Lagasafn.  Ķslensk lög 12. aprķl 2024.  Śtgįfa 154b.  Prenta ķ tveimur dįlkum.

Lög um stušning śr rķkissjóši vegna greišslu hluta launakostnašar į uppsagnarfresti

2020 nr. 50 2. jśnķ

Ferill mįlsins į Alžingi.   Frumvarp til laga.

Tóku gildi 6. jśnķ 2020. Breytt meš: L. 117/2020 (tóku gildi 31. okt. 2020; giltu afturvirkt frį gildistöku laga nr. 50/2020).

Ef ķ lögum žessum er getiš um rįšherra eša rįšuneyti įn žess aš mįlefnasviš sé tilgreint sérstaklega eša til žess vķsaš, er įtt viš fjįrmįla- og efnahagsrįšherra eša fjįrmįla- og efnahagsrįšuneyti sem fer meš lög žessi. Upplżsingar um mįlefnasviš rįšuneyta skv. forsetaśrskurši er aš finna hér.

1. gr. Gildissviš.
Lög žessi gilda um žį sem stunda atvinnurekstur, hófu starfsemi fyrir 1. desember 2019 og bera ótakmarkaša skattskyldu hér į landi skv. 1. eša 2. gr. laga um tekjuskatt, nr. 90/2003. Lögin gilda ekki um stofnanir, byggšasamlög og fyrirtęki ķ eigu rķkis eša sveitarfélaga.
Lögin gilda um fjįrstušning til žeirra atvinnurekenda sem hafa sagt launamönnum upp störfum vegna verulegrar fjįrhagslegrar röskunar į atvinnurekstri sķnum og orsakir žess verša raktar beint eša óbeint til rįšstafana sem gripiš hefur veriš til eša ašstęšna sem aš öšru leyti hafa skapast vegna faraldurs kórónuveiru sem hófst hér į landi ķ febrśar 2020.
2. gr. Markmiš.
Markmiš laga žessara er aš tryggja réttindi launafólks og tryggja žeim atvinnurekendum stušning sem horfa fram į umfangsmikiš tekjutap vegna faraldurs kórónuveiru og ašgerša sem honum tengjast.
3. gr. Oršskżringar.
Ķ lögum žessum er merking eftirfarandi hugtaka sem hér segir:
   1. Atvinnurekstur: Starfsemi sem rekin er ķ hagnašarskyni og žar sem laun eru greidd skv. 1. tölul. 5. gr. laga um stašgreišslu opinberra gjalda, nr. 45/1987, og er skrįš į launagreišendaskrį, svo og į viršisaukaskattsskrį žegar žaš į viš.
   2. Atvinnurekandi: Einstaklingur eša lögašili sem vegna atvinnureksturs sķns greišir starfsmönnum sķnum laun į uppsagnarfresti ķ samręmi viš įkvęši kjara- eša rįšningarsamnings.
   3. Launamašur: Hver sį sem vinnur launaš starf ķ annarra žjónustu samkvęmt rįšningarsamningi.
   4. Launakostnašur: Til launakostnašar teljast hvers konar laun og ašrar žóknanir skv. 1. tölul. 5. gr. laga um stašgreišslu opinberra gjalda, nr. 45/1987, įsamt išgjaldi ķ lķfeyrissjóš, aš hįmarki 11,5% af išgjaldsstofni skv. 3. gr. laga um skyldutryggingu lķfeyrisréttinda og starfsemi lķfeyrissjóša, nr. 129/1997, og allt aš 2% af išgjaldsstofni samkvęmt gildandi samningi um višbótartryggingavernd, sbr. 2. og 9. gr. sömu laga.
   5. Tekjur: Skattskyldar tekjur skv. B-liš 7. gr. laga um tekjuskatt, nr. 90/2003, aš frįtöldum hagnaši af sölu rekstrareigna.
   6. Uppsagnardagur: Sį dagur žegar uppsögn launamanns kemur til framkvęmda.
4. gr. Skilyrši.
Atvinnurekandi sem uppfyllir öll eftirtalin skilyrši getur óskaš eftir stušningi śr rķkissjóši vegna greišslu launakostnašar į uppsagnarfresti, sbr. 6. gr.:
   1. Hann sagši viškomandi launamönnum, sem rįšnir höfšu veriš fyrir 1. maķ 2020, upp störfum vegna ašstęšna sem sköpušust vegna faraldurs kórónuveiru.
