]1)
Ķ [upplżsingum og ašvörun]1) skv. 1. mgr. skal koma fram, eftir žvķ sem viš į:
   1. [Breyting į heildarfjįrhęš sem neytandi skal greiša og įętluš fjįrhęš nęstu reglulegu endurgreišslu.]1)
   2. Upplżsingar um rétt neytanda til aš breyta eftirstöšvum lįnsins ķ [fasteignalįn sem tengist ekki erlendum gjaldmišlum].2)
   3. Upplżsingar um tryggingar eša ašrar varnir, sbr. 2. og 3. tölul. 21. gr., sem neytandi hefur lagt fram.
Neytandi į įvallt rétt į aš breyta eftirstöšvum fasteignalįns sem tengist erlendum gjaldmišlum ķ [fasteignalįn sem tengist ekki erlendum gjaldmišlum [séu lįnsfjįrhęš og veš ķ ķbśšarhśsnęši sem hann leggur fram til tryggingar lįns ekki ķ sama gjaldmišli].1)]2) [Ef fleiri en einn gjaldmišill kemur til greina er lįnveitanda heimilt ķ samningi aš takmarka breytirétt neytanda viš einn eša fleiri gjaldmišla.]1) Sé ekki męlt fyrir į annan veg ķ samningi um fasteignalįn skal miša viš nżjasta skrįša opinbera višmišunargengi Sešlabanka Ķslands.
Neytandi skal upplżstur um rétt sinn samkvęmt žessari grein ķ samningi um fasteignalįn og į eyšublaši skv. 1. mgr. 13. gr. Į eyšublašinu skulu vera skżringardęmi um įhrif žess ef gengi breytist verulega mišaš viš žaš gengi sem fram kemur ķ samningi um fasteignalįn.
[Neytendastofu, aš višhöfšu samrįši viš Fjįrmįlaeftirlitiš, er heimilt aš setja reglur3) um upplżsinga- og ašvörunarskyldu lįnveitanda skv. 1. og 2. mgr.]1)
   1)L. 62/2020, 5. gr. 2)L. 36/2017, 18. gr. 3)Rgl. 1295/2020.
34. gr. Lįn meš breytilegum vöxtum.
Ef ķ samningi um fasteignalįn er kvešiš į um aš byggt sé į višmišunargengi, vķsitölum eša višmišunarvöxtum viš įkvöršun breytilegra vaxta er lįnveitanda ašeins heimilt aš notast viš višmišunargengi, vķsitölur eša višmišunarvexti sem eru skżrir, ašgengilegir, hlutlęgir og unnt aš sannreyna, bęši fyrir ašila samnings og Neytendastofu. Byggist įkvöršun um breytingu į vöxtum ekki į višmišunargengi, vķsitölum eša višmišunarvöxtum skal ķ samningi um fasteignalįn greint frį skilyršum og mįlsmešferš viš breytingu į vöxtum.
Lįnveitandi skal varšveita upplżsingar um sögulega žróun viškomandi vķsitalna og višmišunarvaxta, annarra en žeirra sem įkvaršašir eru og birtir af opinberum ašila.
35. gr. Upplżsingar um breytingar į śtlįnsvöxtum.
Upplżsa skal neytanda um allar breytingar į śtlįnsvöxtum, į pappķr eša öšrum varanlegum mišli, įšur en breyting tekur gildi. Ķ upplżsingum skulu koma fram žęr fjįrhęšir sem greiša skal eftir gildistöku nżrra śtlįnsvaxta og, ef fjöldi eša tķšni greišslna breytist, upplżsingar um žaš. Neytandi skal aš jafnaši upplżstur um breytingar meš 30 daga fyrirvara.
Samningsašilar geta žó komiš sér saman um žaš, ķ samningi um fasteignalįn, aš veita skuli neytanda upplżsingar skv. 1. mgr. meš įkvešnu millibili žegar breytingar į śtlįnsvöxtum eru af völdum breytinga į višmišunargengi, višmišunarvöxtum eša vķsitölum og upplżst er um hiš nżja višmiš opinberlega į višeigandi hįtt, žaš gert neytanda ašgengilegt hjį lįnveitanda og neytanda tilkynnt um žaš įsamt fjįrhęš nżrra reglulegra endurgreišslna.
Ef breytingar į śtlįnsvöxtum eru įkvaršašar meš uppboši į fjįrmagnsmörkušum og žar af leišandi ómögulegt fyrir lįnveitanda aš upplżsa neytanda um breytingu įšur en hśn tekur gildi skal lįnveitandi, tķmanlega fyrir uppbošiš, upplżsa neytanda, į pappķr eša öšrum varanlegum mišli, um fyrirhugaša mįlsmešferš og gefa upplżsingar um meš hvaša hętti hśn gęti haft įhrif į śtlįnsvexti.

XI. kafli. Réttur til aš falla frį samningi og aš greiša fyrir gjalddaga.
36. gr. Réttur til aš falla frį samningi.
Neytandi hefur 14 almanaksdaga frest til aš falla frį samningi um fasteignalįn įn žess aš tilgreina įstęšu.
Frestur til aš falla frį samningi hefst:
   1. žann dag žegar samningur um fasteignalįn er geršur, eša
   2. žann dag žegar neytanda berast samningsskilmįlar og -skilyrši samnings um fasteignalįn ef sį dagur er sķšar en dagurinn skv. 1. tölul.
Ef neytandi nżtir rétt sinn til aš falla frį samningi skal hann:
   1. tilkynna lįnveitanda žaš fyrir žau tķmamörk sem getur ķ 1. mgr. meš sannanlegum hętti; frestur telst hafa veriš virtur ef tilkynning er send įšur en frestur rennur śt, į pappķr eša öšrum varanlegum mišli sem lįnveitandi hefur ašgang aš, og
   2. greiša lįnveitanda höfušstól, įfallna vexti og veršbętur, ef viš į, frį žvķ aš lįniš var greitt śt og til žess dags žegar höfušstóll er endurgreiddur, įn óžarfa tafa og eigi sķšar en 30 almanaksdögum eftir aš hann sendir lįnveitanda tilkynningu um aš hann hyggist falla frį samningi; reikna skal vexti į grundvelli śtlįnsvaxta sem samningur kvešur į um; falli neytandi frį samningi um fasteignalįn sem tengist erlendum gjaldmišlum skal miša viš gengi viškomandi gjaldmišla į greišsludegi.
Lįnveitandi į ekki rétt į öšrum bótum frį neytanda sem fellur frį samningi en nemur óafturkręfum lögbošnum gjöldum sem lįnveitandi hefur greitt til hins opinbera. Lįnveitandi į žó rétt į aš fį greiddan kostnaš viš skjalagerš, sem lokiš er, eins og veršskrį lįnveitanda gerir rįš fyrir hverju sinni.
Ef višbótaržjónusta er veitt ķ tengslum viš samning um fasteignalįn, annašhvort af lįnveitanda sjįlfum eša žrišja ašila į grundvelli samnings viš lįnveitanda, er neytandi ekki lengur bundinn af samningi um slķka višbótaržjónustu nżti hann rétt sinn til aš falla frį samningi samkvęmt žessari grein.
Ef neytandi į rétt į žvķ aš falla frį samningi skv. 1., 3. og 4. mgr. skal III. kafli laga um fjarsölu į fjįrmįlažjónustu, nr. 33/2005, ekki gilda.
