Lagasafn.  Ķslensk lög 12. aprķl 2024.  Śtgįfa 154b.  Prenta ķ tveimur dįlkum.

Lög um pakkaferšir og samtengda feršatilhögun

2018 nr. 95 25. jśnķ

Ferill mįlsins į Alžingi.   Frumvarp til laga.

Tóku gildi 1. janśar 2019. EES-samningurinn: XIX. višauki tilskipun 2015/2302. Breytt meš: L. 21/2020 (tóku gildi 21. mars 2020). L. 78/2020 (tóku gildi 17. jślķ 2020). L. 111/2020 (tóku gildi 17. sept. 2020). L. 91/2021 (tóku gildi 8. jślķ 2021; um lagaskil sjį brbįkv.). L. 75/2022 (tóku gildi 14. jślķ 2022).

Ef ķ lögum žessum er getiš um rįšherra eša rįšuneyti įn žess aš mįlefnasviš sé tilgreint sérstaklega eša til žess vķsaš, er įtt viš menningar- og višskiptarįšherra eša menningar- og višskiptarįšuneyti sem fer meš lög žessi. Upplżsingar um mįlefnasviš rįšuneyta skv. forsetaśrskurši er aš finna hér.

I. kafli. Almenn įkvęši.
1. gr. Markmiš.
Markmiš laga žessara er aš tryggja neytendavernd viš kynningu, gerš og efndir samninga um pakkaferšir og samtengda feršatilhögun.
2. gr. Gildissviš.
Lög žessi gilda um pakkaferšir og samtengda feršatilhögun sem seljendur bjóša til sölu, selja eša hafa milligöngu um sölu į til feršamanna.
Lög žessi gilda ekki um feršir:
   a. sem vara ķ styttri tķma en sólarhring, nema nęturgisting sé innifalin,
   b. sem eru tilfallandi, ekki ķ hagnašarskyni og ašeins fyrir takmarkašan hóp feršamanna,
   c. sem keyptar eru ķ tengslum viš atvinnurekstur kaupanda į grundvelli almenns samnings.
3. gr. Frįvik.
Heimilt er aš vķkja frį įkvęšum laga žessara til hagsbóta fyrir feršamenn.
4. gr. Oršskżringar.

   1. Feršatengd žjónusta:
   a. flutningur faržega,
   b. gisting sem hvorki er ķ ešlilegum tengslum viš flutning faržega né til bśsetu,
   c. leiga bifreiša og bifhjóla sem krefjast ökuréttinda ķ A-flokki,
   d. önnur žjónusta viš feršamenn sem ekki er ķ ešlilegum tengslum viš feršatengda žjónustu skv. a–c-liš.
   2. Pakkaferš: Samsetning a.m.k. tveggja mismunandi tegunda feršatengdrar žjónustu vegna sömu feršar ef:
   a. žęr eru settar saman af einum og sama seljanda, ž.m.t. aš beišni feršamanns eša ķ samręmi viš val hans, įšur en einn samningur er geršur um alla žjónustuna, eša
   b. žjónustan, óhįš žvķ hvort geršir eru ašskildir samningar viš hvern žjónustuveitanda, er:
   1. keypt og valin į sama staš įšur en feršamašur samžykkir aš greiša fyrir hana,
   2. bošin til sölu, seld eša krafist greišslu fyrir hana į heildarverši,
   3. auglżst eša seld sem pakkaferš eša meš hętti sem gefur slķkt til kynna,
   4. sett saman eftir aš samningur er geršur og seljandi veitir feršamanni rétt til aš velja mismunandi tegundir feršatengdrar žjónustu, eša
   5. keypt af mismunandi seljendum meš hjįlp samtengdra bókunarferla į netinu žar sem seljandinn, sem fyrsti samningurinn er geršur viš, sendir nafn, greišsluupplżsingar og tölvupóstfang feršamannsins til annars eša annarra seljenda og samningur er geršur viš žį innan 24 klst. frį stašfestingu bókunar fyrstu feršatengdu žjónustunnar.
   Žaš telst ekki pakkaferš ef ašeins ein tegund feršatengdrar žjónustu skv. a–c-liš 1. tölul. er samsett meš annarri žjónustu viš feršamenn skv. d-liš 1. tölul. ef sś žjónusta:
   a. nemur minna en 25% af virši samsettu žjónustunnar og er ekki mikilvęgur žįttur hennar eša auglżst sem slķk, eša
   b. er valin og keypt eftir aš veiting feršatengdrar žjónustu skv. a–c-liš 1. tölul. er hafin.
   3. Samningur um pakkaferš: Samningur um pakkaferš ķ heild eša, ef geršir eru ašskildir samningar, allir samningar sem nį yfir feršatengda žjónustu sem er innifalin ķ pakkaferšinni.
   4. Upphaf pakkaferšar: Žegar framkvęmd feršatengdrar žjónustu sem er innifalin ķ pakkaferš hefst.
   5. Samtengd feršatilhögun: A.m.k. tvęr mismunandi tegundir feršatengdrar žjónustu sem keyptar eru vegna sömu feršar en mynda ekki pakkaferš, enda séu geršir ašskildir samningar viš hvern feršažjónustuveitanda fyrir sig, og seljandinn hefur milligöngu um:
   a. aš feršamenn velji og greiši sérstaklega fyrir hverja tegund feršatengdrar žjónustu viš einstaka heimsókn eša samskipti į sölustaš hans, eša
   b. meš markvissum hętti, öflun a.m.k. einnar tegundar feršatengdrar žjónustu til višbótar frį öšrum seljanda, žar sem samningur viš žann seljanda er geršur innan 24 klst. frį stašfestingu bókunar fyrstu feršatengdu žjónustunnar.
   Žaš telst ekki samtengd feršatilhögun ef ašeins er keypt ein tegund feršatengdrar žjónustu skv. a–c-liš 1. tölul. og önnur žjónusta viš feršamenn skv. d-liš 1. tölul. ef sś žjónusta nemur minna en 25% af samanlögšu virši žjónustunnar og er ekki mikilvęgur žįttur feršarinnar eša auglżst sem slķk.
   6. Feršamašur: Sérhver ašili sem óskar eftir aš gera samning eša hefur rétt til aš feršast į grundvelli samnings sem fellur undir gildissviš laga žessara.
   7. Seljandi: Einstaklingur eša lögašili, jafnt ķ eigu hins opinbera sem ķ einkaeigu, sem vegna hlutašeigandi višskipta kemur fram ķ atvinnuskyni og gerir samninga viš feršamenn, svo og hver sį sem ķ atvinnuskyni kemur fram ķ umboši eša fyrir hönd seljanda, hvort sem seljandi kemur fram sem skipuleggjandi, smįsali, seljandi sem hefur milligöngu um samtengda feršatilhögun eša sem feršažjónustuveitandi.
   8. Skipuleggjandi: Seljandi sem setur saman og selur eša bżšur til sölu pakkaferšir, annašhvort millilišalaust eša fyrir tilstilli annars seljanda eša įsamt öšrum seljanda, eša sį seljandi sem sendir gögn um feršamann įfram til annars seljanda ķ samręmi viš 5. tölul. b-lišar 2. tölul.
   9. Smįsali: Seljandi, annar en skipuleggjandi, sem selur eša bżšur til sölu pakkaferšir sem skipuleggjandi setur saman.
   10. Varanlegur mišill: Tęki sem gerir feršamanni eša seljanda kleift aš geyma upplżsingar, sem beint er til hans persónulega, óbreyttar žannig aš hann geti afritaš žęr og flett upp ķ žeim ķ hęfilegan tķma.
   11. Óvenjulegar og óvišrįšanlegar ašstęšur: Ašstęšur sem eru ekki į valdi žess ašila sem ber žęr fyrir sig og ekki hefši veriš hęgt aš komast hjį jafnvel žótt gripiš hefši veriš til réttmętra rįšstafana.
   12. Sölustašur: Fast hśsnęši, fęranlegt athafnasvęši, sķmažjónusta eša vefsetur fyrir smįsölu eša įlķka söluašila į netinu, ž.m.t. žegar smįsöluvefsetur eša söluašilar į netinu eru kynntir feršamönnum į einum sölustaš.
   13. Heimflutningur: Flutningur feršamanns til baka til brottfararstašar eša annars stašar sem samiš er um.

