Lagasafn. Ķslensk lög 12. aprķl 2024. Śtgįfa 154b. Prenta ķ tveimur dįlkum.
2006 nr. 116 10. įgśst
1. gr.
Nytjastofnar į Ķslandsmišum eru sameign ķslensku žjóšarinnar. Markmiš laga žessara er aš stušla aš verndun og hagkvęmri nżtingu žeirra og tryggja meš žvķ trausta atvinnu og byggš ķ landinu. Śthlutun veišiheimilda samkvęmt lögum žessum myndar ekki eignarrétt eša óafturkallanlegt forręši einstakra ašila yfir veišiheimildum. 2. gr. Til nytjastofna samkvęmt lögum žessum teljast sjįvardżr, svo og sjįvargróšur, sem nytjuš eru og kunna aš verša nytjuš ķ ķslenskri fiskveišilandhelgi og sérlög gilda ekki um. Til fiskveišilandhelgi Ķslands telst hafsvęšiš frį fjöruborši aš ytri mörkum efnahagslögsögu Ķslands eins og hśn er skilgreind ķ lögum nr. 41 1. jśnķ 1979, um landhelgi, efnahagslögsögu og landgrunn. …1) 3. gr. [Rįšherra]1) skal, aš fengnum tillögum [Hafrannsóknastofnunar],2) įkveša meš reglugerš žann heildarafla sem veiša mį į įkvešnu tķmabili eša vertķš śr žeim einstökum nytjastofnum viš Ķsland sem naušsynlegt er tališ aš takmarka veišar į. Heimildir til veiša samkvęmt lögum žessum skulu mišast viš žaš magn. Afli sem veiddur er ķ rannsóknarskyni į vegum [Hafrannsóknastofnunar]2) reiknast ekki til heildarafla. [Sama į viš um afla sem fęst viš veišar sem fara fram ķ fręšsluskyni, enda séu veišarnar óverulegar og aflinn ekki fénżttur.]3) Žį er rįšherra heimilt aš fenginni umsögn [Hafrannsóknastofnunar]2) aš įkveša aš afli sem fenginn er viš vķsindalegar rannsóknir annarra ašila skuli ekki aš hluta eša öllu leyti reiknast til heildarafla. Leyfšur heildarafli botnfisktegunda skal mišašur viš veišar į 12 mįnaša tķmabili, frį 1. september įr hvert til 31. įgśst į nęsta įri, og nefnist žaš tķmabil fiskveišiįr. Skal heildarafli fyrir komandi fiskveišiįr įkvešinn fyrir 1. įgśst įr hvert. Rįšherra er heimilt innan fiskveišiįrsins aš auka eša minnka leyfšan heildarafla einstakra botnfisktegunda. Heildarafli annarra tegunda sjįvardżra skal įkvešinn meš hęfilegum fyrirvara fyrir upphaf viškomandi vertķšar eša veišitķmabils og er rįšherra heimilt aš auka hann eša minnka į mešan vertķš eša veišitķmabil varir. […4) …4) …4) …4) Įkvęši 1. og 2. mgr. gilda ekki um sjįvargróšur.]5) 4. gr. Enginn mį stunda veišar ķ atvinnuskyni viš Ķsland nema hafa fengiš til žess almennt veišileyfi. Almenn veišileyfi eru tvenns konar, ž.e. veišileyfi meš aflamarki og veišileyfi meš krókaaflamarki. Į sama fiskveišiįri getur skip ašeins haft eina gerš veišileyfis. Veišileyfi ķ atvinnuskyni fellur nišur hafi fiskiskipi ekki veriš haldiš til fiskveiša ķ atvinnuskyni ķ tólf mįnuši. Žį fellur veišileyfi nišur ef fiskiskip er tekiš af skrį hjį [Samgöngustofu]1) og ef eigendur eša śtgeršir žeirra fullnęgja ekki skilyršum 2. mįlsl. 5. gr. [Žeir bįtar einir geta öšlast veišileyfi meš krókaaflamarki sem eru styttri en 15 metrar aš mestu lengd og minni en 30 brśttótonn. Óheimilt er aš stękka bįtana žannig aš žeir verši stęrri en žessu nemur.]2) [Žrįtt fyrir įkvęši 2. mgr. geta bįtar sem eru styttri en 15 metrar aš mestu lengd öšlast veišileyfi meš krókaaflamarki noti žeir aš lįgmarki til helminga vistvęna orkugjafa. Til vistvęnna orkugjafa samkvęmt žessari grein teljast rafmagn, vetni, metan og rafeldsneyti. Rįšherra getur meš reglugerš heimilaš ašra vistvęna orkugjafa meš litlu kolefnisspori.]3) 5. gr. Viš veitingu leyfa til veiša ķ atvinnuskyni koma ašeins til greina žau fiskiskip sem hafa haffęrisskķrteini og skrįsett eru į skipaskrį [Samgöngustofu]1) eša sérstaka skrį stofnunarinnar fyrir bįta undir 6 metrum. Skulu eigendur žeirra og śtgeršir fullnęgja skilyršum til aš stunda veišar ķ fiskveišilandhelgi Ķslands sem kvešiš er į um ķ lögum um fjįrfestingu erlendra ašila ķ atvinnurekstri og ķ lögum um veišar og vinnslu erlendra skipa ķ fiskveišilandhelgi Ķslands. 6. gr. [Heimilt er įn sérstaks leyfis aš stunda fiskveišar ķ frķstundum til eigin neyslu. Slķkar veišar er einungis heimilt aš stunda meš sjóstöng og handfęrum įn sjįlfvirknibśnašar. Afla sem veiddur er samkvęmt heimild ķ žessari mįlsgrein er einungis heimilt aš hafa til eigin neyslu og er óheimilt aš selja eša fénżta hann į annan hįtt. Rįšherra er heimilt aš įkveša įrlega aš į tilteknum fjölda opinberra sjóstangaveišimóta teljist afli ekki til aflamarks eša krókaaflamarks, enda sé aflinn einungis fénżttur til aš standa straum af kostnaši viš mótshaldiš. Ašilum sem reka feršažjónustu og hyggjast nżta viš žann rekstur bįta til frķstundaveiša er skylt aš sękja um sérstakt leyfi til Fiskistofu fyrir hvern bįt sem nota skal ķ žvķ skyni. Einungis er heimilt aš veita leyfi til frķstundaveiša ašilum sem fengiš hafa leyfi sem Feršamįlastofa gefur śt meš stoš ķ 8. gr. laga nr. 73/2005, um skipan feršamįla. Einungis er heimilt aš stunda veišar meš sjóstöng og handfęrum įn sjįlfvirknibśnašar į žeim bįtum sem leyfi fį samkvęmt žessari grein. Leyfi til frķstundaveiša, sbr. 3 mgr., eru tvenns konar:
[[Į hverju fiskveišiįri skal rįšherra hafa til rįšstöfunar aflaheimildir skv. 5. mgr. 8. gr. ķ óslęgšum botnfiski],2) sem gegn greišslu gjalds er heimilt aš rįšstafa til skipa sem hafa leyfi til frķstundaveiša skv. 2. tölul. 4. mgr. vegna afla sem er fenginn viš frķstundaveišar. Verš į aflaheimildum skal vera 80% af mešalverši ķ višskiptum meš aflamark, sem birt er į vef Fiskistofu, ķ lok dags daginn įšur en višskipti fara fram og skal žaš greitt Fiskistofu fyrir śthlutun. Žessar heimildir mišast viš óslęgšan afla og skulu dragast frį žeim heildarafla sem veiša mį į hverju tķmabili, sbr. 3. gr. Rįšherra kvešur nįnar į um śthlutun aflaheimilda žessara ķ reglugerš.3) [Tekjur af aflaheimildum žessum skulu renna ķ rķkissjóš. Rįšherra skal į grundvelli fjįrheimildar ķ fjįrlögum įkvarša fjįrveitingu til rannsóknasjóšs til aš auka veršmęti sjįvarfangs.]4)]5) Innan sama fiskveišiįrs er einungis heimilt aš veita bįti leyfi annašhvort skv. 1. tölul. 