37. gr. Greišsla fyrir gjalddaga.
Neytanda er heimilt aš standa skil į skuldbindingum sķnum samkvęmt samningi um fasteignalįn, aš öllu leyti eša aš hluta, fyrir žann tķma sem umsaminn er. Notfęri neytandi sér heimild žessa į hann rétt į lękkun į heildarlįntökukostnaši sem nemur vöxtum og öšrum gjöldum sem greiša įtti eftir greišsludag.
Žegar um er aš ręša greišslu fyrir gjalddaga į lįnveitandi rétt į sanngjörnum bótum, uppgreišslugjaldi, sem byggist į hlutlęgum grunni vegna kostnašar sem hann hefur oršiš fyrir og tengist beint greišslu fyrir gjalddaga, aš žvķ tilskildu aš greišslan fyrir gjalddaga sé gerš į tķmabili žar sem śtlįnsvextir eru fastir.
Uppgreišslugjald mį ekki fara yfir 0,2% af fjįrhęš endurgreišslu fyrir hvert heilt įr sem eftir stendur af binditķma vaxta fasteignalįns, žó aldrei hęrri fjįrhęš en nemur kostnaši lįnveitanda af endurgreišslunni eša 4% af endurgreišslu.
Uppgreišslugjald mį aš hįmarki vera sś vaxtafjįrhęš sem neytandi hefši greitt lįnveitanda į tķmabilinu frį greišslu fyrir gjalddaga og til loka lįnstķma samkvęmt samningi ašila.
Ekki er heimilt aš krefjast uppgreišslugjalds:
   1. Ef greišsla hefur įtt sér staš samkvęmt vįtryggingarsamningi sem er ętlaš aš tryggja endurgreišslu lįnsins.
   2. Žegar um er aš ręša yfirdrįttarheimild.
   3. Ef lįn ber breytilega vexti.
   4. Ef įstęša uppgreišslu er gjaldfelling lįns sem leišir til naušungarsölu vešsettrar fasteignar, rįšstöfunar hennar ķ gjaldžrotaskiptum skuldara eša annarrar rįšstöfunar sem er lišur ķ skuldaskilum viš lįnveitanda.
   5. Ef uppgreišsla nemur lęgri fjįrhęš en 1.000.000 kr. į įrsgrundvelli.
   6. Ef skemmri tķmi en eitt įr er milli greišslunnar og loka lįnstķma.
Ķ žeim tilvikum žegar heimilt er aš krefjast uppgreišslugjalds skal kvešiš į um slķkt ķ samningi um fasteignalįn. Tilgreina skal upplżsingar um hvernig uppgreišslugjald er reiknaš śt og hvenęr žaš fellur į.
Ef neytandi upplżsir lįnveitanda um aš hann hafi įhuga į aš nżta sér rétt sinn skv. 1. mgr. skal lįnveitandi įn tafar veita honum, į pappķr eša öšrum varanlegum mišli, naušsynlegar upplżsingar svo aš hann geti metiš įkvöršunina. Žęr upplżsingar skulu aš lįgmarki fela ķ sér mat į fjįrhęš uppgreišslugjalds og tilgreina meš skżrum hętti žęr forsendur sem byggt er į, sem skulu vera sanngjarnar og višeigandi.
Neytendastofu er heimilt aš skżra nįnar ķ reglum hvernig reikna skuli śt uppgreišslugjald fasteignalįna.

XII. kafli. Ašgeršir fyrir og eftir naušungarsölu.
38. gr. Ašgeršir įšur en krafist er naušungarsölu.
Įšur en lįnveitandi krefst naušungarsölu į grundvelli samnings um fasteignalįn skal neytanda veitt fęri į aš óska eftir śrręšum, svo sem endurfjįrmögnun eša skilmįlabreytingu lįns, sem gętu leyst greišsluerfišleika neytanda.
39. gr. Eftirstöšvar ķ kjölfar naušungarsölu į fasteign.
Glati samningur um fasteignalįn veštryggingu ķ fasteign ķ kjölfar naušungarsölu skal lįnveitandi bjóša neytanda upp į samkomulag um greišslur į eftirstöšvum lįnsins sem tekur miš af greišslugetu hans og eignastöšu.
Forsenda samkomulags skv. 1. mgr. er aš neytandi veiti naušsynlegar upplżsingar um fjįrhag sinn og aš hann geti endurgreitt eftirstöšvar innan hęfilegs tķma. Lįnveitanda er jafnframt heimilt aš krefjast trygginga séu žęr til stašar og gera žęr aš forsendu slķks samkomulags.
Lįnveitandi skal tilkynna neytanda, į pappķr eša öšrum varanlegum mišli, um nišurstöšu uppgjörs į naušungarsölunni žegar markašsverš eignarinnar skv. 57. gr. laga um naušungarsölu liggur fyrir. Ķ tilkynningunni skal neytandi upplżstur um aš hann geti óskaš eftir samkomulagi um greišslur eftirstöšva skv. 1. mgr.

XIII. kafli. Lįnveitendur.
40. gr. [Rekstrarform.]1)
Lįnveitandi skal starfa sem lögašili.
…1)
   1)L. 62/2020, 6. gr.
41. gr. Skrį yfir lįnveitendur.
Fjįrmįlaeftirlitiš heldur sérstaka skrį yfir lįnveitendur samkvęmt žessum kafla. Ķ skrįnni skal tilgreina helstu upplżsingar um lįnveitendur.
Neytendur skulu hafa ašgang aš skrį Fjįrmįlaeftirlitsins yfir lįnveitendur.
42. gr. Skrįning lįnveitenda.
Lįnveitendum er heimilt aš veita fasteignalįn aš undangenginni skrįningu hjį Fjįrmįlaeftirlitinu.
Eftirfarandi ašilum er heimilt aš veita lįn samkvęmt lögum žessum įn undangenginnar skrįningar skv. 1. mgr.:
   1. Lįnastofnunum.
   2. [Hśsnęšis- og mannvirkjastofnun.]1)
   3. Lķfeyrissjóšum.
   4. Vįtryggingafélögum.
   1)L. 137/2019, 19. gr.
43. gr. Umsókn og skilyrši skrįningar.
Umsókn um skrįningu skv. 1. mgr. 42. gr. skal berast Fjįrmįlaeftirlitinu. Hśn skal vera skrifleg og ķtarleg. Ķ umsókninni skal gera nįkvęmlega grein fyrir eignarhaldi, stjórnun og starfsemi umsękjanda. Fjįrmįlaeftirlitiš skal samžykkja skrįningu umsękjanda sem lįnveitanda enda fullnęgi hann eftirfarandi skilyršum:
   1. Lįnveitandi sé hęfur til aš starfa ķ samręmi viš įkvęši laga žessara og starfsmenn hans fullnęgi kröfum um žekkingu og hęfni skv. 9. gr.
   2. Stjórnarmenn og framkvęmdastjóri hans séu lögrįša og hafi gott oršspor. Žeir mega ekki į sķšustu fimm įrum hafa veriš śrskuršašir gjaldžrota. Žeir mega ekki ķ tengslum viš atvinnurekstur hafa hlotiš dóm į sķšustu 10 įrum fyrir refsiveršan verknaš samkvęmt almennum hegningarlögum, samkeppnislögum, lögum um hlutafélög, lögum um einkahlutafélög, lögum um bókhald, lögum um įrsreikninga, lögum um gjaldžrotaskipti o.fl. og įkvęšum laga um stašgreišslu opinberra gjalda, lögum um gjaldeyrismįl, svo og sérlögum sem gilda um ašila sem lśta opinberu eftirliti meš fjįrmįlastarfsemi.