II. kafli. Upplżsingaskylda og efni samnings um pakkaferš.
5. gr. Upplżsingaskylda fyrir samningsgerš.
Įšur en samningur um pakkaferš er geršur skal seljandi veita feršamanni stašlašar upplżsingar sem birtar eru ķ reglugerš og, eftir žvķ sem viš į, upplżsingar skv. 6. gr.
Tilkynna skal feršamanni tķmanlega og meš skżrum, greinargóšum og ašgengilegum hętti um allar breytingar sem verša į upplżsingum sem seljandi hefur sett fram.
Žegar pakkaferš er keypt af mismunandi seljendum meš hjįlp samtengdra bókunarferla į netinu, sbr. 5. tölul. b-lišar 2. tölul. 4. gr., skulu allir seljendur veita upplżsingar skv. 1. mgr.
Rįšherra kvešur ķ reglugerš į um žęr stöšlušu upplżsingar sem veita skal feršamanni fyrir samningsgerš sem og upplżsingar sem veita skal viš kaup į pakkaferš ķ gegnum sķma.
6. gr. Upplżsingar sem ber aš veita fyrir samningsgerš.
Seljandi skal veita feršamanni upplżsingar um eftirfarandi, eftir žvķ sem viš į:
   a. megineinkenni hinnar feršatengdu žjónustu:
   1. įkvöršunarstaš, feršaįętlun, lengd dvalar og fjölda gistinįtta; ef ekki er bśiš aš įkveša nįkvęma tķmasetningu feršar viš gerš samnings skal skipuleggjandi, og eftir atvikum smįsali, upplżsa feršamann um įętlašan brottfarar- og heimkomutķma,
   2. samgöngutęki og eiginleika žeirra,
   3. gististaš og eiginleika og gęšaflokk gistingar,
   4. innifaldar mįltķšir,
   5. heimsóknir, skošunarferšir eša ašra innifalda žjónustu,
   6. hvort hluti feršatengdrar žjónustu sé ašeins veittur hópi og žį įętlaša stęrš hópsins,
   7. tungumįl sem notaš er viš veitingu žjónustu, og
   8. hvort ferš henti fyrir hreyfihamlaša og upplżsingar um, aš beišni feršamanns, hvort ferš henti meš tilliti til žarfa hans,
   b. heiti, heimilisfang, sķmanśmer og netfang skipuleggjanda og ef viš į smįsala,
   c. heildarverš pakkaferšar, ž.m.t. öll opinber gjöld og hvers kyns višbótarkostnaš eša, ef ekki er meš góšu móti hęgt aš reikna śt višbótarkostnaš fyrir fram, upplżsingar um žann višbótarkostnaš sem feršamašur kann aš žurfa aš greiša,
   d. fyrirkomulag į greišslum, m.a. eftir žvķ sem viš į, innborgun, eftirstöšvar og fjįrhagslegar tryggingar sem feršamašur kann aš žurfa aš leggja fram,
   e. žann lįgmarksfjölda žįtttakenda sem žarf til aš af pakkaferš verši og žann frest sem skipuleggjandi hefur til aš aflżsa ferš, sbr. 16. gr.,
   f. naušsyn vegabréfa og vegabréfsįritana, m.a. hversu langan tķma getur tekiš aš fį vegabréfsįritun, auk upplżsinga um heilbrigšisrįšstafanir meš tilliti til įfangastašar,
   g. aš feršamašur geti falliš frį samningi fyrir upphaf pakkaferšarinnar gegn greišslu žóknunar, sbr. 15. gr.,
   h. valfrjįlsar eša skyldubundnar tryggingar.
Upplżsingar skv. a-liš, c–e-liš og g-liš 1. mgr. skulu vera hluti samnings um pakkaferš og skal žeim ekki breytt nema samningsašilar samžykki annaš fyrirkomulag sérstaklega.
7. gr. Samningur um pakkaferš.
Samningur um pakkaferš skal vera skżr, į skiljanlegu og greinargóšu mįli og innihalda upplżsingar skv. 6. gr. įsamt upplżsingum um:
   a. sérkröfur feršamanns sem skipuleggjandi hefur samžykkt,
   b. aš skipuleggjandi sé įbyrgur fyrir framkvęmd allrar feršatengdrar žjónustu sem kvešiš er į um ķ samningi, sbr. 17. gr., og skyldugur til aš veita ašstoš skv. 4. mgr. 19. gr.,
   c. žann ašila sem fer meš framkvęmd reglna um vernd gegn ógjaldfęrni,
   d. nafn, heimilisfang, sķmanśmer og netfang tengilišar skipuleggjanda eša annars sambęrilegs ašila sem feršamašur getur leitaš til vegna framkvęmdar pakkaferšar eša annarra atriša samkvęmt lögum žessum,
   e. skyldu feršamanns til aš tilkynna um vanefndir į framkvęmd pakkaferšar skv. 18. gr.,
   f. hvernig megi komast ķ beint samband viš barn eša žann ašila sem ber įbyrgš į žvķ į dvalarstaš žegar ólögrįša barn feršast įn foreldris eša annarra forrįšamanna, į grundvelli samnings um pakkaferš sem inniheldur gistingu,
   g. mešferš kvartana og upplżsingar um kęruleišir utan dómstóla, ef viš į,
   h. rétt feršamanns til aš framselja öšrum feršamanni samning um pakkaferš skv. 11. gr.
Skipuleggjandi eša smįsali skal lįta feršamanni ķ té eintak af samningi um pakkaferš eša stašfestingu į honum į varanlegum mišli. Feršamašur į rétt į eintaki af samningi um pakkaferš į pappķr ef samningurinn var geršur ķ višurvist beggja samningsašila.
Sé samningur um pakkaferš geršur utan fastrar starfsstöšvar skal lįta feršamanni ķ té eintak eša stašfestingu į samningi um pakkaferš į pappķr eša, ef feršamašur samžykkir, öšrum varanlegum mišli.
8. gr. Samningar um pakkaferšir skv. 5. tölul. b-lišar 2. tölul. 4. gr.
Žegar geršur er samningur um pakkaferš skv. 5. tölul. b-lišar 2. tölul. 4. gr. skal seljandi, sem gögnin eru send til, tilkynna skipuleggjanda aš samningur um pakkaferš sé kominn į. Seljandi skal žį lįta skipuleggjanda ķ té naušsynlegar upplżsingar svo aš hann geti uppfyllt skyldur sķnar samkvęmt lögum žessum.
Jafnskjótt og skipuleggjandi hefur fengiš upplżsingar um aš samningur um pakkaferš sé kominn į skal hann lįta feršamanni ķ té upplżsingar skv. 1. mgr. 7. gr. į varanlegum mišli.
9. gr. Gögn og upplżsingar sem veita ber feršamanni įšur en pakkaferš hefst.
Skipuleggjandi eša smįsali skal tķmanlega fyrir upphaf pakkaferšar lįta feršamanni ķ té kvittanir, inneignarmiša og farmiša, upplżsingar um įętlaša brottfarartķma og, eftir atvikum, frest til innritunar og įętlašar tķmasetningar fyrir viškomu į leišinni, samgöngutengingar og komur.
10. gr. Nįnar um skyldur seljanda.
Į seljanda hvķlir sönnunarbyrši um aš fariš sé aš kröfum laga žessara um upplżsingagjöf.
Hafi skipuleggjandi, eša eftir atvikum smįsali, ekki veitt feršamanni upplżsingar um višbótargjöld eša kostnaš skv. c-liš 1. mgr. 6. gr. skal feršamašur ekki bera žessi gjöld eša kostnaš.

