Lagasafn. Ķslensk lög 12. aprķl 2024. Śtgįfa 154b. Prenta ķ tveimur dįlkum.
1987 nr. 45 30. mars
1. gr.
Stašgreišsla opinberra gjalda samkvęmt lögum žessum er brįšabirgšagreišsla tekjuskatts og śtsvars launamanna į tekjuįri [og tryggingagjalds launagreišenda į žvķ įri nema annaš sé tekiš fram].1) 2. gr. Stašgreišsla samkvęmt lögum žessum tekur til:
3. gr. Įkvęši laga žessara taka til allra žeirra ašila, innlendra sem erlendra, sem gjaldskyldir eru samkvęmt įkvęšum žeirra laga sem um ręšir ķ 2. gr. og til allra žeirra ašila, innlendra sem erlendra, sem greiša laun eša annast milligöngu į greišslum sem gjaldskyldar eru samkvęmt įkvęšum žeirra laga sem um ręšir ķ 2. gr. 4. gr. Launamašur samkvęmt lögum žessum telst:
5. gr. Til launa samkvęmt lögum žessum telst:
6. gr. [Manni sem ber aš reikna sér endurgjald, sbr. 2. tölul. 4. gr., ber aš tilkynna [rķkisskattstjóra]1) um įętlašar tekjur sķnar į stašgreišsluįrinu ķ samręmi viš reglur rķkisskattstjóra um reiknaš endurgjald, sbr. [58. gr. laga nr. 90/2003, um tekjuskatt],2) fyrir 20. janśar įr hvert į žvķ formi sem rķkisskattstjóri įkvešur. Launagreišandi sem hefur ķ žjónustu sinni starfsmann sem įkveša skal endurgjald fyrir skv. 2. mgr. 1. tölul. A-lišar 7. gr. [laga nr. 90/2003, um tekjuskatt],2) skal viš stašgreišslu reikna honum endurgjald ķ samręmi viš reglur rķkisskattstjóra, sbr. [58. gr. sömu laga].2) Telji [rķkisskattstjóri]1) aš endurgjald, sbr. 2. tölul. 4. gr. og 2. tölul. 5. gr., į stašgreišsluįri sé lęgra en samręmist reglum rķkisskattstjóra skv. [58. gr. laga nr. 90/2003]2) skal hann įkvarša endurgjaldiš ķ samręmi viš žęr reglur. Žó mį [rķkisskattstjóri]1) vķkja frį lįgmarki endurgjalds samkvęmt reglum rķkisskattstjóra viš įkvöršun sķna į grundvelli skriflegra skżringa og naušsynlegra gagna.]3) [[Rķkisskattstjóri]1) skal tilkynna launagreišanda sem leggur fram įętlun um tekjur sķnar ķ samręmi viš tķmafrest 1. mgr. eša 1. mgr. 19. gr. um įkvöršun reiknašs endurgjalds eigi sķšar en 15 dögum fyrir eindaga, sbr. 3. mgr. 20. gr. Įkvöršun [rķkisskattstjóra]1) skv. 1. mįlsl. eša įętlun [rķkisskattstjóra]1) skv. 21. gr. um greišsluskylda fjįrhęš, sbr. 1. mgr., mį skjóta til [rķkisskattstjóra]1) innan 15 daga frį póstlagningardegi tilkynningar. Innan 15 daga frį lokum kęrufrests skal [rķkisskattstjóri]1) hafa śrskuršaš kęrur. [Śrskuršur rķkisskattstjóra samkvęmt įkvęši žessu skal vera endanleg śrlausn mįlsins į stašgreišsluįri.]1) …1)]4) 7. gr. Launagreišandi samkvęmt lögum žessum telst hver sį ašili sem innir af hendi eša reiknar greišslur sem teljast laun skv. 5. gr. Ef milligöngumašur, sbr. 3. gr., annast launagreišslur skal hann gegna skyldum launagreišanda varšandi skil og greišslur samkvęmt lögum žessum. Sama gildir um umbošsmann ašila sem um ręšir ķ 2. mgr. 2. tölul. [70. gr. laga nr. 90/2003, um tekjuskatt],1) [svo og sérhvern annan ašila sem hefur atvinnu af fjįrvörslu, milligöngu eša innheimtu ķ veršbréfavišskiptum eša annast innheimtu fyrir ašra].2) [Vinnuveitandi starfsmanna sem rįšnir eru til starfa į grundvelli samnings um śtleigu į vinnuafli telst launagreišandi žeirra samkvęmt lögum žessum hafi starfsmannaleigan [eša annar ašili sem leigir śt vinnuafl]3) ekki skattalegt heimilisfesti hér į landi. Starfsmannaleiga [eša annar ašili sem leigir śt vinnuafl]3) sem hefur stašfestu [hér į landi eša]4) ķ öšru rķki innan Evrópska efnahagssvęšisins, öšru EFTA-rķki eša Fęreyjum telst žó launagreišandi nema um annaš hafi veriš samiš viš notendafyrirtęki. Notendafyrirtęki ber įbyrgš sem launagreišandi hafi starfsmannaleiga [eša annar ašili sem leigir śt vinnuafl]3) ekki stašiš réttilega skil į stašgreišslu, sbr. 20. gr. [Rįšherra]5) er heimilt aš binda stašgreišslu starfsmannaleigu [eša annars ašila sem leigir śt vinnuafl]3) nįnari skilyršum.]6) 8. gr. Stašgreišsla launamanns, sbr. 4. gr., af launum, sbr. 5. gr., nęr til tekjuskatts samkvęmt lögum um tekjuskatt …1) og śtsvars samkvęmt lögum um tekjustofna sveitarfélaga. [Rįšherra]2) getur įkvešiš meš reglugerš3) aš įkvešin laun eša tegund launa, sem 5. gr. nęr til, skuli ekki falla undir stašgreišslu. [Enn fremur getur [rįšherra]2) įkvešiš aš laun, žar meš talin reiknuš laun, undir įkvešinni fjįrhęš skuli ekki falla undir stašgreišslu.]4) Launagreišandi, sbr. 7. gr., skal sjį um stašgreišslu fyrir hönd launamanns samkvęmt įkvęšum 15. gr., sbr. 20. gr. 9. gr. [[Innheimtuhlutfall ķ stašgreišslu hjį žeim launamönnum sem skattskyldir eru skv. 1. gr. og 1. tölul. 3. gr. laga um tekjuskatt skal vera meš eftirfarandi hętti:
[Aš tekjuįri loknu skal fara fram įkvöršun og įlagning tekjuskatts samkvęmt įkvęšum laga um tekjuskatt …,6) śtsvars samkvęmt įkvęšum laga um tekjustofna sveitarfélaga og tryggingagjalds samkvęmt įkvęšum laga um tryggingagjald.]7) Mismun, sem fram kann aš koma milli stašgreišslu og įlagningar, skal krefja eša endurgreiša, eftir žvķ sem viš į, samkvęmt įkvęšum VIII. kafla. [Innheimtuhlutfall ķ stašgreišslu hjį žeim launamönnum sem skattskyldir eru skv. 2. og 3. tölul. 3. gr. laga um tekjuskatt skal vera tekjuskattshlutfall eins og žaš er įkvaršaš ķ 70. gr. žeirra laga aš višbęttu śtsvari, sbr. 1. mgr. Innheimtuhlutfall ķ stašgreišslu hjį žeim launamönnum sem skattskyldir eru skv. 6., 7., [8., [10. og 11. tölul.]8) 1. mgr. og 2. mgr.]9) 3. gr. laga um tekjuskatt skal vera tekjuskattshlutfall eins og žaš er įkvaršaš ķ 70. gr. žeirra laga og skal réttilega įkvöršuš og innborguš stašgreišsla tekjuskatts žeirra ašila vera fullnašargreišsla įn žess aš fram žurfi aš fara frekari įkvöršun eša įlagning nema um sé aš ręša ašila sem jafnframt er skattskyldur [skv. 4. tölul. 1. mgr. 3. gr. laga um tekjuskatt, 7. tölul. žeirrar mįlsgreinar aš žvķ er varšar söluhagnaš af ķslenskum hlutabréfum og stofnbréfum eša 8. tölul. žeirrar mįlsgreinar aš žvķ er varšar vaxtatekjur af skuldabréfum sem skrįš eru hjį veršbréfamišstöš ķ ašildarrķki Efnahags- og framfarastofnunarinnar ķ Parķs (OECD), ašildarrķki Evrópska efnahagssvęšisins eša ašildarrķki stofnsamnings Frķverslunarsamtaka Evrópu eša ķ Fęreyjum].10)]3) 10. gr. Gjaldskyldu launamanna į stašgreišsluįri skal miša viš lok žess almanaksįrs sem nęst fer į undan stašgreišsluįri. Sama gildir um launamann sem nęr 16 įra aldri į stašgreišsluįri, svo og žį launamenn sem öšlast heimilisfesti hér į landi į stašgreišsluįrinu og žį sem skattskyldir eru į stašgreišsluįrinu skv. 1. tölul. 3. gr. laga um tekjuskatt …1) 11. gr. [Rķkisskattstjóri skal fyrir upphaf hvers stašgreišsluįrs auglżsa skatthlutfall og fjįrhęš persónuafslįttar, svo og ef breytingar verša į stašgreišsluįri, og jafnframt hafa ašgengilegar upplżsingar um persónuafslįtt og skiptingu hans sem naušsynlegar teljast til aš įkvarša stašgreišslu į hverju launatķmabili. Persónuafslįttur manna sem öšlast heimilisfesti hér į landi į stašgreišsluįrinu, svo og žeirra manna sem eru skattskyldir skv. 1. tölul. 1. mgr. 3. gr. laga um tekjuskatt, skal įkvaršast hlutfallslega mišaš viš dvalartķma į landinu og mišast viš tilkynningu um ašsetursskipti eša ašrar fullnęgjandi upplżsingar aš mati rķkisskattstjóra. Žeir menn og ašilar sem eru skattskyldir hér į landi skv. 2., 3., 6. og 7. tölul. 