   3. Eignarhald hans torveldi ekki eftirlit, sé lķklegt til aš koma ķ veg fyrir aš hann fylgi įkvęšum laga žessara eša leiši til peningažvęttis eša fjįrmögnunar hryšjuverka, eša geti aukiš lķkur į slķku athęfi.
   4. Lįnveitandi sé fjįrhagslega heilbrigšur meš tilliti til žeirrar starfsemi sem hann hyggst stunda samkvęmt lögum žessum.
Fjįrmįlaeftirlitiš setur nįnari višmiš um žęr upplżsingar sem greina žarf ķ umsókn, svo og naušsynleg fylgigögn, til žess aš umsókn teljist fullnęgjandi.
44. gr. Tilkynning um skrįningu eša synjun skrįningar.
Fullnęgi umsókn um skrįningu skilyršum laga žessara aš mati Fjįrmįlaeftirlitsins skrįir stofnunin hlutašeigandi umsękjanda į skrį skv. 41. gr. Aš öšrum kosti skal Fjįrmįlaeftirlitiš synja um skrįningu meš rökstuddum hętti.
Įkvöršun Fjįrmįlaeftirlitsins um skrįningu eša synjun skrįningar skal tilkynnt umsękjanda eigi sķšar en žremur mįnušum eftir aš fullbśin umsókn barst.
45. gr. Afturköllun skrįningar lįnveitanda.
Fjįrmįlaeftirlitiš getur afturkallaš skrįningu lįnveitanda ef:
   1. Lįnveitandi óskar sjįlfur eftir žvķ.
   2. Hann hefur ekki stundaš lįnveitingar samkvęmt lögum žessum undanfarna tólf mįnuši.
   3. Skrįningar hefur veriš aflaš į grundvelli rangra upplżsinga eša į annan óešlilegan hįtt.
   4. Hann uppfyllir ekki lengur skilyrši fyrir skrįningu.
   5. Starfsemi hans fellur undir annaš įkvęši ķ landslögum sem kvešur į um afturköllun leyfis.
   6. Hann brżtur aš öšru leyti alvarlega eša ķtrekaš gegn lögum žessum eša reglum settum samkvęmt žeim.
Įšur en til afturköllunar skv. 2.–6. tölul. 1. mgr. kemur skal lįnveitanda veittur hęfilegur frestur til śrbóta sé unnt aš koma śrbótum viš aš mati Fjįrmįlaeftirlitsins.
Taki Fjįrmįlaeftirlitiš įkvöršun um aš afturkalla skrįningu lįnveitanda skal hlutašeigandi lįnveitandi fjarlęgšur af skrįnni įn tafar.

XIV. kafli. Lįnamišlarar.
46. gr. Skrįning lįnamišlara.
Lįnamišlara er heimilt aš stunda lįnamišlun eša lįnarįšgjöf samkvęmt lögum žessum aš undangenginni skrįningu Fjįrmįlaeftirlitsins.
Eftirfarandi ašilum er heimilt aš stunda lįnamišlun įn skrįningar skv. 1. mgr.:
   1. Lögmönnum og endurskošendum žegar lįnamišlun er veitt ķ einstökum tilvikum samhliša annarri sérfręšižjónustu sem fellur undir sišareglur starfsstéttar žeirra, svo sem ašstoš vegna greišslustöšvunar ķ skilningi laga um gjaldžrotaskipti o.fl.
   2. Lįnastofnunum.
47. gr. Skilyrši fyrir skrįningu.
Fjįrmįlaeftirlitiš skal samžykkja skrįningu lįnamišlara aš žvķ gefnu aš:
   1. Einstaklingur sem starfar sem lįnamišlari ķ eigin nafni eša starfsfólk, framkvęmdastjóri og stjórn lįnamišlara sem starfar sem lögašili uppfylli skilyrši 9. gr.
   2. Lįnamišlari hafi fullnęgjandi starfsįbyrgšartryggingu, eša ašra sambęrilega tryggingu, sem nęr yfir žaš svęši sem hann bżšur žjónustu į.
   3. Einstaklingur sem starfar sem lįnamišlari ķ eigin nafni eša framkvęmdastjóri og stjórnarmenn lįnamišlara sem starfar sem lögašili séu lögrįša, hafi gott oršspor og hafi ekki į sķšustu fimm įrum veriš śrskuršašir gjaldžrota. Žeir mega ekki ķ tengslum viš atvinnurekstur hafa hlotiš dóm į sķšustu tķu įrum fyrir refsiveršan verknaš samkvęmt almennum hegningarlögum, samkeppnislögum, lögum um hlutafélög, lögum um einkahlutafélög, lögum um bókhald, lögum um įrsreikninga, lögum um gjaldžrotaskipti o.fl. og įkvęšum laga um stašgreišslu opinberra gjalda, lögum um gjaldeyrismįl, svo og sérlögum sem gilda um ašila sem lśta opinberu eftirliti meš fjįrmįlastarfsemi.
Rįšherra skal ķ reglugerš1) įkveša lįgmarksfjįrhęš starfsįbyrgšartryggingar lįnamišlara skv. 2. tölul. 1. mgr.
   1)Rg. 270/2017, sbr. 427/2022.
48. gr. Birting skrįr yfir lįnamišlara.
Fjįrmįlaeftirlitiš skal halda skrį yfir lįnamišlara samkvęmt lögum žessum og birta į vef sķnum.
Ķ skrįnni skal tilgreina a.m.k. eftirfarandi upplżsingar:
   a. nöfn stjórnenda sem bera įbyrgš į starfsemi lįnamišlarans,
   b. hvort lįnamišlari sé samningsbundinn, sbr. [14. tölul.]1) 4. gr., og
   c. nafn og heimilisfang žess lįnveitanda sem lįnamišlarinn kemur fram fyrir ef lįnamišlari er skrįšur į įbyrgš lįnveitanda skv. 50. gr.
Lįnamišlari sem er lögašili og hefur skrįša skrifstofu hér į landi skal hafa höfušstöšvar sķnar hér į landi.
Lįnamišlari sem starfar ķ eigin nafni eša hefur ekki skrįša skrifstofu hér į landi og stundar meginstarfsemi sķna hérlendis skal hafa höfušstöšvar sķnar hér į landi.
   1)L. 62/2020, 7. gr.
49. gr. Takmarkanir į heimildum lįnamišlara til aš krefjast greišslu.
Lįnamišlara er óheimilt aš krefja neytanda um greišslu įšur en samningur um fasteignalįn kemst į.
50. gr. Lįnamišlarar sem ašeins eru samningsbundnir einum lįnveitanda.
Lįnveitanda er heimilt aš óska skrįningar samningsbundins lįnamišlara sem eingöngu mišlar lįnum fyrir hann skv. 1. mgr. 46. gr. og ber žį įbyrgš į starfsemi lįnamišlarans samkvęmt lögum žessum.
Lįnveitandi skal tryggja aš allir samningsbundnir lįnamišlarar sem hann óskar skrįningar į skv. 1. mgr. uppfylli skilyrši 1. mgr. 47. gr.