III. kafli. Breytingar į samningi um pakkaferš fyrir brottför.
11. gr. Framsal į samningi um pakkaferš.
Feršamašur getur framselt samning um pakkaferš įšur en ferš hefst til annars feršamanns sem uppfyllir öll skilyrši viškomandi samnings, hafi hann tilkynnt skipuleggjanda eša smįsala žaš meš hęfilegum fyrirvara į varanlegum mišli. Tilkynning sem er send eigi sķšar en sjö dögum įšur en ferš hefst telst alltaf vera meš hęfilegum fyrirvara.
Framseljandi og framsalshafi bera sameiginlega óskipta įbyrgš į greišslu eftirstöšva pakkaferšar og hvers kyns kostnašar sem hlżst af framsali. Skipuleggjandi eša smįsali skal tilkynna framseljanda um raunverulegan kostnaš vegna framsalsins, sem skal vera hęfilegur og sanngjarn, og leggja fram gögn žvķ til stašfestingar. Skipuleggjanda eša smįsala er ašeins heimilt aš krefjast greišslu sem svarar til raunverulegs kostnašar sem hann veršur fyrir vegna framsalsins.
12. gr. Veršbreytingar.
Verš žaš sem sett er fram ķ samningi um pakkaferš skal haldast óbreytt nema žvķ ašeins aš žaš sé skżrt tekiš fram aš verš geti breyst og nįkvęmlega sé tilgreint hvernig breytt verš skuli reiknaš śt. Žį eru veršhękkanir ašeins heimilar ef feršamanni er ķ samningi um pakkaferš gefinn sambęrilegur réttur til veršlękkunar.
Veršbreytingar eru ašeins heimilar vegna breytinga į:
   a. verši faržegaflutninga vegna breytinga į eldsneytisverši eša öšrum aflgjöfum,
   b. sköttum eša gjöldum sem lögš eru į žį feršatengdu žjónustu sem samningur tekur til,
   c. gengi erlendra gjaldmišla sem mįli skipta fyrir efni samnings.
Skipuleggjandi eša smįsali skal tilkynna feršamanni um allar veršhękkanir meš skżrum og greinargóšum hętti, įsamt rökstušningi fyrir hękkuninni og śtreikningi, į varanlegum mišli, eigi sķšar en 20 dögum įšur en ferš hefst.
Hękkun į verši pakkaferšar samkvęmt žessari grein telst veruleg breyting, sbr. 14. gr., nemi hśn 8% eša meira af žvķ verši sem fram kemur ķ samningi um pakkaferš.
Fari feršamašur fram į lękkun į verši pakkaferšar er skipuleggjanda eša smįsala heimilt aš krefjast greišslu raunkostnašar sem hann veršur fyrir vegna vinnu viš śtreikning į veršbreytingu.
13. gr. Tilkynningarskylda vegna breytinga į samningi um pakkaferš.
Skipuleggjanda eša smįsala er ekki heimilt aš gera breytingu į samningi um pakkaferš, ašrar en veršbreytingar skv. 12. gr., nema heimild til slķkrar breytingar komi fram ķ samningi um pakkaferš og um óverulega breytingu sé aš ręša.
Skipuleggjandi eša smįsali skal įn tafar tilkynna feršamanni į skżran, skiljanlegan og įberandi hįtt og į varanlegum mišli um:
   a. fyrirhugašar breytingar į pakkaferš og įhrif žeirra į verš pakkaferšar,
   b. hęfilegan frest sem feršamašur hefur til aš samžykkja breytingar eša afpanta pakkaferš,
   c. afleišingar žess aš feršamašur svari ekki innan frestsins,
   d. ef viš į, žį pakkaferš sem feršamanni er bošin ķ stašinn.
Feršamašur getur afpantaš pakkaferš, sbr. 14. gr., ef breyting į samningi um pakkaferš felur ķ sér verulegar breytingar į megineinkennum feršatengdrar žjónustu, ef skipuleggjandi getur ekki uppfyllt sérkröfur feršamanns skv. a-liš 1. mgr. 7. gr. eša ef verš pakkaferšar er hękkaš um meira en 8%.
14. gr. Afslįttur, endurgreišsla og śrbętur vegna verulegra breytinga į samningi um pakkaferš.
Afpanti feršamašur pakkaferš skv. 13. gr. į hann rétt į fullri endurgreišslu innan 14 daga eša aš žiggja ķ stašinn ašra pakkaferš sambęrilega aš gęšum eša betri, ef skipuleggjandi getur bošiš slķk skipti.
Feršamašur į rétt į veršlękkun samžykki hann breytingar į pakkaferš skv. 13. gr. og žęr leiša til žess aš pakkaferšin veršur lakari aš gęšum, eša ef pakkaferš sem bošin er ķ stašinn fyrir keypta ferš er ódżrari. Verši feršin dżrari greišir feršamašur mismuninn.

IV. kafli. Afpöntun og aflżsing pakkaferšar.
15. gr. Afpöntun pakkaferšar.
Feršamašur getur afpantaš pakkaferš įšur en feršin hefst gegn greišslu sanngjarnrar žóknunar. Ķ samningi um pakkaferš er heimilt aš tilgreina sanngjarna žóknun fyrir afpöntun feršar sem tekur miš af žvķ hversu löngu fyrir upphaf feršarinnar afpantaš er og įętlušum tekjumissi skipuleggjanda eša smįsala.
Sé ekki kvešiš į um stašlaša žóknun vegna afpöntunar ķ samningi um pakkaferš skal žóknunin samsvara tekjumissi skipuleggjanda eša smįsala.
Skipuleggjandi eša smįsali į ekki rétt į greišslu žóknunar af hendi feršamanns ef afpöntun er vegna óvenjulegra og óvišrįšanlegra ašstęšna sem hafa veruleg įhrif į framkvęmd pakkaferšar eša flutning faržega til įkvöršunarstašar, eša veršhękkunar umfram 8%, sbr. 12. gr.
Feršamašur į ekki rétt til frekari skašabóta viš ašstęšur skv. 3. mgr.
Skipuleggjandi eša smįsali skal endurgreiša feršamanni greišslur sem honum ber skv. 1.–3. mgr. innan 14 daga frį afpöntun.
16. gr. Aflżsing pakkaferšar.
Skipuleggjandi eša smįsali getur aflżst pakkaferš gegn fullri endurgreišslu til feršamanns og įn greišslu frekari skašabóta ef:
   a. fjöldi skrįšra žįtttakenda er minni en sį lįgmarksfjöldi sem tilgreindur er ķ samningi og skipuleggjandi tilkynnir feršamanni um aflżsingu feršarinnar innan žess frests sem tilgreindur er, žó ekki sķšar en:
   1. 20 dögum fyrir upphaf feršarinnar ef hśn tekur lengri tķma en sex daga,
   2. sjö dögum fyrir upphaf feršarinnar ef hśn tekur tvo til sex daga,
   3. 48 klst. fyrir upphaf feršarinnar ef hśn tekur styttri tķma en tvo daga, eša
   b. skipuleggjandi eša smįsali getur ekki efnt samninginn vegna óvenjulegra og óvišrįšanlegra ašstęšna sem hann tilkynnir feršamanninum um įn ótilhlżšilegs drįttar fyrir upphaf feršarinnar.
Skipuleggjandi eša smįsali skal endurgreiša feršamanni greišslur sem honum ber innan 14 daga frį aflżsingu.

