Lagasafn.  Ķslensk lög 12. aprķl 2024.  Śtgįfa 154b.  Prenta ķ tveimur dįlkum.

Lög um višskiptaleyndarmįl

2020 nr. 131 9. desember

Ferill mįlsins į Alžingi.   Frumvarp til laga.

Tóku gildi 17. desember 2020. EES-samningurinn: XVII. višauki tilskipun 2016/943.

I. kafli. Almenn įkvęši.
1. gr. Gildissviš.
Lög žessi gilda um vernd gegn ólögmętri öflun, notkun og afhjśpun višskiptaleyndarmįla.
2. gr. Skilgreiningar.
Merking orša ķ lögum žessum er sem hér segir:
   1. Brotavarningur: Varningur sem verulegur įvinningur hlżst af vegna ólögmętrar öflunar, notkunar eša afhjśpunar višskiptaleyndarmįla, ķ krafti hönnunar, eiginleika, virkni, framleišsluferlis eša markašssetningar hans.
   2. Handhafi višskiptaleyndarmįls: Einstaklingur eša lögašili sem ręšur löglega yfir višskiptaleyndarmįli.
   3. Hinn brotlegi: Einstaklingur eša lögašili sem hefur öšlast, notaš eša afhjśpaš višskiptaleyndarmįl ólöglega.
   4. Višskiptaleyndarmįl: Upplżsingar sem:
   a. eru leyndarmįl ķ žeim skilningi aš žęr eru ekki, sem heild eša ķ samskipan og samsetningu einstakra hluta žeirra, almennt žekktar eša aušvelt aš nįlgast mešal ašila ķ hópum sem venjulega fjalla um žį tegund upplżsinga sem um er aš ręša,
   b. hafa višskiptalegt gildi vegna žess aš žęr eru leyndarmįl,
   c. einstaklingur eša lögašili ręšur löglega yfir og hefur gert ešlilegar rįšstafanir eftir ašstęšum til aš halda leyndum.