Lįnveitandi skal hafa eftirlit meš starfsemi samningsbundinna lįnamišlara sem ašeins mišla lįnum fyrir hann til aš tryggja aš žeir fari aš lögum žessum. Sérstaklega skal lįnveitandi hafa eftirlit meš aš lįnamišlari og starfsfólk hans uppfylli kröfur um žekkingu og hęfni skv. 9. gr.
51. gr. Afturköllun skrįningar lįnamišlara.
Fjįrmįlaeftirlitiš getur afturkallaš skrįningu lįnamišlara ef:
   1. Lįnamišlari óskar sjįlfur eftir žvķ eša lįnveitandi ķ tilviki samningsbundins lįnamišlara.
   2. Hann hefur ekki stundaš lįnamišlun eša veitt lįnarįšgjöf undanfarna tólf mįnuši.
   3. Skrįningar hefur veriš aflaš į grundvelli rangra upplżsinga eša į annan óešlilegan hįtt.
   4. Lįnamišlari uppfyllir ekki lengur skilyrši fyrir skrįningu.
   5. Starfsemi hans fellur undir annaš įkvęši ķ landslögum sem kvešur į um afturköllun leyfis.
   6. Lįnamišlari brżtur aš öšru leyti alvarlega eša ķtrekaš gegn lögum žessum eša reglum settum samkvęmt žeim.
Įšur en til afturköllunar kemur skv. 2.–6. tölul. 1. mgr. skal lįnamišlara veittur hęfilegur frestur til śrbóta sé unnt aš koma śrbótum viš aš mati Fjįrmįlaeftirlitsins.
Taki Fjįrmįlaeftirlitiš įkvöršun um aš afturkalla skrįningu lįnamišlara skal viškomandi lįnamišlari fjarlęgšur įn tafar af skrįnni skv. 1. mgr. 48. gr.
[Fjįrmįlaeftirlitiš skal tilkynna lögbęrum yfirvöldum žeirra gistirķkja žar sem lįnamišlari stundar starfsemi um afturköllun skrįningar eins fljótt og aušiš er og eigi sķšar en innan 14 daga.]1)
   1)L. 62/2020, 8. gr.
[51. gr. a. Starfsemi innlendra lįnamišlara erlendis.
Lįnamišlari sem vill stunda starfsemi ķ öšru ašildarrķki meš stofnun śtibśs eša veita žar žjónustu įn stofnunar śtibśs skal tilkynna Fjįrmįlaeftirlitinu um žaš. Ķ tilkynningu skulu koma fram upplżsingar um:
   1. hvers konar žjónustu lįnamišlari hyggst veita,
   2. žaš ašildarrķki žar sem lįnamišlari hyggst veita žjónustu og, ef viš į, heimilisfang śtibśs og
   3. žį lįnveitendur sem lįnamišlari er samningsbundinn og hvort hann starfi į žeirra įbyrgš.
Fjįrmįlaeftirlitiš skal innan mįnašar frį móttöku tilkynningar skv. 1. mgr. tilkynna:
   1. lögbęru yfirvaldi viškomandi ašildarrķkis um fyrirętlan lįnamišlarans og
   2. lįnamišlaranum um sendingu tilkynningar skv. 1. tölul.
Lįnamišlara er heimilt aš hefja starfsemi ķ viškomandi ašildarrķki einum mįnuši eftir móttöku tilkynningar frį Fjįrmįlaeftirlitinu skv. 2. tölul. 2. mgr.]1)
   1)L. 62/2020, 9. gr.
[51. gr. b. Starfsemi erlendra lįnamišlara hér į landi.
Lįnamišlari sem skrįšur er ķ öšru ašildarrķki getur stofnsett śtibś hér į landi eša veitt žjónustu įn stofnunar śtibśs einum mįnuši eftir aš Fjįrmįlaeftirlitinu hefur borist tilkynning frį lögbęru yfirvaldi ķ heimarķki hans um fyrirhugaša starfsemi. Fjįrmįlaeftirlitiš skal skrį upplżsingar śr tilkynningunni ķ skrį skv. 1. mgr. 48. gr.
Erlendum lįnamišlara er heimilt aš uppfylltum skilyršum 1. mgr. aš stunda lįnamišlun eša lįnarįšgjöf hér į landi sé žaš ķ samręmi viš skrįningu hans hjį lögbęru yfirvaldi ķ heimarķki.
Erlendum lįnamišlara er ašeins heimilt aš bjóša lįn hér į landi frį skrįšum lįnveitendum skv. 1. mgr. 41. gr. og lįnveitendum frį öšrum ašildarrķkjum sem gert er aš uppfylla sambęrileg skilyrši ķ heimarķki eins og gerš eru til lįnveitenda skv. XIII. kafla.
Fjįrmįlaeftirlitiš skal tilkynna lögbęru yfirvaldi ķ heimarķki ef žaš eša Neytendastofa telur aš erlendur lįnamišlari sem veitir žjónustu hér į landi uppfylli ekki skilyrši laga žessara eša reglna sem settar eru į grundvelli žeirra.
Fjįrmįlaeftirlitiš skal vera tilbśiš aš sinna eftirliti meš starfsemi erlends lįnamišlara žegar hann hefur starfsemi hér į landi eša innan tveggja mįnaša frį móttöku tilkynningar skv. 1. mgr., hvort sem gerist fyrr.]1)
   1)L. 62/2020, 9. gr.

XV. kafli. Almennt eftirlit Neytendastofu og višurlög.
52. gr. Almennt eftirlit Neytendastofu.
Neytendastofa annast eftirlit meš žvķ aš fylgt sé įkvęšum laga žessara og reglna settra į grundvelli žeirra aš öšru leyti en greinir ķ 1. mgr. 56. gr. [Neytendastofa annast žó ekki eftirlit meš erlendum lįnamišlurum sem stunda starfsemi hér į landi į grundvelli laga žessara, aš undanskildu eftirliti meš žvķ hvort erlendir lįnamišlarar sem veita žjónustu hér į landi ķ gegnum śtibś fari aš įkvęšum 5. gr., 2. mgr. 7. gr., 10.–16. gr., 18. gr., 19. gr., 24. gr. og 29.–32. gr. og reglum sem settar eru į grundvelli žeirra.]1)
Įkvęši laga um eftirlit meš višskiptahįttum og markašssetningu gilda um mįlsmešferš Neytendastofu. Įkvęši VIII. kafla laga um eftirlit meš višskiptahįttum og markašssetningu gilda um heimildir Neytendastofu til upplżsingaöflunar, haldlagningar gagna, žagnarskyldu og afhendingar upplżsinga til stjórnvalda annarra rķkja.
Neytendastofa getur gripiš til ašgerša gegn ašilum sem brjóta ķ bįga viš įkvęši II.–XII. og XIV. kafla, eftir žvķ sem viš getur įtt. Ašgeršir Neytendastofu geta fališ ķ sér bann, fyrirmęli eša heimild meš įkvešnu skilyrši. Įkvöršunum sem Neytendastofa tekur į grundvelli laga žessara veršur skotiš til įfrżjunarnefndar neytendamįla sem starfar į grundvelli 4. gr. laga um Neytendastofu, nr. 62/2005.