V. kafli. Framkvęmd pakkaferšar.
17. gr. Įbyrgš į framkvęmd pakkaferšar.
Skipuleggjandi og smįsali bera sameiginlega og hvor ķ sķnu lagi įbyrgš į framkvęmd žeirrar feršatengdu žjónustu sem er innifalin ķ samningi um pakkaferš, hvort sem žjónustan er veitt af žeim eša öšrum žjónustuveitanda.
Hafi feršamašur kvartanir, sérstakar beišnir eša skilaboš er varša framkvęmd pakkaferšar getur hann komiš žeim į framfęri viš smįsalann sem pakkaferšin var keypt hjį og skal hann framsenda žau til skipuleggjanda. Feršamašur getur einnig haft beint samband viš skipuleggjanda mešan į pakkaferš stendur.
18. gr. Tilkynning um vanefndir og śrbótaskylda skipuleggjanda.
Feršamašur skal tilkynna skipuleggjanda eša smįsala įn tafar um hverja žį vanefnd er hann veršur var viš į framkvęmd feršatengdrar žjónustu sem innifalin er ķ samningi um pakkaferš.
Feršamašur skal veita skipuleggjanda eša smįsala hęfilegan frest til aš rįša bót į vanefndum sem eru į framkvęmd samnings um pakkaferš, nema žaš sé ekki hęgt eša feli ķ sér óhóflegan kostnaš meš tilliti til vanefndarinnar og viršis žeirrar feršatengdu žjónustu sem um ręšir.
Ef ekki er hęgt aš rįša bót į vanefndum nema meš žjónustu sem er lakari aš gęšum en tilgreint er ķ samningi um pakkaferš į feršamašur rétt į afslętti sem jafngildir mismuninum į žeirri žjónustu sem samiš var um og žeirri sem veitt var, sbr. 21. gr.
Ef skipuleggjandi eša smįsali ręšur ekki bót į vanefndum innan hęfilegs frests eša neitar aš rįša bót į vanefndum getur feršamašur sjįlfur rįšiš bót į žeim og krafiš skipuleggjanda eša smįsala um endurgreišslu naušsynlegs kostnašar vegna žess.
Feršamašur getur ekki hafnaš śrbótum skipuleggjanda eša smįsala nema žęr séu lakari aš gęšum en žaš sem um var samiš eša ef afslįttur skv. 3. mgr. er ófullnęgjandi.
19. gr. Heimflutningur og skylda til aš veita ašstoš.
Ef samningur um pakkaferš felur ķ sér flutning faržega skal skipuleggjandi eša smįsali sjį feršamanni fyrir heimflutningi ķ žeim tilvikum sem feršamašur riftir samningi um pakkaferš skv. 20. gr.
Žegar óvenjulegar og óvišrįšanlegar ašstęšur koma ķ veg fyrir heimflutning faržega skal skipuleggjandinn eša smįsalinn śtvega feršamanni gistingu af sambęrilegum gęšum, ef unnt er, og tilgreint er ķ samningi um pakkaferš, ķ allt aš žrjįr nętur, nema feršamašur eigi betri rétt samkvęmt öšrum lögum.
Takmörkun 2. mgr. um gistingu ķ žrjįr nętur gildir ekki um fatlaša eša hreyfihamlaša einstaklinga og ašstošarmenn žeirra, žungašar konur og fylgdarlaus, ólögrįša börn eša žį sem žarfnast sértękrar lęknisašstošar hafi skipuleggjanda eša smįsala veriš tilkynnt um sérstakar žarfir žeirra ekki skemur en 48 klst. įšur en pakkaferš hófst.
Žarfnist feršamašur ašstošar varšandi upplżsingar um heilbrigšisžjónustu eša önnur opinber yfirvöld, um fjarskipti eša viš aš finna ašra feršatilhögun, skal skipuleggjandi eša smįsali ašstoša feršamanninn eins fljótt og aušiš er. Skipuleggjandi getur krafiš feršamanninn um greišslu sem svarar til žess kostnašar sem skipuleggjandi veršur fyrir viš aš veita ašstošina ef feršamašurinn hefur af įsetningi eša vanrękslu sjįlfur valdiš žeim ašstęšum sem kalla į ašstoš skipuleggjandans.
20. gr. Riftun samnings um pakkaferš.
Ef verulegur hluti žeirrar feršatengdu žjónustu, sem samningur um pakkaferš kvešur į um, er ekki veittur eša er verulega ófullnęgjandi, getur feršamašur rift samningi um pakkaferš og, eftir žvķ sem viš į, krafist afslįttar og skašabóta, sbr. 21. og 22. gr.
21. gr. Afslįttur.
Feršamašur į rétt į afslętti af verši pakkaferšar fyrir žaš tķmabil sem vanefndir į samningi um pakkaferš eru til stašar nema skipuleggjandi eša smįsali geti sżnt fram į aš vanefndirnar séu sök feršamanns.
22. gr. Skašabętur.
Feršamašur į rétt į skašabótum vegna tjóns sem hann veršur fyrir og rekja mį til vanefnda, nema žvķ ašeins aš skipuleggjandi eša smįsali sżni fram į aš vanefnd sé:
   a. sök feršamannsins,
   b. sök žrišja ašila sem ekki tengist žeirri žjónustu sem samiš var um og af ófyrirsjįanlegum eša óvišrįšanlegum įstęšum,
   c. vegna óvenjulegra og óvišrįšanlegra ašstęšna.
Skipuleggjandi eša smįsali getur ķ samningi um pakkaferš takmarkaš skašabętur sem honum ber aš greiša skv. 1. mgr. ķ samręmi viš takmarkanir sem kvešiš er į um ķ öšrum lögum eša alžjóšasamningum sem gilda um einstaka feršatengda žjónustu sem er hluti pakkaferšar.

VI. kafli. Samtengd feršatilhögun.
23. gr. Upplżsingaskylda įšur en samtengd feršatilhögun kemst į.
Seljandi sem hefur milligöngu um sölu samtengdrar feršatilhögunar skal, įšur en feršamašur er bundinn af samningi sem leišir til žess aš um samtengda feršatilhögun er aš ręša, eša samsvarandi tilboši, veita feršamanni stašlašar upplżsingar sem birtar eru ķ reglugerš um aš:
   a. hann njóti ekki žeirra réttinda sem lög žessi kveša į um aš gildi ašeins um pakkaferšir,
   b. hver žjónustuveitandi sé ašeins įbyrgur fyrir framkvęmd sinnar žjónustu samkvęmt samningi,
   c. hann njóti tryggingaverndar [skv. VII. kafla].1)
Upplżsingaskylda skv. 1. mgr. nęr einnig til seljenda meš stašfestu utan Evrópska efnahagssvęšisins ef markašssókn žeirra beinist į einhvern hįtt aš ķslenskum ašilum.
Ef samningur milli feršamanns og seljanda, sem hefur ekki milligöngu um samtengda feršatilhögun, leišir af sér samtengda feršatilhögun, skal sį seljandi tilkynna seljandanum, sem hefur milligöngu um samtengdu feršatilhögunina, um aš viškomandi samningur hafi veriš geršur.
Hafi seljandi sem hefur milligöngu um samtengda feršatilhögun ekki fullnęgjandi tryggingu skv. VII. kafla eša hafi hann ekki veitt žęr upplżsingar sem kvešiš er į um ķ 1. mgr. gilda įkvęši 11. gr., IV. kafla og V. kafla um žį feršatengdu žjónustu sem er innifalin ķ samtengdu feršatilhöguninni.
Įkvęši laga um neytendasamninga gilda um samtengda feršatilhögun eftir žvķ sem viš į.
   1)L. 91/2021, 1. gr.