II. kafli. Öflun, notkun og afhjśpun višskiptaleyndarmįla.
3. gr. Lögmęt öflun, notkun og afhjśpun višskiptaleyndarmįla.
Öflun višskiptaleyndarmįls telst lögmęt sé žess aflaš meš:
   a. sjįlfstęšri uppgötvun eša sköpun,
   b. athugun, rannsókn, sundurhlutun eša prófun vöru eša hlutar sem hefur veriš geršur ašgengilegur almenningi eša er lögleg eign žess sem fęr upplżsingarnar og er ekki skuldbundinn aš lögum til aš takmarka öflun višskiptaleyndarmįlsins,
   c. nżtingu réttar launžega eša fulltrśa žeirra til upplżsinga og samrįšs ķ samręmi viš lög og venjur og skuldbindingar sem Ķsland hefur undirgengist samkvęmt samningnum um Evrópska efnahagssvęšiš eša
   d. hvers konar annarri framkvęmd sem er eftir ašstęšum ķ samręmi viš heišarlega višskiptahętti.
Öflun, notkun eša afhjśpun višskiptaleyndarmįls telst lögmęt aš svo miklu leyti sem hennar er krafist eša hśn leyfš samkvęmt lögum eša skuldbindingum sem Ķsland hefur undirgengist samkvęmt samningnum um Evrópska efnahagssvęšiš.
4. gr. Ólögmęt öflun, notkun og afhjśpun višskiptaleyndarmįla.
Ólögmęt öflun, notkun eša afhjśpun višskiptaleyndarmįls er bönnuš.
Öflun višskiptaleyndarmįls įn samžykkis handhafa žess telst ólögmęt sé žess aflaš meš:
   a. óheimilum ašgangi aš skjölum, hlutum, efni eša rafręnum skrįm sem handhafi višskiptaleyndarmįlsins ręšur löglega yfir og sem fela ķ sér višskiptaleyndarmįl eša hęgt er aš draga įlyktanir um višskiptaleyndarmįl af, eša óheimilli töku eša afritun žeirra gagna eša
   b. hvers konar annarri hįttsemi sem, eftir ašstęšum, telst ķ andstöšu viš heišarlega višskiptahętti.
Notkun eša afhjśpun višskiptaleyndarmįls įn samžykkis handhafa žess telst ólögmęt sé žaš notaš eša afhjśpaš af žeim sem:
   a. hefur aflaš višskiptaleyndarmįlsins ólöglega,
   b. brżtur gegn trśnašarsamkomulagi eša öšrum skyldum um aš afhjśpa višskiptaleyndarmįliš ekki eša
   c. brżtur gegn samningi eša öšrum skyldum um aš takmarka notkun višskiptaleyndarmįlsins.
Ólögmętt telst aš afla, nota eša afhjśpa višskiptaleyndarmįl žegar sį sem žaš gerir vissi eša mįtti vita žegar hann aflaši, notaši eša afhjśpaši višskiptaleyndarmįliš aš žaš var fengiš beint eša óbeint frį öšrum einstaklingi eša lögašila sem notaši eša afhjśpaši žaš ólöglega skv. 3. mgr.
Ólögmętt telst aš framleiša, bjóša eša setja į markaš eša flytja inn, flytja śt eša geyma brotavarning ķ žvķ skyni žegar sį sem gerir slķkt vissi eša mįtti vita aš višskiptaleyndarmįliš var notaš ólöglega skv. 3. mgr.
5. gr. Vernd uppljóstrara og starfsmanna.
Žrįtt fyrir įkvęši 4. gr. telst öflun, notkun og afhjśpun višskiptaleyndarmįls lögmęt žegar:
   a. hśn į sér staš til aš ljóstra upp um lögbrot eša ašra įmęlisverša hįttsemi svo fremi žaš sé gert ķ žvķ skyni aš vernda almannahagsmuni eša
   b. starfsmenn mišla višskiptaleyndarmįli til fulltrśa sinna og žaš er lišur ķ aš viškomandi fulltrśar inni störf sķn af hendi ķ samręmi viš lög eša kjarasamning svo fremi aš mišlunin hafi veriš naušsynleg ķ žeim tilgangi.

III. kafli. Vernd višskiptaleyndarmįla fyrir dómi og viš lögbannsgerš.
6. gr. Trśnašarmerking.
Aš kröfu mįlsašila getur sżslumašur eša dómari trśnašarmerkt upplżsingar sem fela ķ sér višskiptaleyndarmįl eša ef sérstakar įstęšur eru fyrir hendi.
7. gr. Žagnarskylda.
Žeir sem koma aš mįlum um ólögmęta öflun, notkun eša afhjśpun višskiptaleyndarmįls eša hafa ašgang aš skjölum mįla eru bundnir žagnarskyldu samkvęmt žessari grein og įkvęšum annarra laga eftir žvķ sem viš į.
Į sérfróšum mešdómsmönnum og matsmönnum hvķlir žagnarskylda skv. X. kafla stjórnsżslulaga.
Lögmönnum, lögmannsfulltrśum og starfsmönnum lögmanna er óheimilt aš notfęra sér ķ eigin žįgu eša annarra višskiptaleyndarmįl eša meint višskiptaleyndarmįl sem hefur veriš trśnašarmerkt og žeir hafa oršiš įskynja um ķ starfi sķnu eša vegna starfs sķns.
Mįlsašilum, vitnum og öšrum žeim sem taka žįtt ķ mįli um ólögmęta öflun, notkun eša afhjśpun višskiptaleyndarmįls eša hafa ašgang aš skjölum mįlsins er óheimilt aš afhjśpa eša notfęra sér ķ eigin žįgu eša annarra višskiptaleyndarmįliš eša meint višskiptaleyndarmįl sem hefur veriš trśnašarmerkt og žeir hafa oršiš įskynja um vegna ašildar aš mįlinu eša ašgangs aš skjölum žess.
Žagnarskylda helst eftir aš mįli lżkur. Ef įkvešiš er meš dómi aš upplżsingar teljist ekki višskiptaleyndarmįl eša žęr verša almennt žekktar eša ašgengilegar mešal einstaklinga innan hópa sem venjulega fįst viš žess konar upplżsingar fellur žagnarskyldan nišur.
8. gr. Vernd višskiptaleyndarmįla fyrir dómi.
Viš įkvöršun dómara skv. 8. gr., 14. gr., 4. mgr. 52. gr., 3. mgr. 53. gr. og 69. gr. laga um mešferš einkamįla, nr. 91/1991, og 10. gr., 16. gr., 2. mgr. 118. gr., 3. og 4. mgr. 119. gr. og 136. gr. laga um mešferš sakamįla, nr. 88/2008, og viš įkvöršun um afhendingu upplżsinga og gagna til almennings eša birtingu dóma og śrskurša ķ mįlum um ólögmęta öflun, notkun eša birtingu višskiptaleyndarmįls skal tekiš tillit til:
   a. žess aš rétturinn til raunhęfs śrręšis til aš leita réttar sķns og réttlįtrar mįlsmešferšar sé tryggšur,
   b. lögmętra hagsmuna mįlsašila eša žrišja ašila og
   c. hugsanlegs tjóns sem įkvöršunin kann aš valda fyrir annan hvorn mįlsašila eša žrišja ašila.