1. mgr. 3. gr. laga um tekjuskatt, sbr. įkvęši 2. og 3. tölul. 70. gr. žeirra laga, sbr. og 6. tölul. 4. gr. og 6. tölul. 5. gr. žessara laga, geta fariš fram į aš fį śtgefna stašfestingu rķkisskattstjóra žar sem fram kemur skatthlutfall og eftir atvikum persónuafslįttur eftir žvķ sem upplżst er ķ umsókn žeirra til rķkisskattstjóra. Umsóknin skal lögš fram fyrir lok žess įrs sem nęst fer į undan stašgreišsluįri eša eigi sķšar en mįnuši įšur en fyrsta greišsla eša afhending veršmętis į sér staš į stašgreišsluįri. Ef launamašur, sem er móttakandi greišslna frį eša į vegum Tryggingastofnunar rķkisins, óskar ekki sérstaklega eftir öšru er rķkisskattstjóra heimilt aš veita Tryggingastofnun rķkisins upplżsingar um nżtingu persónuafslįttar hans. [Rįšherra er heimilt ķ reglugerš aš setja nįnari įkvęši um skiptingu persónuafslįttar sem draga skal frį stašgreišslu į hverju greišslutķmabili og önnur žau atriši sem varša rįšstöfun persónuafslįttar.]1)]2) 12. gr. [Fyrir upphaf stašgreišsluįrs ber launamanni aš gera launagreišanda sķnum grein fyrir nżtingu persónuafslįttar sķns og heimila honum rįšstöfun persónuafslįttar į hverju launatķmabili viš įkvöršun afdrįttar stašgreišslu af launum. Launagreišandi og launamašur bera sameiginlega įbyrgš į rįšstöfun persónuafslįttar launamannsins žar til launagreišslum lżkur. Nś hefur launamašur starf meš höndum hjį eša į vegum fleiri en eins launagreišanda og ber launamanni žį aš gera launagreišendum sķnum grein fyrir hlutfallslegri nżtingu persónuafslįttar hjį hverjum žeirra eftir žvķ sem viš į. Hafi launamašur, eša eftir atvikum maki hans, ekki fullnżtt persónuafslįtt sinn innan stašgreišsluįrsins, svo sem vegna nįms, er launagreišanda heimilt aš taka tillit til žess persónuafslįttar sem ónżttur hefur veriš į žvķ įri. Nżti launamašur sem er annaš hjóna eša ašili ķ sambśš, sbr. 1. mgr. 13. gr., aš jafnaši ekki persónuafslįtt sinn aš fullu hefur hann rétt til žess aš heimila maka sķnum aš nżta žann persónuafslįtt sem ónżttur er og bera ašilar sameiginlega įbyrgš į aš nżtingin sé meš réttum hętti. Heimilt er rķkisskattstjóra viš samnżtingu persónuafslįttar aš upplżsa hvorn maka fyrir sig um stöšu nżtts eša ónżtts persónuafslįttar. Rķkisskattstjóra er heimilt aš upplżsa launagreišanda um nżtingu persónuafslįttar žeirra launamanna sem hjį honum starfa, ž.m.t. nżtingu į persónuafslętti maka launamannsins. Rķkisskattstjóri skal meš reglubundnum hętti kanna nżtingu persónuafslįttar hvers launamanns į stašgreišsluįri og skal hann tilkynna aš frekari nżting persónuafslįttar sé óheimil hafi hann bersżnilega veriš ofnżttur į stašgreišsluįrinu, ž.m.t. vegna nżtingar į persónuafslętti maka. [Verši um įframhaldandi ofnotkun persónuafslįttar aš ręša, žrįtt fyrir tilkynningar žar um, skal rķkisskattstjóri stöšva frekari nżtingu persónuafslįttar į viškomandi stašgreišsluįri, eftir atvikum bakfęra žaš sem umfram heimilli nżtingu nemur og įętla skilaskylda stašgreišslu skv. 21. gr.]1) [Öllum tilkynningum um nżtingu į persónuafslętti]1) skal beina til launamanns, maka hans eftir atvikum og/eša launagreišanda og fer um įbyrgš samkvęmt įkvęšum 30. gr. eftir žvķ sem viš į.]2) 13. gr. [Fullnżti annaš hjóna, sem samvistum eru, ekki persónuafslįtt sinn į stašgreišsluįri er hinum makanum heimilt aš nżta žaš sem ónżtt er, sbr. 3. mgr. 12. gr. Sama gildir um tvo einstaklinga sem bśa ķ óvķgšri sambśš og uppfylla skilyrši til samsköttunar, sbr. 3. mgr. 62. gr. laga nr. 90/2003, um tekjuskatt, vegna stašgreišsluįrsins.]1) 14. gr. Greišslutķmabil launa til launamanns, sbr. 4. gr., įkvaršast meš hlišsjón af įkvęšum kjarasamninga žar um. Ekkert launatķmabil skal žó teljast lengra en einn mįnušur. [Greišslutķmabil reiknašs endurgjalds, sbr. 2. tölul. 5. gr., til launamanns, sbr. įkvęši 2. tölul. 4. gr., telst hver einstakur almanaksmįnušur stašgreišsluįrsins, sbr. žó heimild [rķkisskattstjóra]1) samkvęmt lokamįlsliš 2. mgr. 20. gr.]2) Laun hvers almanaksmįnašar įkvaršast sem tólfti hluti (1/12 hluti) įrlegs reiknašs endurgjalds sem launamašurinn skal reikna sér innan žeirra marka sem um ręšir ķ 6. gr. [[Rķkisskattstjóra]1) er heimilt aš įkveša aš laun hvers almanaksmįnašar séu hęrri en 1/12 hluti įrlegs endurgjalds, enda liggi fyrir samžykkt greinargerš launamannsins.]3) 15. gr. [Žegar įkvöršun launa launamanns fyrir hvert greišslutķmabil, aš meštöldu orlofsfé, er lokiš skal bętt viš žau skattskyldum hlunnindum samkvęmt mati rķkisskattstjóra, sbr. [118. gr. laga nr. 90/2003, um tekjuskatt].1) Af žannig įkvöršušum launum greišslutķmabilsins ber launagreišanda aš reikna stašgreišslu launamanns, [sbr. 9. gr.],2) vegna greišslutķmabilsins aš teknu tilliti til persónuafslįttar skv. A-liš [67. gr. laga nr. 90/2003, um tekjuskatt],1) og sjómannaafslįttar skv. 2. mgr. B-lišs sömu greinar žar sem hann į viš. Stašgreišsla skal dregin af launum launamanns og skilaš til innheimtuašila, sbr. 2. mgr. 20. gr. Afdrįttur af launum vegna stašgreišslu skal ganga fyrir afdrętti af launum vegna eldri skattskulda og gjalda sem innheimt eru skv. 35. gr. Afhendi launamašur ekki launagreišanda skattkort sitt skal ekki tekiš tillit til persónuafslįttar viš įkvöršun stašgreišslu, sbr. [67. gr. laga nr. 90/2003, um tekjuskatt].1) [Launamanni sem starfar hjį fleiri en einum launagreišanda į sama launatķmabili ber aš upplżsa launagreišendur um rétt innheimtuhlutfall ķ stašgreišslu, sbr. 9. gr., žannig aš afdrįttur verši meš sem réttustum hętti.]2)]3) 16. gr. [Afdrįttur opinberra gjalda af launum skal fara fram žegar laun eru borguš śt eša fęrš launamanni til tekna vegna įkvešins greišslutķmabils, sbr. 14. gr. Žegar laun eša hluti launa, svo sem greišslur fyrir yfirvinnu, įkvęšisvinnu, aflahlut og aflaveršlaun, koma ekki til uppgjörs fyrr en aš loknu žvķ greišslutķmabili sem krafa til žessara launa myndast aš fullu eša hluta skulu žau talin til launa žess greišslutķmabils, enda fari uppgjör žeirra fram innan 14 daga frį lokum žess. Fari uppgjöriš fram sķšar teljast greišslur žessar til žess greišslutķmabils er uppgjöriš fer fram ķ og mišast afdrįttur žį viš žaš tķmabil.]1) [Rįšherra]2) getur meš reglugerš sett sérstakar reglur um hvenęr afdrįttur fer fram og į hvaša tekjuįri greišslur eru skattlagšar žegar um er aš ręša greišslur sem samkvęmt lögum eša įkvęšum kjarasamninga koma til śtborgunar eftir aš tekjuöflunartķmabili lżkur. [Afdrįttur stašgreišslu af žeim hluta sem telst vera laun skv. 11. gr. laga nr. 90/2003, um tekjuskatt, skal fara fram į žvķ greišslutķmabili žegar uppgjör į sér staš eša eigi sķšar en ķ lok žess įrs sem įkvöršun um śthlutun er tekin.]3) 17. gr. Ef launamašur nęr ekki 16 įra aldri į stašgreišsluįri ber launagreišanda aš halda eftir af launum, sbr. 5. gr., fjįrhęš sem įkvešst tiltekinn hundrašshluti launa, sbr. [64. gr. og 2. mgr. 66. gr. laga nr. 90/2003, um tekjuskatt],1) og 2. mgr. 25. gr. laga um tekjustofna sveitarfélaga, įn žess aš frį dragist persónuafslįttur, sbr. [67. gr. laga nr. 90/2003, um tekjuskatt].1) 18. gr. Heimilt er rķkisskattstjóra aš taka til greina skriflega umsókn launamanns um endurgreišslu, aš hluta eša öllu leyti, į stašgreišslu hans ef veikindi, slys, mannslįt eša [starfs- eša launabreyting]1) vegna žessa eša aldurs hans munu skerša tekjur hans verulega į žeim hluta stašgreišsluįrsins sem eftir er, į žann veg aš stašgreišsla hans ķ heild į stašgreišsluįrinu muni leiša til a.m.k. 20% hęrri stašgreišslu en vęntanlega įlagšir skattar og gjöld vegna tekjuįrsins munu nema samkvęmt įkvęšum 9. gr. laga žessara. [Žaš sama į viš žegar sżnt žykir aš heildarįrstekjur samskattašs ašila muni nema lęgri fjįrhęš en [11.125.045 kr.]2) Žį skal heimilt aš taka tillit til įkvęša 4. tölul. 