VII. kafli. [Feršatryggingasjóšur.]1)
   1)L. 91/2021, 9. gr.
24. gr. [Feršatryggingasjóšur.
Feršatryggingasjóšur er sjįlfseignarstofnun sem hefur žaš hlutverk aš tryggja hagsmuni feršamanna sem keypt hafa pakkaferš eša samtengda feršatilhögun sem ekki er framkvęmd ķ samręmi viš samning vegna ógjaldfęrni eša gjaldžrots seljanda.
Feršatryggingasjóšur er undanžeginn tekjuskatti samkvęmt lögum um tekjuskatt. Sjóšurinn veršur hvorki tekinn til gjaldžrotaskipta né er heimilt aš gera ašför ķ eignum hans.
Rķkissjóšur ber ekki įbyrgš į skuldbindingum Feršatryggingasjóšs.]1)
   1)L. 91/2021, 2. gr.
[24. gr. a. Stjórn Feršatryggingasjóšs.
Rįšherra skipar žriggja manna stjórn Feršatryggingasjóšs til tveggja įra ķ senn. Einn stjórnarmašur skal skipašur samkvęmt tilnefningu samtaka fyrirtękja ķ feršažjónustu, einn skal skipašur samkvęmt tilnefningu Neytendasamtakanna og einn skal skipašur įn tilnefningar og skal hann vera formašur stjórnar. Formašur skal fullnęgja skilyršum laga til aš hljóta skipun ķ embętti hérašsdómara. Varamenn skulu tilnefndir meš sama hętti. Stjórnarmenn skulu vera lögrįša og mega ekki hafa veriš sviptir forręši į bśi sķnu. Žeir skulu hafa gott oršspor og ekki hafa hlotiš dóm fyrir refsiveršan verknaš ķ tengslum viš atvinnurekstur samkvęmt almennum hegningarlögum eša lögum um hlutafélög, lögum um einkahlutafélög, lögum um bókhald, lögum um įrsreikninga, lögum um gjaldžrotaskipti o.fl., lögum um stašgreišslu opinberra gjalda eša lögum um viršisaukaskatt. Stjórnin skal setja sér starfsreglur. Rįšherra įkvešur žóknun stjórnarmanna sem skal greidd af fé sjóšsins.
Stjórn Feršatryggingasjóšs skal sjį til žess aš sjóšurinn sé įvallt bęr til aš valda hlutverki sķnu. Stjórnin tekur įkvaršanir um fjįrhęš išgjalds og lįntöku.
Stjórn Feršatryggingasjóšs er heimilt aš semja viš lögašila um rekstur og vörslu sjóšsins. Lögašilinn getur veriš Feršamįlastofa eša vörslufyrirtęki samkvęmt lögum um veršbréfasjóši. Stjórninni er heimilt aš įkveša ķ starfsreglum aš vörsluašila verši heimiluš endanleg afgreišsla mįla fyrir hönd Feršatryggingasjóšs, annarra en žeirra sem fram koma ķ 2. mgr.
Stjórn Feršatryggingasjóšs skal rįša endurskošanda til aš annast gerš įrsreiknings og skal įrlega skila rįšherra skżrslu žar sem gerš er grein fyrir störfum og stöšu sjóšsins.]1)
   1)L. 91/2021, 3. gr.
[24. gr. b. Eignir Feršatryggingasjóšs.
Heildareign Feršatryggingasjóšs skal aš lįgmarki nema 100 millj. kr.
Nįi heildareign sjóšsins ekki lįgmarki skv. 1. mgr. er stjórn sjóšsins heimilt aš hękka išgjald ašila aš sjóšnum žar til sjóšurinn hefur nįš lįgmarksstęrš eša žar til skuldbindingar sjóšsins skv. 3. mgr. eru aš fullu greiddar. Viš įkvöršun um hękkun išgjaldsins skal taka miš af įrlegri veltu ašila aš sjóšnum.
Hrökkvi heildareignir sjóšsins ekki til aš standa viš greišsluskyldu hans vegna krafna feršamanna er sjóšnum heimilt aš taka lįn svo aš heildareignir sjóšsins nįi lįgmarki skv. 1. mgr.
Feršatryggingasjóši ber aš įvaxta fé sitt žannig aš sjóšurinn geti meš sem bestum hętti gegnt hlutverki sķnu. Sjóšnum er ašeins heimilt aš įvaxta fé sitt į innlįnsreikningum ķ višskiptabanka eša hjį Sešlabanka Ķslands eša ķ fram- og aušseljanlegum fjįrmįlagerningum meš įbyrgš rķkissjóšs.]1)
   1)L. 91/2021, 3. gr.
25. gr. [Ašild og greišsla išgjalds.
Seljendur pakkaferša og samtengdrar feršatilhögunar eru leyfisskyldir samkvęmt lögum um Feršamįlastofu og skulu vera ašilar aš Feršatryggingasjóši. Žeir skulu greiša įrlegt išgjald sem įkvešiš er af stjórn sjóšsins eigi sķšar en 1. jślķ įr hvert. Gjalddagi išgjaldsins er 1. september. Nżir ašilar skulu greiša stofngjald til sjóšsins. Umsókn um ašild aš sjóšnum skal vera rafręn en aš öšru leyti į žvķ formi sem stjórn Feršatryggingasjóšs įkvešur. Greidd išgjöld teljast til eigin fjįr sjóšsins og eru óendurkręf. Ašilar aš sjóšnum bera ekki įbyrgš į skuldbindingum hans umfram lögbundin framlög til hans.
Išgjald skv. 1. mgr. skal įkvešiš sem tiltekiš hlutfall af fjįrhęš tryggingar sem ašilar aš Feršatryggingasjóši skulu leggja fram skv. 25. gr. a. Heimilt er aš įkveša aš išgjaldiš skuli vera į bilinu 2,5–10% af fjįrhęš tryggingar.
Seljandi sem hefur gilda tryggingu ķ öšru EES-rķki og leggur fram stašfestingu žess efnis telst uppfylla tryggingarskyldu sķna samkvęmt lögum žessum og er undanskilinn skylduašild aš Feršatryggingasjóši.]1)
   1)L. 91/2021, 4. gr.
[25. gr. a. Tryggingarskylda.
Ašilar aš Feršatryggingasjóši skulu leggja fram tryggingu samkvęmt įkvöršun Feršamįlastofu. Trygging skal vera ķ gildi į mešan leyfi til rekstrar samkvęmt lögum um Feršamįlastofu er ķ gildi og ķ allt aš sex mįnuši eftir aš leyfi eša ašild aš sjóšnum fellur nišur. Viš įkvöršun um fjįrhęš tryggingar skal taka miš af fjįrhagsstöšu seljanda og įhęttu af rekstri hans.
Trygging getur veriš:
   1. Fé į reikningi ķ nafni Feršamįlastofu ķ višurkenndum banka eša sparisjóši.
   2. Įbyrgš višskiptabanka eša sparisjóšs eša vįtrygging hjį vįtryggingafélagi.
   3. Önnur trygging sem Feršamįlastofa metur fullnęgjandi. Leggja skal fram yfirlżsingu um skilmįla tryggingar og aš tryggingarfjįrhęš sé ķ samręmi viš lög žessi.
Rįšherra kvešur ķ reglugerš1) į um skilyrši fyrir ašild aš Feršatryggingasjóši, um śtreikning tryggingarfjįrhęšar, stofngjald nżrra ašila aš sjóšnum, bókhald og reikningsskil seljenda til aš ašskilja sölu pakkaferša frį annarri starfsemi, gögn sem naušsynleg eru til aš meta fjįrhęš tryggingar, um višbótartryggingar, ašild aš sjóšnum og önnur atriši sem naušsynleg eru. Fjįrhęš tryggingar skal taka miš af tryggingažörf hvers ašila aš teknu tilliti til įrlegrar veltu hans.]2)
   1)Rg. 812/2021, sbr. 1319/2021. 2)L. 91/2021, 5. gr.
26. gr. [Tryggingavernd.
Feršatryggingasjóšur endurgreišir feršamanni žęr greišslur sem hann hefur innt af hendi vegna pakkaferšar eša samtengdrar feršatilhögunar sem ekki er framkvęmd ķ samręmi viš samning og annast heimflutning feršamanns sé faržegaflutningur hluti pakkaferšar, komi til ógjaldfęrni eša gjaldžrots seljanda eša ef leyfi hans er fellt nišur skv. 27. gr. Greišsluskylda er til stašar hvort sem endanlegur samningur um pakkaferš hefur komist į eša ekki, enda sé sżnt fram į greišslu meš fullnęgjandi hętti.
Tryggingavernd nęr til allrar feršatengdrar žjónustu sem er hluti af samningi um pakkaferš og er ekki veitt sökum ógjaldfęrni eša gjaldžrots seljanda. Feršamanni skal gert kleift aš ljśka pakkaferš, sem žegar er hafin, ķ samręmi viš upphaflegan samning eins og kostur er.
Feršamįlastofa tekur afstöšu til krafna feršamanna um greišslur śr Feršatryggingasjóši.]1)
   1)L. 91/2021, 6. gr.
[26. gr. a. Endurkröfuréttur o.fl.
Viš greišslu til feršamanns śr Feršatryggingasjóši stofnast krafa sjóšsins į hendur viškomandi seljanda eša žrotabśi hans. Feršatryggingasjóši er heimilt aš ganga aš tryggingu seljanda skv. 25. gr. a til fullnustu kröfu sem stofnast hefur į hendur seljanda eša žrotabśi hans. Komi til gjaldžrots seljanda nżtur krafa sjóšsins, sem ekki hefur fengist greidd aš fullu af tryggingu seljanda, rétthęšar ķ samręmi viš 1. mgr. 112. gr. laga um gjaldžrotaskipti o.fl., nr. 21/1991, viš gjaldžrotaskiptin.
Verši seljandi ógjaldfęr, komi til gjaldžrots hans eša leyfi hans er fellt nišur skv. 27. gr. skal birta įskorun um kröfulżsingu ķ Lögbirtingablaši og jafnframt į annan įberandi hįtt eins og heppilegt žykir hverju sinni. Feršamenn skulu lżsa kröfum sķnum skriflega og skulu žęr berast innan tveggja mįnaša frį birtingu įskorunarinnar. Heimilt er aš framlengja kröfulżsingarfrestinn um žrjį mįnuši ef sérstakar įstęšur męla meš žvķ. Kröfulżsingum skulu fylgja fullnęgjandi gögn til sönnunar um kröfuna.]1)
   1)L. 91/2021, 7. gr.
27. gr. [Nišurfelling leyfis.
Vanręki seljandi sem er ašili aš sjóšnum greišslu išgjalds eša stofngjalds į gjalddaga, hann leggur ekki fram tryggingu skv. 25. gr. a eša veitir ekki žęr upplżsingar sem naušsynlegar eru til aš meta fjįrhęš išgjalds og tryggingar skv. 33. gr., skal Feršamįlastofa veita hlutašeigandi seljanda allt aš fjögurra vikna frest til aš uppfylla skyldur sķnar. Hafi hlutašeigandi seljandi ekki uppfyllt skyldur sķnar aš žeim fresti lišnum er Feršamįlastofu heimilt aš fella nišur leyfi hans. Viš nišurfellingu leyfis fellur jafnframt śr gildi ašild hlutašeigandi seljanda aš Feršatryggingasjóši.
Sé leyfi seljanda fellt nišur er Feršatryggingasjóši heimilt aš ganga aš tryggingu seljanda skv. 25. gr. a og feršamenn geta krafiš sjóšinn um endurgreišslu skv. 26. gr.
Seljandi sem sętt hefur nišurfellingu leyfis samkvęmt žessari grein getur ekki oršiš ašili aš Feršatryggingasjóši aftur fyrr en hann hefur greitt žau išgjöld sem voru ķ vanskilum og endurgreitt sjóšnum žį fjįrhęš sem greidd hefur veriš śr sjóšnum til feršamanna ef viš į.]1)
   1)L. 91/2021, 8. gr.