4. mgr. eša 2. tölul. 4. mgr. Viš veitingu leyfa til frķstundaveiša koma ašeins til greina skip sem hafa haffęrisskķrteini og skrįsett eru į skipaskrį [Samgöngustofu]6) eša į sérstaka skrį stofnunarinnar fyrir bįta undir 6 metrum. Skulu eigendur žeirra og śtgeršir fullnęgja skilyršum til aš stunda veišar ķ fiskveišilandhelgi Ķslands sem kvešiš er į um ķ lögum um fjįrfestingu erlendra ašila ķ atvinnurekstri og ķ lögum um veišar og vinnslu erlendra skipa ķ fiskveišilandhelgi Ķslands. Leyfi til frķstundaveiša skulu veitt til eins fiskveišiįrs ķ senn. [Frķstundaveišiskip, sbr. 2. tölul. 4. mgr., sem jafnframt hafa leyfi til veiša ķ atvinnuskyni skulu tilkynna Fiskistofu meš viku fyrirvara um upphaf og lok tķmabils sem skipinu er haldiš til veiša ķ atvinnuskyni.]1) …1) Rekstrarašili skal meš sannanlegum hętti kynna fyrir įhöfn bįts reglur um takmarkanir sem kunna aš vera į veišum į žeim svęšum žar sem lķklegt mį telja aš bįturinn stundi frķstundaveišar og enn fremur reglur um bann viš brottkasti afla og reglur um mešferš afla. Rįšherra setur ķ reglugerš7) frekari skilyrši og reglur um frķstundaveišar, ž.m.t. um skil į skżrslum vegna veiša frķstundaveišibįta og į sjóstangaveišimótum. Fiskistofa skal veita įminningar og svipta skip leyfi til frķstundaveiša ķ samręmi viš įkvęši VI. kafla fyrir brot į įkvęšum žessarar greinar og reglum settum meš stoš ķ henni.]8) [6. gr. a. [Į hverju fiskveišiįri er rįšherra heimilt aš rįšstafa aflamagni ķ óslęgšum botnfiski skv. 5. mgr. 8. gr. sem nżtt skal til veiša meš handfęrum į tķmabilinu frį 1. maķ til 31. įgśst samkvęmt sérstökum leyfum Fiskistofu.]1) Ķ lögum žessum eru slķkar veišar nefndar strandveišar og leyfin til žeirra veiša strandveišileyfi. Afli sem fęst viš strandveišar reiknast ekki til aflamarks eša krókaaflamarks žeirra skipa er žęr veišar stunda. Žeim heimildum sem rįšstafaš er til strandveiša samkvęmt žessari grein skal skipt į fjögur landsvęši. Rįšherra skal meš reglugerš kveša nįnar į um skiptingu landsvęša …2). [Žį skal Fiskistofa meš auglżsingu ķ Stjórnartķšindum stöšva strandveišar žegar sżnt er aš leyfilegum heildarafla, aš ufsa undanskildum, verši nįš samkvęmt reglugerš sem rįšherra setur um strandveišar fyrir hvert įr.]2) Strandveišar eru hįšar sérstöku leyfi Fiskistofu. Fiskistofu er ašeins heimilt aš veita fiskiskipi leyfi til strandveiša aš fullnęgt sé įkvęšum 5. gr. og einungis er heimilt aš veita hverri śtgerš, [eiganda],3) einstaklingi eša lögašila, leyfi til strandveiša fyrir eitt fiskiskip. [Eigandi fiskiskips skal vera lögskrįšur į skipiš.]3) Frį og meš įrinu 2011 er óheimilt aš veita fiskiskipi leyfi til strandveiša hafi aflamark umfram žaš aflamark sem flutt hefur veriš til žess į sama fiskveišiįri veriš flutt af žvķ. Eftir śtgįfu leyfis til strandveiša er skipum óheimilt aš flytja frį sér aflamark žess įrs umfram žaš sem flutt hefur veriš til skips. Frį śtgįfudegi strandveišileyfis er fiskiskipi óheimilt til loka fiskveišiįrs aš stunda veišar ķ atvinnuskyni samkvęmt öšrum leyfum [nema strandveišileyfi hafi veriš fellt śr gildi skv. 5. mgr.]2) Strandveišileyfi eru bundin viš tiltekiš landsvęši, sbr. 1. mįlsl. 2. mgr. Skal leyfiš veitt į žvķ svęši žar sem heimilisfesti śtgeršar viškomandi fiskiskips er skrįš, samkvęmt žjóšskrį eša fyrirtękjaskrį rķkisskattstjóra, og skal öllum afla fiskiskips landaš ķ löndunarhöfn innan žess landsvęšis, [sbr. žó 10. mgr.]2) Sama fiskiskipi veršur ašeins veitt leyfi frį einu landsvęši į hverju veišitķmabili. [Žrįtt fyrir įkvęši 4. mgr. er fiskiskipi sem hefur fengiš strandveišileyfi heimilt aš óska eftir aš leyfiš verši fellt śr gildi og stunda fiskveišar ķ atvinnuskyni samkvęmt öšrum leyfum. Žó tekur slķk nišurfelling strandveišileyfis ekki gildi fyrr en mįnušinn eftir aš ósk um nišurfellingu į sér staš. Hafi strandveišileyfi fiskiskips veriš fellt śr gildi getur žaš fiskiskip ekki fengiš strandveišileyfi aš nżju į umręddu strandveišitķmabili.]2) Leyfi til strandveiša samkvęmt žessari grein eru bundin eftirfarandi skilyršum:
Žį skal beita įkvęšum laga nr. 37/1992, um sérstakt gjald vegna ólögmęts sjįvarafla, fari afli fiskiskips umfram hįmark sem įkvešiš er ķ lögum žessum eša reglum settum samkvęmt žeim. Gjald skal lagt į afla ķ samręmi viš hlutfallslega skiptingu afla eftir tegundum. Skal gjaldiš nema žvķ mešalverši sem fengist hefur fyrir samsvarandi afla į fiskmörkušum į žeim staš og žvķ tķmabili žegar hann barst aš landi. [Heimilt er hverju skipi aš stunda strandveišar ķ 12 veišidaga innan hvers mįnašar mįnušina maķ, jśnķ, jślķ og įgśst. Fiskistofa skal auglżsa įrlega eftir umsóknum um leyfi til strandveiša. Heimilt er hverju strandveišiskipi aš landa ufsa ķ žvķ magni sem rįšherra įkvešur meš reglugerš įr hvert įn žess aš sį afli teljist til hįmarksafla skv. 5. tölul. 6. mgr. Um ufsa sem ekki reiknast til heimilašs afla ķ hverri veišiferš strandveišiskips gilda eftirtalin skilyrši:
Sé heimild skv. 9. mgr. nżtt skulu forrįšamenn uppbošsmarkašarins žar sem aflinn er seldur standa skil į andvirši hins selda afla aš frįdregnum hafnargjöldum og kostnaši viš uppbošiš. Žį skal śtgerš skipsins fį 80% af andvirši selds afla sem skiptist milli śtgeršar og įhafnar samkvęmt samningum žar um.]2) Rįšherra setur nįnari reglur um framkvęmd strandveiša. [Žar er m.a. heimilt aš setja nįnari skilyrši um eignarhald. …5) Enginn eigenda lögašila sem į bįt meš strandveišileyfi getur įtt ašild nema aš einu strandveišileyfi.]6)]7) 7. gr. Bįtum sem veišileyfi hafa meš krókaaflamarki er heimilt aš stunda veišar śr žeim tegundum sem žeir hafa krókaaflamark ķ og enn fremur tegundum sem ekki sęta takmörkunum į leyfilegum heildarafla. Rįšherra skal žó setja reglur um leyfšan mešafla. Krókaaflamark er óheimilt aš nżta į annan hįtt en viš lķnu- og handfęraveišar. Žó er rįšherra heimilt aš veita krókaaflamarksbįtum [heimild til žess meš reglugerš]1) aš stunda veišar į botndżrum meš žeim veišarfęrum sem til žarf, svo sem plógum og gildrum, svo og til hrognkelsaveiša ķ net. 8. gr. Veišar į žeim tegundum sjįvardżra, sem ekki sęta takmörkun į leyfilegum heildarafla skv. 3. gr., eru frjįlsar öllum žeim skipum, sem leyfi fį til veiša ķ atvinnuskyni skv. 4. gr., meš žeim takmörkunum sem leišir af almennum reglum um veišisvęši, veišarfęri og veišitķma. Veišiheimildum į žeim tegundum, sem heildarafli er takmarkašur af, skal śthlutaš til einstakra skipa. Skal hverju skipi śthlutaš tiltekinni hlutdeild af leyfšum heildarafla tegundarinnar. Nefnist žaš aflahlutdeild skips og helst hśn óbreytt milli įra. [Aflahlutdeild ķ makrķl skiptist ķ tvo flokka, A- og B-flokk. Ķ A-flokki er hlutdeild śthlutaš į grundvelli veišireynslu meš öšrum veišarfęrum en lķnu og handfęrum. Ķ B-flokki er hlutdeild śthlutaš į grundvelli veišireynslu meš lķnu og handfęrum.]1) [Aflamark veišiskips į hverju fiskveišiįri, veišitķmabili eša vertķš ręšst af leyfšum heildarafla ķ viškomandi tegund og hlutdeild skipsins ķ žeim heildarafla skv. 2. mgr., aš frįdregnu hlutfalli af magni hverrar tegundar sem skal vera …2) 5,3% [og aflamagni skv. 10. gr. b].1) Sama gildir um aflamark samkvęmt lögum nr. 151/1996. …2) …3) [Žvķ aflamagni sem dregiš er frį heildarafla ķ hverri tegund skv. 3. mgr. skal variš til aš męta įföllum skv. 1. tölul. 1. mgr. 10. gr., til stušnings byggšarlögum skv. 2. tölul. 1. mgr. 10. gr., til lķnuķvilnunar skv. 8. mgr. 11. gr., til strandveiša skv. 6. gr. a, til veiša sem eru taldar ķ 6. gr. og til annarra tķmabundinna rįšstafana samkvęmt lögum žessum. Rįšherra skal eigi sjaldnar en į žriggja įra fresti leggja fyrir Alžingi tillögu til žingsįlyktunar um įętlun um mešferš og rįšstöfun žessa aflamagns til nęstu sex įra.]2) [Žvķ aflamagni sem dregiš er frį heildarafla skv. 3. mgr. er rįšherra heimilt aš skipta ķ ašrar tegundir til aš leitast viš aš tryggja tegundarsamsetningu aflamagns til rįšstafana skv. 5. mgr. Rįšherra skal męla nįnar fyrir um žessa framkvęmd ķ reglugerš, m.a. um gerš tilboša, tķmafresti, magn ķ skiptum og aš Fiskistofa annist framkvęmdina. Aflamagn samkvęmt žessu įkvęši er heimilt aš flytja milli fiskveišiįra. [Fyrir śthlutun aflamarks samkvęmt žessari mįlsgrein skal śtgerš skips greiša gjald samkvęmt gjaldskrį Fiskistofu, sbr. 5. gr. laga nr. 36/1992, um Fiskistofu, meš sķšari breytingum.]4)]2) Rįšherra er heimilt aš kveša nįnar į um framkvęmd įkvęša greinarinnar ķ reglugerš.]5) Įkvęši laganna um śthlutun, nżtingu og framsal aflahlutdeildar og aflamarks gilda einnig um krókaaflahlutdeild og krókaaflamark nema öšruvķsi sé kvešiš į um ķ žeim. 9. gr. Verši veišar takmarkašar skv. 3. gr. į tegundum sjįvardżra sem samfelld veišireynsla er į, en ekki hafa įšur veriš bundnar įkvęšum um leyfšan heildarafla, skal aflahlutdeild śthlutaš į grundvelli aflareynslu sķšustu žriggja veišitķmabila. …1) [Rįšherra er heimilt aš śthluta aflahlutdeild til veiša į stašbundnum nytjastofnum hryggleysingja žannig aš sérstök aflahlutdeild komi fyrir hvert veišisvęši.]2) Ef ekki er fyrir hendi samfelld veišireynsla į viškomandi tegund skal rįšherra įkveša aflahlutdeild einstakra skipa. Getur hann viš žį įkvöršun tekiš miš af fyrri veišum, stęrš eša gerš skips. Getur rįšherra bundiš śthlutun samkvęmt žessari mįlsgrein žvķ skilyrši aš skip afsali sér heimildum til veiša į öšrum tegundum. [Fiskistofu er heimilt, fyrir śthlutun aflahlutdeilda samkvęmt lögum žessum, 5. eša 6. gr. laga nr. 151/1996 eša öšrum lögum, aš heimila tilfęrslu į višmišun aflareynslu og annarra réttinda er tengjast veišum milli fiskiskipa, aš hluta til eša öllu leyti, žegar um er aš ręša breytingu į skipastól. Žaš er skilyrši žessa aš fyrir liggi samžykki eigenda beggja skipa fyrir tilfęrslunni ef ekki er um aš ręša skip ķ eigu sömu śtgeršar.]1) 10. gr. [[Į hverju fiskveišiįri er rįšherra heimilt aš rįšstafa aflamagni ķ óslęgšum botnfiski skv. 5. mgr. 8. gr. sem hér segir]:1)
[Aflaheimildir samkvęmt žessari grein skulu dregnar frį leyfšum heildarafla žessara tegunda įšur en honum er skipt į grundvelli aflahlutdeilda.]2) Ķ reglugeršum sem rįšherra setur skv. 3. og 4. mgr. skal kvešiš į um hvaša botnfisktegundir komi til śthlutunar. Rįšherra setur ķ reglugerš įkvęši um rįšstöfun aflaheimilda skv. 1. tölul. 1. mgr. Rįšherra setur ķ reglugerš įkvęši um rįšstöfun aflaheimilda skv. 2. tölul. 1. mgr. Žar skal kvešiš į um skilgreiningu į byggšarlagi, višmišunar- og śtreikningsreglur og ašrar reglur um śthlutun aflaheimilda til byggšarlaga. Rįšherra setur ķ reglugerš almenn skilyrši fyrir śthlutun aflaheimilda skv. 2. tölul. 1. mgr. til fiskiskipa innan einstakra byggšarlaga. Skulu žau skilyrši m.a. varša skrįningarstaš, skrįningartķma, eignarhald, skiptingu milli fiskiskipa, lįgmarksverš, tryggingar fyrir greišslum og framkvęmd śthlutunar. [Einnig er rįšherra heimilt aš setja reglur um aš ekki sé heimilt aš śthluta aflaheimildum til skipa sem fluttar hafa veriš meiri aflaheimildir frį en žęr heimildir sem fluttar hafa veriš til skipanna į tilteknu fiskveišiįri.]3) Rįšherra getur heimilaš į grundvelli rökstuddra tillagna sveitarstjórnar aš sett verši sérstök skilyrši fyrir śthlutun aflaheimilda ķ einstökum byggšarlögum er vķkja frį eša eru til višbótar hinum almennu skilyršum enda séu žau byggš į mįlefnalegum og stašbundnum įstęšum og ķ samręmi viš hagsmuni viškomandi byggšarlaga. Eftir aš slķkar tillögur sveitarstjórna hafa borist skulu žęr birtar meš ašgengilegum hętti, svo sem į vefsķšu rįšuneytisins, eigi sķšar en sjö dögum įšur en tekin veršur afstaša til žeirra. Fallist rįšherra į tillögur sveitarstjórna um slķk skilyrši stašfestir rįšuneytiš tillögurnar og auglżsir žęr ķ B-deild Stjórnartķšinda. Framsal aflaheimilda, sem śthlutaš er skv. 2. tölul. 