   2. Mešaltal mįnašartekna hans frį 1. aprķl 2020 og til uppsagnardags hefur lękkaš um a.m.k. 75% ķ samanburši viš eitt af eftirtöldu:
   a. mešaltal mįnašartekna sama tķmabils įriš įšur,
   b. mešaltal mįnašartekna jśnķ, jślķ og įgśst įriš įšur,
   c. mešaltal mįnašartekna į tķmabilinu frį 1. desember 2019 til 29. febrśar 2020 eša
   d. mešaltal mįnašartekna į tķmabilinu 1. aprķl 2019 til 31. mars 2020.
   3. Hann hefur eftir 15. mars 2020 ekki įkvaršaš śthlutun aršs, lękkun hlutafjįr meš greišslu til hluthafa, kaup eigin hluta, innt af hendi ašra greišslu til eiganda į grundvelli eignarašildar hans, greitt óumsaminn kaupauka, greitt af vķkjandi lįni fyrir gjalddaga eša veitt eiganda eša ašila nįkomnum eiganda lįn eša annaš fjįrframlag sem ekki varšar öflun, tryggingu eša višhald rekstrartekna. Jafnframt skuldbindur hann sig til aš gera enga framangreinda rįšstöfun fyrr en fjįrstušningurinn hefur aš fullu veriš tekjufęršur skv. 9. gr. eša endurgreiddur skv. 10. gr.
   4. Hann er ekki ķ vanskilum meš opinber gjöld, skatta og skattsektir sem komnar voru į eindaga 31. desember 2019 og įlagšir skattar og gjöld byggjast ekki į įętlunum. Hann hefur stašiš skil į skattframtali og fylgigögnum žess, ž.m.t. skżrslu um eignarhald į CFC-félagi, sbr. 10. gr. reglugeršar um skattlagningu vegna eignarhalds ķ lögašilum į lįgskattasvęšum, nr. 1102/2013, og öšrum skżrslum og skilagreinum, svo sem stašgreišsluskilagreinum og viršisaukaskattsskżrslum, til Skattsins sķšastlišin žrjś įr įšur en umsókn barst eša sķšan hann hóf starfsemi ef žaš var sķšar. Aš auki skal hann, eftir žvķ sem viš į og į sama tķmabili, hafa stašiš skil į įrsreikningum, sbr. lög um įrsreikninga, nr. 3/2006, og upplżst um raunverulega eigendur, sbr. lög um skrįningu raunverulegra eigenda, nr. 82/2019.
   5. Hann hefur ekki veriš tekinn til slita eša bś hans til gjaldžrotaskipta.
5. gr. Undanžįga frį skilyrši um aršsśthlutun.
Skattinum er heimilt aš veita undanžįgu frį skilyrši 3. tölul. 4. gr. um śthlutun aršs enda męli sérstök rök meš žvķ aš slķk undanžįga verši veitt.
Skilyrši fyrir undanžįgu skv. 1. mgr. er aš hśn sé veitt til śthlutunar aršs vegna nżs hlutafjįr sem nżtur forgangs til aršgreišslna, sbr. 12. tölul. 2. mgr. 9. gr. og 2. mgr. 20. gr. laga um hlutafélög, nr. 2/1995, enda hafi įkvöršun um hękkun hlutafjįr meš įskrift nżrra hluta veriš tekin vegna fjįrhagslegra öršugleika sem stafa beint eša óbeint af heimsfaraldri kórónuveiru og nżjum hlutum veriš įkvešinn forgangur til aršs, sbr. 2. tölul. 1. mgr. 36. gr. sömu laga.
6. gr. Afmörkun stušnings.
Fjįrhęš stušnings er įkvešin sem hér segir:
   1. Stušningurinn nemur aš hįmarki 85% af launakostnaši launamanns į uppsagnarfresti, mišaš viš rįšningarkjör hans 1. maķ 2020, žó aš hįmarki 633.000 kr. į mįnuši vegna launa og aš hįmarki 85.455 kr. į mįnuši vegna lķfeyrissjóšsišgjaldshluta atvinnurekanda, fyrir fullt starf og hlutfallslega fyrir hlutastarf.
   2. Stušningurinn nęr til žeirra uppsagna sem hafa uppsagnardag frį og meš 1. maķ 2020 og til og meš 1. október 2020. Hafi atvinnurekandi sagt upp launamanni meš uppsagnardag fyrir 1. maķ, en uppfyllir aš öšru leyti skilyrši laga žessara, getur atvinnurekandi sótt um stušning vegna launa į uppsagnarfresti sem koma til greišslu vegna vinnu ķ maķ og jśnķ 2020. Hįmarkstķmabil stušnings vegna hvers launamanns er žrķr mįnušir en žó aldrei lengra en samnings- eša lögbundinn uppsagnarfrestur kvešur į um.