Įkvöršun Neytendastofu veršur ekki borin undir dómstóla fyrr en śrskuršur įfrżjunarnefndar neytendamįla liggur fyrir. Nś vill ašili ekki una śrskurši įfrżjunarnefndar neytendamįla og getur hann žį höfšaš mįl til ógildingar fyrir dómstólum. Mįl skal höfšaš innan sex mįnaša frį žvķ aš ašili fékk vitneskju um śrskurš įfrżjunarnefndar. Mįlshöfšun frestar ekki gildistöku śrskuršar nefndarinnar né heimild til ašfarar.
   1)L. 62/2020, 10. gr.
53. gr. Stjórnvaldssektir.
Neytendastofa getur lagt stjórnvaldssektir į lįnveitanda eša lįnamišlara sem brżtur gegn eftirtöldum įkvęšum laga žessara eša reglum settum į grundvelli žeirra:
   1. 5. gr. um góša višskiptahętti.
   2. 7. gr. um skyldu til aš veita neytendum upplżsingar įn endurgjalds.
   3. 8. gr. um skrį yfir vešhęfar fasteignir.
   4. 10. gr. um śrskuršar- og réttarśrręši.
   5. 11. gr. um auglżsingar og markašssetningu.
   6. 12. gr. um almennar upplżsingar um lįnaframboš.
   7. 13. gr. um upplżsingar um tiltekna samninga um fasteignalįn og bindandi tilboš.
   8. 14. gr. um almennar upplżsingar um žróun veršlags, vaxta og gengis erlendra gjaldmišla.
   9. 15. gr. um upplżsingar um lįnamišlara.
   10. 16. gr. um skyldu til aš śtskżra samninga.
   11. 17. gr. um višbótarfjįrmįlažjónustu.
   12. 18. gr. um śtreikning įrlegrar hlutfallstölu kostnašar.
   13. 19. gr. um śtreikning višbótar-įrlegrar hlutfallstölu kostnašar.
   14. 20. gr. um framkvęmd lįnshęfis- og greišslumats.
   15. 21. gr. um greišslumat fasteignalįna sem tengjast erlendum gjaldmišlum.
   16. 22. gr. um įkvöršun um lįnveitingu.
   17. 23. gr. um undanžįgur frį almennum reglum um lįnshęfis- og greišslumat.
   18. 24. gr. um upplżsingar vegna greišslumats.
   19. 28. gr. um ašgang aš gagnagrunni.
   20. 29. gr. um heimild til aš veita lįnarįšgjöf.
   21. 30. gr. um upplżsingar sem skal veita įšur en lįnarįšgjöf er veitt.
   22. 31. gr. um veitingu lįnarįšgjafar.
   23. 32. gr. um óhįša lįnarįšgjöf.
   24. 33. gr. um fasteignalįn sem tengjast erlendum gjaldmišlum.
   25. 34. gr. um lįn meš breytilegum vöxtum.
   26. 35. gr. um upplżsingar um breytingar į śtlįnsvöxtum.
   27. 36. gr. um rétt til aš falla frį samningi.
   28. 37. gr. um greišslu fyrir gjalddaga.
   29. 38. gr. um ašgeršir įšur en krafist er naušungarsölu.
   30. 39. gr. um eftirstöšvar ķ kjölfar naušungarsölu į fasteign.
   31. 49. gr. um takmarkanir į heimildum lįnamišlara til aš krefjast greišslu.
Neytendastofa getur lagt stjórnvaldssektir į hvern žann sem brżtur gegn įkvöršun Neytendastofu sem tekin er į grundvelli laga žessara eša sįtt milli Neytendastofu og ašila, sbr. 55. gr.
Sektir sem lagšar eru į ašila geta numiš frį 100 žśs. kr. til 20 millj. kr. Viš įkvöršun sekta skal m.a. tekiš tillit til alvarleika brots, hvaš žaš hefur stašiš lengi, samstarfsvilja hins brotlega ašila og hvort um ķtrekaš brot er aš ręša. Įkvaršanir um stjórnvaldssektir teknar af Neytendastofu eru ašfararhęfar. Sektir renna ķ rķkissjóš aš frįdregnum kostnaši viš innheimtuna. Séu stjórnvaldssektir ekki greiddar innan mįnašar frį įkvöršun Neytendastofu skal greiša drįttarvexti af fjįrhęš sektar. Um įkvöršun og śtreikning drįttarvaxta fer eftir lögum um vexti og verštryggingu. Stjórnvaldssektum veršur beitt óhįš žvķ hvort lögbrot eru framin af įsetningi eša gįleysi.
54. gr. Dagsektir.
Ef ekki er fariš aš įkvöršun sem tekin hefur veriš samkvęmt žessum lögum getur Neytendastofa įkvešiš aš sį eša žeir sem įkvöršunin beinist gegn greiši dagsektir žar til fariš veršur aš henni.
Įkvöršun um dagsektir skal tilkynnt bréflega į sannanlegan hįtt žeim sem hśn beinist aš. Dagsektir geta numiš frį 50 žśs. kr. til 500 žśs. kr. į dag.
Įkvöršun um dagsektir mį skjóta til įfrżjunarnefndar neytendamįla innan fjórtįn daga frį žvķ aš hśn er kynnt žeim sem hśn beinist aš. Dagsektir reiknast ekki fyrr en frestur er lišinn. Ef įkvöršun er skotiš til įfrżjunarnefndar neytendamįla falla dagsektir ekki į fyrr en nišurstaša hennar liggur fyrir.
55. gr. Sįtt.
Hafi ašili gerst brotlegur viš įkvęši laga žessara eša reglna settra į grundvelli žeirra er Neytendastofu heimilt aš ljśka mįlinu meš sįtt meš samžykki mįlsašila. Sįtt er bindandi fyrir mįlsašila žegar hann hefur samžykkt og stašfest efni hennar meš undirskrift sinni.
Neytendastofu er heimilt aš setja nįnari reglur um framkvęmd įkvęšisins.

XVI. kafli. Sértękt eftirlit Fjįrmįlaeftirlitsins og višurlög.
56. gr. Sértękt eftirlit Fjįrmįlaeftirlitsins.
Fjįrmįlaeftirlitiš annast eftirlit meš:
   1. starfskjörum lįnveitenda og lįnamišlara skv. 6. gr.,
   2. žekkingar- og hęfniskröfum fyrir starfsmenn skv. 9. gr.,
   3. vešsetningarhlutföllum o.fl. skv. VII. kafla,
   4. starfsskilyršum lįnveitenda skv. XIII. kafla, og
   5. starfsskilyršum lįnamišlara skv. XIV. kafla, žó ekki 49. gr.
Fjįrmįlaeftirlitinu er heimilt aš krefja lįnveitendur og lįnamišlara um naušsynlegar upplżsingar til aš unnt sé aš sannreyna aš kröfur samkvęmt fyrrgreindum įkvęšum séu uppfylltar.
Um eftirlit Fjįrmįlaeftirlitsins fer samkvęmt įkvęšum laga žessara og laga um opinbert eftirlit meš fjįrmįlastarfsemi.
[Žrįtt fyrir 1. mgr. annast Fjįrmįlaeftirlitiš ekki eftirlit meš erlendum lįnamišlurum sem stunda starfsemi hér į landi į grundvelli laga žessara, aš undanskildu eftirliti meš žvķ hvort erlendir lįnamišlarar sem veita žjónustu hér į landi ķ gegnum śtibś fari aš įkvęšum 9. gr. og VII. kafla og reglum sem settar eru į grundvelli žeirra.]1)
   1)L. 62/2020, 11. gr.