1. mgr., er óheimilt en žó skulu heimil jöfn skipti į aflaheimildum ķ žorskķgildum tališ. Framsal aflaheimilda samkvęmt tölulišnum skal žó vera heimilt hafi fiskiskip efnt löndunar- og vinnsluskyldu ķ samręmi viš 7. mgr. Fiskiskipum er skylt aš landa til vinnslu innan hlutašeigandi byggšarlaga afla sem nemur ķ žorskķgildum tališ tvöföldu magni žeirra aflaheimilda sem žau fį śthlutaš skv. 2. tölul. 1. mgr. og skal śthlutun til žeirra ekki fara fram nema aš žvķ leyti sem žaš skilyrši er uppfyllt samkvęmt nįnari reglum sem rįšherra setur. Rįšherra er heimilt aš fengnum rökstuddum tillögum sveitarstjórnar aš vķkja frį žessu skilyrši enda sé žaš gert į grundvelli mįlefnalegra og stašbundinna įstęšna. Fiskistofa annast śthlutun aflaheimilda, sem koma ķ hlut einstakra byggšarlaga, til fiskiskipa. Įkvaršanir Fiskistofu um śthlutun aflaheimilda samkvęmt žessari grein er heimilt aš kęra til [rįšuneytisins].4) Kęrufrestur er tvęr vikur frį tilkynningu Fiskistofu um śthlutun eša höfnun umsóknar um śthlutun og skal śthlutun ekki fara fram fyrr en aš žeim fresti lišnum. Skal rįšuneytiš leggja śrskurš į kęrur innan tveggja mįnaša. Rįšuneytiš getur įkvešiš aš śthlutun aflaheimilda til skipa ķ tilteknu byggšarlagi verši frestaš aš hluta eša öllu leyti žar til žaš hefur lokiš afgreišslu į kęrum sem borist hafa vegna śthlutunar žar.]5) [Heimilt er aš flytja aflamark einstakra fiskveišiįra sem śthlutaš er samkvęmt žessari grein yfir į nęsta fiskveišiįr og śthluta žvķ meš žeim aflaheimildum sem koma til śthlutunar į žvķ fiskveišiįri. Aflamark sem er flutt frį eldra fiskveišiįri skal tilheyra aflamarki žess fiskveišiįrs sem hófst 1. september nęst į undan śthlutun aflamarks.]3) [Fyrir śthlutun aflamarks til einstakra skipa samkvęmt žessari grein skal śtgerš skips greiša gjald samkvęmt gjaldskrį Fiskistofu, sbr. 5. gr. laga nr. 36/1992, um Fiskistofu, meš sķšari breytingum.]6) [10. gr. a. Byggšastofnun hefur til rįšstöfunar aflaheimildir sem rįšherra įkvaršar samkvęmt heimild ķ 5. mgr. 8. gr. til aš styšja byggšarlög ķ alvarlegum og brįšum vanda vegna samdrįttar ķ sjįvarśtvegi. Byggšastofnun getur gert samninga viš fiskvinnslur eša śtgeršarfélög til allt aš sex įra ķ senn. Byggšastofnun skal hafa samrįš viš sveitarstjórn viškomandi sveitarfélags įšur en samningur er undirritašur. Aflaheimildir skulu vera ķ žorski, żsu, steinbķt, ufsa, löngu, keilu og gullkarfa ķ hlutfalli viš leyfšan heildarafla af žessum tegundum. Aflaheimildir žessar mišast viš žorskķgildi og skulu žęr dregnar frį meš sama hętti og greinir ķ 3. mgr. 8. gr. laganna, sbr. 5. mgr. sömu greinar. Rįšherra er heimilt, aš fengnum tillögum Byggšastofnunar, aš setja nįnari įkvęši um framkvęmd žessa įkvęšis ķ reglugerš,1) svo sem efni samnings, skilyrši og tķmalengd.]2) [10. gr. b. Rįšherra er heimilt aš rįšstafa allt aš 4.000 lestum af aflaheimildum ķ makrķl til skipa ķ B-flokki. Hvert skip į kost į aš fį śthlutaš aflaheimildum ķ makrķl gegn gjaldi sem į hverjum tķma skal nema sömu fjįrhęš og veišigjald fyrir makrķl. Eftir 15. september įr hvert er rįšherra heimilt aš rįšstafa žvķ sem eftir er til fiskiskipa ķ A-flokki gegn sama gjaldi. Rįšherra skal setja nįnari reglur um framkvęmd śthlutunar samkvęmt žessari grein.]1) 11. gr. Heimilt er aš veiša umfram aflamark ķ einstökum botnfisktegundum, enda skeršist aflamark annarra botnfisktegunda hlutfallslega ķ samręmi viš veršmętahlutföll einstakra tegunda, sbr. 19. gr. Heimild žessi takmarkast viš 5% af heildarveršmęti botnfiskaflamarks en umframafli ķ hverri botnfisktegund mį žó ekki vera meiri en sem nemur [1,5%]1) af heildarveršmęti botnfiskaflamarks. [Tilfęrsla śr einstakri botnfisktegund getur žó aldrei oršiš meiri en 30% af aflamarki skips ķ viškomandi tegund.]1) [Heimild žessarar mįlsgreinar nęr žó ekki til veiša umfram aflamark ķ žorski og ķslenskum deilistofnum botnfisks.]2) Rįšherra er heimilt ķ reglugerš aš įkveša aš takmörkun į heimild skv. 2. mįlsl. skuli ķ įkvešnum fisktegundum mišast viš hęrri višmišun en [1,5%]1) af heildaraflaveršmęti botnfiskaflamarks. Hafi aflamark veriš flutt milli skipa skv. 15. gr. flyst heimild til breytinga skv. 1. mgr. frį skipi sem flutt er af til žess skips sem flutt er til. [Heimilt er aš flytja allt aš 15% af aflamarki hverrar botnfisktegundar, śthafsrękju, humars og ķslenskrar sumargotssķldar, 10% af aflamarki hörpudisks og 5% af aflamarki rękju į grunnslóš og hryggleysingja frį einu fiskveišiįri yfir į žaš nęsta. Heimilt er aš flytja allt aš 15% af aflamarki kolmunna, makrķls og norsk-ķslenskrar sķldar frį einu fiskveišiįri yfir į žaš nęsta ef ekki er ķ gildi samningur meš ašild Ķslands milli strandrķkja um hverja tegund, en annars gilda įkvęši viškomandi samninga um flutningsheimild milli įra. Rįšherra getur meš reglugerš, aš fenginni umsögn Hafrannsóknastofnunar, hękkaš fyrrgreind hlutföll aflamarks ķ einstökum tegundum telji hann slķkt stušla aš betri nżtingu tegundarinnar. Heimilt er aš veiša 5% umfram aflamark hverrar botnfisktegundar, śthafsrękju, humars, ķslenskrar sumargotssķldar, kolmunna, makrķls og norsk-ķslenskrar sķldar og 3% umfram aflamark hörpudisks, rękju į grunnslóš og hryggleysingja enda dregst sį umframafli frį viš śthlutun aflamarks nęsta fiskveišiįrs į eftir.]2) Beita skal skeršingarįkvęšum 1. mgr. įšur en heimild 3. mgr. er nżtt. Heimild 4. mgr. rżmkar ekki heimildir til breytinga milli fisktegunda skv. 1. mgr. Rįšherra getur įkvešiš meš reglugerš aš fiskur undir tiltekinni stęrš teljist ašeins aš hluta meš ķ aflamarki. Žį getur rįšherra įkvešiš aš afli į įkvešnum fisktegundum, sem fluttur er óunninn į erlendan markaš, skuli reiknašur meš įlagi žegar metiš er hversu miklu af aflamarki skips er nįš hverju sinni. Skal