1. mgr. 66. gr. laga nr. 90/2003, um tekjuskatt, og endurreikna žį stašgreišslu sem innt hefur veriš af hendi. Žó skal slķk endurgreišsla aldrei nema lęgri fjįrhęš en 50.000 kr. eša hęrri fjįrhęš en [300.000 kr.]3)]1) Enn fremur er rķkisskattstjóra heimilt aš taka til greina umsókn launamanns um endurgreišslu, aš hluta eša öllu leyti, į stašgreišslu hans į stašgreišsluįrinu ef hann hefur eša mun stunda nįm ķ a.m.k. [fjóra]4) mįnuši į stašgreišsluįrinu og stašgreišsla hans ķ heild į stašgreišsluįrinu mun leiša til a.m.k. 20% hęrri stašgreišslu en vęntanlega įlagšir skattar og gjöld vegna tekjuįrsins munu nema samkvęmt įkvęšum 9. gr. laga žessara. Į umsókn, sem sett er fram į sérstöku eyšublaši og rķkisskattstjóri lętur gera, skal koma fram rökstušningur fyrir kröfum samkvęmt žessari grein. Umsókn skulu fylgja fullnęgjandi gögn til stušnings kröfunni. Rķkisskattstjóri skal śrskurša um umsókn launamanns og er sį śrskuršur endanleg įkvöršun ķ mįlinu. [Viš endurgreišslu skv. 1. og 2. mgr. skal bęta įlagi sem skal vera 0,2% af endurgreišslufjįrhęš fyrir hvern byrjašan mįnuš frį žvķ stašgreišsla var innt af hendi og žar til endurgreišsla fer fram.]4) 19. gr. [Hver sį sem telst launagreišandi skv. 7. gr. skal ótilkvaddur og eigi sķšar en 8 dögum įšur en starfsemi hans hefst tilkynna rķkisskattstjóra um starfsemi sķna žar sem tilgreint er nafn, heimili og kennitala launagreišandans.]1) Nś hefur ašili, sem aš mati rķkisskattstjóra bar aš tilkynna sig sem launagreišanda skv. 1. mgr., eigi sinnt umręddri tilkynningarskyldu og skal žį rķkisskattstjóri śrskurša hann sem launagreišanda samkvęmt įkvęšum 7. gr. og tilkynna ašilanum žar um. Ašilar žeir, sem um ręšir ķ 1. og 2. mgr., skulu vera į sérstakri skrį, launagreišendaskrį, sem rķkisskattstjóri heldur. Hver launagreišandi fęr žį sérstakt nśmer sem hann skal geta um ķ skilagrein stašgreišslu, sbr. įkvęši 20. gr. Launagreišandi, sem er į launagreišendaskrį en hęttir launagreišslum į stašgreišsluįri, skal innan įtta daga senda rķkisskattstjóra tilkynningu žess efnis. Tilkynningar skv. 1. mgr. skal senda į žar til geršu eyšublaši sem rķkisskattstjóri lętur gera. Rķkisskattstjóri įkvešur hvaša upplżsingar skuli gefa į žessu eyšublaši. 20. gr. Launagreišandi skal ótilkvaddur greiša mįnašarlega žaš fé sem hann hefur haldiš eftir eša bar aš halda eftir į greišslutķmabilum nęstlišins mįnašar samkvęmt įkvęšum 15.–17. gr. [Greišslur skv. 1. mgr. skal inna af hendi til gjaldheimtu eša annars innheimtuašila, sbr. [3. gr. laga um innheimtu opinberra skatta og gjalda],1) ķ žvķ umdęmi žar sem launagreišandi į lögheimili. Meš greišslum skal fylgja sundurlišuš skilagrein frį launagreišanda į žar til geršu eyšublaši. [Rķkisskattstjóra er heimilt aš setja reglur um rafręn skżrslu- og greišsluskil vegna stašgreišslu opinberra gjalda.]2) Launagreišandi skal skila skilagrein mįnašarlega enda žótt engin greišsla fylgi. [Rķkisskattstjóri]3) getur heimilaš ašilum, sem reikna sér, maka sķnum og börnum endurgjald, sbr. 2. tölul. 4. gr., aš gera skil einu sinni į įri enda séu reiknuš laun undir tilteknu lįgmarki samkvęmt sérstökum reglum er rķkisskattstjóri setur.]4) Gjalddagi greišslu skv. 1. mgr. er 1. hvers mįnašar og eindagi 14 dögum sķšar. Hafi launagreišandi eigi greitt į eindaga skal hann sęta įlagi skv. 28. gr. Rķkisskattstjóri įkvešur hvaš skuli koma fram į skilagreinum og greišsluskjölum og įkvešur gerš žeirra. [Rįšherra]5) setur nįnari reglur6) um framkvęmd 2. mgr. aš höfšu samrįši viš [žann rįšherra er fer meš mįlefni vinnumarkašar].5) Rķkissjóšur skal greiša sveitarfélögum žann hluta persónuafslįttar sem rįšstafaš er til greišslu śtsvars vegna hvers launamanns į stašgreišsluįri, sbr. A-liš [67. gr. laga nr. 90/2003, um tekjuskatt],7) og 15. gr. laga žessara, eigi sķšar en fyrir lok nęsta mįnašar eftir eindaga stašgreišslu opinberra gjalda, sbr. 3. mgr. 21. gr. [Rķkisskattstjóri]1) skal yfirfara skilagreinar launagreišenda, sbr. 20. gr., og gera į žeim žęr leišréttingar er žörf krefur. [Rķkisskattstjóra]1) ber aš įętla greišsluskylda fjįrhęš žeirra launagreišenda sem eigi hafa framvķsaš fullnęgjandi skilagreinum innan tilskilinna tķmamarka skv. 20. gr. og tilkynna launagreišanda um įętlunina innan 14 virkra daga frį tilskildum tķmamörkum. [Žį skal rķkisskattstjóri įętla skilaskylda stašgreišslu launagreišenda sé persónuafslįttur launamanna ranglega įkvaršašur, aš undangengnum tilkynningum žar um, sbr. 12. gr.]2) [21. gr. a. …1)]2) 22. gr. Launagreišandi ber įbyrgš į žeim opinberu gjöldum sem hann hefur haldiš eftir eša bar aš halda eftir samkvęmt lögum žessum. Launamašur ber ekki įbyrgš į greišslu opinberra gjalda sem hann sannar aš launagreišandi hafi haldiš eftir af launum hans. Launagreišandi og launamašur bera hins vegar óskipta įbyrgš į vanteknum opinberum gjöldum. [Launamašur sem starfar hjį fleiri en einum launagreišanda ber įbyrgš į aš rétt innheimtuhlutfall verši įkvaršaš viš afdrįtt stašgreišslu.]1) 23. gr. Rķkisskattstjóri hefur į hendi yfirstjórn stašgreišslu. 24. gr. Rķkisskattstjóri skal auk žeirra starfa sem honum eru falin meš öšrum įkvęšum laga žessara:
…2) Rķkisskattstjóri getur af sjįlfsdįšum kannaš öll atriši er varša gjald- eša skilaskyldu …,2) svo og kannaš sérhver önnur atriši er varša framkvęmd laga žessara. Getur hann ķ žvķ skyni krafist allra upplżsinga og gagna sem hann telur žörf į aš fį, m.a. frį …2) [öšrum]3) innheimtumönnum rķkissjóšs, gjaldheimtum, bönkum, sparisjóšum og póststöšvum. [24. gr. a. Fjįrsżsla rķkisins skal halda skrį sem sżnir greišslustöšu launagreišenda į stašgreišsluįri. Til aš sinna žvķ hlutverki skal Fjįrsżsla rķkisins hafa sömu heimildir og um getur ķ 3. mgr. 24. gr.]1) 25. gr. Öllum ašilum, bęši framtalsskyldum og öšrum, er skylt aš lįta skattyfirvöldum ķ té ókeypis og ķ žvķ formi sem óskaš er allar naušsynlegar upplżsingar og gögn er žau beišast og unnt er aš lįta žeim ķ té. [Skiptir ekki mįli ķ žvķ sambandi hvort upplżsingarnar varša žann ašila sem beišninni er beint til eša žau skipti annarra ašila viš hann er hann getur veitt upplżsingar um og varša gjald- og skilaskyldu žeirra ašila. Meš skattyfirvöldum ķ žessari grein er įtt viš [rķkisskattstjóra og [skattrannsóknarstjóra].1)]2)]3) Vegna skatteftirlits [og innheimtu, ž.m.t. kyrrsetningar],4) samkvęmt lögum žessum [og lögum um innheimtu opinberra skatta og gjalda]5) getur [rķkisskattstjóri og menn sem hann felur]2) skatteftirlitsstörf, krafist žess aš framtalsskyldir ašilar leggi fram til könnunar bókhald sitt og bókhaldsgögn, svo og