VIII. kafli. Żmis įkvęši.
28. gr. Įbyrgš į skekkjum ķ bókunum.
Seljandi ber įbyrgš į hvers konar skekkjum eša tęknilegum vanköntum ķ bókunarkerfi sem rekja mį til hans og ef seljandinn hefur samžykkt aš sjį um bókun pakkaferšar eša feršatengdrar žjónustu sem er hluti af samtengdri feršatilhögun ber hann einnig įbyrgš į skekkjum ķ bókunarferlinu.
Seljandi ber ekki įbyrgš skv. 1. mgr. ef rekja mį skekkjur ķ bókun til feršamannsins eša žęr verša vegna óvenjulegra og óvišrįšanlegra ašstęšna.
29. gr. Sérstakar skyldur smįsala žegar skipuleggjandi er meš stašfestu utan Evrópska efnahagssvęšisins.
Ef skipuleggjandi er meš stašfestu utan Evrópska efnahagssvęšisins skal smįsali meš stašfestu ķ rķki innan Evrópska efnahagssvęšisins bera skyldur skipuleggjanda skv. V. og VII. kafla nema hann sżni fram į aš skipuleggjandinn fullnęgi įkvęšum žeirra.
30. gr. Reglugeršarheimild.
Rįšherra er heimilt aš setja reglugerš1) um nįnari framkvęmd laga žessara, žar į mešal um śtreikning tryggingarfjįrhęšar og stašlaša upplżsingaskyldu.
   1)Rg. 1286/2018.