įlagiš vera allt aš 20% į žorsk og żsu en allt aš 15% į ašrar tegundir. [Viš lķnuveišar dagróšrabįta meš lķnu sem beitt er ķ landi mį landa 20% umfram žann afla ķ [žorski, żsu, steinbķt, löngu, keilu og gullkarfa]3) sem reiknast til aflamarks žeirra. Einnig er heimilt viš lķnuveišar dagróšrabįta meš lķnu sem stokkuš er upp ķ landi aš landa 15% umfram žann afla ķ [žorski, żsu, steinbķt, löngu, keilu og gullkarfa]3) sem reiknast til aflamarks žeirra. Dagróšrabįtur telst bįtur sem kemur til hafnar til löndunar innan 24 klukkustunda frį žvķ aš hann heldur til veiša.]4) Įkvęši žetta tekur ašeins til žeirra bįta sem tilkynna stašsetningu um sjįlfvirkt tilkynningarkerfi ķslenskra skipa, sbr. lög nr. 41 20. mars 2003, um vaktstöš siglinga. [Lķnuķvilnun ķ žorski, żsu, steinbķt, löngu, keilu og gullkarfa]3) skal į hverju fiskveišiįri takmarkast viš [magn ķ óslęgšum botnfiski sem rįšherra įkvešur meš heimild ķ 5. mgr. 8. gr.]5) og skal žaš magn skiptast innan hvers fiskveišiįrs į fjögur žriggja mįnaša tķmabil frį 1. september aš telja, hlutfallslega meš hlišsjón af žorskveišum lķnubįta į įrinu 2002. Fiskistofa fylgist meš lķnuafla og tilkynnir rįšuneytinu hvenęr telja megi lķklegt aš leyfilegu višmišunarmagni hvers tķmabils verši nįš. Rįšuneytiš tilkynnir sķšan frį hvaša tķma žorskafli į lķnu skuli reiknast aš fullu til aflamarks. Žį getur rįšherra įkvešiš hįmark į heildarmagn żsu og steinbķts til lķnuķvilnunar og jafnframt įkvešiš aš żsu- og steinbķtsafli skuli reiknast aš fullu til aflamarks žegar žvķ er nįš. Rįšherra setur nįnari reglur6) um framkvęmd žessa įkvęšis. Skipstjóra fiskiskips er heimilt aš įkveša aš hluti af afla skipsins reiknist ekki til aflamarks žess. [Sį hluti sem žannig reiknast ekki til aflamarks skipsins skal žó aldrei nema meira en 0,5% af uppsjįvarafla og 5% af öšrum sjįvarafla sem hlutašeigandi skip veišir į hverju tķmabili. Rįšherra skal binda heimild žessa viš įkvešin tķmabil.]1) Heimild žessi er hįš eftirfarandi skilyršum:
Sé heimild ķ 9. mgr. nżtt skulu forrįšamenn uppbošsmarkašarins žar sem aflinn er seldur standa skil į andvirši hins selda afla aš frįdregnum hafnargjöldum og kostnaši viš uppbošiš. Žį skal śtgerš skipsins fį 20% af andvirši selds afla sem skiptist milli śtgeršar og įhafnar samkvęmt samningum žar um. [Rįšherra getur ķ reglugerš įkvešiš aš skylt sé aš vinna einstakar tegundir uppsjįvarfisks til manneldis. Hlutfall uppsjįvarafla einstakra skipa sem rįšstafaš er til vinnslu į žvķ tķmabili sem rįšherra įkvešur skal ekki vera įkvešiš hęrra en 70%.]4) 12. gr. Farist skip skal śtgerš žess halda aflamarki žess viš śthlutun ķ upphafi nęsta fiskveišiįrs eša veišitķmabils žar į eftir, enda hafi aflahlutdeild žess ekki veriš flutt til annars fiskiskips. Viš eigendaskipti aš fiskiskipi fylgir aflahlutdeild žess, nema ašilar geri sķn į milli skriflegt samkomulag um annaš, enda sé fullnęgt įkvęšum 3. og 4. mgr. žessarar greinar. Eigi aš selja fiskiskip, sem leyfi hefur til veiša ķ atvinnuskyni, til śtgeršar sem heimilisfesti hefur ķ öšru sveitarfélagi en seljandi į sveitarstjórn ķ sveitarfélagi seljanda forkaupsrétt aš skipinu. Forkaupsréttur skal bošinn skriflega žeirri sveitarstjórn sem hlut į aš mįli og söluverš og ašrir skilmįlar tilgreindir į tęmandi hįtt. Sveitarstjórn skal svara forkaupsréttartilboši skriflega innan fjögurra vikna frį žvķ henni berst tilboš og fellur forkaupsréttur nišur ķ žaš sinn sé tilboši ekki svaraš innan žess frests. Neyti sveitarstjórn forkaupsréttar skv. 3. mgr. žessarar greinar skal hśn žegar gefa śtgeršarašilum, sem heimilisfesti eiga ķ sveitarfélaginu, kost į aš kaupa skipiš og skal opinberlega leita tilboša ķ žaš. Sé skipi rįšstafaš andstętt įkvęšum žessarar greinar um forkaupsrétt getur forkaupsréttarhafi krafist žess aš salan verši ógild enda sé mįlsókn hafin innan sex mįnaša frį žvķ aš hann fékk vitneskju um söluna. Forkaupsréttur gildir ekki sé skip selt į opinberu uppboši. Įkvęši žessarar greinar um forkaupsrétt gilda ekki viš sölu opinna bįta. Heimilt er aš framselja aflahlutdeild skips aš hluta eša öllu leyti, enda leiši flutningur aflahlutdeildar ekki til žess aš veišiheimildir žess skips, sem flutt er til, verši bersżnilega umfram veišigetu žess. [Óheimilt er aš framselja aflahlutdeild skips ķ makrķl śr B-flokki.]1) Krókaaflahlutdeild veršur ašeins flutt til bįts sem er undir [žeim stęršarmörkum sem kvešiš er į um ķ 2. mgr. 4. gr.],2) enda hafi hann veišileyfi meš krókaaflamarki. Tafarlaust skal leita stašfestingar Fiskistofu į aš flutningur aflaheimildar sé innan heimilašra marka. Öšlast slķkur flutningur ekki gildi fyrr en stašfesting Fiskistofu liggur fyrir. Óheimilt er aš framselja aflahlutdeild skips nema fyrir liggi samžykki žeirra ašila sem samningsveš įttu ķ skipinu 1. janśar 1991. [Sį sem leitar stašfestingar Fiskistofu į aš flutningur aflaheimildar sé innan heimilašra marka skal greiša gjald samkvęmt gjaldskrį Fiskistofu, sbr. 5. gr. laga nr. 36/1992, um Fiskistofu, meš sķšari breytingum.]3) 13. gr. Žrįtt fyrir įkvęši 2. mgr. 8. gr. og 12. gr. mį samanlögš aflahlutdeild fiskiskipa ķ eigu einstakra ašila, einstaklinga eša lögašila, eša ķ eigu tengdra ašila, aldrei nema hęrra hlutfalli af heildaraflahlutdeild eftirtalinna tegunda en hér segir:
| Tegund | Hįmarksaflahlutdeild |
| Žorskur | 12% |
| Żsa | 20% |
| Ufsi | 20% |
| Karfi | 35% |
| Grįlśša | 20% |
| Sķld | 20% |
| Lošna | 20% |
| Śthafsrękja | 20% |
Žį mį samanlögš aflahlutdeild fiskiskipa ķ eigu einstakra ašila, einstaklinga eša lögašila, eša ķ eigu tengdra ašila ekki nema meira en 12% af heildarveršmęti aflahlutdeildar allra tegunda sem sęta įkvöršun um leyfšan heildarafla samkvęmt lögum žessum og 5. gr. laga nr. 151/1996 eša meira en 5% af heildarveršmęti krókaaflahlutdeildar. Viš mat į heildarveršmęti aflahlutdeildar skal annars vegar miša viš veršmętahlutföll einstakra tegunda į viškomandi fiskveišiįri eša veišitķmabili, sbr. 19. gr., og hins vegar śthlutaš aflamark einstakra tegunda į tķmabilinu. Til aflahlutdeildar fiskiskipa ķ eigu einstakra ašila skv. 1. og 2. mgr. telst einnig aflahlutdeild fiskiskipa sem ašilar hafa į kaupleigu eša leigu til sex mįnaša eša lengur. Tengdir ašilar teljast:
14. gr. Ašila ber, žegar fyrirsjįanlegt er aš aflahlutdeild fiskiskipa ašila fari umfram žau mörk sem sett eru ķ 1. eša 2. mgr. 13. gr., aš tilkynna Fiskistofu flutning aflahlutdeilda, samruna lögašila sem eiga fiskiskip meš aflahlutdeild, kaup į eignarhlut ķ slķkum lögašilum og kaup, kaupleigu eša leigu į fiskiskipi meš aflahlutdeild. Žegar um tengda ašila er aš ręša skv. 1. og 2. tölul. 4. mgr. 13. gr. hvķlir tilkynningarskyldan į móšurfyrirtęki en annars į žeim ašila er aš gerningnum stendur. Žį ber lögašilum, sem eiga fiskiskip meš aflahlutdeild, aš lįta Fiskistofu reglubundiš ķ té upplżsingar um eignarhluta allra žeirra sem eiga 10% eša meira af hlutafé, stofnfé eša atkvęšisrétti ķ viškomandi lögašila. Jafnframt skal veita upplżsingar um eignarhluta einstaklinga og maka žeirra og skyldmenna ķ beinan legg sé samanlagšur eignarhluti eša atkvęšisréttur žeirra 10% eša meira af hlutafé, stofnfé eša atkvęšisrétti ķ viškomandi lögašila. Lögašilum, sem eiga fiskiskip meš aflahlutdeild, ber enn fremur aš upplżsa Fiskistofu um lögašila sem žeir eiga eignarhlut eša atkvęšisrétt ķ og eiga fiskiskip meš aflahlutdeild. Fiskistofa skal meta žęr upplżsingar sem ašili hefur lįtiš ķ té og innan hęfilegs frests tilkynna ašila hver aflahlutdeild fiskiskipa hans er. Ef aflahlutdeild fiskiskipa ķ eigu einstakra ašila eša tengdra ašila fer umfram framangreind mörk skal Fiskistofa tilkynna viškomandi ašila aš svo sé og hve hį umframaflahlutdeild hans er. Ašila skal veittur sex mįnaša frestur, frį žvķ aš honum sannanlega barst tilkynningin, til aš gera rįšstafanir til aš koma aflahlutdeildinni nišur fyrir mörkin. Hafi ašili ekki veitt Fiskistofu upplżsingar um aš fullnęgjandi rįšstafanir hafi veriš geršar fyrir lok frestsins fellur umframaflahlutdeildin nišur. Skeršist žį aflahlutdeild fiskiskipa ķ eigu viškomandi hlutfallslega mišaš viš einstakar tegundir. Viš śthlutun aflahlutdeildar ķ upphafi nęsta fiskveišiįrs eftir lok frestsins skal skeršingin koma til hękkunar aflahlutdeildar fiskiskipa ķ eigu annarra. Hękkunin skal vera ķ réttu hlutfalli viš aflahlutdeild fiskiskipanna af žeim tegundum sem um ręšir. 15. gr. Žegar fiskiskipi hefur veriš śthlutaš aflamarki er heimilt aš flytja aflamarkiš milli skipa enda leiši flutningurinn ekki til žess aš veišiheimildir skipsins verši bersżnilega umfram veišigetu žess. Tilkynning um flutning aflamarks skal hafa borist Fiskistofu eigi sķšar en 15 dögum eftir aš veišitķmabili lżkur. Tilkynna skal Fiskistofu um flutning aflamarks og öšlast hann ekki gildi fyrr en stofnunin hefur stašfest flutninginn. Ķ tilkynningu skulu m.a. koma fram upplżsingar um magn aflamarks sem flytja skal, auk upplżsinga um verš, nema žegar aflamark er flutt į milli skipa ķ eigu sama ašila, einstaklings eša lögašila. Įšur en Fiskistofa stašfestir flutning aflamarks skal stofnunin skrį upplżsingar um flutning aflamarksins samkvęmt tilkynningu žar aš lśtandi. Rįšherra skal meš reglugerš įkveša ķ hvaša formi tilkynningar til Fiskistofu um flutning aflamarks skuli vera. [Sį sem tilkynnir um flutning aflamarks skal greiša Fiskistofu gjald meš hverri tilkynningu samkvęmt gjaldskrį Fiskistofu, sbr. 5. gr. laga nr. 36/1992, um Fiskistofu, meš sķšari breytingum.]1) [Įšur en Fiskistofa stašfestir flutning aflamarks til fiskiskips skal stofnunin fį stašfestingu Veršlagsstofu skiptaveršs um aš fyrir liggi samningur śtgeršar og įhafnar um fiskverš til višmišunar hlutaskiptum.]2) [Heimilt er Fiskistofu aš gera žjónustusamninga um rafręnar tilkynningar um flutning aflamarks milli fiskiskipa og skal greiša gjald til Fiskistofu fyrir slķka samninga fyrir hvert fiskveišiįr samkvęmt gjaldskrį Fiskistofu, sbr. 5. gr. laga nr. 36/1992, um Fiskistofu, meš sķšari breytingum.]1) Rįšherra er heimilt aš setja nįnari reglur um skilyrši fyrir gerš žjónustusamninga og vķkja frį įkvęšum 1.–3. mgr. aš žvķ leyti sem žau lśta aš framkvęmd flutnings aflamarks og greišslu gjalds vegna hans. [Óheimilt er aš flytja aflamark skips ķ makrķl śr B-flokki, nema ķ jöfnum skiptum ķ žorskķgildum tališ fyrir aflamark ķ žorski, żsu, ufsa og steinbķt. Rįšherra er heimilt aš flytja ónżtt aflamark ķ makrķl śr B-flokki yfir ķ A-flokk eftir 15. september įr hvert, aš teknu tilliti til tegundartilfęrslna og flutningsréttar milli veišitķmabila, sem rįšstafaš skal į skip ķ samręmi viš hlutdeild og eftirspurn, gegn gjaldi sem į hverjum tķma skal nema sömu fjįrhęš og veišigjald fyrir makrķl. Ef aflabrögš į grunnslóš męla meš žvķ aš flżta eša seinka flutningi śr B-flokki ķ A-flokk er rįšherra heimilt aš miša viš annaš tķmamark. Rįšherra er heimilt aš setja nįnari reglur um framkvęmd žessa įkvęšis meš reglugerš.]3) Fiskistofa skal daglega birta ašgengilegar upplżsingar um flutning aflamarks, žar į mešal um magn eftir tegundum, auk upplżsinga um verš, žar sem viš į. [Veiši fiskiskip minna en 50% į fiskveišiįri af śthlutušu aflamarki sķnu og aflamarki sem flutt hefur veriš frį fyrra fiskveišiįri, ķ žorskķgildum tališ, fellur aflahlutdeild žess nišur og skal aflahlutdeild annarra skipa ķ viškomandi tegundum hękka sem žvķ nemur.]4) Skal viš mat į žessu hlutfalli mišaš viš veršmęti einstakra tegunda ķ aflamarki skips ķ samręmi viš veršmętahlutföll žeirra, sbr. 19. gr. Višmišunarhlutfall, sem įkvešiš er ķ žessari mįlsgrein, lękkar žó um 5% fyrir hverja fulla 30 daga sem skipi er haldiš til veiša utan fiskveišilandhelgi Ķslands į fiskveišiįrinu į žeim tegundum sem