IV. kafli. Lögbann.
9. gr. Lögbann.
Handhafi višskiptaleyndarmįls getur fengiš lagt lögbann viš öflun, notkun eša afhjśpun višskiptaleyndarmįls samkvęmt lögum um kyrrsetningu, lögbann o.fl., sbr. žó 2. og 4. mgr.
Lögbann mį leggja viš athöfn skv. 1. mgr. ef geršarbeišandi sannar eša gerir sennilegt aš:
   a. višskiptaleyndarmįl sé fyrir hendi,
   b. geršarbeišandi sé handhafi višskiptaleyndarmįlsins og
   c. višskiptaleyndarmįlsins hafi veriš aflaš ólöglega, žaš sé notaš eša afhjśpaš ólöglega eša ólögmęt öflun, notkun eša afhjśpun višskiptaleyndarmįlsins sé yfirvofandi.
Viš mat į žvķ hvort lögbann verši lagt į skv. 1. mgr. skal tekiš tillit til sérstakra ašstęšna ķ mįlinu, ž.m.t. eftir žvķ sem viš į:
   a. veršmęta og annarra séreinkenna višskiptaleyndarmįlsins,
   b. rįšstafana sem geršar hafa veriš til aš vernda višskiptaleyndarmįliš,
   c. framferšis geršaržola viš öflun, notkun eša birtingu višskiptaleyndarmįlsins,
   d. įhrifa af ólögmętri notkun eša afhjśpun višskiptaleyndarmįlsins,
   e. lögmętra hagsmuna mįlsašila og įhrifa sem žaš gęti haft į žį ef lögbanniš veršur lagt į eša žvķ hafnaš,
   f. lögmętra hagsmuna žrišja ašila,
   g. almannahagsmuna og
   h. verndar grundvallarréttinda.
Aš kröfu geršaržola getur sżslumašur fellt lögbann śr gildi ef upplżsingarnar sem lögbanniš varšar teljast ekki lengur višskiptaleyndarmįl af įstęšum sem ekki verša raktar til geršaržola.
Ķ staš lögbanns getur sżslumašur įkvešiš aš hinn brotlegi geti haldiš įfram notkun višskiptaleyndarmįlsins enda sé trygging sett fyrir endurgjaldi til žess sem misgert er viš.
10. gr. Afhending muna viš lögbannsgerš.
Viš lögbannsgerš getur sżslumašur aš kröfu handhafa višskiptaleyndarmįls tekiš muni śr vörslum geršaržola og afhent žį handhafa višskiptaleyndarmįlsins hafi žeir veriš nżttir eša bersżnilega veriš ętlašir til nota viš žį athöfn sem lögbann er lagt viš, enda žyki sżnt aš brżn hętta sé į aš geršaržoli muni nżta žį til aš brjóta lögbanniš ef hann heldur vörslum žeirra.