önnur gögn er varša reksturinn, žar meš talin bréf og samningar. Enn fremur hafa žessir ašilar ašgang aš framangreindum gögnum og ašgang aš starfsstöšvum framtalsskyldra ašila og birgšageymslum og heimild til aš taka skżrslur af hverjum žeim sem ętla mį aš geti gefiš upplżsingar er mįli skipta. Sömu heimildir hefur [skattrannsóknarstjóri]1) vegna rannsókna skv. 26. gr. [[Skattrannsóknarstjóri]1) getur ķ žįgu rannsóknar mįls leitaš śrskuršar hérašsdóms um leit og haldlagningu gagna į heimilum og öšrum stöšum sem 2. mįlsl. tekur ekki til.]6) [Skattyfirvöld]3) hafa enn fremur heimildir žęr, er um getur ķ 2. mgr. žessarar greinar, gagnvart žeim ašilum sem ekki eru framtalsskyldir, svo og öllum stofnunum, bönkum, sparisjóšum og öšrum peningastofnunum. Nś veršur įgreiningur um skyldu ašila samkvęmt žessari grein og getur rķkisskattstjóri [eša [skattrannsóknarstjóri]1)]3) žį leitaš um hann śrskuršar [hérašsdóms, en fariš skal žį eftir reglum laga um mešferš [sakamįla]7) eftir žvķ sem į viš].8) Gegni einhver ekki upplżsingaskyldu sinni mį vķsa mįli til [rannsóknar lögreglu].7) 26. gr. [[Rķkisskattstjóri annast skatteftirlit samkvęmt lögum žessum. Skatteftirlit tekur til hvers konar könnunar į réttmęti stašgreišsluskila og samtķmaeftirlits meš rekstrarašilum, svo og annarra ašgerša sem ętlaš er aš tryggja aš skattašilar standi skil į lögbošnum skżrslum og upplżsingum um stašgreišsluskyldu, stofn og afdrįtt stašgreišslu.]1) [Skattrannsóknarstjóri]2) getur hafiš rannsókn į hverju žvķ atriši er varšar gjald- og skilaskyldu samkvęmt lögum žessum. Hann skal annast rannsóknir ķ mįlum sem [rķkisskattstjóri [felur honum],3) sbr. 6. mgr. 96. gr.]1) [laga nr. 90/2003, um tekjuskatt].4) Žegar ašgeršir [skattrannsóknarstjóra]2) gefa tilefni til įkvöršunar eša endurįkvöršunar į gjald- og skilaskyldu samkvęmt lögum žessum skal rķkisskattstjóri annast įkvöršunina eša endurįkvöršunina …1)]5) 27. gr. [Rįšherra]1) hefur heimild til aš setja reglur2) um sérstakt launabókhald launagreišenda. 28. gr. Séu greišslur launagreišanda skv. 20. gr. eigi inntar af hendi į tilskildum tķma skal hann sęta įlagi til višbótar upphęš skilafjįrins eša til višbótar žvķ skilafé sem honum bar aš standa skil į. Sama gildir ef skilagrein hefur ekki veriš skilaš eša henni veriš įbótavant og greišsluskyld fjįrhęš žvķ veriš įętluš, sbr. 21. gr., nema launagreišandi hafi greitt fyrir eindaga upphęš er til įętlunar svarar. Įlag į vanskilafé skv. 1. mgr. skal vera sem hér segir:
Viš śtreikning į įlagi į įętlaša greišsluskylda fjįrhęš telst eindagi sį sami og eindagi greišslu žess mįnašar sem įętlaš er fyrir. Sama gildir um įlag į allar vangoldnar greišslur fyrri tķmabila. Sendi launagreišandi fullnęgjandi skilagrein [innan 15 daga frį og meš dagsetningu tilkynningar]2) [rķkisskattstjóra]3) skv. 21. gr. skal hann greiša upphęš skilafjįr samkvęmt skilagreininni įsamt įlagi skv. 2. mgr. [Rķkisskattstjóri]3) mį breyta fyrri įętlun eftir lok žessara tķmamarka ef sérstakar įstęšur eru fyrir hendi. Komi ķ ljós aš launagreišanda, sem greiša įtti skilafé, hafi ekki veriš įętluš gjaldskyld fjįrhęš eša įętlun veriš lęgri en žaš skilafé sem honum bar aš greiša skal hann greiša hiš gjaldskylda skilafé auk įlags skv. 2. mgr. Fella mį nišur įlag skv. 2. mgr. ef launagreišandi fęrir gildar įstęšur sér til afsökunar og metur [rķkisskattstjóri]3) žaš ķ hverju einstöku tilviki hvaš telja skuli gildar įstęšur ķ žessu sambandi. …4) Heimilt er aš įętla gjaldskylda fjįrhęš launagreišanda ef ķ ljós kemur aš skilagrein hans styšst ekki viš tilskiliš bókhald samkvęmt lögum nr. 51/19685) eša įkvęši reglna um sérstakt launabókhald sem settar hafa veriš af [rįšherra]6) samkvęmt heimild ķ 27. gr. Jafnframt er heimilt aš įętla gjaldskylda fjįrhęš launagreišanda ef ķ ljós kemur aš fęrsla į launum ķ bókhaldi eša ašrir žęttir, sem skilagrein į aš byggjast į, styšst ekki viš žau gögn sem įkvęši reglna, settra skv. 27. gr., męla fyrir um eša ef bókhald og žau gögn, sem liggja fyrir um gjaldskylda fjįrhęš samkvęmt skilagrein, verša ekki talin nęgilega örugg. Enn fremur er heimilt aš įętla gjaldskylda fjįrhęš launagreišanda ef ekki er lagt fram bókhald eša žau gögn sem skattyfirvöld kunna aš bišja um til sannprófunar į skilagreinum, sbr. 25. gr. Įkvęši 2. mgr. eiga einnig viš um įętlanir samkvęmt žessari mįlsgrein. [Sé skilafé vanreiknaš eša laun dregin undan mį gera launagreišanda aš greiša vanskilafé sex įr aftur ķ tķmann, tališ frį byrjun žess įrs žegar endurreikningur fer fram. Fari fram rannsókn viš embętti rķkisskattstjóra eša hjį [lögreglu]7) į skilum launagreišanda nęr heimild til endurreiknings til sex įra aftur ķ tķmann, tališ frį byrjun žess įrs žegar rannsókn hófst.]8) 29. gr. [Vanskilafé, įlag og sektir samkvęmt žessum kafla skal innheimt af innheimtuašila, sbr. 20. gr., ķ žvķ umdęmi žar sem skuldari į lögheimili. Vanskilafé, įlag og sektir njóta lögtaksréttar ķ eignum skuldara. …1) Innheimtuašili getur lįtiš lögreglu stöšva atvinnurekstur launagreišanda sem ekki gerir fullnęgjandi skil į skilafé eša įlagi skv. 28. gr. innan 15 daga tališ frį eindaga eša frį śrskurši skattyfirvalda um vanskil og įlag, meš žvķ m.a. aš setja starfsstöšvar, skrifstofur, śtibś, tęki og vörur undir innsigli žar til full skil eru gerš. [Jafnframt er rķkisskattstjóra heimilt aš lįta lögreglu stöšva atvinnurekstur launagreišanda sem hefur ekki sinnt skyldum sķnum skv. 2. mgr. 15. gr. eša 1. mgr. 19. gr. Ekki skal beita žessu śrręši nema eftir ķtrekuš tilmęli um śrbętur.]2) Innheimtuašili skal senda skilagrein til [rķkisskattstjóra]3) yfir fé er hann hefur móttekiš samkvęmt įkvęšum žessa kafla. Innheimtu vanskilafé og įlagi skal haldiš ašgreindu į sérstökum reikningi žar til sundurlišuš skilagrein berst frį launagreišanda.]4) 30. gr. [Skżri gjaldskyldur mašur af įsetningi eša stórkostlegu hiršuleysi rangt eša villandi frį einhverju žvķ er mįli skiptir um stašgreišsluskil hans skal hann greiša fésekt allt aš tķfaldri žeirri skattfjįrhęš sem vanrękt var greišsla į og aldrei lęgri fésekt en nemur tvöfaldri skattfjįrhęšinni. Stórfellt brot gegn įkvęši žessu varšar viš 1. mgr. 262. gr. almennra hegningarlaga. Hver sį launagreišandi sem af įsetningi eša stórkostlegu hiršuleysi skżrir rangt eša villandi frį einhverju žvķ er mįli skiptir um stašgreišsluskil sķn, hefur ekki haldiš eftir fé af launagreišslum eins og honum bar, hefur ekki afhent skilagreinar į lögmęltum tķma eša ekki innt af hendi žęr greišslur vegna launamanna sem hann hefur haldiš eftir eša honum bar aš halda eftir skal greiša fésekt allt aš tķfaldri žeirri skattfjįrhęš sem hann vanrękti aš halda eftir eša standa skil į og aldrei lęgri fésekt en nemur tvöfaldri skattfjįrhęšinni nema žyngri refsing liggi viš brotinu eftir 247. gr. almennra hegningarlaga. [Fésektarlįgmark samkvęmt žessari mįlsgrein į ekki viš hafi brot einskoršast viš aš standa ekki skil į réttilega tilgreindri stašgreišslu samkvęmt skilagrein stašgreišslu, enda hafi veriš stašin skil į verulegum hluta skattfjįrhęšar eša mįlsbętur eru miklar.]1) …2) Stórfellt brot gegn įkvęši žessu varšar viš 1. mgr. 262. gr. almennra