ekki hefur veriš samiš um veišistjórn į. [Hiš sama į viš žegar skipi er haldiš til veiša utan lögsögu į tegundum sem samiš hefur veriš um veišistjórn į og ekki teljast til deilistofna.]4) [Tefjist skip frį veišum ķ a.m.k. fjóra mįnuši vegna tjóns, meiri hįttar bilana eša endurbóta hefur afli žess fiskveišiįrs ekki įhrif til nišurfellingar aflahlutdeildar samkvęmt žessari grein.]3) [Į hverju fiskveišiįri er heimilt aš flytja af fiskiskipi 50% žess aflamarks sem skipi var śthlutaš ķ žorskķgildum tališ į grundvelli veršmętahlutfalla einstakra tegunda, sbr. 19. gr. Auk žess er heimilt aš flytja frį skipi žaš aflamark ķ einstökum tegundum sem flutt hefur veriš til skips. Heimilt er Fiskistofu aš vķkja frį žessari takmörkun į heimild til flutnings į aflamarki vegna varanlegra breytinga į skipakosti śtgerša eša žegar skip hverfur śr rekstri um lengri tķma vegna alvarlegra bilana eša sjótjóns, samkvęmt nįnari reglum sem rįšherra setur.]4) Krókaaflamark veršur ašeins flutt til bįts sem er undir [žeim stęršarmörkum sem kvešiš er į um ķ 2. mgr. 4. gr.],5) enda hafi hann veišileyfi meš krókaaflamarki. [Rįšherra getur žó heimilaš meš reglugerš flutning į aflamarki tiltekinna tegunda frį krókaaflamarksbįtum til skipa sem hafa veišileyfi meš aflamark, enda séu skiptin jöfn ķ žorskķgildum tališ.]6) [15. gr. a. …1)]2) [15. gr. b. [Nżting sjįvargróšurs. Enginn mį stunda žangslįtt ķ atvinnuskyni nema hafa fengiš til žess leyfi sem Fiskistofa gefur śt til allt aš fimm įra ķ senn. Leyfiš skal bundiš viš žau slįttutęki, eša slįttupramma, sem hagnżtt eru af leyfishafa. Leyfiš er óskiptanlegt og óframseljanlegt. Um heimild til žangslįttar ķ fjöru eša netlögum sjįvarjaršar fer samkvęmt samkomulagi viš įbśanda eša landeiganda. Er nęgilegt aš meiri hluti eigenda eša fyrirsvarsmašur skv. 1. mgr. 9. gr. jaršalaga, nr. 81/2004, veiti samžykki sé žaš ekki til lengri tķma en tķu įra. Rįšherra er heimilt aš binda leyfi samkvęmt žessari grein skilyršum sem varšaš geta m.a. löndun, vigtun, eftirlit og skrįningu. Žį er leyfi hįš skilyrši um aš leyfishafi hafi gert nżtingarįętlun um töku žangs sem gildi a.m.k. ķ fimm įr ķ senn. Skal įętlun uppfęrš įšur en slįttur hefst į hverju įri. Ķ henni skal greina hvaša tęki verši hagnżtt viš slįtt, hvaša magn verši slegiš, hvar verši slegiš og eftir atvikum hvaša svęši verši hvķld eftir slįtt til aš örva endurvöxt. Skal įętlunin byggjast į mati į lķfmassa žangs og lķklegu ašgengi aš žvķ ķ fjörum. Leitast skal viš aš gera grein fyrir įhrifum nżtingar į umhverfiš meš hlišsjón af žeim slįttutękjum og slįttuašferšum sem verša hagnżtt. Drög aš nżtingarįętlun skal leyfishafi kynna Hafrannsóknastofnun skriflega. Hafrannsóknastofnun skal, aš höfšu samrįši viš Nįttśrufręšistofnun Ķslands, veita umsögn um nżtingarįętlunina. Leyfishafa er skylt ķ nżtingarįętlun aš greina athugasemdir stofnunarinnar og hvernig brugšist hafi veriš viš žeim. Rįšherra er heimilt, sé talin žörf į aš koma ķ veg fyrir stašbundna ofnżtingu į tilteknum stofni, aš įkveša aš öflun sjįvargróšurs ķ atvinnuskyni utan fjörusvęša sé auk almenns veišileyfis hįš sérstöku leyfi Fiskistofu, sbr. 2. mgr. 7. gr. laga um veišar ķ fiskveišilandhelgi Ķslands, nr. 79/1997. Auk žeirra skilyrša sem žar greinir mį binda leyfi sömu skilyršum og greinir ķ 1. og 3. mgr. Geta leyfi žessi veriš til allt aš 10 įra ķ senn. Rįšherra getur kvešiš nįnar į um gerš og innihald nżtingarįętlana ķ reglugerš, um skilyrši fyrir tęki og bśnaš viš öflun sjįvargróšurs og um form og efni įkvöršunar um leyfi vegna öflunar į sjįvargróšri.]1)]2) [15. gr. c. …1)]2) 16. gr. Rįšherra getur sett nįnari reglur1) varšandi framkvęmd laga žessara. 17. gr. …1) Śtgeršarmönnum, skipstjórnarmönnum og kaupendum afla, svo og umbošsmönnum, śtflytjendum, flutningsašilum, bönkum, lįnastofnunum og opinberum stofnunum, er skylt aš lįta rįšuneytinu eša Fiskistofu ókeypis ķ té og ķ žvķ formi, sem rįšherra įkvešur, allar žęr upplżsingar sem unnt er aš lįta ķ té og naušsynlegar eru taldar vegna eftirlits meš framkvęmd laga žessara. Eigendaskipti į fiskiskipi, eša ašra breytingu į śtgeršarašild fiskiskips, sem leyfi hefur til veiša ķ atvinnuskyni, skal innan 15 daga frį undirritun samnings tilkynna til Fiskistofu. Bęši seljandi og kaupandi, eša leigusali og leigutaki žegar um leigu er aš ręša, skulu sameiginlega undirrita tilkynningu um breytta śtgeršarašild į sérstöku eyšublaši sem Fiskistofa leggur til ķ žessu skyni. Afrit af kaupsamningi eša leigusamningi skal fylgja tilkynningu. Įbyrgš į tilkynningu til Fiskistofu hvķlir į kaupanda skips eša leigutaka žess eftir atvikum. Rįšherra getur ķ reglugerš kvešiš nįnar į um framkvęmd tilkynningarskyldu. Vanefndir į tilkynningarskyldu varša višurlögum skv. 25. gr. [Nś vanrękir ašili skv. 2. mgr. aš verša viš beišni rįšuneytis eša Fiskistofu um aš veita tilgreindar upplżsingar og skal žį Fiskistofa skora į hann aš bęta śr. Um leiš skal hlutašeiganda gefinn kostur į aš upplżsa um įstęšur tafa viš upplżsingaskil. Leišbeina skal um aš dagsektir verši lagšar į aš 20 dögum lišnum hafi umręddar upplżsingar ekki borist, nema hlutašeigandi upplżsi sannanlega um įstęšur sem honum veršur ekki um kennt og geršu honum ókleift aš veita upplżsingarnar. Jafnskjótt og slķkum tįlmunum lżkur skal veita upplżsingarnar. Dagsektir geta numiš frį 10 žśs. kr. til 1 millj. kr. fyrir hvern byrjašan dag og heimilt er aš įkveša žęr sem hlutfall af tilteknum stęršum ķ rekstri eftirlitsskylds ašila. Viš įkvöršun um fjįrhęš dagsekta er heimilt aš taka tillit til ešlis vanrękslu og fjįrhagslegs styrkleika viškomandi ašila. Įkvöršun um dagsektir skal tilkynna skriflega žeim sem hśn beinist aš. Įkvöršun um dagsektir felur ķ sér aš sį ašili sem įkvöršunin beinist aš skal greiša sekt fyrir hvern dag frį og meš upphafi fyrsta virka dags eftir aš honum var