V. kafli. Dómar ķ mįlum um višskiptaleyndarmįl.
11. gr. Rįšstafanir meš dómi.
Ef öflun, notkun eša afhjśpun višskiptaleyndarmįls telst ólögmęt mį grķpa til eftirfarandi rįšstafana meš dómi:
   a. stöšvunar eša, eftir atvikum, banns viš notkun eša birtingu višskiptaleyndarmįlsins,
   b. banns viš framleišslu, söluboši, markašssetningu eša notkun brotavarnings eša innflutningi, śtflutningi eša geymslu slķks varnings ķ žvķ skyni,
   c. innköllunar brotavarnings af markaši,
   d. aš žeir eiginleikar brotavarnings sem brjóta gegn višskiptaleyndarmįli séu fjarlęgšir,
   e. eyšingar brotavarnings eša, eftir žvķ sem viš į, aš hann sé fjarlęgšur af markaši, svo fremi aš žaš grafi ekki undan verndun višskiptaleyndarmįlsins,
   f. eyšingar skjals, hlutar, efnis eša rafręnnar skrįr, ķ heild eša aš hluta, sem hefur aš geyma eša felur ķ sér višskiptaleyndarmįliš eša, eftir žvķ sem viš į, afhendingar skjalsins, hlutarins, efnisins eša rafręnu skrįrinnar til stefnanda ķ heild eša aš hluta.
Viš mat į žvķ hvaša rįšstafanir verša geršar skv. 1. mgr. og hvort žęr hęfi brotinu skal tekiš tillit til sérstakra ašstęšna ķ mįlinu, ž.m.t. eftir žvķ sem viš į:
   a. veršmęta og annarra séreinkenna višskiptaleyndarmįlsins,
   b. rįšstafana sem geršar hafa veriš til aš vernda višskiptaleyndarmįliš,
   c. framferšis hins brotlega viš öflun, notkun eša birtingu višskiptaleyndarmįlsins,
   d. įhrifa af ólögmętri notkun eša afhjśpun višskiptaleyndarmįlsins,
   e. lögmętra hagsmuna mįlsašila og įhrifa sem žaš gęti haft į žį ef lögbanniš yrši lagt į eša žvķ hafnaš,
   f. lögmętra hagsmuna žrišja ašila,
   g. almannahagsmuna og
   h. verndar grundvallarréttinda.
Ef įkvešiš er aš gildistķmi rįšstafana skv. a- og b-liš 1. mgr. skuli takmarkašur skal hann vera nęgur til aš śtiloka hvers kyns višskiptalegan eša efnahagslegan įvinning sem hinn brotlegi gęti hafa fengiš af ólögmętri öflun, notkun eša birtingu višskiptaleyndarmįlsins. Rįšstafanir sem gripiš hefur veriš til meš dómi falla śr gildi ef žęr varša ekki lengur višskiptaleyndarmįl af įstęšum sem ekki verša raktar til stefnda.
Rįšstafanir skv. c–f-liš 1. mgr. skulu vera į kostnaš hins brotlega nema sérstakar įstęšur męli į móti žvķ. Rįšstafanirnar taka ekki til mögulegra skašabóta fyrir tjón sem handhafi višskiptaleyndarmįlsins kann aš verša fyrir af völdum ólögmętrar öflunar, notkunar eša birtingar višskiptaleyndarmįlsins.
12. gr. Bętur fyrir fjįrtjón.
Ķ staš rįšstafana skv. 11. gr. mį aš kröfu žess sem žęr beinast aš įkveša meš dómi aš hann skuli greiša handhafa višskiptaleyndarmįls bętur fyrir fjįrtjón ef:
   a. hann hvorki vissi né hefši mįtt vita, mišaš viš ašstęšur žegar notkun eša afhjśpun fór fram, aš višskiptaleyndarmįliš var fengiš frį öšrum einstaklingi sem notaši eša afhjśpaši žaš ólöglega,
   b. rįšstafanirnar mundu valda honum óhóflegum skaša og
   c. bętur til tjónžola viršast hęfilegar.
Bętur skv. 1. mgr. skulu ekki vera hęrri en rétthafagreišslur eša gjöld sem komiš hefšu til greišslu hefši sį sem dęmdur er til aš greiša handhafa bętur fyrir fjįrtjón óskaš eftir heimild til aš nota viškomandi višskiptaleyndarmįl fyrir tķmabiliš sem hefši veriš hęgt aš banna notkun žess.
13. gr. Skašabętur.
Žeim sem brżtur af įsetningi eša gįleysi gegn įkvęšum 4. gr. er skylt aš greiša skašabętur vegna tjóns sem handhafi višskiptaleyndarmįls hefur oršiš fyrir vegna žess.
Viš įkvöršun bóta skal m.a. litiš til tapašs hagnašar handhafa višskiptaleyndarmįlsins og óréttmętrar aušgunar hins brotlega.
Žrįtt fyrir įkvęši 2. mgr. mį įkveša aš bętur svari a.m.k. til hęfilegs endurgjalds fyrir hagnżtingu višskiptaleyndarmįlsins.
Auk bóta fyrir fjįrtjón mį dęma bętur til handhafa višskiptaleyndarmįlsins vegna ófjįrhagslegs tjóns.
14. gr. Mišlun dómsnišurstöšu.
Aš kröfu žess sem misgert er viš mį gera višeigandi rįšstafanir meš dómi til aš mišla upplżsingum um dóm ķ mįli į kostnaš hins brotlega.
Žegar rįšstafanir skv. 1. mgr. eru geršar skal gętt aš žvķ aš višskiptaleyndarmįl sé varšveitt.
Žegar rįšstafanir skv. 1. mgr. eru geršar og viš mat į žvķ hvort žęr hęfi brotinu skal, eftir žvķ sem viš į, litiš til:
   a. veršmętis višskiptaleyndarmįlsins,
   b. framferšis hins brotlega viš aš afla, nota eša afhjśpa višskiptaleyndarmįliš,
   c. įhrifa af ólögmętri notkun eša afhjśpun višskiptaleyndarmįlsins,
   d. žess hve lķklegt er aš hinn brotlegi noti frekar eša afhjśpi višskiptaleyndarmįliš ólöglega og
   e. hvort upplżsingarnar um hinn brotlega séu žess ešlis aš hęgt sé aš bera kennsl į einstakling og, ef svo er, hvort birting žeirra sé réttlętanleg, einkum ķ ljósi hugsanlegs tjóns sem rįšstöfunin gęti haft ķ för meš sér fyrir frišhelgi einkalķfs og oršspor hins brotlega.

