Lagasafn.  Ķslensk lög 12. aprķl 2024.  Śtgįfa 154b.  Prenta ķ tveimur dįlkum.

Lög um greišsludrįtt ķ verslunarvišskiptum

2015 nr. 8 4. febrśar

Ferill mįlsins į Alžingi.   Frumvarp til laga.

Tóku gildi 10. febrśar 2015. EES-samningurinn: XII. višauki tilskipun 2011/7/ESB.
Ef ķ lögum žessum er getiš um rįšherra eša rįšuneyti įn žess aš mįlefnasviš sé tilgreint sérstaklega eša til žess vķsaš, er įtt viš menningar- og višskiptarįšherra eša menningar- og višskiptarįšuneyti sem fer meš lög žessi. Upplżsingar um mįlefnasviš rįšuneyta skv. forsetaśrskurši er aš finna hér.

1. gr. Gildissviš.
Lög žessi gilda um greišslur sem eru žóknun fyrir verslunarvišskipti milli fyrirtękja eša milli fyrirtękja og opinberra ašila.
Lög žessi gilda um višskipti milli ašalverktaka og birgja žeirra og undirverktaka.
Lög žessi gilda ekki um neytendur og višskipti žeirra viš fyrirtęki eša opinbera ašila.
Lög žessi gilda ekki um kröfur sem greišslustöšvunarheimild tekur til, kröfur sem falla undir naušasamninga eša kröfur sem höfšaš hefur veriš mįl śt af samkvęmt lögum um gjaldžrotaskipti o.fl., nr. 21/1991.
2. gr. Skilgreiningar.
Ķ lögum žessum er merking eftirfarandi hugtaka sem hér segir:
   1. Fyrirtęki er sérhver eining, óhįš félagaformi, fyrir utan opinbera ašila, sem kemur fram ķ krafti sjįlfstęšrar atvinnustarfsemi sinnar eša sérfręšistarfa, jafnvel žótt fyrirtękiš sé ašeins einn einstaklingur.
   2. Gjaldfallin fjįrhęš er höfušstóll kröfu sem greiša į innan samningsbundins eša lögbošins greišslufrests įsamt sköttum, gjöldum eša įlögum sem tilgreind eru į reikningi.
   3. Greišsludrįttur er žegar greišsla er ekki greidd innan samningsbundins eša lögbošins greišslufrests žrįtt fyrir aš kröfuhafi hafi stašiš viš skuldbindingar sķnar.
   4. Opinberir ašilar eru rķkiš, sveitarfélög, stofnanir žeirra og ašrir opinberir ašilar. Einnig falla hér undir samtök sem įšurnefndir ašilar, einn eša fleiri, kunna aš hafa meš sér. Ašili telst opinber ef hann getur boriš réttindi og skyldur aš lögum og sérstaklega hefur veriš stofnaš til hans ķ žvķ skyni aš žjóna almannahagsmunum, enda reki hann ekki starfsemi sem jafnaš veršur til starfsemi einkaašila, svo sem į sviši višskipta eša išnašar.
   5. Verslunarvišskipti eru višskipti milli fyrirtękja eša milli fyrirtękja og opinberra ašila sem fela ķ sér afhendingu į vörum eša žjónustu gegn žóknun.
3. gr. Višskipti milli fyrirtękja.
Žegar samiš er um greišslufrest ķ verslunarvišskiptum skal almennt ekki semja um lengri greišslufrest en 60 almanaksdaga nema annaš sé sérstaklega samžykkt ķ samningi og aš žvķ gefnu aš slķkt sé ekki bersżnilega ósanngjarnt gagnvart kröfuhafa ķ skilningi 7. gr. Um drįttarvexti fer skv. 1. mgr. 5. gr. laga um vexti og verštryggingu, nr. 38/2001.
Žegar ekki er samiš um greišslufrest er heimilt aš sękja drįttarvexti į grundvelli 3. mgr. 5. gr. laga um vexti og verštryggingu, nr. 38/2001, ž.e. žegar lišinn er mįnušur frį žvķ aš kröfuhafi sannanlega krafši skuldara meš réttu um greišslu.
Komi fram ķ lögum eša samningum aš naušsynlegt sé aš fram fari eftirlit meš eša skošun į vöru eša žjónustu svo tryggja megi öryggi hennar eša samręmi viš samning og kröfuhafi getur ekki krafist greišslu fyrr en eftir aš slķkt eftirlit hefur įtt sér staš skal tryggja aš eftirlit eša skošun taki ekki meira en 30 almanaksdaga frį vištöku vöru eša žjónustu nema sérstaklega sé samiš um annaš og aš žvķ gefnu aš slķkt sé ekki bersżnilega ósanngjarnt gagnvart kröfuhafa ķ skilningi 7. gr.
Fyrsti dagur greišslufrests skal teljast dagurinn į eftir vištökudegi reiknings eša greišslutilmęla eša dagurinn į eftir žeim degi žegar vara eša žjónusta var afhent.
4. gr. Višskipti milli opinberra ašila og fyrirtękja.
Ķ verslunarvišskiptum žar sem skuldari er opinber ašili skal greišslufrestur eigi vera lengri en:
   a. 30 almanaksdagar frį žvķ aš skuldari fékk reikning ķ hendur eša tilmęli um greišslu,
   b. 30 almanaksdagar frį žvķ aš skuldara var afhent vara eša žjónusta innt af hendi ef vafi leikur į um hvenęr tekiš var viš reikningi eša tilmęlum um greišslu,