tilkynnt um įkvöršunina og er žaš tķmamark jafnframt gjalddagi kröfunnar. Sķšasti sektardagur skal vera sį dagur žegar upplżsingum hefur veriš skilaš. Dagsektir eru ašfararhęfar og renna ķ rķkissjóš aš frįdregnum kostnaši viš innheimtu. Heimilt er aš fella óinnheimtar dagsektir nišur veiti ašilar sķšar upplżsingar. Įkvöršun um dagsektir mį kęra til rįšuneytisins innan fjórtįn daga frį žvķ aš hśn er tilkynnt žeim sem hśn beinist aš. Kęra frestar ekki réttarįhrifum įkvöršunar. Sé mįl höfšaš til ógildingar įkvöršunar Fiskistofu um dagsektir er ekki heimilt aš innheimta žęr fyrr en dómur hefur falliš, enda hafi ekki veriš haggaš viš gildi įkvöršunarinnar ķ honum. Žrįtt fyrir kęru eša mįlshöfšun til ógildingar įkvöršunar um dagsektir leggjast dagsektir įfram į viškomandi ašila. Rįšherra er heimilt aš kveša nįnar į um įkvöršun og innheimtu dagsekta ķ reglugerš.]1) 18. gr. Fiskistofa annast eftirlit meš framkvęmd laga žessara og hefur ķ žvķ skyni sérstaka eftirlitsmenn ķ sinni žjónustu. Jafnframt žvķ sem žessir eftirlitsmenn sinna verkefnum skv. 10. gr. laga nr. 79 26. maķ 1997 og eftirliti meš reglum settum samkvęmt heimild ķ žeim lögum skulu žeir fylgjast meš löndun, vigtun og vinnslu afla, enn fremur śtflutningi afla eša afurša eins og nįnar er kvešiš į um ķ lögum žessum, reglugeršum settum samkvęmt žeim og ķ erindisbréfi.1) Eftirlitsmönnum er heimilt aš fara ķ veišiferšir meš fiskiskipum og aš fara um borš ķ skip til athugunar į farmi og veišarfęrum og er skipstjórum skylt aš veita žeim ašstoš, sbr. 1. mgr. 10. gr. laga nr. 79 26. maķ 1997. Enn fremur skal žeim heimill ašgangur aš öllum vinnslusölum fiskverkana og birgšageymslum. Rįšherra getur meš reglugerš2) įkvešiš aš settur skuli, į kostnaš śtgerša, sjįlfvirkur eftirlitsbśnašur til fjareftirlits um borš ķ fiskiskip. 19. gr. [Rįšuneytiš]1) skal reikna žorskķgildi fyrir 15. jślķ įr hvert fyrir hverja tegund sem sętir įkvöršun um stjórn veiša, sbr. 20. gr., og taka miš af tólf mįnaša tķmabili sem hefst 1. maķ nęstlišiš įr og lżkur 30. aprķl. Sé tekin įkvöršun um stjórn veiša į tegund sem ekki hefur įšur sętt slķkri įkvöršun skal žegar reikna žorskķgildi fyrir tegundina mišaš viš sama tķmabil og greinir ķ 1. mįlsl. Žorskķgildi skulu reiknuš sem hlutfall veršmętis einstakra tegunda sem sęta įkvöršun um stjórn veiša af veršmęti slęgšs žorsks. Til grundvallar veršmętaśtreikningi skal leggja heildaraflamagn og heildarveršmęti žessara tegunda samkvęmt upplżsingum Fiskistofu žar um. Žegar fiskur er seldur ferskur erlendis skal miša viš 88% af söluveršmęti hans. Varšandi botnfisk, aš undanskildum karfa, skal miša viš slęgšan fisk. Miša skal viš slitinn humar. 20. gr. [Allir žeir sem fį śthlutaš aflaheimildum samkvęmt lögum žessum, eša landa afla fari stjórn veiša fram meš öšrum hętti en meš śthlutun aflamarks, skulu greiša veišigjöld svo sem ķ lögum um veišigjöld greinir.]1) 21. gr.–23. gr. a. …1) 24. gr. [[Fiskistofa skal veita įminningar og svipta skip leyfi til veiša ķ atvinnuskyni, eša eftir atvikum leyfi til strandveiša [eša leyfi til öflunar sjįvargróšurs],1) fyrir brot į lögum žessum eša reglum settum samkvęmt žeim eftir žvķ sem nįnar er fyrir męlt ķ lögum um umgengni um nytjastofna sjįvar.]2) [Ef veišitķmabili er lokiš įšur en įkvöršun Fiskistofu um sviptingu veišileyfis tekur gildi, eša gildistķma sviptingar lżkur, skal leyfissvipting samkvęmt įkvöršuninni gilda viš śtgįfu nęsta veišileyfis.]3) Įkvöršunum Fiskistofu um įminningar og veišileyfissviptingar veršur skotiš til [rįšuneytisins],4) enda sé žaš gert innan eins mįnašar frį žvķ aš ašila var tilkynnt um įkvöršun. Kęra frestar ekki réttarįhrifum įkvöršunar.]5) 25. gr. Brot gegn įkvęšum laga žessara, reglum settum samkvęmt žeim og įkvęšum leyfisbréfa varša sektum hvort sem žau eru framin af įsetningi eša gįleysi. Sé um stórfelld eša ķtrekuš įsetningsbrot aš ręša skulu žau aš auki varša fangelsi allt aš sex įrum. Viš fyrsta brot skal sekt eigi nema hęrri fjįrhęš en 4.000.000 kr. eftir ešli og umfangi brots. Viš ķtrekaš brot skal sekt eigi nema lęgri fjįrhęš en 400.000 kr. og eigi hęrri fjįrhęš en 8.000.000 kr., sömuleišis eftir ešli og umfangi brots. Beita skal įkvęšum laga um sérstakt gjald vegna ólögmęts sjįvarafla vegna brota gegn lögum žessum eftir žvķ sem viš į. 26. gr. Sektir mį jafnt gera lögašila sem einstaklingi. Žrįtt fyrir įkvęši 1. mgr. 25. gr. mį įkvarša lögašila sekt žótt sök verši ekki sönnuš į fyrirsvarsmenn eša starfsmenn hans eša ašra žį einstaklinga sem ķ žįgu hans starfa, enda hafi brotiš oršiš eša getaš oršiš til hagsbóta fyrir lögašilann. Meš sama skilorši mį einnig gera lögašila sekt ef fyrirsvarsmenn eša starfsmenn hans eša ašrir einstaklingar sem ķ žįgu hans starfa hafa gerst sekir um brot. Tilraun og hlutdeild ķ brotum į lögum žessum er refsiverš eftir žvķ sem segir ķ almennum hegningarlögum. 27. gr. …1) I. …1) II. …1) III. …1) IV. …1) V. …1) [VI. …1)]2) [VII. …1)]2) [VIII. …1)]2) [IX. …1)]2) [X. …1)]2) [XI. …1)]2) [XII. …1)]2) [XIII. …1)]2) [XIV. …1)]2) [XV. …1)]2) [XVI. …1)]2) [XVII. …1)]2) [XVIII. …1)]2) [XIX. …1)]2) [XX. …1)]2) [XXI. …1)]2) [XXII. Endurreikna skal aflahlutdeild ķ sandkola viš upphaf fiskveišiįrsins 2022/2023 meš žeim hętti sem hér segir:
[XXIII. Viš upphaf fiskveišiįrsins 2022/2023 skal setja skipum sjįlfstęša aflahlutdeild skv. 2. mgr. 9. gr. ķ sębjśgum į hverju veišisvęši samkvęmt reglugerš nr. 741/2019 um veišar į sębjśgum į eftirfarandi hįtt:
[XXIV. Žrįtt fyrir įkvęši 1. mgr. 4. gr. og 1. mįlsl. 5. gr. er ašilum sem uppfylla skilyrši 2. mįlsl. 5. gr. heimilt aš taka į leigu erlent skip, til allt aš sex mįnaša hvert almanaksįr, til veiša og vinnslu samkvęmt veišiheimildum Ķslands į austur-atlantshafsblįuggatśnfiski innan og utan ķslenskrar fiskveišilandhelgi. Heimild žessi gildir til og meš 31. desember 2028.]1)