   3. Vegna orlofslauna sem launamašur kann aš eiga rétt į og fęr greidd viš starfslok greišist aš auki sérstakur stušningur aš hįmarki 85% orlofslauna, žó aš hįmarki 1.014.000 kr. fyrir fullt starf og hlutfallslega fyrir launamann ķ hlutastarfi.
7. gr. Umsókn.
Umsókn um stušning skal skila mįnašarlega til Skattsins fyrir nęstlišiš launatķmabil og eigi sķšar en 20. hvers mįnašar. Umsókn skal vera rafręn en aš öšru leyti į žvķ formi sem Skatturinn įkvešur. [Skattinum er heimilt aš afgreiša umsóknir sem berast aš lišnum fresti skv. 1. mįlsl. enda séu önnur skilyrši laga žessara uppfyllt.]1)
Atvinnurekandi skal stašfesta viš umsókn aš hann uppfylli skilyrši 4. gr., aš upplżsingar sem hann skilar og liggja til grundvallar įkvöršun fjįrhęšar skv. 6. gr. séu réttar og aš honum sé kunnugt um aš žaš geti varšaš įlagi, sektum eša fangelsi aš veita rangar eša ófullnęgjandi upplżsingar.
   1)L. 117/2020, 1. gr.
8. gr. Įkvöršun og greišsla.
Skatturinn įkvaršar fjįrhęš stušnings samkvęmt lögum žessum. Stušningsfjįrhęš skal įkvarša sérstaklega fyrir hvern mįnuš eša hluta śr mįnuši uppsagnarfrests, ķ samręmi viš įkvęši 6. gr. Skilyrši įkvöršunar er aš atvinnurekandi hafi stašiš fullnęgjandi skil į stašgreišslu skatts af launum viškomandi mįnašar. Aš žvķ skilyrši uppfylltu skal Skatturinn įkvarša stušningsfjįrhęš innan 30 daga frį žvķ aš honum barst umsókn skv. 7. gr. og fullnęgjandi gögn til aš afgreiša hana, ž.m.t. stašgreišsluskilagrein vegna undanfarandi mįnašar.
Stušningsfjįrhęš skal greidd śr rķkissjóši innan žriggja virkra daga frį žvķ aš hśn var įkvöršuš.
Viš afgreišslu umsóknar og endurskošun įkvöršunar um umsókn getur Skatturinn fariš fram į aš atvinnurekandi sżni meš rökstušningi og gögnum fram į rétt sinn til stušnings samkvęmt lögum žessum.
Skatturinn skal endurįkvarša stušningsfjįrhęš komi ķ ljós aš atvinnurekandi hafi ekki įtt rétt į stušningnum eša hafi įtt rétt į hęrri eša lęgri fjįrhęš en hann fékk greidda.
Aš žvķ leyti sem ekki er į annan veg kvešiš į um ķ lögum žessum gilda įkvęši 94.–97. gr. laga um tekjuskatt, nr. 90/2003, eftir žvķ sem viš getur įtt um afgreišslu umsókna og endurįkvaršanir stušnings.
Stjórnvaldsįkvaršanir Skattsins samkvęmt lögum žessum eru endanlegar į stjórnsżslustigi.
9. gr. Tekjufęrsla.
Atvinnurekandi skal fęra stušningsfjįrhęš til tekna ķ skattskilum sķnum fyrir žaš rekstrarįr žegar hann fékk stušninginn greiddan žar til tap žess įrs og yfirfęranlegt tap frį fyrri įrum hefur aš fullu veriš jafnaš. Fjįrstušningur umfram žį tapsjöfnun skal fęršur ķ sérgreindan bundinn sjóš mešal eigin fjįr. Sjóšurinn skal leystur upp meš tekjufęrslu į nęstu fjórum rekstrarįrum žar į eftir, 25% į įri.
10. gr. Endurgreišsla.
Atvinnurekandi getur leyst sig undan skuldbindingu skv. 3. tölul. 4. gr. meš endurgreišslu óuppleysts sjóšs skv. 9. gr., įsamt veršbótum og vöxtum. Veršbętur og vextir reiknast į endurgreišslufjįrhęšina frį žeim tķma žegar atvinnurekandinn fékk fjįrstušning greiddan śr rķkissjóši og til endurgreišsludags. Veršbętur reiknast mišaš viš breytingar į vķsitölu neysluveršs, sbr. 1. mgr. 14. gr. laga um vexti og verštryggingu, nr. 38/2001. Vextir reiknast jafnhįir vöxtum sem Sešlabanki Ķslands įkvešur og birtir meš hlišsjón af lęgstu vöxtum į nżjum almennum verštryggšum śtlįnum hjį lįnastofnunum, sbr. 2. mįlsl. 4. gr. sömu laga.