hegningarlaga. Hafi launagreišandi af įsetningi eša stórkostlegu hiršuleysi vanrękt aš halda tilskiliš launabókhald varšar žaš brot viš refsiįkvęši laga um bókhald, en viš 2. mgr. 262. gr. almennra hegningarlaga sé um meiri hįttar brot aš ręša. Ef mašur af įsetningi eša stórkostlegu hiršuleysi vanrękir tilkynningarskyldu sķna skv. 19. gr., upplżsingaskyldu skv. 25. gr., misnotar skattkort, vanrękir aš veita upplżsingar eša lįta ķ té ašstoš, skilagreinar, skżrslur eša gögn svo sem įkvešiš er ķ lögum žessum skal hann sęta sektum eša [fangelsi allt aš 2 įrum].3) Skżri skilaskyldur mašur af įsetningi eša stórkostlegu hiršuleysi rangt eša villandi frį einhverju er varšar skilaskyldu hans mį gera honum sekt žótt upplżsingarnar geti ekki haft įhrif į skilaskyldu hans eša greišsluskil. Sömu refsingu varšar žaš launamann sem lętur greiša sér laun vitandi um aš launagreišandi hans hefur eigi haldiš eftir af launum hans žeirri fjįrhęš opinberra gjalda sem skylt er samkvęmt lögum žessum eša skżrir rangt eša villandi frį einhverju er varšar skilaskyldu eša greišsluskil vegna hans žótt upplżsingarnar geti ekki haft įhrif į žessi skil. Verši brot į 1. eša 2. mgr. įkvęšisins uppvķst viš skipti dįnarbśs skal greiša śr bśinu fésekt, allt aš fjórfaldri žeirri skattfjįrhęš sem vanrękt var greišsla į og aldrei lęgri fésekt en nemur skattfjįrhęšinni aš višbęttum helmingi hennar. …2) Sé svo įstatt sem segir ķ 5. mgr. mį gera bśinu sekt. Hver sį sem af įsetningi eša stórkostlegu hiršuleysi lętur skattyfirvöldum ķ té rangar eša villandi upplżsingar eša gögn varšandi skilaskyldu annarra ašila eša ašstošar viš ranga eša villandi skżrslugjöf til skattyfirvalda skal sęta žeirri refsingu er segir ķ 1. eša 2. mgr. žessarar greinar. Tilraun til brota eša hlutdeild ķ brotum į lögum žessum er refsiverš eftir žvķ sem segir ķ III. kafla almennra hegningarlaga og varšar fésektum allt aš hįmarki žvķ sem įkvešiš er ķ öšrum įkvęšum žessarar greinar. Gera mį lögašila fésekt fyrir brot į lögum žessum óhįš žvķ hvort brotiš megi rekja til saknęms verknašar fyrirsvarsmanns eša starfsmanns lögašilans. Hafi fyrirsvarsmašur hans eša starfsmašur gerst sekur um brot į lögum žessum mį auk refsingar, sem hann sętir, gera lögašilanum sekt og sviptingu starfsréttinda, enda sé brotiš drżgt til hagsbóta fyrir lögašilann eša hann hafi notiš hagnašar af brotinu.]4) [30. gr. a. Ef mįli er vķsaš til mešferšar hjį lögreglu veršur ekki lagt į įlag skv. 30. gr. mešan mįl er til rannsóknar eša saksóknar. Telji hérašssaksóknari ekki tilefni til aš ljśka rannsókn mįls eša felli hann mįl nišur aš hluta til eša aš öllu leyti skal hann endursenda mįliš til rķkisskattstjóra. Getur rķkisskattstjóri žį lagt į įlag skv. 30. gr. óhįš žvķ hvort endurįkvöršun eftir įkvęšum laga žessara hafi žegar fariš fram. Gefi hérašssaksóknari śt įkęru sem leišir til sżknu eša sakfellingar meš endanlegum dómi veršur įlag ekki lagt į vegna žeirra įkęruatriša sem žar komu fram. Sżkna kemur žó ekki ķ veg fyrir endurįkvöršun skatta og gjalda samkvęmt įkvęšum laga žessara. Lögregla getur įkvešiš aš mįl sem er til rannsóknar vegna skattalagabrots skuli endursent til skattyfirvalda til mešferšar og įkvöršunar ef ekki eru talin fyrir hendi skilyrši fyrir śtgįfu įkęru vegna meintrar refsiveršrar hįttsemi.]1) 31. gr. [[[Skattrannsóknarstjóri leggur į sektir skv. 30. gr. nema mįli sé vķsaš til mešferšar hjį lögreglu, sbr. 5. mgr. Skjóta mį įkvöršun skattrannsóknarstjóra til yfirskattanefndar og kemur hann fram af hįlfu hins opinbera fyrir nefndinni viš mešferš mįlsins. Um mešferš mįla hjį yfirskattanefnd fer eftir lögum um yfirskattanefnd. Śrskuršir yfirskattanefndar um sektir eru fullnašarśrskuršir og fylgir žeim ekki vararefsing.]1) [[Viš įkvöršun sektar skattrannsóknarstjóra skal hafa hlišsjón af ešli og umfangi brota. Sektir geta numiš frį 100 žśs. kr. til 100 millj. kr. Sektarįkvöršun samkvęmt įkvęši žessu skal lokiš innan sex mįnaša frį žvķ aš rannsókn skattrannsóknarstjóra lauk. Skattrannsóknarstjóra er heimilt aš įkvarša sekt lęgri en lįgmark sektar skv. 30. gr. ef mįlsatvik eša ašstęšur skattašila męla sérstaklega meš žvķ, svo sem ef skattašili hefur leišrétt skattskil sķn, enda hafi veriš stašin skil į verulegum hluta skattfjįrhęšar eša mįlsbętur eru miklar.]1) Vararefsing fylgir ekki įkvöršun [skattrannsóknarstjóra].2) Um innheimtu sekta sem įkvešnar eru af skattrannsóknarstjóra gilda sömu reglur og um innheimtu vanskilafjįr og įlags samkvęmt lögum žessum. Einnig mį beita 3. mgr. 29. gr. eftir žvķ sem viš į. Senda skal rķkissaksóknara skrį yfir mįl sem lokiš er samkvęmt žessu įkvęši. Telji rķkissaksóknari aš saklaus mašur hafi veriš lįtinn gangast undir sektarįkvöršun skv. 2. mgr. eša mįlalok hafi veriš fjarstęš aš öšru leyti getur hann boriš mįliš undir dómara til ónżtingar įkvöršun skattrannsóknarstjóra.]3) …4) Skattrannsóknarstjóri getur vķsaš mįli til [rannsóknar lögreglu]5) af sjįlfsdįšum …1)].6) [Greišslukröfu mį hafa uppi og dęma ķ sakamįli vegna brota į lögunum.]5) Sektir fyrir brot gegn lögum žessum renna ķ rķkissjóš. Um innheimtu sekta, er [yfirskattanefnd]7) śrskuršar, gilda sömu reglur og um innheimtu vanskilafjįr og įlags eftir lögum žessum. Einnig mį beita įkvęšum 3. mgr. 29. gr. eftir žvķ sem viš į. Sök skv. 30. gr. fyrnist į sex įrum mišaš viš upphaf rannsóknar į vegum skattrannsóknarstjóra eša [lögreglu]4) enda verši ekki óešlilegar tafir į rannsókn mįls eša įkvöršun refsingar. [Žó fyrnist sök skv. 30. gr. vegna tekna og eigna ķ lįgskattarķkjum į tķu įrum.]8)]9) [31. gr. a. …1)]2) 32. gr. [Rįšherra]1) setur ķ samrįši viš [žann rįšherra er fer meš mįlefni vinnumarkašar]1) reglur um uppgjör, skil og skiptingu brįšabirgšagreišslu opinberra gjalda samkvęmt lögum žessum. [Žrįtt fyrir žaš aš innheimtuhlutfall śtsvars ķ stašgreišslu sé hiš sama į öllu landinu, sbr. 1. mgr. 9. gr., skal viš skiptingu og skil brįšabirgšagreišslu śtsvars til sveitarfélaga mišaš viš žann hundrašshluta sem hver sveitarstjórn hefur įkvešiš aš verši įlagningarhlutfall śtsvars ķ sveitarfélaginu, sbr. 26. gr. laga nr. 73/1980,2) meš sķšari breytingum.]3) Sveitarfélög skulu greiša rķkissjóši 0,5% af innheimtu śtsvari samkvęmt lögum žessum vegna kostnašar rķkissjóšs viš framkvęmd žeirra. 33. gr. Įlagningu tekjuskatts og śtsvars, sbr. 9. gr., annast [rķkisskattstjóri],1) sbr. [85. gr. laga nr. 90/2003, um tekjuskatt],2) og 24. gr. laga um tekjustofna sveitarfélaga. 