57. gr. Stjórnvaldssektir.
Fjįrmįlaeftirlitiš getur lagt stjórnvaldssektir į lįnveitanda eša lįnamišlara sem brżtur gegn eftirtöldum įkvęšum laga žessara eša reglum settum į grundvelli žeirra:
   1. 6. gr. um starfskjör.
   2. 9. gr. um žekkingar- og hęfniskröfur fyrir starfsmenn.
   3. 25. gr. um hįmark vešsetningarhlutfalls.
   4. 26. gr. um śtreikning vešsetningarhlutfalls.
   5. 27. gr. um takmörkun ķ hlutfalli viš tekjur neytanda.
   6. 40. gr. um rekstrarform …1)
   7. 42. gr. um heimild til aš veita fasteignalįn aš undangenginni skrįningu.
   8. 46. gr. um skrįningu lįnamišlara.
   9. 50. gr. um lįnamišlara sem ašeins eru samningsbundnir einum lįnveitanda.
Sektir sem lagšar eru į einstaklinga geta numiš frį 10 žśs. kr. til 20 millj. kr. Sektir sem lagšar eru į lögašila geta numiš frį 50 žśs. kr. til 50 millj. kr. Viš įkvöršun sekta skal m.a. tekiš tillit til alvarleika brots, hvaš žaš hefur stašiš lengi, samstarfsvilja hins brotlega ašila og hvort um ķtrekaš brot er aš ręša. [Įkvaršanir um stjórnvaldssektir eru ašfararhęfar.]2) Sektir renna ķ rķkissjóš aš frįdregnum kostnaši viš innheimtuna. Séu stjórnvaldssektir ekki greiddar innan mįnašar frį įkvöršun Fjįrmįlaeftirlitsins skal greiša drįttarvexti af fjįrhęš sektarinnar. Um įkvöršun og śtreikning drįttarvaxta fer eftir lögum um vexti og verštryggingu.
Stjórnvaldssektum veršur beitt óhįš žvķ hvort lögbrot eru framin af įsetningi eša gįleysi. Hafi ašili gerst brotlegur viš įkvęši laga žessara, reglur settar į grundvelli žeirra eša įkvaršanir Fjįrmįlaeftirlitsins į grundvelli žeirra er Fjįrmįlaeftirlitinu heimilt aš ljśka mįlinu meš sįtt meš samžykki mįlsašila, enda sé ekki um aš ręša meiri hįttar brot sem refsivišurlög liggja viš. Sįtt er bindandi fyrir mįlsašila žegar hann hefur samžykkt og stašfest efni hennar meš undirskrift sinni. [Sešlabanki Ķslands]2) setur nįnari reglur3) um framkvęmd įkvęšisins.
Ķ mįli sem beinist aš einstaklingi og lokiš getur meš įlagningu stjórnvaldssekta eša kęru til lögreglu hefur mašur, sem rökstuddur grunur leikur į aš hafi gerst sekur um lögbrot, rétt til aš neita aš svara spurningum eša afhenda gögn eša muni nema hęgt sé aš śtiloka aš žaš geti haft žżšingu fyrir įkvöršun um brot hans. Fjįrmįlaeftirlitiš skal leišbeina hinum grunaša um žennan rétt.
Heimild Fjįrmįlaeftirlitsins til aš leggja į stjórnvaldssektir samkvęmt lögum žessum fellur nišur žegar fimm įr eru lišin frį žvķ aš hįttsemi lauk.
Frestur skv. 5. mgr. rofnar žegar Fjįrmįlaeftirlitiš tilkynnir ašila um upphaf rannsóknar į meintu broti. Rof frests hefur réttarįhrif gagnvart öllum sem stašiš hafa aš broti.
   1)L. 62/2020, 12. gr. 2)L. 91/2019, 62. gr. 3)Rg. 326/2019.
58. gr. Sektir eša fangelsi.
Žaš varšar sektum eša fangelsi allt aš tveimur įrum, liggi žyngri refsing ekki viš broti samkvęmt öšrum lögum, aš brjóta gegn eftirtöldum įkvęšum laga žessara eša reglum settum į grundvelli žeirra:
   a. 42. gr. um heimild til aš veita fasteignalįn aš undangenginni skrįningu.
   b. 46. gr. um skrįningu lįnamišlara.
Žį varšar žaš sömu refsingu aš gefa vķsvitandi rangar eša villandi upplżsingar um hagi lįnveitanda eša annaš er hann varšar, opinberlega eša til Fjįrmįlaeftirlitsins, annarra opinberra ašila eša neytenda.
Brot gegn lögum žessum er varša sektum eša fangelsi varša refsingu hvort sem žau eru framin af įsetningi eša gįleysi.
Heimilt er aš gera upptękan meš dómi beinan eša óbeinan hagnaš sem hlotist hefur af broti gegn įkvęšum laga žessara er varša sektum eša fangelsi.
Tilraun til brots eša hlutdeild ķ brotum samkvęmt lögum žessum er refsiverš eftir žvķ sem segir ķ almennum hegningarlögum.
Brot gegn lögum žessum sęta ašeins rannsókn lögreglu aš undangenginni kęru Fjįrmįlaeftirlitsins.
Varši meint brot į lögum žessum bęši stjórnvaldssektum og refsingu metur Fjįrmįlaeftirlitiš hvort mįl skuli kęrt til lögreglu eša žvķ lokiš meš stjórnvaldsįkvöršun hjį stofnuninni. Ef brot eru meiri hįttar ber Fjįrmįlaeftirlitinu aš vķsa žeim til lögreglu. Brot telst meiri hįttar ef žaš lżtur aš verulegum fjįrhęšum og ef verknašur er framinn meš sérstaklega vķtaveršum hętti eša viš ašstęšur sem auka mjög į saknęmi brotsins. Jafnframt getur Fjįrmįlaeftirlitiš į hvaša stigi rannsóknar sem er vķsaš mįli vegna brota į lögum žessum til rannsóknar lögreglu. Gęta skal samręmis viš śrlausn sambęrilegra mįla.
Meš kęru Fjįrmįlaeftirlitsins skulu fylgja afrit žeirra gagna sem grunur um brot er studdur viš. Įkvęši IV.–VII. kafla stjórnsżslulaga gilda ekki um įkvöršun Fjįrmįlaeftirlitsins um aš kęra mįl til lögreglu.
Fjįrmįlaeftirlitinu er heimilt aš lįta lögreglu og įkęruvaldi ķ té upplżsingar og gögn sem stofnunin hefur aflaš og tengjast brotum skv. 7. mgr. Fjįrmįlaeftirlitinu er heimilt aš taka žįtt ķ ašgeršum lögreglu sem varša rannsókn brota skv. 7. mgr.
Lögreglu og įkęruvaldi er heimilt aš lįta Fjįrmįlaeftirlitinu ķ té upplżsingar og gögn sem hśn hefur aflaš og tengjast brotum skv. 7. mgr. Lögreglu er heimilt aš taka žįtt ķ ašgeršum Fjįrmįlaeftirlitsins sem varša rannsókn brota skv. 7. mgr.
Telji įkęrandi aš ekki séu efni til mįlshöfšunar vegna ętlašrar refsiveršrar hįttsemi sem jafnframt varšar stjórnsżsluvišurlögum getur hann sent eša endursent mįliš til Fjįrmįlaeftirlitsins til mešferšar og įkvöršunar.