VI. kafli. Frestir.
15. gr. Mįlshöfšunarfrestir.
Beišni um lögbann skv. 9. gr. skal beint til sżslumanns innan fjögurra įra frį žeim degi žegar handhafi višskiptaleyndarmįls fékk naušsynlegar upplżsingar um hina ólögmętu öflun, notkun eša afhjśpun višskiptaleyndarmįlsins til grundvallar kröfu mįls eša bar aš afla sér slķkra upplżsinga.
Mįl um kröfu um rįšstafanir skv. 11. gr. skal höfšaš innan fjögurra įra frį žeim degi žegar handhafi višskiptaleyndarmįls fékk naušsynlegar upplżsingar um hina ólögmętu öflun, notkun eša afhjśpun višskiptaleyndarmįlsins til grundvallar kröfu mįls eša bar aš afla sér slķkra upplżsinga.
Ef mįl er réttilega höfšaš til stašfestingar lögbanni sem beišst var innan frests telst žaš höfšaš innan frests samkvęmt žessari grein.

VII. kafli. Višurlög o.fl.
16. gr. Dagsektir.
Viš fullnustu dóma um rįšstafanir skv. 11. gr. og viš brot į lögbanni skv. 9 gr. er sżslumanni heimilt aš įkveša geršaržola dagsektir samkvęmt kröfu handhafa višskiptaleyndarmįls.
Dagsektir skulu įkvešnar meš śrskurši og falla į fyrir hvern dag sem lķšur frį uppkvašningu hans žar til fariš er aš dóminum eša lögbanninu. Gera mį ašför fyrir dagsektum žessum og renna žęr ķ rķkissjóš.
Um mešferš mįla fer aš öšru leyti eftir lögum um ašför og lögum um kyrrsetningu, lögbann o.fl. eftir žvķ sem viš į.
17. gr. Višurlög.
Hver sem aflar sér eša öšrum umrįša eša vitneskju um višskiptaleyndarmįl ólöglega skal sęta fésektum eša fangelsi allt aš tveimur įrum en allt aš fjórum įrum ef brot er stórfellt. Viš mat į žvķ hvort brot sé stórfellt skal sérstaklega lķta til žess tjóns sem verknašur hefur valdiš, umfangs verknašar og žeirrar ašferšar sem notuš var.
Brot gegn įkvęšum 4. gr. varša fésektum eša fangelsi allt aš einu įri ef sį sem brot fremur:
   a. er ķ vinnu- eša verksambandi viš žann sem misgert er viš eša er ķ félagi viš hann,
   b. hefur löglegan ašgang aš starfsstöš žess sem misgert er viš eša
   c. hefur vegna starfs sķns eša stöšu aš öšru leyti veriš trśaš fyrir uppdrįttum, lżsingum, uppskriftum, lķkönum eša žess hįttar.
Ef brot skv. 2. mgr. er stórfellt getur žaš varšaš allt aš fjögurra įra fangelsi. Viš mat į žvķ hvort brot sé stórfellt skal sérstaklega lķta til žess tjóns sem verknašur hefur valdiš eša hvort verknašur hafi haft ķ för meš sér augljósa hęttu.
Brot lögmanna, lögmannsfulltrśa og starfsmanna lögmanna gegn žagnarskyldu, sbr. 3. mgr. 7. gr., varša fésektum nema žyngri refsing liggi viš samkvęmt öšrum lögum. Brot mįlsašila, vitna og annarra gegn žagnarskyldu, sbr. 4. mgr. 7. gr., varša fésektum eša fangelsi allt aš einu įri.
Tilraun til brots eša hlutdeild ķ broti er refsiverš eftir žvķ sem segir ķ almennum hegningarlögum. Fésektir mį gera jafnt einstaklingi sem lögašila ķ samręmi viš II. kafla A almennra hegningarlaga.
Brot skv. 2. mgr. sęta įkęru eftir kröfu žess sem misgert var viš.

VIII. kafli. Żmis įkvęši.
18. gr. Innleišing į tilskipun.
Lög žessi eru sett til innleišingar į tilskipun Evrópužingsins og rįšsins (ESB) 2016/943 frį 8. jśnķ 2016 um verndun trśnašarupplżsinga um séržekkingu og višskiptaupplżsinga (višskiptaleyndarmįl) gegn ólögmętri öflun, notkun og birtingu žeirra sem vķsaš er til ķ XVII. višauka samningsins um Evrópska efnahagssvęšiš, eins og honum var breytt meš įkvöršun sameiginlegu EES-nefndarinnar nr. 91/2019 frį 29. mars 2019, sem birt var 2. jślķ 2020 ķ EES-višbęti viš Stjórnartķšindi Evrópusambandsins nr. 44, bls. 92. Tilskipunin var birt 19. desember 2019 ķ EES-višbęti viš Stjórnartķšindi Evrópusambandsins nr. 101, bls. 85–102.
19. gr. Gildistaka.
Lög žessi öšlast žegar gildi.
Frestir skv. 15. gr. renna fyrst śt fjórum įrum eftir gildistöku laga žessara.
20. gr. Breyting į öšrum lögum. …