34. gr. [Žegar rķkisskattstjóri hefur lokiš įkvöršun og įlagningu tekjuskatts og śtsvars, sbr. 9. gr., skal hann śtbśa skrį um žessa įlögšu skatta og gjöld sem nefnd skal įlagningarskrį.]1) [[Rķkisskattstjóri skal įkveša]1) greišslustöšu hvers gjaldanda meš samanburši į įlagningarskrį og skrį um stašgreišslu į stašgreišsluįrinu, aš teknu tilliti til įlags skv. [122. gr. laga nr. 90/2003, um tekjuskatt],2) meš sķšari breytingum.]3) [Skilafé vegna stašgreišslu launamanns į tekjuįri gengur einungis į móti įlagningu tekjuskatts og śtsvars į žęr tekjur er stašgreišslan nęr til, sbr. 1. gr., óhįš annarri greišslustöšu launamanns hjį rķki, sveitarfélögum eša öšrum gjaldkrefjendum, sbr. žó 2. mgr. 36. gr.]4) 35. gr. [Rķkisskattstjóri gerir innheimtuskrį yfir žį gjaldendur sem reynast skulda opinber gjöld aš lokinni įlagningu …1). Skrįin sżni skatta žeirra og gjöld eftir aš tekiš hefur veriš tillit til skuldajöfnunar milli hjóna samkvęmt įkvęšum [116. gr. laga nr. 90/2003, um tekjuskatt],2) sbr. enn fremur 32. gr. laga um tekjustofna sveitarfélaga. Innheimtuskrį skal senda viškomandi innheimtuašila. Skattar er renna til rķkissjóšs nefnast žinggjöld en skattar til sveitarsjóša sveitarsjóšsgjöld. Į innheimtuskrį skal taka žinggjöld og sveitarsjóšsgjöld sem [rķkisskattstjóra]1) ber aš leggja į.]3) 36. gr. [Rķkisskattstjóri gerir endurgreišsluskrį yfir žį gjaldendur sem reynast eiga inni eftirstöšvar af stašgreišslu aš lokinni įlagningu og skuldajöfnun milli hjóna samkvęmt įkvęšum [116. gr. laga nr. 90/2003, um tekjuskatt],1) sbr. enn fremur 32. gr. laga um tekjustofna sveitarfélaga. [Endurgreišsluskrį skal send Fjįrsżslu rķkisins sem sér um endurgreišslu fyrir hönd rķkissjóšs og sveitarfélaga eftir aš skuldajöfnun į móti gjaldföllnum sköttum til rķkis og sveitarfélaga hefur fariš fram. [Endurgreišslukröfum sem stofnast samkvęmt lögum žessum vegna tķmabila fyrir uppkvašningu śrskuršar um gjaldžrotaskipti skal skuldajafna į móti vangoldnum sköttum og gjöldum, žrįtt fyrir įkvęši 1. mgr. 100. gr. og 136. gr. laga nr. 21/1991, um gjaldžrotaskipti o.fl.]2)]3)]4) 37. gr. Um innheimtu žinggjalda, sbr. 2. mgr. 35. gr., og įbyrgš skulu gilda, eftir žvķ sem viš geta įtt, įkvęši XIII. kafla laga um tekjuskatt [og laga um innheimtu opinberra skatta og gjalda]1) nema öšruvķsi sé įkvešiš ķ žessum lögum. Um innheimtu sveitarsjóšsgjalda, sbr. [2. mgr. 35. gr.],2) skulu gilda, eftir žvķ sem viš geta įtt, įkvęši VI. kafla laga um tekjustofna sveitarfélaga nema öšruvķsi sé įkvešiš ķ žessum lögum. 38. gr. Žeir menn, sem njóta annarra tekna en launatekna og vilja komast hjį greišslu [įlags]1) į tekjuskatt og śtsvar af žessum tekjum, sbr. [122. gr. laga nr. 90/2003, um tekjuskatt],2) skulu greiša fjįrhęš sem ętla mį aš nęgi til lśkningar vęntanlegri įlagningu tekjuskatts og śtsvars į žessar tekjur. [Hiš sama į viš um launamenn sem starfa hjį fleiri en einum launagreišanda og hafa ekki sętt réttum afdrętti stašgreišslu af launum skv. 9. gr.]3) Greišsla žessi skal innt af hendi eigi sķšar en 31. janśar nęstan į eftir stašgreišsluįri. Greišslan skal bętast viš stašgreišslu žį sem mašurinn innti af hendi eša innt hefur veriš af hendi fyrir hann, į stašgreišsluįri og fęrast į stašgreišsluskrį įšur en greišslustaša hans er įkvöršuš skv. 34. gr. Nįnari fyrirmęli um greišslur, greišslustaši, skilagreinar og ašra framkvęmd samkvęmt žessari grein skulu settar ķ reglugerš4) af [rįšherra].5) 39. gr. Allar tilkynningar, skilagreinar og skżrslur, sem gera skal samkvęmt lögum žessum, skal hlutašeigandi ašili lįta ķ té ókeypis og ķ žvķ formi sem rķkisskattstjóri įkvešur. Launagreišendur skulu annast allar skyldur sķnar samkvęmt lögum žessum įn endurgjalds. 40. gr. Įkvęši annarra laga, er fela ķ sér aš óheimilt sé aš innheimta opinber gjöld af bóta- og lķfeyrisgreišslum, skulu ekki gilda gagnvart stašgreišslu samkvęmt žessum lögum. 41. gr. Rįšherra setur meš reglugerš1) nįnari įkvęši um framkvęmd laga žessara. 42. gr. Lög žessi koma eigi til framkvęmda fyrr en Alžingi hefur sett sérstök lög um gildistöku žeirra. I. Žrįtt fyrir įkvęši 20. gr. skal gjalddagi greišslu vegna skila į stašgreišslu ķ žeim tilvikum sem įkvęši til brįšabirgša VIII viš lög nr. 129/1997, um skyldutryggingu lķfeyrisréttinda og starfsemi lķfeyrissjóša, tekur til vera tveimur mįnušum sķšar en kvešiš er į um ķ 3. mgr. 20. gr. og eindagi 14 dögum eftir žaš.]1) [II. Frį og meš 1. jślķ til 31. desember 2009 skal launagreišandi reikna til višbótar stašgreišslu skv. 15. gr. laganna sérstakan 8% tekjuskatt af stašgreišsluskyldum launum umfram 700.000 kr. į mįnuši hjį hverjum einstaklingi.]1) [III. Žrįtt fyrir įkvęši a-lišar 1. mgr. 9. gr. skal innheimtuhlutfall ķ stašgreišslu [2014 og 2015]1) į tekjur į mįnuši vera 22,86% aš višbęttu śtsvari hjį žeim launamönnum sem eru skattskyldir skv. 1. gr. og 1. tölul. 1. mgr. 3. gr. laga um tekjuskatt.]2) [IV. Žrįtt fyrir įkvęši a–c-lišar 1. mgr. 9. gr. skal innheimtuhlutfall vera meš eftirfarandi hętti ķ stašgreišslu 2016 į tekjur į mįnuši hjį žeim launamönnum sem eru skattskyldir skv. 1. gr. og 1. tölul. 1. mgr. 3. gr. laga um tekjuskatt:
[V. Žrįtt fyrir įkvęši a–c-lišar 1. mgr. 9. gr. skal innheimtuhlutfall vera meš eftirfarandi hętti ķ stašgreišslu 2020 į tekjur į mįnuši hjį žeim launamönnum sem eru skattskyldir skv. 1. gr. og 1. tölul. 1. mgr. 3. gr. laga um tekjuskatt:
[VI. Žrįtt fyrir įkvęši 20. gr. skal gjalddagi helmings žeirrar greišslu sem var į gjalddaga 1. mars 2020 vegna skila į stašgreišslu vera [1. janśar 2021]1) og eindagi 14 dögum eftir žaš. Įkvęšiš į ekki viš um stašgreišslu samkvęmt lögum um fjįrsżsluskatt, nr. 165/2011.]2) [VII. Žrįtt fyrir įkvęši 20. gr. er launagreišendum, sem eiga viš verulega rekstraröršugleika aš strķša …1) vegna skyndilegs og ófyrirséšs tekjufalls sem leišir af almennum samdrętti innan lands og į heimsvķsu, heimilt aš sękja um frestun į skilum į allt aš žremur greišslum af afdreginni stašgreišslu af launum skv. 1. og 2. tölul. 5. gr., sem eru į gjalddaga 1. aprķl 2020 til og meš 1. desember 2020. Gjalddagi og eindagi žeirra greišslna sem frestaš er aš uppfylltum skilyršum žessa įkvęšis er 15. janśar 2021. [Hiš sama į viš um skil į allt aš tveimur greišslum af afdreginni stašgreišslu af launum skv. 1. og 2. tölul. 5. gr., sem eru į gjalddaga 1. janśar 2021 til og meš 1. desember 2021, og skal nżr gjalddagi og eindagi žeirra vera 15. janśar 2022.]1) Ef arši er śthlutaš eša eigin hlutir keyptir į įrinu 2020 eša śttekt eigenda innan įrsins 2020 fer umfram reiknaš endurgjald žeirra veršur ekki fallist į aš um verulega rekstraröršugleika sé aš ręša ķ skilningi žessa įkvęšis. [Meš sama hętti veršur ekki fallist į aš um verulega rekstraröršugleika sé aš ręša sem réttlęti frestun greišslu skv. 3. mįlsl. 1. mgr. hafi arši veriš śthlutaš eša eigin hlutir keyptir į įrinu 2021 eša śttekt eigenda innan įrsins 2021 fariš umfram reiknaš endurgjald žeirra. Fari aršgreišsla, kaup eigin hluta eša śttekt skv. 2. mįlsl. fram eftir frestun greišslu skv. 3. mįlsl. 