11. gr. Breyttar ašstęšur launamanns.
Komi til žess aš launamašur taki viš öšru launušu starfi eša hefji sjįlfstęšan rekstur, sem leišir til žess aš atvinnurekandi fellir nišur launagreišslur įšur en uppsagnarfresti hans lżkur, fellur nišur réttur atvinnurekanda til stušnings vegna viškomandi launamanns.
12. gr. Réttindi launamanns.
Hafi atvinnurekandi žegiš stušning samkvęmt lögum žessum ber honum aš upplżsa žį launamenn, sem hann fékk greiddan stušning vegna, um įform sķn um aš rįša aš nżju ķ sambęrilegt starf og gera žeim starfstilboš. Skyldan fellur nišur aš 12 mįnušum lišnum frį uppsagnardegi en ķ sķšasta lagi 30. jśnķ 2021. Viškomandi launamašur skal eiga forgangsrétt aš starfinu og skal svara tilboši um starf innan tķu virkra daga frį žvķ aš honum barst tilbošiš.
Komi til rįšningar aš nżju skal launamašur halda žeim réttindum sem hann hafši unniš sér inn žegar til uppsagnar kom ķ samręmi viš įkvęši kjarasamninga.
Komi til rįšningar aš nżju innan sex mįnaša frį uppsagnardegi skal launamašur halda žeim kjörum sem hann hafši žegar til uppsagnar kom ķ samręmi viš rįšningarsamning.
13. gr. Ofgreišsla.
Hafi atvinnurekandi fengiš stušning umfram žaš sem hann įtti rétt į ber honum aš endurgreiša žį fjįrhęš sem ofgreidd var meš vöxtum skv. 4. gr. laga um vexti og verštryggingu, nr. 38/2001, frį greišsludegi. Endurgreišslukrafa ber drįttarvexti frį endurįkvöršunardegi Skattsins ef hśn er ekki greidd innan mįnašar frį žeim degi.
Hafi atvinnurekandi veitt rangar eša ófullnęgjandi upplżsingar eša upplżsingagjöf hans veriš svo įfįtt aš įhrif hafi haft viš įkvöršun um stušning skal Skatturinn gera honum aš greiša 50% įlag į kröfu um endurgreišslu. Fella skal įlagiš nišur ef atvinnurekandi fęrir rök fyrir žvķ aš óvišrįšanleg atvik hafi hamlaš žvķ aš hann veitti réttar upplżsingar eša kęmi leišréttingu į framfęri viš Skattinn. Telji Skatturinn aš hįttsemi atvinnurekanda geti varšaš sektum eša fangelsi skal hann ekki gera honum aš greiša įlag heldur kęra mįliš til lögreglu.
Įkvaršanir Skattsins um endurgreišslur ofgreidds stušnings eru ašfararhęfar skv. 9. tölul. 1. mgr. 1. gr. laga um ašför, nr. 90/1989.
Um innheimtu ofgreidds stušnings fer samkvęmt lögum um innheimtu opinberra skatta og gjalda, nr. 150/2019, žar į mešal um skuldajöfnun og heimild til aš gera greišsluįętlun. Skatturinn annast į landsvķsu innheimtu ofgreidds stušnings samkvęmt lögum žessum.
14. gr. Gjaldžrot.
Ef atvinnurekandi veršur śrskuršašur gjaldžrota skal krafa vegna greidds stušnings, sem ekki hefur veriš tekjufęršur skv. 9. gr. eša ofgreiddur hefur veriš skv. 13. gr., njóta sömu stöšu gagnvart žrotabśi og krafa launamanns hefši ella notiš, sbr. 112. gr. laga um gjaldžrotaskipti o.fl., nr. 21/1991.
15. gr. Birting upplżsinga.
Skatturinn skal birta opinberlega upplżsingar um hvaša atvinnurekendum hefur veriš įkvaršašur stušningur śr rķkissjóši samkvęmt lögum žessum og um fjįrhęš stušnings hvers atvinnurekanda.
16. gr. Višurlög.
Einstaklingur eša lögašili sem brżtur af įsetningi eša stórfelldu gįleysi gegn lögum žessum, svo sem meš žvķ aš veita rangar eša ófullnęgjandi upplżsingar ķ umsókn um stušning, skal sęta sektum eša fangelsi allt aš sex įrum nema brot megi teljast minni hįttar.
17. gr. Reglugeršarheimild.
Rįšherra getur kvešiš nįnar į um framkvęmd laga žessara ķ reglugerš.
18. gr. Gildistaka.
Lög žessi öšlast žegar gildi.