IX. kafli. Eftirlit og gildistaka.
31. gr. Eftirlit og įkvaršanir Neytendastofu.
Neytendastofa annast eftirlit meš įkvęšum I.–VI. og VIII. kafla laga žessara og reglna settra į grundvelli žeirra. Įkvęši laga um eftirlit meš višskiptahįttum og markašssetningu gilda um mįlsmešferš Neytendastofu.
Įkvęši VIII. kafla laga um eftirlit meš višskiptahįttum og markašssetningu gilda um heimildir Neytendastofu til upplżsingaöflunar, haldlagningar gagna og afhendingar upplżsinga til stjórnvalda annarra rķkja og um žagnarskyldu.
Neytendastofa getur gripiš til ašgerša gegn ašilum sem brjóta gegn įkvęšum II.–VI. og VIII. kafla laga žessara eftir žvķ sem viš getur įtt. Įkvęši IX. kafla laga um eftirlit meš višskiptahįttum og markašssetningu gilda um heimildir Neytendastofu til ašgerša sem geta fališ ķ sér bann, fyrirmęli eša heimild meš įkvešnu skilyrši.
Įkvöršunum sem Neytendastofa tekur į grundvelli laga žessara veršur skotiš til įfrżjunarnefndar neytendamįla sem starfar į grundvelli 4. gr. laga um Neytendastofu.
Įkvöršun Neytendastofu veršur ekki borin undir dómstóla fyrr en śrskuršur įfrżjunarnefndar neytendamįla liggur fyrir.
Nś vill ašili ekki una śrskurši įfrżjunarnefndar neytendamįla og getur hann žį höfšaš mįl fyrir dómstólum til ógildingar į įkvöršun Neytendastofu. Mįl skal höfšaš innan sex mįnaša frį žvķ aš ašili fékk vitneskju um śrskurš įfrżjunarnefndar. Mįlshöfšun frestar ekki réttarįhrifum śrskuršar nefndarinnar eša heimild til ašfarar.
32. gr. Višurlög og śrręši.
Neytendastofa getur lagt stjórnvaldssektir į ašila sem brżtur gegn įkvęšum I.–VI. og VIII. kafla laga žessara, og eftir atvikum reglum settum į grundvelli žeirra, eša įkvöršunum Neytendastofu. Stjórnvaldssektir sem lagšar eru į ašila geta numiš frį 100 žśs. kr. til 20 millj. kr.
Įkvaršanir um stjórnvaldssektir teknar af Neytendastofu eru ašfararhęfar. Sektir renna ķ rķkissjóš aš frįdregnum kostnaši viš innheimtuna. Séu stjórnvaldssektir ekki greiddar innan mįnašar frį įkvöršun Neytendastofu skal greiša drįttarvexti af fjįrhęš sektarinnar. Um įkvöršun og śtreikning drįttarvaxta fer eftir lögum um vexti og verštryggingu. Stjórnvaldssektum veršur beitt óhįš žvķ hvort lögbrot eru framin af įsetningi eša gįleysi.
Ef ekki er fariš aš įkvöršun sem tekin hefur veriš samkvęmt lögum žessum getur Neytendastofa įkvešiš aš sį eša žeir sem įkvöršunin beinist aš greiši dagsektir žar til fariš veršur aš henni. Įkvöršun um dagsektir skal tilkynnt bréflega į sannanlegan hįtt žeim sem hśn beinist aš. Dagsektir geta numiš frį 50 žśs. kr. til 500 žśs. kr. į dag.
Įkvöršun um dagsektir mį skjóta til įfrżjunarnefndar neytendamįla innan fjórtįn daga frį žvķ aš hśn er kynnt žeim er hśn beinist aš. Dagsektir reiknast ekki fyrr en frestur er lišinn. Ef įkvöršun er skotiš til įfrżjunarnefndar neytendamįla falla dagsektir ekki į fyrr en nišurstaša hennar liggur fyrir.
33. gr. Eftirlit og įkvaršanir Feršamįlastofu.
Feršamįlastofa annast eftirlit meš įkvęšum VII. kafla.
Feršamįlastofa getur krafiš leyfisskylda ašila um žau gögn sem stofnunin telur naušsynleg til aš leggja mat į fjįrhęš [išgjalds og trygginga]1) skv. VII. kafla.
Feršamįlastofa getur lagt dagsektir į ašila sem fara ekki aš įkvęšum VII. kafla eša įkvöršunum Feršamįlastofu.
Įkvöršun um dagsektir skal tilkynna bréflega į sannanlegan hįtt žeim sem hśn beinist aš. Dagsektir geta numiš frį 50 žśs. kr. til 500 žśs. kr. į dag.
Įkvöršun um dagsektir mį skjóta til rįšherra innan fjórtįn daga frį žvķ aš hśn er kynnt žeim sem hśn beinist aš. Dagsektir reiknast ekki fyrr en frestur er lišinn.
Dagsektir eru ašfararhęfar aš lišnum kęrufresti en kęra til rįšherra frestar ašför uns endanleg nišurstaša liggur fyrir. Mįlshöfšun fyrir almennum dómstólum frestar ekki ašför.
Įkvöršun Feršamįlastofu sem tekin er į grundvelli VII. kafla mį skjóta til rįšherra innan fjögurra vikna frį žvķ aš hśn er kynnt žeim sem hśn beinist aš. Mįlskot til rįšherra frestar ekki gildistöku įkvöršunar.
Feršamįlastofu er heimilt aš afhenda stjórnvöldum annarra rķkja og taka į móti frį stjórnvöldum annarra rķkja gögnum og upplżsingum sem naušsynlegar eru viš framkvęmd VII. kafla. Feršamįlastofu er jafnframt heimilt aš birta į vef sķnum lista yfir leyfisskylda ašila meš fullnęgjandi tryggingar skv. VII. kafla.
   1)L. 91/2021, 10. gr.
[33. gr. a. Rannsóknarheimildir.
Feršamįlastofa getur viš rannsókn mįls gert naušsynlegar athuganir į starfsstöšvum žeirra sem lög žessi taka til eša staš žar sem gögn eru varšveitt og lagt hald į gögn žegar rķkar įstęšur eru til aš ętla aš brotiš hafi veriš gegn VII. kafla eša įkvöršunum Feršamįlastofu vegna brota gegn VII. kafla. Viš framkvęmd ašgerša skal fylgja įkvęšum laga um mešferš sakamįla um leit og hald į munum.
Feršamįlastofa getur keypt vörur og žjónustu, undir fölsku nafni og auškenni, til aš koma upp um brot gegn įkvęšum VII. kafla og afla upplżsinga og gagna sem naušsynleg žykja viš athugun einstakra mįla. Feršamįlastofa getur krafist endurgreišslu vegna kaupanna nema žaš hafi ķ för meš sér verulegt óhagręši fyrir seljanda.]1)
   1)L. 21/2020, 21. gr.
[33. gr. b. Brįšabirgšaįkvaršanir.
Ef brotiš er gegn įkvęšum VII. kafla er Feršamįlastofu heimilt aš taka įkvöršun til brįšabirgša samkvęmt lögum žessum um einstök mįl enda sé hętta į aš hįttsemin skaši verulega heildarhagsmuni neytenda.
Brįšabirgšaįkvöršun skal gilda ķ tiltekinn tķma og mį endurnżja hana ef žaš er tališ naušsynlegt.]1)
   1)L. 21/2020, 21. gr.
[33. gr. c. Sįttaheimild.
Ef brotiš er gegn įkvęšum VII. kafla er Feršamįlastofu heimilt aš ljśka mįlinu meš sįtt meš samžykki mįlsašila. Sįtt er bindandi fyrir mįlsašila žegar hann hefur samžykkt og stašfest efni hennar meš undirskrift sinni.
Ķ sįtt skv. 1. mgr. er heimilt aš skuldbinda mįlsašila til aš bjóša neytendum sem brotiš hafši įhrif į višeigandi śrbętur.]1)
   1)L. 21/2020, 21. gr.
[33. gr. d. Lögbann.
Feršamįlastofa getur leitaš lögbanns til aš vernda heildarhagsmuni neytenda enda sé fullnęgt öšrum skilyršum lögbanns sem greind eru ķ lögum um kyrrsetningu, lögbann o.fl.
Feršamįlastofa getur fengiš lagt lögbann viš athöfn ef hętta er į aš hįttsemin skaši verulega heildarhagsmuni neytenda og engin önnur skilvirk leiš er fyrir hendi til aš stöšva brot gegn įkvęšum VII. kafla. Viš lögbannsgerš mį eftir kröfu Feršamįlastofu leggja fyrir:
   a. žjónustuveitanda eša žann sem starfrękir netskilflöt aš fjarlęgja efni į netskilfleti eša setja upp skżra višvörun sem neytendur sjį žegar žeir fara inn į netskilflöt,
   b. fjarskiptafyrirtęki aš takmarka ašgang aš netskilfleti,
   c. žjónustuveitanda aš fjarlęgja, gera óvirkan eša takmarka ašgang aš netskilfleti, eša
   d. skrįningarašila eša skrįningarmišlun léna aš loka, lęsa eša endurskrį lén į Feršamįlastofu.
Lagt veršur fyrir žjónustuveitendur og fjarskiptafyrirtęki aš leysa af hendi athafnir skv. 2. mgr. óhįš žvķ hvort žau beri įbyrgš į gögnum, mišlun gagna eša sjįlfvirkri, millistigs- eša skammtķmageymslu gagna.
Žeir sem lagt veršur fyrir aš leysa af hendi athafnir skv. a–d-liš 2. mgr. og žeir sem taldir eru brjóta gegn įkvęšum VII. kafla skulu fį réttarstöšu geršaržola eftir žvķ sem viš veršur komiš. Ef viš į skal rétthafa léns tryggš sambęrileg réttarstaša og geršaržola til hagsmunagęslu viš fyrirtöku lögbannsgeršar eftir žvķ sem viš veršur komiš, auk tilkynningar um lögbannsgerš aš henni lokinni, skv. 14. og 18. gr. laga um kyrrsetningu, lögbann o.fl., nr. 31/1990.
Viš mat į žvķ hvort lögbann verši lagt į skal vega saman hagsmuni geršaržola og heildarhagsmuni neytenda. Mešal annars skal litiš til sjónarmiša um mešalhóf, tjįningarfrelsi og upplżsingarétt.
Um lögbann samkvęmt žessari grein fer aš öšru leyti eftir lögum um kyrrsetningu, lögbann o.fl.]1)
   1)L. 21/2020, 21. gr.
[33. gr. e. Stjórnvaldssektir.
Feršamįlastofu er heimilt aš leggja stjórnvaldssektir į seljanda sem veitt hefur rangar eša ófullnęgjandi upplżsingar sem liggja eiga til grundvallar mati į fjįrhęš išgjalds og tryggingar skv. 33. gr. eša reglugeršum settum į grundvelli laga žessara.
Stjórnvaldssektir geta numiš allt aš 5% af heildarveltu sķšasta rekstrarįrs hjį hverjum žeim seljanda sem ašild į aš broti. Viš įkvöršun um fjįrhęš sektar skal hafa hlišsjón af ešli og umfangi brots eša brota, hvaš brot hafa stašiš lengi og hvort um ķtrekaš brot er aš ręša.
Įkvaršanir um stjórnvaldssektir eru ašfararhęfar. Sektir renna ķ rķkissjóš aš frįdregnum kostnaši viš innheimtuna. Séu stjórnvaldssektir ekki greiddar innan mįnašar frį įkvöršun Feršamįlastofu skal greiša drįttarvexti af fjįrhęš sektarinnar. Um įkvöršun og śtreikning drįttarvaxta fer eftir lögum um vexti og verštryggingu.
Stjórnvaldssektum veršur beitt hvort sem brot eru framin af įsetningi eša gįleysi.
Falla mį frį sektarįkvöršun teljist brot óverulegt.
Įkvöršun Feršamįlastofu um aš leggja stjórnvaldssekt į seljanda er kęranleg til rįšherra.]1)
   1)L. 91/2021, 11. gr.
[33. gr. f. Refsingar.
Sį sem af įsetningi eša stórfelldu gįleysi brżtur gegn įkvęšum 33. gr. eša reglugerša settra į grundvelli laga žessara, meš žvķ aš veita Feršatryggingasjóši eša Feršamįlastofu rangar eša ófullnęgjandi upplżsingar sem liggja eiga til grundvallar mati į fjįrhęš išgjalds og trygginga, skal sęta sektum eša fangelsi allt aš tveimur įrum ef sakir eru miklar.
Gera mį lögašila sekt samkvęmt įkvęšum II. kafla A almennra hegningarlaga, nr. 19/1940, fyrir brot skv. 1. mgr.
Nś er mašur dęmdur sekur um brot skv. 1. mgr. og mį žį ķ dómi ķ sakamįli į hendur honum jafnframt banna honum aš fį leyfi samkvęmt lögum um Feršamįlastofu, sitja ķ stjórn félags sem hefur slķkt leyfi, starfa sem framkvęmdastjóri žess eša koma meš öšrum hętti aš stjórnun leyfisskylds ašila ķ allt aš žrjś įr.]1)
   1)L. 91/2021, 11. gr.
[33. gr. g. Kęra til lögreglu.
Brot gegn lögum žessum sęta ašeins rannsókn lögreglu aš undangenginni kęru Feršamįlastofu.
Varši meint brot į lögum žessum bęši stjórnvaldssektum og refsingu metur Feršamįlastofa hvort mįl skuli kęrt til lögreglu eša žvķ lokiš meš stjórnvaldsįkvöršun. Ef brot eru meiri hįttar ber Feršamįlastofu aš vķsa žeim til lögreglu. Brot telst meiri hįttar ef žaš lżtur aš verulegum fjįrhęšum, ef verknašur er framinn meš sérstaklega vķtaveršum hętti eša viš ašstęšur sem auka mjög į saknęmi brotsins. Jafnframt getur Feršamįlastofa į hvaša stigi rannsóknar sem er vķsaš mįli vegna brota į lögunum til rannsóknar lögreglu. Gęta skal samręmis viš śrlausn sambęrilegra mįla.
Meš kęru Feršamįlastofu skulu fylgja afrit žeirra gagna sem grunur um brot er studdur viš. Įkvęši IV.–VII. kafla stjórnsżslulaga, nr. 37/1993, gilda ekki um įkvöršun Feršamįlastofu um aš kęra mįl til lögreglu.
Feršamįlastofu er heimilt aš lįta lögreglu og įkęruvaldi ķ té upplżsingar og gögn sem stofnunin hefur aflaš og tengjast žeim brotum sem tilgreind eru ķ 2. mgr. Feršamįlastofu er heimilt aš taka žįtt ķ ašgeršum lögreglu sem varša rannsókn žeirra brota sem tilgreind eru ķ 2. mgr. Lögreglu og įkęruvaldi er jafnframt heimilt aš lįta Feršamįlastofu ķ té upplżsingar og gögn sem hśn hefur aflaš og tengjast žeim brotum sem tilgreind eru ķ 2. mgr. Lögreglu er heimilt aš taka žįtt ķ ašgeršum Feršamįlastofu sem varša rannsókn žeirra brota sem tilgreind eru ķ 2. mgr.
Telji įkęrandi aš ekki séu efni til mįlshöfšunar vegna ętlašrar refsiveršrar hįttsemi sem jafnframt varšar stjórnsżsluvišurlögum getur hann sent eša endursent mįliš til Feršamįlastofu til mešferšar og įkvöršunar.]1)
   1)L. 91/2021, 11. gr.
34. gr. Innleišing į tilskipun.
Lög žessi fela ķ sér innleišingu į tilskipun Evrópužingsins og rįšsins (ESB) 2015/2302 frį 25. nóvember 2015 um pakkaferšir og samtengda feršatilhögun og um breytingu į reglugerš (EB) nr. 2006/2004 og tilskipun Evrópužingsins og rįšsins 2011/83/ESB og nišurfellingu į tilskipun rįšsins 90/314/EBE, eins og hśn var tekin upp ķ samninginn um Evrópska efnahagssvęšiš meš įkvöršun sameiginlegu EES-nefndarinnar nr. 187/2017 frį 22. september 2017 um breytingu į XIX. višauka (Neytendavernd) viš EES-samninginn.
35. gr. Gildistaka.
Lög žessi öšlast gildi 1. janśar 2019. …
36. gr. Breyting į öšrum lögum. …