1. mgr. skal um žį greišslu fara eftir įkvęši 5. mgr.]1) Skilyrši fyrir frestun greišslu skv. 1. mgr. eru žau aš launagreišandi sé ekki ķ vanskilum meš opinber gjöld, skatta og skattsektir sem komnar voru į eindaga 31. desember 2019 og aš įlagšir skattar og gjöld byggist ekki į įętlunum vegna vanskila į skattframtölum og skżrslum, ž.m.t. stašgreišsluskilagreinum og viršisaukaskattsskżrslum til Skattsins, sl. žrjś įr eša sķšan hann hóf starfsemi. Beišni um frestun į greišslum skv. 1. mgr. felur ešli mįls samkvęmt ķ sér skil į viškomandi skilagreinum skv. 2. mgr. 20. gr. Umsókn launagreišanda um frestun skal hafa borist ķ sķšasta lagi į eindaga viškomandi greišslutķmabils skv. 1. mgr. 20. gr. į žvķ formi sem Skatturinn įkvešur. Viš afgreišslu og endurskošun umsóknar er auk žess heimilt aš fara sérstaklega fram į aš umsękjandi sżni meš rökstušningi og gögnum fram į aš viš verulega rekstraröršugleika sé aš glķma, svo sem meš hlišsjón af lękkun į viršisaukaskattsskyldri veltu, og aš skilyrši įkvęšisins fyrir frestun séu aš öšru leyti uppfyllt. Heimilt er aš hafna umsókn sé tališ aš skilyršum įkvęšisins sé ekki fullnęgt. Almenn afgreišsla į greišslufrestun sętir sķšari endurskošun og felur žvķ ekki ķ sér stašfestingu į žvķ aš skilyrši hennar hafi į afgreišsludegi veriš uppfyllt. Leiši sķšari skošun ķ ljós aš skilyrši greišslufrestunar hafi ekki veriš til stašar skal launagreišandi sęta įlagi til višbótar upphęš skilafjįrins skv. 28. gr. ķ samręmi viš upphaflega gjalddaga og eindaga hvers greišslutķmabils sem greišslu var frestaš fyrir. Launagreišandi og forsvarsmenn hans skulu ekki sęta öšrum višurlögum. Verši launagreišandi sem frestaš hefur greišslum til eindaga 15. janśar 2021 skv. 1. mgr. fyrir miklu tekjufalli į rekstrarįrinu 2020 samanboriš viš fyrra rekstrarįr getur hann óskaš eftir auknum fresti og dreifingu žessara greišslna fram til 15. dags mįnašanna jśnķ, jślķ og įgśst 2021. Ósk um aukinn frest og greišsludreifingu skal launagreišandinn beina til Skattsins fyrir 15. janśar 2021, sem viš afgreišslu umsóknar skal m.a. lķta til viršisaukaskattsskila umsękjanda į įrinu 2020 og umfangs starfseminnar aš öšru leyti. [Launagreišanda sem frestaš hefur greišslum til eindaga 15. janśar 2022 skv. 3. mįlsl. 1. mgr. er heimilt aš sękja um aš fresta žeim greišslum žannig aš žęr greišslur skiptist į sex gjalddaga og skulu gjalddagar og eindagar žeirra vera 15. september, 17. október, 15. nóvember og 15. desember 2022 og 16. janśar og 15. febrśar 2023. Umsókn um aukinn frest skal beina til Skattsins į žvķ formi sem hann įkvešur eigi sķšar en 31. janśar 2022. Ef arši er śthlutaš eša eigin hlutir keyptir į įrinu 2022 eša śttekt eigenda innan įrsins 2022 fer umfram reiknaš endurgjald žeirra veršur ekki fallist į frestun greišslna samkvęmt žessu įkvęši. Önnur skilyrši fyrir frestun samkvęmt žessu įkvęši eru žau aš launagreišandi sé ekki ķ vanskilum meš opinber gjöld, skatta og skattsektir sem komnar voru į eindaga 1. įgśst 2021 og aš įlagšir skattar og gjöld byggist ekki į įętlunum vegna vanskila į skattframtölum og skżrslum, ž.m.t. stašgreišsluskilagreinum og viršisaukaskattsskżrslum til Skattsins, sl. žrjś įr eša sķšan hann hóf starfsemi. Bś ašila skal ekki hafa veriš tekiš til gjaldžrotaskipta. Jafnframt skal launagreišandi ekki hafa veriš tekinn til slita, nema ef slitin eru lišur ķ samruna eša skiptingu rekstrarašilans og fyrirhugaš er aš halda rekstri …2) sem umsókn varšar įfram ķ lögašila sem viš tekur.]3) Įkvęši žetta į ekki viš um stašgreišsluskil opinberra ašila, ž.e. ašila sem fara meš rķkis- eša sveitarstjórnarvald. Žį į įkvęšiš ekki viš um stašgreišslu skatts samkvęmt lögum um fjįrsżsluskatt, nr. 165/2011.]4) [VIII. Įlagi skv. 1. og 2. mgr. 28. gr. skal ekki beitt [frį 1. janśar 2020 til 1. maķ 2021]1) ef mįli skattašila vegna žeirra atvika sem eru tilefni endurreiknings skv. 8. mgr. 28. gr. hefur veriš vķsaš til refsimešferšar samkvęmt įkvęšum 31. gr. Ef mešferš mįls sem vķsaš hefur veriš til rannsóknar lögreglu skv. 4. mgr. 31. gr. lżkur meš žvķ aš rannsókn er hętt žar sem sakargögn hafa ekki žótt nęgjanleg til įkęru eša vegna žess aš žaš sem fram er komiš žykir aš rannsókn lokinni ekki nęgilegt eša lķklegt til aš leiša til sakfellingar, eša ef atvikin eru af öšrum įstęšum ekki lengur til rannsóknar sem saknęm hįttsemi, er heimilt aš endurupptaka śrskurš um skattbreytingar vegna atvikanna og bęta įlagi į vantalda skattstofna skv. 1. og 2. mgr. 28. gr., enda sé śrskuršur žar um kvešinn upp innan sex mįnaša frį lokum mįlsmešferšar lögreglu. Sama į viš ef mįlsmešferš lżkur meš frįvķsun yfirskattanefndar vegna žess aš sökunautur hlķtir ekki mįlsmešferš hennar, sbr. 4. mgr. 31. gr., eša įn sektarįkvöršunar eftir sektarboš skv. 2. mgr. 31. gr., enda sé staša skattašila sem sakbornings felld nišur. Heimild til įlagsbeitingar samkvęmt žessari mįlsgrein takmarkast ekki af įkvęšum 8. mgr. 28. gr. Įkvęši žetta tekur til allra mįla sem ekki hafa veriš tekin til śrskuršar um endurįkvöršun viš gildistöku laga žessara.]2) [IX. Lögašilar og einstaklingar ķ atvinnurekstri sem fengiš hafa frest til skila į afdreginni stašgreišslu af launum vegna įrsins 2020 til 15. dags mįnašanna jśnķ, jślķ og įgśst 2021 samkvęmt įkvęši til brįšabirgša VI og 6. mgr. įkvęšis til brįšabirgša VII geta sótt um aš žeim greišslum verši dreift ķ 48 jafnhįar mįnašarlegar greišslur, aš uppfylltum skilyršum 3. mgr. Umsókn um greišsludreifingu skal berast Skattinum eigi sķšar en 10. jśnķ 2021. Umsókn skal vera rafręn en aš öšru leyti į žvķ formi sem Skatturinn įkvešur. Skilyrši fyrir greišsludreifingu samkvęmt įkvęši žessu er aš ašili sé į umsóknardegi ķ skilum meš önnur opinber gjöld, skatta og skattsektir en greinir ķ 1. mgr. sem komin voru į eindaga 31. desember 2019. Įlagšir skattar og gjöld į įrinu 2020 skulu ekki vera byggš į įętlunum vegna vanskila į skattframtölum, skżrslum og skilagreinum. Bś ašila skal ekki hafa veriš tekiš til gjaldžrotaskipta eša ašila hafa veriš slitiš. Umsękjandi skal stašfesta ķ umsókn aš hann uppfylli skilyrši fyrir greišsludreifingu. Fyrsti gjalddagi greišsludreifingar er 1. jślķ 2022. Gjalddagi kröfu ķ greišsludreifingu skv. 1. mgr. er fyrsti dagur hvers mįnašar og eindagi 14 dögum sķšar. Beri eindaga upp į helgidag eša almennan frķdag fęrist hann yfir į nęsta virka dag į eftir. Hafi krafa ķ greišsludreifingu skv. 1. mgr. ekki veriš greidd į eindaga skal greiša drįttarvexti af žeirri fjįrhęš sem gjaldfallin er frį gjalddaga. Drįttarvextir skulu vera žeir sömu og Sešlabanki Ķslands įkvešur, sbr. 1. mgr. 6. gr. laga um vexti og verštryggingu, nr. 38/2001. Verši vanskil į žremur frestušum greišslum skv. 1. mgr. fellur greišsludreifing nišur og ógjaldfallnar kröfur ķ greišsludreifingu falla ķ gjalddaga. Gjalddagi kröfu skv. 1. mįlsl. er fyrsti dagur nęsta mįnašar eftir aš greišsludreifing féll nišur og eindagi er 14 dögum sķšar. Sé krafan ekki greidd į eindaga leggjast į drįttarvextir skv. 1. mgr. 6. gr. laga um vexti og verštryggingu, nr. 38/2001, frį gjalddaga. Ekki er heimilt aš gera greišsluįętlun um gjaldfallnar kröfur sem eru ķ greišsludreifingu. Verši bś ašila sem nżtur heimildar til greišsludreifingar tekiš til gjaldžrotaskipta eša ašila slitiš į tķmabili greišsludreifingar fellur greišsludreifing nišur og kröfur falla ķ gjalddaga į śrskuršardegi um gjaldžrotaskipti eša viš afskrįningu. Óheimilt er aš skuldajafna inneignum į móti ógjaldföllnum kröfum ķ greišsludreifingu. Falli greišsludreifing nišur, sbr. 6. mgr., skal skuldajafna inneignum į móti gjaldföllnum kröfum sem voru ķ greišsludreifingu. Įkvöršun rķkisskattstjóra um synjun umsóknar um greišsludreifingu mį skjóta til yfirskattanefndar eftir įkvęšum laga um yfirskattanefnd.]1) [X. Žrįtt fyrir įkvęši 20. gr. er launagreišendum meš meginstarfsemi ķ flokki IV skv. 3. gr. eša ķ flokki II eša III skv. 4. gr. laga um veitingastaši, gististaši og skemmtanahald, nr. 85/2007, sem hafa žurft aš sęta takmörkunum į opnunartķma veitingastaša vegna sóttvarnarįšstafana ķ kjölfar heimsfaraldurs kórónuveiru, heimilt aš sękja um frestun į skilum į allt aš tveimur greišslum į afdreginni stašgreišslu af launum skv. 1. og 2. tölul. 