Gera mį lögašila sekt fyrir brot į lögum žessum og reglum settum į grundvelli žeirra óhįš žvķ hvort sök verši sönnuš į tiltekinn fyrirsvarsmann lögašilans, starfsmann hans eša annan ašila sem starfar į hans vegum. Hafi fyrirsvarsmašur lögašilans, starfsmašur hans eša annar į hans vegum meš saknęmum hętti brotiš gegn lögum žessum eša reglum settum į grundvelli žeirra ķ starfsemi lögašilans mį gera honum refsingu, auk žess aš gera lögašilanum sekt.

[XVII. kafli. Eftirlit meš erlendum lįnamišlurum.]1)
   1)L. 62/2020, 13. gr.
[58. gr. a. Śrręši vegna śtibśa erlendra lįnamišlara.
Neytendastofa skal tilkynna Fjįrmįlaeftirlitinu um rįšstafanir sem hśn grķpur til gagnvart erlendum lįnamišlurum sem veita žjónustu hér į landi ķ gegnum śtibś vegna brota į įkvęšum 5. gr., 2. mgr. 7. gr., 10.–16. gr., 18. gr., 19. gr., 24. gr. og 29.–32. gr. og reglum sem settar eru į grundvelli žeirra.
Fjįrmįlaeftirlitiš skal tilkynna lögbęru yfirvaldi ķ heimarķki um rįšstafanir Neytendastofu skv. 1. mgr. og um rįšstafanir sem Fjįrmįlaeftirlitiš grķpur til gagnvart erlendum lįnamišlurum sem veita žjónustu hér į landi ķ gegnum śtibś vegna brota į įkvęšum 9. gr. og reglum sem settar eru į grundvelli žeirra.
Fjįrmįlaeftirlitinu er heimilt, lįti erlendur lįnamišlari ekki af ólögmętri hįttsemi sinni ķ kjölfar rįšstafana sem tilkynnt hefur veriš um skv. 2. mgr., aš grķpa til naušsynlegra rįšstafana til aš koma ķ veg fyrir frekari brot erlends lįnamišlara gegn lögum žessum eša reglum settum į grundvelli žeirra, ž.m.t. aš stöšva starfsemi lįnamišlarans hér į landi. Įšur en Fjįrmįlaeftirlitiš grķpur til slķkra rįšstafana skal žaš tilkynna lögbęru yfirvaldi ķ heimarķki lįnamišlarans um žaš.
Fjįrmįlaeftirlitiš skal įn tafar tilkynna Eftirlitsstofnun EFTA um rįšstafanir skv. 3. mgr.]1)
   1)L. 62/2020, 13. gr.
[58. gr. b. Įgreiningur Fjįrmįlaeftirlitsins og erlends lögbęrs yfirvalds.
Komi upp įgreiningur milli Fjįrmįlaeftirlitsins og lögbęrs yfirvalds ķ heimarķki um rįšstafanir Fjįrmįlaeftirlitsins skv. 3. mgr. 58. gr. a fer um slķkan įgreining skv. 19. gr. reglugeršar (ESB) nr. 1093/2010 um aš koma į fót evrópskri eftirlitsstofnun (Evrópska bankaeftirlitsstofnunin) sem getur m.a. leitt til bindandi įkvöršunar gagnvart Fjįrmįlaeftirlitinu. Hiš sama į viš ķ žeim tilvikum žegar Fjįrmįlaeftirlitiš er lögbęrt yfirvald ķ heimarķki lįnamišlara og er ósammįla rįšstöfun sem lögbęrt yfirvald ķ gistirķki hefur gripiš til.]1)
   1)L. 62/2020, 13. gr.
[58. gr. c. Heimildir Fjįrmįlaeftirlitsins og Neytendastofu til upplżsingaöflunar.
Fjįrmįlaeftirlitinu eša Neytendastofu, eftir atvikum, er heimilt aš krefja śtibś erlends lįnamišlara sem žeim er fališ eftirlit meš skv. 2. mįlsl. 1. mgr. 52. gr. og 4. mgr. 56. gr. um allar naušsynlegar upplżsingar til aš meta hvort śtibś fylgi įkvęšum laga žessara eša reglum sem settar eru į grundvelli žeirra. Hiš sama į viš um upplżsingar sem naušsynlegar eru til aš meta hvort śtibś fari aš įkvęšum 6. gr.
Ef Fjįrmįlaeftirlitiš eša Neytendastofa hefur gilda įstęšu til aš ętla aš śtibś erlends lįnamišlara meš starfsemi hér į landi brjóti gegn įkvęšum laga žessara eša reglum sem settar eru į grundvelli žeirra skal Fjįrmįlaeftirlitiš tilkynna lögbęru yfirvaldi ķ heimarķki um žaš, enda sé um aš ręša brot gegn įkvęšum sem hvorki Fjįrmįlaeftirlitinu né Neytendastofu sé fališ eftirlit meš sem lögbęru yfirvaldi ķ gistirķki.
Reynist rįšstafanir lögbęrs yfirvalds ķ heimarķki ófullnęgjandi til aš stöšva ólögmęta hįttsemi erlends lįnamišlara eša ef hiš lögbęra yfirvald ķ heimarķki grķpur ekki til rįšstafana innan mįnašar frį móttöku tilkynningar skv. 2. mgr. getur Fjįrmįlaeftirlitiš, eftir aš hafa upplżst lögbęrt yfirvald heimarķkisins:
   1. gripiš til naušsynlegra rįšstafana til aš vernda neytendur og heilbrigša starfsemi fjįrmįlamarkaša hérlendis, ž.m.t. meš žvķ aš koma ķ veg fyrir aš hiš brotlega fyrirtęki stundi frekari višskipti hérlendis, eša
   2. leitaš ašstošar Eftirlitsstofnunar EFTA ķ samręmi viš 19. gr. reglugeršar (ESB) nr. 1093/2010 um aš koma į fót evrópskri eftirlitsstofnun (Evrópska bankaeftirlitsstofnunin), sbr. lög um evrópskt eftirlitskerfi į fjįrmįlamarkaši.
Fjįrmįlaeftirlitiš skal įn tafar tilkynna Eftirlitsstofnun EFTA um rįšstafanir skv. 1. tölul. 3. mgr.]1)
   1)L. 62/2020, 13. gr.
[58. gr. d. Vettvangskannanir.
Lögbęru yfirvaldi ķ heimarķki er heimilt, aš undangenginni tilkynningu til Fjįrmįlaeftirlitsins, aš framkvęma vettvangskönnun ķ śtibśi erlends lįnamišlara hér į landi.]1)
   1)L. 62/2020, 13. gr.

[XVIII. kafli. Samstarf milli lögbęrra yfirvalda ašildarrķkja.]1)
   1)L. 62/2020, 13. gr.
[58. gr. e. Samstarfsskylda.
Fjįrmįlaeftirlitiš og Neytendastofa skulu starfa saman og meš lögbęrum yfirvöldum ķ öšrum ašildarrķkjum, žegar naušsyn krefur, viš aš uppfylla skyldur sķnar samkvęmt lögum žessum.
Fjįrmįlaeftirlitiš og Neytendastofa skulu veita lögbęrum yfirvöldum annarra ašildarrķkja ašstoš, einkum meš žvķ aš skiptast į upplżsingum og vinna saman aš rannsóknar- og eftirlitsstarfsemi ķ samręmi viš lög žessi.