[Įkvęši til brįšabirgša.
I.
Stofna skal Feršaįbyrgšasjóš til aš bregšast tķmabundiš viš neikvęšum įhrifum heimsfaraldurs kórónuveiru į starfsemi skipuleggjanda eša smįsala og tryggja hagsmuni neytenda. Sjóšurinn skal vera ķ vörslu Feršamįlastofu sem einnig tekur įkvaršanir um greišslur śr sjóšnum. Rķkissjóšur ber įbyrgš į skuldbindingum sjóšsins. Rįšherra er heimilt meš samningi aš fela hęfum ašila žjónustu viš sjóšinn.
Hafi pakkaferš sem koma įtti til framkvęmdar į tķmabilinu frį 12. mars til og meš [30. september 2020]1) veriš aflżst vegna óvenjulegra og óvišrįšanlegra ašstęšna, sbr. b-liš 1. mgr. 16. gr., eša hśn veriš afpöntuš vegna óvenjulegra og óvišrįšanlegra ašstęšna, sbr. 3. mgr. 15. gr., og feršamašur hefur ekki fengiš endurgreišslu frį skipuleggjanda eša smįsala skv. 5. mgr. 15. gr. eša 2. mgr. 16. gr., getur viškomandi skipuleggjandi eša smįsali lagt fram umsókn hjį Feršamįlastofu um aš sjóšurinn lįni honum fjįrhęš sem nemi ógreiddum endurgreišslukröfum. Lįnsfjįrhęšinni skal einvöršungu rįšstafaš til aš endurgreiša feršamanni žęr greišslur sem hann į rétt til endurgreišslu į samkvęmt framangreindum įkvęšum laganna. …1)
Skipuleggjandi eša smįsali skal meš gögnum, er fylgja skulu umsókn hans um lįnafyrirgreišslu frį sjóšnum, sżna fram į aš honum beri aš endurgreiša feršamanni vegna pakkaferšar og aš lįnsfjįrhęš sé ķ samręmi viš žį lagaskyldu hans.
Skipuleggjandi eša smįsali sem hefur endurgreitt feršamanni vegna pakkaferšar sem fellur aš öšru leyti undir 2. mgr. getur einnig meš sömu skilmįlum og segir ķ 3. mgr. lagt fram umsókn hjį Feršamįlastofu um aš sjóšurinn lįni skipuleggjandanum eša smįsalanum fjįrhęš er samsvari heildarfjįrhęš žeirra greišslna.
Feršamįlastofa afgreišir lįnsumsóknir fyrir hönd Feršaįbyrgšasjóšs ķ samręmi viš umsókn skipuleggjanda eša smįsala og žau gögn sem hann skal leggja fram.
Feršamįlastofa getur krafiš skipuleggjanda eša smįsala um upplżsingar sem naušsynlegar eru til aš sannreyna hvort skilyrši fyrir lįnveitingu śr Feršaįbyrgšasjóši hafi veriš uppfyllt og hvort lįnsfjįrhęš hafi veriš réttilega variš til aš standa undir žeim kostnaši sem fjallaš er um ķ 2. og 4. mgr. Feršamįlastofa getur einnig krafiš skipuleggjanda eša smįsala um ašrar žęr upplżsingar sem hśn telur naušsynlegar, m.a. um allar feršir sem hefur veriš aflżst eša hafa veriš afbókašar į žvķ tķmabili sem tilgreint er ķ 2. mgr., um feršamenn sem įttu rétt į aš feršast į grundvelli samnings um pakkaferš, um fjįrhagsstöšu skipuleggjanda eša smįsala og um fjįrhęš endurgreišslukrafna, aš višlögšum dagsektum verši ekki oršiš viš kröfu um upplżsingar, sbr. 20. gr. laga um Feršamįlastofu, nr. 96/2018.
Viš lįnveitingu śr Feršaįbyrgšasjóši til skipuleggjanda eša smįsala sem rįšstafa skal til aš endurgreiša feršamanni, sbr. 2. og 4. mgr., stofnast krafa sjóšsins į hendur viškomandi skipuleggjanda eša smįsala sem nemur žeirri fjįrhęš sem sjóšurinn hefur lįnaš honum. Skipuleggjandi eša smįsali skal endurgreiša sjóšnum framangreinda lįnsfjįrhęš į allt aš [tķu įrum]2) og aš jafnaši meš fjórum jöfnum afborgunum į įri sem kvešiš skal į um ķ lįnssamningi. Höfušstóll kröfu sjóšsins skal bera įrlega vexti sem skulu įkvaršašir ķ reglugerš ķ samręmi viš grunnvexti, aš višbęttu įlagi, sem birtir eru af Eftirlitsstofnun EFTA. Komi til vanefnda viškomandi skipuleggjanda eša smįsala mį gera fjįrnįm įn undangengins dóms eša sįttar fyrir kröfu sjóšsins, įsamt vöxtum, drįttarvöxtum og kostnaši. Ef skipuleggjandi eša smįsali rįšstafar žvķ lįni sem hann hefur fengiš śr sjóšnum į annan hįtt en kvešiš er į um ķ 2. mgr. er heimilt aš gjaldfella höfušstól kröfu sjóšsins og krefjast fullrar endurgreišslu žį žegar. Telji Feršamįlastofa aš hįttsemi skipuleggjanda eša smįsala eša forsvarsmanns žeirra geti varšaš sektum eša fangelsi skal kęra mįliš til lögreglu.
Komi til gjaldžrots skipuleggjanda eša smįsala nżtur krafa sjóšsins, sbr. 7. mgr., sama forgangs viš gjaldžrotaskiptin og žęr kröfur sem fjallaš er um ķ 112. gr. laga um gjaldžrotaskipti o.fl., nr. 21/1991. [Sjóšurinn öšlast einnig kröfu ķ tryggingarfé viškomandi skipuleggjanda eša smįsala komi til gjaldžrots hans, žó skal krafa Feršatryggingasjóšs skv. 26. gr. a ganga framar kröfu Feršaįbyrgšasjóšs.]3) Kröfu sjóšsins gagnvart skipuleggjanda eša smįsala skal žó ekki meta inn ķ fjįrhęš tryggingar [25. gr. a].3)
Feršamįlastofa skal eigi sjaldnar en į tveggja mįnaša fresti gera rįšherra grein fyrir fjölda lįnsumsókna sem borist hafa sjóšnum, fjįrhęš žeirra og heildarfjįrhęš žeirra lįna sem sjóšurinn hefur veitt.
Umsóknir skipuleggjanda eša smįsala um lįn śr Feršaįbyrgšasjóši skv. 2. og 4. mgr. skulu berast Feršamįlastofu fyrir [1. nóvember 2020].1) Feršamįlastofa skal taka afstöšu til umsókna eigi sķšar en 31. desember 2020. Feršamįlastofu er heimilt aš taka gjald fyrir mešferš umsókna sem greitt skal af viškomandi skipuleggjanda eša smįsala. Gjaldiš skal standa undir kostnaši viš mešferš lįnsumsóknarinnar og skal kvešiš į um žaš ķ gjaldskrį sem birt er af Feršamįlastofu.
Rįšherra er heimilt aš kveša nįnar į um framkvęmd laga žessara ķ reglugerš.4)
Einstaklingur eša lögašili sem brżtur af įsetningi eša stórfelldu gįleysi gegn lögum žessum, svo sem meš žvķ aš veita rangar eša ófullnęgjandi upplżsingar ķ umsókn um lįnafyrirgreišslu eša meš žvķ aš nżta lįnsfjįrhęš į ólögmętan hįtt, skal sęta sektum eša fangelsi allt aš sex įrum nema brot teljist minni hįttar.]5)
   1)L. 111/2020, 1. gr. 2)L. 75/2022, 1. gr. 3)L. 91/2021, 12. gr. 4)Rg. 720/2020, sbr. 56/2021, 1038/2021 og 1263/2022. 5)L. 78/2020, 1. gr.
[II.
Žrįtt fyrir įkvęši 1. mgr. 25. gr. skal gjalddagi išgjalds ķ Feršatryggingasjóš fyrir įriš 2021 vera 1. desember.]1)
   1)L. 91/2021, 13. gr.
[III.
Įkvaršanir um tryggingarfjįrhęš fyrir įriš 2020 skulu halda gildi sķnu žar til nżjar įkvaršanir hafa veriš teknar į grundvelli laganna.]1)
   1)L. 91/2021, 13. gr.