5. gr., sem eru į gjalddaga 1. janśar 2022 til og meš 1. jśnķ 2022. Žeim greišslum sem frestaš er skal skipta į sex gjalddaga og skulu gjalddagar og eindagar žeirra, aš uppfylltum skilyršum žessa įkvęšis, vera 15. september, 17. október, 15. nóvember og 15. desember 2022 og 16. janśar og 15. febrśar 2023. Ef arši er śthlutaš eša eigin hlutir keyptir į įrinu 2022 eša śttekt eigenda innan įrsins 2022 fer umfram reiknaš endurgjald žeirra veršur ekki fallist į frestun greišslna ķ skilningi žessa įkvęšis. Skilyrši fyrir frestun greišslu skv. 1. mgr. eru žau aš launagreišandi starfręki veitingastaš sem hafi fengiš rekstrarleyfi samkvęmt lögum um veitingastaši, gististaši og skemmtanahald, nr. 85/2007, fyrir 1. desember 2021, sé ekki ķ vanskilum meš opinber gjöld, skatta og skattsektir sem komnar voru į eindaga 1. įgśst 2021 og aš įlagšir skattar og gjöld byggist ekki į įętlunum vegna vanskila į skattframtölum og skżrslum, ž.m.t. stašgreišsluskilagreinum og viršisaukaskattsskżrslum til Skattsins, sl. žrjś įr eša sķšan hann hóf starfsemi. Bś ašila skal ekki hafa veriš tekiš til gjaldžrotaskipta. Jafnframt skal launagreišandi ekki hafa veriš tekinn til slita, nema ef slitin eru lišur ķ samruna eša skiptingu rekstrarašilans og fyrirhugaš er aš halda rekstri veitingastašar eša -staša sem umsókn varšar įfram ķ lögašila sem viš tekur. Umsókn um frestun į greišslum skv. 1. mgr. felur eftir sem įšur ķ sér skyldu til skila į viškomandi skilagreinum skv. 2. mgr. 20. gr. Umsóknin skal hafa borist ķ sķšasta lagi į eindaga viškomandi greišslutķmabils skv. 1. mgr. 20. gr. į žvķ formi sem Skatturinn įkvešur. Žó skal umsókn vegna eindaga 17. janśar 2022 hafa borist eigi sķšar en 31. janśar 2022. Heimilt er aš hafna umsókn ef tališ er aš skilyrši įkvęšisins séu ekki uppfyllt. Almenn afgreišsla į greišslufrestun sętir sķšari endurskošun og felur žvķ ekki ķ sér stašfestingu į žvķ aš skilyrši hennar hafi į afgreišsludegi veriš uppfyllt. Leiši sķšari skošun ķ ljós aš skilyrši greišslufrestunar hafi ekki veriš til stašar skal launagreišandi sęta įlagi til višbótar upphęš skilafjįrins skv. 28. gr. ķ samręmi viš upphaflega gjalddaga og eindaga hvers greišslutķmabils sem greišslu var frestaš fyrir. Launagreišandi og forsvarsmenn hans skulu ekki sęta öšrum višurlögum.]1) [XI. Žrįtt fyrir įkvęši 20. gr. er launagreišendum, sem eiga viš verulega rekstraröršugleika aš strķša vegna skyndilegs og ófyrirséšs tekjufalls sem leišir af almennum samdrętti vegna nįttśruhamfara ķ Grindavķk, heimilt aš sękja um frestun į skilum į allt aš žremur greišslum af afdreginni stašgreišslu af launum skv. 1. og 2. tölul. 5. gr., sem eru į gjalddaga 1. desember 2023 til og meš 1. febrśar 2024. Gjalddagi og eindagi žeirra greišslna sem frestaš er aš uppfylltum skilyršum žessa įkvęšis er 15. aprķl 2024. [Hiš sama į viš um skil į greišslum į afdreginni stašgreišslu af launum skv. 1. og 2. tölul. 5. gr., sem eru į gjalddaga 1. mars 2024 til og meš 1. jślķ 2024, og skal nżr gjalddagi og eindagi žeirra vera 15. janśar 2025.]1) Ef arši er śthlutaš eša eigin hlutir keyptir į įrinu 2023 eša śttekt eigenda innan įrsins 2023 fer umfram reiknaš endurgjald žeirra veršur ekki fallist į aš um verulega rekstraröršugleika sé aš ręša ķ skilningi žessa įkvęšis. [Meš sama hętti veršur ekki fallist į aš um verulega rekstraröršugleika sé aš ręša sem réttlęti frestun greišslu skv. 3. mįlsl. 1. mgr. hafi arši veriš śthlutaš eša eigin hlutir keyptir į įrinu 2024 eša śttekt eigenda innan įrsins 2024 fariš umfram reiknaš endurgjald žeirra. Fari aršgreišsla, kaup eigin hluta eša śttekt skv. 2. mįlsl. fram eftir frestun greišslu skv. 3. mįlsl. 1. mgr. skal um žį greišslu fara eftir įkvęši 5. mgr.]1) Skilyrši fyrir frestun greišslu skv. 1. mgr. eru žau aš launagreišandi sé ekki ķ vanskilum meš opinber gjöld, skatta og skattsektir sem komnar voru į eindaga 31. įgśst 2023 og aš įlagšir skattar og gjöld byggist ekki į įętlunum vegna vanskila į skattframtölum og skżrslum, ž.m.t. stašgreišsluskilagreinum og viršisaukaskattsskżrslum til Skattsins, sķšastlišin žrjś įr eša sķšan hann hóf starfsemi. Beišni um frestun į greišslum skv. 1. mgr. felur ešli mįls samkvęmt ķ sér skil į viškomandi skilagreinum skv. 2. mgr. 20. gr. Umsókn launagreišanda um frestun skal hafa borist ķ sķšasta lagi į eindaga viškomandi greišslutķmabils skv. 1. mgr. 20. gr. į žvķ formi sem Skatturinn įkvešur. Viš afgreišslu og endurskošun umsóknar er auk žess heimilt aš fara sérstaklega fram į aš umsękjandi sżni meš rökstušningi og gögnum fram į aš viš verulega rekstraröršugleika sé aš glķma, svo sem meš hlišsjón af lękkun į viršisaukaskattsskyldri veltu, og aš skilyrši įkvęšisins fyrir frestun séu aš öšru leyti uppfyllt. Heimilt er aš hafna umsókn sé tališ aš skilyršum įkvęšisins sé ekki fullnęgt. Almenn afgreišsla į greišslufrestun sętir sķšari endurskošun og felur žvķ ekki ķ sér stašfestingu į žvķ aš skilyrši hennar hafi į afgreišsludegi veriš uppfyllt. Leiši sķšari skošun ķ ljós aš skilyrši greišslufrestunar hafi ekki veriš til stašar skal launagreišandi sęta įlagi til višbótar upphęš skilafjįrins skv. 28. gr. ķ samręmi viš upphaflega gjalddaga og eindaga hvers greišslutķmabils sem greišslu var frestaš fyrir. Launagreišandi og forsvarsmenn hans skulu ekki sęta öšrum višurlögum. [Launagreišanda sem frestaš hefur greišslum til eindaga 15. janśar 2025 skv. 3. mįlsl. 1. mgr. er heimilt aš sękja um aš fresta žeim greišslum žannig aš žęr skiptist į fjóra gjalddaga og skulu gjalddagar og eindagar žeirra vera 15. september, 15. október, 17. nóvember og 15. desember 2025. Umsókn um aukinn frest skal beina til Skattsins į žvķ formi sem hann įkvešur eigi sķšar en 10. janśar 2025. Skatturinn skal afgreiša umsókn fyrir 15. janśar 2025. Ef arši var śthlutaš eša eigin hlutir keyptir į įrinu 2025 eša śttekt eigenda innan įrsins 2025 fór umfram reiknaš endurgjald žeirra veršur ekki fallist į aš skilyrši fyrir frestun greišslna samkvęmt žessu įkvęši hafi veriš uppfyllt. Önnur skilyrši fyrir frestun samkvęmt žessu įkvęši eru žau aš launagreišandi sé ekki ķ vanskilum meš opinber gjöld, skatta og skattsektir sem komnar voru į eindaga 1. įgśst 2024 og aš įlagšir skattar og gjöld byggist ekki į įętlunum vegna vanskila į skattframtölum og skżrslum, ž.m.t. stašgreišsluskilagreinum og viršisaukaskattsskżrslum til Skattsins, sķšastlišin žrjś įr eša sķšan hann hóf starfsemi. Bś ašila skal ekki hafa veriš tekiš til gjaldžrotaskipta. Jafnframt skal launagreišandi ekki hafa veriš tekinn til slita, nema ef slitin eru lišur ķ samruna eša skiptingu rekstrarašilans og fyrirhugaš er aš halda rekstri sem umsókn varšar įfram ķ lögašila sem viš tekur.]1) Įkvęši žetta į ekki viš um stašgreišsluskil opinberra ašila, ž.e. ašila sem fara meš rķkis- eša sveitarstjórnarvald. Žį į įkvęšiš ekki viš um stašgreišslu skatts samkvęmt lögum um fjįrsżsluskatt, nr. 165/2011.]2)