Til aš aušvelda og tryggja skilvirkt samstarf, einkum hvaš varšar upplżsingaskipti, skal Fjįrmįlaeftirlitiš vera tengilišur vegna samskipta viš lögbęr yfirvöld ķ öšrum ašildarrķkjum.
Fjįrmįlaeftirlitiš og Neytendastofa geta viš upplżsingagjöf til lögbęrra yfirvalda ķ öšrum ašildarrķkjum tekiš fram aš upplżsingar megi ekki birta įn fyrirframsamžykkis žeirra og aš žeim megi ašeins mišla įfram ķ žeim tilgangi sem Fjįrmįlaeftirlitiš og Neytendastofa hafa samžykkt.
Fjįrmįlaeftirlitiš skal mišla įfram til Neytendastofu naušsynlegum upplżsingum sem žaš hefur móttekiš frį lögbęrum yfirvöldum ķ öšrum ašildarrķkjum aš fengnu samžykki sendanda og žį ašeins ķ žeim tilgangi sem veitt var heimild fyrir. Fjįrmįlaeftirlitinu er žó heimilt aš mišla upplżsingum til Neytendastofu įn samžykkis sendanda, ef ašstęšur kalla į žaš, og skal žį sendandi upplżsinganna žegar ķ staš upplżstur um žaš.
Fjįrmįlaeftirlitiš og Neytendastofa geta ašeins hafnaš beišni lögbęrs yfirvalds ķ öšru ašildarrķki um samstarf viš aš framkvęma rannsókn eša sinna eftirliti samkvęmt lögum žessum ef:
   1. slķk rannsókn, vettvangskönnun, eftirlitsstarfsemi eša upplżsingaskipti gętu haft neikvęš įhrif į fullveldi, öryggi eša allsherjarreglu,
   2. beišni varšar sömu hįttsemi og sömu ašila ķ mįli sem er žegar til mešferšar hjį ķslenskum dómstólum eša
   3. beišni varšar sömu hįttsemi og sömu ašila ķ mįli žar sem endanleg nišurstaša liggur fyrir hjį ķslenskum dómstólum.
Fjįrmįlaeftirlitiš skal tilkynna lögbęru yfirvaldi sem beišni barst frį um höfnunina įsamt ķtarlegum upplżsingum um įstęšur hennar.]1)
   1)L. 62/2020, 13. gr.
[58. gr. f. Sįttamišlun milli Fjįrmįlaeftirlitsins og lögbęrs yfirvalds ķ öšru ašildarrķki.
Fjįrmįlaeftirlitiš getur vķsaš mįli til Eftirlitsstofnunar EFTA žegar beišni um samstarf, einkum varšandi upplżsingaskipti, hefur veriš synjaš eša ekki hefur veriš gripiš til ašgerša innan ešlilegra tķmamarka.
Um mįlsmešferšina, sem getur leitt til bindandi įkvöršunar Eftirlitsstofnunar EFTA gagnvart Fjįrmįlaeftirlitinu eša Neytendastofu, fer skv. 19. gr. reglugeršar (ESB) nr. 1093/2010 um aš koma į fót evrópskri eftirlitsstofnun (Evrópska bankaeftirlitsstofnunin), sbr. lög um evrópskt eftirlitskerfi į fjįrmįlamarkaši.]1)
   1)L. 62/2020, 13. gr.

[XIX. kafli.]1) Żmis įkvęši.
   1)L. 62/2020, 13. gr.
59. gr. Bótaskylda.
Brot į lögum žessum getur valdiš skašabótaskyldu ķ samręmi viš almennar reglur skašabótaréttar.
Gera mį lögašila aš greiša bętur žó svo aš sök sannist ekki į neinn tiltekinn starfsmann lögašilans ef sannaš er aš einhver starfsmašur lögašilans hafi gerst brotlegur viš įkvęši laga žessara.
Bętur sem dęmdar verša, sbr. 1. mgr., mį innheimta hjį žeim einstaklingi sem dęmdur er bótaskyldur eša lögašila žeim sem hann starfaši hjį žegar brot var framiš.
60. gr. Breytingar į fjįrhęšum.
Fjįrhęšir samkvęmt lögum žessum breytast 1. janśar įr hvert ķ samręmi viš vķsitölu neysluveršs, žó ekki fjįrhęšir skv. XV.–XVI. kafla.
61. gr. Reglugeršarheimild.
Rįšherra setur reglugerš um:
   1. Lįnshęfis- og greišslumat fasteignalįna skv. VI. kafla, ž.m.t. hvaša gagna skal afla vegna greišslumats, skrįningu og uppfęrslu gagna, neysluvišmiš, greišslumat lįna sem tengjast erlendum gjaldmišlum og undanžįgur.
   2. Lįgmarkskröfur um žekkingu og hęfni starfsmanna skv. 3. mgr. 9. gr.
   3. …1)
   4. Eyšublaš žar sem lįnveitendur skulu veita upplżsingar um tiltekna samninga um lįn skv. 1. mgr. 13. gr.
   5. Śtreikning įrlegrar hlutfallstölu kostnašar skv. 1. mgr. 18. gr.
   6. Hvaš teljist veruleg gengisbreyting og veruleg hękkun į vöxtum ķ skilningi 2. tölul. 21. gr. og hvaš teljist višeigandi fjįrhagsleg trygging ķ skilningi 3. tölul. 21. gr.
   7. Lįgmarksfjįrhęš starfsįbyrgšartryggingar lįnamišlara skv. 2. mgr. 47. gr.
[Rįšherra er heimilt aš setja reglugerš um lįgmarkskröfur um žekkingu og hęfni starfsmanna lįnveitenda og lįnamišlara sem veita žjónustu hér į landi yfir landamęri.]2)
   1)L. 36/2017, 19. gr. 2)L. 62/2020, 14. gr.
[61. gr. a. Innleišing.
Lög žessi fela ķ sér innleišingu į tilskipun Evrópužingsins og rįšsins 2014/17/ESB frį 4. febrśar 2014 um lįnssamninga fyrir neytendur ķ tengslum viš ķbśšarhśsnęši og um breytingu į tilskipun 2008/48/EB og 2013/36/ESB og reglugerš (ESB) nr. 1093/2010, eins og hśn var tekin upp ķ samninginn um Evrópska efnahagssvęšiš meš įkvöršun sameiginlegu EES-nefndarinnar nr. 125/2019 frį 8. maķ 2019.]1)
   1)L. 62/2020, 15. gr.
62. gr. Gildistaka.
Lög žessi öšlast gildi 1. aprķl 2017.
63. gr. Lagaskil.
Viš skuldskeytingu samnings um fasteignalįn sem geršur var fyrir gildistöku laga žessara fer um réttindi og skyldur ašila samkvęmt žeim lögum sem giltu um veitingu fasteignalįna til neytenda į žeim tķma žegar lįniš var upphaflega veitt.
Žrįtt fyrir 1. mgr. skal framkvęma lįnshęfis- og greišslumat ķ samręmi viš įkvęši VI. kafla įšur en skuldskeyting er gerš.
64. gr. Breyting į öšrum lögum. …
Įkvęši til brįšabirgša.
Heimilt er fram til 21. mars 2019 aš horfa eingöngu til reynslu viškomandi starfsmanns viš mat į žekkingu og hęfni starfsmanna lįnveitenda og lįnamišlara skv. 9. gr.