   c. 30 almanaksdagar eftir móttöku vöru eša žjónustu ef skuldara var afhentur reikningur eša gefin tilmęli um greišslu įšur en varan var afhent eša žjónusta innt af hendi,
   d. 30 almanaksdagar eftir aš fyrir liggur višurkenning eša sannprófun į vöru eša žjónustu ef skuldari hefur móttekiš reikning eša tilmęli um greišslu įšur en eša sama dag og višurkenning eša sannprófun liggur fyrir.
Mögulegt er aš framlengja greišslufrestinn ķ 1. mgr. ef slķkt kemur skżrt fram ķ samningi og slķk framlenging er rökstudd į hlutlęgan hįtt ķ ljósi sérstakra eiginleika eša žįtta samningsins. Greišslufrestur getur žó ekki oršiš lengri en 60 almanaksdagar.
Starfi opinber ašili į heilbrigšissviši eša sé starfsemi opinbers ašila aš nęr öllu leyti ķ samkeppni į markaši getur rįšherra, aš fenginni tillögu hlutašeigandi rįšherra eša sveitarstjórnar, įkvešiš aš honum skuli heimilt aš greiša kröfur allt aš 60 almanaksdögum eftir aš reikningur barst, vara eša žjónusta var afhent eša višurkenning liggur fyrir.
Rįšuneytiš skal halda opinbera skrį yfir žį lögašila sem hafa fengiš undanžįgu frį 30 daga reglunni og skal undanžįga einstakra ašila endurskošuš į žriggja įra fresti. Įkvöršun samkvęmt žessari mįlsgrein tekur gildi viš birtingu hennar ķ B-deild Stjórnartķšinda.
Mįlsmešferš viš višurkenningu eša sannprófun vöru skv. d-liš 1. mgr. skal ekki vera lengri en 30 almanaksdagar frį móttöku vöru eša veitingu žjónustu, aš žvķ gefnu aš ekki sé skżrlega samiš um annaš eša annaš komi fram ķ tilbošsgögnum og aš žvķ gefnu aš slķkt sé ekki bersżnilega ósanngjarnt gagnvart kröfuhafa ķ skilningi 7. gr.
Fyrsti dagur greišslufrests skal teljast dagurinn į eftir vištökudegi reiknings eša greišslutilmęla eša dagurinn į eftir žeim degi žegar vara eša žjónusta var afhent.
5. gr. Greišsluįętlun.
Žrįtt fyrir įkvęši 3. og 4. gr. er ašilum ķ verslunarvišskiptum heimilt aš semja um afborganir meš greišsluįętlun. Hafi afborgun ekki veriš greidd į žeim degi sem samiš var um skal einungis reikna drįttarvexti af gjaldfallinni fjįrhęš nema annaš sé sérstaklega samžykkt ķ samningi.
6. gr. Innheimtubętur.
Žegar skuldari skv. 3. og 4. gr. hefur ekki greitt innan greišslufrests og heimilt er aš krefjast drįttarvaxta ķ samręmi viš lög um vexti og verštryggingu, nr. 38/2001, skal kröfuhafa einnig heimilt aš krefja skuldara um bętur vegna innheimtukostnašar, innheimtubętur, aš fjįrhęš 6.700 kr.
Ķ reglugerš1) skal m.a. kveša į um tengsl innheimtubóta skv. 1. mgr. viš įkvęši innheimtulaga, nr. 95/2008, og laga um lögmenn, nr. 77/1998, ž.m.t. aš innheimtubętur komi til frįdrįttar innheimtukostnaši samkvęmt innheimtulögum eša kostnaši viš löginnheimtu į grundvelli laga um lögmenn.
   1)Rg. 37/2009, sbr. 401/2015.
7. gr. Bersżnilega ósanngjarnir samningsskilmįlar.
Įkvęši ķ samningi sem lög žessi taka til og śtiloka drįttarvexti viš greišsludrįtt skulu teljast bersżnilega ósanngjarnir samningsskilmįlar. Žį er gengiš śt frį žvķ aš samningsįkvęši sem męla fyrir um aš óheimilt sé aš krefjast innheimtubóta ķ samręmi viš 6. gr. séu bersżnilega ósanngjarnir skilmįlar nema til žeirra standi rķkar įstęšur.
Viš mat į žvķ hvort ašrir samningsskilmįlar teljist bersżnilega ósanngjarnir gagnvart kröfuhafa skal taka tillit til allra mįlsatvika, ž.m.t. įberandi frįvika frį góšum višskiptavenjum, hvers ešlis varan eša žjónustan er og hvort skuldari hafi einhverja gilda įstęšu til žess aš vķkja frį lögbošnum vöxtum vegna greišsludrįttar, frį greišslufresti skv. 3. og 4. gr. eša frį fastri fjįrhęš skv. 6. gr.
8. gr. Innleišing į tilskipun.
Lög žessi eru sett til innleišingar į tilskipun Evrópužingsins og rįšsins 2011/7/ESB frį 16. febrśar 2011 um įtak gegn greišsludrętti ķ verslunarvišskiptum eins og hśn var tekin upp ķ samninginn um Evrópska efnahagssvęšiš meš įkvöršun sameiginlegu EES-nefndarinnar nr. 55/2012 frį 30. mars 2012 sem var birt ķ EES-višbęti viš Stjórnartķšindi Evrópusambandsins nr. 43/2012.
9. gr. Gildistaka og breyting į öšrum lögum.
Lög žessi öšlast žegar gildi. Lögin taka ašeins til višskipta sem stofnaš er til eftir gildistöku žeirra.
…